Byla 2A-497-275/2015
Dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo, tretieji asmenys E. Š., Vilniaus miesto valdybos senamiesčio seniūnija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Henricho Jaglinskio ir Virginijaus Kairevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei J. Š. dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo, tretieji asmenys E. Š., Vilniaus miesto valdybos senamiesčio seniūnija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 110652,00 Lt nuostolius (negautas pajamas) už naudojimąsi be teisėto pagrindo 83,50 kv. m rūsiu, esančiu gyvenamajame name adresu ( - ) (gyvenamojo namo unikalus Nr. ( - ) bei 60 kv. m. ūkiniu pastatu, esančiu ( - ), žymimas 4/1p, unikalus Nr. ( - ) bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovė nevykdo įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių, kuriomis atsakovė įpareigota grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei 60 kv. m pastatą, plane pažymėtą indeksu 4I1/p, bei 83,50 kv. m rūsį, esantį žemės sklype, adresu ( - ). Nurodė, kad atsakovės neteisėtas elgesys pasireiškė tiek veikimu (žinomai neteisėtų bei prieštaraujančios imperatyvioms teisės normoms privatizavimo sandorių inicijavimas ir sudarymas, neteisėtas ir nesąžiningas ginčo patalpų valdymas), tiek neveikimu (vengimu atlaisvinti be teisėto pagrindo valdomas patalpas). Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė patyrė nuostolius dėl negalėjimo valdyti, naudotis ir disponuoti ginčo patalpomis, todėl atsakovės neteisėti veiksmai laikytini tiesiogine nuostolių atsiradimo priežastimi. Nurodė, kad viena iš finansinių išteklių rūšių yra pajamos, iš savivaldybių turto (nuosavybės), šiuo konkrečiu atveju – savivaldybės turto nuomos, tačiau dėl neteisėtų veiksmų buvo nesurinktos lėšos ir finansiniai ištekliai, kurie realiai galėjo būti surinkti, jei nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad ginčo rūsys atsakovei buvo perleistas 1992-12-18 pirkimo–pardavimo sutartimi, o ginčo ūkinis pastatas – 1996-04-03 susitarimu, todėl neteisėtas ginčo rūsio valdymas prasidėjo 1992-12-18, o ginčo ūkinio pastato - 1996-04-03. Pagal nepriklausomų turto vertintojų turto nuomos kainos paskaičiavimą, pagal UAB „Apus turtas“ atliktą vertinimą, 83,50 kv. m rūsio nuomos rinkos kaina laikotarpiu nuo 2002-01-01 iki 2012 -01-01 sudaro 86172,00 Lt , o už 60 kv. m ūkinį pastatą – 24480,00 Lt, viso – 110652,00 Lt, todėl iš atsakovės priteistina 110652 Lt suma (1 t., b.l. 2-10).

6Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė teismo ieškinį atmesti bei taikyti trijų metų ieškinio senatį. Nurodė, kad ji naudodamasi rūsiu ir ūkiniu pastatu, elgėsi sąžiningai, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nes visą tą laiką tikėjo, kad yra sąžininga ir teisėta ūkinio pastato ir rūsio įgyjėja. Už tinkamą ir teisingą dokumentų paruošimą buvo atsakinga Vilniaus Senamiesčio seniūnija, su kuria buvo sudarytos rūsio ir ūkinio pastato pirkimo pardavimo sutartys. Vilniaus miesto valdybos Senamiesčio seniūnija, sudarydama su atsakove neteisėtą 1992-12-18 dienos pirkimo-pardavimo sutartį ir 1996-04-03 dienos susitarimą taip pat atliko neteisėtus veiksmus, sąlygojančius civilinę atsakomybę jos atžvilgiu (mišrios kaltės instituto taikymas). Tiek rūsys, tiek ūkinis pastatas yra bendrojo naudojimo objektai, priklausantys visiems namo, esančio ( - ), patalpų savininkams bendrąja daline nuosavybės teise. Rūsio patalpomis naudojosi ir iki šiol naudojasi ir ieškovė, todėl kritiškai vertintini ieškovės teiginiai apie tai, kad rūsiu neteisėtai naudojosi išimtinai atsakovė. Nurodė, kad 110652,00 Lt negautų pajamų realumas nėra įrodytas. Ieškovė neįrodė patirtų nuostolių (negautų pajamų) dydžio. Nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės nuostolių (negautų pajamų). Nurodė, kad ieškovė yra praleidusi trijų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

7Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus.

8Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Nurodė, kad visą privatizavimo procesą bei visus būtinus dokumentus šiam sandoriui ruošė pardavėjas, t.y. Vilniaus miesto savivaldybės Senamiesčio seniūnija. Todėl ir atsakovė turėtų būti atleidžiama nuo atsakomybės dėl kitos šalies veiksmų. Liudytoja S. K. teismo posėdžio metu teigė, kad patekti į rūsį galima iš virtuvės pusės. Teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2007 metais užmūrijo patalpas, esančias tame pačiame aukšte kaip ir rūsys (2 t., b.l. 70-76, 90, 131-132).

9II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-18 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, galėjusių lemti civilinės atsakomybės atsakovei sprendimą. Teismas įvertinęs reikalavimo priteisti 110652 Lt nuostolių pagrįstumą bei jų apskaičiavimo tvarką konstatavo, jog ieškovas rėmėsi netinkama skaičiavimo tvarka, dėl ko prašoma priteisti suma, darant prielaidą apie galimą objektų – rūsio bei ūkinio pastato – nuomą, neatspindi negautų ieškovo pajamų. Teismas nustatė, kad ieškovas nepagrįstai skaičiavo pajamas iš ūkinio pastato nuomos, turinčio 60 kv. m. ploto, kadangi ūkinis pastatas rekonstruotas ir jo plotas (nuo 27,25 kv. m. iki 60 kv. m.) buvo padidintas pačios atsakovės. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad ūkinis pastatas galėtų būti naudojamas sandėliavimo paskirčiai, nes1996 m. buvo avarinės būklės, jo vertė tuo metu buvo lygi nuliui, o turto vertę šis objektas įgijo po atsakovės atlikto turto rekonstravimo darbų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepagrįstai skaičiavo galimas nuomos pajamas iš 83,50 kv. m. ploto rūsio, kadangi šis objektas ne tik, kad negalėtų būti faktiškai nuomos objektu, kadangi pastarojo paskirtis – aptarnauti visus gyvenamojo namo butus. Teismas konstatavo, kad trijų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo nebuvo praleistas.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus civilinėje byloje, pažeidė procesinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą. Paaiškino, kad Apeliacinio teismo sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo nustatyta, kad privatizuodama ginčo patalpas atsakovė veikė nesąžiningai, t.y. įsigijo ūkinį pastatą, padidino jo plotą, todėl apeliacinės instancijos teismas taikė restituciją natūra ir ūkinį pastatą grąžino Vilniaus miesto savivaldybei. Todėl nagrinėjamu atveju egzistavo visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės atsakomybei atsirasti, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertinęs prejudicinę galią turinčius aukščiau nurodytus teismo sprendimus, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje nutarė, jog ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl nuostolių atsiradimo, neįrodė, jog būtent atsakovės veiksmai lėmė nuostolių atsiradimą. Apeliantas nurodo, kad aukščiau minimų teismų nutartys patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus, taip pat šių veiksmų tęstinumą ( tolesnį patalpų neteisėtą valdymą ) patvirtina tai, jog tik antstoliui vykdant teismo sprendimą, atsakovė iškeldinta iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio rūsio. Nurodo, jog ieškovas įvykdė savo pareigą bei įrodė, kokio dydžio pajamų negavo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Vykdydamas šią įrodinėjimo pareigą ieškovas užsakė nepriklausomų turto vertintojų turto nuomos kainos paskaičiavimą. UAB „Apus turtas“ vertinimu, 83,50 kv. m rūsio nuomos rinkos kaina laikotarpiu nuo 2002 sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. sudaro 86172 Lt, o už 60 kv. m. ūkinį pastatą – 24480 Lt. Teismas prieštaringai vertinęs galiojančią ir nenuginčytą UAB „Apus Turtas“ vertinimo ataskaitą, priėmė nepagrįstą, naikintiną sprendimą.

13Atsakovė J. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14Atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrindiniai motyvai:

15- ieškovas visiškai atsiribojo nuo sistemiško ir visapusiško Apeliacinio teismo sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties motyvuojamosios dalies turinio vertinimo, nes cituodamas teismų įsiteisėjusias nutartis nurodo tik motyvuojamosios dalies ištraukas atsiribodamas nuo bendro konteksto;

16- ieškovas nurodo atsakovės veiksmų neteisėtumą visiškai atsiribodamas nuo savo veiksmų ir bendrosios dalinės nuosavybės teisinio reglamentavimo bei jį atitinkančios faktinės situacijos vertinimo;

17- ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą;

18- už tinkamą ir teisingą pirminio lengvatinio privatizavimo dokumentų paruošimą buvo atsakinga Vilniaus miesto valdybos Senamiesčio seniūnija, su kuria buvo sudarytos rūsio ir ūkinio pastato pirkimo pardavimo sutartys. Todėl seniūnija, gavusi atsakovės prašymus dėl privatizavimo, turėjo atidžiai, apdairiai ir rūpestingai juos išnagrinėti ir įvertinti, ar įvykdžius rūsio ir ūkinio pastato privatizavimą, nebus pažeistos LR Butų privatizavimo įstatymo nuostatos. Tačiau ieškovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių prieštaravimų ir nei vieno argumentų dėl pirmosios instancijos teismo motyvų - jų teisėtumo ir pagrįstumo nenuginčijo;

19- ieškovas nepagristai nurodo ir remiasi naujomis aplinkybėmis dėl iškeldinimo iš rūsio įvykdymo, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme;

20- ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti negautas pajamas, negalėjo remtis vien tik bendraisiais teisės principais, įtvirtintais teisės aktuose, bet turėjo pateikti konkrečius ir neginčijamus įrodymus, patvirtinančius visų teismų praktikoje akcentuojamų, sąlygų negautų pajamų priteisimui buvimą. Tačiau, ieškovas šių sąlygų (ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų) buvimo ieškovas apskritai neįrodinėjo kas sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovas neįrodė, kad patyrė nuostolių;

21- ieškovas neįrodė nuostolių realumo bei dydžio, o savo reikalavimą grindė hipotetiniais nuostoliais, pateikdamas į bylą tik jokios juridinės galios neturinčią konsultaciją dėl nuomos kainų, parengtą net neatlikus faktinės ūkinio pastato ir rūsio apžiūros, kuri reikalinga nustatyti jų realią būklę, tame tarpe ir apskaičiuoti nuomos kainą;

22- ieškovas neįrodė tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo nuostolių (negautų pajamų).

23Atsakovės atstovė adv. A. G. 2014-08-19 pateikė prašymą priteisti iš ieškovo atsakovei 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias turėjo atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimui.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Skundas atmestinas.

26Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovės 110 652 Lt negautų pajamų grindė tuo, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012 Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo atsakovės J. Š. nesąžiningumą, privatizuojant jos šeimai nesuteiktas ir neišnuomotas gyvenamąsias patalpas bei ūkinį pastatą.

27Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimu buvo dalinai patenkintas Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymas pripažinti negaliojančiu Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2005-07-20 sprendimą dėl mainų, 2005-09-19 mainų sutartį Nr.SN-5218, pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statinio, esančio ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti 2005-10-06 aktą Nr.(101)11.4-2073, taikyti restituciją – butus ( - ) grąžinti L. A., o negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), - Vilniaus m. savivaldybės tarybai, bei prašymas pripažinti negaliojančia 1992-12-18 pirkimo – pardavimo sutarties dalį, kuria J. Š. iš Vilniaus m. savivaldybės įsigijo 31,36 kv.m. ploto kambarį ir 83,50 kv.m. rūsį, esančius ( - ), pripažinti negaliojančiu 1996-04-03 susitarimą, sudarytą tarp Vilniaus m. savivaldybės ir J. Š. dėl sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo J. Š. 1992-12-18 įgytos gyvenamosios patalpos buvo įvardintos kaip 30/100 namo, esančio ( - ), dalis, pripažinti negaliojančia 1998-11-09 pirkimo – pardavimo sutartį, kuria J. Š. iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsigijo 590 kv.m. žemės sklypo, esančio ( - ), taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės J. Š. 58.128,76 Lt, o žemės sklypo plotą 590 kv m bei 83,50 kv m rūsį, esančius ( - ), grąžinti valstybei. Teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1125-262/2008, pripažintas negaliojančiu Vilniaus m. Savivaldybes tarybos 2005-07-20 sprendimas Nr.1-872 „Dėl negyvenamųjų patalpų ( - ) mainų į butus ( - )“, pripažinta negaliojančia 2005-09-12 mainų sutartis, sudarytą tarp Vilniaus m. savivaldybės tarybos ir L. A., pripažintas negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005-10-06 aktas Nr.(101)11.4-2073 dėl statinio, esančio ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti ir taikyta restitucija, įpareigojant atsakovą L. A. grąžinti Vilniaus m. Savivaldybės tarybai 2005-09-12 mainų sutarties Nr.SN-5218 pagrindu įgytą nekilnojamąjį daiktą, turintį 58,16 kv m bendro ploto, esantį ( - ). Taikant restituciją, įpareigota Vilniaus m. savivaldybės taryba grąžinti atsakovui L. A. 2005-09-12 mainų sutarties pagrindu įgytus nekilnojamuosius daiktus: butą su rūsiu, esantį ( - ), ir butą, esantį ( - ). Kitoje dalyje prokuroro ieškinys buvo atmestas, o J. Š. ieškinys paliktas nenagrinėtu.

28Byla pagal ieškovo – LR Generalinio prokuroro ir atsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą buvo nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme, 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-15/2011, Vilniaus apygardos teismo sprendimas dalyje, kurioje buvo atmesti Generalinio prokuroro reikalavimai, panaikintas ir ieškinys patenkintas iš dalies. Pripažinta 1992 m. gruodžio 18 d. trijų kambarių 72,42 kv. m 4-to buto, plane pažymėto indeksais 4-1, 4-2, 4-3, 4-4, 4-5, 4-6, 4-7 ir 4-8 ir rūsio, plane pažymėto indeksais R1-3, esančių name ( - ), plane pažymėtame indeksu IA1p, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp J. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybės iš dalies negaliojančia dėl neteisėtai J. Š. asmeninės nuosavybės teise įgyto 12,31 kv. m ploto buto patalpų, plane pažymėtų indeksais 4-7 ir 4-8 ir priteista iš J. Š. į Vilniaus m. savivaldybės biudžetą neteisėtai įgytų 12,31 kv. m patalpų vidutinė rinkos vertė – 62 090 Lt (šešiasdešimt du tūkstančius devyniasdešimt Lt). Pašalinta iš 1992 m. gruodžio 18 d. sutarties teiginys apie rūsio, plane pažymėto indeksais R1-3, esančio name ( - ), privatizavimą. Pripažintas 1996 m. balandžio 3 d. susitarimas, sudarytas tarp J. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybės dėl 1992 m. gruodžio 18 d. trijų kambarių buto ir rūsio, esančių ( - ), pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo, kuria J. Š. įsigytas 72,42 kv. m. butas pakeistas į 30/100 namo, esančio ( - ), dalį ir parduotas pastatas, įvardintas ūkiniu pastatu, plane pažymėtas indeksu 4I1/p, esantis 1948 kv. m žemės sklype, adresu ( - ), negaliojančia ir grąžintos šalys į ankstesnę padėtį: įpareigota J. Š. grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei 60 kv. m pastatą, plane pažymėtą indeksu 4I1/p, esantį žemės sklype, adresu ( - ), o Vilniaus miesto savivaldybė įpareigota grąžinti J. Š. 20,47 Lt (dvidešimt litų keturiasdešimt septynis centus), sumokėtus 1996 metų kvitu, į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą už įsigytą pastatą. Pripažinta negaliojančia 1998 m. lapkričio 9 d. 590 kv. m ploto žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp J. Š. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir grąžinta šalis į ankstesnę padėtį - įpareigota J. Š. grąžinti valstybei 590 kv. m ploto žemės sklypą, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja) įpareigota grąžinti J. Š. 1 527,24 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt septynis litus dvidešimt keturis centus), sumokėtus už įsigytą žemę pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

29Byla buvo nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame teisme civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012 pagal atsakovės J. Š. kasacinį skundą, šis skundas buvo atmestas, bet kasacinės instancijos teismo nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas buvo pakeistas, pripažįstant negaliojančia 1992 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp Vilniaus miesto valdybos ir J. Š. dalį, kuria J. Š. iš Vilniaus miesto valdybos įsigijo 83,50 kv m rūsį ir nutarta šį rūsį grąžinti valstybei. 2012-07-11 Aukščiausiojo teismo nutartimi buvo ištaisytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad rūsys grąžintas Vilniaus miesto savivaldybei.

30Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovės negautą naudą, grindė tuo, kad ieškovė inicijavo žinomai neteisėtus, prieštaraujančius imperatyvioms teisės normoms privatizavimo sandorius, juos sudarė, neteisėtai ir nesąžiningai valdė ginčo patalpas. Esant šiuo pagrindu reiškiamam reikalavimui, teismo sprendime turėjo būti padaryta išvada, ar sandoriai dalyse, kurios panaikintos ir dėl kurių naudojimosi pateiktas ieškinys buvo sudaryti tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, ar neteisėti veiksmai buvo ir iš kitos sandorio pusės – patalpų pardavėjo. Vilniaus miesto savivaldybė reikalavimo pripažinti negaliojančia 1992-12-18 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su atsakove dalį dėl 83,50 kv m rūsio pardavimo nereiškė, ši sandorio dalis negaliojančia buvo pripažinta remiantis Generalinio prokuroro ieškiniu tuo pagrindu, kad Vilniaus miesto valdyba be teisėto pagrindo pardavė J. Š. patalpas, pažymėtas indeksais 4-7,4-8, kurių nenuomojo J. Š., nebuvo jų suteikusi. Pareiga parduoti fiziniams asmenims patalpas nuosavybėn pagal Butų privatizavimo įstatymo reikalavimus pirmiausia teko buto pardavėjui. Remiantis sandorio sudarymo metu galiojusiu Vietos savivaldos pagrindų įstatymu, jo 1 straipsniu, Vietos savivalda – tai Respublikos administracinių-teritorinių vienetų gyventojų ir jiems atskaitingų vietos savivaldybės organų savarankiška veikla Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytose ribose spręsti savo reikalus ir įgyvendinti priimtus sprendimus. Tik nustačius, kad buto pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas dėl buto pirkėjos apgaulės ar kitų nesąžiningų veiksmų, būtų pagrindas daryti išvadai, kad 83,50 kv m rūsį ir 60 kv m ūkinį pastatą atsakovė naudojo be savininko valios, kad turtas išėjo iš savininko valdymo be jo sutikimo. Pripažinus, kad Vilniaus miesto valdyba pažeidė Butų privatizavimo įstatymo reikalavimus, žinodama, kad atsakovė neturi teisės įsigyti rūsio ir ūkinio pastato patalpų, t.y. sandorį panaikinus dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimo, o ne dėl pirkėjos įvykdytos apgaulės ar kitų neteisėtų veiksmų, nulėmusių turto savininko sprendimą parduoti patalpas, atsakomybė už tokio sandorio sudarymą pirmiausia tenka Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnams, o ne turtą įsigijusiam fiziniam asmeniui, kadangi pareiga veikti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytose ribose pirmiausia tenka savivaldos institucijoms, o ne fiziniam asmeniui – piliečiui. Ieškinį dėl negautos naudos turto savininkas reiškia už laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d., todėl byloje nenagrinėtinos aplinkybės, ar atsakovė nepadarė žalos ieškovui dėl naudojimosi rūsio ir ūkinio pastato patalpomis laikotarpiu po Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo. Iš 2012-06-15 Aukščiausiojo teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimas vykdymas buvo sustabdytas 2012-03-12 nutartimi, todėl ieškovas turėjo galimybę siekti, kad ūkinio pastato ir rūsio patalpos, kurių privatizavimo neteisėtumas buvo nustatytas 2011-12-01 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, būtų perduotos jo valdymui. Toks ieškovo elgesys po teismo sprendimo įsiteisėjimo vertintinas kaip leidimas naudotis ginčo patalpomis atsakovei panaudos teisėmis.

31Teismas iš dalies sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovas nepateikė įrodymų ir argumentų patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą. LR Aukščiausiojo teismo 2012-06-15 nutartyje nurodyta, kad aplinkybė, jog kasatorė privatizavo jai ir jos šeimos nariams nustatyta tvarka nesuteiktas ir neišnuomotas gyvenamąsias patalpas, pažymėtas indeksais 4-7 ir 4-8, taip pat privatizavo ūkinį pastatą, neturintį funkcinio ryšio su jos butu, teikia pagrindą konstatuoti atsakovės nesąžiningumą, tačiau toks teiginys yra abstraktus, juo remiantis nėra pagrindo daryti išvadai, kad atsakovė žinojo, arba privalėjo žinoti, kad ji neturi teisės tapti to daikto savininku ( CK 4.26 straipsnio 4 dalis). Kaip matyti iš teismų sprendimų, priimtų nagrinėjant ginčą byloje dėl privatizavimo teisėtumo, jie buvo skirtingi, t.y. 2008-06-05 Vilniaus apygardos teismo sprendimu reikalavimas turto privatizavimo sutartis, sudarytas tarp Vilniaus miesto valdybos ir atsakovės pripažinti negaliojančiomis buvo atmestas, t.y. dėl atsakovės teisės į ginčo patalpas vertinimas nebuvo vienareikšmis, tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė neprivalėjo žinoti, kad ji neturi teisės tapti to daikto valdytoja, todėl jos valdymas šio turto nebuvo nesąžiningu. Tik teismui patvirtinus neteisėto privatizavimo faktą, atsakovė turėjo žinoti apie tokio valdymo neteisėtumą.

32Už tinkamą ir teisingą pirminio lengvatinio privatizavimo dokumentų paruošimą buvo atsakinga Vilniaus miesto valdybos Senamiesčio seniūnija, su kuria buvo sudarytos rūsio ir ūkinio pastato pirkimo pardavimo sutartys. Todėl seniūnija, gavusi atsakovės prašymus dėl privatizavimo, turėjo atidžiai, apdairiai ir rūpestingai juos išnagrinėti ir įvertinti, ar įvykdžius rūsio ir ūkinio pastato privatizavimą, nebus pažeistos LR Butų privatizavimo įstatymo nuostatos. Tiek valstybės, tiek savivaldos institucijų pareigūnams taikomi padidinti rūpestingumo, atidumo, svarstant gyventojų prašymus, reikalavimai, todėl atsakomybė dėl to, kad patalpos buvo privatizuotos neteisėtai ir dėl to savivaldybė neteko pajamų, turi kilti savivaldybės pareigūnams, kurių kaltė dėl sandorio, prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms, sudarymo, yra didesnė, nei tokio sandorio siekusio savivaldybės gyventojo. Neįrodžius, kad atsakovė nesąžiningai turtą užvaldė, kad žinojo, ar privalėjo žinoti, kad ji neturi teisės įsigyti ginčo patalpų, ieškinys atmestas pagrįstai.

33Dėl bylinėjimosi išlaidų

34Atsakovės prašymas priteisti 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų tekintinas dalinai, atsakovės atstovė nepateikė byloje atsakovės turėtų išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, dėl ko nėra galimybės nustatyti, kokios darbo laiko sąnaudos buvo reikalingos atsiliepimui į skundą parengti. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad toks apskaičiavimas turi būti pateiktas, todėl daro išvadą, kad 1000 Lt ( 289,18 Eur) atstovavimo išlaidos atitinka bylos sudėtingumui ir galimai turėtoms atstovės darbo ir laiko sąnaudoms šioje byloje.

35Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti atsakovei J. Š. iš ieškovo –Vilniaus miesto savivaldybės ( į/k 111109233) 289,18 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti... 6. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė teismo... 7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus.... 8. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamoje byloje... 9. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-18 sprendimu ieškovo ieškinį... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 13. Atsakovė J. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios... 14. Atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrindiniai motyvai:... 15. - ieškovas visiškai atsiribojo nuo sistemiško ir visapusiško Apeliacinio... 16. - ieškovas nurodo atsakovės veiksmų neteisėtumą visiškai atsiribodamas... 17. - ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų patvirtinančių... 18. - už tinkamą ir teisingą pirminio lengvatinio privatizavimo dokumentų... 19. - ieškovas nepagristai nurodo ir remiasi naujomis aplinkybėmis dėl... 20. - ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti negautas pajamas, negalėjo... 21. - ieškovas neįrodė nuostolių realumo bei dydžio, o savo reikalavimą... 22. - ieškovas neįrodė tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovės... 23. Atsakovės atstovė adv. A. G. 2014-08-19 pateikė prašymą priteisti iš... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Skundas atmestinas.... 26. Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovės 110 652 Lt negautų pajamų... 27. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimu buvo dalinai... 28. Byla pagal ieškovo – LR Generalinio prokuroro ir atsakovo – Vilniaus... 29. Byla buvo nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame teisme civilinėje byloje Nr.... 30. Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovės negautą naudą, grindė tuo,... 31. Teismas iš dalies sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovas nepateikė... 32. Už tinkamą ir teisingą pirminio lengvatinio privatizavimo dokumentų... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 34. Atsakovės prašymas priteisti 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų tekintinas... 35. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti... 37. Priteisti atsakovei J. Š. iš ieškovo –Vilniaus miesto savivaldybės ( į/k...