Byla 2K-366/2008
Dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 22 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Vytauto Masioko ir pranešėjo Gintaro Godos,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 22 d. nutarties.

32007 m. lapkričio 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu J. G. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, J. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – atimta teisė vairuoti transporto priemonę vieneriems metams. Iš J. G. nukentėjusiajam K. G. priteista 14 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir proceso išlaidų: atitinkamai – 24,30 Lt valstybei ir 600 Lt K. G.

42008 m. vasario 22 d. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi nuteistojo J. G. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

6J. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 18 d. 9.40 val. Kėdainiuose, Pavasario – Vyturių gatvių sankryžoje, vairuodamas savo tėvui J. G. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi 80“ (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 145, 158 punktų reikalavimus – t. y. būdamas eismo dalyvis ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 53 punktas), prieš pradėdamas važiuoti, persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nesukliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 145 punktas), važiuodamas atbulas duoti kelią kitiems eismo dalyviams (KET 158 punktas), nuo Pavasario gatvės kairiojo važiuojamosios dalies krašto pradėjo važiuoti atbuline eiga, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir gali būti sukliudyta kitiems eismo dalyviams, suko į šalutinę Vyturių gatvę ir sankryžoje parbloškė tiesiai Pavasario gatve važiavusį dviratininką K. G., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

7Kasaciniu skundu nuteistasis J. G. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti, sumažinti jam skirtą bausmę, neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, išspręsti civilinio ieškinio pagrįstumą, nustatant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, ir priteisti žalos dydį, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atliktų surinktų byloje įrodymų tyrimu; taip pat skirti kompleksinę teismo medicinos–eismo įvykio ekspertizę, prijungti prie bylos įrodymus, kuriuos atsisakė prijungti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai – garso įrašą, padarytą prieš teismo posėdį, vaizdo įrašą, susijusį su nukentėjusiojo sveikatos būkle, kviesti į teismo posėdį liudytojus: R. K., M. S., V. K.

8Kasatorius nurodo, kad teismai, nagrinėdami jo bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas: nėra tiksliai nustatyta, ar nukentėjusysis važiavo pagrindine Pavasario gatve, ar išvažiavo iš šalutinės – Vyturių – gatvės; tokios abejonės, anot kasatoriaus, kyla iš duomenų, užfiksuotų protokole apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą bei prie jo pridėtų nuotraukų, kurių teismas nevertino kaip įrodymų. Pats nukentėjusysis savo pirminių parodymų, duotų 2007 m. balandžio 18 d. 11.10 val., metu nurodė, kad automobilis galine dalimi atsitrenkė į jį iš kairės pusės ir nubloškė į dešinėje esančią gatvę – tai patvirtina ir liudytojo R. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog jis matė jų link atvažiuojantį dviratininką Vyturių, o ne Pavasario gatve; šio liudytojo parodymai yra nuoseklūs, o nukentėjusiojo parodymai tiek dėl jo važiavimo gatve vietos, tiek dėl avarijos mechanizmo skiriasi. Teismas neatsižvelgė į tai, kad autoįvykio vieta buvo nustatyta 2007 m. balandžio 18 d. pagal kaltinamojo parodymus ir 2007 m. birželio 21 d. pagal nukentėjusiojo parodymų patikrinimą vietoje. Šie parodymai skiriasi, nes kaltinamasis tvirtino, kad nuo stovėjimo vietos iki susidūrimo pavažiavo apie penkis metrus ir todėl dyzelinis automobilis negalėjo važiuoti dideliu greičiu, o nukentėjusysis teigė, kad automobilis važiavo labai dideliu greičiu ir jis nesugebėjo imtis jokių saugumo priemonių. Iš kurios vietos pajudėjo automobilis, kokį atstumą nuvažiavo iki susidūrimo vietos, kurioje vietoje gulėjo dviratininkas po to, kai buvo parblokštas, nustatyta tik nukentėjusiojo parodymais, kurie turėjo būti vertinami, atsižvelgus į svarbią aplinkybę – traumos metu šis buvo praradęs sąmonę. Teismas kaltinimą grindžia tik liudytojų V. V. ir P. K. parodymais, kurie taip pat prieštarauja vieni kitiems. Kasatorius prieštaravimus įžvelgia dėl to, kad V. V. teigė, jog dviratininkas buvo parblokštas ant šaligatvio, o P. K. nurodė, jog po smūgio dviratininkas persivertė ore ir po to nukrito ant šaligatvio; P. K. net nesugebėjo nurodyti, kaip buvo apsirengęs dviratininkas. Kasatoriui kyla abejonių, ar liudytojai matė visas įvykio aplinkybes, ar apie tai sužinojo iš kitų žmonių kalbų. Teismas nevertino liudytojo Č. parodymų, kurie visiškai sutampa su liudytojo R. M. ir kasatoriaus parodymais; šie liudytojai bendravo su nuteistuoju prieš autoįvykį, todėl jiems yra žinomos visos autoįvykio aplinkybės, bet jų parodymai nėra teismo ištirti ir paneigti. Teismui neatlikus visų įrodymų tyrimo, nenustatytos svarbios aplinkybės: kokia kryptimi važiavo dviratininkas, ar jis nepažeidė KET 146 punkto reikalavimų, ar privalėjo sustoti ir duoti kelią pagrindine gatve važiavusiam automobiliui, ar vairuotojas galėjo išvengti susidūrimo.

9Atsižvelgiant į prieštaringus liudytojų parodymus, teismas, anot nuteistojo J. G., vadovaudamasis teisingumo principu, turėjo skirti kompleksinę teismo medicinos–eismo įvykio ekspertizę; būtini išsiaiškinti klausimai, anot kasatoriaus, yra šie: kokioje vietoje įvyko automobilio ir dviratininko susidūrimas, sprendžiant iš automobilio apgadinimų ir likusių ant jo bamperio dviračio rato padangos protektoriaus pėdsakų, užfiksuotų transporto priemonės apžiūros protokole; kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui; koks dviratininko kūno sužalojimų, padarytų eismo įvykio metu, mechanizmas.

10Kasatorius taip pat nurodo, kad nuo 2008 m. balandžio 8 d. yra registruotas Kėdainių darbo biržoje; kadangi jam atimta teisė vairuoti vieneriems metams transporto priemonę, tai apsunkina darbo paiešką. Jam skirtos baudos jis negali sumokėti, nes neturi jokios galimybės uždirbti pinigų. Taip pat kasaciniame skunde pažymima, kad kasatoriui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė neigiamai atsiliepia jo šeimos socialinei ir materialinei padėčiai ir suvaržo galimybes vykdyti nuosprendį. Nuteistasis J. G. gyvena su tėvais, yra jų išlaikomas; motina E. G. yra antros grupės invalidė, todėl ja rūpinasi sūnus – nuteistasis J. G.; BK 68 straipsnio taikymas suvaržo nuteistojo galimybę nuvežti savo motiną į gydymo įstaigas ir tenkinti kitus jos poreikius. Teismas konstatavo sunkią kasatoriaus šeimos materialinę padėtį, tačiau, teismo nuomone, jo ateitis priklauso ir nuo jo paties, todėl nusprendė, kad nėra pagrindo manyti, kad jo padėtis ir ateityje bus sunki; tokia teismo išvada nekonkreti – teismas privalo vertinti dabartinę kasatoriaus turtinę padėtį, parinkdamas, kokią bausmę jam skirti iš numatytų BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje bausmių sąrašo bei spręsdamas klausimą dėl priteistinos nukentėjusiajam žalos dydžio. Kasatorius teigia gyvenantis Kėdainių rajone, jo gyvenamojoje vietoje darbo susirasti galimybių nėra, todėl darbo turi ieškoti Kėdainiuose ar Kaune, tam būtina transporto priemonė, norint laiku suspėti nuvykti į darbą.

11Anot kasatoriaus, teismas nepagrįstai netaikė jam CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatų. Nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti žalos atlyginimo dydį arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti, jei nustatyta, kad paties nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą.

12Priteisdamas nukentėjusiajam žalos atlyginimą, teismas rėmėsi vien tik prielaidomis apie tai, kad gydymo periodas ilgas ir dar nebaigtas, nukentėjusysis vaikšto su ramentais, negali dirbti; teismas netaikė neturtinės žalos nustatymo kriterijų; iš byloje surinktos medžiagos nustatė, kad nuteistojo J. G. turtinė padėtis sunki, jis nedirba, mokosi universiteto dieniniame skyriuje, yra išlaikomas tėvų, byloje taip pat pateiktas nutarimas apie tai, kad nuteistajam paskirta 3500 Lt bauda už administracinį teisės pažeidimą pagal 2007 m. balandžio 18 d. autoįvykį. Kasatorius teigia, kad 2007 m. gruodžio 14 d. Kėdainių civilinės metrikacijos biure įvyko nukentėjusiojo santuokos registracija, kurioje dalyvavo liudytojas P. K. Nukentėjusysis iš kitų dalyvių neišsiskyrė savo sveikatos būkle, vaikščiojo be kitų asmenų pagalbos, be ramentų, nešlubavo; visa tai užfiksuota vaizdo juostoje, kuri yra pridėta prie kasacinio skundo. Taip pat nuteistasis J. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė prijungti garso įrašą, padarytą prieš teismo posėdį kalbantis kaltinamajam su nukentėjusiuoju apie įvykį. Nukentėjusysis ten kalba, kad jam nereikėjo dirbti, jis ir taip „pasidarydavo užtektinai pinigų“, o teismo nuosprendyje, nustatant neturtinės žalos dydį, nurodo motyvą, kad negali dirbti tėvo įmonėje.

13Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras siūlo nuteistojo J. G. kasacinį skundą atmesti.

14Atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo J. G. skunde pateiktas prašymas pakartotinai patikrinti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumą bei jų atitikimą faktinėms aplinkybėms iš naujo įvertinant byloje esančius įrodymus (transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole bei prie jo esančiose fotolentelėse užfiksuotus duomenis, nukentėjusiojo K. G., liudytojų R. M., G. Č. parodymus ir kt.) yra nepagrįstas. Kasacinės instancijos teismas negali iš naujo tirti bei vertinti įrodymų, nustatinėti faktinių aplinkybių. Dėl šios priežasties atmestinas ir kasatoriaus prašymas skirti kompleksinę teismo medicinos–eismo įvykio ekspertizę.

15Priešingai, nei nurodo kasatorius, pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išsamiai išnagrinėjo ir apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Nuteistasis J. G. skunde nepagrįstai teigia, kad nepaskyrus kompleksinės teismo medicinos–eismo įvykio ekspertizės byloje nebuvo užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. G. prašymą skirti kompleksinę teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizę buvo pareiškęs apeliaciniame skunde, vėliau apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Panevėžio apygardos teismas šį prašymą išnagrinėjo ir pagrįstai atmetė. Nuteistasis J. G. prašymą skirti ekspertizę siejo su nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų mechanizmo bei dviračio ir automobilio judėjimo krypčių ir šių transporto priemonių susidūrimo mechanizmo nustatymu. Nukentėjusiajam K. G. padaryto kūno sužalojimų sunkumo laipsnis bei sužalojimų mechanizmas nustatytas teismo medicinos specialisto išvadoje. Įvertinus tai, kad po eismo įvykio įvykyje dalyvavusios transporto priemonės iš įvykio vietos buvo patrauktos, o dviratis dingo ir nebuvo apžiūrėtas, skirti eismo įvykio ekspertizę bei daryti techninę įvykio analizę dėl techninių duomenų stokos nebuvo jokio pagrindo. Eismo įvykio aplinkybės išsamiai ištirtos, įvertintos ir nustatytos kitais objektyviais byloje esančiais įrodymais (nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kt.). Kėdainių rajono apylinkės teismas ir Panevėžio apygardos teismas nagrinėdami bylą BPK 20 straipsnio 5 dalies nepažeidė.

16Prokuroro nuomone, paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra per griežta, jos paskyrimas neprieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui. Veika sukėlė sunkius padarinius: eismo įvykio metu sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo K. G. sveikata; nuteistasis, nors ir būdamas jauno amžiaus bei turėdamas nedidelį vairavimo stažą, jau buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimą. Įvertinus šias aplinkybes, teismas pagrįstai paskyrė kasatoriui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones. Tai, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus nuteistajam, nelaikytina, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją skyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Kėdainių rajono apylinkės teismas konstatavo, kad dėl nuteistojo J. G. neatsargių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam K. G. sunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus; jo gydimosi periodas buvo ilgas ir dar nebaigtas, nukentėjusysis vaikšto pasiremdamas ramentu, negali dirbti. Vertindamas padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgė į sunkią nuteistojo turtinę padėtį (J. G. nedirba, yra studentas, savo turto bei pajamų neturi), kitas bylos aplinkybes. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, anot prokuroro, darytina išvada, kad teismas, nukentėjusiajam K. G. iš nuteistojo J. G. priteisdamas 14 000 Lt neturtinės žalos, teisingai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kasatorius neteisus teigdamas, kad teismai, nustatydami bei vertindami padarytos neturtinės žalos dydį, nesivadovavo CK 6.282 straipsnio nuostatomis, įpareigojančiomis teismą nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgti ir į nukentėjusiojo kaltę dėl veikos kilimo bei žalos atsiradimo. Byloje nenustatyta, kad ištirtoje eismo situacijoje nukentėjusysis K. G. pažeidė KET, todėl teismams nebuvo pagrindo taikyti šio straipsnio nuostatų.

17Kasacinis skundas netenkintinas.

18Dėl kasatoriui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės

19BK 67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, gali būti skiriama kartu su bausme. BK 68 straipsnyje nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise taikymo sąlyga – asmuo, naudodamasis ta specialia teise padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 1 dalyje pateiktame pavyzdiniame tokių teisių sąraše nurodyta ir teisė vairuoti kelių transporto priemonę. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu kasatoriui J. G. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise minimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui, skirta, konstatavus, kad kasatorius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarė naudodamasis specialia teise – vairuodamas kelių transporto priemonę. Kasatorius, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 53, 145 ir 158 punktuose numatytus reikalavimus, parbloškė nukentėjusįjį K. G., kuriam dėl to buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tai reiškia, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę BK nuostatos nebuvo pažeistos.

20Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-317/2008). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ankstesnis kasatoriaus administracinis baustumas už KET pažeidimus gali būti pripažintas svarbia aplinkybe, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-135/2008). Apeliacinės instancijos teismas be kitų motyvų nurodydamas, kad nuteistojo darbas nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo padarė pagrįstas išvadas.

21Dėl įrodymų vertinimo

22Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Kasacinis skundas gali būti tenkinamas tik nustačius netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ar esminius BPK pažeidimus. Kasatoriaus prašymas skirti kompleksinę teismo medicinos–eismo įvykio ekspertizę, prijungti prie bylos garso įrašą, padarytą prieš teismo posėdį, vaizdo įrašą, susijusį su nukentėjusiojo sveikatos būkle, kviesti į teismo posėdį liudytojus: R. K., M. S., V. K. negali būti tenkinamas, nes kasacinės instancijos teisme įrodymų tyrimas neatliekamas – kasacinės instancijos teismas naujų įrodymų nerenka, netiria ir nevertina, žemesnės instancijos teismų surinktų įrodymų taip pat netiria ir nevertina iš naujo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė nusikalstamos veikos mechanizmą, kitas sprendimą byloje priimti svarbias aplinkybes, įvertinę visus įrodymus kaip visumą: liudytojų, nukentėjusiojo, kasatoriaus parodymus, dokumentus byloje. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo manyti, kad tiriant ir vertinant įrodymus žemesnės instancijos teismuose būtų padaryti BPK 20 straipsnio 5 dalies ar kitų BPK nuostatų pažeidimai.

23

24Dėl neturtinės žalos priteisimo

25Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį, priteistiną iš J. G. nukentėjusiajam K. G., nagrinėjamoje byloje buvo atsižvelgta į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus. Nagrinėjant bylą nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvadų apie galimą didelį nukentėjusiojo neatsargumą bei CK 6.282 straipsnio nuostatų taikymą. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo tenkinti ir kasacinio skundo dalies, kuria nesutinkama su žalos atlyginimo klausimo išsprendimu.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

27Nuteistojo J. G. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. 2007 m. lapkričio 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu J.... 4. 2008 m. vasario 22 d. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą ir susipažinusi... 6. J. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 18 d. 9.40 val. Kėdainiuose,... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis J. G. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo... 8. Kasatorius nurodo, kad teismai, nagrinėdami jo bylą, pažeidė BPK 20... 9. Atsižvelgiant į prieštaringus liudytojų parodymus, teismas, anot nuteistojo... 10. Kasatorius taip pat nurodo, kad nuo 2008 m. balandžio 8 d. yra registruotas... 11. Anot kasatoriaus, teismas nepagrįstai netaikė jam CK 6.282 straipsnio 1... 12. Priteisdamas nukentėjusiajam žalos atlyginimą, teismas rėmėsi vien tik... 13. Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 14. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo J. G. skunde pateiktas prašymas... 15. Priešingai, nei nurodo kasatorius, pirmosios instancijos teismas visas bylos... 16. Prokuroro nuomone, paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra per... 17. Kasacinis skundas netenkintinas. ... 18. Dėl kasatoriui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ... 19. BK 67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi... 20. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrus suvaržymus ir... 21. Dėl įrodymų vertinimo ... 22. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės... 23. ... 24. Dėl neturtinės žalos priteisimo ... 25. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 27. Nuteistojo J. G. kasacinį skundą atmesti....