Byla 2A-413-212/2014
Dėl bendros jungtinės veiklos pagrindu sukurto turto priteisimo Teisėjų kolegija

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

2kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Jonaitienės Sekretoriaujant Angelei Andrikonienei, Editai Šinkūnienei, Dalyvaujant ieškovo G. M. atstovui adv. S. A., Atsakovei D. M. ir jos atstovui adv. R. V.,

3apeliacine žodine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ir atsakovės D. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-189-400/2014 pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei D. M. dėl bendros jungtinės veiklos pagrindu sukurto turto priteisimo Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė pripažinti, kad jungtinės veiklos pagrindu jis ir D. M. įgijo sekantį turtą: butą ( - ) 100 000 Lt vertės, garažo boksą Nr. 50, ( - ), 9 880 Lt vertės, automobilius VW TRANSPORTER v/n ( - ) 4 000 Lt vertės, VW GOLF v/n ( - ) 2 000 Lt rinkos vertės, žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), 0,2685 ha ploto, 41 800 Lt rinkos vertės, pastatą-viralinę, unikalus numeris ( - ), 3 870 Lt rinkos vertės, pastatą - tvartą, unikalus numeris ( - ), 2 380 Lt rinkos vertės, pastatą – garažą, unikalus numeris ( - ), 2 920 Lt rinkos vertės, pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ), pažymėtą indeksu 1A1b, 195,95 kv. m. ploto (nebaigtas statyti), 91 600 Lt rinkos vertės, pastatą – pirtį, unikalus numeris ( - ), pažymėtą 5I1m (nebaigta statyti) 1 230 Lt rinkos vertės, kitus statinius - šulinį, unikalus numeris ( - ) (nebaigtas statyti) 631 Lt rinkos vertės.

6Prašė padalinti bendrosios jungtinės veiklos pagrindu įgytą turtą ir priteisti G. M. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), 0,2685 ha ploto, 41 800 Lt rinkos vertės, pastatą-viralinę, unikalus numeris ( - ), 3 870 Lt rinkos vertės, pastatą - tvartą, unikalus numeris ( - ), 2 380 Lt rinkos vertės, pastatą – garažą, unikalus numeris ( - ), 2 920 Lt rinkos vertės, pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ), pažymėtą indeksu 1A1b, 195,95 kv. m. ploto (nebaigtas statyti), 91 600 Lt rinkos vertės, pastatą – pirtį, unikalus numeris ( - ), pažymėtą 5I1m (nebaigta statyti) 1 230 Lt rinkos vertės, kitus statinius - šulinį, unikalus numeris ( - ) (nebaigtas statyti) 631 Lt rinkos vertės.

7Priteisti D. M. butą ( - ) 100 00 Lt vertės, garažo boksą Nr. 50, Kniaudiškių g. 109, Panevėžys, 9880 Lt vertės, automobilius VW TRANSPORTER v/n ( - ) 4000 Lt vertės, VW GOLF v/n ( - ) 2000 Lt rinkos vertės. Nurodė, kad nuo 1992 metų iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio gyveno kartu su atsakove. Vykdydami susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos bendro gyvenimo metu įsigijo ir realizavo turtą, kuris, nors buvo įgytas D. M. vardu, tačiau pirktas abiejų šalių lėšomis, vienos D. M. gaunamų pajamų nebūtų užtekę turtui įgyti. Nekilnojamasis turtas įgytas atsakovės vardu, dėl jo atžvilgiu pradėto baudžiamojo persekiojimo, o vėliau- ikiteisminio tyrimo ir teisminio baudžiamojo proceso, kurių metu ieškovui buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, reiškiami civiliniai ieškiniai, taikomas nuosavybės teisių ribojimas. Pažymėjo, kad jo įgytas turtas nuo 2008 m. - butas ( - ), motociklas, automobilis Toyota Verso, 2011-05-02 įgytas 0,36 ha žemės sklypas ( - ), 2012-02-06 įgytas 0,6428 ha žemės sklypas ( - ), yra jo asmeninės nuosavybė.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pripažino, kad ieškovas bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), 0,2685 ha ploto, 100 000 Lt rinkos vertės, ½ dalį pastato-viralinės, unikalus numeris ( - ), 17 000 Lt rinkos vertės, ½ dalį pastato- tvarto, unikalus numeris ( - ), 15 000 Lt rinkos vertės, ½ dalį pastato- garažo, unikalus numeris ( - ), 10 000 Lt rinkos vertės, ½ dalį pastato- gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), pažymėtą indeksu 1A1b, 195,95 kv. m. ploto (nebaigtas statyti), 210 000 Lt rinkos vertės, ½ dalį pastato- pirties, unikalus numeris ( - ), pažymėto 5I1m (nebaigta statyti) 15 000 Lt rinkos vertės, ½ dalį kitų statinių - šulinio, unikalus numeris ( - ) (nebaigtas statyti) 3 000 Lt rinkos vertės, esančių ( - ), įregistruoto, atsakovės D. M. nuosavybės teise. Priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 393,25 Lt už ekspertizės atlikimą ir 33,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 3 850 Lt žyminio mokesčio ir 33,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

10Nustatė, kad butas ( - ) 100 000 Lt vertės, garažo boksas Nr. 50, ( - ), 9 880 Lt vertės, automobiliai VW TRANSPORTER v/n ( - ) 4 000 Lt vertės, VW GOLF v/n ( - ) 2 000 Lt rinkos vertės, žemės sklypas, unikalus numeris ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), 0,2685 ha ploto, 100 000 Lt rinkos vertės, pastato-viralinės, unikalus numeris ( - ), 17 000 Lt rinkos vertės, pastato- tvarto, unikalus numeris ( - ), 15 000 Lt rinkos vertės, pastatas- garažas, unikalus numeris ( - ), 10 000 Lt rinkos vertės, pastatas- gyvenamasis namas, unikalus numeris ( - ), pažymėtą indeksu 1A1b, 195,95 kv. m. ploto (nebaigtas statyti), 210 000 Lt rinkos vertės, pastatas- pirtis, unikalus numeris ( - ), pažymėtas 5I1m (nebaigta statyti) 15 000 Lt rinkos vertės, kiti statiniai - šulinys, unikalus numeris ( - ) (nebaigtas statyti) 3 000 Lt rinkos vertės, nuosavybės teise įregistruoti atsakovės vardu.

11Teismas nenustatė, kad šalys būtų sudariusios jungtinės veiklos sutartį. Ieškovo G. M. pasižadėjimas, kuriame neva ieškovas nurodo, kad pasižada nutrūkus draugiškiems santykiams su D. M., nereikšti pretenzijų dėl jos vardu įgyto ir registruoto turto, atsakovės vertinimu, įrodo faktą, kad tarp šalių buvo susitarimas, kad po bendrosios jungtinės veiklos pabaigos atidalijant dalis turi būti laikomasi principo, kad asmeninėn nuosavybėn kiekvienam iš bendrosios jungtinės veiklos dalyvių turi būti priteistas tas turtas, kuris yra atitinkamo asmens vardu registruotas, o kitam iš jungtinės veiklos bendraturčių kompensuojant pastarajam tenkančią turto dalį pinigais. Šio pasižadėjimo surašymo aplinkybes paliudijo liudytoja I. M. (dukra). Ieškovas nurodė, kad jis buvo Kniaudiškių g 73-ojo namo savininkų bendrijos pirmininkas, todėl kartu su juo gyvenusiai atsakovei buvo patikėjęs jo vardu tvarkyti bendrijos dokumentus. Tuo tikslu atsakovei palikęs tuščių popieriaus lapų su parašais, jo nuomone, atsakovė šį raštą surašė, jam nežinant ir pateikė teismui. Pagal Sodros išrašą, laikotarpiu nuo 1995-05-01 iki 2012-05-31 G. M. ( - )-ojo namo savininkų bendrijoje nedirbo. Ieškovas pateikė 2000-05-05 ( - )-ojo namo savininkų bendrijos pažymą, kurią jis pasirašė, kaip minėtos bendrijos pirmininkas. Teismas darė išvadą, jog ieškovo pasižadėjimas neįrodė ir negali būti vertinimas, nei kaip faktas, kad šalys būtų sudariusios jungtinės veiklos sutartį, nei kad tarp šalių buvo susitarimas, kad po bendrosios jungtinės veiklos pabaigos atidalijant dalis turi būti laikomasi principo, kad asmeninėn nuosavybėn kiekvienam iš bendrosios jungtinės veiklos dalyvių turi būti priteistas tas turtas, kuris yra atitinkamo asmens vardu registruotas, o kitam iš jungtinės veiklos bendraturčių kompensuojant pastarajam tenkančią turto dalį pinigais, nei kaip faktas, kad ieškinyje nurodytas turtas buvo įgytas atsakovės asmeninės nuosavybės teisėmis.

12Šalys nuo 1993 metų birželio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio gyveno kartu. D. M. nuo 1992 rugsėjo mėnesio buvo ( - ) namo kooperatyvo narys, kartu su dukra apsigyveno bute nuo 1993 metų kovo mėnesio. Teismas darė išvadą, jog G. M. ir D. M. kartu gyvena nuo 1993 metų rudens. Liudytojai I. M., R. B., R. B., G. Š. patvirtino, kad ieškovas su atsakove gyveno kaip šeima, kaip sutuoktiniai, kartu važiuodavo poilsiauti, rūpinosi D. M. vardu registruotu turtu, todėl teismas konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudarytas bendros jungtinės veiklos susitarimas.

13Atsakovės vardu yra registruotas šis nekilnojamasis turtas: garažo boksas Nr. 50, esantis ( - ), žemės sklypas, gyvenamasis namas, viralinė, tvartas, garažas, pirtis, kiti statiniai (inžinieriniai) – šulinys, esantys ( - ). Taip pat atsakovės vardu yra įregistruotos transporto priemonės: VW TRANSPORTER, 1985 m. gamybos, valstybinis numeris ( - ) bei automobilis VW GOLF, 1984 metų laidos, valstybinis numeris ( - ) Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis kokiu tai būdu prisidėjo prie minėto turto įsigijimo bei nepateikė jokių įrodymų, kad jo turtinė padėtis leido tą turtą įgyti.

14Butas, esantis ( - ), priklausė atsakovei nuosavybės teise iki 2011-09-05. Dovanojimo sutartimi atsakovė 2011-09-05 dovanojo butą savo dukrai I. M.. Už butą, esantį ( - ), atsakovė buvo pilnai atsiskaičiusi 1992-12-30, ji buvo įtraukta į asmenų, kurie iš karto sumoka už butus, statomus ( - ) IV mikrorajone pirmame korpuse, vardinį sąrašą. Ji buvo priimta į įskaita nuo 1983-03-05, o iki 1992-11-10 buvo įsipareigojusi sumokėti 320 710 talonų už butą. Todėl teismas konstatavo, jog butas, esantis ( - ), buvo D. M. įgytas iki pradedant gyventi su ieškovu ir nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, jog butas buvo įgytas už jo lėšas ir bendru šalių susitarimu. Teismas laikė, jog šis butas buvo įgytas tik atsakovės lėšomis, nes ji 1993-03-05 pardavė butą, esantis ( - ) už 170 803 talonus.

15Atsakovė 1992-10-19 nusipirko sodo namelį su mansarda, esančius ( - ) kol. sode „Piniava“ bei 0,05 ha žemės sklypą, esantį ( - ), sodo bendrijoje „Piniava“. Žemės sklypas su jame esančiu sodo nameliu buvo parduotas 2008-08-05 už 70 000 Lt. Atsakovė 1992-09-15 ir 1995-07-05 įsigijo garažo boksus Nr. 30, 31 esančius ( - ), o 2005-03-25 abu šiuos garažus pardavė po 3 500 Lt. Atsakovė 1995-10-06 įsigijo gaterinę, esančią ( - ), kuri buvo parduota 2001-09-05 už 800 Lt. Be to, atsakovė 1997-04-22 pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo 2400 kv. m. žemės sklypą, viralinę, tvartą, garažą, esančius ( - ), už 12 000 Lt. Automobilis VW GOLF, valstybinis numeris ( - ) 1998-08-24 parduotas S. P.. Atsakovės vardu 2000-07-05 buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 00/47 pagal AB „Panevėžio miestprojektas“ suderintą projektą, o 2003-06-05 jos vardu buvo sudaryta papildoma valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurio pagrindu įgytas 0,2685 ha bendro ploto žemės sklypas. Liudytojai R. B., N. V., B. V., V. K., D. P., A. T., V. K. patvirtino, kad nuo 2001m. prasidėjo minėtos namų valdos rekonstrukcijos-statybos darbai, gyvenamasis namas buvo pastatytas iki 2004 m., rekonstruojami kiti pastatai- tvartas, viralinė garažas, vėliau statoma pirtis, šulinys, buvo tvarkoma aplinka. Gyvenamasis namas 98 proc. baigtumo, pirtis - 99 proc., šulinys-100 proc., po rekonstrukcijos įregistruota atsakovės nuosavybė. Namų valdos ir žemės sklypo, esančių ( - ) vertė 370 00 Lt.

16Ieškovas pateikė PVM sąskaitas faktūras ir kvitus, kurie patvirtina medžiagų, technikos ir baldų įsigijimą, o apklausti liudytojai, dirbę prie ginčo pastatų statybos ir įrengimo, nurodė, kad su jais bendraudavo ir darbus prižiūrėjo ir su jais atsiskaitė ieškovas. Atsakovė nurodė, jog šalys buvo susitarusios, jog gyvenant kartu įgytas turtas priklauso asmeniui, kurio vardu šis turtas įgytas, ir tiek D. M., tiek G. M., įgydami turtą, jį registruodavo savo vardu.

17Ieškovas įrodinėjo, jog ginčo turtas buvo įgytas ir sukurtas išskirtinai jo lėšomis ir jo darbu, jog atsakovė prie šio turto visiškai neprisidėjo. Tačiau liudytojai, dirbę prie statybų ir namo įrengimo, nurodė, jog atsakovė taip pat rūpinosi namu, daržu ir sodu, liudytoja apklausta R. B. šią aplinkybę taip pat patvirtino, nurodė, jog ir atsakovės dukra I. M. prisidėjo prie aplinkos gerinimo. Apklausti liudytojai pažymėjo, jog jie gyveno kaip šeima, norėjo iš buto išsikelti į namą, galiausiai įsigijo žemės sklypą ir pradėjo statybą. Ieškovas nepateikė duomenų, jog turėjo pakankamai lėšų žemės sklypui ( - ) įsigyti, nes ieškovas 1995 m. turėjo 800 Lt draudžiamųjų pajamų, 1997 m. – 610 Lt draudžiamųjų pajamų, 1998 m.- 1 524,36 Lt, draudžiamųjų pajamų, 1999 m. – 9 137,72Lt draudžiamųjų pajamų, 2000 m.- 10 017 Lt draudžiamųjų pajamų, 2001m.- 10 648,97 Lt, draudžiamųjų pajamų, 2002 m.- 7 439,60 Lt, 2003 m.- 28 740,63 Lt draudžiamųjų pajamų, 2004 m.- 29 932,20 Lt draudžiamųjų pajamų, 2005 m.- 31 208 Lt draudžiamųjų pajamų, 2006 m. - 46 754,19 Lt draudžiamųjų pajamų, 2007 m.- 76 075,84 Lt draudžiamųjų pajamų, 2008 m.- 188 417,37 Lt draudžiamųjų pajamų, 2009 m.- 220 664,82 Lt draudžiamųjų pajamų, 2010 m.- 32 641,17 Lt draudžiamųjų pajamų. 2004 m. turėjo santaupų 10 561,66 Lt. Ieškovas už 6 980 Lt 1999 m., 2003-2008 m. pirko įvairių statybinių medžiagų, mokėjo už paslaugas. Pateikė įvairių komercinių pasiūlymų, projektinių pasiūlymų, užsakymų, pardavimo sąskaitų- faktūrų, PVM sąskaitų- faktūrų, paradavimų sutarčių, instrukcijų 76 093 Lt sumai, kurias teismas vertino kaip faktą, kad ieškovas savo pastangomis, darbu prisidėjo prie namų valdos, esančios ( - ) rekonstrukcijos, statybos darbų. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas už 290 000 Lt 2008-01-30 įsigijo 2 kambarių butą ( - ). Šio buto pirkimui ieškovas paėmė 240 000 Lt kreditą, grynais sumokėjo 20 000 Lt, bei 30 000 Lt pavedimu iki minėto buto pirkimo- pardavimo sutarties pasirašymo. 2008-02-05 ieškovas pasistatė garažą, kurio vertė 250 000 Lt ( - ).

18Atsakovė 1993 m. pardavė butą, esantį ( - ) už 170 803 talonus, 2005 m pardavė du garažo boksus už 7 000 Lt, 2008 m. už 70 000 Lt pardavė sodo namelį ir sklypą, tačiau duomenų, jog atsakovė būtų šiuos pinigus būtų panaudojusi kitam gyvenamajam plotui ar nekilnojamajam turtui įsigyti, nėra, o įvertinus, jog tuo metu vyko gyvenamojo namo, ( - ) statybos ir įrengimo darbai, sprendė, jog šiuos pinigus atsakovė turėjo galimybę investuoti į kartu su ieškovu statomą būstą. Atsakovė 1993 m. turėjo 1 816,29 Lt draudžiamųjų pajamų, 1994 m - 334,82 Lt, 1999 m – 1 539,50 Lt draudžiamųjų pajamų, 2000 m – 2 580 Lt draudžiamųjų pajamų, 2001 m – 2 580 Lt, draudžiamųjų pajamų, 2002 m. - 2 549,67 Lt draudžiamųjų pajamų, 2003 m. – 2 625,60 Lt draudžiamųjų pajamų, 2004 m. – 7 881,06 Lt draudžiamųjų pajamų, 2005 m. – 14 122 Lt draudžiamųjų pajamų, 2006 m. - 15138 Lt draudžiamųjų, 2007 m. - 20278,07 Lt draudžiamųjų pajamų, 2008 m. - 22 072,28 Lt draudžiamųjų pajamų, 2009 m. – 28 259,39 Lt. draudžiamųjų pajamų.

19Teismas, įvertinęs aukščiau minėtas aplinkybes, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad ieškinys yra iš dalies pagrįstas. Esant tokioms aplinkybėms konstatavo, kad šalių, kaip nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenustatyta kitaip.

20III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

21Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-05 sprendimą dalyje kurioje atmestas jo ieškinys panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti pilnai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas nevisapusiškai ir nepilnai įvertino byloje esančias aplinkybes, liudytojų parodymus, šalių pasisakymus dėl bendro turto kūrimo ir kiekvienos iš šalių indėlio turte. Teismas netinkamai nustatė jungtinės veiklos pradžios momentą, turto masę įgytą jungtinės veiklos metu, šalių indėlį į bendros jungtinės veiklos metu įgyto turto sukūrimą (įgijimą). Bendro gyvenimo ir ūkio tvarkymo kartu aplinkybes nuo 1992 m., o ne nuo 1993 m. kaip teismas konstatavo, patvirtino pati atsakovė ankstesniuose teismo posėdžiuose, taip pat šias aplinkybes patvirtino liudytojai bei rašytinė byloje esanti medžiaga. Atsakovė 2013-03-19 teismo posėdyje nurodė, jog su ieškovu pradėjo draugauti nuo 1992 m. Mokėjimai už butą, esantį ( - ), buvo atliekami atsakovės vardu pagal Gyventojų lėšų panaudojimo butų statybai sutartį, tačiau ieškovo suteiktomis lėšomis: 1992-08-21 – 100 000 tal., 1992-08-25 – 100 000 tal., 1992-09-14 – 125 000 tal. Duomenų apie atsakovės pajamas 1992 metais ir iki 1992 m. byloje nėra. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog atsakovė turėjo lėšų, už kurias galėjo per 1992 m. įsigyti eilę nekilnojamojo turto, atlikdama mokėjimus be jokio atidėjimo. Tokiu būdu laikytinas pagrįstas ieškovo paaiškinimas, jog 1992 m., pradėjus gyventi kartu su atsakove bendrabučio tipo bute, esančiame ( - ), šalys susitarė, jog už atsakovei skirtą butą, esantį ( - ), apmokės ieškovas ir jis bus įgytas pastarųjų bendrojon nuosavybėn dar 1992 m. sumokėjus visus reikiamus finansinius įnašus. Butas, esantis ( - ), buvo parduotas jau po to, kai buvo padaryti visi įnašai už butą, esantį ( - ). Todėl teismo teiginiai, jog atsakovė turėjo lėšų butui ( - ) įsigyti yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismas nevertino liudytojos G. Š. parodymų, kuri nurodė, jog šalys apsigyveno kartu atsakovės bendrabutyje. Atsakovės liudytoja R. B. negalėjo nurodyti kada tiksliai šalys įsikėlė į ( - ) esantį butą, nes ji pati į tame pačiame name esantį butą įsikėlė 1993 m. žiemą, gal sausį. Teismas sprendime taip pat tiksliai nenustatė kada šalys apsigyveno kartu, nes vienur mini jog nuo 1993 m. pavasarį, o kitur – 1993 m. rudenį. Iš ikiteisminio tyrimo institucijos pranešimų matyti, jog šalys kartu gyvena nuo 1992 m., o iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog šalys davė parodymus, kad šalys gyveno kartu nuo 1992 m. ir vedė bendrą ūkį. Bendram gyvenimui jungtinės veiklos pradžioje, kaip nurodė atsakovė, šalys turėjo tikslą įsigyti būstą ir jame apsigyventi. Todėl ieškovo lėšomis ir buvo įgytas būstas, esantis ( - ). Šalys įsigijo eilę nekilnojamojo turto, o taip pat turėjo šalis vienijantį tikslą įsigyti žemės sklypą ir jame pasistatyti gyvenamąjį namą su priklausiniais. Tai patvirtino ir pati atsakovė, kuri 2013-03-19 teismo posėdžio metu nurodė, jog kartu su ieškovu 1997 m. sumanė įsigyti žemės sklypą su priklausiniais ( - ) ir ten įsikurti. Liudytojai byloje taip pat patvirtino, jog šalys gyveno kaip šeima. Todėl šalių faktinis bendras gyvenimas, jų veikla ir bendri veiksmai neabejotinai patvirtina faktą dėl bendros jungtinės veiklos, kurios metu buvo sukurta bendra dalinė nuosavybė. Teismas nevertino liudytojų parodymų, nesiaiškino bendrosios jungtinės sutarties šalių ketinimų ir tikslų, jų susitarimo dėl bendro turto įsigijimo ir sukūrimo. Teismas turėjo įvertinti koks yra kiekvienos iš šalių indėlis sukuriant bendrą jungtinės veiklos rezultatą. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuo 1992 m. atsakovė įsigijo eilę nekilnojamojo turto, kurį vėliau realizavo ir turėjo pajamų gyvenamojo namo statybai bei įrengimui. Visas nekilnojamas turtas: sodo namelis su mansarda, esantys ( - ) sode „Piniava“ bei 0,05 ha žemės sklypas, esantis ( - ), sodo bendrijoje „Piniava“; garažo boksai Nr. 30, 31 esantys ( - ); gaterinė, esanti ( - ); 2 400 kv. m. žemės sklypas, viralinė, tvartas, garažas, esantys ( - ); buvo įgytas ieškovo lėšomis, tačiau bendro susitarimo pagrindu atsakovės vardu. Taip kaip įgytas, taip ir buvo realizuotas turtas ieškovo iniciatyva, atsakovės vardu pasirašant sandorius. Įsigyti minėtą turtą atsakovė neturėjo jokios galimybės, nes ji nuo 1994 m. kovo iki 1999 m. gegužės nedirbo, jokių pajamų neturėjo. Iki 1992 m. atsakovė neturėjo jokio nekilnojamojo turto, o 1992 m. įsigijo 4 brangius nekilnojamuosius daiktus, vėliau dar kitą. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo tvirtinti, jog šis turtas yra įgytas atsakovės nuosavybės teise, nes šis turtas yra įgytas bendros jungtinės veiklos metu. Nepagrįsti teismo motyvai, jog atsakovė gautas lėšas galėjo investuoti į gyvenamojo namo statybą, nes tokio vertinimo nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai. Be to, atsakovė negalėjo pagrįsti kokiomis asmeninėmis lėšomis įsigijo tiek nekilnojamojo turto nuo 1992 m. Jungtinės veiklos pabaigoje likęs bendros dalinės nuosavybės teise šalims priklausantis turtas atsakovės vardu registruotas: gyvenamasis namas, pirtis, kiti priklausiniai bei žemės sklypas, esantis ( - ), garažo boksas Nr. 50, ( - ) bei automobiliai registruoti atsakovės vardu: VW TRANSPORTER, valstybinis numeris ( - ) bei automobilis VW GOLF, valstybinis numeris ( - ) Butą, esantį ( - ) atsakovė neatlygintinai perleido savo dukrai be ieškovo sutikimo. Teismas nenustatė kokie buvo kiekvienos šalies įnašai į turtą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Liudytojas R. B. patvirtino, jog ieškovas prašė jo parduoti žemės sklypą su pastatais, esančiais ( - ), taip pat ieškovas derėjosi dėl kainos ir sumokėjo jam visus pinigus, kas rodo, jog turtas buvo pirktas ieškovo lėšomis, o sandoris forminamas atsakovės vardu. Tarp šalių kilus ginčams dėl šio turto, teismas turėjo nustatyti kiekvieno šalies galimybes įsigyti šį turtą ir sukurti naują. Nors atsakovė nurodo, jog šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė, tačiau ji byloje nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo lėšų įsigyti tokio masto ir pakankamai didelės vertės nekilnojamojo turto, juolab kai ji tuo metu niekur nedirbo ir dar turėjo išlaikyti dukrą. Teismas nepagrįstai nustatė ieškovo indėlį į ginčo turtą tik ½ dalį, nes remiantis VSDFV duomenimis, liudytojų parodymais, žemės sklypas su priklausiniais bei gyvenamojo namo ir pirties statyba buvo finansuojama ieškovo lėšomis, nes tuo metu atsakovės finansinės galimybės neleido to daryti. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl eilės liudytojų, atlikusių gyvenamojo namo statybos darbus, parodymų, kurie patvirtino, jog viskam vadovavo ir už darbus mokėjo ieškovas. Todėl teismas aplinkybes dėl jungtinės veiklos, sukuriant bendrą dalinę nuosavybę, ištyrė ir įvertino neišsamiai, neatskleisdamas bylos esmės. Teismas taip pat nevertino pateiktus ieškovo apmokėjimus už medžiagas ir paslaugas. Mano, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčo turtas buvo įgytas išimtinai ieškovo lėšomis, dėl ko šis ginčo turtas perleistinas jam. Teismas taip pat nesiaiškino ir nevertino motyvų ir turto įgijimo metu buvusių faktinių aplinkybių, kurios sudarė prielaidas bendros jungtinės veiklos metu įgytą turtą registruoti atsakovės vardu, o ne ieškovo. Ieškovas savo vardu negalėjo atlikti statybas, registruoti turto dėl baudžiamojo persekiojimo, procesinių prievartos priemonių taikymo, civilinių ieškinių, todėl visas ieškovo įgytas turtas buvo registruojamas atsakovės vardu. Be to, teismas visiškai nepasisakė dėl garažo bokso Nr. 50, ( - ) bei automobilių: VW TRANSPORTER, valstybinis numeris ( - ) bei automobilis VW GOLF, valstybinis numeris ( - ) Ieškovo reikalavimu, šis turtas buvo prašomas pripažinti kaip sukurtas bendrosios jungtinės veiklos metu ir dalinant turtą turėjo būti priteistas atsakovei. Teismas nevertino minėto turto, tokiu būdu neišsprendė visų ieškovo reikalavimų iš esmės. Nenustatė šalių dalių bendrosios jungtinės veiklos metu sukurtoje bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kiekvienos šalių indėlį į bendrą turtą. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė tvarkė aplinką, negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas nustatyti, jog atsakovės dalis bendrame turte yra ½ dalis. Atsižvelgiant į šalių piniginius indėlius į bendro turto sukūrimo, darytina išvada, jog ieškovo dalis – 90 proc., o atsakovės – 10 proc.

22Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-05 sprendimą dalyje dėl ieškinio tenkinimo iš dalies pakeisti ir šioje dalyje ieškinį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Nurodo, jog teismas taikydamas kasacinio teismo praktiką neatsižvelgė ir neįvertino, jog aplinkybės šioje byloje yra iš esmės skirtingos. Šalys susitarė, jog įgyjant vertingesnį turtą, kiekviena šalis formina savo vardu ir kiekvienas savo asmeninėn nuosavybėn. Su ieškovu buvo perkami kartu drabužiai, maistas, smulkūs buities daiktai, taip pat buvo mokami mokesčiai bei laisvalaikis leidžiamas iš bendrų pinigų, o nekilnojamo turto įsigijimui kiekvienas naudojo savo asmenines lėšas ir įgydavo savo asmeninėn nuosavybėn. Tai patvirtina ieškovo pasižadėjimas, jog jis nereikš pretenzijų dėl atsakovės vardu įgyto ir įregistruoto turto. Be to, byloje yra 1997-06-24 patalpų numos sutartis, kurioje ieškovas nurodė, jog jis „šeimininkui pareikalavus“ įsipareigoja išsiregistruoti ir atlaisvinti butą, kas akivaizdu, jog ieškovas nelaikė savęs buto šeimininku. Įvertinant visas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog tarp šalių galiojo susitarimas, kad jų partnerystės metu gautas nekilnojamas turtas ir transporto priemonės nėra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o yra kiekvieno iš jų, kurio vardu tas turtas buvo registruojamas, asmeninė nuosavybė. Atsakovė sutinka, kad nėra rašytinio susitarimo, bet nėra ir bendrosios jungtinės veiklos susitarimo, todėl visos aplinkybės turi būti vertinamos pagal įrodymų vertinimo taisykles. Nekilnojamąjį ir kitą vertingesnį turtą tiek jų gyvenimo kartu metu, tiek ir iki tol, kiekvienas pirko už savo asmenines lėšas ir savo asmeninėn nuosavybėn. Su tokiomis aplinkybėmis iš dalies sutinka ir pats ieškovas, nes jis nurodo, jog dalis turto, kuris buvo įgytas gyvenant kartu yra ieškovo asmeninė nuosavybė ir nėra dalintinas, o turtas įgytas atsakovės vardu – turi būti dalintinas. Toks aplinkybių vertinimas yra nelogiškas ir prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Jei daromas vertinimas, jog tarp šalių buvo sudarytas bendros jungtinės veiklos susitarimas, tai tos pačios taisyklės turi galioti visam įgytam turtui, t. y. ne tik atsakovės bet ir ieškovo vardu. Todėl šioje byloje turėjo būti nustatytos visos aplinkybės koks turtas buvo įgytas ir kokios vertės bei visas turtas dalinamas. Teismas ieškovo pasižadėjimą vertino kaip rašytinį įrodymą, tačiau nepagrįstai jo vertinimą ir analizę padarė ne visų šios bylos įrodymų viseto kontekste, neanalizavo kito rašytinio įrodymo 1997-06-24 patalpų nuomos sutarties, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad šie įrodymai negali būti kaip faktas, kad šalys sudarė jungtinės veiklos sutartį ar būtų susitariusios, jog po partnerystės santykių pabaigos dalijant dalintiną nuosavybę būtų laikomasi principo, jog šios veiklos dalyviui turi likti tas turtas, kurį šis pirko savo vardu. Taip ir lieka neaišku, kodėl visgi šalys vertingesnį turtą pirko ilgesniu nei 18 metų laikotarpyje ne vieno iš jų vardu, o tai vieno, tai kito vardu, be to, per tokį ilgą laikotarpį, net ir būnant laikotarpiui, kai šalys buvo susipykusios ir kurį laiką gyveno atskirai, vis tiek nereiškė viena kitai pretenzijų dėl ginčo turto padalijimo ar kompensavimo už jį, o net gi priešingai, ieškovas 2004 metais parašė aptariamą Pasižadėjimą nereikšti jokių pretenzijų dėl atsakovės vardu įgyto ir registruoto turto. Visos šios aplinkybės, pasižadėjimas, nuomos sutartis bei kiti įrodymai patvirtina, jog atsakovė su ieškovu susitarė dėl šios bylos ginčo turto įgijimo atsakovės asmeninėn nuosavybėn, o ne bendron jungtinėn nuosavybėn. Vertinant ieškovo pateiktas išlaidas dėl namo statybų, pažymėtina, jog tuo metu jis ( - ) įsirenginėjo butą, statėsi garažą bei ( - ) statėsi ir įrenginėjo sodybą. Prašo teismo ieškovo pasižadėjimą vertinti kaip vienašalį sandorį, taikyti CK 6.189 str. 1 d. bei pripažinti jog šis sandoris galioja, nes ieškovas jo nenuginčijo. Mano, jog ieškovas yra nesąžiningas ir teismui nurodo deklaratyvaus pobūdžio teiginius tik jam vienam naudingesne prasme, nepateikdamas jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo aplinkybes bei jam taikytas administracinės atsakomybės datas matyti, jog ieškovui nebuvo jokio pagrindo 1997-04-22 atsakovės vardu pirkti viralinę, po to 2000-06-06 ir 2003-06-05 žemės sklypus, kaip ir 1993 įstoti į garažo kooperatyvą ir čia įsigyti garažo boksą Nr. 50. Be to iki šalių ginčo, ieškovas nei karto nereiškė pretenzijų dėl turto, net kai baigėsi baudžiamieji ir administraciniai persekiojimai. Su ieškovo nurodyta ginčo turto verte nesutinka ir ją ginčija, nes tikrovėje šio turto vertė yra tokia, kokią nurodė atsakovė savo procesiniuose dokumentuose. Atsakovės vardu įregistruoto turto vertė – 381 380 Lt, o ieškovo – 717 000 Lt, todėl taikant lygių dalių principą, kiekvienai šalies dalis yra po 549 190 Lt. Mano, kad ginčo turtas turi būti dalijamas natūra, atsižvelgiant į kiekvienos šalies poreikius, o padalinus turtą, atitinkamai šaliai priteisti kompensaciją už jai tenkančią mažesnės dalinės nuosavybės dalį. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą dėl įgyto buto, esančio ( - ), ir garažo bokso Nr. 50, esančio ( - ), pripažinimo jungtinės veiklos pagrindu, tačiau teismas dėl to nepasisakė, todėl sprendimas yra nepagrįstas. Mano, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, todėl teismas turėjo ieškovo reikalavimą dėl buto bei garažo palikti nenagrinėtą. Ieškovas nepatvirtino dokumentais žemės sklypo su jame esančiais gyvenamuoju namu ir pagalbinio ūkio pastatais įsigijimą bendrosios jungtinės veiklos pagrindu, jis tik 6 980 Lt sumai pateikė čekius, susijusius su statybomis išlaidomis, o likusiai 76 093 Lt sumai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Ieškovas mokėjo už tam tikras medžiagas bei darbus, tačiau tai buvo iš atsakovės duotų pinigų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė turėjo pakankamai lėšų įsigyti žemės sklypą bei gyvenamąjį namą. Teismas nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti paskirstytos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškinio reikalavimo suma – 485 880 Lt, o patenkino tik 185 000 Lt dydžio dalyje, t. y. tik 38 proc. Teismas nepagrįstai vertino, jog šalių bylinėjimosi išlaidos šioje byloje negali viršyti 4 000 Lt, nes ši byla buvo sudėtinga, rašytas ne vienas atsiliepimas, rinkti papildomi dokumentai, dalyvavo daugiau nei 13 teismo posėdžių, todėl atsakovės turėtos 6 500 Lt turėtos advokato išlaidos yra pagrįstos, todėl patenkinus apeliacinį skundą iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos pilnai, o jei ieškinys tenkintinas dalyje, tai 62 proc. šio dydžio.

23Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, tenkinti jo apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovė pripažįsta šalių jungtinės veiklos santykius, tačiau neįrodė, jog buvo atsakovės nurodytas susitarimas, pagal kurį bendros jungtinės veiklos metu įgytas nekilnojamasis turtas, kitas vertingas turtas įgyjamas už asmenines partnerio lėšas, kiekvieno iš partnerių asmeninėn nuosavybėn. Nuo 1992 m. iki 2008 m. jungtinės veiklos metu šalys susitarė ir įsigijo tam tikrą turtą, o po 2008 m. įgytas turtas nėra šios bylos dalykas. Apeliantė neįrodė, jog ginčo butą, esantį ( - ), ji įgijo asmeninėmis lėšomis ir šis turtas nėra bendros jungtinės veiklos susitarimo rezultatas. Apeliantės teiginiai, jog su ieškovu buvo susitarimas bendrai pirkti tik maistą, drabužius, smulkius buities rakandus jungtinės veiklos laikotarpiu yra nepagrįstas. Nepagrįstai nurodoma, jog iš viso buvo įgyta 14 vienetų nekilnojamojo turto bei transporto priemonių bendro gyvenimo metu, nes apeliantės turtas įgytas 1992-2008 m. ieškovo lėšomis, atsakovės vardu. Kaip įgytas, taip ir realizuotas turtas buvo ieškovo iniciatyva, pasirašant atsakovės vardu pirkimo – pardavimo sandorius. Atsakovė įsigyti jos vardu registruoto turto neturėjo tam finansinių galimybių. Nesutinka su atsakovės argumentais, jog tarp šalių buvo susitarimas, jog nekilnojamasis turtas ar transporto priemonė nėra bendroji jungtinė nuosavybė, o yra kiekvieno iš jų, kurio vardu tas turtas buvo registruojamas, asmeninė nuosavybė. Ieškovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodė išsamius argumentus dėl kokių priežasčių turtas įgytas 1992-2008 m. buvo registruojamas atsakovės vardu. Be to, apeliantės argumentus, jog už jos lėšas buvo įgytas turtas – žemės sklypas su pastatais ( - ), paneigia liudytojo R. B. parodymai. VSDFV pažymos apie atsakovės pajamas paneigia jos teiginius, jog ji turėjo lėšų įsigyti nurodomam ginčo turtui. Pagal VSDFV duomenis, ieškovas turėjo pakankamai lėšų ginčo turtui įsigyti. Be to, atsakovės apeliacinis skundas yra nenuoseklus, nes vienur ji mini, jog jos vardu įgytas turtas yra jos asmeninė nuosavybė, o kitur jau nurodo, jog reikia abiejų partnerių vardu įgytą turtą sudėti, įvertinti bei padalinti turtą kompensavimo būdu, atsižvelgiant į tai, koks turtas teko kiekvienam iš partnerių nuosavybės teise. Apeliantė nereiškė reikalavimo ir neįrodinėjo pirmos instancijos teisme, jog partneriai yra įgiję ar sukūrę kitą bendrosios jungtinės veiklos rezultatą, todėl pretenduoti į ieškovo asmeninę nuosavybę, ji neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Atsakovės nurodyti teiginiai apie ieškovo įgytą turtą asmeninėn nuosavybėn negali būti nagrinėjami apeliacine tvarka. „Pasižadėjimas“ yra rankraštinis, atsakovės raštas be datos, todėl teismas, vertindamas tokį raštą negalėjo nustatyti pasižadėjimo surašymo laiko ir aplinkybių, kuriam jungtinės veiklos laikotarpiu įgytam turtui gali būti taikomas. Be to, šis pasižadėjimas neatitinka nekilnojamojo turto perleidimo sandorių formos reikalavimų ir yra negaliojantis, todėl ieškovas neprivalėjo reikšti reikalavimo dėl „Pasižadėjimo“ pripažinimo negaliojančiu, o teismas sprendime turėjo konstatuoti niekinio sandorio faktą. 1997-06-24 patalpų nuomos sutartis neatskleidžia aplinkybių, jog anot rašte pavartotos sąvokos „šeimininkui“, turėta omenyje šeimininkę D. M.. Teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino apeliaciniame skunde analizuojamą „Pasižadėjimą“ ir pagrįstai nurodė, jog tai negali būti vertinamas, kad šalys būtų sudariusios jungtinės veiklos sutartį, nei kad tarp šalių buvo susitarimas, kad po bendrosios jungtinės veiklos asmeninėn nuosavybėn turi būti priteistas tas turtas, kuris yra atitinkamo asmens vardu registruotas. Ieškovo asmeninėn nuosavybėn buvo įgytas turtas jau po to, kai šalių nebesiejo bendros jungtinės veiklos santykiai. Todėl ieškovui įsigyjant turtą, atsakovė nedalyvavo, turtas buvo įgyjamas ieškovo nuožiūra bei jo lėšomis. Be to, šis turtas nėra ieškinio dalykas ar atsikirtimas į ieškinį pagrindas, todėl nėra teisinio pagrindo apie jį kalbėti apeliaciniame skunde. Atsakovė nenurodė, kokias materialinės teisės normas teismas netinkamai taikė, o tik citavo įvairias teisės normas. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teismas turėjo taikyti ieškinio senatį, nes jungtinės veiklos santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl ieškinio senatis yra skaičiuojamas nuo teisės pažeidimo momento, o ne nuo turto įgijimo momento. Dėl ieškovo teikiamų įrodymų namo statyboms – ieškovas pateikė išlikusius dokumentus, kurie pagrindžia ieškovo teiginius apie jo finansinį indėlį į gyvenamojo namo ir priklausinių statybą. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog kai vyko namo statyba, ieškovas remontavo butą, statėsi garažą ( - ), įrenginėjo sodybą ( - ) 2008 m. butas ( - ) ir garažas buvo pilnai pastatyti ir įrengti, todėl jokie ten statybos darbai nebuvo atliekami, o sodyboje Rokiškio r. tik teismo proceso metu buvo suręstas rąstinis sodybos pastatas, todėl ši sodyba niekaip nesusijusi su gyvenamojo namo ir jo priklausinių statybos darbais, nes ne tik kad neatitinka statybos darbų pobūdis, bet ir statybos darbų laikas. Be to, apeliantės teiginiai prieštarauja statybininkų-meistrų paaiškinimams, o didesnė dalis teismo apklaustų liudytojų atsakovės statybos objekte nematė, jos nepažįsta.

24Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o jos apeliacinį skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas neįrodė jokiais įrodymais, jog jis sumokėjo už butą, ( - ), nes šiam butui taupyti atsakovė pradėjo nuo 1983 m., kai tik įstojo į įskaitą butui gauti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis tuo metu dirbo ir turėjo pakankamai lėšų investuoti į butą, ( - ). Atsakovė visą laiką dirbo, o duomenis iš Sodros galėjo pateikti nuo 1993m., kai pradėjo tokius duomenis kaupti. Be to, atsakovę rėmė ir jos tėvai, todėl ji turėjo pakankamai lėšų turtui įsigyti. Be to į šį butą atsakovė su dukra įsikėlė 1993 m. kovo mėn., o atsakovas – 1993 m. rugpjūčio mėn. Teismas pagrįstai konstatavo, jog butas, esantis ( - ), buvo įgytas iki pradedant gyventi su ieškovu, todėl nėra pagrindo teigti, jog šis butas įgytas už ieškovo lėšas. Be to, ieškovas 1997 m. nelaikė savęs buto šeimininku, nes tai įrodo patalpų nuomos sutartis. Garažo bokso Nr. 50, atsakovė taip pat įsigijo savo lėšomis, nes pardavusi butą ( - ) bei dirbusi, turėjo pakankamai lėšų garažo įsigijimui. Todėl ir šiuo atveju ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais, jog jis šis turtas buvo įgytas jo lėšomis. Pardavusi turtą, dirbdama bei remiama tėvų, atsakovė taip pat turėjo pakankamai lėšų įsigyti ir žemės sklypui ir priklausiniams bei gyvenamojo namo statybai. Atsižvelgiant į ieškovo gaunamas pajams, akivaizdu, jog jis tam neturėjo lėšų. Apeliantė palaiko visus argumentus išdėstytus savo apeliaciniame skunde.

25IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Ieškovo G. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės D. M. apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

27Byloje nustatyta, kad G. M. ir D. M. gyveno kartu nesusituokę nuo 1992 m. iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio, vedė bendrą ūkį, vaikų neturėjo. Gyvenant kartu šalys įgijo įvairų nekilnojamąjį turtą, kuris registruotas atsakovės D. M. vardu, dalis įgyto turto buvo parduota. Bendro gyvenimo pabaigoje šalys turėjo tokį turtą: butą, esantį ( - ); garažo boksą Nr. 50, ( - ); žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esantys ( - ); automobilis VW Transporter, valst. Nr. ( - ); automobilis VW Golf, valst. Nr. ( - ) Jungtinės veiklos sutarties šalys nesudarė. Atsakovė butą, esantį ( - ) 2011-09-05 sutartimi padovanojo dukrai I. M. (t. 1, b. 65-68).

28Teisėjų kolegija, išklausiusi apeliantus ir jų atstovus, įvertinusi byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad G. M. ieškinys ir apeliacinis skundas tenkintini iš dalies, o atsakovės D. M. apeliacinis skundas atmestinas.

29CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

30Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys kartu gyveno nuo 1993 metų. Tiek ieškovas, tiek atsakovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nurodė, kad kartu gyveno nuo 1992 metų (t. 3, b. l. 77-80). Vėliau atsakovė ėmė teigti, kad su ieškovu kartu pradėjo gyventi nuo 1993 metų vidurio ir bendro ūkio nevedė, tik kartu leido laisvalaikį. Civilinė byla iškelta pagal G. M. ieškinį 2012-05-21 (t. 1, b. l. 2). Prie bylos prijungti Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono PK viešosios policijos skyriaus dokumentai, surinkti tiriant atsakovės D. M. 2011-08-17 prašymą. D. M. prašyme nurodė, kad: „...sugyventinis G. M. pasakė, kad grįžęs iš darbo išmes mano daiktus iš mums bendrai priklausančio namo, esančio ( - )..“ Tiriant šį prašymą, D. M. 2011-08-26 buvo apklausta ir paaiškino, kad su G. M. kartu gyvena nuo 1992 metų, visus tuos metus buvo vedamas bendras ūkis ir butas ( - ) yra įgytas bendro gyvenimo metu. Po šiuo paaiškinimu D. M. užrašė: „Perskaičiau viskas surašyta teisingai“ (t. 1, b. l. 158-161, t. 2, ikiteisminio tyrimo byla). Įvertinusi atsakovės paaiškinimus, duotus prieš civilinės bylos iškėlimą, bylą pradėjus nagrinėti ir vėliau ėmus juos keisti, kolegija daro išvadą, kad šalys kartu gyveno nuo 1992 metų ir vedė bendrą ūkį, kad pirmieji atsakovės paaiškinimai yra objektyviausi, nes ginčo dėl turto dar nebuvo. Be aukščiau paminėtų aplinkybių, šalių gyvenimo kartu nuo 1992 metų patvirtina ir tai, kad nuo 1992 metų atsakovė, iki tol kukliai gyvenusi viena su dukra, gim. ( - ), bute ( - ), kurio naudingas plotas 21,04 kv. m., ėmė pirkti įvairų nekilnojamąjį turtą, o būtent:

311992-09-10 už 5 589 rub. išmokų ir 776 rub. nupirko butą, esantį ( - ) (t. 1, b. l. 69-70);

321992-09-15 už 7 719 rub. perka garažo boksą Nr. 030, esantį ( - ) (t. 1, b. l. 81-82);

331992-10-19 už 14 000 talonų perka sodo namelį su mansarda ir kiemo įrenginiais, esantį ( - ) sode „Piniava“ (t. 1, b. l. 73-74);

341992-11-05 sudaro Gyventojų lėšų panaudojimo butų statybai sutartį, pagal kurią įsipareigoja iki 1992-11-10 pervesti 320 710 talonų dviejų kambarių buto statybai; nurodytą pinigų sumą D. M. sumoka 1992-08-21 (100 000), 1992-08-25 (100 000), 1992-09-14 (125 000, t. 1, b. l. 61-64);

351995-07-05 už 2 141 Lt perka garažo boksą Nr. 31, esantį ( - ) (t. 1, b. l. 83-84);

361995-10-06 už 4 000 Lt perka gaterinę su rūsiu ir ūkio pastatais, esančią ( - ) (t. 1, b. l. 87);

371995-11-17 už 336 Lt perka 0,05 ha žemės sklypą, esantį ( - ), sodininkų bendrijoje „Piniava“ (t. 1, b. l. 75-76);

381997-04-22 už 12 000 Lt perka 2 400 kv. m. žemės sklypą su viraline, rūsiu, tvartu, garažu, esančius ( - ) (t. 1, b. l. 89-90).

39Šiame kontekste svari aplinkybė, kolegijos nuomone, yra ta, kad nutrūkus atsakovės santykiams su ieškovu, nutrūko ir turto įgijimas.

40Teisėjų kolegija sutinka su apelianto G. M. argumentais, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė nuo 1992 metų turėjo pakankamai lėšų įgyti visą išvardintą turtą. Atsakovė teigė, kad visą nekilnojamąjį turtą įgijo už savo ir tėvo suteiktas lėšas. Apeliacinės instancijos teismo 2014-09-08 posėdyje atsakovė D. M. paaiškino, kad lėšų turtui įgyti ji turėjo, nes darbo užmokestis 1990 metais buvo apie 2 000 rublių per mėnesį, tėvas ją parėmė 300 000 rublių suma, kadangi apie 1980 metus buvo pardavęs gyvenamąjį namą Anykščių rajone už 20 000 rublių, vėliau atsikėlė į ( - ), kur nusipirko tik dalį namo.

41Teisėjų kolegija šiuos paaiškinimus vertina kritiškai, kadangi jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad D. M. tėvas turėjo 300 000 rublių santaupų nepateikta, pinigų perdavimas – dovanojimas, ar pan. neįformintas sutartimi. Bylos duomenys patvirtina, kad V. M. 1989-03-15 pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo 39/100 dalis gyvenamojo namo, esančio ( - ), 1935 m. statybos, kurio bendras naudingas plotas 76,94 kv. m. (t. 1, b. l. 182-184). Po jo mirties minėtą turtą paveldėjo O. M., atsakovės pamotė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės tėvo galimybės disponuoti tokiomis lėšomis, kaip nurodė atsakovė, labai abejotinos. Atsakovės teiginius apie jos gaunamas dideles pajamas, paneigia bylos rašytiniai įrodymai. Iš VSDFV Panevėžio skyriaus pažymos apie D. M. valstybinį socialinį draudimą matyti, kad 1993 metais jos draudžiamos pajamos buvo 1 816,29 Lt, 1994 – 334,82 Lt, nuo 1994-03 iki 1999-04 atsakovė nedirbo, 1999 metais jos draudžiamos pajamos buvo 1 539,50 Lt, 2000 - 2001 – po 2 580 Lt, 2002 – 2 549,67 Lt, 2003 – 2 625,60 Lt, 2004 – 7 881,06 Lt, 2005 – 14 122 Lt, 2006 – 15 138,59 Lt, 2007 – 20 278,07 Lt, 2008 – 22 072,28 Lt, 2009 – 28 259,39 Lt, 2010 – 24 465,36 Lt, 2011 – 26 560,10 Lt, t. y. atsakovės mėnesinės pajamos nuo 1993 metų ik 2011 metų buvo nuo 200 Lt iki 2 200 Lt, neatskaičius mokesčių (t. 1, b. l. 104-106). Tuo tarpu ieškovo G. M. mėnesinės pajamos nuo 1995 metų iki 2011 metų buvo nuo 400 Lt iki 3 940 Lt, o 2007-2008 metais atitinkamai – 15 701 Lt ir 18 388 Lt, neatskaičius mokesčių (t. 1, b. l. 98-103). Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad G. M. iki 1995 metų neturėjo pajamų paneigia bylos duomenys. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad be išvardintų pajamų ieškovas vertėsi kita veikla dėl kurios 1993 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, konfiskuota 4120 kg. vario metalo laužo, G. M. sumokėjo 5 000 Lt užstatą. Vilniaus apygardos teismo 1997-04-02 nuosprendžiu G. M. išteisintas, jam grąžintas 5 000 Lt užstatas, 2002-04-04 ir 2003-01-13 teismų sprendimais patenkintas G. M. reikalavimas dėl 29 544,24 Lt žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 96-106). Kolegija apelianto argumentus, kad būtent dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir su tuo susijusiais apribojimais nekilnojamas turtas buvo perkamas atsakovės D. M. vardu, laiko logiškais ir pagrįstais (CPK 176, 177 straipsniai). Be to, nepaneigti ieškovo paaiškinimai, kad jis dirbo privačiai už Lietuvos ribų ir darbo užmokestį gaudavo grynais.

42Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad butą ( - )atsakovė įgijo už savo lėšas, nes 1993 m. pardavė butą, ( - ) už 170 803 talonus, kad pardavus minėtą butą, 2005 m – du garažo boksus už 7 000 Lt, 2008 metais - sodo namelį ir sklypą už 70 000 Lt lėšas investavo į kartu su ieškovu statomą namą.

43Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka. Kaip minėta aukščiau, atsakovė už butą ( - ) visiškai atsiskaitė 2002-09-14 ir duomenų, kad tuo metu turėjo 325 000 talonų, nepateikė. Tuo pačiu metu, t. y. 1992-09-10 atsakovė už 5 589 rub. išmokų ir 776 rub. išpirko butą, ( - ), kurį pardavė, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tik 1993-03-05 (t. 1, b. l. 71-72). Žemės sklypas su pastatais, esančiais ( - ) įgytas 1997-04-22, tuo tarpu atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas, gaterinė, du garažai bei sodo namelis su žemės sklypu buvo parduoti atitinkamai 2001-09-05, 2005-03-25 ir 2008-08-05 (t. 1, b. l. 77-80, 85-86, 88). Atsižvelgiant į atsakovės 2011-08-26 apklausos metu duotus paaiškinimus, darytina išvada, jog nuo 1992 metų ji su G. M. vedė bendrą ūkį ir butas ( - ) yra įgytas bendro gyvenimo metu.

44Apeliantė D. M. nurodė, kad teismas neįvertino nekilnojamojo turto, įgyto ieškovo vardu; ieškovo pasirašyto „Pasižadėjimą“ ir „Patalpų nuomos sutarties“, kurie patvirtina, kad ieškovas įsipareigojo nereikšti pretenzijų dėl jos vardu įgyto ir registruoto turto, pripažino jos nuosavybės teises į butą ( - ); netaikė ieškinio senaties termino, kurį ieškovas, reikalavimams pripažinti butą ( - ) ir garažo boksą Nr. 50, esantį ( - ), praleido.

45Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais. Kaip minėta, šalys, gyvendami kartu nuo 1992 metų, jungtinės veiklos sutarties nesudarė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, išaiškino, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (CK 472, 474 straipsniai, 1964 m. redakcija). Jungtinės veiklos dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o, priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (CK 474 str. 1 d., 121 str. 1964 m. redakcija). Susitarimas dėl bendros veiklos bendrajai dalinei nuosavybei sukurti gali būti nustatinėjamas ir įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, o susitarimo rašytinio teksto nebuvimas nedaro šio sandorio negaliojančio (CK 58 str. 1 d., 1964 m. redakcija), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-10-31 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2008-04-08 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2011-03-28 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011-10-24 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-410/2011 ir kt.).

46Nagrinėjamojoje byloje ginčas yra dėl kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) įgyto turto teisinio statuso. Tokių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusą. Nurodytus teisinius santykius reglamentuojantis CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrius dar negalioja, nes dar nėra priimta specialaus įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 str.). Nuosekli susiformavusi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-06-13 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-332/2006, ir kt.).

47Šioje byloje nėra pagrindo vertinti turto, įgyto ieškovo vardu, nes ginčo dėl jo nėra. Atsakovė priešieškinio byloje nepareiškė, kito dalintino turto nenurodė ir neprašė dalinti, kaip bendrąją dalinę nuosavybę. Ieškovas nurodė, kad su atsakove bendro ūkio neveda ir jungtinę veiklą nutraukė nuo 2008 metų, o nuo 2011 metų gyvena skyriumi. Šių aplinkybių atsakovė nenuneigė ir neįrodinėjo, kad bendroji jungtinė veikla tęsėsi iki 2011 metų. Be to, vien tai, jog šalis siejo jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurios iš šalių įgytas turtas bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad ieškovas negalėjo įgyti turto asmeninės nuosavybės teise.

48Atsakovė teigia, kad ieškovo pasirašyti „Pasižadėjimas“ ir „Patalpų nuomos sutartis“ (t. 1, b. l. 154-155) patvirtina, jog turtas, registruotas jos vardu, yra jos asmeninė nuosavybė. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek „Pasižadėjimas“, tiek „Patalpų nuomos sutartis“ negali būti vertinami kaip leistini rašytiniai įrodymai (CPK 177 str. 3 d.). Kadangi aukščiau išvardintais argumentais pripažinta, kad butas ( - )įgytas šalių bendro gyvenimo metu, pateikta „Patalpų nuomos sutartis“ negali įrodyti atsakovės nuosavybės teisės į minėtą butą. „Pasižadėjimas“ surašytas pačios atsakovės, data nenurodyta, dėl kokios turto masės susitariama, nežinia. Neatmetama galimybė, kad minėtus „dokumentus“ atsakovė surašė ieškovui nežinant, ant tuščių popieriaus lapų su G. M. parašu, nes dirbdamas ( - ) GNSB pirmininku ir pasitikėdamas atsakove, tokius lapus su parašais laikydavo bute. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad VSDFV duomenų apie G. M. darbą bendrijos pirmininku neturi, tai nepaneigia fakto, kad jis buvo ( - ) GNSB pirmininku. Šią aplinkybę patvirtina oficiali G. M., kaip bendrijos pirmininko, pasirašyta pažyma (t. 1, b. l. 157).

49Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentų, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą dėl nuosavybės teisių į butą ir garažą. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). kaip žinia, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1. 127 str. 1 d.). Kolegijos nuomone, ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido, nes apie pažeistą teisę sužinojo 2011 m. rudenį, kuomet atsakovė be jo sutikimo padovanojo butą ( - ), kuris buvo jų bendroji dalinė nuosavybė (t. 1, b. l. 65-68).

50Įvertinus faktines bylos aplinkybes ir ištirtus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad šalių bendro gyvenimo pabaigoje, 2011 m. rugpjūčio mėnesį, G. M. ir D. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise turėjo šį turtą: butą ( - ), 100 000 Lt vertės, garažo boksą Nr. 50, ( - ), 9 880 Lt vertės, automobilius VW TRANSPORTER v/n ( - ) 4 000 Lt vertės ir VW GOLF v/n ( - ) 2 000 Lt vertės bei žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir priklausiniais ( - ), 370 000 Lt vertės, viso turto vertė yra 485 880 Lt (t. 1, b. l. 9-17, 65-68). Atsakovė turto vertės neginčijo. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė padalinti jungtinės veiklos pagrindu sukurtą turtą, priteisiant jam nuosavybės teise žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius ( - ), o atsakovei – likusį turtą (t. 4, b. l. 11-14). Apeliantė su reikalavimu nesutiko ir mano, kad teismas nepagrįstai jos vardu registruotą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius ( - ) padalino lygiomis dalimis. Apeliantė teigia, kad šis nekilnojamas turtas registruotas jos vardu, todėl yra jos asmeninė nuosavybė ir negali būti dalijamas.

51Teisėjų kolegija šį apeliantės argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą. Kaip minėta, nesusituokusių, tačiau kartu gyvenančių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir todėl sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Kadangi aukščiau aptartais argumentais nustatyta, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys ( - ) yra šalių bendroji dalinė nuosavybė, aplinkybė, kad šis turtas registruotas D. M. vardu, nepanaikina bendrosios dalinės nuosavybės.

52Kolegija laiko pagrįstais apelianto G. M. argumentus, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas nepilnai įvertino byloje esamus įrodymus, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias jungtinės veiklos metu įgyto turto dalių nustatymą, neįvertino kiekvienos šalies įnašą į turtą. Pagal įstatymą preziumuojama, jog partnerių įnašai į bendrą veiklą yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutarties nenustatyta ko kita (CK 474 str. 1 d., 1964 m. redakcija; CK 6.970 str. 2 d., 2000 m. redakcija). Remiantis šalių ir liudytojų paaiškinimais, byloje ištirtais rašytiniais įrodymais, susijusiais su partnerių įnašais į bendrą veiklą, siekiant įgyti ginčo nekilnojamąjį turtą, darytina išvada, kad jungtinės veiklos sutarties dalyviai nebuvo susitarę dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių. Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus, atsižvelgdama į tai, kad ieškovo piniginis įnašas į sukurtą bendrąją nuosavybę yra žymiai didesnis nei atsakovės, daro išvadą, kad ieškovas sukūrė 2/3 dalis bendrosios dalinės nuosavybės, o atsakovė – 1/3 dalį. Įgyjant ir statant gyvenamąjį namą su priklausiniais ( - ), ieškovas ir piniginėmis lėšomis, ir darbu prisidėjo žymiai daugiau, nei atsakovė. Šią aplinkybę patvirtino byloje apklausti liudytojai G. I., A. G., D. P., A. S., A. T., V. S., A. V. ir kiti (t. 3, b. l. 82-86, 107-110). Dėl to, kas pasakyta, laikytina, jog ieškovo reikalavimas priteisti jam nuosavybės teise žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais ( - ), o atsakovei – likusį kitą turtą, pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovui priteistino turto vertė yra 370 000 Lt, t. y. daugiau nei 2/3 dalys viso turto (485 880 Lt x 2/3 = 323 920 Lt). Atsakovei tenka turto už 115 880 Lt, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 46 080 Lt kompensacija (370 000 Lt – 323 920 Lt=46 080 Lt). Dėl bylinėjimosi išlaidų.

53Patenkinus ieškinio dalį ir pakeitus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-05 sprendimą, bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose paskirstomos CPK 93 straipsnio pagrindu.

54Ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimo suma – 370 000 Lt, žyminis mokestis nuo šios sumos sudaro 7 700 Lt. Ieškovas sumokėjo 1 500 Lt, o likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas (t. 1, b. l. 6, 44). Ieškinys patenkintas 87,5 proc. (323 920 Lt – 6 767,50 Lt žyminio mokesčio), atmesta – 12,5 proc. ieškinio (46 080 Lt – 962,50 Lt žyminio mokesčio), todėl iš atsakovės priteistina 6 767,50 Lt žyminio mokesčio valstybei, o ieškovui grąžinama permokėta 537,50 Lt žyminio mokesčio suma (1 500 Lt – 962,50 Lt). Kadangi atsakovė už pateiktą ir nepriimtą priešieškinį sumokėjo 400 Lt žyminį mokestį (t. 4, b. l. 30), mokestis užskaitomas į priteistiną sumą ir galutinė žyminio mokesčio suma, priteistina iš atsakovės valstybei sudaro 6 367,50 Lt (6 765,50 Lt – 400 Lt).

55Pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 5 000 Lt advokato pagalbos išlaidų (t. 3, b. l. 64, t. 4, b. l. 105), atsakovė – taip pat 5 000 Lt (t. 2, b. l. 128, t. 4, b. l. 107). Proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų ieškovas atlygina atsakovei 625 Lt advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme, o atsakovė atlygina ieškovui – 4 375 Lt (5 000 Lt x 87,5 %=4 375 Lt).

56Atsakovė už nekilnojamojo turto ekspertizę įmokėjo 800 Lt (t. 2, b. l. 170), mokėtina suma sudaro 786,50 Lt (t. 3, b. l. 52), todėl atsakovei D. M. iš teismo depozitinės sąskaitos grąžintina 13,50 Lt, o iš ieškovo priteistina – 98,31 Lt (786,50 Lt x 12,5 %=98,31 Lt).

57Apeliaciniais skundais tiek ieškovas, tiek atsakovė ginčijo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-05 sprendimą, o ginčijama suma - 185 000 Lt. Žyminis mokestis nuo šios sumos sudaro 4 700 Lt. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 1 500 Lt, o likusios, 3 200 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas (t. 4, b. l. 136, 139, t. 5, b. l. 30-31). Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 800 Lt, o likusios, 3 900 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas (t. 4, b. l. 162-163). Ieškovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. 75 proc., o atmesta dalis – 25 proc. (185 000 Lt – 46 080 Lt= 138 920 Lt x 100 % : 185 000 Lt=75 %), o atsakovės - atmestas. Ieškovas už apeliacinį skundą turėtų sumokėti 1 175 Lt žyminio mokesčio, todėl 325 Lt permokėtas žyminis mokestis grąžintinas ieškovui, o iš atsakovės priteistina 7 425 Lt žyminio mokesčio valstybei (3 525 Lt už patenkintą ieškovo apeliacinį skundą ir 3 900 Lt už atmestą jos apeliacinį skundą). Be to, už pirmą apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 1 500 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies mokesčio buvo atleistas (t. 3, b. l. 167, 170). Šis žyminis mokestis priteistinas ieškovui iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškovo reikalavimų, t. y. 1 125 Lt (1 500 Lt x 75%).

58Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidų, o atsakovė – 4 800 Lt (t. 3, b. l. 191, t. 4, b. l. 178-179, t. 5, b. l. 16-17, 39). Šios išlaidos šalims paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovas atlygina atsakovei 1 200 Lt išlaidų (4 800 Lt x 25 % = 1 200 Lt), o atsakovė – ieškovui – 750 Lt (1 000 Lt x 75 % = 750 Lt).

59Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sudarė 69 Lt (t. 1, 2, 3, 4, b. l. 1, t. 5, b. l. 36). Šalys atlygina šias išlaidas valstybei proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovo priteistina 17,25 Lt, iš atsakovės – 51,75 Lt.

60Apibendrinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ieškovas turėtų atlyginti atsakovei 1 923,31 Lt advokato ir ekspertizės išlaidų, o atsakovė – ieškovui – 6 250 Lt žyminio mokesčio ir advokato pagalbos išlaidų. Įskaičius ginčo šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų, iš atsakovės priteistina ieškovui 4 326,69 Lt bylinėjimosi išlaidų.

61Ieškovui grąžinama 862,50 Lt permokėto žyminio mokesčio, o iš ieškovo valstybei priteistina 17,25 Lt bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius mokėtinų ir grąžinamų išlaidų sumas, ieškovui grąžinama 845,25 Lt permokėto mokesčio.

62Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

63Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

64„G. M. ieškinį patenkinti iš dalies.

65Pripažinti, kad jungtinės veiklos pagrindu G. M. ir D. M. įgijo šį turtą: butą ( - ) 100 000 Lt vertės, garažo boksą Nr. 50, ( - ), 9 880 Lt vertės, automobilius VW TRANSPORTER valst. Nr. ( - ) 4 000 Lt vertės, VW GOLF valst. Nr. ( - ) 2 000 Lt rinkos vertės, žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), 0,2685 ha ploto, pastatą-viralinę, unikalus numeris ( - ), pastatą - tvartą, unikalus numeris ( - ), pastatą – garažą, unikalus numeris ( - ), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ), pažymėtą indeksu 1A1b, 195,95 kv. m. ploto (nebaigtas statyti), pastatą – pirtį, unikalus numeris ( - ), pažymėtą 5I1m (nebaigta statyti), kitus statinius - šulinį, unikalus numeris ( - ) (nebaigtas statyti) bendros 370 000 Lt vertės.

66Priteisti G. M., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), 0,2685 ha ploto, pastatą-viralinę, unikalus numeris ( - ), pastatą - tvartą, unikalus numeris ( - ), pastatą – garažą, unikalus numeris ( - ), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ), pažymėtą indeksu 1A1b, 195,95 kv. m. ploto (nebaigtas statyti), pastatą – pirtį, unikalus numeris ( - ), pažymėtą 5I1m (nebaigta statyti), kitus statinius - šulinį, unikalus numeris ( - )(nebaigtas statyti) bendros 370 000 Lt vertės.

67Priteisti D. M., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise butą su rūsiu ( - ), unikalus Nr. ( - ), 100 00 Lt vertės, garažo boksą Nr. 50, ( - ), unikalus Nr. ( - ), 9 880 Lt vertės, automobilius VW TRANSPORTER valst. Nr. ( - ) 4 000 Lt vertės, VW GOLF valst. Nr. ( - ) 2 000 Lt vertės.

68Priteisti iš G. M., a. k. ( - ) 46 080 Lt (keturiasdešimt šešis tūkstančius aštuoniasdešimt litų arba 13 345,69 EUR – trylika tūkstančių tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus 69 eurocentus) kompensaciją D. M., a. k. ( - ) už jam tekusią didesnę bendrosios dalinės nuosavybės turto dalį.

69Priteisti iš D. M., a. k. ( - ) 4 326,69 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus dvidešimt šešis litus 69 centus, arba 1 253,10 EUR – vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt tris eurus 10 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų G. M., a. k. ( - ) naudai, 7 425 Lt (septynis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt penkis litus, arba 2 150,43 EUR – du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų 43 eurocentus) žyminio mokesčio ir 51,75 Lt (penkiasdešimt vieną litą 75 centus, arba 15 EUR – penkiolika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

70Grąžinti D. M., a. k. ( - ) 13,50 Lt (trylika litų 50 centų) iš Panevėžio miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos (2013-02-13 mokėjimo nurodymu Nr. 1 įmokėta 800 Lt).

71Grąžinti G. M., a. k. ( - ) 845,25 Lt (aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis litus 25 centus, arba 244,80 EUR – du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 80 eurocentų) permokėto žyminio mokesčio (1 500 Lt žyminis mokestis sumokėtas 2012-05-21 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, mokėjimo nurodymu Nr. 331257 ir 1 500 Lt žyminis mokestis sumokėtas 2014-03-05 AB SEB banke). Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai“.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės... 3. apeliacine žodine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas prašė pripažinti, kad jungtinės veiklos pagrindu jis ir D. M.... 6. Prašė padalinti bendrosios jungtinės veiklos pagrindu įgytą turtą ir... 7. Priteisti D. M. butą ( - ) 100 00 Lt vertės, garažo boksą Nr. 50,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį... 10. Nustatė, kad butas ( - ) 100 000 Lt vertės, garažo boksas Nr. 50, ( - ), 9... 11. Teismas nenustatė, kad šalys būtų sudariusios jungtinės veiklos sutartį.... 12. Šalys nuo 1993 metų birželio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio... 13. Atsakovės vardu yra registruotas šis nekilnojamasis turtas: garažo boksas... 14. Butas, esantis ( - ), priklausė atsakovei nuosavybės teise iki 2011-09-05.... 15. Atsakovė 1992-10-19 nusipirko sodo namelį su mansarda, esančius ( - ) kol.... 16. Ieškovas pateikė PVM sąskaitas faktūras ir kvitus, kurie patvirtina... 17. Ieškovas įrodinėjo, jog ginčo turtas buvo įgytas ir sukurtas išskirtinai... 18. Atsakovė 1993 m. pardavė butą, esantį ( - ) už 170 803 talonus, 2005 m... 19. Teismas, įvertinęs aukščiau minėtas aplinkybes, šalių paaiškinimus,... 20. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 21. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo... 22. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo... 23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį... 24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį... 25. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 26. Ieškovo G. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės D. M.... 27. Byloje nustatyta, kad G. M. ir D. M. gyveno kartu nesusituokę nuo 1992 m. iki... 28. Teisėjų kolegija, išklausiusi apeliantus ir jų atstovus, įvertinusi byloje... 29. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį... 30. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 31. 1992-09-10 už 5 589 rub. išmokų ir 776 rub. nupirko butą, esantį ( - ) (t.... 32. 1992-09-15 už 7 719 rub. perka garažo boksą Nr. 030, esantį ( - ) (t. 1, b.... 33. 1992-10-19 už 14 000 talonų perka sodo namelį su mansarda ir kiemo... 34. 1992-11-05 sudaro Gyventojų lėšų panaudojimo butų statybai sutartį, pagal... 35. 1995-07-05 už 2 141 Lt perka garažo boksą Nr. 31, esantį ( - ) (t. 1, b. l.... 36. 1995-10-06 už 4 000 Lt perka gaterinę su rūsiu ir ūkio pastatais, esančią... 37. 1995-11-17 už 336 Lt perka 0,05 ha žemės sklypą, esantį ( - ), sodininkų... 38. 1997-04-22 už 12 000 Lt perka 2 400 kv. m. žemės sklypą su viraline,... 39. Šiame kontekste svari aplinkybė, kolegijos nuomone, yra ta, kad nutrūkus... 40. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto G. M. argumentais, kad byloje nėra... 41. Teisėjų kolegija šiuos paaiškinimus vertina kritiškai, kadangi jokių... 42. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad butą ( - )atsakovė įgijo už... 43. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija... 44. Apeliantė D. M. nurodė, kad teismas neįvertino nekilnojamojo turto, įgyto... 45. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais. Kaip... 46. Nagrinėjamojoje byloje ginčas yra dėl kartu gyvenančių nesusituokusių... 47. Šioje byloje nėra pagrindo vertinti turto, įgyto ieškovo vardu, nes ginčo... 48. Atsakovė teigia, kad ieškovo pasirašyti „Pasižadėjimas“ ir „Patalpų... 49. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentų, kad ieškovas praleido... 50. Įvertinus faktines bylos aplinkybes ir ištirtus įrodymus, kolegija daro... 51. Teisėjų kolegija šį apeliantės argumentą atmeta kaip teisiškai... 52. Kolegija laiko pagrįstais apelianto G. M. argumentus, kad Panevėžio miesto... 53. Patenkinus ieškinio dalį ir pakeitus Panevėžio miesto apylinkės teismo... 54. Ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimo suma – 370 000 Lt, žyminis... 55. Pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 5 000 Lt advokato pagalbos... 56. Atsakovė už nekilnojamojo turto ekspertizę įmokėjo 800 Lt (t. 2, b. l.... 57. Apeliaciniais skundais tiek ieškovas, tiek atsakovė ginčijo Panevėžio... 58. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 1 000 Lt advokato pagalbos... 59. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir... 60. Apibendrinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ieškovas turėtų atlyginti... 61. Ieškovui grąžinama 862,50 Lt permokėto žyminio mokesčio, o iš ieškovo... 62. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 63. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimą pakeisti... 64. „G. M. ieškinį patenkinti iš dalies.... 65. Pripažinti, kad jungtinės veiklos pagrindu G. M. ir D. M. įgijo šį turtą:... 66. Priteisti G. M., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą,... 67. Priteisti D. M., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise butą su rūsiu ( -... 68. Priteisti iš G. M., a. k. ( - ) 46 080 Lt (keturiasdešimt šešis... 69. Priteisti iš D. M., a. k. ( - ) 4 326,69 Lt (keturis tūkstančius tris... 70. Grąžinti D. M., a. k. ( - ) 13,50 Lt (trylika litų 50 centų) iš... 71. Grąžinti G. M., a. k. ( - ) 845,25 Lt (aštuonis šimtus keturiasdešimt...