Byla 2-1492-241/2017
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Santechprekyba“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1295-538/2017 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Santechprekyba“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Lemora“ ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Staderus“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB „Santechprekyba“ kreipėsi į teismą prašydama iškelti UAB „Staderus“ bankroto bylą. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė UAB „Staderus“ 2014 m. sausio 20 d. sudarė statybos rangos darbų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti globos namų pastato, esančio ( - ), rekonstravimo darbus, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti. Ieškovė atliko rangos darbus ir perdavė juos atsakovei. Atsakovė ieškovės atliktus darbus priėmė. Atsakovei atsisakant pasirašyti 2017 m. sausio 17 d. atliktų darbų aktą, jis buvo pasirašytas ieškovės vienašališkai ir išsiųstas atsakovei. Tačiau atsakovė vengia priimti ieškovės jai siunčiamus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, atsisakymą grindžia išgalvotais argumentais. Visi ieškovės atlikti rangos darbai yra priimti ir įvertinti atsakingų kontroliuojančių institucijų kaip atlikti tinkamai. Ieškovė, laikydama atsakovę galimai nemokia, įspėjo atsakovę dėl įsiskolinimo padengimo ir galimo bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovė su ieškove dėl skolos grąžinimo nebendradarbiauja, įsipareigojimų nevykdo. Atsakovė daugiau nei dvylika mėnesių neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Be to, atsakovei yra pareikšti piniginiai reikalavimai ir kitoje civilinėje byloje.
  2. Ieškovė UAB „Lemora“ kreipėsi į teismą prašydama iškelti UAB „Staderus“ bankroto bylą. Ieškovė nurodė, kad ji yra atsakovės kreditorė, jos kreditorinį reikalavimą sudaro 2 405,03 Eur skola ir 262,85 Eur delspinigiai. Skola susidarė pagal 2015 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 150310037 už parduotas statybines medžiagas. Atsakovė nėra apmokėjusi ieškovei PVM sąskaitų-faktūrų, kurių apmokėjimo terminas suėjo nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. Pagal atsakovės 2017 m. balanso duomenis jos turto vertė 435 771,73 Eur, tačiau reali jos turto vertė yra daug mažesnė. Pagrindinę atsakovės turto dalį sudaro trumpalaikis 430 102,98 Eur vertės turtas. Į atsakovės trumpalaikį turtą įtraukta 82 144,92 Eur vertės žaliavos ir komplektavimo gaminiai, nors atsakovė nepateikė duomenų, kad ji realiai disponuoja šiuo turtu. Be to, į atsakovės debitorių sąrašą įtrauktas 208 493,83 Eur reikalavimas AB bankui Snoras, nors šis bankas yra bankrutavęs ir atsakovė nepateikė įrodymų, kad yra tikimybė atgauti šią skolą. Atsakovė taip pat neįrodė, kad yra tikimybė atgauti kitas debitorines skolas. Įvertinus šias aplinkybes, atsakovės turto vertė yra ne didesnė kaip 148 290,53 Eur. Atsakovės pradelstos skolos sudaro 78 087,64 Eur, t. y. viršija pusę į atsakovės balansą įrašyto turto vertės, o tai reiškia, kad atsakovė yra nemoki.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovės bankroto bylą.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovė turi turto už 435 771,73 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 138 316,21 Eur; įmonės pradelsti įsipareigojimai – 78 087,64 Eur. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra moki, nes jos įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės.
  3. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo nevertinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Komunalinis ūkis“ debitorinių reikalavimų, nes šie debitoriai yra pervedę atsakovei atitinkamas įsiskolinimų sumas, atsakovės sąskaitoje šiuo metu yra 52 239,43 Eur.
  4. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovei nebus grąžinta bent dalis AB banko Snoras skolos, nes bankas nėra likviduotas ir neišregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Todėl atsakovė neturėjo pagrindo neįtraukti banko į debitorių sąrašą.
  5. Teismas nurodė, kad atsakovė sutinka, jog vertinant įmonės balansą būtų neatsižvelgiama į komplektavimo gaminių vertę – 82 144,92 Eur. Teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai į balansą neįtraukė ieškovės reikalavimo, nes jis yra ginčytinas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovės turto vertė – 353 626,81 Eur, pradelsti įsipareigojimai – 78 087,64 Eur, t. y. atsakovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės ir atsakovė yra moki.
  6. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, konstatavo, kad atsakovė vykdo veiklą, yra sudariusi keturias sutartis, į atsakovės sąskaitą buvo pervesta 52 239,43 Eur. Teismo vertinimu, tokios įmonės pašalinimas iš rinkos prieštarautų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) paskirčiai, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Ieškovė UAB „Santechprekyba“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas tinkamai neišsiaiškino visų faktinių aplinkybių dėl realios atsakovės turtinės padėties, be to, nepagrįstai įrodomąją reikšmę suteikė žodiniams atsakovės paaiškinimams.
    2. Teismas nepagrįstai laikė, kad AB banko Snoras debitorinis 208 493,83 Eur įsipareigojimas yra realus. Bankrutavusio subjekto debitorinis turtas nelaikytinas realiu atsakovės turtu. Ši suma neturėjo būti įskaičiuojama į atsakovės turto vertę.
    3. Iš debitorių sąrašo turi būti pašalinta kaip atsakovės turtas 29 752,07 Eur suma, nurodyta kaip UAB „Santechprekyba“ debitorinis įsiskolinimas, nes ieškovė UAB „Santechprekyba“ yra atsakovės kreditorė, o ne debitorė.
    4. Atsakovės realus turtas – 115 382 Eur vertės. Kadangi pradelsti atsakovės įsipareigojimai sudaro 78 087,64 Eur sumą, tai atsakovė yra nemoki.
    5. Atsakovė piktnaudžiauja pačios sukurtu statybos rangos darbų defektų faktu, kuris atsakovės susirašinėjime atsirado tik po to, kai ieškovė pareikalavo ženkliai pradelsto skolos grąžinimo iš atsakovės.
  2. Ieškovė UAB „Lemora“ prašo tenkinti ieškovės UAB „Santechprekyba“ atskirąjį skundą – panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti atsakovei bankroto bylą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė yra moki. Teismas netinkamai vadovavosi į atsakovės balansą įrašytais duomenimis ir nepatikrino šių duomenų teisingumo.
    2. Pagal atsakovės 2017 m. balanso duomenis jos turto vertė 435 771,73 Eur, tačiau reali jos turto vertė yra daug mažesnė. Pagrindinę atsakovės turto dalį sudaro trumpalaikis 430 102,98 Eur vertės turtas. Į atsakovės trumpalaikį turtą įtrauktos 82 144,92 Eur vertės žaliavos ir komplektavimo gaminiai, nors atsakovė nepateikė duomenų, kad ji realiai disponuoja šiuo turtu. Be to, į atsakovės debitorių sąrašą įtrauktas 208 493,83 Eur reikalavimas AB bankui Snoras, nors bankas yra bankrutavęs ir atsakovė nepateikė įrodymų, kad yra tikimybė atgauti šią skolą. Atsakovė taip pat neįrodė, kad yra tikimybė atgauti kitas debitorines skolas. Įvertinus šias aplinkybes, atsakovės turto vertė yra ne didesnė kaip 148 290,53 Eur. Atsakovės pradelstos skolos sudaro 78 087,64 Eur, t. y. viršija pusę į atsakovės balansą įrašyto turto vertės, o tai reiškia, kad atsakovė yra nemoki.
  3. Atsakovė UAB „Staderus“ prašo atmesti ieškovės UAB „Santechprekyba“ atskirąjį skundą, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. Teismas pagrįstai į atsakovės turto masę įtraukė kreditorinį reikalavimą AB bankui Snoras. Bankas nėra likviduotas, neišregistruotas iš Juridinių asmenų registro, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovei nebus grąžinta bent dalis skolos. AB bankas Snoras valdo didelės vertės turtą, todėl yra didelė tikimybė, kad atsakovė atgaus pinigus.
    2. Atsakovė niekada nesutiko, kad 82 144,92 Eur vertės žaliavos ir komplektavimo gaminiai nėra įrodomi, kad šis turtas nevertintinas nustatant atsakovės turto dydį. Nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo pateikti teismui komplektavimo gaminių sąrašą, nes jį sudėtinga sudaryti dėl to, kad atsakovė vykdo veiklą ir kiekvieną dieną naudoja šias statybines medžiagas, jų kiekiai nuolat kinta. Net ir neskaičiuojant šio turto, atsakovė vis tiek pripažintina mokia.
    3. Atsakovė turi 78 087,64 Eur skolų, tačiau ginčija ieškovės reikalavimo teisę į 23 500 Eur sumą, o 35 563,26 Eur skolos mokėjimo terminas UAB „Raidvis“ yra atidėtas. Todėl atsakovė turi tik 42 524,38 Eur pradelstų įsipareigojimų, kurių vykdymo terminas jau suėjo.
    4. Atsakovė vykdo veiklą, nėra jos nutraukusi, gauna pajamas, dengia kreditorinius įsiskolinimus.
    5. Atsakovė pagrįstai įtraukė į turto sąrašą iš ieškovės gautiną sumą. Jeigu ieškovė nesutinka su defektų pašalinimo kaina, ji turėtų inicijuoti civilinę bylą dėl skolos priteisimo.
    6. Atsakovė su kreditoriais atsiskaityti negalėjo dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismui jas panaikinus, jau yra padengta didelė dalis skolinių įsipareigojimų – su ieškove UAB „Lemora“ yra atsiskaityta visiškai. Atsakovė nėra ir nebuvo skolinga valstybės ar valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Ieškovė UAB „Santechprekyba“ su atskiruoju skundu pateikė antstolio 2017 m. birželio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 2017 m. birželio 7 d. raštą dėl rangos darbų objekto apžiūros, 2017 m. birželio 8 d. el. laišką dėl rangos darbų objekto apžiūros. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Palangos miesto savivaldybės 2017 m. birželio 5 d. raštą dėl darbų defektų, 2017 m. birželio 8 d. el. laišką antstoliui, 2017 m. birželio 5 d. prašymus antstoliui leisti atlikti mokėjimus, 2017 m. birželio 8 d. el. laišką SĮ „Kretingos komunalininkui“, 2017 m. birželio 8 d. raštą dėl darbų pagal sutartį, 2017 m. birželio 7 d. el. laišką ir raštą dėl rangos darbų objekto apžiūros, 2017 m. birželio 29 d. mokėjimų sąrašą, mokėjimų pavedimų UAB „Lemora“ išrašus, kuriuos prašo priimti. Nauji dokumentai pateikti su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į jį, todėl šalys turėjo galimybę su šiais įrodymais susipažinti ir pateikti nuomonę dėl jų priėmimo bei vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bankroto bylose egzistuojantį viešąjį interesą, šiuos įrodymus, kurie patvirtina bylai reikšmingas aplinkybes, priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).

12Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovės UAB „Staderus“ bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

13Dėl bylos esmės

  1. Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis).
  2. Jeigu įmonė yra nemoki, tai pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą yra pagrindas iškelti jai bankroto bylą. Įmonės nemokumas – tai būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, ar įmonė tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti nekeliant bankroto bylos ir išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tam, kad teismas, nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, galėtų spręsti dėl įmonės finansinės padėties ir jos mokumo, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pareiga įmonės, kurios atžvilgiu inicijuojama bankroto byla, vadovui pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus.
  3. Sprendžiant dėl įmonės mokumo, svarbu nustatyti bendrą pradelstų įsipareigojimų dydį ir jo santykį su įmonės turto verte. Šiuo aspektu svarbu nustatyti tikrąją įmonės turto vertę ir tiksliai nustatyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Nepaisant to, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
  4. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovės pateikto 2017 m. gegužės 19 d. balanso duomenimis, pagal kuriuos įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos neviršija pusės į balanso įrašyto jos turto vertės (1 t., b. l. 79-80). Remtis balanso duomenimis nustatant įmonės mokumą (nemokumą) paprastai pakanka, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo. Pažymėtina, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui kyla abejonių dėl atsakovės balanse nurodyto turto vertės.
  5. Atsakovės balanse įrašyta, kad jos turimo turto vertė – 435 771,73 Eur. Didžiąją šio turto dalį – 430 102,98 Eur, sudaro trumpalaikis turtas, iš kurio – 323 993,42 Eur sudaro per vienerius metus gautinos sumos, 82 144,92 Eur – atsargos, žaliavos ir komplektavimo gaminiai. Iš byloje esančio debitorinių įsipareigojimų sąrašo matyti, kad jame yra įtrauktas 208 493,83 Eur dydžio bankrutavusios AB banko Snoras debitorinis reikalavimas (1 t., b. l. 192). Vertinant atsakovės turimo turto sudėtį spręstina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis. Pažymėtina, kad įmonės debitorinės skolos turi būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei kriterijais. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių realias šios debitorinės skolos atgavimo perspektyvas, ypač įvertinus tai, kad debitorius – bankrutavęs bankas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė iš bankrutavusio banko gali atgauti bent dalį skolos. Bylos duomenys šios pirmosios instancijos teismo išvados nepatvirtina. Atkreiptinas dėmesys, kad debitorinių įsipareigojimų sąraše yra įtrauktas ir 29 752,07 Eur dydžio ieškovės UAB „Santechprekyba“ debitorinis reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai padaryta nepagrįstai, nes dėl šios sumos keliamas šalių ginčas ir šiuo metu ji negali būti laikoma realiai išieškotina suma.
  6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė sutinka, jog vertinant jos turimą turtą nebūtų atsižvelgiama į žaliavų ir komplektavimo gaminių vertę – 82 144,92 Eur. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad ši suma į atsakovės turimo turto vertę neįtrauktina. Atskirojo skundo argumentų dėl šios teismo išvados nėra, tačiau atsakovė atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą nurodė, kad ji niekada neišreiškė pozicijos, jog šis turtas nebūtų vertinamas nustatant atsakovės turto vertę. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, viena vertus, atsakovė teismui nepateikė atskirojo skundo ir nepareiškė savarankiškų reikalavimų dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepagrįstumo, kita vertus, atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė žaliavų ir komplektavimo gaminių realaus egzistavimo ir faktinės vertės. Pastebėtina, kad pati atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog komplektavimo gaminių sąrašą nors ir sudėtinga, tačiau įmanoma sudaryti. Minėta, kad mokumo įrodinėjimo našta tenka būtent atsakovei. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai į atsakovės turimą turtą neįtraukė žaliavų ir komplektavimo gaminių vertės.
  7. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė pačios sudarytą 2017 m. birželio 29 d. raštą Nr. S17-29 dėl piniginių lėšų pervedimo, kuriame nurodoma, kad buvo padengti tam tikri 29 842,29 Eur dydžio kreditoriniai įsipareigojimai (2 t., b. l. 42). Šiame rašte nurodoma, kad ieškovei UAB „Lemora“ buvo sumokėta 2 405,03 Eur suma. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodė, kad su ieškove UAB „Lemora“ yra visiškai atsiskaityta. Ieškovės UAB „Lemora“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. rašte nurodyta, kad atsakovė ieškovei sumokėjo tik skolą – 2 405,03 Eur, ir liko skolinga 262,85 Eur delspinigių. Skolos ieškovei UAB „Lemora“ sumokėjimą atsakovė grindžia mokėjimo pavedimų išrašais, tačiau atsiskaitymas su kitais kreditoriais nėra pagrįstas jokiais patikimais įrodymais. Atsakovė pateikė 2017 m. birželio 5 d. prašymą antstoliui leisti atlikti mokėjimus atsakovės kreditoriams, tačiau nepateikė įrodymų, kad antstolis tenkino šį prašymą ir kad atsakovė faktiškai įvykdė prašytus leisti atlikti mokėjimus. Taip pat atsakovė nepaaiškino ir įrodymais nepagrindė, kokiomis lėšomis buvo atsiskaityta su dalimi kreditorių (2017 m. gegužės 19 d. balanso duomenimis atsakovė turėjo tik 2 444,06 Eur piniginių lėšų).
  8. Atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodė, kad ji yra sėkmingai veikianti įmonė. Tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų apie įmonės vykdomą ar ateityje planuojamą vykdyti veiklą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė siekia vykdyti veiklą, yra sudariusi atitinkamas sutartis dėl tam tikros veiklos vykdymo, apie realų tokių sutarčių vykdymą, gautiną pelną, kontrahentų galimybes atsiskaityti ir vykdyti prievoles pagal sutartis ir kt.
  9. Esant pagrindui abejoti dėl įmonės turto vertės, bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėjo imtis įstatymo nustatytų priemonių tam, kad būtų išsiaiškinta tikroji atsakovės turto vertė, reikalauti, kad būtų pateikti papildomi įrodymai apie balanse nurodyto turto vertę, o prireikus, kad įmonės turtas būtų įvertintas teisės aktų nustatyta tvarka (ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino atsakovės turto sudėties ir realios vertės, todėl nenustatė esminių aplinkybių teisingam bylos išnagrinėjimui.
  10. Atsakovės pateiktuose debitorių ir kreditorių sąrašuose nenurodyti konkretūs atsiskaitymo terminai, todėl neaišku, kurie iš šių įsipareigojimų ir kiek laiko yra pradelsti (šie duomenys aktualūs vertinant tikslų pradelstų įsipareigojimų dydį, realias galimybes išieškoti debitorines skolas ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovei klausimą, nurodytų aplinkybių neįvertino, neišsireikalavo iš atsakovės duomenų apie konkrečius debitorių ir kreditorių atsiskaitymo terminus (ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalis), nors tokie duomenys turi esminės reikšmės nustatant įmonės (ne)mokumą.
  11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovės turimo turto vertę ir pradelstų įsipareigojimų dydį, netinkamai vertino byloje atsakovės pateiktus finansinius dokumentus, nesiaiškino atsakovės turto sudėties bei realios jo vertės, neatsižvelgė į atsakovės realias galimybes tęsti veiklą. Teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino visų byloje reikšmingų aplinkybių, nepareikalavo jas pagrindžiančių įrodymų, todėl atsakovės mokumo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai.
  12. Nepašalintos abejonės dėl atsakovės finansinės būklės yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą (CPK 185 straipsnis, 265 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas negali priimti nutarties iškelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

15Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Staderus“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.