Byla e2-1569-241/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Preskonita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4156-912/2018 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Preskonita“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Estijos įmonė OU Biotehnoloogia, uždaroji akcinė bendrovė „Bilan“.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei UAB „Preskonita“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė UAB „Preskonita“ skolinga 20 822,04 Eur dydžio mokestinę nepriemoką.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi UAB „Preskonita“ iškėlė bankroto bylą, administratore paskyrė UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga

    520 822,04 Eur, valstybės (savivaldybės) biudžetui – 3 226,26 Eur, tretiesiems asmenims OU Biotehnoloogia – 53 977,23 Eur, UAB „Bilan“ – 13 865,67 Eur.

  3. Teismas nurodė, kad duomenų apie įmonės finansinę būklę, jų pateikimą registrui, nėra. UAB „Preskonita“ turi du automobilius, tačiau jiems draudžiamas dalyvavimas viešame eisme. Nekilnojamojo turto registro duomenimis UAB „Preskonita“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gamybinės patalpos, esantys ( - ), tačiau ieškovei, pritaikius priverstinio išieškojimo veiksmus, iki šiol nepavyksta išsireikalauti mokestinės nepriemokos iš atsakovės.
  4. Teismas pažymėjo, kad atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei reikalaujamų dokumentų, teismas neturi aktualių duomenų, pagal kuriuos galėtų įvertinti įmonės finansinę padėtį ar valdomą turtą. Byloje nėra duomenų, kad įmonė gautų pajamas, turėtų lėšų sąskaitoje ar kasoje, galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Pagal viešuosius duomenis, 2018 m. sausio 10 d. įmonėje dirbo 29, o 2018 m. liepos 21 d. – tik 3 darbuotojai.
  5. Teismas, įvertinęs pradelstų įsipareigojimų dydį ir duomenis apie atsakovei priklausantį turtą, sprendė, kad atsakovė UAB „Preskonita“ yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Preskonita“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovė turi didelės vertės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei kito trumpalaikio turto, kurio pakaktų atsiskaityti tiek su ieškovu, tiek su kitais kreditoriais. Be to, atsakovė turi vykdytinų sutarčių, kurios patvirtina, kad įmonė šiuo metu tebevykdo ūkinę komercinę veiklą ir gali gauti pajamų, iš kurių atsiskaitytų su kreditoriais. Nors atsakovės turtui nuo 2016 m. pabaigos buvo taikomi suvaržymai, tačiau atsakovė per 2017 m. padidino savo apyvartą 20 procentų, o tai patvirtina, kad įmonė yra aktyvi rinkos dalyvė.
    2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovės laikinus finansinius sunkumus nulėmė vieno iš atsakovės akcininko – OU Biotehnoloogia nesąžiningai inicijuoti teisminiai procesai, kurių metu akcininko iniciatyva atsakovės turimam turtui buvo pritaikyti apribojimai – banko sąskaitų areštas, kuris itin apsunkino veiklos vykdymą.
    3. Dėl laikinų turto apribojimų susidarę finansiniai sunkumai negali būti traktuojami kaip ilgalaikiai bei pagrindžiantys ūkio subjekto nemokumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad dalis teisminių procesų nėra pasibaigę. UAB „Preskonita“ iki jos turto apribojimų taikymo visuomet laiku atsiskaitydavo su valstybės institucijomis ir kitais kreditoriais.
    4. Įmonės finansiniai dokumentai teismui nebuvo pateikti dėl trečiųjų asmenų nesąžiningų veiksmų. Nuo 2014 m. atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Bilan“. Nors atsakovės vadovas po buhalterinių paslaugų sutarties nutraukimo 2017 m. sausio 3 d. ne kartą kreipėsi į UAB „Bilan“ dėl dokumentų perdavimo, atsakovei yra perduota tik dalis jos finansinių dokumentų. Likę finansiniai dokumentai, kurie yra būtini įmonės finansinių ataskaitų rinkiniui parengti, atsakovės vadovui iki šiol nėra perduoti. Atsakovės vadovas, siekdamas išspręsti susidariusią situaciją, kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kurios šiuo metu vykdo ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamų UAB „Bilan“ veiksmų.
  2. Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. UAB „Preskonita“ būsena visiškai atitinka tiek faktinį, tiek teisinį įmonės nemokumą. Įmonė nesugeba įvykdyti savo mokestinių įsipareigojimų nuo 2017 m. balandžio mėn., jos įsiskolinimas nuosekliai didėja. VSDV Vilniaus skyrius iki bankroto bylos inicijavimo, siekdamas iš atsakovės išieškoti susidariusią skolą, taikė priverstinio poveikio priemones, tačiau jos buvo nepakankamos, kad padengtų įsiskolinimą, todėl įstatymų reglamentuota tvarka skolos išieškojimas buvo perduotas antstoliui. Jei priverstiniais būdais nepavyksta išieškoti skolos, tai akivaizdžiai parodo, kad įmonė neturi nei turto, nei galimybių padengti savo įsiskolinimus, todėl laikytina nemokia.
    2. UAB „Preskonita“ visiškai nesilaiko įsipareigojimų, keliamų ūkinės veiklos subjekto veiklai – ne tik nevykdo mokestinių prievolių, neatsiskaito su klientais už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, bet ir nevykdo pareigų, susijusių su finansinės atskaitomybės dokumentų teikimu – neteikia duomenų apie savo finansinę būklę.
  3. Trečiasis asmuo UAB „Bilan prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovei nepateikus finansinių dokumentų, visi atskirojo skundo argumentai dėl jos tariamo mokumo ar laikinų finansinių sunkumų yra tik deklaratyvūs ir teisiškai nereikšmingi sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos UAB „Preskonita“ iškėlimo.
    2. Aplinkybę, kad UAB „Bilan“ tinkamai perdavė dokumentus konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-981-232/2018, kurioje nurodė, kad bent dalį dokumentų UAB „Preskonita“ iš UAB „Bilan“ yra gavusi. Teismas sprendė, kad UAB „Preskonita“, turėdama bent dalį antstolės patvarkyme nurodytų dokumentų, vengia juos perduoti, todėl UAB „Preskonita“ vadovui pagrįstai paskirta bauda. Šią aplinkybę konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m kovo 14 d. nutarime administracinėje byloje Nr. eAN2-103-365/2018, kuriame nurodė, kad V. K. priėmė 5 pozicijas dokumentų, išvadintų priėmimo/perdavimo akte, o UAB „Bilan“ atstovas nurodė, kad dokumentus perdavė, todėl UAB „Bilan“ dokumentų neturi. Dokumentų perdavimas užfiksuotas ir antstolio 2017 m. kovo 15 d. protokole.
    3. Dokumentų neperdavimu atsakovė negali teisintis ir dėl to, kad remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, ji tariamai neperduotus dokumentus galėjo atkurti Vyriausybės nustatyta tvarka.
  4. Trečiasis asmuo OU Biotehnoloogia prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, skirti atsakovės vadovui baudą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Jokių duomenų bei informacijos apie atsakovės ūkinę komercinę veiklą po 2015 m. nėra žinoma. Nepaisant to, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovė sustabdė savo veiklą, t. y. 2018 m. pradžioje įmonėje dirbo 29 darbuotojai, šiuo metu beveik visi darbuotojai yra atleisti. Nuo 2018 m. pradžios atsakovės įsiskolinimas VSDF biudžetui taip pat palaipsniui didėja ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. sudaro 20 822,04 Eur.
    2. Atsakovė pagal paskolos sutartis trečiajam asmeniui OU Biotehnoloogia yra skolinga 420 000 Eur, neskaitant palūkanų bei delspinigių. Teismuose OU Biotehnoloogia iš atsakovės kol kas prisiteisė tik 50 000 Eur skolos, 2 871,23 Eur palūkanų, 100 Eur baudos ir 1 006 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal vieną iš paskolos sutarčių. Dėl likusių sumų priteisimo ginčai tęsiasi, kadangi atsakovė visomis išgalėmis vilkina skolos priteisimo procesus.
    3. UAB „Preskonita“ yra skolinga AB Luminor bank 29 339,03 Eur negrąžinto kredito ir 93,72 Eur palūkanų pagal 2010 m. rugsėjo 27 d. kreditavimo sutartį ir notaro vykdomąjį raštą, taip pat 61 700,43 Eur negrąžinto kredito ir 197,10 Eur palūkanų pagal 2011 m. sausio 18 d. kreditavimo sutartį ir notaro vykdomuosius raštus. AB Luminor bank reikalavimai yra užtikrinti atsakovės viso kilnojamojo bei nekilnojamojo turto hipoteka, taip pat apyvartoje esančiomis atsargomis, gautinomis lėšomis. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu ir klaidinančiu laikytinas atsakovės atskirojo skundo teiginys, kad ji turi didelės vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį, kurio pakaktų atsiskaityti su kreditoriais.
    4. Ūkinės komercinės veiklos vykdymas ar nevykdymas nėra esminė teisinė aplinkybė sprendžiant dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Be to, atsakovė pateikė tik

      65 pardavimo PVM sąskaitas-faktūras bendrai 2 488,07 Eur sumai.

    5. Atsakovė yra gavusi įmonės finansinius dokumentus iš UAB „Bilan“, tačiau nesąžiningai prisidengdama tariamu dokumentų neperdavimu, sąmoningai nepateikia dokumentų nei akcininkui bei kreditoriui OU Biotehnoloogia, nei bylą nagrinėjančiam teismui.

7Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iškelta įmonės bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti skundo ribas.

8Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
  2. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus – Socialinės įmonės pažymėjimo kopiją, PVM sąskaitas-faktūras, sąskaitų išrašus, išrašą apie turto areštą, UAB „Avantus“ 2018 m. sausio 10 d. išvados kopiją, pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Trečiasis asmuo UAB „Bilan“ kartu su atsiliepimu pateikė teismui 2017 m. apskaitos dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, 2017 m. kovo 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 nutartį ir 2018 m. kovo 14 d. nutarimą. OU Biotehnoloogia pateikė UAB „Preskonita“ skolų ir darbuotojų išrašus, paskolos sutarčių kopijas, banko išrašą, antstolio pažymą, AB Luminor Bank rašto kopiją, hipotekos registro išrašą, UAB „Preskonita“ 2018 m. gegužės 18 d. akcininkų susirinkimo protokolo kopiją.
  3. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti dokumentai gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo, jų prijungimas prie bylos neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, šalys turėjo galimybę susipažinti su naujais įrodymais ir pareikšti nuomonę dėl vertinimo, todėl šie įrodymai priimami ir vertinami.

9Dėl įmonės (ne)mokumo

  1. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
  2. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010). Į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanso duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).
  3. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjamu atveju mokumo pagrindimo įrodinėjimo našta tenka apeliantei – atsakovei UAB „Preskonita“.
  4. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB „Preskonita“ nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl jos faktinio nemokumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad paskutinis VĮ „Registrų centras“ pateiktas atsakovės balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita yra už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Iš nurodytų dokumentų matyti, kad UAB „Preskonita“ turtą 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė

    10929 871 Eur (ilgalaikis – 538 174 Eur, trumpalaikis – 391 697 Eur), o įsipareigojimai siekė 741 483 Eur (562 958 Eur – po vienerių metų mokėtinos sumos, 178 525 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos), įmonės nuostolis sudarė 19 099 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad pateikti finansiniai duomenys dėl jų sudarymo datos laikytini neaktualiais, todėl nepagrindžia įmonės turimo turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykio bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kitais byloje esančiais įrodymais.

  5. Viešųjų registrų duomenis nustatyta, kad UAB „Preskonita“ nekilnojamąjį turtą sudaro žemės sklypas su statiniais, esantys ( - ), kurių bendra vidutinė rinkos vertė (pagal masinį vertinimą) yra 101 254 Eur. Nurodytam turtui taikomas areštas bei registruota trečiojo asmens hipoteka. VĮ “Regitra” duomenimis UAB „Preskonita“ priklauso (priklausė) du lengvieji automobiliai, kurių statusas – išregistruoti, draudžiamas dalyvavimas viešame eisme. Kitų duomenų apie įmonės turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą ar pinigines lėšas byloje nėra. Tuo tarpu, į bylą pateikti duomenis patvirtina, kad faktiškai pradelsti UAB „Preskonita“ įsipareigojimai sudaro ne mažiau kaip 183 221,48 Eur (VSDF biudžetui – 20 822,04 Eur, valstybės (savivaldybės) biudžetui – 3 226,26 Eur, OU Biotehnoloogia – 53 977,23 Eur, UAB „Bilan“ – 13 865,67 Eur, AB Luminor Bank – 91 330,28 Eur).
  6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, kurie pagrindžia atsakovės faktiškai turimo turto vertę ir pradelstų įsipareigojimų dydį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Preskonita“ pripažino nemokia (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Atskirojo skundo argumentai dėl atsakovės vykdomos veiklos ar taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia. Sutiktina su trečiojo asmens OU Biotehnoloogia atsiliepimo atgrumentais, kad ūkinės komercinės veiklos vykdymas nėra siejamas su bankroto bylos iškėlimo sąlygomis. Be to, atsakovės pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, kuriomis grindžiamas įmonės veiklos tęstinumas, bendra vertė (2 488,07 Eur) laikytina nereikšminga, lyginant su pradelstų įmonės įsipareigojimų dydžiu (183 221,48 Eur). Pažymėtina ir tai, kad įmonės darbuotojų skaičiaus ženklus (nuo 29 iki 3 darbuotojų) sumažėjimas per ganėtinai trumpą laiką (per 6 mėnesius) taip pat leidžia teigti, kad UAB „Preskonita“ finansiniai sunkumai, priešingai nei teigiama skunde, nėra trumpalaikiai, o veiklos perspektyvos abejotinos.

11Dėl įmonės dokumentų neperdavimo

  1. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad įmonės finansiniai dokumentai teismui nebuvo pateikti dėl trečiųjų asmenų nesąžiningų veiksmų. Atsakovės teigimu, nuo 2014 m. jos buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Bilan“, kuri po buhalterinių paslaugų sutarties nutraukimo 2017 m. sausio 3 d., atsisakė perduoti įmonės vadovui V. K. dokumentus.
  2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl dokumentų neperdavimo nėra pagrįstos. Nors atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, tačiau tokio pobūdžio dokumentas neįrodo jokių konkrečių faktų, o tik patvirtina apie pradėtą tyrimą pagal atsakovės pareiškime nurodytas aplinkybes. Atsakovės į bylą pateiktos UAB „Avantus“ 2018 m. sausio 10 d. išvados pagrįstumas taip pat kelia abejonių. Iš išvados matyti, kad atsakovė audito įmonei UAB „Avantus“ uždavė klausimus – ar UAB „Bilan“ perdavė UAB „Avantus“ dokumentus, ar dokumentų pakanka finansinių dokumentų rinkiniams parengti. Nors audito įmonė į nurodytus klausimus atsakė neigiamai, tačiau jos išvada buvo padaryta tik iš atsakovės pateiktų duomenų – raginimo raštų ir įspėjimų.
  3. Tuo tarpu trečiųjų asmenų UAB „Bilan“ ir OU Biotehnoloogia į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad bent dalį dokumentų UAB „Preskonita“ iš UAB „Bilan“ yra gavusi. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-981-232/2018 ir 2018 m. kovo 14 d. nutarime administracinėje byloje Nr. eAN2-103-365/2018 konstatuota, kad iš antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei 2017 m. kovo 7 d, UAB „Preskonita“ ir UAB „Bilan“ pasirašyto apskaitos dokumentų priėmimo/perdavimo akto matyti, jog V. K. priėmė 5 pozicijas dokumentų, išvardintų akte, o UAB „Bilan“ atstovas nurodė, kad „dokumentus perdavė, UAB „Preskonita“ dokumentų savo žinioje neturi“.
  4. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, jog įstatymas leidžia uždarosios akcinės bendrovės apskaitos tvarkymą pavesti buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei, už apskaitos organizavimą, dokumentų išsaugojimą ir jų teikimą teisės aktų nustatyta tvarka atsako įmonės vadovas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 21 straipsnis). Taigi atsakovė, perdavusi apskaitos tvarkymą trečiajam asmeniui, pati prisiėmė dokumentų nepateikimo teismui ir visų su tuo susijusių neigiamų padarinių atsiradimo riziką, kuri nagrinėjamu atveju negali pašalinti atsakovei nustatytos pareigos įrodyti savo mokumą bankroto byloje. Sutiktina ir su trečiųjų asmenų argumentais, kad įmonei praradus dokumentus, ji teisės aktų nustatyta tvarka turi galimybę (privalo) juos atkurti – daryti inventorizaciją, kt.

12Dėl baudos skyrimo

  1. Trečiasis asmuo OU Biotehnoloogia savo atsiliepime į skundą prašo UAB „Preskonita“ vadovui V. K. skirti baudą už dokumentų neperdavimą teismui (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
  2. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė.
  3. Nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl baudos paskyrimo UAB „Preskonita“ vadovui V. K. už dokumentų neperdavimą teismui, todėl šis klausimas negali būti nagrinėjamas ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).

13Dėl bylos procesinės baigties

  1. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai