Byla 2K-353/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. kasacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas A. L. atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais A. L. uždrausta trejus metus vairuoti kelių transporto priemones.

3Šiuo nuosprendžiu iš A. L. priteista už neturtinę žalą 150 000 Lt M. M., 120 000 Lt T. V., 20 000 Lt J. K., 20 000 Lt A. M..

4Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 26 d. nutartis, kuria, be kita ko, nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

6A. L. nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos 20 d., apie 16 val., pažeisdamas įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 50, 51, 53, 64, 162, 172 punktų reikalavimus, ( - ) vairavo automobilį nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą – viršijo leistiną važiavimo greitį, nesuvaldė automobilio, pervažiavo skiriamąją juostą ir įvažiavęs į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu M. M. vairuojamu automobiliu. Dėl šio eismo įvykio žuvo M. M. ir jo vairuojamo automobilio keleivis A. V., taip pat buvo sužalotos šio automobilio keleivės: M. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o T. V. – nežymus sveikatos sutrikdymas.

7Kasaciniu skundu A. L., neginčydamas nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, prašo pakeisti teismų sprendimus dėl iš jo nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes teismų sprendimų motyvai dėl baudžiamojo poveikio priemonės prieštarauja BK bendrosios dalies nuostatoms. Teismai nurodė, kad baudžiamojo poveikio priemonė A. L. skiriama dėl to, kad jis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Tačiau priimant tokį sprendimą nebuvo tinkamai įvertintas minėtos priemonės tikslingumas, taip pat – visos bylos aplinkybės, tarp jų – dėl šios priemonės paskyrimo atsirasiantys nuteistojo turtinės padėties suvaržymas ir nukentėjusiųjų turtinių interesų patenkinimo apsunkinimas. Kasatorius taip pat teigia, kad iš jo nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydis šioje byloje nustatytas iš esmės pažeidžiant BPK reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas minėtos žalos dydį, neanalizavo visų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, o detaliau įvertino tik vieną iš jų – padarytos žalos pasekmes, ir tai tik įvykusio fakto, o ne ir ateities požiūriu. Kasatorius, savaip interpretuodamas bylos aplinkybes ir teigdamas, kad iš jo nukentėjusiesiems priteista neturtinė žala yra nepagrįstai didelė bei prieštaraujanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, laiko, kad šioje byloje nebuvo išsamiai analizuojami visi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, tarp jų – nukentėjusiųjų santykiai su eismo įvykio metu žuvusiaisiais ar sužalotais asmenimis, nuteistojo kaltės ir priteistinos žalos dydžio santykis, kaltės turinio įtaka kaltininko civilinei atsakomybei, nuteistojo turtinė, šeiminė, socialinė padėtis, kitos aplinkybės. Byloje taip pat neatlikta minėtų kriterijų santykio, kuris nulemtų mažesnį ar didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, analizė. Apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto iš A. L. nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžio kasatorius laiko nepagrįstomis.

8Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras G. Gudžiūnas prašo nuteistojo A. L. kasacinį skundą atmesti. Jo nuomone, kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes nustatant nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį buvo tinkamai įvertintos visos bylos aplinkybės, tarp jų – susijusios su A. L. šeimine bei turtine padėtimi, todėl nėra pagrindo laikyti, kad teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą, padarė esminius BPK pažeidimus ar nukrypo nuo teismų praktikos. Prokuroras taip pat laiko, kad A. L. yra pagrįstai paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, o šios priemonės tikslingumas yra aiškiai aptartas teismų sprendimuose.

9Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusieji M. M., T. V., J. K. ir jų atstovas prašo nuteistojo A. L. kasacinį skundą atmesti. Nukentėjusieji ir jų atstovas, atkreipdami dėmesį į eismo įvykio padarinius, nurodo, kad mažinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo, o kasatoriaus teiginiai šiuo klausimu yra nepagrįsti, todėl atmestini. Kiti kasacinio skundo teiginiai, tarp jų – dėl baudžiamojo poveikio priemonės, jų nuomone, neteisingi, todėl taip pat atmestini.

10Kasacinis skundas atmestinas.

11Iš kasacinio skundo matyti, kad A. L. neginčija savo kaltės dėl šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio, kurio metu žuvo M. M. ir jo vairuojamo automobilio keleivis A. V., taip pat buvo sužalotos šio automobilio keleivės M. M. ir T. V.. Kasatorius neginčija ir savo veikos kvalifikacijos pagal BK 281 straipsnio 5 dalį bei jam paskirtos bausmės. Jo teiginiai dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo bei iš jo nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos yra atmestini.

12Dėl A. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės

13BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

14Iš teismų sprendimais nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad kasatorius nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, teismai pagrįstai nurodė, kad šią veiką jis padarė šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus. Iš bylos matyti, kad įvykio metu A. L. vairavo automobilį sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, o eismo įvykis – jo ir M. M. vairuojamų automobilių susidūrimas – įvyko dėl to, kad pavojingai vairuodamas ir viršydamas leistiną važiavimo greitį A. L. nesuvaldė automobilio, pervažiavo skiriamąją juostą ir įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, kuria važiavo M. M. vairuojamas automobilis. Minėta A. L. veika sukėlė sunkius padarinius – dėl šio eismo įvykio žuvo M. M. ir jo vairuojamo automobilio keleivis A. V., taip pat buvo sužalotos šio automobilio keleivės: M. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o T. V. – nežymus sveikatos sutrikdymas. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamąjį nuosprendį, įvertino šio nuosprendžio išvadas dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo A. L. ir nurodė išsamius motyvus dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumo. Laikyti, kad minėti motyvai prieštarauja BK bendrosios dalies nuostatoms, nėra pagrindo. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties taip pat matyti, kad vertinant A. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumą buvo atsižvelgta į visas šios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tarp jų – susijusias ir su kasatoriaus turtine, šeimine bei socialine padėtimi.

15Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra:

  1. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;
  2. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
  3. atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;
  4. paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
  5. užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

16Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Todėl nuteistojo teiginiai, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra netikslinga, nes sukelia tam tikrų nepatogumų ir apribojimų, atmestini.

17Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo laikyti, kad A. L. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą trejus metus vairuoti kelių transporto priemones – buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

18Dėl neturtinės žalos

19BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.

20Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

21Kasatorius, ginčydamas tik iš jo nukentėjusiesiems M. M., T. V., J. K., A. M. priteistos neturtinės žalos dydį ir teigdamas, kad šios žalos dydis turi būti sumažintas, nurodo, kad teismai, spręsdami nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos klausimą, neatsižvelgė į visas šios bylos aplinkybes ir nepakankamai analizavo visus kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui, todėl iš esmės pažeidė BPK reikalavimus. Kolegija laiko, kad šie A. L. teiginiai nepagrįsti.

22Iš šios bylos matyti, kad dėl pirmiau nurodyto eismo įvykio nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius, kuriais, be kita ko, buvo prašoma priteisti už neturtinę žalą 500 000 Lt M. M., 300 000 Lt T. V., 47 000 Lt J. K. ir 100 000 Lt A. M.. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu už neturtinę žalą iš A. L. priteisė 150 000 Lt M. M., 120 000 Lt T. V., 20 000 Lt J. K., 20 000 Lt A. M.. Apeliacinės instancijos teismas šį nuosprendį paliko galioti. Taigi iš A. L. buvo priteistas mažesnis, nei prašė nukentėjusieji, neturtinės žalos dydis.

23Kasatoriaus argumentai, kad teismai analizavo tik vieną neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų – padarytos žalos pasekmes – nėra teisingi. Iš teismų sprendimų matyti, kad šioje byloje buvo išsamiai išanalizuotos visos įstatyme nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui. Teismai atsižvelgė į eismo įvykio padarinius, A. L. kaltę, jo turtinę, šeiminę, socialinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir, vadovaudamiesi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, nukentėjusiųjų M. M., T. V., J. K., A. M. prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino. Nustatydami iš A. L. priteistiną neturtinės žalos dydį teismai visapusiškai įvertino A. L. padaryto nusikaltimo padarinius kiekvienam nukentėjusiajam, taip pat – A. L. elgesį po nusikaltimo padarymo. Be to, nustatant kiekvienam nukentėjusiajam neturtinės žalos dydį, atsižvelgta ir į jų santykius su eismo įvykio metu žuvusiaisiais ar sužalotais asmenimis. Teismas, be kita ko, priteisdamas už neturtinę žalą 150 000 Lt M. M. ir 120 000 Lt T. V., atsižvelgė į tai, kad dėl minėto eismo įvykio M. M. neteko tėvo ir buvo pati sunkiai sužalota, o T. V. ne tik buvo nežymiai sužalota, bet ir neteko nepilnamečio sūnaus bei brolio.

24Apeliacinės instancijos teismas patikrino iš A. L. nukentėjusiesiems M. M., T. V., J. K., A. M. priteistą neturtinės žalos dydį laikydamasis BPK 320 straipsnio nuostatų ir priėmė nutartį, kuriame išdėstė motyvuotas išvadas dėl A. L. esminių argumentų, susijusių su minėtais klausimais. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra nurodyti ir motyvai, paaiškinantys, kodėl A. L. apeliacinis skundas atmetamas.

25Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju. Kolegija laiko, kad šioje byloje nustatant iš A. L. priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems M. M., T. V., J. K., A. M. buvo racionaliai vadovautasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui. Todėl pripažinti kasatoriaus motyvus, kuriais jis grindžia savo teiginius dėl esminių BPK pažeidimų, teisingais, kolegija neturi pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad kasaciniame skunde keliant esminių BPK pažeidimų klausimą konkretūs BPK pažeidimai, kurie, kasatoriaus nuomone, buvo padaryti, nenurodyti.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

27Nuteistojo A. L. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Šiuo nuosprendžiu iš A. L. priteista už neturtinę žalą 150 000 Lt M. M.,... 4. Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 6. A. L. nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos 20 d., apie 16 val., pažeisdamas... 7. Kasaciniu skundu A. L., neginčydamas nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 5... 8. Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras G. Gudžiūnas prašo nuteistojo A.... 9. Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusieji M. M., T. V., J. K. ir jų... 10. Kasacinis skundas atmestinas.... 11. Iš kasacinio skundo matyti, kad A. L. neginčija savo kaltės dėl šioje... 12. Dėl A. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės... 13. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis... 14. Iš teismų sprendimais nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad kasatorius... 15. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu... 16. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises ir... 17. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo laikyti, kad A. L. paskyrus... 18. Dėl neturtinės žalos... 19. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 20. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis... 21. Kasatorius, ginčydamas tik iš jo nukentėjusiesiems M. M., T. V., J. K., A.... 22. Iš šios bylos matyti, kad dėl pirmiau nurodyto eismo įvykio nukentėjusieji... 23. Kasatoriaus argumentai, kad teismai analizavo tik vieną neturtinės žalos... 24. Apeliacinės instancijos teismas patikrino iš A. L. nukentėjusiesiems M. M.,... 25. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 27. Nuteistojo A. L. kasacinį skundą atmesti....