Byla 2A-628/2011
Dėl piniginės prievolės nevykdymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. L. ir uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė nafta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1177-372/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Gintarinė nafta“ ir G. L. dėl piniginės prievolės nevykdymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovo UAB „Saurida“ atstovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų UAB „Gintarinė nafta“ ir G. L. 865 285,14 Lt skolą, 249 966,80 Lt delspinigių, 8,05 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Saurida“ ir UAB „Gintarinė nafta“ pagal 2003 m. vasario 14 d. pasirašytą Sutartį Nr. 7 sulygo dėl naftos produktų pirkimo-pardavimo. Taip pat buvo sutarta dėl 0,2 procento dydžio netesybų (delspinigių) už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos. Šalys sutarė, kad pavėluoto atsiskaitymo atveju atsakovo pervedama suma yra užskaitoma kaip delspinigiai, o tik juos sumokėjus kitos sumos skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus. Ieškovas, vykdydamas įsipareigojimus, parduodavo atsakovui kurą, o šis nustatytais terminais neatsiskaitydavo už pateiktą kurą. Atsakovas G. L. su ieškovu 2006 m. lapkričio 29 d. pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo savo turtu atsakyti už atsakovo UAB „Gintarinė nafta“ neįvykdytas prievoles ieškovui. Atsakovas skolingas 865 285,14 Lt už kurą, be to, 2010 m. liepos 21 d. susikaupė 249 966,80 Lt delspinigių. Ieškovo atstovas taip pat prašė priteisti 8,05 procentų dydžio procesines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Nurodytas sumas privalo sumokėti tiek UAB „Gintarinė nafta“, tiek G. L., prisiėmęs laidavimo prievolę atsakyti visu savo turtu, jei UAB „Gintarinė nafta“ negalės atsiskaityti su ieškovu.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Šiaulių apygardos teismas 2010 m. spalio 22 d. sprendimu UAB „Saurida“ ieškinį patenkino visiškai – priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Gintarinė nafta“ ir G. L. 865 285,14 Lt skolą, 249 966,80 Lt delspinigių ir 16 363 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Gintarinė nafta“ ir G. L. 8,05 procento dydžio metines palūkanas už priteistą 1 115 251,94 Lt skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Gintarinė nafta“ ir G. L. 22,63 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

6Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros patvirtina, jog prekės (naftos produktai) atsakovui UAB „Gintarinė nafta“ buvo parduotos. Atsakovai pripažįsta, kad atsiskaitymo už prekes prievolės pirkėjas neįvykdė, todėl teismas nusprendė priteisti iš atsakovų solidariai 865 285,14 Lt skolą už neapmokėtus naftos produktus.

7Šalių Sutarties 3.4 punkte kaip netesybos numatyti 0,2 procento dydžio delspinigiai. UAB „Gintarinė nafta“ laisva valia naftos produktų tiekėju pasirinko UAB „Saurida“ bei sudarė sutartį su šia įmone. Tai rodo, jog atsakovą tenkino sutarties sąlygos, sutartyje įtvirtintų teisių ir įsipareigojimų pusiausvyra. Įtraukdamas į sutartį 3.5 punktą ieškovas siekė apsisaugoti nuo galimo netesybų nesumokėjimo. Sutarties 3.5 punkte nustatyta, jog pavėluoto atsiskaitymo atveju kiekviena atsakovo pervedama suma yra užskaitoma kaip delspinigiai, o sumokėjus delspinigius kitos sumos skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus. Pateikta skolos ir delspinigių skaičiuotė rodo, kad atsakovas nuolat vėluodavo apmokėti ieškovo sąskaitas, vykdė dalinius mokėjimus. Spręsdamas atsakovų prašymą mažinti delspinigius, teismas atsižvelgė į tai, kad jų atsiliepime į ieškinį kaip pagrindas sumažinti delspinigių dydį nurodomas precedento neturintis ekonomikos sunkmetis liečia visus Lietuvos Respublikos ūkio subjektus, tarp jų ir ieškovą. Atsakovai nesąžiningai vykdė savo prievoles atsiskaityti su ieškovu jau tada, kai krizės dar nebuvo. Teismo įsitikinimu, atsakovų motyvas mažinti delspinigius dėl neprotingo jų dydžio, yra nepagrįstas. Atsakovas UAB „Gintarinė nafta“, būdamas atidus ir rūpestingas verslininkas, turėjo objektyviai įvertinti galimybes atsiskaityti su ieškovu, o ne toliau pirkti naftos produktus bei didinti skolas, jau žinant sudėtingą situaciją dėl atsiskaitymo. Teismo įsitikinimu, sutartos netesybos nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros, nėra neprotingai didelės ir neprieštarauja gerai moralei, sąžiningai verslo praktikai, viešajai tvarkai. Teismas atmetė atsakovų prašymą mažinti netesybas ir dėl to, kad prievolė iš dalies įvykdyta. Teismas manė, kad atsakovai nepagrįstai reikalauja taikyti ieškinio senatį skaičiuojant delspinigius. Tarp šalių buvo susiklostę tęstinio pobūdžio santykiai, atsakovas nuolat vėluodavo atsiskaityti su ieškovu, atsakovo įmokomis pirmiausiai buvo dengiama delspinigių skola, o likusia dalimi – pagrindinė skola. Jeigu pažeidimas įvyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. UAB „Saurida“ ir UAB „Gintarinė nafta“ yra ūkio subjektai, todėl jiems taikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Šis įstatymas palūkanų skaičiavimo aspektu yra specialus CK 6.210 straipsnio atžvilgiu. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti procesines palūkanas. Jis į teismą su ieškiniu kreipėsi 2010 m. antrąjį pusmetį. Civilinė byla buvo iškelta 2010 m. rugpjūčio 19 d., todėl atsakovo prievolė mokėti procesines palūkanas atsirado antrąjį 2010 m. pusmetį. Tą pusmetį galiojusi palūkanų norma nustatoma pagal pusmečio VILIBOR, buvusį 2008 m. birželio 30 d., kuris sudarė 1.05. Dėl to bendra metinių palūkanų norma, galiojanti 2010 m. antrąjį pusmetį, buvo 8,05 proc. (1,05 proc. + 7 proc.). Ieškovas ir atsakovas G. L. 2006 m. lapkričio 29 d. pasirašė laidavimo sutartį, kurios 1.1 punktu laiduotojas įsipareigojo atsakyti visu savo kilnojamuoju (įskaitant lėšas) ir nekilnojamuoju turtu, jei naftos produktų pirkėjas UAB „Gintarinė nafta“, už kurį laiduotojas laiduoja, visiškai ar iš dalies neatsiskaitys su kreditoriumi. Sutarties 1.2 punkte numatyta, kad laiduotojas atsako ieškovui kartu su UAB „Gintarinė nafta“ kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Šių aplinkybių pagrindu ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti skolą, delspinigius ir palūkanas solidariai iš abiejų atsakovų.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovai UAB „Gintarinė nafta“ ir G. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, taikyti sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą dėl delspinigių išieškojimo prievolėms nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. lapkričio 20 d. bei sumažinti delspinigių dydį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, rėmėsi ieškovo neįrodytomis aplinkybėmis. Dėl ekonomikos sunkmečio vykdyti Sutartį ir mokėti joje numatytus delspinigius atsakovui tapo sudėtingiau. Atsakovas negalėjo numatyti pasikeitusių valdžios sprendimų, paskolų teikimo sąlygų griežtinimo bei kitų veiksnių, todėl teismas neteisingai atsakovą vertino kaip neatidų ir nerūpestingą verslininką. Sprendimo argumentai, kad atsakovai nesąžiningai vykdė savo prievoles jau tuo metu, kai krizės dar nebuvo, kad jau seniai nevykdo pagrindinės prievolės, atmestini kaip nepagrįsti.
  2. Ieškovas nuo 2003 m. neskaičiavo ir nereikalavo delspinigių, nebuvo raginimo ar tarpusavio suderinimo akto, kuriuo ieškovas pretenduotų į delspinigius. Apie reikalaujamus delspinigius ir taikomą jų skaičiavimo metodiką atsakovas sužinojo tik iš 2010 m. liepos 21 d. pretenzijos. Ieškovo pateikta skaičiuotė kaip tik įrodo, kad iki ekonominio sunkmečio atsakovas vykdė savo prievoles ir netgi su permokomis. Teismas privalėjo įvertinti įrodymų visumą, o ne vienašališkai palaikyti ieškovo poziciją. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus teigtina, kad šalies ekonominė situacija pakenkė ir atsiskaitymams su kreditoriais, kadangi sumažėjo pardavimų/paslaugų apimtys. Siekiant, kad ūkio subjektas tęstų savo veiklą, o ne būtų priverstas bankrutuoti, protinga ginčijamą skolos sumą bei delspinigių dydį sumažinti. 2009 gegužės mėnesį ekonominis nuosmukis buvo toks didelis, kad net profesionalūs ekonomikos analitikai negalėjo to prognozuoti. Nuo 2009 m. lapkričio 18 d., kada paskutinį kartą buvo padengti visi delspinigiai pagal Sutartį, atsakovas naujai pirko produktų už 164 402 Lt sumą, iki 2010 m. liepos 21 d. jis sumokėjo 143 733,80 Lt, o ieškovas už šį laikotarpį priskaičiavo net 249 966,80 Lt delspinigių. Delspinigių suma yra pusantro karto didesnė už sumą, kurią atsakovas turi sumokėti už pirktus naftos produktus. Atsakovas nuolatos daro mokėjimus pagal savo galimybes. Kadangi delspinigiai yra neprotingai dideli, tai atsakovo pervedamos sumos pagal ieškovo skaičiavimus dengia tik delspinigius.
  3. Sutarties 3.4. punkte nurodytas delspinigių dydis - 0,2 procento yra per didelis ir turi būti mažinamas. Įprasta delspinigių norma yra 0,02 procento. Pagal ieškovo skaičiuotę 2010 m. liepos 21 d. sąskaitos suma, kurią atsakovas turi sumokėti už gaunamus naftos produktus, yra 3 531 198,23 Lt, o atsakovas yra sumokėjęs 3 193 064,56 Lt. Taigi pats ieškovas pripažįsta, jog atsakovas yra įvykdęs dalį prievolės, o tai yra pagrindas mažinti netesybas. Tai, kad tik po 2009 m. lapkričio 18 d. buvo priskaičiuoti ginčijami delspinigiai, rodo, jog atsakovas prievolę stengėsi vykdyti visomis išgalėmis. Antras pagrindas mažinti netesybas yra neprotingas jų dydis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką 0,2 procento dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli.
  4. Ieškovas įsiskolinimo ir delspinigių paskaičiavimuose iki 2010 m. liepos 21 d., pagal Sutartį skaičiuodamas pavėluotų atsiskaityti dienų skaičių ne visada laikėsi skaičiavimo terminų pagrindų, nustatytų CK 1.121 straipsnio 2 dalyje. Neteisinga įskaičiuoti šeštadienius ir sekmadienius, kaip pavėluotas atsiskaityti dienas, po to kai atsakovas įmoka penktadienį, nes atsakovui nėra aišku, kiek iš įmokėtos sumos bus padengta už delspinigius, o juos padengus, - kokią skolos dalį dengia įmokėta suma. Gali būti, kad įmokėta suma padengia ir skolą, ir delspinigius. Jeigu lieka skola, nuo kurios gali būti skaičiuojami delspinigiai po įmokos (kurią atsakovas padarė penktadienį), tai atsakovas turi gauti informaciją, kokia dalis skolos yra likusi. Akivaizdu, kad tokios informacijos ne darbo dienomis nėra galimybės gauti.
  5. Atsakovai nesutinka su teismo argumentu, kad tarp šalių susiklostė tęstinio pobūdžio sutartiniai santykiai. Atsakovui perkant prekes išrašoma sąskaita-faktūra, kurią pagal Sutarties 3.3. punktą atsakovas turi apmokėti per 7 kalendorines dienas. Ieškovo skaičiuotėje yra pateikiamos atskirų PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo dienos ir mokėjimo pagal sutarties 3.3. punktą datos. Taigi prievolei sumokėti už gautus naftos produktus yra nustatytas terminas. Remiantis CK 1.127 straipsnio 2 dalimi pasibaigus prievolės įvykdymo terminui prasideda ieškinio senaties terminas. Ieškovo išrašomos atskiros sąskaitos-faktūros, sudaromi atskiri pirkimo-pardavimo sandoriai, todėl ir delspinigių išieškojimo senatis turėtų būti skaičiuojama kiekvienam sandoriui atskirai. Kadangi prievolei įvykdyti yra sutartimi nustatytas terminas, teismas nepagrįstai ir neteisingai taikė CK 1.127 straipsnio 5 dalį, neatsižvelgė į atsakovo nurodytą CK 1.127 straipsnio 2 dalį, taikytiną šioje situacijoje.
  6. Delspinigiams išieškoti yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas. Ieškovas į teismą kreipėsi 2010 m. liepos 30 d. Remdamasis savo paskaičiavimais jis prašo priteisti delspinigius, kuriuos skaičiuoja nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. liepos 21 d. Atsakovo prašymu sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas dėl delspinigių išieškojimo taikytinas prievolėms, kurios turėjo būti įvykdytos iki 2010 m. sausio 30 d. Paskutinė prievolė (skaičiuojant nuo 2007 m. gegužės 1 d.), kuriai taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas dėl delspinigių išieškojimo, yra 2009 m. lapkričio 20 d. Prievolėms, kurios yra nuo 2010 m. sausio 30 d. netaikytinas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas dėl delspinigių išieškojimo, nes jis dar nesuėjęs iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos, t. y. iki 2010 m. liepos 30 d. Kadangi prievolėms nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. lapkričio 20 d. yra suėjęs sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas dėl delspinigių išieškojimo, šioms prievolėms delspinigiai neturi būti skaičiuojami.
  7. Ieškovas prievolių, kurioms taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas, laikotarpiu atsakovui pardavė naftos produktų už 3 439 843,96 Lt. Atsakovas prievolių, kurioms taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas dėl delspinigių išieškojimo, laikotarpiu yra sumokėjęs 3 083 980,74 Lt, kurie laikomi atsiskaitymu už pagrindinę prievolę, t. y. už parduotus naftos produktus, nes delspinigių skaičiavimui yra suėjęs sutrumpintas senaties terminas. Taigi atsakovas iš prievolių, kurioms taikomas senaties terminas, liko skolingas 355 863,22 Lt (3 439 843,96 Lt. - 3 083 980,74 Lt = 355 863,22 Lt.). Pirma PVM sąskaita-faktūra, kuriai nesuėjęs sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas dėl delspinigių išieškojimo, buvo išrašyta 2010 m. kovo 9 d. Ši prievolė turėjo būti įvykdyta per 7 dienas, t. y. iki 2010 m. kovo 16 d. Už prievoles, kurioms netaikytinas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas dėl delspinigių išieškojimo, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 9 d. iki 2010 m. birželio 1 d. ieškovas išrašė PVM sąskaitų faktūrų už 91 354,27 Lt, o atsakovas sumokėjo 109 083,82 Lt už parduotus naftos produktus bei buvo padengti susidarantys delspinigiai. Atsakovas mokėdamas laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 17 d. iki liepos 19 d., net ir mokėdamas delspinigius, permokėjo ieškovui 16 085,47 Lt. Atsakovas iš prievolių, kurioms taikytinas sutrumpintas senaties terminas, liko skolingas 355 863,22 Lt, o iš prievolių, kurioms netaikytinas senaties terminas ir prievolės vykdomos pagal sutartį, permokėjo 16 085,47 Lt. Dengiant 355 863,22 Lt skolą turėtų būti įskaityta 16 085,47 Lt permoka, o tokiu atveju atsakovas liktų skolingas 339 777,75 Lt (355 863,22 Lt - 16 085,47 Lt = 339 777,75 Lt). Atsakovas prašė taikyti senatį, todėl teismas turi pagrindą vadovautis CK 1.131 straipsnio 1 dalies norma, kuri nurodo, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

9Ieškovo UAB „Saurida“ atstovas atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsakovų skundą atmesti bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad delspinigiai skaičiuojami kiekvieną dieną, todėl kiekvienai dienai ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo. Ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pareikšti. Kreditorius turėjo teisę pradėti skaičiuoti delspinigius suėjus pagrindinės skolos vykdymo terminui. Sutartyje buvo numatyti 0,2 procento dydžio delspinigiai, dėl kurių susitarė sutarties šalys. Delspinigių mažinimas pažeistų sutarties laisvės principą. UAB „Gintarinė nafta“ dėstomi pasiteisinimai, jog ekonomikos nuosmukis lėmė atsakovo negalėjimą įvykdyti savo įsipareigojimus, laikytini nepagrįstais, nes tai neeliminuoja atsakovo pareigos objektyviai vertinti savo finansinę situaciją, galėjimą ar negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais bei remiantis turimais įmonės finansinės būklės duomenimis koreguoti savo ūkinę veiklą.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

10Dėl šalių sutartyje nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos ir faktinio jos taikymo

11Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nagrinėjant bylą nebuvo ginčo dėl to, jog atsakovas UAB „Gintarinė nafta“ nėra tinkamai įvykdęs prievolės sumokėti už pirktus iš ieškovo naftos produktus. Teismo sprendime pažymėtas atsakovų pripažinimas fakto, kad mokėjimo prievolės pirkėjas tinkamai neįvykdė, todėl šio fakto pagrindu teismas visiškai tenkino ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovų solidariai 865 285,14 Lt skolą už neapmokėtus naftos produktus.

12Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skaičiuodamas skolinio reikalavimo už atsakovui UAB „Gintarinė nafta“ parduotus naftos produktus dydį ieškovas vadovavosi 2003 m. vasario 14 d. Sutarties 3.5 punktu, kuriame nurodyta, jog pavėluoto atsiskaitymo atveju pirkėjo pervedamos įmokos pirmiausia įskaitomos delspinigių apmokėjimui, o likusi įmokos dalis skiriama pagrindinės prievolės vykdymui, t. y. apmokėjimui už patiektus naftos produktus. Per ieškinyje nurodytą šalių sutartinių teisinių santykių laikotarpį - nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio 1 d. ieškovas pardavė atsakovui UAB „Gintarinė nafta“ naftos produktų už 3 531 198,23 Lt, atsakovas už juos sumokėjo 3 193 064,56 Lt sumą. Pirkėjas liko skolingas už prekes 338 133,67 Lt, be to, mokėjimus jis atlikdavo pažeisdamas Sutartyje nustatytą terminą, todėl pagrįstai pripažintas netinkamai vykdžiusiu apmokėjimo už parduotas prekes prievolę, t. y. pažeidusiu Sutartį. Pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovų priteista 865 285,14 Lt skolos suma. Ją sudaro ne tik faktiškai neapmokėta prekių kainos dalis – 338 133,67 Lt, bet ir ieškovo apskaičiuotų delspinigių dalis, sudaranti 527 151,47 Lt sumą. Kaip nurodyta ieškovo 2010 m. liepos 21 d. pretenzijoje pirkėjui UAB „Gintarinė nafta“ (1 tomas, b. l. 9-10), pirkėjo apmokėtos sumos dalį – 527 151,47 Lt pardavėjas įskaičiavo į priskaičiuotų delspinigių sumą (iš viso yra priskaičiavęs 777 118,27 Lt delspinigių). Tokiu būdu, gautų įmokų dalį - 527 151,47 Lt įskaičiavus delspinigių apmokėjimui, prekių kainos apmokėjimo dalis tesudaro 2 665 913,09 Lt (3 193 064,56 – 527 151,47 Lt). Toks yra gaunamas visų atliktų įmokų likutis už prekes, ieškovui įskaičiavus („užskaičius“) dalį delspinigių, ir taip yra apskaičiuotas ieškovo nurodomos skolos už prekes dydis – 865 285,14 Lt (3 531 198,23 – 2 665 913,09). Kaip minėta, apskaičiuodamas tokį skolinės prievolės už parduotus naftos produktus dydį ieškovas nurodė, jog jis vadovavosi 2003 m. vasario 14 d. Sutarties 3.5 punkte įtvirtinta nuostata dėl gaunamų įmokų paskirstymo tvarkos esant pavėluotam atsiskaitymui. Pirmosios instancijos teismo sprendime paminėta suma yra įvardinta kaip skola pagal pirkimo-pardavimo sutarties prievoles, plačiau neanalizuojant faktinės aplinkybės, kad dalį šios sumos sudaro ieškovo apskaičiuoti 0,2 proc. dydžio delspinigiai, kuriuos, kaip nurodyta pretenzijose atsakovams ir ieškinyje, ieškovas padengė dalimi pirkėjo atliktų mokėjimų.

13Konstitucinio Teismo yra pabrėžta, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visada tais pačiais teisiniais kriterijais. Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismų precedentai yra teisės šaltiniai; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga. Dėl to teismų precedentai negali būti ignoruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010). Kita vertus, teismai turi vadovautis tokiais atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) aiškinimo ir taikymo precedentais, kokie buvo suformuoti ir kokiais buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas anksčiau spręstose analogiškose bylose. Precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kasacinio teismo yra pažymėta, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).

14Atsakovų apeliacinio skundo argumentai, be kita ko, grindžiami tuo, kad ieškovas per visą sutartinių santykių, prasidėjusių 2003 metais, laikotarpį niekada neskaičiavo ir nereikalavo mokėti delspinigių, niekada nerašė raginimų ar tarpusavio suderinimo aktų su pretenzijomis dėl delspinigių. Apeliantų teigimu, apie ieškovo reikalaujamus delspinigius ir jų skaičiavimo metodiką atsakovas sužinojo tik iš 2010 m. liepos 21 d. pretenzijos, pateiktos prieš pareiškiant ieškinį šioje byloje.

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. priėmė nutartį kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-460/2010. Ši byla pagal faktines aplinkybes yra labai panaši į nagrinėjamą bylą. Toje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje ir šioje byloje sutampa ieškovas (UAB „Saurida“), taip pat iš esmės sutampa ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės (ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo grindžiamas prievolių pagal sutartį dėl suskystintųjų dujų pirkimo-pardavimo netinkamu vykdymu, ieškovas pagal sutartyje numatytą sąlygą pavėluoto atsiskaitymo atveju gaunamus iš atsakovo mokėjimus pirma eile užskaitė kaip delspinigius, o likusią sumą skaičiavo kaip apmokėjimą už produktus). Kaip ir apeliacinį skundą padavę atsakovai šioje byloje, taip ir atsakovas kitoje byloje nesutiko su ieškovo atliktu lėšų paskirstymu, teigdami, jog gautas už produktus lėšas ieškovas naudojo pagrindinei skolai dengti, delspinigių neskaičiuodavo ir jų nereikalaudavo, o juos apskaičiavo ir sumokėtas lėšas iš naujo paskirstė pareikšdamas atsakovui pretenziją, o po to ieškinį teisme. Abiejose nagrinėtose bylose buvo pateiktos naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartys, kurių 3.5 punktu šalys aptarė, kad pavėluoto atsiskaitymo atveju kiekviena pirkėjo pervedama suma užskaitoma kaip delspinigiai, o likusios sumos skaičiuojamos kaip apmokėjimas už produktus. Abiejose bylose šalys kėlė klausimą, ar buvo faktiškai laikomasi sutartyje numatytos įmokų paskirstymo tvarkos vykdant naftos produktų pirkimo–pardavimo sutartį ir pirkėjui apmokant tik dalį ieškovo patiektų produktų kainos. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad esant tokiam paminėtų faktinių aplinkybių sutapimui arba jų panašumui, būtina remtis kasacinio teismo suformuluotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis (teisminiu precedentu) nagrinėjant iš esmės analogišką bylą.

16Dėl CK 6.54 straipsnio aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra pasisakęs, jog, taikant nurodytos teisės normos reglamentuojamą įmokų paskirstymo tvarką (taip pat ir šalių susitarimu nustatytą kitokią įmokų paskirstymo tvarką), būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių santykius vykdant prievolę pagal prekių (paslaugų) tiekimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003). Sprendžiant įmokų paskirstymo klausimą, turi būti nustatoma, buvo išreikšta sutarties šalių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos ar ne, kokia ši tvarka buvo nustatyta, ar, vykdant sutartį, šalių valia nepasikeitė. Sutartinių santykių dalyvių valios išraiška turi būti nustatoma aiškinant šalių sudarytą sutartį, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje bei suformuotomis teismų praktikos. Viena iš sutarčių aiškinimo taisyklių yra ta, kad, aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama ne tik į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, bet ir į šalių tarpusavio santykių praktiką, jų elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

17Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo klausimo dėl ieškovo ieškinyje išdėstytų aplinkybių apie jo pretenzijoje ir ieškinyje nurodytą įmokų pagal Sutartį paskirstymo tvarką šalių faktinio elgesio po Sutarties sudarymo, jų tarpusavio santykių praktikos vykdant Sutartį aspektais. Gi šalių pozicija dėl Sutartyje numatytos įmokų paskirstymo tvarkos faktinio laikymosi ir taikymo skiriasi. Ieškovo teigimu, jis iš atsakovo UAB “Gintarinė nafta“ gautas įmokas už patiektus produktus sutartinių prievolių vykdymo laikotarpiu pirmiausia skyrė delspinigiams apmokėti, o likusią įmokų dalį – pagrindinei skolai. Apeliantai skunde teigia, kad ieškovo pretenzijoje ir ieškinio pareiškime išdėstyti teiginiai dėl jo taikytos įmokų paskirstymo metodikos jiems buvo netikėti, nes ieškovas savo faktiniu elgesiu niekada nedemonstravo, kad priimdamas įmokas jis griežtai ir nuosekliai laikosi Sutartyje numatytos įmokų paskirstymo tvarkos ir ją realiai taiko. Apeliantų aiškinimu, paties ieškovo anksčiau teikti atsakovui rašytiniai duomenys leido manyti priešingai – ieškovas priima pirkėjo mokamas įmokas už prekes (prekių kainos apmokėjimą), neskaičiuodamas ir nereikalaudamas sutartinių netesybų – delspinigių. Šiems teiginiams patvirtinti su apeliaciniu skundu yra pateikti ieškovo parengtas 2008 m. kovo 14 d. Aktas dėl skolų suderinimo ir ieškovo finansininkės 2010 m. sausio 15 d. siųstas UAB „Gintarinė nafta“ elektroninis laiškas su Atsiskaitymų su partneriais išklotine (2 tomas, b. l. 141-149). Iš pateikto 2008 m. kovo 14 d. Akto dėl skolų suderinimo matyti, kad 2007 m. gruodžio 31 d. būklei ieškovas fiksavo skolos už prekes likutį be delspinigių skaičiavimo ir/ar jų įskaitymo (užskaitymo). Ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą be pagrindo teigiama, kad 2008 m. kovo 14 d. akte ir ieškovo pateiktoje skolos bei delspinigių skaičiuotėje esantys nesutapimai esą nereikšminga aplinkybė. Įrašas minėtame akte apie tai, kad įsiskolinimo sumos nurodomos neįskaitant delspinigių, palūkanų ar kitų pagal tarpusavyje pasirašytas sutartis, susitarimus ar teisės aktus privalomų mokėti įmokų sumų, įgalina pagrįstai manyti ir sutikti su apeliantų reiškiama pozicija, jog ieškovas ne tik kad faktiškai neskaičiavo delspinigių, bet ir netaikė Sutarties 3.5 punkte numatytos tvarkos dėl gaunamų įmokų paskirstymo, jomis pirmiausia dengiant delspinigius. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikta ieškovo parengta Atsiskaitymų su partneriais detali išklotinė, kurioje fiksuojamas tarpusavio skolų judėjimas ir jų likutis 2009 metais (2 tomas, b. l. 142-149). Šioje tarpusavio atsiskaitymų išklotinėje nėra jokių nuorodų apie delspinigių skaičiavimą ir pirkėjo mokamų įmokų įskaitymą į delspinigių apmokėjimą. Atsiskaitymų išklotinėje nurodytas bendras tarpusavio skolų likutis 2009 m. gruodžio 31 d. – saldo ieškovo naudai už 382 963,22 Lt sumą aiškiai neatitinka ieškovo pateiktoje į bylą skolos ir delspinigių skaičiuotėje fiksuojamo skolos už naftos produktus likučio tai pačiai datai – 773 930,87 Lt (1 tomas, b. l. 23 - lentelės trečios grafos septyniolikta eilutė nuo apačios). Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad per visą sutartinių santykių laikotarpį iki 2010 m. liepos 21 d. pretenzijos pareiškimo šalys fiksuodavo tik pagrindinę skolą, o delspinigiai nebuvo skaičiuojami ir jie nebuvo įskaitomi į skolų suderinimo ar kitus šalių rengiamus tarpusavio ūkinių komercinių santykių apskaitos dokumentus. Byloje esančių įrodymų visuma duoda pagrindą manyti, kad labiau tikėtinas yra faktas, jog tik prieš pareikšdamas 2010 m. liepos 21 d. pretenzijas skolininkui ir laiduotojui (1 tomas, b. l. 9-12) ieškovas vienašališkai apskaičiavo delspinigius, gautus iš UAB „Gintarinė nafta“ mokėjimus paskirstė pirmiausia delspinigiams, po to pagrindinei skolai apmokėti, šiuos veiksmus užfiksuodamas 2010 m. liepos 21 d. Įsiskolinimo ir delspinigių paskaičiavimo lentelėje. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad kreditorius ir skolininkas tiek savo elgesiu, tiek ir veiksmais, praktikuodami ir toleruodami kitokią negu nustatyta šalių Sutartyje įmokų paskirstymo tvarką, pakeitė Sutartyje išreikštą valią dėl šios tvarkos. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ieškovas delspinigių sumokėjimo pareikalavo tik 2010 m. liepos 21 d. ir per visą sutarties vykdymo laikotarpį gautas įmokas perskirstė pirmą kartą. Konstatuotina, kad visą šalių sutartinių santykių buvimo laiką ieškovas praktikavo įmokų paskirstymo tvarką mokėjimus įskaitydamas pagrindinei skolai dengti ir tik prieš pretenzijos atsakovams pateikimą bei ieškinio teisme pareiškimą iš naujo paskirstė įmokas kita tvarka. Toks sutarties šalies elgesys negali būti laikomas sąžiningu (CK 6.4 str., 6.200 str. 1 d.).

18Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sutartyje nustatyta sąlyga, jog, pirkėjui laiku neatsiskaičius, pardavėjas turi teisę pareikalauti mokėti delspinigius, lemia tai, kad delspinigiai skaičiuojami ne automatiškai, pirkėjui laiku neapmokėjus sąskaitos, bet pardavėjui pareikalavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2004). Kitoje aptariamoje analogiškoje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje pabrėžta, kad įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas. Toks reikalavimas išplaukia iš Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų, nustatytų juridinių asmenų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimui ir registravimui. Pagal nurodytos teisės normos 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Aptariamojo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Be to, pagal šio straipsnio 4 dalį apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Aptartosios įstatymo nuostatos patvirtina išvadą, kad, įmokų gavimo metu nepaskirstydamas įmokų arba paskirdamas jas pagrindinei prievolei apmokėti, bet vėliau iš naujo perskirstydamas įmokas taip, kad jomis būtų pirmiausia apmokami delspinigiai ir tik po to pagrindinė skola, kreditorius elgiasi nesąžiningai.

19Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nes vertino tik ieškovo vienašališkai parengtą skolos ir delspinigių apskaičiavimo lentelę, kurioje pateikti duomenys nesutampa su papildomai į bylą pateiktais duomenimis. Turėdamas galimybę atsikirsti į apeliantų pateiktus papildomus duomenis, ieškovas atsiliepime į skundą apsiribojo aukščiau paminėtais lakoniškais teiginiais, tačiau nepateikė jokių finansinės apskaitos (vidaus operacijų) dokumentų, kuriais būtų pagrįstas ieškovo pateiktoje skolos ir delspinigių skaičiavimo lentelėje nurodytas įmokų skaičiavimo tvarkos nuoseklus taikymas skaičiuojant UAB „Gintarinė nafta“ skolą. Konstatavus, kad visą šalių sutartinių santykių buvimo laikotarpį iki pat 2010 m. liepos 21 d. pretenzijos pareiškimo ieškovas praktikavo įmokų paskirstymo tvarką įskaitydamas mokėjimus tik pagrindinei skolai dengti, o delspinigių neskaičiuodamas, darytina išvada, jog prieš pareiškiant ieškinį šioje byloje ieškovo atliktas 527 151,47 Lt delspinigių įskaitymas į atsakovo sumokėtų 3 193 064,56 Lt įmokų už naftos produktus sumą yra nepagrįstas, todėl laikytina, kad skolos dydis už prekes yra lygus faktiškai neapmokėtai prekių kainos daliai, sudarančiai 338 133,67 Lt sumą. Tik šios sumos apimtyje gali būti tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl skolos už parduotus naftos produktus priteisimo iš atsakovų.

20Tokią pačią teisinę išvadą 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartyje padarė Lietuvos apeliacinis teismas analogiškoje nagrinėjamai bylai kitoje civilinėje byloje (kitos bylos apeliacinėje instancijoje Nr. 2A-1213/2011). Toje byloje taip pat nustatytos analogiškos arba labai panašios nagrinėjamai bylai faktinės aplinkybės vertinant šalių elgesį ir veiksmus visą sutarties, pagal kurią tas pats ieškovas UAB „Saurida“ tiekė naftos produktus, vykdymo laikotarpį. Ieškovo elgesys, prašant priteisti tiek skolą už produktus, į kurią jis įskaičiavo ir delspinigius, buvo pripažintas nesąžiningu dėl tų pačių aplinkybių, kaip ir nagrinėjamoje byloje (nuo sutarties sudarymo momento per visą kelerius metus trukusį sutartinių santykių laikotarpį ieškovas delspinigių neskaičiavo ir iki pretenzijos prieš kreipiantis su ieškiniu į teismą pateikimo jų iš atsakovo nereikalavo). Kaip ir šioje, taip ir toje byloje ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl įmokų skaičiavimo pagal Sutartyje numatytą tvarką, o tuo pačiu ir jo reikalavimo, kurį sudaro ne tik pagrindinė skola, bet ir dalis pagal Sutartį pirmąja eile įskaitytų delspinigių, pagrįstumą. Kaip jau pažymėta, pagal konstitucinėje jurisprudencijoje suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi ne tik aukštesnės instancijos, bet ir savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; jie privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi tais pačiais teisiniais kriterijais, kad būtų užtikrintas vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos formavimas. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliaciniame teisme anksčiau buvo išnagrinėta panašių esminėmis aplinkybėmis į nagrinėjamą bylą kitų bylų, kuriose priimtuose procesiniuose sprendimuose buvo padarytos kitokios teisinės išvados (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-643/2010, 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis byloje Nr. 2A-592/2010). Vadovaudamasi aukščiau nurodytais vėlesniais teismų procesiniais sprendimais, priimtais sprendžiant analogiškas bylas ir turinčiais precedentinę reikšmę, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad šiuo metu atitinkamą teisinį precedentą analogiškoje byloje yra sukūręs vieningą teismų praktiką formuojantis kasacinis teismas, atsižvelgia į tų precedentų sukūrimo laiką, precedentą sukūrusio teismo sudėtį (teisminės sistemos grandžių viršenybės principu), teisinių argumentų įtikinamumą, aktualios problemos teisinės analizės ir įvertinimo gilumą.

21Dėl ieškinio senaties eigos pradžios reikalavimui priteisti delspinigius

22Pirmosios instancijos teismas darydamas išvadas dėl atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, be kita ko, nurodė, kad tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių tęstinis pobūdis reiškė tai, jog prievolių netinkamas vykdymas, susijęs su vykdymo termino praleidimu, laikytinas kiekvieną dieną įvykstančiu prievolės pažeidimu, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nesutikdami su teismo nuostata dėl šalis siejusių santykių tęstinio pobūdžio, atsakovai nurodė, kad atsiskaitymui už prekes Sutarties 3.3 punkte buvo nustatytas konkretus mokėjimo prievolės įvykdymo terminas - 7 kalendorinės dienos nuo sąskaitos išrašymo dienos. Ieškovo pateiktoje skolos ir delspinigių skaičiuotėje yra pateikiamos atskirų PVM sąskaitų faktūrų išrašymo dienos ir mokėjimo pagal Sutarties 3.3. punktą datos. Taigi, nors šalių sutartiniai santykiai buvo nuolatinio pobūdžio, tačiau teigti apie jų tęstinį turinį nėra pagrindo. Kadangi mokėjimo už gautus pagal kiekvieną sąskaitą naftos produktus prievolei buvo nustatytas terminas, todėl pagrindinės prievolės įvykdymo termino pabaiga laikytina ieškinio senaties termino eigos pradžia (CK 1.127 str. 2 d.). Nors reikalavimams dėl pirkėjo mokėjimo prievolės pagal kiekvieną tarp šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sandorį ieškinio senaties termino eiga skaičiuotina nuo atsiskaitymo prievolės pagal tą sandorį termino pabaigos, toks skaičiavimas netaikytinas delspinigiams už pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimą. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad kreditoriaus reikalavimui pagal pagrindinę prievolę ir su juo susijusiems reikalavimams pagal papildomą prievolę, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės įvykdymas (pavyzdžiui, netesybų, rankpinigių, laidavimo, garantijos atvejais), pareikšti ieškinio senaties terminų eiga prasideda nepriklausomai vieni nuo kitų. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad skaičiuodamas ieškinio senaties terminą delspinigiams teismas esą netinkamai rėmėsi CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, neatsižvelgdamas į atsakovo motyvus dėl CK 1.127 straipsnio 2 dalies taikymo.

23CK 6. 71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. Sutartimi šalys už pirkėjo mokėjimo prievolės termino praleidimą aptarė netesybas delspinigių forma, skaičiuojant jas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (Sutarties 3.4 p.). Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų atlikimo ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Delspinigių, kaip netesybų, skaičiavimas turi tęstinį pobūdį, nes delspinigiai skaičiuojami ir priteisiami už tam tikrą termino praleidimo laikotarpį (dieną, savaitę, mėnesį). Taigi delspinigių skaičiavimas turi tęstinį pobūdį, nes delspinigiai išieškomi už tam tikrą praleistą laikotarpį – dieną, savaitę, dekadą ir pan. (CK 6.71 str. 3 d.). Byloje nustatyta, kad atsakovas netinkamai vykdė pinigines prievoles ieškovui atsiskaitant už patiektus produktus. Iš ieškovo pateiktos skolos skaičiuotės matyti, kad pirkėjas mokėjimus vykdė apskritai už prekių pateikimą, bet ne konkrečiai apmokėdamas kiekvieną atskirą sąskaitą (pirkėjo atliktų mokėjimų sumos paprastai nesutampa su atskirose sąskaitose nurodyta mokėjimo suma). Esant tokiai situacijai, ieškovas apskaičiavo tik bendrą įsiskolinimo už prekes sumą per atitinkamą tiekimo laikotarpį (nuo 2007-05-01 iki 2010-06-01). Pirkėjui neįvykdžius pagrindinės – apmokėjimo už parduotas prekes – prievolės pagal Sutartyje numatytą atsiskaitymo terminą, dėl delspinigių skaičiavimo už kiekvieną uždelstą dieną ieškinio senaties termino eiga prasideda iš naujo, nes kiekvienos dienos praleidimas laikytinas savarankišku pažeidimu (CK 1.127 str. 5 d.). Dėl šios priežasties negali būti laikomas pagrįstu argumentas, kad delspinigių gali būti reikalaujama tik už šešis mėnesius nuo pagrindinės prievolės pagal kiekvieną atskirą pirkimo-pardavimo sandorį įvykdymo termino pasibaigimo.

24Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nes reikalavimui dėl įsiskolinimo pagal pagrindinę prievolę pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-486/2010). Priteisti delspinigius už ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį iki ieškinio pareiškimo šiuo atveju nėra pagrindo, nes atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį delspinigiams, o priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas terminas delspinigiams išieškoti už laiką, ilgesnį kaip šeši mėnesiai iki ieškinio pareiškimo, byloje nenustatyta.

25Kadangi ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl atsakovui prašant jį taikyti, delspinigiai turi būti priteisiami ne daugiau kaip už 180 dienų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo. Atsakovų atsiliepime į ieškinį ir apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškinį ieškovas pareiškė 2010 m. liepos 30 d., todėl turi teisę į delspinigių priteisimą už paskutinių šešių mėnesių laikotarpį iki pareiškiant ieškinį, skaičiuotiną nuo 2010 m. sausio 30 d. Atsakovų atsiliepime į ieškinį pažymėta, kad per laikotarpį, kuriam taikytinas sutrumpintas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių, ieškovas buvo pardavęs naftos produktų už 3 439 843,96 Lt sumą, o atsakovas UAB „Gintarinė nafta“ už juos buvo sumokėjęs ieškovui 3 083 980,74 Lt. Šis atsakovo pateiktas skaičiavimas nenuginčytas. Taigi datai, nuo kurios skaičiuotinas laikotarpis, kada netaikomas ieškinio senaties terminas delspinigiams (nuo 2010 m. sausio 30 d.), atsakovas buvo neįvykdęs mokėjimo prievolės (buvo įsiskolinęs) už 355 863,22 Lt sumą. Už 180 dienų laikotarpį, praėjusį nuo tos datos iki ieškinio pareiškimo momento, pagal šią įsiskolinimo sumą galėtų būti skaičiuojami Sutartyje numatyto dydžio delspinigiai. Toks skaičiavimas tiktų tokiu atveju, jeigu tuo laikotarpiu šalis sieję sutartiniai prievoliniai santykiai jau būtų pasibaigę. Kadangi šie santykiai tęsėsi ir po 2010 m. sausio 30 d., o ieškovas pirkėjo įsiskolinimą fiksavo iki 2010 m. liepos 21 d., būtina įvertinti šalių prievolių vykdymo balansą per šį laikotarpį (nuo 2010 m. sausio 30 d. iki 2010 m. liepos 21 d.). Atsakovai nurodė, kad per šį laikotarpį ieškovas pardavė prekių už 91 354,27 Lt, o pirkėjas apmokėjo už prekes 109 083,82 Lt sumą. Tokiu būdu vertinant šalių prievolių vykdymo 2010 m. sausio 30 d. – liepos 21 d. laikotarpiu balansą apskaičiuojama 16 085,47 Lt didesnė mokėjimų suma (109 083,82 – 91 354,27). Šia suma sumažinant 2010 m. sausio 30 d. būklei fiksuojamą įsiskolinimą ieškovui, gaunamas 339 777,75 Lt skolos likutis (355 863,22 – 16 085,47). Nuo tokios įsiskolinimo sumos skaičiuotini už 180 dienų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo Sutartyje numatyto dydžio delspinigiai (0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną). Tokiu būdu yra apskaičiuojama delspinigių už 122 320 Lt sumą (339 777,75 x 0,2 x 180).

26Dėl sutartinių netesybų dydžio

27Netesybos – tai įstatymų, sutarties arba teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 str. 1-2 d.). Pirkėjo (byloje atsakovo UAB „Gintarinė nafta“) atsakomybė už prievolių neįvykdymą ar netinkamą vykdymą buvo numatyta sutartinėmis netesybomis delspinigių forma. Sutarties 3.4 punkte šalių aptartas delspinigių dydis praleidus apmokėjimo terminą – 0,2 proc. nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Kaip vieną iš prašymo mažinti priteistinus delspinigius pagrindų atsakovai nurodo sutartyje nustatytą aiškiai per didelį delspinigių dydį. Pasak atsakovų, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką 0,2 procento dydžio delspinigiai yra per dideli, nes įprasta delspinigių norma yra 0,02 procento.

28Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Apeliantai be pagrindo teigia apie esą jau suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl aiškiai išreikšto konkretaus delspinigių dydžio, kuris laikytinas protingu dydžiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad yra priešingai, - kasacinis teismas nėra suformavęs teisinės pozicijos dėl konkretaus delspinigių dydžio, kuris būtų laikomas protingu ir visais atvejais atitinkančiu sutartinių teisinių santykių dalyvių interesus. Šio teismo praktikoje akcentuojama, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Sutartinių netesybų atveju nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, jog netesybos yra aiškiai per didelės, todėl turėtų būti mažinamos, taip pat nėra ir negali būti konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

29Atsakovų prašymo motyvai mažinti delspinigius dėl Sutartyje nustatyto per didelio jų dydžio šioje byloje atmesti teisingai. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais atsakovų argumentų, jog šalių sutartų netesybų dydis yra neprotingai didelis ir iš esmės pažeidžiantis Sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remiantis konstatuota, kad šalių sutartos netesybos (delspinigiai) nepažeidžia Sutarties šalių interesų pusiausvyros, nėra neprotingai didelės ar neatitinkančios sąžiningos verslo praktikos. Sutarties šalys yra verslininkai, todėl nei vienai jų netaikytinas silpnesnės šalies kriterijus. Atsakovas, sudarydamas ir pasirašydamas aptariamą Sutartį, sutiko su jos sąlygomis, tuo pačiu ir su Sutartyje numatytu delspinigių dydžiu, ir žinojo, kad pažeidus Sutartį bus skaičiuojami joje nustatyto dydžio delspinigiai. Teismas teisingai sprendė, kad laisva valia prisiimdama sutartines prievoles UAB „Gintarinė nafta“, kaip verslu užsiimantis juridinis asmuo, turėjo visas galimybes tinkamai įvertinti prisiimamų įsipareigojimų turinį bei apimtį ir įvertinti jų nesilaikymo pasekmes. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad pirkėjas UAB „Gintarinė nafta“ galėjo nevaržomai rinktis naftos produktų pirkimo-pardavimo kontrahentą, jis laisva valia naftos produktų tiekėju pasirinko ieškovą UAB „Saurida“ bei sudarė susitarimą su šia įmone suderinus visas sąlygas, be kita ko, ir dėl sutartinės atsakomybės masto. Tiek Sutarties apskritai, tiek jos sąlygų dėl netesybų atskirai atsakovai neginčijo. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Gintarinė nafta“ nuolat pažeidinėjo Sutartyje įtvirtintas atsiskaitymo už prekes sąlygas, nesilaikė mokėjimo terminų, todėl atsirado teisinė pareiga mokėti sutarto dydžio delspinigius. Dėl šių faktinių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad šalių sutartų netesybų (delspinigių) dydis iš esmės pažeidžia Sutarties šalių interesų pusiausvyrą, yra neprotingai didelis ar prieštarauja gerai moralei ir sąžiningai verslo praktikai (CK 6.156, 1.81, 6.258 str.).

30Dėl netesybų mažinimo pagrindų

31CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taigi įstatyme įtvirtinti du pagrindai, kada teismas įgyvendindamas savo diskrecinę teisę konkrečiu atveju nusprendžia, ar netesybos gali būti sumažintos: sutartyje numatytas netesybų dydis ir dalinio prievolės įvykdymo faktas. Šia nutartimi konstatuota, kad šalių sudarytoje Sutartyje nustatytas delspinigių dydis už pirkėjo piniginės prievolės vykdymo termino pažeidimą nėra per didelis, todėl sutartinių netesybų dydis nesudaro pagrindo mažinti ieškovui priteistinus delspinigius. Sprendžiant šalių ginčą šioje byloje lieka aktualus priteistinų delspinigių sumos ir pagrindinės prievolės įvykdymo santykio klausimas.

32Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš sutartinę prievolę pažeidusių atsakovų tik netesybas ir nereikalavo nuostolių atlyginimo, todėl neįrodinėjo realiai patirtų nuostolių fakto ir dydžio. Dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalies taikymo, kai kreditorius nepareiškia reikalavimo atlyginti nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, o prašo tik netesybų, teismas, manydamas, jog prašomos priteisti netesybos yra pernelyg didelės, dėl jų mažinimo sprendžia atsižvelgdamas į visas reikšmingas nagrinėjamos bylos aplinkybes, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis savo vidiniu suvokimu ir siekiu užtikrinti, kad netesybų prašanti šalis be pagrindo nepraturtėtų jų sąskaita. Kaip jau nurodyta, įgyvendinant CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytą galimybę mažinti netesybas, nurodytų išaiškinimų kontekste spręstina dėl delspinigių dydžio jų santykyje su pagrindinės prievolės įvykdymu.

33Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis atmetė atsakovų motyvus dėl netesybų mažinimo tuo pagrindu, kad prievolė yra iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu negalima sutikti.

34Teisėjų kolegija pažymi, kad priteisus delspinigius pagal Sutartyje nustatytą dydį, jų suma sudarytų daugiau kaip trečdalį neįvykdytos pagrindinės prievolės (neapmokėta suma už parduotus produktus – 338 133,67 Lt, o priskaičiuotų delspinigių pagal Sutartyje nustatytą dydį suma – 122 320 Lt). Vargu, ar toks neįvykdytos prievolės dalies ir netesybų sumos santykis atitinka šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisinga, sąžininga ir protinga yra sumažinti priteistinų netesybų sumą proporcingai pirkėjo įvykdytai pagrindinės prievolės daliai. Vertintina aplinkybė, kad atsakovas UAB „Gintarinė nafta“ už gautus naftos produktus, nors ir pažeisdamas sutarties sąlygas, mokėdavo reguliariai. Per laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio 1 d. ieškovas patiekė pirkėjui UAB „Gintarinė nafta“ naftos produktų už 3 531 198,23 Lt, o šis iki 2010 m. liepos 21 d. už juos sumokėjo 3 193 064,56 Lt. Per aptariamą šalių sutartinių santykių laikotarpį pirkėjo UAB „Gintarinė nafta“ mokėjimo prievolės įvykdymo laipsnis siekia maždaug 90 procentų visos vykdytinos prievolės, t. y. pirkėjas per visą šį tiekimo laikotarpį liko nesumokėjęs apie 10 proc. visos gautų produktų kainos. Jau minėta, kad ieškovas neteikė įrodymų, kokius jis patyrė realius nuostolius dėl pirkėjo prievolės dalinio įvykdymo arba jos pavėluoto vykdymo (vėluojančių ar nepilnų apmokėjimų už prekes). Taigi, atsakovas UAB „Gintarinė nafta“ yra įvykdęs didžiąją dalį prievolės. Nors atsakovas ir vėluodavo atsiskaityti arba nepilnai apmokėdavo sąskaitas, tačiau ieškovas nesiėmė priemonių sustabdyti naftos produktų atsakovui pardavimą, atvirkščiai – pagal pirkėjo užsakymus reguliariai vykdė pardavimus, nors tam tikrą laikotarpį ir neturėjo prievolės įvykdymo užtikrinimo (laidavimo sutartis su atsakovu G. L. sudaryta 2006 m. lapkričio 29 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutarties vykdymo laikotarpiu šalių interesai sutapo: ieškovui buvo pravartu turėti nuolatinį, nors ir vėluojantį atsiskaityti, pirkėją, o atsakovui - gauti naftos produktus iš ieškovo. Įvertinant ieškovo ir atsakovo komercinius interesus jų sutartinių santykių laikotarpiu, laikantis teisingumo principo yra pagrindas sumažinti ieškovui priteistinus delspinigius. Pirkėjo įsiskolinimas už gautus produktus (338 133,67 Lt) sudaro apie 10 proc. visos vykdytinos mokėjimo prievolės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje ieškovui priteistinų delspinigių sumažinimas maždaug iki 10 procentų įsiskolinimo sumos, iš esmės nepaneigia sutartyje išreikštos šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, užtikrina jų interesų pusiausvyrą, atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus, bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str., CK 6.158 str. 1 dalis). Tokiu būdu, taikant CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, ieškovui priteistina delspinigių suma mažinama iki 35 000 Lt sumos. Priimant procesinį sprendimą dėl priteisiamų delspinigių taip pat atsižvelgiama į tai, kad ieškovas neįrodinėjo, ar patyrė nuostolių dėl kitos Sutarties šalies netinkamo piniginės prievolės vykdymo, kad pirkėjo prievolės iš dalies buvo vykdomos net ir įvykus visuotinai žinomam faktui – pasaulinei ekonomikos ir finansų krizei, taip pat į tai, kad pagrindinis skolininkas – atsakovas UAB „Gintarinė nafta“ šiuo metu yra bankrutuojanti įmonė.

35CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Dispozityvumo principas lemia tai, kad apeliacinės instancijos teisme teisminio nagrinėjimo dalyką privalo nustatyti šalys, o teismo pareiga yra išnagrinėti ginčą neperžengiant tų ribų, kurias nustato ginčo šalys. Nurodytą principą sudaro du aspektai: a) apeliacinės instancijos teismas tikrina teisėtumą ir pagrįstumą tos sprendimo dalies, kurią skundžia apeliantas; b) apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą teismas tikrina tik apelianto pateikto apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo ribose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2007). Atsakovų apeliaciniame skunde nėra keliamos problemos dėl pirmosios instancijos teismo taikyto procesinių palūkanų skaičiavimo bei atsakovų – pagrindinio skolininko ir laiduotojo – solidariosios atsakomybės už sutartinių prievolių nevykdymą ir netinkamą vykdymą taikymo, todėl šiais klausimais teisėjų kolegija iš esmės nepasisako.

36Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė faktines aplinkybes vertindamas Sutarties šalių santykių praktiką vykdant mokėjimo prievolę ir paskiriant (paskirstant) gaunamas įmokas, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl netesybų mažinimo, pažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytas įrodinėjimo taisykles, nes nenustatė ir neištyrė šalių ginčui dėl netesybų mažinimo išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl šie pažeidimai turėjo įtakos iš dalies neteisingam sprendimui priimti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą atsižvelgiama į šio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį dėl rašymo apsirikimų sprendime ištaisymo (2 tomas, 128 b. l.).

37Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ieškovo materialiųjų reikalavimų tenkinimo masto, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Proporcingai pareikštiems ir patenkinamiems piniginiams reikalavimams ieškovui atlygintina 34 proc. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Ieškovo išlaidas nagrinėjant bylą pirmąja instancija sudarė 15 153 Lt žyminis mokestis už ieškinį bei 1 200 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (1 tomas, b. l. 26, 43-45 ir 48), todėl ieškovui priteistina 34 proc. šių išlaidų. Pirmosios instancijos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsakovams buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (2 tomas, 151 b. l.). Laikantis aukščiau nurodytos proporcijos šio mokesčio 66 proc. priteisiama į valstybės biudžetą iš ieškovo. Iš atsakovų lygiomis dalimis turėtų būti priteisiama 34 proc. žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, t. y. po 17 proc. iš kiekvieno. Kadangi pasikeitė UAB „Gintarinė nafta“ teisinis statusas, t. y. įmonei iškelta bankroto byla, šiam atsakovui tenkanti žyminio mokesčio dalis iš jo nepriteisiama (CPK 83 str. 1 d. 8 p. nuostata).

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

39Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

40„Ieškinį tenkinti iš dalies.

41Priteisti ieškovui UAB „Saurida“ (įmonės kodas ( - ), buveinė ( - ), a.s. ( - ) Swedbank, AB) solidariai iš atsakovų UAB „Gintarinė nafta“ (įmonės kodas 125482534, buveinė ( - ), a.s. Nr.( - ) Swedbank, AB) ir G. L. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) 338 133,67 Lt skolą, 35 000 Lt delspinigių ir 5 510 Lt bylinėjimosi išlaidų.

42Priteisti ieškovui UAB „Saurida“ (įmonės kodas, 266916280, buveinė ( - ), a.s. ( - ) Swedbank, AB) solidariai iš atsakovų UAB „Gintarinė nafta“ (įmonės kodas 125482534, buveinė ( - ), a.s. Nr.( - ) Swedbank, AB) ir G. L. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo 373 133,67 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 -08-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

43Priteisti iš ieškovo UAB „Saurida“ (įmonės kodas 266916280, buveinė ( - ), a.s. ( - ) Swedbank, AB) 23,76 Lt ir iš atsakovo G. L. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) 12,24 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.“

44Priteisti į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme: iš ieškovo UAB „Saurida“ (kodas 266916280) – 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt, iš atsakovo G. L. (a.k. ( - ) – 2 576 (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt šešis) Lt.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovo UAB „Saurida“ atstovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų... 5. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. spalio 22 d. sprendimu UAB „Saurida“... 6. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros patvirtina,... 7. Šalių Sutarties 3.4 punkte kaip netesybos numatyti 0,2 procento dydžio... 8. Atsakovai UAB „Gintarinė nafta“ ir G. L. apeliaciniu skundu prašo... 9. Ieškovo UAB „Saurida“ atstovas atsiliepime į atsakovų apeliacinį... 10. Dėl šalių sutartyje nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos ir faktinio jos... 11. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nagrinėjant bylą nebuvo ginčo... 12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skaičiuodamas skolinio... 13. Konstitucinio Teismo yra pabrėžta, kad bendrosios kompetencijos teismai,... 14. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai, be kita ko, grindžiami tuo, kad... 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. priėmė nutartį... 16. Dėl CK 6.54 straipsnio aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra pasisakęs,... 17. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo klausimo dėl... 18. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sutartyje nustatyta sąlyga, jog,... 19. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aukščiau išdėstytas... 20. Tokią pačią teisinę išvadą 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartyje padarė... 21. Dėl ieškinio senaties eigos pradžios reikalavimui priteisti delspinigius... 22. Pirmosios instancijos teismas darydamas išvadas dėl atsakovų prašymo... 23. CK 6. 71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino... 24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo reikalavimui dėl delspinigių... 25. Kadangi ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo yra taikomas sutrumpintas... 26. Dėl sutartinių netesybų dydžio... 27. Netesybos – tai įstatymų, sutarties arba teismo nustatyta pinigų suma,... 28. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl... 29. Atsakovų prašymo motyvai mažinti delspinigius dėl Sutartyje nustatyto per... 30. Dėl netesybų mažinimo pagrindų... 31. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per... 32. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus... 33. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis atmetė... 34. Teisėjų kolegija pažymi, kad priteisus delspinigius pagal Sutartyje... 35. CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 36. Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 37. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ieškovo materialiųjų... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 39. Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą, jo... 40. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 41. Priteisti ieškovui UAB „Saurida“ (įmonės kodas ( - ), buveinė ( - ),... 42. Priteisti ieškovui UAB „Saurida“ (įmonės kodas, 266916280, buveinė ( -... 43. Priteisti iš ieškovo UAB „Saurida“ (įmonės kodas 266916280, buveinė (... 44. Priteisti į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidas apeliacinės...