Byla 2-1254/2012
Dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atmestas kreditoriaus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašymas patvirtinti jo finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic business corporation” bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atmestas kreditoriaus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašymas patvirtinti jo finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic business corporation” bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo, grindžiamo jo teise, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, patvirtinimo.

5Atskiruoju skundu keliamas Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas patvirtinti 10 059,66 Lt kreditorinį reikalavimą BUAB „Baltic business corporation” bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

6Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi iškėlė UAB „Baltic business corporation“ bankroto bylą.

7Kreditorius Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Draudikų biuras) prašo patvirtinti jo finansinį reikalavimą BUAB „Baltic business corporation“ bankroto byloje, kurio dydį sudaro 10059,66 Lt reikalavimo suma, 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos. Šį savo reikalavimą grindžia Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Draudikų biuro teise reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nurodė, jog 2008 m. liepos 1 d. Kauno rajone dėl trečiojo asmens A. S., vairavusio išregistruotai UAB „Flarup Baltic” priklausančią transporto priemonę VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. ( - ), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta K. Z. priklausanti transporto priemonė VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. DFP 261. Įvykio metu A. S. dirbo BUAB „Baltic business corporation“ ir eismo įvykis įvyko jam vykdant darbo pareigas. Nurodė, jog minėto eismo įvykio metu A. S. padarė žalą, naudodamas neapdraustą transporto priemonę, ir dėl šios žalos padarymo atsirado transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Todėl, vadovaujantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalimi, Draudikų biuras kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ jo dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiam asmeniui K. Z. sumokėtą išmoką ir įgijo teisę reikalauti šios išmokos grąžinimo iš BUAB „Baltic business corporation“, kurio netiesioginė civilinė atsakomybė įtvirtinta CK 6.264 straipsnio 1 dalyje.

8Tretysis asmuo A. S. nurodė, jog įvykio metu dirbo darbų vadovu atsakovo įmonėje bei su nurodytu automobiliu VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. ( - ), vyko į Raseinių rajoną darbo klausimais. Pažymėjo, kad žala dėl eismo įvykio buvo padaryta vykdant darbdavio nurodymus, todėl žalą privalo atlyginti darbdavys.

9Atsakovas BUAB „Baltic business corporation“ nesutiko su prašymu patvirtinti pareikštą finansinį reikalavimą. Nurodė, kad atsakovas nėra susijęs su atsiradusia žala, nėra nustatyta jokių BUAB „Baltic business corporation“ neteisėtų veiksmų. 2008 m. liepos 1 d. padaryto eismo įvykio metu dalyvavusi transporto priemonė priklausė UAB „Flarup Baltic“, kuri šiuo metu yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Nurodė, kad atsakovas nebuvo įsipareigojęs apdrausti svetimos bendrovės turtą, o A. S. darbo sutarties UAB „Baltic business corporation“ dokumentuose nėra. Pažymėjo, kad eismo įvykio metu bankroto byla atsakovui nebuvo iškelta, įmonė buvo veikianti, įmonės tarpusavyje nėra susijusios, todėl nėra aišku, kodėl A. S. važiavo su kitos įmonės transporto priemone. Nurodė, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas, kadangi žala atsirado 2009 m. kovo 5 d., tuo tarpu ieškinys pareikštas tik 2011 m. vasario 8 d.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi atmetė Draudikų biuro prašymą patvirtinti jo finansinį reikalavimą BUAB „Baltic business corporation” bankroto byloje. Teismas pažymėjo, kad savo ieškinio reikalavimui pagrįsti ieškovas turėjo įrodyti aplinkybę, kad automobilio, kuris pateko į autoįvykį, kaip padidinto pavojaus šaltinio, valdytojas buvo būtent atsakovas BUAB „Baltic business corporation“, tačiau iš byloje surinktų įrodymų visumos tokios išvados padaryti negalima. Nurodė, kad, remiantis byloje surinktais įrodymais, administratorius negalėjo patvirtinti, jog eismo įvykio dieną, t. y. 2008 m. liepos 1 d., A. S. vykdė atsakovo, kaip darbdavio, nurodymus. Pažymėjo, kad nors eismo įvykis įvyko, tačiau atsakovo turimuose darbo laiko apskaitos dokumentuose yra nurodyta, kad 2008 m. liepos 1 d. A. S. dirbo atsakovo įmonėje visą dieną, taip pat A. S. savo procesiniuose dokumentuose nepaaiškino, kodėl atlikdamas neva darbines užduotis, jis jas vykdė atsakovui nepriklausančiu automobiliu. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas BUAB „Baltic business corporation“ ir išregistruota UAB „Flarup Baltic“, kuriai priklausė transporto priemonė VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. ( - ), būtų kaip nors susijusios, todėl sprendė, jog A. S. automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. ( - ), valdė savo iniciatyva ir be atsakovo BUAB „Baltic business corporation“ žinios. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų išreiškęs valią, jog jo darbuotojas vykdytų darbines funkcijas su svetimu automobiliu, kad būtų davęs pavedimus šias funkcijas vykdyti. Pažymėjo, kad byloje nėra pateiktų jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog atsakovas galėjo valdyti automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. ( - ) bet kokiu teisėtu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad tretysis asmuo A. S. automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. ( - ), valdė savo iniciatyva, teismas sprendė, jog negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad šio automobilio, kaip padidinto pavojaus šaltinio, valdytojas eismo įvykio dieną buvo atsakovas ir kad atsakovas eismo įvykio dieną buvo prisiėmęs atsakomybę už automobiliu VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. ( - ), padarytą žalą bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo to, kas ir kokiu pagrindu bei tikslu automobilį valdytų.

12III. Atskirojo skundo argumentai

13Atskiruoju skundu Draudikų biuras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį ir patvirtinti kreditoriaus reikalavimą atsakovui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

141. Tikėtina, kad esant A. S. savavališkam išvažiavimui iš darbo jo metu, jis būtų arba atleistas iš darbo, arba atsakovas būtų skyręs jam drausminę nuobaudą, tačiau jokių duomenų, pagrindžiančių A. S. važiavimą autostrada Vilnius – Klaipėda darbo metu be darbdavio, t. y. atsakovo, nurodymo, bankroto administratorius nepateikė. Priešingai, remiantis bylos duomenimis, A. S. dirbo BUAB „Baltic business corporation“ iki 2009 m. kovo 13 d.

152. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SODRA) duomenimis, A. S. dirbo BUAB „Baltic business corporation“ nuo 2007 m. gegužės 17 d. iki 2009 m. kovo 13 d. Be to, pats A. S. Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-6892-877/2011 metu nuosekliai tvirtino, kad minėto eismo įvykio metu jis dirbo atsakovui ir vykdė darbdavio nurodymus.

163. Ieškovas niekada neginčijo aplinkybės, jog minėta transporto priemonė buvo registruota UAB „Flarup Baltic” vardu. Tačiau šiuo atveju, ieškovo reikalavimas atsakovui yra grindžiamas ne CK 6.270 straipsnio, o CK 6.264 straipsnio nuostatomis. Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais bei nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad A. S. 2008 m. liepos 1 d. įvykusio eismo įvykio metu vykdė atsakovo nurodymus ir veikė jo interesais.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Byloje kilęs nuostolių atlyginimo klausimas, kurio pagrindą sudaro Draudikų biuro reikalavimas dėl sumokėtų išmokų grąžinimo pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį. Pareikšdamas šį reikalavimą atsakovui BUAB „Baltic business corporation“, Draudikų biuras siekia savo finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje.

19Vadovaujantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu Draudikų biuras turi pareigą sumokėti išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jeigu kaltininkas padarė žalos Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Įgyvendinęs šią savo pareigą, Draudikų biuras įgyja teisę pareikšti regresinį reikalavimą dėl sumokėtų išmokų grąžinimo. Šio reikalavimo teisinis pagrindas yra TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, pagal kurią Draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šiam Draudikų biuro reikalavimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, kaip reikalavimui dėl Draudikų biurui padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2012).

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta atsakingo už žalos padarymą asmens ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, atsakomybė yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Tai reiškia, jog Draudikų biuras turi teisę reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

21Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008 m. liepos 1 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu A. S. vairuojamas automobilis VW PASSAT, valstybinis numeris ( - ), atsitrenkė į K. Z. vairuojamą automobilį Audi A6, valstybinis numeris DFV 267 (1 t., b.l. 20, 22). Dėl šio eismo įvykio kaltu buvo pripažintas A. S., o nukentėjusiu - K. Z.. Eismo įvykio metu A. S. vairuojama transporto priemonė priklausė UAB „Flarup Baltic“ ir buvo neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AB „Lietuvos draudimas“, veikdamas 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 pagrindu, nustatė šio eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį ir ją atlygino, sumokėdamas 10 059,66 Lt dydžio išmoką (1 t., b.l. 23-42). Ieškovas kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ Draudikų biuro vardu K. Z. išmokėtą išmoką (1 t., b.l. 43-44) ir tuo pagrindu regreso tvarka pareiškė reikalavimą atsakovui BUAB „Baltic business corporation“ dėl sumokėtos 10059,66 Lt dydžio išmokos grąžinimo, kadangi dėl eismo įvykio kaltu pripažintas A. S. tuo metu dirbo atsakovo įmonėje ir vykdė darbdavio jam pavestą atlikti užduotį, vairuodamas atsakovo jam perduotą naudoti automobilį.

22Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi atmetė Draudikų biuro prašymą dėl jo finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Baltic business corporation“ byloje, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindinės atsakovo deliktinės atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį atsiradimo sąlygos – byloje nėra pateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad atsakovas galėjo valdyti automobilį bet kokiu teisėtu pagrindu. Teismas, nenustatęs teisėto atsakovo valdymo teisės atsiradimo pagrindo ir padaręs išvadą dėl įrodymų, patvirtinančių, jog A. S. vykdė darbines funkcijas, nebuvimo (darbo laiko apskaitos dokumentuose nurodyta, kad 2008 m. liepos 1 d. A. S. dirbo atsakovo įmonėje visą dieną), padarė išvadą, kad A. S. automobilį valdė savo iniciatyva be atsakovo žinios.

23Kreditoriaus Draudikų biuro atskirojo skundo pagrindą, ginčijant Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, sudaro argumentai dėl netinkamo atsakovo deliktinę atsakomybę reglamentuojančių materialinių teisės normų taikymo, kadangi kreditorius savo pareikštą reikalavimą grindė CK 6.264 straipsnio 1 dalyje, o ne CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindu, t.y. samdančio darbuotojus asmens atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, o ne atsakomybe už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Apeliantas savo atskirąjį skundą taip pat grindžia netinkamu byloje esančių įrodymų vertinimu, padarant neteisingą išvadą, jog eismo įvykio metu A. S. nevykdė darbdavio nurodymų ir transporto priemone naudojosi be atsakovo žinios ir ne jo interesais.

24Sprendžiant dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, būtina tinkamai nustatyti Draudikų biuro pareikštų reikalavimų pagrindą. Pažymėtina, jog, remiantis bendrosiomis ieškinio institutą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, ieškovas teismui pateikiamame ieškinyje privalo nurodyti ieškinio turinį sudarančias dvi sudedamąsias ieškinio dalis, elementus – ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą. Pagal civilinio proceso įstatymą ieškovas nėra įpareigotas ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Kita vertus, ieškovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo manymu, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan. Tačiau ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr, 3K-3-124/2005; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; kt.). Teismas turi pritaikyti konkrečiam ginčo santykiui tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Tokie teismo veiksmai nėra vertinami kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (CPK 42 str. 1 d., 135 str. 1 d. 2 ir 4 p., 141 str.).

25Vadovaujantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalimi kiekviena naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Įstatyme nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo (TPVCAPDĮ 4 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl subjekto, turinčio pareigą sudaryti draudimo sutartį transporto priemonės nuomos ar panaudos atveju, yra konstatavęs, jog nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas. Tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, asmeniu, atsakingu Draudikų biurui, yra automobilio savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, o taip pat įvertinus tą aplinkybę, jog byloje neginčytinai nustatyta, jog eismo įvykio metu neapdraustos transporto priemonės savininkas buvo UAB „Flarup Baltic“, kuris šiuo metu kaip juridinis asmuo yra pasibaigęs dėl jo likvidavimo, sprendžiant dėl atsakovo prievolės sudaryti draudimo sutartį, aktualiu tampa BUAB „Baltic business corporation“ valdymo teisės į minėtą automobilį, jei ji buvo atsiradusi, ir jos atsiradimo pagrindo nustatymas.

26Tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas ir valdytojas nesutampa, kyla transporto priemonės valdytojo objektyviosios deliktinės civilinės atsakomybės klausimas. Objektyviosios deliktinės civilinės atsakomybės teisinis pagrindas – CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prievolė atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jei asmens veikla yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams. Šiam deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindui būdinga, kad kaltė nėra būtina jos atsiradimo sąlyga. Objektyviosios civilinės atsakomybės esmė ir prigimtis sąlygoja tai, kad tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte. Pagal CK 6.270 straipsnio 2 dalį, šios civilinės atsakomybės subjektu yra asmuo, kuris didesnio pavojaus šaltinį valdo nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t.t.). Todėl, lyginant su subjektais, kurių civilinė atsakomybė Draudikų biuro atžvilgiu kylą dėl pareigos sudaryti draudimo sutartį neįvykdymo, objektyviosios deliktinės civilinės atsakomybės atveju galimų civilinės atsakomybės subjektų, privalančių atlyginti žalą, ratas yra žymiai platesnis, kadangi jų atsakomybė kyla dėl daikto, kuris yra didesnio pavojaus šaltinis, valdymo bet kokiu teisėtu pagrindu.

27Tuo atveju, kai didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra ir samdantis darbuotojus asmuo, o žala atsirado dėl darbuotojo kaltės, galima CK 6.264 straipsnio 1 dalyje ir 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų dviejų civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų sutaptis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tokiu atveju, kai didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu valdytojo interesais ar tikslais didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį, bet ne pagal CK 6.264 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2007 ir 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2008). Sprendžiant dėl teisinio deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindo, kai žala padaroma darbuotojui naudojant jam darbdavio perduotą transporto priemonę, CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma (atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą) vertintina kaip specialioji norma CK 6.264 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos (samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės) atžvilgiu, kadangi ji apima ne bet kokius darbuotojo padarytos žalos atlyginimo atvejus, bet tik tuos, kai žalą darbuotojas padaro darbinių pareigų ėjimo metu naudodamas jam darbdavio perduotą didesnį pavojaus šaltinį, pavyzdžiui automobilį. Taigi minėtoje CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje normoje numatytas deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindas siejamas su žalos atsiradimu dėl konkrečios priemonės, patenkančios į didesnio pavojaus šaltinio sampratą, naudojimo. Šios priemonės naudojimas sąlygoja griežtesnį jos valdytojo deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindo reglamentavimą, kadangi tai atsakomybė be kaltės. Jos atsiradimą sąlygoja TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo pažeidimas, pagal kurį transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Neapdraustos transporto priemonės naudojimas ir perdavimas naudoti kitiems asmenims yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai, kurie sąlygoja automobilio valdytojo atsakomybės Draudikų biurui atsiradimą. Civilinei atsakomybei už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą taikyti nustatytinos šios civilinės atsakomybės sąlygos: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai – žalos padarymo didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu faktas, priežastinis ryšys – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaip jau minėta šioje nutartyje, kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Pastarųjų aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui (atsakovams).

28Trečiajam asmeniui A. S. teigiant, kad eismo įvykis kilo, kai jis, eidamas darbines pareigas, naudojo darbdavio jam perduotą neapdraustą transporto priemonę, teisinę reikšmę BUAB „Baltic business corporation“ civilinės atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį atsiradimo pagrindui, visų pirma, turėtų faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo valdymo teisės atsiradimu transporto priemonės atžvilgiu, nustatymas. Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartyje esanti išvada, jog byloje nėra jokių atsakovo valdymo teisę patvirtinančių įrodymų, buvo padaryta Draudikų biurui nerealizavus savo pareigos įrodyti šios aplinkybės, kadangi kreditorius, netinkamai atlikęs savo reikalavimų pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, buvo klaidingai įsitikinęs, jog ši aplinkybė neturi būti įrodinėjama kaip neturinti teisinės reikšmės ginčo teisingam išsprendimui.

29CPK 160 straipsnyje nustatyti teismo posėdžio pirmininko įgalinimai, kuriais jis naudojasi įgyvendindamas CPK 158 ir 159 straipsniuose jam priskirtas funkcijas. Pagal CPK 158 straipsnio 3 dalį teismo posėdžio pirmininkas turi rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu. Ši jo pareiga detaliau reglamentuojama CPK 159 straipsnyje. Jame nustatyta, kad posėdžio pirmininkas rūpinasi, jog būtų nustatytos išsamios esminės bylos aplinkybės (CPK 159 str. 1 d.). Bylos esminių aplinkybių ištyrimas turi didelę reikšmę, nes pagal visapusiškai ir objektyvai ištirtas aplinkybes yra vertinami įrodymai (CPK 185 str.). Tačiau tai neturi būti suprantama, kad teismas visada pats renka įrodymus. Teismo veiksmai renkant įrodymus, t. y. jų rinkimo tvarka (kas, kam, kokia forma ir būdu pateikia įrodomuosius faktinius duomenis), reglamentuojami CPK 179 straipsnyje. Pagal jį teismas gali vertinti įrodymus dėl jų apimties pakankamumo, t. y. ar jie surinkti apie visas svarbias bylos aplinkybes, bet ne dėl įrodymų pakankamumo kokybės – ar jie patikimi ir įtikinantys. Pagal CPK 159 straipsnį 1 dalį teismo posėdžio pirmininkas rūpindamasis tinkamu bylos išnagrinėjimu užduoda klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauja iš jų paaiškinimų, nurodo jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti, pareikalauja įrodymų apie šias aplinkybes. Teismo sprendime kaip neįrodytomis galima remtis tik tomis aplinkybėmis, dėl kurių: 1) teismas nusprendė ar pagal įstatymą privalėjo veikti aktyviai – rinkti įrodymus pats – ir taip veikdamas negavo pakankamai įrodančių duomenų; arba 2) teismas dalyvaujantiems byloje asmenims, veikiantiems rungimosi pagrindais, nurodė, kokioms konkrečiu atveju aplinkybėms patvirtinti ar paneigti reikia pateikti įrodymus, o šalys po teismo nurodymo nesugebėjo pateikti, teismo vertinimu, patikimų ir įtikinančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

30Teismas, spręsdamas bylą, kurioje viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė, turi būti aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2010). Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadą dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1020/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

31Atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju susiklosčiusius materialiuosius teisinius reikalavimus bei į tai, kad turtiniai reikalavimai pareikšti bankrutavusiai įmonei, teismas privalėjo nurodyti šalims, kokios faktinės bylos aplinkybės nagrinėjamu atveju yra svarbios tam, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai. Nepakanka nurodyti, kad ieškovas privalo įrodyti žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių). Turi būti nurodyta, dėl kokių konkrečių faktinių bylos aplinkybių jis turi pateikti įrodymus. Jie nustatomi pagal tai, kokias aplinkybes teismas ketina vertinti kaip svarbias, kad būtų visapusiškai išnagrinėta byla. Šalis, pasirinkdama įrodymo priemones, turi nepažeisti įrodymų leistinumo reikalavimų, teikti su byla susijusius duomenis (CPK 177 str. 4 d., 180 str.).

32Atsižvelgiant į tai, jog teismas nenurodė reikalavimą bankroto byloje pareiškusiam Draudikų biurui, kad atsakovo BUAB „Baltic business corporation“ valdymo teisės transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis numeris ( - ), atžvilgiu buvimas ir šios teisės atsiradimo pagrindas buvo aplinkybės, kurias būtina nustatyti, siekiant, kad byla būtų išspręsta teisingai, nepareikalavo pateikti įrodymų apie šias aplinkybes, o kreditorius jų nepateikė dėl netinkamo savo reikalavimo faktinį pagrindą sudariusių aplinkybių teisinio kvalifikavimo, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko pareigą rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu ir neatskleidė bylos esmės. Todėl esminė kreditoriaus reikalavimo atmetimo pagrindą lėmusi išvada dėl atsakovo valdymo teisės minėtos transporto priemonės atžvilgiu bet kokiu teisėtu pagrindu nebuvimo nagrinėjamu atveju negali būti pripažinta pagrįsta ir sudariusia kreditoriaus reikalavimo bankroto byloje atmetimo pagrindą. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis naikintina, o pareiškėjo Draudikų biuro prašymas patvirtinti 10059,66 Lt kreditorinį reikalavimą BUAB „Baltic Business corporation“ bankroto byloje perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi neatskleista sprendžiamo klausimo esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus jo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

33Pažymėtina, jog nagrinėjant kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo klausimą iš naujo pirmosios instancijos teisme, Draudikų biuras, pasinaudodamas visomis galimomis įrodinėjimo priemonėmis, turėtų pateikti įrodymus, kas – ar atsakovas BUAB „Baltic business corporation“, ar tretysis asmuo A. S. – valdė transporto priemonę VW PASSAT, valstybinis numeris ( - ) ir kokiu teisiniu pagrindu. Tai gali būti ne tik rašytiniai įrodymai, patvirtinantys sandorio buvimą, bet ir kiti rašytiniai įrodymai (pavyzdžiui, duomenys apie transporto priemonės draudimą iki UAB „Flarup Baltic“ išregistravimo ir po jo, transporto priemonės techninės apžiūros duomenys iki ir po šios įmonės išregistravimo, atsakovo ir UAB „Flarup Baltic“ ryšys ir kt.), liudytojų parodymai. Tuo tikslu būtų tikslinga svarstyti klausimą dėl UAB „Flarup Baltic“ ir BUAB „Baltic business corporation“ buvusių vadovų ir/ar akcininkų kvietimo liudyti į bylą dėl teisinę reikšmę turinčių aplinkybių nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, jog, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, D. R. nuo 2003 m. gegužės 2 d. iki 2011 m. kovo 30 d. buvo BUAB „Baltic business corporation“ vadovė, o nuo 2003 m. gegužės 2 d. iki 2010 m. kovo 17 d. – ir šios įmonės akcininkė. Ta pati D. R. nuo 2006 m. spalio 13 d. iki 2006 m. lapkričio 29 d. buvo UAB „Flarup Baltic“ vadovė ir vienintelė jos akcininkė. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo, byloje nesant papildomų įrodymų, visiškai atmesti tą aplinkybę, jog minėtos įmonės, nors ir ne eismo įvykio dieną, tačiau buvo susijusios, kas galėjo lemti atitinkamų sprendimų dėl valdymo teisių į konkretų turtą perdavimo praeityje priėmimą.

34Nenustačius, kad UAB „Flarup Baltic“ būtų perdavusi atsakovui BUAB „Baltic business corporation“, trečiajam asmeniui A. S. ar kuriam kitam asmeniui transporto priemonės valdymo teisės, byloje turi būti sprendžiama, ar UAB „Flarup Baltic“ eismo įvykio metu nebuvo praradęs galimybės valdyti minėtą transporto priemonę dėl BUAB „Baltic business corporation“ ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, gali būti sprendžiamas atsakovo civilinės atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnio 3 dalį klausimas. Minėtoje normoje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Tokiu atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai.

35Pažymėtina, jog CK 6.270 straipsnio 3 dalis nagrinėjamoje byloje galėtų būti taikoma ir sprendžiant dėl Draudikų biuro pareikštų reikalavimų pagrįstumo tuo atveju, jei, nustačius, kad atsakovas buvo teisėtas eismo įvykį sukėlusios nedraustos transporto priemonės valdytojas, paaiškėtų, jog jis galimybę ją valdyti prarado dėl trečiojo asmens A. S. neteisėtų asmenų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2008 m. liepos 1 d. eismo įvykio metu nedraustą transporto priemonę vairavusį ir įvykio kaltininku pripažintą A. S. bei BUAB „Baltic business corporation“ siejo darbo teisiniai santykiai (1 t., b.l.63). Todėl, jei pakartotinai nagrinėjant bylą paaiškėtų, jog atsakovas kaip darbdavys ir galimai teisėtas transporto priemonės valdytojas nebuvo perdavęs trečiajam asmeniui jos naudoti jo darbinių pareigų atlikimo tikslu arba, nors ir buvo perdavęs, tačiau A. S. ją naudojo ne įmonės interesais ir tikslais, kiltų ginčo santykių kvalifikavimo pagal CK 6.270 straipsnio 3 dalį klausimas, sprendžiant tiek dėl asmeninės A. S. civilinės atsakomybės, tiek dėl solidarios jo ir atsakovo BUAB „Baltic business corporation“ civilinės atsakomybės. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas išvadą, kad A. S. eismo įvykį 2008 m. liepos 1 d. sukėlė savo iniciatyva be atsakovo žinios naudodamas nedraustą transporto priemonę, padarė netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nesant pakankamai įrodymų. Įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraštis, patvirtinantis faktą, jog darbuotojas A. S. dirbo visą 2008 m. liepos 1 d. dieną atsakovo įmonėje, nei patvirtina, nei paneigia aplinkybės, jog tretysis asmuo negalėjo darbdavio pavedimu ir transporto priemone vykdyti darbines funkcijas. Todėl Draudikų biuro reikalavimo patvirtinimo klausimą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šios aplinkybės (kas valdė transporto priemonę ir kokiu pagrindu, ar darbuotojas eismo įvykio metu vykdė atsakovo pavedimus pagal darbo sutartį ir kt.) turi būti papildomai tiriamos, apklausiant BUAB „Baltic business corporation“ vadovą ir/ar šios įmonės dalyvius, ar dalyvaujantiems byloje asmenims pateikiant kitus įrodymus. Atsižvelgiant į surinktus naujus įrodymus ir nustatytas atitinkamas aplinkybes, gali būti sprendžiamas klausimas dėl galimo trečiojo asmens A. S. teisinio statuso byloje pakeitimo (CPK 45 str.).

36Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog minėti proceso teisės pažeidimai, neužtikrinus tinkamo bylos išnagrinėjimo, siekiant išsamiai ištirti visus galimus įrodymus ir atlikti jų objektyvų vertinimą, kas yra būtina bylos teisingo išnagrinėjimo sąlyga, sudaro pagrindą panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį ir kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.). Pakartotinai nagrinėjant šį klausimą pirmosios instancijos teisme, turėtų būti užtikrintas tinkamas dalyvaujančių byloje asmenų įrodinėjimo pareigos įgyvendinimas, siekiant nustatyti teisinę reikšmę nagrinėjamu atveju turinčias aplinkybes, atliktas pateiktų įrodymų tyrimas ir vertinimas.

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

38Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašymą patvirtinti jo 10059,66 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Baltic business corporation“ bankroto byloje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus... 5. Atskiruoju skundu keliamas Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d.... 6. Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi iškėlė UAB... 7. Kreditorius Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau... 8. Tretysis asmuo A. S. nurodė, jog įvykio metu dirbo darbų vadovu atsakovo... 9. Atsakovas BUAB „Baltic business corporation“ nesutiko su prašymu... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi atmetė Draudikų... 12. III. Atskirojo skundo argumentai... 13. Atskiruoju skundu Draudikų biuras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 14. 1. Tikėtina, kad esant A. S. savavališkam išvažiavimui iš darbo jo metu,... 15. 2. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SODRA)... 16. 3. Ieškovas niekada neginčijo aplinkybės, jog minėta transporto priemonė... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 18. Byloje kilęs nuostolių atlyginimo klausimas, kurio pagrindą sudaro Draudikų... 19. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu Draudikų biuras turi... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog TPVCAPDĮ 17... 21. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008 m. liepos 1 d. įvyko eismo įvykis,... 22. Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi atmetė Draudikų... 23. Kreditoriaus Draudikų biuro atskirojo skundo pagrindą, ginčijant Kauno... 24. Sprendžiant dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutarties... 25. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalimi kiekviena naudojama transporto... 26. Tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas ir valdytojas nesutampa, kyla... 27. Tuo atveju, kai didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra ir samdantis... 28. Trečiajam asmeniui A. S. teigiant, kad eismo įvykis kilo, kai jis, eidamas... 29. CPK 160 straipsnyje nustatyti teismo posėdžio pirmininko įgalinimai, kuriais... 30. Teismas, spręsdamas bylą, kurioje viena iš šalių yra bankrutuojanti... 31. Atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju susiklosčiusius materialiuosius... 32. Atsižvelgiant į tai, jog teismas nenurodė reikalavimą bankroto byloje... 33. Pažymėtina, jog nagrinėjant kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo klausimą... 34. Nenustačius, kad UAB „Flarup Baltic“ būtų perdavusi atsakovui BUAB... 35. Pažymėtina, jog CK 6.270 straipsnio 3 dalis nagrinėjamoje byloje galėtų... 36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 37. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti...