Byla 2A-530-124/2013
Dėl skolos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės, kolegijos teisėjų: Danutės Burbulienės, Danutės Matiukienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vėtrūna“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-54-344/2013 pagal ieškovo UAB „Loro“ ieškinį atsakovui UAB „Vėtrūna dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Loro“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Vėtrūna“ 54 250,57 Lt skolą, 444,85 Lt delspinigius, 7,55 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., 39–43 b. l.).

4Ieškovas nurodė, kad 2011 m. sausio 31 d. tarp UAB „Loro“ ir UAB „Vėtrūna“ buvo pasirašyta statybos subrangos sutartis Nr.860-50 dėl statybos darbų statomame Klaipėdos daugiafunkciniame sporto ir pramogų komplekse, Dubysos g. 10, Klaipėda. Pagal šią sutartį UAB „Loro“ įsipareigojo atlikti minėto statybos objekto fasado aptaisymo kasetėmis iš kompozicinių plokščių darbus ir susijusius fasado konstrukcijų montavimo darbus, o UAB „Vėtrūna“ – sumokėti 383 212,32 Lt. Iš mokamos kainos turėjo būti išskaitomi 0,085 procento turtinių nuostolių draudimo kaštai ir 0,04 procento civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kaštai (sutarties 4.2.28 p.). Šalys taip pat susitarė, kad UAB „Vėtrūna“ sulaiko 5 procentus kiekvienos subrangovui UAB „Loro“ mokamos sumos, kuriuos sumoka baigus darbus, per 30 dienų po to, kai subrangovas UAB „Loro“ pateiks draudimo bendrovės arba banko laidavimo arba garantinį raštą, kuriuo bus užtikrintas subrangovo garantinių įsipareigojimų tinkamas vykdymas. UAB „Loro“ atliko visus 2011-01-31 subrangos sutartyje numatytus darbus, 2011m. rugpjūčio 08 d. UAB „Vėtrūna“ pasirašė galutinį darbų perdavimo-priėmimo aktą ir tai reiškė, kad atsakovas pripažįsta, jog sutartyse numatyti darbai yra baigti. Kaip garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą, UAB „Vėtrūna“ buvo sulaikiusi 19 168,35 Lt sumą, todėl bendra atsakovo UAB „Vėtrūna“ skola šiuo metu yra 54 250,57 Lt (35 082,22 Lt + 19 168,35 Lt).

5UAB „Loro“ su atsakovu UAB „Vėtrūna“ buvo sudariusi dar vieną 2010-11-15 statybos subrangos sutartį Nr.884-12 dėl statybos darbų (pastato fasado, vartų fasado, nuotekų apskaitos mazgo fasado įrengimo darbų) statybos objekte – Ignalinos atominės elektrinės panaudoto branduolinio kuro laikinos saugyklos pastate. Pagal šią subrangos sutartį UAB „Vėtrūna“ buvo įsipareigojusi sumokėti UAB „Loro“ už atliekamus darbus 1 623 770,29 Lt kainą, iš jų - 670 000 Lt. avansu. Ieškovas nėra praleidęs 2010-11-15 subrangos sutartyje numatytų darbų atlikimo terminų, jokio priešpriešinio įsiskolinimo nėra, todėl atsakovas neturi teisės daryti kokių nors išskaitų 2010-11-15 subrangos sutarties pagrindu iš pagal kitą sutartį mokėtinos UAB „Loro“ pinigų sumos, kadangi nėra įgijęs teisės reikalauti kokio nors apmokėjimo pagal 2010-11-15 subrangos sutartį.

6Atsiliepimu į ieškinį (1 t., 123–132 b. l.) atsakovas UAB „Vėtrūna“ prašė ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad prievolė sumokėti skolą pagal 2011 m. sausio 31 d. Sutartį yra pasibaigusi įskaitymu, kuris atliktas remiantis 2010 m. lapkričio 15 d. Sutarties nuostatomis bei įvertinus egzistuojančias faktines aplinkybes ieškovui vykdant 2010 m. lapkričio 15 d. Sutartį ir prie jos pasirašytą 2012 m. gegužės 3 d. Papildomą susitarimą Nr. 1, statant Ignalinos atominės elektrinės panaudoto branduolinio kuro laikiną saugyklą. 2010 m. lapkričio 15 d. Sutartis numatė pareigą ieškovui visus sutartyje numatytus darbus užbaigti ne vėliau kaip iki 2011 m. balandžio 8 d., tačiau darbai iki sutartyje numatyto termino nebuvo pabaigti, o dėl pabaigtų darbų kokybės trūkumų ir kitų neatitikčių sutarties reikalavimams atsakovas nuolat reiškė pretenzijas. Ieškovas žadėjo ištaisyti defektus, tačiau nuo 2011 m. spalio mėn. defektų šalinimas sustojo. Ieškovas nėra pateikęs garantinio rašto ar laidavimo, todėl atsakovas įskaitė 54 250,57 Lt sumą, ieškovui sumokėtas 305 908,94 Lt avansas sumažėjo iki 251 660,97 Lt. Ieškovo prievolė pagal 2010 m. lapkričio 15 d. Sutartį pateikti darbų rezultatą yra pasibaigusi, darbai neatlikti, todėl pripažinus, kad įskaitymas yra neteisėtas, restitucijos pagrindu, atsakovui grąžintina teisė naudotis galiojančia prievolių vykdymo sustabdymo teise iki kol ieškovas pateiks prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę ir/ar tinkamai atliks visus darbus bei pašalins jau atliktų darbų defektus. Iki kol ši atsakovo teisė nėra paneigta ir nuginčyta, skolos priteisimas negalimas, nes priešingu atveju būtu ginami išimtinai tik ieškovo interesai, pažeisti proporcingumo ir teisingumo principai.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu (3 t., 26–30 b. l.) ieškinį tenkino, priteisė ieškovo naudai iš atsakovo UAB „Vėtrūna“ 54 250,57 Lt skolą, 444,85 Lt delspinigių, 7,55 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 641,00 Lt žyminį mokestį ir 4 500 Lt advokato pagalbos išlaidas.

9Teismas nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 16 d. raštu atsakovas pripažino 54 247,97 Lt skolą, nurodydamas, kad mokėjimo terminus praleido dėl užsakovų vėlavimo atsiskaityti už pateiktas medžiagas ir atliktus darbus ir pasiūlė įsiskolinimo padengimo atsiskaitymo grafiką, o 2012 m. rugsėjo 10 d. raštu informavo ieškovą, kad 54 247,97 Lt skolą įskaito 2010 m. lapkričio 15 d. Sutarties pagrindu į sumokėtą 305 908,94 Lt avanso sumą ir taip ją sumažindamas iki 251 660,97 Lt, nes ieškovo prievolė pateikti darbų rezultatą pagal šią sutartį yra seniai pasibaigusi, tačiau atitinkamos apimties darbų rezultatas nėra perduotas.

10Teismas nurodė, kad nors atsakovas įskaitė 54 247,97 Lt skolą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad po Papildomo susitarimo Nr. 1 pasirašymo pateikė ieškovui Darbų fronto perdavimo aktą, nors 2010 m. lapkričio 15 d. Sutarties 4.1.9 punkte šalys susitarė, kad atsakovas Darbų frontą ieškovui perduoda pasirašant Darbų fronto perdavimo aktą, numatytą minėtos sutarties 10 p. Papildomu susitarimu Nr. 1 buvo pakeistas 2010 m. lapkričio 15 d. Sutarties 7.3 punktas „Darbų pabaiga“, nurodžius, kad panaudoto branduolinio kuro laikinos saugyklos pastato fasado įrengimo ir visų defektų pašalinimo darbai baigiami ne vėliau kaip per 75 dienas nuo Papildomų darbų fronto perdavimo dienos ir rašytinio atsakovo (rangovo) nurodymo pradėti darbų vykdymą (3 p.). Teismas nurodė, kad atsakovas ieškovui liko skolingas pagal 2010 m. lapkričio 15 d. Sutartį 98 650,99 Lt ir 54 250,57 Lt pagal 2011 m. sausio 31 d. Sutartį. Nors atsakovas nurodė, kad ieškovas nekokybiškai atliko dalį sutartų darbų pagal 2010 m. lapkričio 15 d. sutartį, tačiau tiksliai įvardinti defektų šalinimo sumos atsakovas negalėjo. Teismas konstatavo, kad ieškovas neneigė defektų buvimo, tačiau atsakovas nenurodė konkrečios defektų šalinimui reikalingos sumos bei neatliktų darbų sumos, todėl teismas pripažino, kad įskaitymo momentu nebuvo visų LR CK 6.130 str. įtvirtintų sąlygų įskaitymui atlikti, nes atsakovas tuo metu dar neturėjo galiojančio, vykdytino bei apibrėžto reikalavimo ieškovui, todėl įskaitymą laikė niekiniu (LR CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str. 1 d.).

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

12Atsakovas UAB „Vėtrūna“ apeliaciniu skundu (3 t., 33–40 b. l.) prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas neteisingai ir neobjektyviai įvertino atsakovo pateiktus bei kitus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius svarbias faktines aplinkybes, kurių pagrindu pagrįstai galima daryti išvadą, kad ieškovo reiškiami reikalavimai yra nepagrįsti. Ieškovo reiškiamas reikalavimas negali būti patenkintas dėl to, kad atsakovo prievolė sumokėti ieškovui už darbus pagal 2011 m. sausio 31d. statybos rangos sutartį Nr. 860-50 neegzistuoja ir/arba negali būti vykdoma dėl to, kad atsakovas turėjo priešpriešinį reikalavimą, vykdant kitą 2010 m. lapkričio 15 d. statybos rangos sutartį Nr. 884-12.

132. Atsakovas, siekdamas realizuoti jam priklausančias procesines teises gintis nuo reiškiamo ieškinio (kai ieškovas pateikė vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą pagal 2010 m. lapkričio 15 d. statybos rangos sutartį Nr. 884-12) pateikė priešieškinį, tačiau teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė jį priimti CPK 143 str. 1 d. pagrindu, nurodydamas, kad atsakovas kelia reikalavimą priteisti pinigų sumą pagal kitą statybos rangos darbų sutartį. Atsakovas teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarties apskųsti negalėjo, tačiau toks teismo sprendimas yra nepagrįstas. Priešieškinys pateiktas bylos parengimo nagrinėjimui stadijoje, todėl negalima atsisakymą motyvuoti galimu bylos vilkinimu. Tokiais atvejais priešieškinį galima atsisakyti priimti tik CPK 143 str. 4 d. numatytu pagrindu, tačiau šio pagrindo taip pat nėra, nors teismas šia teisės norma ir nesirėmė.

143. Ieškinio ir priešieškinio tarpusavio ryšys yra akivaizdus ir tik juos kartu išnagrinėjus, būtų teisingiausiai išspręstas šalių ginčas, t. y. realizuota teismo pareiga išspręsti visų šalių pareikštų reikalavimų pagrįstumą priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Faktinė aplinkybė, jog šalių reikalavimai kyla iš skirtingų statybos darbų objektų, nesąlygojo teisinio pagrindo atsisakyti priimti priešieškinį.

154. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje padarė išvadas, remdamasis tomis aplinkybėmis, kurių egzistavimo faktinio pagrįstumo klausimas keltas atsakovo priešieškinyje. Tik išnagrinėjus priešieškinį, teismas būtų galėjęs nustatyti visas reikšmingas aplinkybes ir objektyviai padaryti tas išvadas, kurios nurodytos sprendime.

165. Teismas, neišsprendęs atsakovo priešieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu ieškovo vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą 279879,34 Lt vertei, negalėjo konstatuoti, kad atsakovas 2013 m. vasario 5 d. buvo skolingas ieškovui 98650,99 Lt pagal 2010 m. lapkričio 15 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. 860-122, nes ši suma apskaičiuota vertinant vienašališkai pasirašytame akte nurodytą 279879,34 Lt sumą. Aktą panaikinus, teismas nebūtų turėjęs faktinio pagrindo teigti, kad atsakovas skolingas ieškovui. Ieškovo vienašališkai pasirašytas darbų atlikimo aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismui neišsprendus šio klausimo, bylos esmė neatskleista ir sprendimas priimtas, ignoruojant atsakovo pareikštus reikalavimus. Patenkinus ieškinį, yra pažeidžiami protingumo ir teisingumo principai.

176. Vien tik tai, kad atsakovas nenurodė konkrečios defektų šalinimui reikalingos sumos bei neatliktų darbų sumos, nereiškia, kad atsakovas negalėjo atlikti įskaitymo veiksmo, tuo labiau, kad ieškovas defektų aplinkybės neneigė.

187. Klaidinga teismo išvada, kad atsakovas, pasirašydamas 2012 m. gegužės 3 d. papildomą susitarimą Nr. 1, pripažino, jog ieškovas yra atlikęs darbų už didesnę pinigų sumą, nei gautas avansas. Iš papildomo susitarimo teksto tokios išvados daryti negalima.

198. Teismas pažeidė atsakovo teisę disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, ginantis nuo pareikšto ieškinio, pažeistas rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai (CPK 12 str., 13 str., 17 str.). Teismas nepagrįstai atsisakė ginti atsakovo teises ir teisėtus interesus atsakovo pasirinktu būdu (CPK 5 str.).

209. Teismas, nusprendęs dėl įskaitymo negaliojimo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos sandorių nuginčijimo bylose, kadangi konstatuodamas sandorio negaliojimo faktą, nesprendė restitucijos klausimo. Tokiu būdu teismas ne tik pažeidė imperatyvias CK 6.145 str., 1.80 str. normas, bet ir nukrypo nuo kasacinio teismo precedento. Teismui pripažinus įskaitymą neteisėtu, šalys turėjo būti grąžintos į padėtį, kurioje buvo iki įskaitymo, t. y. atsakovui turėjo būti grąžinta teisė naudotis prievolių įvykdymo sulaikymo teise ir turėjo būti sprendžiamas atsakovo priešieškiniu reiškiamas reikalavimas apginti jo teises į nuostolių atlyginimą arba teisę atsisakyti vykdyti piniginę prievolę dėl ieškovo netinkamai įvykdytų pareigų.

2110. Svarbus ir teismo neanalizuotas aspektas yra ieškovo atsakomybės klausimas dėl nuostolių atsakovui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, teismo išvados, kuriomis motyvuojamas sprendimas, padarytos pažeidus CPK 12, 13, 17 ir 178 straipsnius.

2211. Sprendimas neatitinka teisingumo bei protingumo principų, kadangi taip apginami išimtinai tik ieškovo interesai, pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra. Visa tai nėra suderinama su konstitucine teismo pareiga vykdyti realų teisingumą.

2312.Apeliantas nesutinka su priteistų atstovavimo išlaidų dydžiu. Ieškinys parengtas galiojant 800 Lt minimalios mėnesio algos dydžiui, todėl už ieškinio parengimą leistina maksimaliai priteisti suma lygi 2400 Lt (3 x 800 Lt). Už vieną atstovavimo valandą teisme gali būti maksimaliai priteista 0,15 minimalios mėnesio algos dydis, todėl už šią teisinių paslaugų dalį leistina maksimaliai priteisti suma lygi 600 Lt (4 val. x (0,15 x 1000Lt.).Teismo motyvai, jog turi būti vertinamos kitos teisinių paslaugų teikimo aplinkybės, įskaitant ir advokato išlaidas kelionėms, prieštarauja Rekomendacijų 3p. ir 11 p., nes teismas nenurodė jokių pagrindų, kodėl advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas. Byla nesudėtinga ir išnagrinėta per trumpą laiką, t. y. per vieną teismo posėdį, be jokių ypatingų įrodymų tyrimo, todėl leistina maksimali priteisti suma už advokato pagalbą būtų 3000 Lt.

24Atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., 44–52 b. l.) ieškovas UAB „Loro“ prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2013-04-02 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo 1089 Lt bylinėjimosi išlaidas.

25Nurodo, kad priešieškinio reikalavimai buvo grindžiami kita sutartimi ir darbų vykdymu kitame objekte, nei šioje byloje pareikštame ieškinyje, atsakovas neginčijo ir iki šiol neginčija, kad liko skolingas 54 250,57 Lt sumą, o dėl darbų kokybės ieškovui neturi jokių pretenzijų. Jokių CPK 143 straipsnyje numatytų pagrindų priimti atsakovo priešieškinį, nebuvo. Skiriasi tiek ieškinio ir priešieškinio teisinio nagrinėjimo objektas, tiek ir prašomas gynybos būdas, todėl jokio tarpusavio ryšio nėra. Priėmus priešieškinį, būtų tekę stabdyti bylos nagrinėjimą, skirti prašomą ekspertizę, todėl ginčo nagrinėjimas būtų užsitęsęs. Apeliantas su tokiais pačiais kaip ir priešieškinio reikalavimas turėjo galimybę ieškiniu kreiptis į teismą, tačiau to nepadarė, matomai įvertino tokių reikalavimų tenkinimo perspektyvas. Priešieškinio nepriėmimas apskritai neturi esminės reikšmės vertinant pirmos instancijos teismo 2013-04-02 sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. 2012-09-10, kai buvo atliekamas įskaitymas, nebuvo jokios avansinės permokos pagal 2010-11-15 subrangos sutartį ir UAB „Loro“ neturėjo pareigos grąžinti tokią avansinę permoką atsakovui. Taigi, atsakovo atliktas įskaitymas akivaizdžiai negalėjo būti atliekamas ir teisine prasme yra niekinis. Priešpriešinio reikalavimo apibrėžtumas - viena būtinų sąlygų CK 6.130 str. 1 d. numatytam įskaitymui atlikti (LAT 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-168-2010). Įskaitymas negalėjo būti atliktas neapibrėžto ir pranešime dėl įskaitymo aiškiai neišdėstyto reikalavimo pagrindu. Teismui pripažinus įskaitymą niekiniu, savaime išnyko šio įskaitymo teisinės pasekmės: ieškovui formaliai grįžo teisės reikalauti iš atsakovo UAB „Vėtrūna“ 54 250,57 Lt pagal 2011-01-31 subrangos sutartį, o atsakovui jokios teisės grįžti negalėjo, kadangi tokios teisės neegzistavo ir iki tariamo įskaitymo. Nagrinėjant šią bylą pirmos instancijos teisme vyko ne vienas, o trys posėdžiai. Bylos sudėtingumą liudija į bylą pateiktų procesinių dokumentų, rašytinių įrodymų apimtis ir turinys. Pirmos instancijos teismas pagrįstai įvertino kelionės išlaidas, kadangi UAB „Loro“ buveinė yra Vilniuje, o ieškinys turėjo būti pareikštas pagal atsakovo buveinės vietą Telšių rajono apylinkės teisme.

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

27teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinis skundas atmestinas.

29Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Vėtrūna“ apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

30Nustatyta, kad 2011-01-31 ieškovas UAB „Lora“ sudarė su atsakovu UAB „Vėtrūna“ subrangos sutartį Nr.860-50, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui atliktus darbus, pateikė galutinį darbų perdavimo-priėmimo aktą, pripažįstant, kad darbai yra baigti. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas pagal šią sutartį yra skolingas ieškovui 54 250,57 Lt. už atliktus statybos darbus.

31Tarp šalių buvo sudaryta dar viena 2010-11-15 statybos subrangos sutartis Nr.884-12 dėl statybos, kurioje atsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti ieškovui už atliekamus darbus 1 623 770,29 Lt kainą. Nuo pareikšto ieškinio atsakovas gynėsi prieštaravimu, kad jo prievolė ieškovui yra pasibaigusi, nes savo skolą ieškovui atsakovas įskaitė į reikalavimą ieškovui sumokėti pagal šią sutartį. Tuo tarpu ieškovas ginčijo įskaitymo teisėtumą ir pagrįstumą, įrodinėdamas, kad nebuvo visų įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atlikti įskaitymą. Taigi būtina atsakyti į klausimą, ar ši atsakovo prievolė pasibaigė vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, atitinkančiu įstatyme nustatytas sąlygas, nes ieškovas ginčija įskaitymo teisėtumą, pagrįstumą. Sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog faktinės aplinkybės, kad šalių reikalavimai kyla iš skirtingų statybos darbų objektų, nesąlygojo atsakovo prievolės atsisakyti nagrinėti jo reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad įskaityti galima vienarūšius priešpriešinius reikalavimus, nors ir atsiradusius iš skirtingų sutarčių, tačiau sąvoka ,,vienarūšiai reikalavimai“ yra taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui, ir nėra kliūčių įskaityti piniginių reikalavimų, kurie atsirado iš skirtingų sutarčių, arba iš sutarties ir nesutartinės prievolės(2002 m. gegužės 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-699, 2006-06-15 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-199/2006 ir kt.).

32Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme įtvirtinta įskaitymo samprata rodo, kad priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra vienašalis sandoris. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčijo atsakovo atliktą iš kitos subrangos sutarties kilusio priešpriešinio reikalavimo įskaitymą, dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti, ar tam tikras kitos šalies dokumentas laikytinas tinkamu, teisinius padarinius abiems prievolės šalims sukeliančiu pareiškimu apie įskaitymą, taip pat ar byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant įskaitymas draudžiamas (CK 6.134 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-504/2006 išaiškinta, kad juridinio asmens sandorius sudaro jo organai (CK 2.81 straipsnis), todėl dėl priešpriešinio reikalavimo įskaitymo gali nuspręsti tokius įgaliojimus turintys įmonės valdymo organai ar jų įgalioti kiti asmenys. Pareiškimas apie priešpriešinio reikalavimo įskaitymą gali būti padaromas šalies kompetentingo asmens dokumentu, taip pat gali būti išreikštas abiejų šalių pasirašytame dokumente. Pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos byloje išaiškinta, kad jeigu priešpriešinių reikalavimų dydžiai nesutampa, t. y. jeigu vienas reikalavimas yra didesnis už kitą, galimas dalinis įskaitymas (CK 6.131 straipsnio 4 dalis), tačiau tokiam įskaitymui turi būti žinomi tikrieji (tikslūs) priešpriešinių reikalavimų dydžiai. Šalys tokio skolų suderinto, patvirtinto akto, nepasirašė. Nagrinėjamoje byloje ieškovui buvo pateiktas 2012-09-10 d. raštas Nr.2108, pasirašytas l.e.p. vyr. finansininkės, kuris nebuvo patvirtintas įmonės vadovo ar jo pasirašytas, nėra laikytinas tinkamu dokumentu, sukeliančiu teisines pasekmes, atsakovas nepateikė įrodymo, kad asmuo, pasirašęs įskaitymo sandorį, turėjo teisę jį sudaryti(1 t.111 b. l.).

33Įskaitymas yra vienas iš prievolių pasibaigimo būdų, nustatytų CK6.130 straipsnyje. Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą; įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1 dalis). Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartyje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007 konstatuota, kad pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti.

34Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad šių teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Šioje byloje taip ir atsitiko. Pažymėtina, kad atsakovas pateikė pareiškimą dėl įskaitymo tą pačią dieną, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl su p pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (1t., 1-2 b. l.).

35Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog ieškovas, nepripažino įskaitymo, tuo tarpu atsakovas neneigė savo skolos pagal subrangos sutartį Nr.860-50(1 t.,110 b. l.).Teismas analizavo , vertino, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir pagrįstai nustatė, kad jis atliktas neteisėtai. Atliekamas įskaitymas turi būti aiškus ir nekelti abejonių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nebuvo įskaitymui atlikti būtinų sąlygų, neaiškus šalių priešpriešinių reikalavimų dydis, atsakovo įskaitytas priešpriešinis reikalavimas neapibrėžtas, nebuvo aišku, kokio dydžio atsakovo reikalavimus galima laikyti galiojančiais ir vykdytinais. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įskaitymą reglamentuojančias teisės normas ir konstatavęs, jog nebuvo visų įskaitymui atlikti būtinų sąlygų (CK 6.130-6.140 straipsniai), tenkino ieškovo ieškinį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiškimo apie įskaitymą turinys turi aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-11nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012), pareiškime turi būti nurodoma prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas. Tuo tarpu atsakovas, atlikdamas įskaitymą remiasi pagrindais, t.y. subrangos sutarties 2010-11-15 Nr.884-12 10.10 ir 12.14 punktų sąlygomis, kurios reglamentuoja rangovo teisę išskaičiuoti iš subrangovui mokėtinų sumų netesybas, kompensacijas arba teise mažinti darbų apimtis. Tokiu būdu iš atsakovo pateikto įskaitymo rašto nėra aišku, kokios konkrečiai tariamos prievolės pagrindu atlieka įskaitymą.

36Atsakovas aiškina, kad įskaitymą atliko iš pagal nurodytą subrangos sutartį sumokėtų avansinių įmokų, o statybos darbai nėra pabaigti, t.y. nurodydamas, jog ieškovo prievolė pateikti darbų rezultatą jau senai yra pasibaigusi, tačiau atitinkamos apimties darbų rezultatas nėra perduotas, t.y. ieškovas avansu mokėjo už darbus. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas atliko statybos rangos darbus, šalys pasirašinėjo atliktų darbų aktus, tame tarpe atsakovas patvirtino juos, taip pat patvirtino pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, šie aktai nenuginčyti, jų priėmimo faktas patvirtintas (CK 6.662 str. 12 d.)(2t., 47-68 b. l.).Atsakovas , sudarydamas 2012-05-03 papildomą susitarimą prie subrangos sutarties Nr. Nr.884-12 patvirtino, kad objekte yra neatlikta darbų 530 150,96 Lt sumai (5.1 p.).Nors atsakovas tai neigia apeliaciniame skundo argumentuose, tačiau patvirtindamas faktus atsakovas pats pripažino, kad UAB „Loro“ iš subrangos sutartyje numatytų darbų kiekio 1 23 770,29 Lt sumai yra atlikusi darbų daug didesnei sumai, nei atsakovo nurodomi avansiniai mokėjimai. Teismas nenustatė, kad 2012-09-10, kai buvo atliekamas įskaitymas, būtų buvusi avansinė permoka pagal 2010-11-15 subrangos sutartį ir būtų galiojusi ieškovo pareiga grąžinti tokią avansinę permoką. Atsakovas nepagrindė, kaip, kokiu pagrindu apskaičiuota jo rašte nurodoma 305 908,94 Lt išankstinių mokėjimų suma. Tuo tarpu ieškovo paskaičiavimai patvirtina, kad atsakovas UAB „Vėtrūna“ yra skolingas ieškovui 98 650,99 Lt pagal 2010-11-15 subrangos sutartį bei pagal 2011-01-31 subrangos sutartį 54 250,57 Lt. Taigi atsakovo įskaitymo turinys buvo visiškai neaiškus ir nesuprantamas, kas prieštarauja kasacinio teismo praktikoje nurodytam įskaitymo turinio reikalavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-116/2012).Priešpriešinio reikalavimo apibrėžtumas yra viena iš būtinųjų sąlygų, numatytam CK 6.130 straipsnyje 1 dalyje įskaitymui atlikti. Be to pažymėtina, kad atsakovo atlikto įskaitymo metu 2010-11-15 subrangos sutartis ir 2012-05-03 papildomi susitarimai buvo tebegaliojantys ir vykdomi, juose numatyti darbai buvo atliekami. Painų ir nenuoseklų atsakovo argumentų kolegija plačiau neanalizuoja, vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant sau naudingo rezultato, atsakovo atliktas įskaitymas teisingai teismo vertintinas kaip niekinis sandoris, nes atliktas nepagrįstai ir prieštarauja imperatyvioms teisės normoms (CK 1.78 str., 6.130,6.131,6.134 str.).Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų nebekartoja.

37Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovas, atlikdamas įskaitymą, neturėjo neabejotiną apibrėžtą, priešpriešinį ir vykdytiną reikalavimą. Vien priešieškinio reiškimas, siekiant nustatyti nuostolių dydį defektams šalinti bei pagal LITEKO sistemą nustatyta, kad atsakovas Vilniaus apygardos teisme ginčija vienašalį ieškovo atliktų darbų aktą, rodo, kad įskaitymo atlikimo metu atsakovas neturėjo aiškios ir apibrėžtos reikalavimo teisės. Pažymėtina, kad nuostolių dydžiu atsakovas ir negrindė savo atsikirtimų. Sutiktina su ieškovo atsiliepime bei teismo nutartyje dėl atsisakymo priimti priešieškinį nurodytais argumentais. Priešieškinio nepriėmimas savaime neužkirto galimybės atsakovui ginti jo tariamai pažeistas teises ir interesus ir atsikirtimais įrodinėti atlikto įskaitymo teisėtumą, pagrįstumą, reikalavimo apibrėžtumą. Kaip matyti iš procesinių dokumentų, priešieškiniu atsakovas siekė praplėsti bylos nagrinėjimo ribas, ginčijamas kitų statybos darbų atlikimas, prašoma priteisti nuostolius dėl nekokybiškai atliktų darbų, kas prieštarautų pagrindiniams civilinio proceso principams.

38Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais atsakovo argumentais dėl restitucijos netaikymo, pripažinus sandorį niekiniu. Pagal RUAB „Vėtrūna“ atliktą įskaitymą buvo įskaitomos ieškovo ir atsakovo priešpriešinės piniginės prievolės, t..y. galiojanti , vykdytina, aiškiai apibrėžta atsakovo prievolė sumokėti ieškovui UAB „Loro“ 54 250,57 Lt už atliktus pagal 2011-01-31 subrangos sutartį darbus ir aiškiai neapibrėžta, negaliojanti, nevykdytina manoma UAB „Loro“ tokio paties dydžio prievolė pagal 2010-11-15. subrangos sutartį. Teismui pripažinus šį įskaitymą niekiniu, išnyko įskaitymo teisinės pasekmės ir ieškovui buvo priteista jo reikalaujama suma. Tuo tarpu atsakovui negalėjo būti grąžintos jokios kitos teisės (prievolių įvykdymo sulaikymo teisė, teisė į nuostolių atlyginimą), kadangi jos nebuvo šio sandorio objektu ir teismas dėl to sprendime neturėjo ir negalėjo pasisakyti.

39Apeliantas ginčija priteistų atstovavimo išlaidų dydį. CPK 98 straipsnyje reglamentuojamas išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Rekomendacijose nustatyti priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-212/2009).. Teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.) (Rekomendacijų 11 p.). Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Pastebėtina, kad iš bylą pralaimėjusios šalies priteistinos išlaidos turi būti grindžiamos konkrečiu bylą laimėjusios šalies atstovavimo poreikiu (dalyvavimas konkrečiuose teismo posėdžiuose, konkrečių procesinių dokumentų rašymas), o ne abstrakčia proceso trukme. Remiantis Rekomendacijomis atstovavimo išlaidos priteisiamos už tam tikrų procesinių dokumentų rengimą ir už dalyvavimą teismo posėdžiuose. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Byloje nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 5 324.00 Lt atstovavimo išlaidų, kurių dalis buvo pripažintos nepagrįstomis ir priteista ieškovui 4500,00 Lt atstovavimo išlaidų. Apeliantas neteisingai nurodo minimalios mėnesio algos dydį, kuris nuo 2012-08-01 iki 2013-01-01 buvo 850 Lt. Pažymėtina, kad byloje buvo ruošti du procesiniai dokumentai, buvo surinkta didelis kiekis dokumentų, vyko ne vienas teismo posėdis, kuriuose dalyvavo advokatas, byla buvo didelės apimties, kas pareikalavo didesnių advokato darbo ir laiko sąnaudų. Atsižvelgtina ir į tai, kad byla buvo nagrinėjama kitoje vietovėje nei yra advokato darbo vieta (Rekomendacijų 2.4 p.), byloje vyko 3 teismo posėdžiai, jų trukmė , skaičiuojant pagal Rekomendacijų nuostatus sudaro 6 val., advokatas dalyvavo šiuose posėdžiuose. Įvertinus šias aplinkybes bei ginčo pobūdį, ginčo sumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaidų dydis atitinka protingumo kriterijų, buvo atsižvelgta į Rekomendacijose nustatytus kriterijus.

40Kiti apelianto argumentai yra abstraktaus pobūdžio, daugiau deklaratyvūs, dėl jų teismas nepasisako, nes neturi įtakos teismo priimto sprendimo teisėtumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

41Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.

42Apeliacinėje instancijoje ieškovas patyrė 1089 Lt atstovavimo išlaidų dėl procesinio dokumento atsiliepimo į ieškinį paruošimo. Įvertinus tai, kad jį ruošė tas pats advokatas, kuris dalyvavo pirmos instancijos teisme, bei paruošto dokumento apimtį, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis 800,00 Lt procesinio dokumento ruošimo išlaidų.

43Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

44Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Priteisti iš atsakovo RUAB „Vėtrūna“ 800 Lt(aštuonis šimtus litų) atstovavimo išlaidų ieškovui UAB „Loro“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „Loro“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB... 4. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. sausio 31 d. tarp UAB „Loro“ ir UAB... 5. UAB „Loro“ su atsakovu UAB „Vėtrūna“ buvo sudariusi dar vieną... 6. Atsiliepimu į ieškinį (1 t., 123–132 b. l.) atsakovas UAB „Vėtrūna“... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu (3 t.,... 9. Teismas nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 16 d. raštu atsakovas pripažino 54... 10. Teismas nurodė, kad nors atsakovas įskaitė 54 247,97 Lt skolą, tačiau... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 12. Atsakovas UAB „Vėtrūna“ apeliaciniu skundu (3 t., 33–40 b. l.) prašo... 13. 2. Atsakovas, siekdamas realizuoti jam priklausančias procesines teises gintis... 14. 3. Ieškinio ir priešieškinio tarpusavio ryšys yra akivaizdus ir tik juos... 15. 4. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje padarė išvadas, remdamasis tomis... 16. 5. Teismas, neišsprendęs atsakovo priešieškinio reikalavimo pripažinti... 17. 6. Vien tik tai, kad atsakovas nenurodė konkrečios defektų šalinimui... 18. 7. Klaidinga teismo išvada, kad atsakovas, pasirašydamas 2012 m. gegužės 3... 19. 8. Teismas pažeidė atsakovo teisę disponuoti jam priklausančiomis... 20. 9. Teismas, nusprendęs dėl įskaitymo negaliojimo nukrypo nuo Lietuvos... 21. 10. Svarbus ir teismo neanalizuotas aspektas yra ieškovo atsakomybės... 22. 11. Sprendimas neatitinka teisingumo bei protingumo principų, kadangi taip... 23. 12.Apeliantas nesutinka su priteistų atstovavimo išlaidų dydžiu. Ieškinys... 24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., 44–52 b. l.) ieškovas UAB... 25. Nurodo, kad priešieškinio reikalavimai buvo grindžiami kita sutartimi ir... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 27. teisiniai argumentai ir išvados... 28. Apeliacinis skundas atmestinas.... 29. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 30. Nustatyta, kad 2011-01-31 ieškovas UAB „Lora“ sudarė su atsakovu UAB... 31. Tarp šalių buvo sudaryta dar viena 2010-11-15 statybos subrangos sutartis... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme įtvirtinta įskaitymo samprata rodo,... 33. Įskaitymas yra vienas iš prievolių pasibaigimo būdų, nustatytų CK6.130... 34. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad šių teismų praktikoje... 35. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog ieškovas, nepripažino įskaitymo,... 36. Atsakovas aiškina, kad įskaitymą atliko iš pagal nurodytą subrangos... 37. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovas, atlikdamas įskaitymą, neturėjo... 38. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais atsakovo argumentais dėl... 39. Apeliantas ginčija priteistų atstovavimo išlaidų dydį. CPK 98 straipsnyje... 40. Kiti apelianto argumentai yra abstraktaus pobūdžio, daugiau deklaratyvūs,... 41. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 42. Apeliacinėje instancijoje ieškovas patyrė 1089 Lt atstovavimo išlaidų dėl... 43. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 44. Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti... 45. Priteisti iš atsakovo RUAB „Vėtrūna“ 800 Lt(aštuonis šimtus litų)...