Byla 1A-295-387-2014
Dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-01-08 nuosprendžio, kuriuo M. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d., pagal R. S. laidavimą, nustatant 2 metų laidavimo terminą

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino, teisėjų Leonardos Gurevičienės, Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Maleckui, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. S., gynėjui advokatui G. B., nukentėjusiojo atstovui advokatui Aurimui Navikui, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. S. gynėjo advokato G. B. ir nukentėjusiosios L. G. atstovo advokato A. N. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-01-08 nuosprendžio, kuriuo M. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d., pagal R. S. laidavimą, nustatant 2 metų laidavimo terminą.

2Baudžiamoji byla nutraukta.

3M. S. uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones vienerius metus ir šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

4Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant L. G. iš Compensa Vienna Insurance Group, veikiančios per Lietuvos filialą, 932,85 Lt turtinės ir 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

5Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Nustatė

6M. S. vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2012 m. gruodžio mėn. 3 d., apie 16.25 val., Elektrėnų sav., Vievyje, Liepų gatvėje, ties pastatu Nr. 16, vairuodamas R. S. priklausantį automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris ( - ) sukėlė pavojų saugiam eismui bei pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 125, 133 punktų reikalavimus, t.y., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, nevažiavo kuo arčiau kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, pasirinkdamas greitį neatsižvelgė į kelio būklę bei meteorologines sąlygas ir nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio bei partrenkė šalia kelio važiuojamosios dalies ėjusią L. G., kuriai eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tokiu būdu jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d.

7Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios L. G. atstovas advokatas A. N. (toliau pareiškėjas) prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-01-08 nuosprendį; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. S. BK 40 str. pagrindu yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d., pagal R. S. laidavimą, nustatant 2 metų laidavimo terminą ir nutraukiant baudžiamąją bylą; pripažinti M. S. kaltu ir jį nuteisti; padidinti nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo priteistą 4 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti iki 10 000 Lt; išspręsti nukentėjusiosios patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teismo procese atlyginimo klausimą, priteisiant nukentėjusiajai iš M. S. ir Compensa Vienna Insurance Group Lietuvos filialo 3 000 Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teismo procese; priteisti nukentėjusiajai iš M. S. ir Compensa Vienna Insurance Group Lietuvos filialo nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teismo procese.

8Pareiškėjas nurodo, kad M. S. buvo neteisėtai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi tam nebuvo BK 40 str. 2 d. nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visumos. Pasak pareiškėjo, apylinkės teismas nepagrįstai nustatė egzistuojant BK 40 str. 2 d. 3 p. numatytai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygai. Nuosprendyje nėra nurodyta, kokių faktinių aplinkybių pagrindu teismas sprendė apie pastarosios sąlygos egzistavimą, o nuosprendyje nurodyti argumentai, jog : 1) BK 40 str. 2 d. 3 p. reikalavimas atlyginti arba įsipareigoti atlyginti žalą nereiškia, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo privalo besąlygiškai priimti nukentėjusiojo sąlygas dėl žalos atlyginimo; 2) kaltininkas, esant jo subsidiariai atsakomybei, neturi pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajai iki žalos dydžio nustatymo; 3) kaltinamajam nepavyko susitarti su nukentėjusiąja - gali nebent tik paaiškinti, kodėl teismas netaikė BK 40 str. 2 d. 3 p., o ne pagrįsti pastarojo punkto taikymą. Pareiškėjo nuomone, tokia teismo argumentacija BK 40 str. 2 d. 3 p. aiškinimo ir taikymo prasme yra ydinga. Tai, kad M. S. civilinė atsakomybė apdrausta, gali būti teisiškai reikšminga tik BK 40 str. 2 d. 4 p. taikymo aspektu. Ji negali būti tuo pat metu vertinama ir kaip BK 40 str. 2 d. 3 p. sąlyga, ir kaip BK 40 str. 2 d. 4 p. sąlyga. Pareiškėjo manymu, civilinės atsakomybės draudimas neturėtų būti sureikšminamas taip, kad nuo baudžiamosios atsakomybės galėtų būti atleidžiami asmenys, išvengę bet kokio asmeninio santykio su nukentėjusiojo patirta žala ir neparodę jokio savo subjektyvaus požiūrio į pareigą atlyginti žalą. Apeliaciniame skunde pažymima, kad M. S. ne tik neatsiprašė nukentėjusiosios dėl jai padarytos skriaudos, ne tik nesiėmė jokių priemonių, kad padengtų bent menką nukentėjusiosios patirtos žalos dalį, bet netgi kvestionavo jos patirtą neturtinę žalą (pvz. aiškino, kad nukentėjusiosios vidutinio sunkumo depresiją galėjo sąlygoti sezonų kaitos nulemta pavasarinė depresija). Pareiškėjo teigimu, toks kaltinamojo visiškas pasyvumas geranoriškai atlyginant bent dalį nukentėjusiosios patirtos žalos ir aktyvumas kvestionuojant tiek pačią neturtinę žalą, tiek ir jos dydį netgi tose ribose, kuriose pareigą ją atlyginti turi draudikas, akivaizdžiai prieštarauja BK 40 str. 2 d.3 p. numatytai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygai.

9Pareiškėjo nuomone, apylinkės teismas netinkamai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir priteisė neadekvačiai mažą ieškovės patirtai neturtinei žalai sumą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pernelyg sureikšmino duomenų apie negrįžtamų pasekmių dėl sužalojimo nebuvimą, stipriai sumenkino kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įskaitant sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei vadovavosi kasacinio teismo nutartimis, jau nebeatspindinčiomis dabartinių kasacinio teismo formuojamos praktikos tendencijų dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Pareiškėjas pažymi, jog ant ieškovės traumuotos kojos dėl atliktos operacijos yra likęs išilginis randas, kurio gėdindamasi ieškovė iki šiol yra priversta dėvėti kitokius drabužius, nei buvo pripratusi iki eismo įvykio. Kita vertus, pareiškėjo nuomone, pastaroji aplinkybė negalėjo būti lemianti neturtinės žalos dydžio nustatyme, kadangi dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios negrįžtamos pasekmės bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo paprastai yra laikomos pagrindu priteisti viršijančią teismų praktikos nustatytą maksimalią neturtinės žalos atlyginimo ribą (kasacinės nutartys Nr. 2K-141/2013, 2K-551/2013). Pasak pareiškėjo, teismo nustatytų aplinkybių, kad nukentėjusioji dėl sveikatos sužalojimo ilgą laiką kentė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, buvo sutrikdyta jos psichinė sveikata, kaltinamasis neatsiprašė nukentėjusiosios dėl jai padarytos skriaudos, neatlygino bent dalies nukentėjusiosios patirtos žalos, visuma, atsižvelgiant į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K- 551/2013, 2K-370/2013, 2K-141/2013, 2IC-644/2012, 2IC-200/2010, 2K-179/2009, 2K- 64/2009), pilnai pagrindžia nukentėjusiosios reikalaujamą priteisti 10000 Lt sumą neturtinės žalos atlyginimui, todėl tokia suma ir turėjo būti priteista. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas sprendė pažeisdamas dar ir CPK 13 str. įtvirtintą dispozityvumo principą, kadangi bylos nagrinėjimo metu civilinis atsakovas buvo nurodęs pripažįstąs nukentėjusiosios teisę į 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

10Pareiškėjas pažymi, jog apylinkės teismas neišsprendė nukentėjusiosios patirtų išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teismo procese atlyginimo klausimo, todėl ši apylinkės teismo klaida taisytina apeliacinės instancijos teismo.

11Apeliaciniu skundu M. S. gynėjas advokatas G. B. (toliau - apeliantas) prašo teismo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-01-08 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-424-2014 dalį, kuria M. S. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Kitoje dalyje Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Apeliantas aptaria baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo pagrindus bei tikslus, akcentuodamas, jog BK 68 str. numatytos baudžiamosios poveikio priemonės taikymas pasižymi tam tikru specifiškumu - skirdamas asmeniui šią baudžiamojo poveikio priemonę, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą. Apeliantas pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai taikomas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, o BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi taikant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę turi būti įvertintos visos aukščiau nurodytos aplinkybės.

12Apeliantas akcentuoja, kad M. S. nusikalstamą veiką padarė neatsargiai, jokiu būdu nesiekė nukentėjusiajai tyčia sukelti neigiamų fizinių, turtinių bei neturtinių išgyvenimų. Pasak apelianto, M. S. iš karto po eismo įvykio aktyviai siekė suteikti nukentėjusiajai būtiną pagalbą, nukentėjusiosios atsiprašė ir nuoširdžiai gailisi. Apelianto nuomone, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės taikymą, apylinkės teismas nepakankamai dėmesio atkreipė į tai, kad eismo įvykis kilo ir dėl nukentėjusiosios neatsargumo, t. y. įvykio metu ji ėjo važiuojama kelio dalimi, dėl ko M. S. nesuvaldytas automobilis ją partrenkė. Apelianto nuomone, M. S. įvykdytas nusikaltimas ir jį nulėmusios priežastys neturėtų būti vertinami kaip grubus Kelių eismo taisyklių nepaisymas, itin pavojingas kitų asmenų atžvilgiu elgesys. Tuo tarpu apylinkės teismas, skirdamas M. S. baudžiamojo poveikio priemonę, visiškai neatsižvelgė ir nevertino padarytos veikos pavojingumo ir M. S. neatsargios kaltės formos. Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusiosios sužalojimas sukėlė negrįžtamas pasekmes, nusikaltimu padaryta neturtinė žala nėra didelė. Taigi, pasak apelianto, apylinkės teismas įvertinęs visas šias aplinkybes, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į jas baudžiamojo poveikio priemonės taikymo aspektu. Apeliantas pažymi, kad nors M. S. nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas vieną galiojančią nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau veikos padarymo metu ji jau buvo įvykdyta. Be to, jo įvykdyta veika negali būti vertinama kaip padaryta šiurkščiai pažeidžiant kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar esant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

13Apeliantas akcentuoja, jog pritaikius M. S. atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 str., buvo neproporcingai suvaržytos jo teisės ir laisvės. Šios priemonės neproporcingumas pasireiškia atėmimu galimybės dirbti. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad M. S. dirba vairuotoju, tad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra tiesiogiai susijęs su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Pasak apelianto, tokia situacija prieštarauja ne tik Lietuvos teismų praktikai, bet ir baudžiamosios teisės doktrinai, kur kalbama apie tai, jog teismas, nustatęs, kad teise vairuoti transporto priemones yra pagrįsta asmens darbinė ar profesinė veikla, turi atsisakyti nuo BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju, ji prilygtų BK 682str. numatytai baudžiamojo poveikio priemonei – teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimu. Tuo tarpu asmens teisę į darbą tiesiogiai laiduoja ne tik LR Konstitucija, bet ir supranacionaliai Europos Sąjungos teisės aktai.

14Atsiliepimu į nukentėjusiosios L. G. apeliacinį skundą civilinio atsakovo atstovas J. S. prašo atmesti ieškovės L. G. apeliacinį skundą ir palikti galioti 2014-01-08 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį. Nurodo, kad, priešingai nei teigiama skunde, išliekamosios sužalojimų pasekmės teismų praktikoje yra vienas pagrindinių kriterijų, lemiančių neturtinės žalos dydį. Pažymi, kad žala turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl jos prarado, nes toks atlyginimas turi atsitikti žalos kompensavimo funkciją. Pasak civilinio atsakovo atstovo, byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek nukentėjusiosios reabilitacija, tiek gydymas buvo sklandūs. Nukentėjusioji buvo hospitalizuota nuo 2012-12-03 iki 2012-12-11, t. y. viena savaitė, o būklė išrašant iš ligoninės buvo gera, skausmai nevargino. Dvidešimties dienų reabilitacijos kurso eigoje pagerėjo ir bendra apeliantės savijauta, fizinis aktyvumas. Taigi, civilinio atsakovo atstovo nuomone, sėkmingai atlikus reabilitaciją bei gydymą, laikytina, jog apeliantei buvo iš esmės atkurta iki eismo įvykio dienos buvusi sveikata, todėl vertinant padarytos neturtinės žalos dydį šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į tai, kad dėl patirtų sužalojimų ieškovė didžiausią neturtinę žalą patyrė dėl iškęsto fizinio skausmo ir nepatogumų. Civilinio atsakovo atstovo teigimu, apylinkės teismas atsižvelgęs į visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai nustatė atlygintinos žalos dydį.

15Civilinio atsakovo atstovo teigimu, M. S. nepripažino L. G. reikalavimo atlyginti 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos ir išdėstė savo nuomonę dėl galimai priteistinos didžiausios neturtinės žalos sumos – ne daugiau nei 5 000 Lt. Be to, atlygintinos sumos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, o ne į civilinio atsakovo išdėstytą nuomonę.

16Civilinio atsakovo atstovas pažymi ir tai, kad vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., kaltinamąjį pripažinus kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tad L. G. reikalavimas dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš civilinio atsakovo Compensa TU S. A. V. Insurance Group, yra nepagrįstas.

17Teismo posėdžio metu M. S. ir jo gynėjas advokatas prašė savo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios - atmesti.

18Nukentėjusiosios atstovas advokatas A. N. prašė nukentėjusiosios skundą tenkinti, M. S. - atmesti.

19Prokuroras apeliantų skundus atmesti.

20Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

21Dėl nukentėjusiosios L. G. apeliacinio skundo

22Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios atstovas advokatas ginčija M. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 str. pagrįstumą bei prašo iki 10 000 Lt padidinti L. G. priteistinos neturtinės žalos dydį.

23Pagal BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms BK 40 str. 2 d. numatytoms sąlygoms: t. y. jei asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 1 p.), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 2 p.), bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 str. 2 d. 3 p.) ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

24Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo BK 40 str. 2 d. 1 bei 2 punktuose numatytų sąlygų buvimą, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 40 str. 2 d. 3 p. numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, t. y. kad M. S. bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą, arba įsipareigojo ją atlyginti. Žala gali būti įvairi – turtinė, fizinė, moralinė, padaryta valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Ji privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms. M. S. net neginčija, kad susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tarp jo ir nukentėjusiosios iki pat nuosprendžio paskelbimo nebuvo pasiektas. Pritartina apylinkės teismo teiginiui, jog BK 40 str. 2 d. 3 p. numatyta sąlyga nereiškia, jog asmuo privalo besąlygiškai priimti nukentėjusiojo sąlygas dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog M. S. dėjo pastangas susitarti su nukentėjusiąja. Tos aplinkybės, kad kaltininkas vieną kartą bandė kalbėtis su ja dėl patirtos žalos atlyginimo ir jiems nepavyko susitarti, nepakanka siekiant atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pažymėtina, kad veika buvo padaryta 2012-12-03, tuo tarpu byla buvo išnagrinėta tik 2014-01-08, tačiau per visą šį laikotarpį M. S. net nebandė atlyginti bent dalies nukentėjusiosios patirtos žalos, nors jam buvo žinoma, jog ji perka vaistus, gydosi reabilitacijoje, patiria didelius nepatogumus dėl patirtos traumos. Tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai turi atlyginti dalį arba visą jos patirtą žalą, negali būti pagrindu išvadai, jog BK 40 str. 2 d. 3 p. numatytą sąlygą įvykdė M. S.. Akcentuotina, jog tam, kad būtų galima pripažinti pastarosios sąlygos buvimą, būtina, kad byloje būtų nustatyta, jog kaltininkas savo aktyviais veiksmais nuoširdžiai ketino sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Tokia yra šio reikalavimo prasmė kalbant apie asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tuo tarpu M. S. ne tik kad nebandė atlyginti nukentėjusiosios patirtą žalą, tačiau akivaizdžiai siekė išvengti bent kokio jos atlyginimo, teisminio bylos nagrinėjimo metu prašydamas teismo sumažinti L. G. priteistinos neturtinės žalos dydį iki 5000 Lt, t. y. draudimo bendrovės nurodytos nukentėjusiajai atlygintinos sumos (b. t. 1, b. l. 165-166). Sutiktina su apylinkės teismo teiginiu, jog kaltininkas turi teisę vertinti nukentėjusiosios veiksmus, tačiau nagrinėjamu atveju šis vertinimas buvo nukreiptas išskirtinai į žalos atlyginimo nukentėjusiajai išvengimą. Taip atsiliepime į civilinį ieškinį M. S. gynėja advokatė nurodė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusiosios nurodomus dvasinius išgyvenimus sąlygojo eismo įvykis. Taip pat atsiliepime akcentuojama, jog nukentėjusiosios patirta vidutinio sunkumo depresija tikėtina buvo sąlygota ne eismo įvykio, bet sezonų kaitos (b. t. 1, b. l. 152-156). Šie teiginiai akivaizdžiai prieštarauja bylos medžiagai, kuria nustatyta, jog nukentėjusiosios kreipimosi į VšĮ Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centrą metu, jos depresinė simptomatika jau buvo ryški, sąlygota situacija susidariusia gydant sudėtingą kojos lūžį (b. t. 1, b. l. 119). Iš epikrizės matyti, jog atvykusi į VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninę nukentėjusioji skundėsi funkcinio mobilumo sumažėjimu, apsunkintu vaikščiojimu, dešinės kojos skausmu, patinimu. Jos dešinio kelio, klubo sąnarių judesiai buvo riboti, skausmingi. Tarp reabilitacijos gydymo tikslų yra nurodomas ir nukentėjusiosios psichoemocinės būklės gerinimas. Išrašant nukentėjusiąją, buvo pažymėta, jog jai yra tikslinga praeiti reabilitaciją kasmet. (b. t. 1, b .l. 118). Akcentuotina, jog pastarieji nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus patvirtinantys dokumentai į bylą buvo pateikti prieš M. S. pareiškus atsiliepimą į civilinį ieškinį, tačiau jis juos vertino tendencingai. M. S. buvo akcentuojamas ir neatsargus nukentėjusiosios elgesys, o būtent tai, jog ji įvykio metu ėjo važiuojamąja kelio dalimi (b. t. 1, b. l. 166). Su šiuo kaltininko teiginiu taip pat negalima sutikti. Bylos medžiaga nustatyta, jog eismo įvykio metu nukentėjusioji buvo ne važiuojamojoje kelio dalyje, bet kelio praplatėjime, skirtame šiukšlevežei privažiuoti prie šiukšlių konteinerių. Tai, kad per tą kelio ruožą teoriškai galėtų važiuoti ir kitos transporto priemonės, nereiškia, jog nukentėjusioji sąmoningai elgėsi neatsargiai eidama šia kelio dalimi. Be to, tiek pačios nukentėjusiosios, tiek liudytojos R. P. parodymais nustatyta, jog L. G. visą laiką ėjo šaligatviu, nulipo nuo jo tik siekdama apeiti šalia šiukšlių konteinerių ant šaligatvio išsimetusias šiukšles. Nukentėjusioji niekaip negalėjo numatyti, jog kaip tik tuo metu M. S. nesuvaldys savo vairuojamo automobilio, kurio padangų būklė buvo bloga ir netinkama važiuoti, ypatingai esant slidžiai kelio dangai.

25Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2013-11-14, t. y. dar prieš bylos išnagrinėjimą, draudimo bendrovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog sutiktų L. G. atlyginti tik 850,78 Lt jos patirtos turtinės žalos, tuo tarpu kai nukentėjusioji prašė jai priteisti 932,85 Lt (b. t. 1, b. l. 131-133). Tačiau net ir žinodamas, jog draudimo bendrovė nesutinka visa apimtimi padengti L. G. patirtas išlaidas vaistams, M. S. nesiėmė jokių veiksmų tam, kad nukentėjusiosios patirta turtinė žala būtų pilnai atlyginta. Teismo posėdžio metu kaltininkas tik nurodė, jog visą nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą privalo atlyginti draudimo bendrovė.

26Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartų aplinkybių visuma parodo, jog po eismo įvykio M. S. nesistengė padėti nukentėjusiajai, tokiu būdu sušvelninant savo įvykdyto nusikaltimo pasekmes, nenorėjo bei neketino atlyginti jos patirtos žalos, tad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju yra įvykdyta BK 40 str. 2 d. 3 p. nustatyta atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtina sąlyga. Nesant vienos iš BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų, būtinų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog M. S. šio straipsnio pagrindu apylinkės teismo nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas nepagrįstai.

27Teisėjų kolegijai nustačius, jog nėra pagrindo M. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas jam skirtinos bausmės pagal BK 281 str. 1 d. klausimas.

28Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, kilusius padarinius, M. S. asmenybę. Bylos medžiaga nustatyta, kad M. S. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, nepriklauso VšĮ Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centro stebimų ligonių grupei (b. t. 1, b. l. 70, 74-77, 79). M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis BK 54 str. nuostatomis, darytina išvada, jog bausmės tikslų galima pasiekti skiriant M. S. švelniausią BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį parenkant arčiau minimalaus BK 47 str. 3 d. 5 p. numatyto šios bausmės dydžio.

29Nukentėjusiosios reikalavimas padidinti jai priteistinos neturtinės žalos dydį tenkintinas iš dalies.

30CK 6.250 str. 1 d. neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtine žala pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d.. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje.

31Pažymėtina, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nustatydamas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei į tai, kad buvo įvykdytas neatsargus nusikaltimas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismo nebuvo pakankamai atsižvelgta į tai, kad nukentėjusioji ilgą laiką jautė patirtos traumos pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau aptarti medicininiai dokumentai patvirtina, jog L. G. jautė skausmą, jos judėjimas bei mobilumas buvo ženkliai apriboti, nukentėjusioji 2 mėnesius negalėjo minti dešinės kojos, po to dar ilgą laiką turėjo vaikščioti su ramentais, o vėliau pasiramsčiuodama lazda. Byloje esančios rentgeno nuotraukos patvirtina, kad L. G. kojos lūžis buvo sudėtingas (b. t. 1, b. l. 125, 126). Operacijos metu kaulo lūžgaliai buvo sujungti ir sutvirtinti osteosintezė plokštele bei sraigtais. Nukentėjusiosios teigimu, ji iki šiol jaučia liekamuosius reiškinius, negali vaikščioti nešlubčiodama, ant kojos liko ilgas randas. Epikrizėje nurodoma, jog reabilitacija L. G. tikslinga kasmet (b. t. 1, b. l. 118).

32Esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis susiklosčiusia teismų praktika šios kategorijos bylose, pagal kurią nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiamas nuo 2 000 iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), konstatuotina, jog skundžiamas 2014-01-08 Trakų rajono apylinkė teismo nuosprendis keistinas, priteisiant nukentėjusiajai L. G. 6 000 Lt jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

33L. G. priteistinai žalai neviršijant draudimo sutartimi nustatytų draudimo išmokų (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d.), neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai priteistinas iš draudiko Compensa TU S. A. V. Insurance Group.

34Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., nukentėjusiajai iš M. S. priteistinos jos turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti – 4 000 Lt.

35 Dėl M. S. apeliacinio skundo

36Apeliaciniu skundu M. S. gynėjas advokatas prašo panaikinti 2014-01-08 nuosprendžio dalį, kuria jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

37BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).

38Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas visiškai nemotyvavo, dėl ko paskyrė M. S. šią baudžiamojo poveikio priemonę, nors vadovaujantis BPK 305 str. 1 d. 4 p., nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas privalo išdėstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvus. Teismas taip pat turi atsižvelgti į galimybes baudžiamojo poveikio priemone taisomai veikti nuteistąjį. Apylinkės teismas šių įstatymo reikalavimų neįvykdė, apsiribodamas teiginiu, jog aptariama baudžiamojo poveikio M. S. skirtina, kadangi jis padarė nusikalstamą veiką naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Kita vertus, atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 str.), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), klausimas – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, turi būti svarstomas individualiai įvertinant nuteistojo asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitas konkrečios bylos aplinkybes. Bylos medžiaga nustatyta, kad apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. M. S. įvykdė neatsargią nusikalstamą veiką, teisiamas pirmą kartą, darbdavio apibūdinamas teigiamai. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad M. S. piktybiškai ir šiurkščiai Kelių eismo taisyklių nepažeidė, neatsargų nusikaltimą įvykdė blaivus, sudėtingomis eismo sąlygomis – buvo slidu, snigo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. S. dirba vairuotoju, tad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra tiesiogiai susijęs su jo einamomis pareigomis. Esant šioms aplinkybėms bei siekiant užtikrinti teisingumo bei proporcingumo principų įgyvendinimą, 2014-01-08 nuosprendžiu M. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiam, naikintina.

39Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą bei vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija,

Nutarė

40M. S. gynėjo advokato G. B. ir nukentėjusiosios L. G. atstovo advokato A. N. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

41Pakeisti 2014-01-08 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį.

42Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.).

43Pripažinti M. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d. ir paskirti jam 30 MGL, t. y. (3900 Lt) baudą.

44Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

45Pakeisti nuosprendžio dalį padidinant nukentėjusiajai L. G. iš Compensa TU S. A. V. Insurance Group priteistos neturtinės žalos dydį iki 6 000 Lt (šeši tūkstančiai litų).

46Priteisti nukentėjusiajai L. G. iš nuteistojo M. S. 4 000 Lt (keturi tūkstančiai litų) jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

47Išaiškinti M. S., kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Bauda mokama banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“. Įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Trakų rajono apylinkės teismą. Asmeniui nesumokėjus jam paskirtos baudos aukščiau nurodytais terminais, bauda gali būti išieškoma priverstinai.

48Likusią 2014-01-08 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Baudžiamoji byla nutraukta.... 3. M. S. uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones vienerius metus... 4. Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant L. G. iš Compensa... 5. Išnagrinėjusi bylą, kolegija... 6. M. S. vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo saugumo... 7. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios L. G. atstovas advokatas A. N. (toliau... 8. Pareiškėjas nurodo, kad M. S. buvo neteisėtai atleistas nuo baudžiamosios... 9. Pareiškėjo nuomone, apylinkės teismas netinkamai išsprendė neturtinės... 10. Pareiškėjas pažymi, jog apylinkės teismas neišsprendė nukentėjusiosios... 11. Apeliaciniu skundu M. S. gynėjas advokatas G. B. (toliau - apeliantas) prašo... 12. Apeliantas akcentuoja, kad M. S. nusikalstamą veiką padarė neatsargiai,... 13. Apeliantas akcentuoja, jog pritaikius M. S. atžvilgiu baudžiamojo poveikio... 14. Atsiliepimu į nukentėjusiosios L. G. apeliacinį skundą civilinio atsakovo... 15. Civilinio atsakovo atstovo teigimu, M. S. nepripažino L. G. reikalavimo... 16. Civilinio atsakovo atstovas pažymi ir tai, kad vadovaujantis BPK 106 str. 2... 17. Teismo posėdžio metu M. S. ir jo gynėjas advokatas prašė savo apeliacinį... 18. Nukentėjusiosios atstovas advokatas A. N. prašė nukentėjusiosios skundą... 19. Prokuroras apeliantų skundus atmesti.... 20. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 21. Dėl nukentėjusiosios L. G. apeliacinio skundo... 22. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios atstovas advokatas ginčija M. S.... 23. Pagal BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų... 24. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog apylinkės teismas... 25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2013-11-14, t. y. dar... 26. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartų aplinkybių visuma parodo,... 27. Teisėjų kolegijai nustačius, jog nėra pagrindo M. S. atleisti nuo... 28. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį,... 29. Nukentėjusiosios reikalavimas padidinti jai priteistinos neturtinės žalos... 30. CK 6.250 str. 1 d. neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą,... 31. Pažymėtina, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju... 32. Esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis susiklosčiusia teismų praktika... 33. L. G. priteistinai žalai neviršijant draudimo sutartimi nustatytų draudimo... 34. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., nukentėjusiajai iš M. S. priteistinos jos... 35. Dėl M. S. apeliacinio skundo... 36. Apeliaciniu skundu M. S. gynėjas advokatas prašo panaikinti 2014-01-08... 37. BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti... 38. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės... 39. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą bei vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2... 40. M. S. gynėjo advokato G. B. ir nukentėjusiosios L. G. atstovo advokato A. N.... 41. Pakeisti 2014-01-08 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį.... 42. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. S. atleistas nuo baudžiamosios... 43. Pripažinti M. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1... 44. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. S. paskirta baudžiamojo poveikio... 45. Pakeisti nuosprendžio dalį padidinant nukentėjusiajai L. G. iš Compensa TU... 46. Priteisti nukentėjusiajai L. G. iš nuteistojo M. S. 4 000 Lt (keturi... 47. Išaiškinti M. S., kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti... 48. Likusią 2014-01-08 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti...