Byla 2-2759-781/2017

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. G., AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, sekretoriaujant Linai Matukaitei, dalyvaujant ieškovės M. G. atstovėms advokatei V. N., K. G., atsakovo UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ atstovui advokatui A. Z., trečiajam asmeniui R. G., trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per filialą Lietuvoje, atstovei teisininkei J. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovui UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. G., AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje, ir

Nustatė

2I. Bylos esmė

3Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės M. G. patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo už, anot ieškovės, netinkamai suteiktas atsakovo UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ darbuotojo (trečiojo asmens R. G.) odontologijos paslaugas.

4II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

5Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ 8688,60 Eur neturtinės bei 681 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovė teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose) ir jos atstovės teismo posėdžio metu nurodo, kad ieškovei nuo 2004 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ (toliau – atsakovas, klinika) buvo teikiamos odontologinės paslaugos. Ieškovės teigimu, jai 2013 m. balandžio-gegužės mėn. netinkamai atliktos procedūros, nesilaikant nustatytų medicinos praktikos ir medicinos paslaugų kokybės reikalavimų; anot ieškovės, jos neinformavimas, iš anksto nesuderinus procedūrų su paciente bei negavus jos sutikimo, nulėmė ieškovės sveikatos sutrikdymą, su tuo susijusius skausmus, ilgalaikę depresijos būseną ir kitas su tuo susijusias pasekmes.

7Ieškovė aiškina, kad 2013 m. balandžio 17 d. ji atvyko į kliniką dėl tilto paslankumo ties 13 dantim; atsakovo darbuotojas gydytojas – trečiasis asmuo R. G. (toliau – trečiasis asmuo, gydytojas), po minėtos apžiūros, neatlikęs jokių diagnostinių tyrimų, pažadėjo viską sutvarkyti. 2013 m. gegužės 8 d. vizito metu gydytojas nuėmė viršutinio ir apatinio žandikaulių atspaudus (nepaaiškinęs kam tai reikalinga) ir pasiliko savaitei ieškovės viršutinio žandikaulio lanko atraminį protezą iš 8 dantų. Ieškovė nurodo, kad 2013 m. gegužės 15 d. klinikoje jai buvo atlikta vietinė nejautra ir be jos žinios bei sutikimo pašalinti 5 priekiniai dantys. Ieškovės teigimu, ji apie tai, kad jai buvo atlikta dantų šalinimo procedūra, suprato tik grįžusi namo, nes jai iki tol nebuvo netgi užsiminta apie šių dantų išrovimą. Pažymi, kad joks gydymo planas nebuvo sudaromas ir aptariamas, nebuvo gautas nei raštiškas, nei žodinis ieškovės sutikimas; be to, teigia, jog nebuvo atlikti jokie tyrimai (rentgenas), siekiant įsitikinti tokios procedūros reikalingumu. Ieškovė nurodo, kad 2013 m. gegužės 15 d. vizito metu ji galvojo, jog jai atliekama seno metalo keramikos tilto nuėmimo procedūra (kuri yra skausminga, todėl ieškovė prašė, kad būtų labiau nuskausminta); procedūros metu ji buvo užsimerkus, visiškai pasitikėdama gydytoju. Aiškina, kad po minėtos procedūros ji sumokėjo 300 Lt; jai buvo paaiškinta, jog tai avansas laboratorijai. Ieškovė pažymi, kad po procedūros jos burna kraujavo, buvo nutirpus, kaip vėliau paaiškėjo – buvo įdėtas laikinas protezas, todėl ieškovė tik grįžusi namo ir nuslūgus tirpimui pamatė, jog išrauti visi 5 priekiniai viršutinio žandikaulio dantys; lanko atraminis protezas buvo pakeistas kitu išimamu įtaisu, sumontuotu iš lanko atraminio protezo ir 6 priekinių plastmasinių dantų. Anot ieškovės, ją tada ištiko šokas; protezas nesilaikė, kalbos ir kramtymo funkcija visiškai sutriko, ieškovė jautėsi pažeminta ir įžeista. Aiškina, kad dėl pablogėjusios sveikatos ji po šios procedūros ne kartą kreipėsi į gydymo įstaigas, jai buvo diagnozuotas potrauminio streso sindromas, depresija, paskirti antidepresantai; taip pat kreipėsi į kitas odontologijos klinikas dėl dantų atstatymo galimybės, tačiau jai buvo paaiškinta, jog po minėtų dantų išrovimo tokios galimybės nėra. Ieškovės teigimu, dėl dantų pašalinimo jai atsirado komplikacijų – sutriko smilkininio apatinio žandikaulio sąnario funkcija; atsakovo pagamintas įtaisas burnoje nesilaikė net klijuojamas, spaudė kaulą, sumažėjo estetinės ir kramtymo funkcijos atstatymo pasirinkimo galimybių; anot ieškovės, minėtos funkcijos atstatymas jai kainavo apie 16 000 Lt.

8Ieškovė nurodo, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.729 straipsnio ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo (toliau – Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas) 5 bei 17 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, atimdamas iš pacientės teisę pačiai priimti sprendimus dėl gydymo, atliekant procedūrą prieš ieškovės valią (nesuderinus gydymo plano ir negavus ieškovės sutikimo, neatlikus jokių tyrimų ir neįsitikinus tokios kraštutinės procedūros būtinumu), taip pat pažeisdamas kitus bendrųjų ir specialiųjų aktų reikalavimus, kurie detaliai išvardinti tiek Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. gegužės 9 d. direktoriaus įsakyme Nr. R1-602, tiek Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime Nr. 56-59. Pažymi, kad nurodyti gydytojo neteisėti veiksmai padaryti kaltai, nes jis žinojo apie jo veiklai keliamus reikalavimus. Ieškovė jai padarytą neturtinę žalą, kuri pasireiškė keletą metų trūkusiais psichologiniais išgyvenimais (depresija), kraujospūdžio pakilimais dėl priekinių dantų išrovimo, vertina 8688,60 Eur (30 000 Lt); be to, prašo priteisti ir 681 Eur dydžio (2347 Lt) turtinę žalą, kurią sudaro 300 Lt mokėjimas atsakovui už 2013 m. kovo 15 d. procedūrą ir 2047 Lt išlaidos už teisines paslaugas ikiteisminėje stadijoje. Ieškovės vertinimu, jos patirta žala susijusi su 2013 m. gegužės 15 d. atlikta procedūra, todėl priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos yra akivaizdus.

9Ieškovės teigimu, gydytojas R. G. medicininius dokumentus užpildė tik vėliau, po ginčo procedūros, siekiant pateisinti savo veiksmus, o šie neteisėti dokumentai, anot ieškovės, tapo pagrindu specialistų išvadoms, teiktoms ginčą nagrinėjusioms institucijoms ir teismo ekspertizei, kurie rėmėsi išimtinai tik gydytojo R. G. abejotinai vesta ieškovės ligos istorija.

10Ieškovė pažymi, kad jei ji būtų tinkamai informuota apie planuojamas atlikti procedūras ir jei šį sprendimą būtų priėmusi pati, po papildomų konsultacijų pas kitus specialistus, po visapusiško ištyrimo, alternatyvių dantų funkcijos atstatymo galimybių išaiškinimo, pasirinkus jai tinkamą laiką ir tam ruošusis – pasekmės apsiribotų natūraliais laikinais nepatogumais po analogiškų procedūrų.

11Atsakovas UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ atsiliepime į ieškinį ir jo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad 2013 m. gegužės 8 d. vizito į kliniką metu ieškovė išreiškė nusiskundimus viršutinio žandikaulio metalo keramikos tilto paslankumu, protezo funkcijos stoka, kramtymo funkcijos sutrikimu, atsiradusiu kalbos defektu ir estetikos trūkumu. Aiškina, kad gydytojas odontologas-ortopedas R. G., apžiūrėjęs ieškovę, nustatė, jog metalo keramikinis tiltas yra atsiskyręs (atsidalinęs) nuo atraminių 13, 11, 21, 22 dantų šaknų; tiltas fiksuotas (laikosi) tik ant 23 danties; išimamas viršutinio žandikaulio užraktinis lanko atraminis protezas dėl atraminio tilto paslankumo taip pat paslankus. Atsakovas pažymi, kad kliniškai ir periodontologiškai ištyrus ieškovę nustatytos susiformavusios 13, 11, 21, 22 dantų šaknų ir 23 danties gilios periodontologinės kišenės, 13, 11, 21, 22 dantų šaknų ir 23 danties periodonto jungties netekimas, 23 danties IV laipsnio paslankumas, 13, 11, 21, 22 dantų šaknų III laipsnio paslankumas, 13, 11, 21, 22 dantų šaknys pažeistos gilaus karieso kakleliniame lygyje per visą perimetrą; gydytojas nustatė, jog 13, 11, 21, 22 dantų šaknys ir 23 dantis protezavimui netinkami. Atsakovo teigimu, su ieškove buvo aptartas ir suderintas gydymo planas: 1) esamo užraktinio lanko atraminio protezo koregavimas į immediate išimamą protezą; 2) atsidalinusio metalo keramikos tilto šalinimas; 3) 13, 11, 21, 22 dantų šaknų ir 23 danties šalinimas; 4) immediate išimamo protezo pritaikymas ir įstatymas burnoje. Aiškina, kad protezo pagaminimui ieškovei buvo nuimti viršutinio ir apatinio žandikaulio alginatiniai atspaudai ir susitarta dėl kito vizito, be kita ko, ir dėl minėtų dantų šaknų ir danties šalinimo, kurie buvo pašalinti 2013 m. gegužės 15 d. bei įstatytas pakoreguotas immediate išimamas protezas. Atsakovas nurodo, kad ieškovei buvo paskirtas vizitas 2013 m. birželio 25 d., tačiau ieškovė į jį neatvyko; kaip vėliau buvo nustatyta, ieškovė kreipėsi į kitas gydymo įstaigas dėl konsultacijų bei odontologinių paslaugų suteikimo.

12Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad 2013 m. gegužės 15 d. jai buvo išrauti 5 priekiniai dantys; pažymi, jog viršutiniame žandikaulyje ieškovė turėjo tik vieną (23) IV laipsnio paslankumo dantį; tuo tarpu 13, 11, 21, 22 dantų buvo likę tik šaknys. Nurodo, kad su ieškove derinant gydymo planą ieškovei buvo paaiškinta jos periodonto ir dantų protezo būklė, galimi pavojai, gydymo esmė, tikslas, galimos komplikacijos ir tolimesnė gydymo eiga; ieškovė žodžiu su tuo sutiko, todėl atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais, jog ji nežinojo ir nesuprato, kad jai bus šalinami/pašalinti dantų šaknys ir dantis. Pažymi, kad tą pačią dieną ieškovė sumokėjo atsakovui 300 Lt; kasos pajamų orderio kvite aiškiai nurodyta, jog sumokėta už odontologo paslaugas (o ne avansą). Teigia, kad gydytojas R. G. pildė visus medicininius dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka.

13Atsakovo teigimu, gydymo taktika buvo pasirinkta teisingai (kitų alternatyvų nebuvo), nes protezo atsidalinimas nuo dantų šaknų, dantų ir dantų šaknų paslankumas, periodontologinės kišenės, kariesas nustatomas gydytojo odontologo objektyvios ir periodontologinės apžiūros metu, jokie papildomi tyrimai nėra atliekami. Pažymi, kad šias aplinkybes patvirtino tiek Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei jos pasitelktas specialistas, tiek Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija ir jai išvadas teikęs specialistas; šios išvados konstatuotos taip pat ir ekspertizės akte; iš esmės šias aplinkybes patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja-specialistė (burnos chirurgė) A. Š.. Taip pat pažymi, kad nurodyti specialistai patvirtino, jog gydytojas R. G. neprivalėjo pacientei atlikti ortopantomogramos (rentgeno). Atsakovas pripažįsta, kad gydytojas R. G. nepateikė ieškovei pasirašyti raštiško sutikimo dantų šaknų ir danties šalinimui, tačiau visa reikalinga informacija ieškovei buvo suteikta ir buvo gautas žodinis ieškovės sutikimas. Pažymi, kad dantų šalinimas buvo atliktas tinkamai; nei šalinimo metu, nei po jo nekilo jokių komplikacijų (chirurginė intervencija ieškovės sveikatai žalos nepadarė, gijimas vyko natūraliai), todėl minėtos rašytinės formos nepasirašymas, anot atsakovo, laikytinas tik formaliu teisės aktų pažeidimu, nesukėlusiu ieškovei jokios žalos.

14Atsakovas nesutinka su ieškovės prašomos turtinės žalos priteisimu ir teigia, kad 2013 m. gegužės 15 d. odontologinės paslaugos ieškovei buvo suteiktos tinkamai, todėl nėra pagrindo grąžinti ieškovei 300 Lt; be to, pažymi, jog ieškovė neįrodė už kokias būtent teisines paslaugas buvo sumokėta 2047 Lt suma, kurią prašo priteisti ieškovė; taip pat pažymi, jog ieškovę advokatas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos posėdyje neatstovavo. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo; aiškina, kad žala ieškovės sveikatai nebuvo padaryta, todėl nėra pagrindo atlyginti minėtą žalą. Anot atsakovo, iš ieškovės pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog ieškovei dar 2009 m. buvo diagnozuota smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disfunkcija; teigia, jog byloje nėra duomenų apie pasislinkusį žandikaulio lanką ir apie netinkamą gydymą. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės teiginiais, kad po ginčo procedūros jai buvo diagnozuotas potrauminio streso sindromas ir depresija, nes tokią ieškovės būklę galėjo įtakoti ir kitos aplinkybės. Atsakovo vertinimu, ieškovės psichinės būklės pablogėjimą įtakojo neadekvatus informacijos supratimas.

15Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje, atsiliepime į ieškinį ir jo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Trečiasis asmuo sutinka su visais atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais ir juos palaiko. Trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės teiginiais, kad gydytojas R. G. pasirinkimo netinkamą gydymo taktiką ir tuo pasireiškė neteisėti gydytojo veiksmai; pažymi, jog asmens, neturinčio medicininio išsilavinimo, prielaidos bei pasvarstymai nėra tinkamas įrodymas tokio pobūdžio bylose; teigia, jog LSMUL Kauno klinikų Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos vadovas doc. A. G., konsultavęs Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, paneigė minėtus ieškovės teiginius ir nurodė, jog teikiant odontologines paslaugas ieškovei gydytojas R. G. klinikinių klaidų nepadarė, tuo tarpu gydymo taktika buvo pasirinkta tinkama. Trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės reikalavimais dėl žalos atlyginimo – teigia, kad kol byla nagrinėjama Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, profesionali teisinė pagalba nėra būtina, todėl ieškovės turėtos išlaidos minėtai pagalbai apmokėti yra tik pačios ieškovės pasirinkimas; taip pat pažymi, kad ieškovės reikalaujama 300 Lt suma buvo sumokėta už atsakovo ieškovei suteiktas paslaugas, kurių suteikimo fakto ieškovė ir neginčija, todėl ji taip pat neturi būti grąžinama ieškovei. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovė, reikalaudama neturtinės žalos, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos prašomos priteisti konkretų neturtinės žalos dydį. Be to, pabrėžia, kad ieškovei depresiją galėjo diagnozuoti tik gydytojas psichiatras, o ne šeimos gydytojas; tuo tarpu duomenų apie tai, jog ieškovė buvo kreipusis pas psichiatrą (ar kitus šios srities specialistus), nėra. Taigi, trečiojo asmens vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

16Trečiasis asmuo R. G. bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

17III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

18Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovei vėliausiai nuo 2005 m. iki 2013 m. gegužės mėn. UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ buvo teikiamos odontologinės paslaugos. Nustatyta, kad ieškovė M. G. 2013 m. balandžio 17 d. kreipėsi į kliniką dėl viršutinio žandikaulio metalo keramikos tilto paslankumo; 2013 m. gegužės 8 d. vizito metu gydytojas R. G. nuėmė viršutinio ir apatinio žandikaulių atspaudus; 2013 m. gegužės 15 d. klinikoje jai buvo atlikta vietinė nejautra ir pašalintos 13, 11, 21, 22 dantų šaknys ir 23 dantis. Nustatyta, kad nors ieškovei buvo paskirtas vizitas klinikoje 2013 m. birželio 25 d., ji daugiau į atsakovą nesikreipė; dėl konsultacijų ir tolesnių odontologinių paslaugų teikimo kreipėsi į kitas gydymo įstaigas; tai motyvuoja tuo, jog nurodytos dantų šaknys ir dantis jai buvo pašalinti be jos sutikimo ir apie tai jos neinformuojant.

19Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (toliau – Tarnyba) prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius 2014 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. T1-602 nustatė, kad 2013 m. gegužės 8 d. ir 2013 m. gegužės 15 d. UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ pacientei M. G. odontologijos sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus bei pacientės teisę į kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Buvo nustatyta, kad ieškovei minėtomis datomis R. G. paslaugos buvo teiktos nesudarius rašytinės sutarties dėl paslaugų teikimo; be kita ko, gydytojas R. G. pasirašytinai nesupažindino pacientės (ieškovės) su paciento gydymo planu, neįformino raštiško ieškovės sutikimo chirurginėms intervencijoms, pildė netinkamos formos įrašus.

20Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – Komisija) 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 56-59 iš dalies tenkino M. G. prašymą dėl padarytos žalos, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas UAB „Naugarduko odontologijos klinika“, atlyginimo ir įpareigojo UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ atlyginti M. G. 300 Lt dydžio neturtinę žalą. Komisija sprendime iš esmės konstatavo, kad žala pacientės (ieškovės) sveikatai UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ nebuvo padaryta. Kita vertus, nustatė, kad pareiškėja klinikoje su gydymo planu ir atlikta chirurgine intervencija nebuvo supažindinta raštu, tokiu būdu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus; pažymėjo, jog netinkamas ieškovės informavimas turėjo jai neigiamas pasekmes, kurios pasireiškė pergyvenimais ir psichologinės sveikatos sutrikdymu dėl netektų dantų (dantų šaknų). Anot komisijos, ieškovei turėjo būti sudarytos sąlygos dalyvauti priimant sprendimus dėl savo pačios gydymo, t. y. raštu išreiškiant valią dėl dantų šalinimo ir tokiu būdu galbūt aiškiau suvokiant tokio sprendimo psichologinius ir fizinius aspektus, todėl šias aplinkybes vertino kaip ieškovei padarytą neturtinę žalą.

21Byloje teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartimi buvo paskirta teismo odontologinė ir deontologinė ekspertizė, kuri pavesta atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai; teismas, siekiant gauti kuo išsamesnę ekspertizės išvadą, ekspertams iš esmės pavedė atsakyti į visus šalių suformuluotus klausimus. Teisme 2017 m. rugsėjo 19 d. gautas ekspertizės aktas Nr. EDG 35/2016 (02).

22Ieškinys tenkintinas iš dalies.

23IV. Teismo argumentai ir motyvai

24Dėl sveikatos priežiūros paslaugų įstaigos civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, ieškovės gydymo

25Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2010 m. kovo 1 d.). Šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka.

26Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pareiga paneigti šią prezumpciją tenka žalą padariusiam asmeniui.

27Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).

28Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas. Sprendžiant dėl gydytojų kaltės, turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010). Sprendžiant, ar gydymo paslaugas gydytojas suteikė tinkamai, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, apimantis medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles bei gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

29Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Teismų praktikoje Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas, vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, nei kiti įrodymai (išskyrus Komisijos išvadas dėl žalos dydžio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012). Pagal įstatymą aplinkybės, nustatytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

30Taigi, nagrinėjamu atveju nustatant ar atsakovo darbuotojas, teikdamas odontologo paslaugas, elgėsi maksimaliai atidžiai, kvalifikuotai, rūpestingai ir kokias pasekmes toks gydymas galėjo sukelti, prioritetas teikiamas atitinkamos srities specialistų padarytoms išvadoms, nebent kiti byloje surinkti įrodymai paneigtų šių išvadų teisingumą arba leistų suabejoti jų pagrįstumu.

31Byloje pateiktame Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime (kuris buvo priimtas vadovaujantis specialisto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos vadovo doc. A. G.) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akte konstatuota, kad žala ieškovės M. G. sveikatai, teikiant odontologines paslaugas (o būtent pašalinant dantų šaknis ir dantį) UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ 2013 m. gegužės mėn., nebuvo padaryta. Teismas neturi pagrindo abejoti šiomis nustatytomis aplinkybėmis, nes ieškovė, teismo vertinimu, jų bylos nagrinėjimo metu nenuginčijo. Teismas sprendžia, kad vien ieškovės deklaratyvūs teiginiai, jog po minėtos 2013 m. gegužės 15 d. procedūros jai buvo sutrikdyta sveikata, atsirado komplikacijų, nesudaro pagrindo šių teiginių vertinti kaip teisingų. Priešingai, minėtame ekspertizės akte konstatuota, kad ieškovei komplikacijų nustatyta nebuvo, duomenų apie netinkamą nurodytą šalinimo procedūrą taip pat nėra; pažymėtina, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovei dar 2009 m. buvo diagnozuota smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disfunkcija; duomenų apie ieškovės pasislinkusį žandikaulio lanką po ginčo procedūros taip pat nėra. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovė po minėtos procedūros patyrė nepatogumus, kurie iš esmės yra neišvengiami po tokios procedūros, nesudaro pagrindo teigti, jog tokiu būdu jai buvo sutrikdyta sveikata, o procedūra atlikta netinkamai.

32Pažymėtina, kad tiek Komisija (tiek ją konsultavęs specialistas), tiek Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą konsultavęs specialistas – odontologas ortopedas R. J., tiek ekspertizę atlikę ir ekspertizės aktą surašę specialistai visi vienareikšmiškai patvirtino, jog UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ gydytojo R. G. pasirinktas gydymo planas/gydymo taktika (kai ieškovei buvo pašalinti 13, 11, 21, 22 dantų šaknys ir 23 dantis) buvo tinkami, nes minėtos dantų šaknys ir dantis buvo pažeisti lėtinio periodontito (nustatytos periodonto kišenės (jungties netekimas) ir dantų (jų šaknų) paslankumas), todėl jie turėjo būti šalinami (neatsižvelgiant į tai, koks gydymo metodas ateityje būtų taikomas). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visi šie specialistai taip pat vienbalsiai patvirtino, jog nagrinėjamu atveju minėtam gydymo planui/taktikai pasirinkti nereikėjo papildomai daryti ortopantomogramos (panoraminės rentgeno nuotraukos).

33Nors ieškovė nurodo, kad R. G. medicininius dokumentus užpildė tik vėliau, po ginčo procedūros, siekiant pateisinti savo veiksmus, ir šie neteisėti dokumentai, anot ieškovės, tapo pagrindu specialistų išvadoms, kurie rėmėsi išimtinai tik gydytojo R. G. abejotinai vesta ieškovės ligos istorija, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra konkrečių duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti specialistų išvadų, kaip įrodymų, patikimumu ar objektyvumu vien dėl to, kad jas darant remtasi įrašais medicininėje kortelėje. Be to, pažymėtina, kad ieškovė neįrodė medicininių įrašų klastojimo fakto; taip pat iš esmės neginčijo jų turinio; net ir darant prielaidą, jog minėti dokumentai buvo užpildyti vėliau, tai nesudaro pagrindo abejoti pasirinkto gydymo plano/gydymo taktikos tinkamumu.

34Taigi, teismas, įvertinęs minėtų specialistų išvadas, kurių, teismo vertinimu, ieškovė nenuginčijo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog dėl UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ ir jos darbuotojų atliktų odontologijos paslaugų ieškovei buvo padaryta tiesioginė žala sveikatai; be to, nenustatyta ir atsakovo neteisėtų veiksmų, nes, kaip minėta, gydymo taktika pasirinkta tinkama, procedūros atliktos tinkamai, komplikacijų po minėtos procedūros nenustatyta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovei neįrodžius šių dviejų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (plačiau nenagrinėjant jos dydžio ir pobūdžio).

35Dėl neturtinės žalos priteisimo

36Kita vertus, aukščiau nurodyti specialistai ir institucijos (ekspertizės akte, Komisijos sprendime, Tarnybos direktoriaus įsakyme) taip pat konstatavo, kad ieškovei atsakovo (jo darbuotojo gydytojo R. G.) paslaugos buvo teiktos nesudarius rašytinės sutarties dėl paslaugų teikimo, gydytojas R. G. pasirašytinai nesupažindino pacientės (ieškovės) su paciento gydymo planu, neįformino raštiško ieškovės sutikimo chirurginėms intervencijoms, pildė netinkamos formos įrašus, tokiu būdu, be kita ko, pažeidžiant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnį, kurio 2-4 dalyse nustatyta, kad atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kuris turi būti išreikštas raštu, jam suprantamai išaiškintos minėtos procedūros esmė, alternatyvos, pobūdis, tikslai, galimos komplikacijos ir panašiai.

37Teismo vertinimu, nurodyti pažeidimai, o būtent tai, kad ieškovė nebuvo tinkamai informuota (raštu) apie gydymo planą, planuojamas atlikti procedūras (dantų šaknų ir danties šalinimą), galimas kitas gydymo alternatyvas (nors, kaip nustatyta, tokių iš esmės ir nebuvo), nebuvo gautas jos raštiškas sutikimas chirurginėms intervencijoms, turėjo neigiamas pasekmes ieškovei, kurios pasireiškė pergyvenimais ir psichologinės būsenos pablogėjimu.

38CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (nurodyto straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-419/2013).

39Viena vertus, šiame sprendime jau buvo nustatyta, kad nagrinėjamu atveju kitų alternatyvų 2013 m. gegužės 15 d. atliktai procedūrai (dantų šaknų ir danties šalinimui) iš esmės nebuvo, o procedūra atlikta tinkamai. Kita vertus, teismas pažymi, kad ieškovei šiuo atveju turėjo būti sudarytos tinkamos sąlygos aktyviai dalyvauti priimant sprendimus dėl jos pačios gydymo, t. y. gautas raštiškas ieškovės sutikimas minėtai procedūrai atlikti. Teismo vertinimu, ieškovei pačiai tinkamai išreiškus savo nuomonę dėl tolesnio gydymo (pateikiant raštu savo sutikimą), ieškovė galimai geriau suprastų/suvoktų ir pasiruoštų (tiek morališkai, tiek fiziškai) ginčo procedūros (dantų šaknų ir danties šalinimo) pasekmėms ir lengviau su jomis susitaikytų, tokiu būdu sumažinant nagrinėjamu atveju patirtus išgyvenimus, taigi vien apribojimas ieškovei pačiai spręsti dėl savo gydymo vertintinas kaip ieškovės patirta neturtinė žala, kuri šiuo atveju turi būti atlyginta.

40Nustatydamas minėtos žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovei minėta procedūra (iš medicininės pusės) atlikta tinkamai, po jos atlikimo nenustatyta komplikacijų, gijimas vyko natūraliai, nurodytos procedūros būtinumas taip pat laikytinas įrodytas; į tai, jog padaryti pažeidimai iš esmės buvo formalūs, susiję su netinkamu pacientės informavimu (o ne su atliktų paslaugų kokybe); atsižvelgtina ir į tai, jog ieškovė po ginčo procedūros pas atsakovą daugiau nesikreipė (nors jai ir buvo paskirtas vizitas; nustatyta, jog jai buvo siūlyta (gydytojos J. J.) atvykti į kliniką aptarti situacijos), todėl teismas sprendžia, jog ieškovei priteistinas 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo dydis, kuris, teismo vertinimu, yra pakankamas kompensuoti ieškovės patirtus išgyvenimus ir pablogėjusią psichinę būseną; tuo labiau, kad, teismo vertinimu, ieškovės pergyvenimai buvo daugiau susiję su nesuvokimu/nenorėjimu suvokti ginčo procedūros pasekmių (kurios buvo iš esmės neišvengiamos), o ne dėl pačios atliktos procedūros, kuri, kaip minėta, iš esmės buvo atlikta tinkamai ir teisingai.

41Dėl procesinių palūkanų priteisimo

42Tenkinant ieškovės prašymą ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovo priteistinos penkių procentų procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos 100 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014 m. spalio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

43Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

45CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kita vertus, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

46Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies (reikalavimas dėl turtinės žalos netenkintas, tuo tarpu reikalavimas dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies), t. y. faktiškai didžioji dalis ieškinio netenkinta, tačiau teismas pažymi, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo svarbu atsižvelgti į tai, jog iš esmės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra patenkintas, t. y. ieškovė pripažinta turinčia teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės nurodytos patirtos neturtinės žalos dydis yra subjektyvus, o teisingą neturtinės žalos dydį nustatyti yra teismo prerogatyva, įvertinant reikšmingas aplinkybes; be to, atsakovas negali įtakoti ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, todėl teismas šiuo atveju sprendžia, kad ieškinys buvo tenkintas 50 proc. (dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas), tuo tarpu kita ieškinio dalis (50 proc.) – dėl turtinės žalos atlyginimo, netenkinta. Taigi, nagrinėjamu atveju šalys turėtų atlyginti viena kitai po pusę kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalių patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos yra iš esmės vienodos (ieškovės – 1852,16 Eur, atsakovo – 1763 Eur), taip pat įvertinus šalių procesinį elgesį, teismas šalims bylinėjimosi išlaidų nepriteisia (kiekvienai šaliai paliekant jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir nepriteisiant jų apmokėjimo iš priešingos šalies).

47Atsakovas bylos nagrinėjimo metu įmokėjo į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 2000 Eur dydžio užstatą už ekspertizę. Ekspertizės išlaidos sudarė 932 Eur, todėl likusi užstato dalis – 1068 Eur (2000 Eur - 932 Eur), grąžintina atsakovui.

48Valstybei iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis priteistinos 34,22 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. po 17,11 Eur iš kiekvienos šalies (CPK 92, 96 straipsniai).

49Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Nutarė

50ieškovės M. G. ieškinį atsakovui UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. G., AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje, tenkinti iš dalies.

51Priteisti ieškovei M. G., a. k. ( - ) iš atsakovo UAB „Naugarduko odontologijos klinika“, j. a. k. 300063384, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 100 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. spalio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

52Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

53Grąžinti atsakovui UAB „Naugarduko odontologijos klinika“, j. a. k. 300063384, 1068 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt aštuonis eurus) dydžio užstato, sumokėto 2016 m. liepos 26 d. į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą, dalį. Šią sprendimo dalį, sprendimui įsiteisėjus, įpareigoti vykdyti Vilniaus apygardos teismo Finansų skyrių.

54Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš ieškovės M. G., a. k. ( - ) ir atsakovo UAB „Naugarduko odontologijos klinika“, j. a. k. 300063384, 34,22 Eur (trisdešimt keturis eurus 22 ct) pašto išlaidų, t. y. po 17,11 Eur iš kiekvienos šalies.

55Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.