Byla 2-1508-330/2015
Dėl bankrutavusios akcinės bendrovės spaustuvės „Spindulys“ 2015 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo – Danske Bank A/S

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Borta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1586-343/2015, kuria patenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Borta“ skundas dėl bankrutavusios akcinės bendrovės spaustuvės „Spindulys“ 2015 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo – Danske Bank A/S.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja UAB „Borta“ (BAB spaustuvės „Spindulys“ kreditorė) pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė pripažinti negaliojančiu BAB spaustuvės „Spindulys“ 2015 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta nepritarti siūlymui panaikinti BAB spaustuvės „Spindulys“ bankroto administratoriaus sprendimą dėl 2014 m. liepos 9 d. žemės sklypo plano suderinimo su Danske Bank A/S Lietuvos filialu, ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja nurodė, kad bankroto administratorius 2014 m. liepos 9 d. su kreditoriumi Danske Bank A/S suderino valstybinės žemės sklypo pasidalijimo planą, pagal kurį šio kreditoriaus perimtam iš bankrutavusios spaustuvės pastatui eksploatuoti yra numatyta 3 071 kv. m. ploto sklypo dalis, o bankrutavusios spaustuvės nuosavybėje likusiam statiniui – 387 kv. m. ploto sklypo dalis. Pareiškėja nurodė, jog ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumą lemia tai, jog bankroto administratoriaus sprendimui suderinti nurodyto žemės sklypo pasidalijimo projektą nebuvo gautas įmonės kreditorių susirinkimo pritarimas. Pareiškėjos nuomone, disponavimas šiuo turtu, bei veiksmų, turinčių įtakos turtinės teisės dydžiui, atlikimas priskirtinas kreditorių susirinkimo kompetencijai. Aplinkybė, kokio dydžio žemės sklypo dalis bus išskirta bankrutuojančios įmonės nuomos teisei, daro tiesioginį poveikį tame sklype esančio bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto vertei ir jo pardavimo kainai. Susitarimas su kitų statinių tame sklype savininku, kuriuo įmonei išskiriama itin maža naudotino žemės sklypo dalis, menkina bankrutuojančios įmonės turto vertę ir apskritai galimybę šį turtą parduoti, todėl žemės sklypo nuomos teisės dydžio nustatymui neabejotinai turi pritarti kreditorių susirinkimas. Pareiškėja akcentavo, kad skundžiamas kreditorių sprendimas yra priimtas išimtinai banko (kreditoriaus Danske Bank A/S), su kuriuo buvo suderintas žemės sklypo planas, ir banko valdomos bendrovės UAB „Danske lizingas“ balsais. Žemės sklypo pasidalijimo planas buvo sudarytas vadovaujantis subjektyviais ir banko primestais kriterijais, tačiau bankroto byloje privalo būti ginami ne asmeniniai pavienių kreditorių interesai, o bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių interesai. Skundžiamas kreditorių nutarimas vertintinas kaip žalingas, mažinantis bankrutuojančios įmonės galimybes gauti didžiausią kainą už parduodamą turtą. Bylos pagal skundą nagrinėjimo eigoje pareiškėja savo poziciją ginčijamu klausimu patikslino – nurodė skundžianti ne tik kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą, bet ir bankroto administratoriaus veiksmus, susijusius su žemės sklypo plano derinimu.

5Bankroto administratoriaus atstovaujama atsakovė BAB spaustuvė „Spindulys“ su pareiškėjos skundu nesutiko. Nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas dėl antrojo darbotvarkės klausimo nebuvo priimtas, todėl nėra ir paties ginčo objekto. Tvirtino, kad su įmonės turtu susijusių turtinių teisių, kokia yra žemės, būtinos nekilnojamojo daikto eksploatavimui, naudojimui, valdymui, nuomos teisė, realizavimas yra išskirtinė bankroto administratoriaus kompetencija, o administratoriaus sprendimų panaikinimo procedūros įstatymas nenumato ir kreditoriams tokios teisės nesuteikia. Atsakovė nurodė, kad pagal kadastrinius matavimus jai priklausančio statinio plotas yra 0 kv. m., o būtent pagal tai skaičiuojamas žemės sklypo dydis, reikalingas pastatui aptarnauti. Buvo skaičiuojama pagal užstatymo plotą, t. y. įmonės pastato užstatymo plotas yra 43 kv. m., o kito pastato užstatymo plotas yra 730 kv. m., todėl pagal suderintą projektą įmonei liekanti žemės sklypo dalis, tenkanti vienam užstatyto ploto kvadratiniam metrui, yra dvigubai didesnė, negu tenkanti kitam pastatui, todėl toks susitarimas yra naudingas įmonei. Paaiškino, jog dalinantis žemės sklypą buvo siekiama pagreitinti įmonės bankroto procedūras.

6Trečiasis asmuo Danske Bank A/S su pareiškėjos skundu nesutiko. Trečiojo asmens nuomone, bankroto administratoriaus kompetencija nebuvo pažeista. Administratorius, suderindamas žemės sklypo planą, vykdė išimtinai jam priskirtas funkcijas, be to, toks įpareigojimas jam buvo nustatytas 2014 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, kuriuo administratorius buvo įpareigotas atlikti naujus bankrutavusios įmonės statinio kadastrinius matavimus, įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre ir, sudarius valstybinės žemės sklypo, reikalingo šiam statiniui eksploatuoti, nuomos sutartį, atlikti pakartotinį vertinimą. Trečiojo asmens nuomone, skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra teisėtas, kadangi UAB „Borta“ pateiktą balsavimui pasiūlymą palaikė tik du kreditoriai. Akcentavo aplinkybę, jog administratoriaus suderintas sklypo planas nepatvirtintas (jis yra derinimo etape), todėl nėra pagrindo išvadai, jog jis pažeidžia kreditorių teises. Pažymėjo, kad pareiškėja neįrodė, jog tokia sklypo padalijimo tvarka neigiamai paveikė bankrutavusios įmonei priklausančio statinio vertę.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Borta“ skundą patenkino: panaikino BAB spaustuvės „Spindulys“ 2015 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, pripažino neteisėtu BAB spaustuvės „Spindulys“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ veiksmą, kuriuo buvo suderintas žemės sklypo, esančio Gedimino g. 10, Kaune, pasidalijimo su Danske Bank A/S planas.

9Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ne tik kreditorių susirinkimo nutarimo, bet ir bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumas. Teismas, įvertinęs kitas BAB spaustuvės „Spindulys“ bankroto procese nustatytas aplinkybes, akcentavo tai, jog trečiasis asmuo (Danske Bank A/S) ilgą laiką laikėsi pozicijos, esą atsakovė apskritai neturi teisių į ginčo sklypą. Bankrutavusios įmonės teisės į sklypą nustatytos tik teismo sprendimu. Teismo vertinimu, pagal ginčijamą susitarimą trečiajam asmeniui buvo perduotas iš esmės visas sklypas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog aplinkybė, kokio dydžio žemės sklypo dalis bus išskirta bankrutavusios įmonės nuomos teisei, turės tiesioginę įtaką tame sklype esančio įmonei priklausančio turto vertei ir pardavimo kainai. Susitarimas su kitų statinių sklype savininku, kuomet įmonei išskiriama itin maža žemės sklypo dalis, mažina bankrutuojančios įmonės turto vertę ir apskritai menkina galimybes šį turtą parduoti. Įvertinęs aplinkybę, jog tame pačiame susirinkime kreditoriai sprendė klausimą dėl komunikacijų projektavimo, teismas pažymėjo, kad administratorius negalėjo vienasmeniškai spręsti ginčo klausimo, tiesiogiai sąlygojančio bankrutavusios įmonės turto vertę ir pardavimo kainą. Teismas pažymėjo, kad bankrutavusiai bendrovei pagal suderintą pasidalijimo planą numatyta dešimt kartų mažesnė sklypo dalis. Teismas taip pat akcentavo aplinkybę, jog administratorius neginčijo banko pateikto žemėtvarkos projekto, nesiekė, kad būtų priimtas toks susitarimas, kuris turėtų didžiausią naudą bankrutavusiai įmonei ir jos kreditoriams, o tiesiog pasirašė pateiktą projektą. Teismo vertinimu, toks žemės sklypo paskirstymas buvo atliktas vadovaujantis subjektyviais, išimtinai trečiajam asmeniui palankiais kriterijais. Teismas nesutiko su administratoriaus pozicija, jog įmonei atiteko dvigubai didesnio ploto sklypo dalis, nei priklausytų. Be to, administratoriaus ir trečiojo asmens nurodyti paskirstymo kriterijai prieštaravo teisiniam reguliavimui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, buvo veikiama vien trečiojo asmens interesais, todėl susiklosčius tokiai situacijai, buvo būtinas kreditorių pritarimas. Teismas nesutiko su administratoriaus teiginiu, jog nepriėmus pareiškėjos pasiūlyto kreditorių susirinkimo nutarimo, byloje esą nėra ginčo objekto. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje nagrinėjamas ir skundas dėl administratoriaus veiksmų. Teismas nesutiko su trečiojo asmens argumentu, jog administratorius, suderindamas planą, veikė savo kompetencijos ribose, kadangi toks įpareigojimas jam buvo nustatytas 2014 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 2, kuriuo administratoriui buvo pavesta atlikti naujus statinio kadastrinius matavimus, įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre ir, sudarius valstybinės žemės sklypo, reikalingo šiam statiniui eksploatuoti, nuomos sutartį, atlikti pakartotinį vertinimą. Teismo vertinimu, šiame kreditorių susirinkimo nutarime nėra įpareigojimo administratoriui sutikti su banko pasiūlytu žemės sklypo pasidalijimo planu, be to, susitarimas buvo pasirašytas 2014 m. liepos 9 d., o kreditorių susirinkimas įvyko 2014 m. rugsėjo 24 d., ir tame susirinkime nebuvo svarstomas klausimas dėl pasidalijimo žemės sklypu plano. Teismas pažymėjo, jog administratorius, nuslėpdamas nuo kreditorių plano suderinimo faktą, elgėsi nesąžiningai. Teismas nepagrįstu pripažino trečiojo asmens argumentą, jog šis, būdamas įmonės kreditoriumi, suinteresuotas įmonei priklausančio turto pardavimu kuo didesne kaina. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs administratoriaus veiksmą neteisėtu, panaikino ir ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas BAB spaustuvė „Spindulys“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo UAB „Borta“ skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos motyvuoti nutartį. Teismas nenurodė teisinių argumentų, kodėl statinių savininkai negalėjo susitarti dėl žemės sklypo padalijimo, o šiuo klausimu turėjo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą. Teismas nepagrindė išvados, jog administratorius be kreditorių pritarimo negalėjo išspręsti šio klausimo. Nepagrįsta teismo išvada, jog administratorius tokį pateiktą žemėtvarkos projektą turėjo ginčyti.
  2. Pasisakydamas dėl administratoriaus veiksmų žalingumo, teismas turėjo išsiaiškinti atsakovės galimybes sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis dėl jai priklausančių pamatų eksploatavimo. Teismas turėjo įverti aplinkybę, jog sklypas atsakovės naudojamas ne pagal paskirtį, apie ką atsakovę įspėjo Nacionalinė žemės tarnyba.
  3. Įvertinus atsakovei priklausančio statinio stovį ir jam reikalingos žemės poreikį, spręstina, jog pasirašydamas pasidalijimo žemės sklypu plane administratorius nepažeidė įmonės ir jos kreditorių interesų, nes bet kokio dydžio turtinės teisės, kurios nebuvo įmonės turto masėje, įgijimas suponuoja naudą įmonės kreditoriams.
  4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog administratorius negalėjo pasirašyti ginčijamo susitarimo. Bankrutuojančios įmonės turto valdymas ir naudojimas yra išimtinė administratoriaus kompetencija.

12Trečiasis asmuo Danske Bank A/S atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė palaikąs pirmosios instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente išdėstytus savo argumentus. Papildomai nurodė nesutinkantis su teismo išvada, kuria konstatuotas trečiojo asmens nesąžiningumas. Paaiškino, kad perleido jam priklausiusį pastatą, esantį ginčo sklype, todėl jo suinteresuotumas nukreiptas tik į finansinio reikalavimo tenkinimą. Atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priimti naują įrodymą, pagrindžiantį atsiliepimo argumentą dėl pastato perleidimo.

13Pareiškėja UAB „Borta“ prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad ginčo klausimas susijęs su bankrutavusios įmonės turto realizavimo procesu, todėl spręsti šį klausimą kompetentingas tik kreditorių susirinkimas. Žemės sklypo nuoma, kaip turtinė teisė, nepriklauso nuo administratoriaus valios. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog žemės sklypo dalies dydis turi tiesioginę įtaką atsakovei priklausančio statinio vertei. Pažymėjo, jog Nacionalinės žemės tarnybos įspėjimas dėl išnuomoto sklypo netinkamo naudojimo buvo nulemtas informacijos, jog nebeliko atsakovei priklausiusio statinio. Tos tarnybos pažyma nėra aktuali, kadangi po jos pateikimo buvo pakeisti duomenys Nekilnojamojo turto registre, nurodant, kad statinys nėra nugriautas. Pareiškėja pažymėjo, jog šiuo metu Kauno apylinkės teisme sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo. Akcentavo aplinkybę, jog administratorius dar prieš du metus buvo kreditorių įpareigotas parduoti atsakovei priklausantį statinį, tačiau iki šiol įpareigojimo nevykdė.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria BAB spaustuvės „Spindulys“ kreditoriaus UAB „Borta“ skundas patenkintas – panaikintas 2015 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimas nepritarti siūlymui panaikinti BAB spaustuvės „Spindulys“ bankroto administratoriaus sprendimą dėl 2014 m. liepos 9 d. žemės sklypo plano suderinimo su Danske Bank A/S Lietuvos filialu, o bankroto administratoriaus veiksmai suderinant žemės sklypo padalijimo planą pripažinti neteisėtais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai).

16Dėl naujo įrodymo priėmimo

17Trečiasis asmuo Danke Bank A/S kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – Nekilnojamojo turto registro išrašą (b. l. 127-133). Trečiasis asmuo šį įrodymą prašo priimti, nurodydamas pateisinamas (jo nuomone) įrodymo nesavalaikį pateikimą nulėmusias priežastis. Apeliacinis teismas, spręsdamas dėl šio trečiojo asmens prašymo, atkreipia dėmesį, kad tokio paties turinio įrodymas buvo pateiktas bylą nagrinėjant dar pirmosios instancijos teisme (žr. b. l. 70-79). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, trečiojo asmens pateikto įrodymo priėmimas būtų perteklinis, todėl trečiojo asmens prašymas netenkinamas (CPK 181, 314 straipsniai).

18Dėl bankroto administratoriaus kompetencijos

19Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnyje įtvirtintos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, apibrėžia, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Ši teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo priskirti kreditorių susirinkimui (komitetui) spręsti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

20ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Apeliacinis teismas pastebi, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog priimant ginčijamą nutarimą buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliacinis teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų. Apeliacinis teismas akcentuoja byloje sprendžiamo ginčo išskirtinumą – kreditorių susirinkime priimto nutarimo teisėtumo klausimas nėra esminis. Byloje iš esmės sprendžiamas administratoriaus veiksmų, su vienu iš bankrutavusios bendrovės kreditorių – trečiuoju asmeniu Danke Bank A/S – suderinant atsakovei išnuomoto žemės sklypo padalijimo planą, (ne) teisėtumo klausimas. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkime priimtas nutarimas panaikintas konstatavus pirmiau nurodytų administratoriaus veiksmų neteisėtumą.

21Kaip matyti iš bylos dalyvių argumentų, nurodytų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, ir pirmosios instancijos teismo pateiktų išvadų, aptariamu atveju vertintina bankroto administratoriaus kompetencija sprendžiant klausimą dėl bankrutavusiai bendrovei išnuomoto žemės sklypo padalijimo. Bylos nagrinėjimo metu jos dalyvių pozicijos buvo priešingos: administratorius ir trečiasis asmuo įrodinėjo esančią bankroto administratoriaus išimtinę kompetenciją valdyti bankrutavusiai įmonei priklausantį turtą, o pareiškėja laikėsi nuostatos, jog aktualus ginčo klausimas priskirtinas kreditorių susirinkimo kompetencijai, kadangi administratoriaus vienašališkai išspręstas klausimas yra tiesiogiai susijęs su bankrutavusios bendrovės turto realizavimo procesu.

22Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog klausimas dėl bankrutavusiai bendrovei išnuomoto žemės sklypo naudojimo sąlygų turėjo būti sprendžiamas su bendrovės kreditorių žinia ir pritarimu. Byloje sutariama dėl aplinkybės, jog sklypo padalijimo (ar naudojimosi juo tvarkos nustatymo) poreikis buvo iškilęs ir egzistavo ginčui aktualiu laikotarpiu. Bylos duomenys patvirtina, kad 2011 m. birželio 6 d., vadovaujantis BAB spaustuvės „Spindulys“ 2011 m. sausio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, buvo surašytas turto priėmimo - perdavimo aktas, pagal kurį trečiasis asmuo Danske Bank A/S perėmė dalį spaustuvei (atsakovei) nuosavybės teise priklausiusio turto, be kita ko, ir administracinį pastatą, kiemo statinius, esančius Gedimino g. 10, Kaune (šis turtas tam trečiajam asmeniui buvo įkeistas). Tačiau vienas statinių (unikalus Nr. 1996-3005-4054) trečiojo asmens nebuvo perimtas ir liko atsakovės nuosavybėje. Žemės sklypas, esantis Gedimino g. 10, Kaune, nuosavybės teise priklauso valstybei ir 2007 m. liepos 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi penkiasdešimties metų laikotarpiui išnuomotas atsakovei. Atsakovės BAB spaustuvės „Spindulys“ bankroto procese trečiajam asmeniui perėmus dalį nekilnojamojo turto, esančio šiame žemės sklype, faktinė situacija pasikeitė (statiniai tapo valdomi dviejų savininkų). Ši aplinkybė lėmė, jog atsirado poreikis savininkams susitarti dėl išnuomoto valstybinės žemės sklypo padalijimo, kaip tai sureguliuota Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 8 punkte. Aplinkybė, jog valstybinės žemės sklype, esančiame Gedimino g. 10, Kaune, yra ir atsakovei priklausantis statinys, pagrindžia Nekilojamojo turto registro duomenys, ši aplinkybė konstatuota įsiteisėjusiose teismo nutartyse (Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-852-343/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1747/2013). 2014 m. liepos 9 d. trečiasis asmuo Danske bank A/S ir atsakovės BAB spaustuvės „Spindulys“ bankroto administratorius suderino žemės sklypo, esančio Gedimino g. 10, Kaune, padalijimo planą.

23BAB spaustuvės „Spindulys“ bankroto administratorius akcentuoja aplinkybę, jog bankroto proceso normos jam suteikia išimtinę teisę valdyti ir naudoti bankrutavusios įmonės turtą, taip pat disponuoti bankuose esančiomis lėšomis (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punktas), ginant kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesus organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso veiksmus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas). Tačiau aptariamu atveju atsižvelgtina į tai, jog esminis bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei – likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Todėl ir administratoriaus nurodama teisė (ir) pareiga naudoti bei valdyti įmonės turtą nėra savitikslė, nes iš esmės visas bankroto procesas yra nukreiptas į kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimą, realizuojant įmonei priklausantį turtą. Kaip jau minėta, ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte apibrėžiama, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Pirmiau jau akcentuota, kokius klausimus spręsti įstatymo priskirta tik kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 23 straipsnis), tokiu būdu įtvirtinant kreditorių autonomijos principą. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog nuomojamo valstybinės žemės sklypo padalijimas tiesiogiai siejasi su bankrutavusios bendrovės turto realizavimo procesu. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog ginčo sklype esančio bankrutavusiai bendrovei priklausančio statinio – pamatų – likimas bankroto procese sprendžiamas dar nuo 2012 metų, o visuose kreditorių susirinkimuose nagrinėjami klausimai iš esmės buvo nukreipti į šio turto realizavimo procesą. Pagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybė, kokio dydžio žemės sklypas (esamo sklypo dalis) bus paskirta prie bankrutavusiai įmonei priklausančio statinio, darys tiesioginę įtaką šio statinio vertei ir pardavimo kainai. Akivaizdu, jog nebaigtas griauti statinys be jam aptarnauti būtino sklypo (arba su itin maža sklypo dalimi) yra iš esmės bevertis.

24Apeliacinis teismas pažymi, jog iš tiesų įmonių bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos konkrečiai nereguliuoja ginčo situacijos (aptariamu kompetencijos klausimu). Tačiau ankstesnėje šios nutarties dalyje akcentuotas esminis ir pagrindinis bankroto proceso tikslas leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju ginčijamu administratoriaus 2014 m. liepos 9 d. veiksmu buvo išspręstas reikalas, turintis tiesioginę įtaką bankrutavusio juridinio asmens turto realizavimo procesui. Tokios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys į šioje bankroto byloje susiklosčiusią kreditorių susirinkimo išspręstų ir sprendžiamų klausimų (pagal pobūdį ir turinį) praktiką. Bylos duomenys patvirtina, kad BAB spaustuvės „Spindulys“ kreditorių susirinkimas sprendė tokius klausimus, kaip antai, statinio griovimo, išregistravimo, kadastrinių matavimų atlikimo, vertės nustatymo, telekomunikacijų linijos projektavimo ir kt. Vadinasi, sutikimas su administratoriaus pozicija dėl šio subjekto kompetencijos ginčijamam veiksmui atlikti, taip pat lemtų nuostatą, jog ir pirmiau išvardintus klausimus išspręsti bei atitinkamus veiksmus atlikti administratorius galėjo (arba turėjo) savarankiškai. Analizuotos aplinkybės, be kita ko, ir atsakovės kreditorių susirinkimuose kitų spręstų klausimų pobūdis bei turinys, įgalina daryti išvadą, jog pagal susiklosčiusią praktiką administratorius savarankiškai nespręsdavo net ir mažesnės teisinės reikšmės (formaliųjų) klausimų, kurie tiesiogiai neturėjo įtakos kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo perspektyvoms. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, jog sklypo padalijimo plano derinimo eiga bei rezultatai buvo nuslėpti nuo kitų bendrovės kreditorių. Nepritartina administratoriaus ir trečiojo asmens pozicijai, jog ginčijamus veiksmus administratorius atliko tik vykdydamas 2014 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, įpareigojusį administratorių atlikti kadastrinius matavimus, įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre, ir, sudarius žemės sklypo nuomos sutartį, atlikti pakartotinį vertinimą. Apeliacinio teismo įsitikinimu, šiam argumentui atmesti pakankama yra aplinkybė, jog skundžiamo administratoriaus veiksmo atlikimo metu toks nutarimas kreditorių susirinkime dar nebuvo priimtas. Pažymėtina, jog padalijimo planas suderintas 2014 m. liepos 9 d., tikėtina, kad plano rengimo ir derinimo veiksmai vyko dar anksčiau, o kreditorių nutarimas priimtas tik 2014 m. rugsėjo 24 d.

25Apeliacinio teismo įsitikinimu, tiek bankroto administratorius, tiek trečiasis asmuo šioje nutarties dalyje analizuojamo klausimo dėl kompetencijos skundžiamam veiksmui atlikti kontekste nepagrįstai akcentuoja aplinkybę, jog trečiasis asmuo yra didžiausias BAB spaustuvės „Spindulys“ kreditorius, kuriam perėmus iš bankrutavusios įmonės statinius, tuo pačiu perėjo ir valstybinės žemės sklypo nuomos teisė. Pirmiausia būtina pažymėti, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl bankrutavusios įmonės teisės į žemės sklypo nuomą. Ši aplinkybė konstatuota kitose bylose priimtuose procesiniuose sprendimuose. Ginčo sklypas atsakovei buvo išnuomotas dar 2007 metais, o faktinės padėties pokytis, kuomet vietoje vieno atsirado du sklype esančių statinių savininkai, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė šios turtinės teisės neteko arba, jog dalį pastatų perėmęs trečiasis asmuo, įgijo pirmenybę nuomos teisiniuose santykiuose. Kita vertus, šios aplinkybės neturi įtakos sprendžiamam klausimui dėl administratoriaus teisės be kreditorių susirinkimo žinios ir pritarimo suderinti sklypo padalijimo planą, todėl detaliau neanalizuojamos. Aptariamu atveju vertintinos kitos ginčijamų veiksmų atlikimo aplinkybės ir pasekmės. Byloje minėta, kad trečiasis asmuo yra didžiausias atsakovės kreditorius, kuris, atsakovei iškėlus bankroto bylą, perėmė (iš atsakovės) jam įkeistą turtą. Taigi, šiuo atveju susiklostė situacija, kuomet trečiasis asmuo, kreipdamasis į administratorių dėl padalijimo plano suderinimo, iš esmės veikė ne kreditoriaus, bet su bankroto procesu nesusijusio asmens (sakykim, bendraturčio) vaidmenyje. Nors bankroto byloje trečiasis asmuo gali būti laikomas išsaugojusiu suinteresuotumą į finansinio reikalavimo patenkinimą, labiau tikėtina, kad šiuo atveju jo esminis interesas buvo nukreiptas į klausimų, susijusių su jam priklausančio statinio ir statiniui aptarnauti tenkančio sklypo valdymo sąlygomis, išsprendimą. Tokią išvadą lemia ir trečiojo asmens pozicijos turinys iki ginčytino administratoriaus veiksmo atlikimo (aplinkybės, jog po atsakovės turto perėmimo trečiasis asmuo manė būsiąs vieninteliu žemės sklypo nuomininku, jog, jis siekė pašalinti atsakovės nuosavybėje likusio statinio likučius ir šį turtą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, jog turėdamas balsų daugumą darė kliūtis ginčo turto realizavimui). Atmestinas trečiojo asmens argumentas, jog jis, perleidęs perimtą iš atsakovės turtą, neteko suinteresuotumo žemės sklypo nuoma. Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo statinio nuosavybės neteko 2014 m. spalio 24 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, todėl jo suinteresuotumas ginčijamo administratoriaus veiksmo atlikimo metu tebeegzistavo. Civilinėje teisėje galioja bendrasis draudimo piktnaudžiauti savo teisėmis principas. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, laikytis protingumo ir teisingumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Šioje byloje analizuojama situacija leidžia manyti apie nukrypimą nuo tų principų. Bankroto administratorius, žinodamas faktinę padėtį, kurioje trečiasis asmuo iš esmės veikė galimo interesų konflikto įtakoje, apie tai turėjo informuoti kitus kreditorius, o esant konkrečiam trečiojo asmens pageidavimui dėl valstybinės žemės sklypo padalijimo sąlygų, net esant subjektyviam suvokimui, jog šio klausimo sprendimas yra jo (administratoriaus) kompetencijos ribose, siekdamas visų kreditorių interesų gynimo, abejonių dėl jo paties galimo šališkumo pašalinimo, turėjo klausimus, susijusius su ginčo sklypo padalijimu, perduoti spręsti kreditorių susirinkimui.

26Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas pažymi, jog nors bankroto proceso normos tiesiogiai nepateikia atsakymo, kurio bankroto proceso subjekto (administratoriaus ar kreditorių susirinkimo) kompetencijoje yra klausimas, susijęs su žemės sklypo nuoma, visgi kitos byloje nustatytos aplinkybės (tai, jog klausimas tiesiogiai susijęs su bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimu realizuojant bankrutavusios įmonės turtą, jog šiame bankroto procese kreditorių susirikimui buvo perduodama spręsti žymiai mažesnio sudėtingumo ir svarbos klausimus, jog trečiasis asmuo klausimą dėl sklypo padalijimo sprendė galimo interesų konflikto įtakoje ir kt.) suponuoja išvadą, jog nuomojamo valstybinės žemės sklypo padalijimo klausimai turėjo būti sprendžiami kreditorių susirinkime. Tas lemia įsitikinimą, jog aptariamu atveju bankroto administratoriaus veiksmai, be kreditorių žinios ir pritarimo suderinant trečiojo asmens pateiktą žemės sklypo padalijimo planą, pripažintini neteisėtais ir tokia pirmosios instancijos teismo išvada laikytina pagrįsta.

27Dėl bankroto administratoriaus veiksmų (ne) naudingumo

28Apeliacinis teismas neturi pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentams, kad administratoriaus veiksmai suderinant sklypo padalijimo planą, bankrutavusiai BAB spaustuvei „Spindulys“ buvę naudingi. Šiuo klausimu apelianto pozicijos esmę sudarė teiginiai, jog vien ta aplinkybė, kad bankrutavusiai įmonei atiteko turtinė teisė į žemės sklypą (nuomos pagrindu), leidžia ginčijamą veiksmą laikyti naudingu. Apeliacinio teismo vertinimu, toks argumentas ankstesnėje bylos dalyje pateikto teisinio vertinimo kontekste nėra reikšmingas. Pažymėtina, jog administratoriaus išreikštos nuostatos, jog skundžiamų jo veiksmų dėka bankrutavusi įmonė įgijo turtinę teisę (nuomą), laikytinos ydingomis ir prieštaraujančiomis byloje nustatytoms aplinkybėms. Minėta, jog žemės sklypas atsakovei buvo išnuomotas dar 2007 metais penkiasdešimties metų laikotarpiui. Pažymėta ir tai, jog nei pasikeitęs įmonės statusas (bankroto būsena), nei dalies nuosavybės teise valdytų statinių netekimas nelėmė šių nuomos santykių pabaigos. Faktinės padėties neatitinka ir selektyviai akcentuojama aplinkybė, jog Nacionalinė žemės tarnyba įspėjo atsakovę apie ne pagal paskirtį naudojamą sklypą. Priešingai, Nacionalinės žemės tarnybos tokio turinio 2015 m. gegužės 11 d. pranešimas patvirtina aplinkybę, jog 2007 metais prasidėję nuomos santykiai tęsėsi ir skundžiamo veiksmo atlikimo metu. Kita vertus, tiek bylos duomenys, tiek Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-17197-848/2015, kurioje buvo sprendžiamas valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo klausimas, turinys leidžia teigti, kad buvo nustatyta ir Nacionalinės žemės tarnybos pripažinta aplinkybė, jog 2015 m. gegužės 11 d. pranešimo turinį sąlygojo šiuo metu nebeaktuali situacija, t. y. aktualumą praradę duomenys viešajame registre, esą sklype nebeliko atsakovei priklausančio statinio (pamatų). Patvirtinus aplinkybę, jog sklype yra atsakovei priklausantis statinys, ir tokius duomenis įtraukus į Nekilnojamojo turto registrą, apelianto hipotetinės prielaidos, jog bankrutavusi bendrovė neturėjo šios turtinės teisės, jog dėl netinkamai naudojamo sklypo nuomos santykiai būtų nutrūkę, išanalizuotų aplinkybių kontekste yra neaktualūs ir nereikšmingi.

29Atmestini atskirojo skundo argumentai, kuriais remiantis įrodinėjama, jog pagal administratoriaus suderintą žemės sklypo padalijimo planą atsakovei atitekusi sklypo dalis yra pakankama, proporcinga ir atitinkantį teisinį reguliavimą. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bankrutavusiai bendrovei pagal padalijimo planą paskirta dešimt kartų mažesnė sklypo dalis. Administratoriaus teigimu, sklypas pagal planą buvo padalintas atsižvelgiant į savininkų turimų statinių plotą (užstatymo plotą).

30Taisyklių 33 punkte nurodyta, jog tuo atveju, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 8 punkte nurodoma, jog valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia. Apeliacinis teismas pažymi, jog paminėtas teisinis reguliavimas nenumato bankroto administratoriaus ir trečiojo asmens akcentuojamo ir ginčo atveju pasirinkto kriterijaus, pagal kurį sklypo plotas proporcingas nuosavybės teise valdomo statinio plotui arba savininkų turimų statinių užstatymo plotų santykiui. Pažymėtina ir tai, jog nei nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde nebuvo įrodinėjama, kad sklypo pasidalijimo planas atliktas pagal ką tik cituotą teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, jog ginčijamas administratoriaus veiksmas bankrutavusiai įmonei esą buvo naudingas. Analizuotų aplinkybių kontekste apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos motyvuoti nutartį. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl teismo procesinio sprendimo motyvų išsamumo ir pakankamumo įtakos jo pagrįstumui ir teisėtumui, nuosekliai pažymi, kad kiekvienas teismo sprendimas turi būti argumentuotas taip, kad jo motyvuojamoji dalis pagrįstų teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas, dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014, ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką).

31Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad bankroto administratoriaus veiksmai, suderinant nuomojamo valstybinės žemės sklypo padalijimo planą, buvo neteisėti, pažeidžiantys BAB spaustuvės „Spindulys“ kreditorių interesus. Kadangi kitas pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti 2015 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimą buvo tiesiogiai siejamas su nurodytų administratoriaus veiksmų neteisėtumu ir kitais pagrindais nebuvo ginčytas, konstatuotina, jog ginčijamą nutarimą pirmosios instancijos teismas panaikino pagrįstai.

32Kiti atskirajame skunde išsakyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

33Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėja UAB „Borta“ (BAB spaustuvės „Spindulys“ kreditorė)... 5. Bankroto administratoriaus atstovaujama atsakovė BAB spaustuvė... 6. Trečiasis asmuo Danske Bank A/S su pareiškėjos skundu nesutiko. Trečiojo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi pareiškėjos UAB... 9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovas BAB spaustuvė „Spindulys“ atskirajame skunde prašo Kauno... 12. Trečiasis asmuo Danske Bank A/S atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė... 13. Pareiškėja UAB „Borta“ prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 29... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria BAB spaustuvės... 16. Dėl naujo įrodymo priėmimo... 17. Trečiasis asmuo Danke Bank A/S kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą... 18. Dėl bankroto administratoriaus kompetencijos... 19. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21... 20. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai... 21. Kaip matyti iš bylos dalyvių argumentų, nurodytų tiek pirmosios instancijos... 22. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 23. BAB spaustuvės „Spindulys“ bankroto administratorius akcentuoja... 24. Apeliacinis teismas pažymi, jog iš tiesų įmonių bankroto procesą... 25. Apeliacinio teismo įsitikinimu, tiek bankroto administratorius, tiek... 26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas pažymi, jog nors... 27. Dėl bankroto administratoriaus veiksmų (ne) naudingumo... 28. Apeliacinis teismas neturi pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentams, kad... 29. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kuriais remiantis įrodinėjama, jog... 30. Taisyklių 33 punkte nurodyta, jog tuo atveju, kai pagal teritorijų planavimo... 31. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas pritaria pirmosios... 32. Kiti atskirajame skunde išsakyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo... 33. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 35. Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą....