Byla e2-345-464/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Šeba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1171-264/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Šeba“ ieškinį atsakovams P. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Inžinerinių inovacijų centras“ dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB „Vilniaus Šeba“ 2016-08-30 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti: 1) 203 443,58 Eur žalos atlyginimo; 2) 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė atsakovui P. Š. taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, jau bandė paslėpti ieškovei priklausančias lėšas, ieškinio suma atsakovui yra didelė, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.
  2. Kauno apygardos teismas 2016-09-02 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino.
  3. Ieškovė 2016-10-17 pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų P. Š. ir UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ 299 692,42 Eur žalos atlyginimo; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ 64 725,11 Eur palūkanas; 3) priteisti iš atsakovo P. Š. 203 443,58 Eur žalos atlyginimo; 4) priteisti iš atsakovo P. Š. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovės UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti ieškovei iš atsakovų UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ ir P. Š. bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimus atsakovei UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ grindė aplinkybėmis, kad ši yra įgijusi bankrutavusios ieškovės įmonės pinigines lėšas be jokio teisėto pagrindo.
  4. Patikslinto ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei UAB „Inžinerinių inovacijų centras“. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Atsakovės veiksmai, priėmus didelę piniginę sumą, kuri jai nepriklausė, yra nesąžiningas elgesys, leidžiantis manyti, kad ji vengs grąžinti be pagrindo įgytas lėšas ir sumokėti palūkanas, o ieškinio reikalavimo suma atsakovei laikytina didelė.
  5. Kauno apygardos teismas 2016-10-19 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei patenkino: ieškovės reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovei UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, bendrai ieškinio reikalavimo 364 417,54 Eur sumai, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, bet uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti; nesant materialaus turto ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštavo atsakovės pinigines lėšas, esančias banke ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.
  6. Atsakovė UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ 2016-11-21 pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-10-19 nutartį. Atskirajame skunde nurodė, kad ieškovė turėjo pagrindą pareigą sumokėti pinigus atsakovei už atliktus rangos darbus, ką patvirtina ir su šiuo atskiruoju skundu teikiami įrodymai, kurių trūksta administratoriui, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės pažeidžia proporcingumo bei ekonomiškumo principus.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2016-11-24 nutartimi atsakovės UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ atskirąjį skundą patenkino, Kauno apygardos teismo 2016-10-19 nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei UAB „Inžinerinių inovacijų centras“, panaikino ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei atmetė.
  2. Teismas sutiko su atsakovės UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ atskirojo skundo argumentais, kad jos nurodytos aplinkybės bei su atskiruoju skundu pateikiami duomeys –2011-08-17 sutartis Nr. IIC/2011-06-23/2, prie jos esantis2012-12-28 baigiamasis atliktų darbų aktas, 2011-11-23 sutartis Nr. IIC/2011-11-28/1,prie jos esantis 2012-12-28 atliktų darbų aktas, 2012-04-16 sutartis Nr. IIC/2012-04-16, prie jos esantis 2012-06-20 atliktų darbų aktas, 2012-05-28 PVM sąskaita faktūra Nr.124 ir 2012-06-22 PVM sąskaita faktūr Nr.130A leidžia pagrįstai suabejoti pirmiau konatatuotu preliminariu ieškinio pagrįstumu, o kartu ir būtinybe užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą.
  3. Teismo vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai paneigia ieškovės nurodomas aplinkybes, jog nėra duomenų dėl UAB „Vilniaus Šeba“ su UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ sutartinių santykių, kurių pagrindu 2012-06-22 būtų egzistavusi UAB „Vilniaus Šeba“ prievolė sumokėti UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ net 380 000 JAV dolerių, arba ekvivalentu 299 692,42 Eur. Atsakovės pateikti dokumentai galimai patvirtina faktą, kad atsakovė suteikė paslaugas ieškovei ir šiai atsirado pareiga atsiskaityti. Esant tokioms nepaneigtoms faktinėms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys preliminariai pagrįstas.
  4. Teismas vertino, kad šioje bylos stadijoje pagal nustatytas aplinkybes negalima preliminariai nustatyti tikimybės, kada pagal ieškovės patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes gali būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
  1. Ieškovė BUAB „Vilniaus Šeba“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016-11-24 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi su atsakove pagal 2011-08-17, 2011-11-23 sutartis, todėl šioje byloje lieka tik nustatyti, ar atsakovė 2012-06-22 mokėjimo pavedimo pagrindu 380 000 JAV dolerių (299 692,42 Eur) gavo teisėtai ir pagrįstai, t. y. už atliktus darbus, ar tai yra piniginės lėšos, kurios buvo gautos be pagrindo. Atsakovė teismui nurodė melagingą informaciją apie gautų piniginių lėšų sumą iš ieškovės.
    2. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė 2012-06-22 mokėjimo pavedimo pagrindu būtų gavusi 380 000 JAV dolerių teisėtai, o tai reiškia, kad ieškovės pareikštas ieškinys dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo iš atsakovės laikytinas prima facie (preliminariai) pagrįstu. Skundžiama nutartimi priešinga išvada buvo padaryta tik todėl, kad atsakovė suklaidino teismą, pateikdama netikslią informaciją.
    3. Atsakovės nesąžiningi veiksmai (didelės piniginės sumos priėmimas, kuri jai nepriklauso), sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė vengs grąžinti be pagrindo įgytas pinigines lėšas ir sumokėti įstatyme numatytas palūkanas už nepagrįstą naudojimąsi piniginėmis lėšomis. Yra grėsmė, kad ieškovės naudai priimto sprendimo vykdymas bus apsunkintas.
    4. Ieškinio reikalavimo suma atsakovei laikytina didele, kas suponuoja pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir šiuo savarankišku pagrindu. Antstolės D. Milevičienės 2016-11-22 pažyma patvirtina, kad atsakovės atžvilgiu nuo 2016-04-25 yra vykdomos 5 vykdomosios bylos, atsakovės sąskaitoms yra taikomi apribojimai, tačiau piniginių lėšų atsakovės banko sąskaitose nėra.
  1. Atsakovė UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2016-11-24 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino visus esminius ir svarbiausius aspektus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo.
    2. Ieškovė buvo visiškai atsiskaičiusi su atsakove pagal išrašytą sąskaitą, todėl ieškovės nurodomi argumentai, kad atsakovė UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ įžūliai meluoja ir kad pasirinko tokią taktiką, neatitinka tikrovės.
    3. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovės patikslintas ieškinys jau yra įrodytas.

      4

    4. Iš pateiktų įrodymų visumos galima daryti išvadą, jog tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ buvo susiklostę teisiniai rangos santykiai, kurie ne visais atvejais buvo įforminami sutartimis. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad visais atvejais turi būti pasirašytos sutartys. Jeigu nėra pasirašytos sutarties, tai nereiškia, kad jokie darbai nebuvo atlikti ir ieškovei nekilo pareiga už juos atsiskaityti, todėl skundžiamoje nutartyje teismo pagrįstai buvo nurodyta, kad šioje proceso stadijoje taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei nėra pagrindo.

5Teisėja

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

  1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie, tikėtina, gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu realų įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas pirmiau taikytus atsakovei UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ apribojimus (turto areštą) panaikino, gavęs atsakovės atskirąjį skundą ir jame dėstomus argumentus bei teikiamus rašytinius įrodymus pripažindamas pakankamais išvadai, kad šiame bylos etape tikėtinas ieškinio pagrįstumas negali būti konstatuotas.
  2. Apeliantė atskirajame skunde nurodo priešingai, t. y. kad ieškinys dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo iš atsakovės laikytinas prima facie (preliminariai) pagrįstu, o atsakovė suklaidino teismą, pateikdama netikslią informaciją apie atsakovės sumokėtas pinigines lėšas apeliantei. Tačiau šie atskirojo skundo argumentai nesuponuoja kitokios išvados dėl tikėtino ieškinio (ne)pagrįstumo, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
  3. Teismas, prieš nuspręsdamas dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo ir, atitinkamai, dėl poreikio taikyti ieškinio užtikrinimo priemones, pirmiausiai turi preliminariai įvertinti šalių pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad iš esmės galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų net būti priimtas, atitinkamai būtų paneigta ir tokio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu – ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.
  4. Preliminarus ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo ar netaikymo kontekste nėra tapatus ieškinio pagrįstumo įvertinimui, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Tik nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus (išnagrinėjus ginčą iš esmės) bus atsakyta į klausimą, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, ar jos teisės pažeidžiamos, ar jos turi būti apgintos teismo tvarka, jei taip, kokiu būdu ar forma.
  5. Atskirajame skunde nurodoma, kad apeliantė yra visiškai atsiskaičiusi su atsakove pagal 2011-08-17, 2011-11-23 sutartis, todėl šioje byloje lieka tik nustatyti, ar atsakovė 2012-06-22 mokėjimo pavedimo pagrindu 380 000 JAV dolerių (299 692,42 Eur) gavo iš apeliantės teisėtai ir pagrįstai, t.y. už atliktus rangos darbus, ar tai yra piniginės lėšos, kurios buvo gautos atsakovės be teisinio pagrindo. Lingvistinė šio sakinio analizė, viena vertus, neleidžia vienareikšmiškai nuspręsti, kad situacija dėl pavedimu atsakovei sumokėtų lėšų, kurias siekiama nagrinėjamoje byloje prisiteisti kaip įgytas be teisinio ar sutartinio pagrindo, yra ir pačiai ieškovei, kurią atstovauja bankroto administratorė, visiškai aiški.
  6. Antra vertus, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas expressis verbis (aiškiai) pasisakė, jog preliminaraus vertinimo metodu jis analizavo apeliantės pareikštą ieškinio dalyką, pagrindą, atsižvelgė į faktą, kad su ieškiniu yra pateikti reikalavimą pagrindžiantys įrodymai, tačiau šiuos įrodymus preliminariai paneigia atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai. Todėl vien apeliantės teiginiai dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, apeliantės ir atsakovės skirtingo įrodymų vertinimo kontekste, nėra pakankami jau šiame ginčo etape (t. y. kol byloje nėra įgyvendintas įrodinėjimo procesas) nuspręsti dėl preliminarus ieškinio (ne)pagrįstumo kitaip, nei vertinta pirmosios instancijos teisme.
  7. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad ir atskirajame skunde dėstomi argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu (nepagrįstumu) ir jo patenkinimu, atsakovės nepagrįstu naudojimusi apeliantės pervestomis piniginėmis lėšomis,apeliantės ir atsakovės pateiktų įrodymų įrodomoji reikšmė ir jų patikimumas, yra argumentai dėl ginčo esmės, kurie sprendžiant dėl poreikio taikyti tokį išimtinį procesinį institutą, kaip asmens turto areštas bei kiti jo atžvilgiu taikomi suvaržymai, nėra reikšmingi.

7Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

  1. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad atsakovės nesąžiningi veiksmai (didelės piniginės sumos priėmimas, kuri jai nepriklauso), sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė vengs grąžinti be pagrindo įgytas pinigines lėšas ir sumokėti įstatyme numatytas palūkanas už nepagrįstą naudojimąsi apeliantei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, todėl yra grėsmė, kad ieškovės naudai priimto sprendimo vykdymas bus apsunkintas.
  2. Nors pirmiau konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl tikėtino ieškinio (ne)pagrįstumo išsprendė nepažeisdamas proceso teisės normų, tokie skundo argumentai jau tampa iš esmės neaktualūs, vis tik pažymėtina, kad įrodyti realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą pareiga tenka dalyvaujančiam byloje asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones (šiuo konkrečiu atveju apeliantei UAB „Vilniaus Šeba“). Šiuo atveju apeliantės argumentai, kad atsakovė be teisėto pagrindo naudojasi apeliantei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, o atsakovei teigiant priešingai – ginčo suma jai buvo sumokėta esant sutartiniams rangos santykiams, nesant dėl šio kilusio ginčo priimto galutinio teismo sprendimo, nesudaro pagrindo preziumuoti, kad atsakovė yra nesąžininga ir todėl vengs jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, slėps turtą ir pan.

8Dėl didelės ieškinio reikalavimų sumos kaip pagrindo taikyti turto areštą

  1. Apeliantė kaip savarankišką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą nurodo ir didelę ieškinio reikalavimo sumą. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ieškinio suma, atsakovės turtinė padėtis, jos turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jos elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, kaip, pavyzdžiui, nagrinėjamu atveju apeliantės nurodyti argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo, susiję vien su ieškinio sumos dydžiu, kurios nurodymas visada priklauso nuo pačios ieškovės.
  2. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir taip išvengti sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).
  3. Aktualu dar ir tai, kad apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2016-11-22 antstolės D. Milevičienės pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovės sąskaitose piniginių lėšų nėra, kadangi atsakovės sąskaitoms taikomi areštai pilna apimtimi nėra įvykdyti nuo 2015-11-23. Apeliacinės instancijos vertinimu, vien apeliantės pateikti įrodymai apie piniginių lėšų nebuvimą atsakovės sąskaitose, neturint duomenų apie atsakovės nuosavybės teise registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir jiems taikomus suvaržymus, nepadidina būsimo galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, juolab kad taikyti nauji apribojimai turinės padėties objektyviai negali pagerinti.
  4. Dėl kartu su atskiruoju skundu pateiktų apeliantės įrodymų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi šie įrodymai išimtinai susiję su ieškinio pagrįstumo vertinimu ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra reikšmingi.
  5. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliantė tokių svarbių aplinkybių, kurios lemtų laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymą ir pateisintų atsakovės teisių suvaržymą jos turtui taikomu areštu, nenurodė, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai