Byla e2S-2213-436/2016
Dėl taikos sutarties patvirtinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Argensta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-14287-375/2016 pagal pareiškėjų UAB ,,Argensta“ ir UAB ,,Rudesta“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
    1. Pareiškėjos UAB „Argensta“ ir UAB „Rudesta“ pateikė teismui prašymą dėl taikos sutarties supaprastinto proceso tvarka patvirtinimo. Kauno apylinkės eismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų pateiktą taikos sutartį.
    2. Pareiškėja UAB „Argensta“ 2016 m. birželio 20 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą, kadangi pareiškėja UAB „Ridesta“ nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
    3. Pareiškėja UAB „Argensta“ 2016 m. liepos 28 d. pateikė teismui prašymą iki procesinio sprendimo dėl vykdomojo rašto išdavimo priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 84000,00 Eur ribose UAB „Rudesta“ priklausančias pinigines lėšas įmonės kasoje, bankuose, kitose kredito įstaigose ir pas trečiuosius asmenis, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o taip pat turtines UAB „Rudesta“ teises UAB „Argensta“ naudai.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 28 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Argensta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
    2. Teismas nurodė, kad UAB „Rudesta“ 2016 m. birželio 27 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo UAB „Argensta“ pirmąją įmoką 17148,31 Eur (pavėlavusi). Nors skolininkė turi ir daugiau kreditorių, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji tam tikriems kreditoriams būtų suteikusi pirmumą ar pan. Teismo vertinimu, šios aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai, bei galiojanti sąžiningumo prezumpcija, leidžia manyti, kad skolininkė neketina atlikti kokių nors veiksmų siekdama išvengti piniginės prievolės pareiškėjai įvykdymo.
    3. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra svarbus, vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau šio kriterijaus negalima suabsoliutinti.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
    1. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Argensta“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – iki procesinio sprendimo dėl vykdomojo rašto išdavimo priėmimo, vykdomojo rašto pateikimo vykdymui bei procesinių veiksmų vykdymo procese atlikimo surandant ir aprašant UAB „Rudesta“ priklausantį turtą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 84000,00 Eur ribose UAB „Rudesta“ priklausančias pinigines lėšas įmonės kasoje, bankuose, kitose kredito įstaigose ir pas trečiuosius asmenis, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o taip pat – turtines UAB „Rudesta“ teises UAB „Argensta“ naudai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismui teiktame 2016 m. liepos 22 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui kreditorius buvo nurodęs bei pateikęs visus turimus rašytinius įrodymus, jog bendra skolininko piniginės prievolės suma yra didelė. UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazės duomenimis skolininko galimo bankroto reitingui suteikta aukščiausia rizika, jo vardu registruota 10 galiojančių turto areštų, net 75 civilinėse bylose skolininkas dalyvauja/dalyvavo atsakovo procesiniu statusu, VĮ „Registrų centras“ nėra pateikęs finansinių ataskaitų rinkinių už 2015-uosius finansinius metus, o skolininko vardu registruotas turtas yra įkeistas.
      2. Skolininkas sistemingai nevykdo teismo patvirtintos sutarties. Skolininkas pagal sutartį pirmąją įmoką kreditoriui atliko pavėluotai, o antrosios įmokos, nepaisant 2016 m. liepos 15 d. suėjusio mokėjimo termino, neatliko apskritai. Tikėtina, jog skolininkas kreipsis į teismą dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kas leistų skolininkui išvengti piniginės prievolės kreditoriui. Nurodytų aplinkybių visuma kreditoriui pagrįstai leidžia manyti, jog skolininko finansinė padėtis yra sunki, dėl ko kyla reali grėsmė kreditoriaus turtiniams interesams.
      3. Įmokų pagal sutartį savalaikiškumas buvo ir yra esminė sutarties sąlyga, kadangi kitokiomis sąlygomis sutarties kreditorius apskritai nebūtų sudaręs. Nors teismas traktavo, jog skolininkui nors ir pavėluotai sumokėjus pirmąją įmoką pagal teismo patvirtintą taikos sutartį yra tikėtina, kad bus sumokėta ir antroji įmoka, kurios sumokėjimo terminas baigėsi 2016-07-15 (tariamai, nėra rizikos, jog piniginė prievolė nebus įvykdyta), šiuo konkrečiu atveju nediskutuotinas klausimas yra dėl sutarties sąlygų interpretavimo. Faktas yra tas, jog skolininkas iki šios dienos nėra tinkamai įvykdęs esminių sutarties sąlygų ir jų nevykdo toliau, dėl ko kreditorius jau yra įgijęs teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą.
    2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Rudesta“ prašo pareiškėjos UAB „Argensta“ atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
      1. UAB „Argensta“ šioje byloje nepagrindė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šioje civilinėje byloje teismui nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų ir argumentų apie UAB „Rudesta“ buveinės vietos keitimą ir panašius veiksmus, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad UAB „Rudesta“ siekia apsunkinti galimą išieškojimą vykdant teismo sprendimą. Taigi šioje civilinėje byloje nėra jokių faktų ar įrodymų, patvirtinančių prielaidą, kad yra reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas, kad UAB „Rudesta“ vengs įvykdyti teismo sprendimą ir kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas nagrinėjamoje byloje.
      2. Akivaizdu, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeidžiamos UAB „Rudesta“ teisės, taip pat neužtikrinama šalių pusiausvyra. Šios laikinosios apsaugos priemonės apskritai varžytų UAB „Rudesta“ ūkinę–komercinę veiklą, nes apribotų darbų vykdymą, pelningų sandorių pasirašymą. UAB „Argensta“ atskirajame skunde nurodo, jog yra neva tikėtina, kad UAB „Rudesta“ kreipsis į teismą dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kas leistų išvengti piniginės prievolės. Tačiau UAB „Argensta“ nepateikia jokių objektyvių įrodymų, o tik deklaratyvų niekuo nepagrįstą teiginį. Įmonės finansinė padėtis yra stabili, įmonė neketina kreiptis i teismą dėl restruktūrizavimo ar juo labiau dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, UAB „Argensta“ nurodo, kad UAB „Rudesta“ nėra pateikusi finansinių ataskaitų rinkinio už 2015 metus, todėl darytina prielaida, jog UAB „Rudesta“ finansinė padėtis yra sunki. Toks UAB „Argensta“ teiginys yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi vien tai, kad nėra pateiktas finansinis ataskaitų rinkinys už 2015 metus, nesudaro pagrindo manyti ir dvejoti UAB „Rudesta“ mokumu ir stabilia finansine padėtimi.
      3. UAB „Argensta“ neturi teisės teikti teismui prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal 2016 m. gegužės 10 d. Taikos sutarties sąlygas. Taikos sutarties sąlygose numatyta, jog „<...> jeigu Skolininkas laiku neatlieka visų mokėjimų, nurodytų nuo 1.1-1.5 p., laikoma, jog suėjo mokėjimo terminas visai 1 p. nurodytai skolos sumai.“ Tačiau UAB „Rudesta“ 1.1 p. nurodytą įmoką yra sumokėjusi, o visų kitų nuo 1.2 iki 1.5 p. nurodytų mokėjimų nepradelsė. Vadinasi, UAB „Argensta“ neturi teisės pasinaudoti Taikos sutarties 2 p. ir prašyti išduoti vykdomąjį raštą, todėl neturi teisės ir teikti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Rudesta“ atžvilgiu.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
    2. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
    3. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.).
    4. Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai negalimas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2015).
    5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos UAB „Argensta“ ir UAB „Rudesta“ 2016 m. gegužės 10 d. kreipėsi į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kartu pateikė taikos sutarties projektą. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų pasirašytą taikos sutartį. Pagal šią sutartį rangovas UAB „Rudesta“ pripažino, kad už atliktus darbus subrangovui UAB „Argensta“ yra skolinga iš viso 101 148,31 Eur. UAB „Argensta“ sutiko, kad skolos sumokėjimas būtų išdėstytas dalimis iki 2016 m. gruodžio 15 d. Pirmąją įmoką – 17 148,31 Eur pagal šalių pasirašytą ir teismo patvirtintą minėtą taikos sutartį UAB „Rudesta“ įsipareigojo sumokėti iki 2016 m. birželio 15 d. Pareiškėjo UAB „Argensta“ 2016 m. birželio 20 d. pateiktas teismui prašymas išduoti vykdomąjį raštą patvirtina, kad sutartu terminu UAB „Rudesta“ savo įsipareigojimo neįvykdė.
    6. Apeliantas nurodo, kad UAB „Rudesta“ ir toliau nevykdo savo įsipareigojimų, o tai patvirtina grėsmę galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymo riziką, šiuo atveju, teismo nutarties išduoti vykdomąjį raštą.
    7. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarė išduoti vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtintą UAB „Rudesta“ ir UAB „Argensta“ taikos sutartį nesumokėtai skolos sumai – 84 000,00 Eur (CPK 179 str. 3 d.). Teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau aplinkybė, jog teismas nusprendė pareiškėjui UAB „Argensta“ išduoti vykdomąjį raštą sudaro pagrindą daryti išvadą, kad apeliantas savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tikėtinai pagrindė.
    8. Pareiškėja UAB „Rudesta“ nurodo, kad pirmąją įmoką pavėlavo sumokėti, tačiau kitos įmokos sumokėtos nepraleidus termino, todėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra. Nustatyta, kad UAB „Rudesta“ pirmąją įmoką 17 148,31 Eur sumokėjo apeliantei 2016 m. birželio 27 d, t. y. pavėlavusi 8 dienomis. Iš šalių pasirašytos taikos sutarties matyti, kad UAB „Rudesta“ iki kiekvieno sekančio mėnesio 15 d. įsipareigojo apeliantei sumokėti po 14 000,00 Eur. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „Rudesta“ yra sumokėjusi nors vieną iš sutartų įmokų. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti UAB „Rudesta“ gera finansine padėtimi, nes ji nevykdo savo įsipareigojimų.
    9. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galbūt ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1458/2014).
    10. Nustatyta, kad likusi nesumokėta apeliantei suma yra 84 000,00 Eur. Teismų praktikoje didelė reikalavimo suma savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Lietuvos apeliacinis teismas, formuodamas praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo srityje, 2016 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byla Nr. e2-934-302/2016, nurodė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).
    11. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad reikalavimo suma 84 000,00 Eur pareiškėjai UAB „Rudesta“ pagal dabartinę turtinę padėtį yra didelė, nes ji nevykdo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Be to, ji nėra pateikusi 2015 metų finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl yra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, rašytinius įrodymus, apeliantės reikalavimo pobūdį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesumokėtos skolos ribose, nes yra pagrindas manyti, jog kol bus išspręstas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo, UAB „Rudesta“ gali bandyti paslėpti, parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti turtą, o perleidus turtą sąžiningiems tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinus šį turtą, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).
    12. Dėl nurodytų argumentų bei atsižvelgdamas į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, teismas sprendžia, kad pirmiausia reikalavimo sumos apimtyje areštuotini pareiškėjai UAB „Rudesta“ priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, ir tik jų nesant ar esant nepakankamai, areštuotinos jai priklausančios piniginės lėšos ir/ar turtinės teisės.
    13. Pažymėtina, kad ekonomiškumo principas reikalauja, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Įvertinus tai, kad pirmiausia areštuotinas UAB „Rudesta“ nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – areštuotinos jos turimos piniginės lėšas bankuose ir (ar) turtinės teisės, gali susidaryti situacija, kai areštuojamos asmens turimos ir gaunamos lėšos, apsunkinama galimybė sudaryti naujas sutartis, vykdyti veiklą, dalyvauti viešuosiuose konkursuose, neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų ir nepagrįstai suvaržytų UAB „Rudesta“ teises. Akivaizdu, kad UAB „Rudesta“ turi būti paliekama galimybė disponuoti piniginėmis lėšomis, kurios paprastai naudojamos kasdieninei įmonės veiklai vykdyti ir kt. Tokių lėšų dydį pavestina nustatyti antstoliui. Iš areštuotų piniginių lėšų UAB „Rudesta“ leistina atsiskaityti su UAB „Argensta“ (CPK 145 str. 6 d.).
    14. Nutartis siųstina asmeniui, pateikusiam prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir išaiškintina, kad nutartis antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 str. 5, 6 d.) Kadangi apeliantė nenurodė konkretaus UAB „Rudesta“ turto, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pavestina vykdyti apeliantės pasirinktam antstoliui.
    15. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjos UAB „Argensta“ atskirąjį skundą patenkinti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinant kaip nepagrįstą ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos UAB „Argensta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

5Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145, 151 straipsniais, 147 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

6Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

7Pareiškėjos UAB „Argensta“ (juridinio asmens kodas 301545558) reikalavimams užtikrinti, iki procesinio sprendimo dėl vykdomojo rašto išdavimo priėmimo, vykdomojo rašto pateikimo vykdymui bei procesinių veiksmų vykdymo procese atlikimo surandant ir aprašant UAB „Rudesta“ priklausantį turtą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 84 000,00 Eur (aštuoniasdešimt keturių tūkstančių eurų 00 ct) ribose UAB „Rudesta“ (juridinio asmens kodas 166872121) priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas bankuose ir/ar turtines teises, esančias pas UAB „Rudesta“ arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims.

8Iš areštuotų piniginių lėšų leisti UAB „Rudesta“ atsiskaityti su UAB „Argensta“

9Nurodyti, kad nutartį vykdysiantis antstolis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri, jei bus areštuotos UAB „Rudesta“ piniginės lėšos, per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudotos įmonės veiklai vykdyti.

10Nutarties kopijas elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šalims ir nurodyti, kad UAB „Argensta“ dėl UAB „Rudesta“ turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

11Nutartyje nurodytą areštuotą UAB „Rudesta“ turtą palikti saugoti jai pačiai.

12Nurodyti, kad už nutartyje nurodytų apribojimų pažeidimą UAB „Rudesta“ atsako nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jai momento, o šią nutartį priėmus UAB „Rudesta“ nedalyvaujant – nuo jos įregistravimo turto arešto aktų registre momento.

13Nutarties kopijas išsiųsti Turto areštų akto registro tvarkytojui.

14Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai