Byla 2A-178/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims D. M. G., R. I., K. S. ir D. S

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-52-413/2011 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui Viešajai įstaigai Kauno medicinos universiteto klinikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims D. M. G., R. I., K. S. ir D. S..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas turtinės bei neturtinės žalos, padarytos neteisėtais sveikatos priežiūros įstaigos veiksmais, atlyginimo klausimas.

5Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 9 218,72 Lt turtinės ir 1 000 000 Lt neturinės žalos atlyginimą. Ieškinį grindė sūnaus S. V. netektimi, kuris 2003 m. liepos 20 d. buvo sužalotas eismo įvykio metu ir 2003 m. rugpjūčio 1 d. mirė. Ieškovės teigimu, sūnaus mirtį sąlygojo netinkami atsakovo darbuotojų veiksmai (neveikimas) – nepakankamas ligonio ištyrimas ir netinkamas gydymas. Eismo įvykio metu S. V. buvo sužaloti plaučiai ir išsivystė plaučių pneumonija. Tačiau ši liga buvo diagnozuota pavėluotai. Gydytojai taikė ne tas gydymo priemones, kurios tokioje situacijoje turėjo būti taikomos ir tai lėmė sūnaus mirtį. Valstybinės medicininio audito inspekcijos 2003 m. gruodžio 23 d. išvados patvirtina, kad ligonis S. V. skyriuje buvo nepakankamai ištirtas, o lydinčių ligų (abipusės pneumonijos, kairio plaučio empiemos) gydymas antibiotikais buvo neadekvatus. Turtinę žalą sudaro 9 218,72 Lt laidojimo išlaidos, o dvasinį sukrėtimą, depresiją ir pablogėjusią sveikatą dėl sūnaus netekties ieškovė įvertino 1 000 000 Lt.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo vertinimu, Valstybinės medicininio audito inspekcijos (toliau – Inspekcija) išvados tinkamai nemotyvuotos, neišsamios ir nepagrįstos moksliniais medicininiais tyrimais. Iš Valstybinio medicininio audito inspekcijos neetatinio konsultanto prof. habil. dr. J. I. atsakymo (1 t., 96 b. l.) Inspekcijai matyti, kad Inspekcija kreipėsi į prof. habil. dr. J. I. konsultacijos, kuris, atsakydamas į Inspekcijos klausimus, nurodė, kad S. V. teiktos gydymo paslaugos buvo savalaikės, gydymo metodai buvo taikomi teisingi, bet nebuvo efektyvūs. Gydymo taktika buvo teisinga. Ligonis nepagijo dėl labai sunkios galvos smegenų traumos ir besivystančių komplikacijų (1 t., 96 b. l.). Byloje buvo atliktos trys teismo medicinos ekspertizės, iš kurių dvi komisijinės. Atsakydami į ikiteisminio tyrimo ir teismo užduotus klausimus ekspertai konstatavo, kad neurochirurginė pagalba S. V. buvo suteikta savalaikiai ir pilnai. Pagrindinės ligos komplikacijų gydymas taip pat buvo savalaikis. Gydytojai ėmėsi reikiamų priemonių plaučių ligos gydymui ir komplikacijų išvengimui. S. V. mirtį lėmė ne paskirtas gydymas ar atskirų asmenų kompetencijos stoka, o sunki galvos smegenų trauma po jos išsivysčiusiomis komplikacijomis. S. V. mirė nuo eismo įvykio metu patirtos sunkios galvos smegenų traumos (baudžiamosios bylos 1 t., 40-50 b. l., 2 t., 2-17 b. l., civilinės bylos 2 t., 82-122 b. l.). Teismo vertinimu, byloje pateiktos ekspertų išvados yra išsamios, viena kitai neprieštarauja, todėl abejoti jomis nėra pagrindo, todėl sprendė, kad atsakovas tinkamai diagnozavo paciento ligą, paskirtas gydymas buvo adekvatus, ir ieškovė neįrodė, kad S. V. pagrindine mirties priežastimi buvo netinkamas gydymas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovė A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Vertindamas įrodymus teismas pažeidė CPK 187 straipsnio reikalavimus ir padarė neteisingas išvadas. Teismas nesirėmė objektyviais pirminiais medicininiais dokumentais, o sprendimą priėmė vadovaujantis vienašališkomis ekspertų išvadomis. Ekspertų išvados prieštarauja pirminiams medicininiams dokumentams ir neargumentuotos, be to ekspertų išvados prieštarauja Teismo medicinos specialisto išvadai Nr. 870. Eksperto išvada teismui neprivaloma (CPK 218 str.), todėl teismas neturėjo ekspertų išvadomis remtis.

112. 2003 m. rugpjūčio l d. S. V. ligos istorijoje Nr. CP-815385-1/2003 konstatuota mirties priežastis - sunki galvos trauma ir plaučių kontūzija, komplikuota kairio plaučio uždegimu, vėliau abipusė pneumonija, abipusiais pneumotoraksais, kairės pleuros empiema ir ryškėjančia intoksikacija dėl pūlingo proceso. Taigi, pirminiuose medicininiuose dokumentuose konstatuotas plaučių sumušimas dėl kurio išsivystė plaučių uždegimas. S. V. mirtis galėjo įvykti dėl pirminės neteisingos diagnozės nustatymo, nesavalaikio ir netinkamo plaučių uždegimo gydymo. Medicininis auditas taip pat konstatavo, kad nebuvo laiku nustatyta diagnozė ir nebuvo skirta savalaikio ir tinkamo gydymo. S. V. nuo plaučių uždegimo pradėtas gydyti tik 2003 m. liepos 24 d., t. y. kai uždegiminis procesas jau buvo apėmęs visus plaučius ir jau vaistai nebegalėjo padėti. Kadangi ekspertizės išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, teismas, spręsdamas atsakovo kaltės klausimą neturėjo jomis remtis.

12Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

131. Gydytojai tinkamai gydė pacientą S. V., o jo mirtį sąlygojo sunki galvos trauma, o ne gydymo pasekmės.

142. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp jos sūnaus mirties ir gydytojų neteisėtų veiksmų, todėl nenustačius gydytojų kaltės, ieškovei iš atsakovo negali būti priteista turtinė ir neturtinė žala.

153. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir jį atnaujinti nėra jokio pagrindo, todėl ieškinys turėtų būti atmestas vien dėl šios priežasties.

164. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ieškovei dėl dvasinių pergyvenimų buvo padaryta 1 000 000 Lt vertės neturtinė žala. Ieškovė dėl psichinės būklės nuo 1999 m. sausio mėn. yra įskaitoje, dėl šios priežasties ne kartą buvo gydyta ligoninėje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes negalima daryti išvados, kad dvasinius išgyvenimus lėmė būtent sūnaus netektis.

175. Ieškovės reikalavimas atlyginti 1 000 000 Lt neturtinę žalą neatitinka 2003 m. galiojusių teisės aktų nuostatų. Sveikatos sistemos įstatymo Nr. VIII-946 6 dalies 1998 m. gruodžio 1 d. redakcija, galiojusi nuo 1998 m. gegužės 1 d. ir iki 2004 m. liepos 23 d., numatė, kad moralinė žala negalėjo viršyti 500 minimalių mėnesinių atlyginimų (toliau – MMA), o 1 MMA dydis 2003 m. buvo 430 Lt (91 str. 2 d.). Taigi, maksimali ieškinio suma galėjo būti 215 000 Lt.

186. Ieškovė neturi teisės į žalos atlyginimą po pilnamečio sūnaus mirties, su kuriuo jos nesiejo artimi ir glaudūs santykiai. Ieškovė nesirūpino, kad sūnus baigtų mokslus, sūnus gyveno kitame mieste ir girtavo. Eismo įvykio metu vairavo automobilį neblaivus ir sunkiai susižalojo.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

21Dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės už joje dirbančių gydytojų veiksmais padarytą žalą sąlygų

22Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai, CPK 178 str). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 182 straipsnio 4 punktas).

23Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojama teismų praktika šios kategorijos bylose, gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009, 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-59/2011, kt.).

24Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2003; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas. Sprendžiant dėl gydytojų kaltės, turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1140/2001; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; kt.). Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010). Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2004).

25Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad, sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas taip pat yra konstatavęs, jog maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-59/2011, kt.).

26Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Civilinėje atsakomybėje galioja principas impossibilium nulla obligatio est (lot. – iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma), todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008).

27Nagrinėjamoje byloje apeliantė prašo kvalifikuoti neteisėtais gydytojų veiksmus, laiku nediagnozuojant jos sūnui plaučių traumos, dėl kurios išsivystė plaučių uždegimas (pneumonija) bei abipusiai pneumatoraksai bei netinkami gydant jos sūnų, patyrusį galvos traumą bei daugybinius kūno sužalojimus (tame tarpe- plaučių) ir nustatyti priežastinį šių veiksmų ryšį su paciento mirtimi.

28Kadangi, minėta, sveikatos priežiūros įstaigą ir pacientą sieja prievolė užtikrinti atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ar garantuoti rezultatą, nes gydytojas dėl objektyvių priežasčių (individualių konkretaus žmogaus organizmo ypatumų ir jame vykstančių biologinių procesų, medicinos mokslo ir praktikos raidos lygio) negali garantuoti rezultato, tai gydytojo, kaip profesionalo, pareiga teikiant gydymo paslaugas yra stengtis padėti pacientui pasveikti, t. y. išsaugoti paciento galimybę pasveikti. Byloje yra keliamas klausimas dėl netinkamos diagnostikos bei netinkamo gydymo, teigiant, kad, diagnozavus plaučių traumą anksčiau bei taikant adekvatų gydymą antibiotikais, pacientas galbūt nebūtų miręs, t y. tinkama diagnostika ir adekvatus gydymas būtų padidinęs jo galimybę išgyventi bei pasveikti. Atsižvelgdama į nurodytą gydytojo pareigos pobūdį – išsaugoti paciento galimybę pasveikti, taip pat į tai, kad S. V. mirties tiesioginė priežastis buvo sunki galvos smegenų trauma bei dėl jos išsivysčiusios komplikacijos, teisėjų kolegija vertina, ar pagal byloje esančius duomenis, yra pagrindo konstatuoti netinkamą (pavėluotą) plaučių traumos diagnostiką ir neadekvatų gydymą antibiotikais bei paciento galimybę išgyventi tuo atveju, jeigu plaučių trauma (jeigu ji buvo) būtų diagnozuota anksčiau ir gydymas antibiotiku penicilinu būtų pakeistas antibiotiku cefuroksimu ar kitais platesnio spektro antibiotikais, anksčiau nei tai buvo padaryta (2003-07-24).

29Dėl įrodymų vertinimo byloje sprendžiant dėl gydytojų veiksmų neteisėtumo, atliekant tyrimus, reikalingus ligos diagnozei nustatyti bei skiriant gydymą

30Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008; kt.).

31Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo gydytojų veiksmus jų atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui aspektu, t. y. siekdamas išsiaiškinti, ar buvo pagrindas apeliantės sūnų S. V. nuo sunkios galvos traumos gydžiusiems gydytojams įtarti plaučių traumą ir skirti papildomus tyrimus bei kitokį gydymą antibiotikais, tyrė ir vertino trijų teismo medicinos ekspertizių išvadas, pažymėdamas, jog dvi iš šių ekspertizių buvo komisijinės. Atsakydami į ikiteisminio tyrimo ir teismo užduotus klausimus ekspertai vienareikšmiškai konstatavo, kad neurochirurginė pagalba S. V. buvo suteikta savalaikiai ir pilnai. Pagrindinės ligos komplikacijų gydymas taip pat buvo savalaikis. Gydytojai ėmėsi reikiamų priemonių plaučių ligai gydyti bei komplikacijoms išvengti. S. V. mirtį lėmė ne paskirtas gydymas ar atskirų asmenų kompetencijos stoka, bet sunki galvos smegenų trauma po jos išsivysčiusiomis komplikacijomis. S. V. mirė nuo eismo įvykio metu patirtos sunkios galvos smegenų traumos (baudž. b. t.1, b.l. 40-50, t.2, b.l. 2-17, civ. b. t.2, b.l. 82-122).

32Apeliantė, nesutikdama su įrodymų vertinimu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nurodo, jog ekspertizių išvados teismui vertinant įrodymus, neturi jokios didesnės įrodomosios galios, jos teismui nėra privalomos.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas byloje atlieka teisinį bylos faktinių aplinkybių kvalifikavimą. Tokie klausimai kaip diagnozavimo metodų taikymas ligonio būklei nustatyti, nustatytų diagnozių tikslumas (teisingumas), taikytų gydymo metodų teisingumas bei adekvatumas yra medicininio, bet ne teisinio pobūdžio kategorijos, todėl teismui sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, reikalingos ne teisinės žinios, o specialios žinios būtent medicinos mokslo bei medicinos praktikos srityje. CPK 212 straipsnio 1 dalis nustato, jog esant tokiam specialiųjų žinių poreikiui, skiriama ekspertizė. Ekspertizės kaip įrodymo šaltinio svarba bei reikšmingumas sprendžiant konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimus, akcentuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pažymint, jog sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-59/2011, kt.).

34Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu atliktos Lietuvos Teisės universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus eksperto J. R. (baudžiamosios bylos 1 t., 40-50 b.l.) ekspertizės išvadoje, tiek ikiteisminio tyrimo metu atliktos komisijinės ekspertizės išvadoje (ekspertizę atliko Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus mokslo darbuotojas R. R., turintis kvalifikaciją atlikti mirusiųjų ir gyvųjų asmenų tyrimus, deontologines ekspertizes, VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės neurochirurgijos skyriaus gydytojas neurochirurgas A. R. bei Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro intensyviosios terapijos, chemoterapijos ir alergologijos poskyrio gydytojas pulmonologas R. Z.) (baudžiamosios bylos 2 t., 2-17 b.l.), tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje atliktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus ekspertizės išvadoje (ekspertizę atliko Klaipėdos skyriaus vyresnysis teismo ekspertas D. V., turintis kvalifikaciją atlikti mirusiųjų ir gyvųjų asmenų tyrimus, teismo ekspertas gyd. V. A., turintis teismo eksperto kvalifikaciją atlikti mirusiųjų ir gyvųjų asmenų tyrimus, vyresnysis teismo ekspertas R. P. P., turintis kvalifikaciją atlikti mirusiųjų ir gyvųjų asmenų tyrimus) (civilinės bylos 2 t., b.l. 82-122) pateikiamos išvados, jog pagal medicininius duomenis, nėra pagrindo spręsti dėl plaučių kontūzijos, kaip vėliau išsivysčiusios pneumonijos bei abipusių pneumatoraksų, priežasties. Ekspertai pateikė išvadas, jog pneumonija bei pneumatoraksai buvo sunkios galvos traumos, bet ne plaučių sumušimo (kontūzijos) pasekmė (komplikacija). Taip pat, ekspertai visais atvejais pateikė išvadą, jog ligonio (ieškovės sūnaus) gydymas antibiotikais buvo tinkamas ir nėra pagrindo išvadai, jog iškart po traumos vietoje penicilino paskyrus kitą antibiotiką, galima buvo išgelbėti ligonio gyvybę. Pažymėtina tai, jog aptarimas ekspertizes atliko skirtingų ekspertinių bei gydymo įstaigų, itin aukštos kvalifikacijos, didelį ekspertinį stažą turintys specialistai, todėl abejoti jų kompetencija konkrečioje srityje ar galimu šališkumu nėra jokio pagrindo. Taip pat pažymėtina, jog atliekant ekspertizes visais atvejais ekspertų buvo analizuojami bei vertinami būtent pirminiai medicininiai dokumentai, kuriems, apeliantės manymu, prieštarauja ekspertų išvados; taip pat, ekspertai, atlikdami ekspertizes, analizavo, nagrinėjo bei vertino ir Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie SAM išvadas bei specialistų, kurių konsultacijomis rėmėsi ši inspekcija, pateikdama savo išvadas, atsakymus į pateiktus klausimus. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesivadovauti ekspertų išvadomis kaip įrodymais, kurie patvirtina byloje reikšmingas faktines aplinkybes- o būtent, teiktų medicinos paslaugų atitiktį keliamiems kokybiniams reikalavimams (CPK 218 straiuspnis).

35Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo gydytojų veiksmai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas S. V. atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo standartą, o apeliantės sūnaus mirties priežastis buvo sunki galvos trauma ir dėl jos kilusios komplikacijos, bet ne kokie nors gydytojų veiksmai. Minėta, kad gydytojas negali padaryti daugiau, nei objektyviai leidžia medicinos mokslo galimybės ir ligonio būklė, todėl nustačius, kad gydytojai savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuotų gydytojų (jų veiksmai buvo teisėti), bet pacientas nepasveiko (atsirado žala), civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

36Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakovo (jo darbuotojų) neteisėtų veiksmų kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 straipsnis). Taip pat, įvertinant tai, jog pagal bylos duomenis, S. V. mirties priežastimi buvo ne netinkamas diagnozės nustatymas ar netinkamas gydymas, bet sunki trauma ir dėl jos išsivysčiusios komplikacijos, kurių pasekmių (paciento mirties) išvengti konkrečioje situacijoje nebuvo galimybės, nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryšio kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimą (CK 6.247 straipsnis). Nesant nustatytų neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, nes veiksmų neteisėtumas – būtina atsakomybės sąlyga, o žalos atsiradimas turi būti neteisėtų veiksmų, o ne kokių nors kitų aplinkybių, pasekmė.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, valstybės išlaidos, patirtos teikiant apeliantei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, iš atsakovo nepriteisiamos, jos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos šiuo atveju yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali suma: remiantis Lietuvos apeliacinio teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, išlaidų suma yra 6,95 Lt (3t., b.l. 14) (minimali priteistina suma yra 10 Lt), todėl jų priteisiamo klausimas nesprendžiamas (Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d.).

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas turtinės bei neturtinės žalos, padarytos neteisėtais... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovė A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 10. 1. Vertindamas įrodymus teismas pažeidė CPK 187 straipsnio reikalavimus ir... 11. 2. 2003 m. rugpjūčio l d. S. V. ligos istorijoje Nr. CP-815385-1/2003... 12. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą... 13. 1. Gydytojai tinkamai gydė pacientą S. V., o jo mirtį sąlygojo sunki galvos... 14. 2. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp jos sūnaus mirties ir... 15. 3. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir jį atnaujinti nėra jokio... 16. 4. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ieškovei dėl dvasinių... 17. 5. Ieškovės reikalavimas atlyginti 1 000 000 Lt neturtinę žalą neatitinka... 18. 6. Ieškovė neturi teisės į žalos atlyginimą po pilnamečio sūnaus... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 21. Dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės už joje... 22. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų... 23. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojama teismų... 24. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos... 25. Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad, sprendžiant dėl... 26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, be formaliųjų... 27. Nagrinėjamoje byloje apeliantė prašo kvalifikuoti neteisėtais gydytojų... 28. Kadangi, minėta, sveikatos priežiūros įstaigą ir pacientą sieja prievolė... 29. Dėl įrodymų vertinimo byloje sprendžiant dėl gydytojų veiksmų... 30. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 31. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo... 32. Apeliantė, nesutikdama su įrodymų vertinimu nagrinėjant bylą pirmosios... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas byloje atlieka teisinį bylos faktinių... 34. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu atliktos Lietuvos... 35. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo gydytojų... 36. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, valstybės išlaidos,... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą....