Byla 2A-603-436/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje Socialinio aprūpinimo skyrius

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-423-615/2017 pagal pareiškėjos L. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje Socialinio aprūpinimo skyrius.

3Teisėjas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėja L. Š. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki sutuoktinio S. Š. mirties buvo jo išlaikoma.
  2. Pareiškime nurodė, kad su S. Š. susituokė 1976 metais. Sutuoktinis tarnavo karinėse struktūrose Kaune, o po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo išvyko dirbti į Rusiją, nes neturėjo Lietuvos pilietybės ir leidimo dirbti Lietuvoje. Tačiau S. Š. daug laiko praleisdavo su šeima Lietuvoje – su pareiškėja ir jų dukra, rūpinosi šeima ir materialiai išlaikė, vedė bendrą ūkį. Pareiškėjos gaunamos pajamos buvo per mažos, kad pakaktų visiems šeimos poreikiams, todėl S. Š. pajamos buvo pagrindinis pareiškėjos ir jų dukters pragyvenimo šaltinis.
  3. S. Š. mirė 2010 metais Rusijoje, ten jį palaidojo jo sesuo. Juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad pareiškėja įgytų teisę į pensiją netekus maitintojo pagal Rusijos Federacijos įstatymą „Dėl asmenų, atlikusių karinę tarnybą, tarnybą vidaus reikalų organuose, valstybinėje priešgaisrinės apsaugos tarnyboje, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo kontrolės organuose, bausmių vykdymo sistemos įstaigose ir organuose, ir jų šeimų pensinio aprūpinimo“, kaip buvusio kariškio sutuoktinė.
  4. Suinteresuotas asmuo Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje Socialinio aprūpinimo skyrius atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėja neįrodė, kad iki jos sutuoktinio S. Š. mirties buvo sutuoktinio išlaikoma ir vedė bendrą ūkį. Pagal bylos duomenis, pareiškėja ir jos sutuoktinis 15 metų buvo registruoti ir gyveno atskirose valstybėse: ji – Lietuvoje, jis – Rusijoje, be to, jos gaunamos pajamos buvo ženkliai didesnės nei sutuoktinio, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėją išlaikė sutuoktinis S. Š..

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškimo netenkino.
  2. Teismas, remdamasis bylos medžiaga nustatė, kad L. Š. gaunamas darbo užmokestis 1996 – 2001 metais kito, mažiausia mėnesinio darbo užmokesčio suma buvo 695 Lt, didžiausia – 2626 Lt. Nuo 1997 metų pareiškėjos mėnesinis darbo užmokestis beveik visada viršijo 1000 Lt ir svyravo iki minėtų 2626 Lt. T. y. pareiškėjos pajamos nebuvo minimalios, pavyzdžiui, už 2010 metų sausio – balandžio mėnesius ji iš viso gavo 12746,63 Lt darbo užmokestį, arba vidutiniškai 3186,66 Lt (922,92 Eur) mėnesinį darbo užmokestį. Duomenų apie savo pajamas nuo santuokos sudarymo 1976 metais iki 1996 metų pareiškėja į civilinę bylą nepateikė. Tuo tarpu S. Š., kuris mirė 2010 metais, gaunama pensija mirties datai buvo 145 Eur, ką patvirtina suinteresuoto asmens Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje Socialinio aprūpinimo skyriaus atsiliepime ir prie jo pridėtuose dokumentuose nurodyti duomenys. Duomenų apie anksčiau gautas S. Š. pajamas pareiškėja į civilinę nepateikė. Įvertinus tai, kad pagal viešai skelbiamus statistinius duomenis minimali mėnesinė alga (MMA) 2010 metais buvo 800 Lt (231,70 Eur), o bazinė socialinė išmoka (anksčiau - MGL) 2010 metais buvo 130 Lt (37,65 Eur), matyti, kad pareiškėjos 2010 metais gautas 922,92 Eur darbo užmokestis keturis kartus viršijo 231,70 Eur minimalią mėnesinę algą ir daugiau nei šešis kartus viršijo S. Š. gaunamą 145 Eur pensiją. Pareiškėja į civilinę bylą taip pat nepateikė jokių įrodymų, apie tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjos šeima dėl savo sunkios turtinės padėties gavo kokias nors socialines išmokas.
  3. Teismas padarė išvadą, kad aukščiau nurodytų civilinės bylos duomenų visuma paneigia pareiškimo faktinį pagrindą sudarantį faktą, kad pareiškėjai buvo būtina materialinė parama iš sutuoktinio ir jis tokią materialinę pagalbą galėjo teikti.
  4. Kadangi pareiškėja civilinėje byloje neįrodė aplinkybės, kad jos sutuoktinis S. Š. iki savo mirties 2010-05-02 teikė pareiškėjai turtinę pagalbą, kuri buvo pagrindinis pareiškėjos pragyvenimo šaltinis, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkintinas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu pareiškėja L. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

109.1 Šeimoje sutuoktinių materialinės pareigos yra abipusės, tai kyla iš pačios šeimos sampratos bei sutuoktinių lygiateisiškumo, lojalumo, abipusės pagarbos, materialinės vienas kito išlaikymo principų.

119.2 Gyvenant santuokoje, S. Š. mylėjo ir gerbė šeimą, nuolat ja rūpinosi, palaikė ne tik morališkai, bet ir materialiai išlaikė.

129.3 Pirmosios instancijos teismas vertindamas pareiškėjos darbo užmokestį, neįvertino privalomųjų mokesčių. Tokiu būdu, išskaičius mokesčius, pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis nebuvo pakankamas patenkinti visus būtiniausius gyvenimo poreikius, išlaikyti būstą ir sumokėti komunalinius mokesčius, turėti pakankamai lėšų maistui, sveikatos priežiūrai, drabužiams, avalynei ir kitiems būtinojo naudojimo daiktams įsigyti ir paslaugoms apmokėti.

139.4 Įstatymas nereikalauja, kad sutuoktiniai turėtų bendrą gyvenamąją vietą. Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalis garantuoja asmens teisę nevaržomai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą. Vieno sutuoktinio gyvenamoji vieta negali besąlygiškai priklausyti nuo kito asmens gyvenamosios vietos. Todėl ir sudarę santuoką sutuoktiniai gali gyventi atskiruose vietose (valstybėse, miestuose, butuose).

  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje Socialinio aprūpinimo skyrius prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1410.1 Pareiškėja su sutuoktiniu S. Š. 15 metų iki jo mirties gyveno atskirai skirtingose valstybėse. Iš S. Š. pase esančių žymų ir jo susirašinėjimo su Maskvos srities socialinio aprūpinimo centru matyti, kad S. Š. iš Lietuvos Respublikos išvyko 1993 m. gegužės mėnesį ir nuo to laiko gyveno Maskvos srities Klinsko rajono Vysokovsko mieste. Ten pat jam buvo mokama 145 Eur dydžio pensija.

1510.2 Pareškėja negalėjo būti išlaikoma dabar jau mirusio sutuoktinio, nes jos pačios pajamos sutuoktinio S. Š. pajamas viršijo daugiau kaip šešis kartus.

16Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimų negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacinio skundo argumentai yra susiję su įrodymų vertinimu, jų pakankamumu, siekiant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja buvo visiškai išlaikoma sutuoktinio. Nustačius šį faktą, pareiškėja įgytų teisę į pensiją netekus maitintojo pagal Rusijos Federacijos 1993 m. vasario 12 d. įstatymo Nr. 4468-1 „Dėl asmenų, atlikusių karinę tarnybą, tarnavusių vidaus reikalų įstaigose, Valstybinėje priešgaisrinėje tarnyboje, įstaigose, kontroliuojančiose narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą, baudžiamosios sistemos įstaigose, ir jų šeimų aprūpinimo pensijomis“ 29 straipsnį.
  3. Išlaikymo sąvoka apibrėžiama minėto įstatymo 31 straipsnyje, pagal kurį mirusiojo šeimos nariai laikomi išlaikytiniais, jeigu jie buvo visiškai jo išlaikomi arba gaudavo iš jo pajamų, buvusių jiems nuolatiniu ir pagrindiniu pajamų šaltiniu pragyvenimui. Pagal šio įstatymo nuostatas išlaikymas gali būti dvejopas. Jis suprantamas kaip visiškas aprūpinimas ar parama. Parama yra ne visiškas, o dalinis asmens aprūpinimas. Jis kaip dar vienas asmens pragyvenimo šaltinis turi būti nuolatinis ir pagrindinis.
  4. Bylos duomenys (1 tomas, b.l. 8) patvirtina, kad pareiškėja ir S. Š. iki pastarojo mirties buvo sutuoktiniai. Santuokos sudarymas preziumuoja šeimos santykių sukūrimą ir buvimą, geranorišką sutuoktinių tarpusavio pareigų, taip pat ir rėmimo materialiai, vykdymą, kol neįrodyta priešingai.
  5. Tačiau kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl išlaikymo juridinio fakto nustatymo, kai šis faktas buvo reikalingas teisei į pensiją pagal Rusijos Federacijos 1993 m. įstatymą Nr. 4468-1 įgyvendinti, pasisakė, kad tokiose bylose yra svarbu nustatyti ne vieno sutuoktinio kitam sutuoktiniui teikto išlaikymo apskritai faktą, bet, ar gautas išlaikymas buvo pagrindinis ir nuolatinis išlaikymą gavusio sutuoktinio pragyvenimo šaltinis, nes tik toks faktas gali turėti juridinę reikšmę – sukelti teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008).
  6. Atsižvelgdamas į šią suformuotą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje nagrinėjamoje byloje yra svarbu nustatyti, ne patį išlaikymo faktą, bet, ar pareiškėjos gautas išlaikymas buvo pagrindinis ir nuolatinis jos pragyvenimo šaltinis, nes tik toks faktas gali turėti juridinę reikšmę – sukelti pareiškėjai teisines pasekmes.
  7. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
  8. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos prašomo nustatyti išlaikymo fakto, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino visus byloje esančius įrodymus, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, pasisakė dėl įrodymų tinkamumo bei įrodomosios reikšmės ir jų visumos pagrindu pagrįstai pripažino neįrodyta aplinkybę, jog pareiškėjos sutuoktinis S. Š. iki savo mirties teikė pareiškėjai turtinę pagalbą, kuri buvo pagrindinis pareiškėjos pragyvenimo šaltinis.
  9. Byloje pareiškėja įrodinėjo, jog jos sutuoktinis S. Š. išlaikymą, kuris buvo pagrindinis pareiškėjos pragyvenimo šaltinis, teikė nuo 1996 m. iki savo mirties 2010 m. gegužės 2 d. Iš bylos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 1996 m. sausio mėn. iki 2001 m. birželio mėn. pačios pareiškėjos pajamas sudarė darbo užmokestis, kurio dydis svyravo nuo 695 Lt (201,29 Eur) iki 2626 Lt (760,54 Eur), 2001-2010 m. laikotarpiu pareiškėjos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudarė 2356,68 Lt (682,57 Eur) (1 tomas, b.l. 11-12). Tuo tarpu pareiškėjos sutuoktinio S. Š. pajamas, pagal suinteresuoto asmens į bylą pateiktus 2010 m. duomenis, sudarė Rusijos Federacijoje gaunama 145 Eur dydžio kariškio pensija (1 tomas, b.l. 70-71). Pareiškėja į bylą yra pateikusi Lietuvos taupomojo banko taupomosios knygelės, išduotos S. Š. vardu, kopiją (1 tomas, b.l. 16-17). Iš joje esančių įrašų matyti, kad 1996 m. S. Š., iš bylos nagrinėjimo metu nenustatyto šaltinio, gaudavo 392,32 Lt (113,62 Eur) dydžio kas mėnesines pajamas. Daugiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių S. Š. pajamų šaltinius ir pajamų dydį 1996-2010 m. laikotarpiu, byloje nėra.
  10. Šie bylos duomenys paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog pareiškėjos sutuoktinio S. Š. gaunamos pajamos sudarė pagrindinę šeimos biudžeto dalį ir buvo pagrindinis pareiškėjos pragyvenimo šaltinis. Pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir kitas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas pareiškėjos darbo užmokesčio dydį vertino iki privalomųjų mokesčių išskaičiavimo. Pažymėtina, kad pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, asmuo turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Todėl pareiga pateikti įrodymus apie iš darbo užmokesčio išskaičiuotų mokesčių dydį tenka pareiškėjai. Tačiau tokių įrodymų pareiškėja į bylą nepateikė. Kita vertus, net ir preliminariai įvertinus teisės aktais nustatytų darbo užmokesčiui taikomų mokesčių bendrą dydį, akivaizdu, jog pačios pareiškėjos pajamos jos sutuoktinio pajamas viršijo ne mažiau kaip du kartus.
  11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės ir materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai