Byla 2A-319-943/2016
Dėl skolos už statybos rangos darbus priteisimo, trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Sveikatos centro „Energetikas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-373-479/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“ ieškinį nurodytai atsakovei dėl skolos už statybos rangos darbus priteisimo, trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. ieškovė UAB „KRK Baltic“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB SC „Energetikas“ 54 433,53 Eur (187 948,11 Lt) dydžio skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. 2015 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo. Ieškovės atstovas pareiškė, kad atsisako nuo dalies ieškinio sumos ‑ 1 502,16 Eur (5 186,66 Lt), priteisimo, nes teismo ekspertas išvadose konstatavo, jog tokio dydžio lėšos reikalingos ieškovės atliktų darbų defektams ištaisyti.
  3. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. vasario 5 d. su atsakove sudarė Statybos rangos sutartį (toliau – rangos sutartį, sutartį), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus pastato statybos rangos darbus. Šalys sutarė, kad sutarties kaina yra 286 082 Eur (987 784,11 Lt), darbai turi būti pradėti ir baigti vykdyti sutarties priede Nr. 2 „Kalendorinis darbų vykdymo grafikas“ numatytais terminais. Ieškovė paaiškino, kad 2013 m. kovo 1 d. ji informavo atsakovę apie tai, jog sutarties vykdymo laikotarpiu paaiškėjo būtinumas atlikti papildomus statybos rangos darbus, kurie nenumatyti šalių sudarytoje rangos sutartyje, bei kurie įtakos darbų atlikimo terminą. Ieškovė pasiūlė atsakovei sudaryti rangos sutarties pakeitimą ir numatyti atlyginimą ieškovei už papildomų darbų atlikimą. Nors šalys rangos sutarties pakeitimo nesudarė, ieškovei atsakovės valdybos pirmininkas G. M. pranešė, jog dėl atlyginimo už papildomus darbus tarp šalių ginčo neiškils ir ieškovė gali papildomus darbus atlikti. Ieškovė teigė, jog tai, kad su atsakove buvo susitarusi dėl papildomų darbų atlikimo patvirtina ir derybos tarp šalių: 2013 m. kovo 2 d. nusiuntė atsakovei papildomų darbų sąmatą, 2013 m. kovo 8 d. gavo iš atsakovės pastabas dėl jos, todėl tą pačią dieną nusiuntė atsakovei pakoreguotą sąmatą su atsakovo pageidautomis pozicijomis bei kainų pagrįstumu. Kadangi ieškovo atstovai sutiko su papildomų darbų atlikimu bei šalys žodžiu suderino papildomų darbų atlikimo kiekius ir kainas, ieškovė, atlikusi papildomus darbus už 131 866,86 Lt sumą, pareikalavo, kad atsakovė už juos apmokėtų, tačiau atsakovė sumokėti atsisakė.
  4. Ieškovės teigimu, atsakovė taip pat nesumokėjo ieškovei 43 760,17 Eur (151 095,11 Lt) skolos ir 1 444,09 Eur (4 986,14 Lt) delspinigių už tinkamai ir laiku atliktus statybos darbus, numatytus rangos sutartyje. 2013 m. liepos 19 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 28 964,52 Eur (100 000 Lt), kuriuos ieškovė įskaitė kaip dalinį apmokėjimą už papildomus statybos rangos darbus, todėl atsakovės skola už papildomus darbus sudaro 9 230 Eur (31 866,86 Lt). Dėl to ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 54 446,15 Eur (187 948,11 Lt) dydžio skolą (t. b. l. 114), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  5. Atsakovė UAB SC „Energetikas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė nurodė, kad ieškovė statybos rangos sutartyje nurodytus darbus atliko nekokybiškai. Atsakovė dar 2013 m. liepos 5 d. pateikė pretenziją dėl darbų trūkumų, tačiau ieškovė nurodytų darbų trūkumų nepašalino. Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovė pažeidė sutartyje numatytus darbų atlikimo terminus. Atsakovė teigė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti apmokėjimo už atliktus darbus kol nėra pašalinti statybos darbų trūkumai ir nėra pasirašytas baigiamasis atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas, todėl atsakovė savo įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį nepažeidė. Atsakovė pažymėjo, kad šalys raštu nesusitarė dėl papildomų darbų atlikimo, todėl atlikdama šiuos darbus ieškovė veikė savo rizika ir atsakovė neprivalo sumokėti už ieškovės papildomai atliktus darbus.
  1. Atsakovė pareiškė priešieškinį ieškovei, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 6 330,91 Eur (21 859,36 Lt) nuostolių, 3 524,96 Eur (12 170,99 Lt) netesybų, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovė nurodė, kad ieškovei buvo perduota 2 983,68 kv.m. akmens masės plytelių. Atsakovė paaiškino, kad iš viso fasado įrengimui buvo panaudota 2 554 kv.m. plytelių, todėl statybos procese nepanaudotą kiekį plytelių - 429,68 kv.m., ieškovė privalėjo grąžinti, to nepadarius atsakovė patyrė 6 330,91 Eur (21 859,36 Lt) nuostolių.
  3. Atsakovė mano, kad už pavėluotai atliktus darbus ieškovė pagal Statybos rangos sutarties 10.2 p. privalo sumokėti 353,62 Eur (1 220,99 Lt) baudą. Be to, ieškovė pagal sutarties 10.3 p. privalo sumokėti 275 Eur (950 Lt) netesybų už termino perduoti statybos darbus pažeidimą. Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovė privalo sumokėti 2 896,0 Eur (10 000 Lt) netesybų pagal sutarties 10.4 p., nes netinkamai vykdė sutarties 6.2.12 p. nurodytą įsipareigojimą pašalinti statybines šiukšles.
  4. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad visi panaudotų plytelių kiekiai buvo suderinti su statybos techniniu prižiūrėtoju ir yra užfiksuoti statybos darbų žurnale, pagal kurį panaudota 2858 kv.m. fasado plytelių. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad klijuojant plyteles galimas iki 15 proc. plytelių dalinis sugadinimas ir jų likutis. Ieškovė teigė, jog statybos darbai nebuvo baigti sutartyje nustatytu terminu ne dėl ieškovės kaltės.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės UAB SC „Energetikas“ 50 589,98 Eur skolą bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas, apskaičiuotas pagal skolos sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovei UAB SC Energetikas“ iš ieškovės UAB „KRK Baltic“ 1 216,40 Eur dydžio baudą bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas, apskaičiuotas pagal baudos sumą, nuo bylos pagal priešieškinį iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Kitą priešieškinio dalį atmetė.
  2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl skolos už darbus, atliktus pagal šalių sudarytą sutartį, priteisimo, nustatė, kad atsakovė, pateikdama tripliką, pripažino, jog pagal skolos ir pavedimų suvestinę atsakovės skola ieškovei sudarytų 20 058,50 Eur (69 258 Lt). Be to, atsakovė 2013 m. liepos 5 d. pretenzijoje ieškovei nurodė, kad atsakovei padarytų nuostolių suma sudaro 14 825 Eur (51 188 Lt). Tai įrodo, kad atsakovė, reikšdama ieškovei pretenzijas dėl nuostolių, sustabdė įsipareigojimų pagal pagrindinę sutartį vykdymą ir su ieškove už priimtus darbus iš dalies neatsiskaitė. Teismas konstatavo, kad atsakovė ieškovei pagal rangos sutartį yra skolinga 14 798,17 Eur (51 095,11 Lt) ir 491,77 Eur (1 698 Lt) dydžio delspinigius, bendrai 15 289,90 Eur (52 793 Lt).
  3. Teismas, spręsdamas dėl skolos už papildomus darbus priteisimo, atsižvelgė į tai, jog ieškovė atsakovei pranešė apie statybos darbų vėlavimą nulemiančias priežastis, į tai, kad ieškovės atlikti papildomi darbai buvo akivaizdūs, šių darbų atlikimo atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, teismo paskirtos ekspertizės išvadose yra nurodyta, jog ieškovės byloje pateikti papildomų darbų atlikimo aktai yra teisėti ir papildomų darbų vertė yra 33 241,50 Eur (114 776,24 Lt). Teismas sprendė, kad ir darbai, kurių ekspertas negalėjo tinkamai patikrinti, yra faktiškai atlikti, jų atlikimą patvirtina bylos medžiaga ir yra pagrindas priteisti ieškovei 3 560,74 Eur (12 294,54 Lt) už kamino mūro darbus, betoninių konstrukcijų ardymo darbus. Įvertinęs bylos aplinkybes teismas konstatavo, jog ieškovė įrodė papildomų darbų, kurių vertė 36 802,24 Eur (127 070,78 Lt), atlikimą. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė sutiko su teismo ekspertizės akte nurodytais darbų defektais, kurių vertė 1 502,16 Eur (5 186,66 Lt). Taigi ieškovė šioje dalyje ieškinio reikalavimus sumažino ir ieškovei priteistina lėšų suma buvo mažinama iki 35 300,08 Eur (121 884,12 Lt).
  4. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad atsakovė ieškovei nesumokėjo 15 289,90 Eur už statybos darbus pagal pagrindinę sutartį, taip pat ieškovei nesumokėta 35 300,08 Eur (121 884,12 Lt) už papildomus darbus. Dėl to iš atsakovės teismas ieškovei priteisė 50 589,98 Eur (174 677,08 Lt).
  5. Teismas, netenkindamas atsakovės priešieškinio dalies dėl nuostolių priteisimo, atsižvelgė į tai, kad atsakovė vykdė statinio priežiūrą ir atsakovė turėjo pareigą perduoti ieškovei tiek plytelių, kiek buvo reikalinga statybos darbams atlikti, taigi jeigu atsakovė perdavė ieškovei nustatytą plytelių kiekį, tai atsakovė pripažino, jog toks plytelių kiekis gali būti panaudotas fasado remonto darbams atlikti. Teismo ekspertas išvadose patvirtino, jog pagal bylos duomenis ieškovei buvo perduota 2 983 kv. m. plytelių. Statybos prižiūrą vykdęs R. M. priėmė darbus ir statybos darbų žurnale patvirtino 2 729 kv. m. plytelių panaudojimą. Tai, kad vėliau statybos prižiūrėtojas nurodė mažesnį panaudotų plytelių kiekį, tai yra 2 554 kv. m., atsakovės nuostolių nepatvirtina.
  6. Atsakovė priešieškiniu prašė teismo priteisti iš ieškovės 2 896,0 Eur (10 000 Lt) už termino išvežti šiukšles praleidimą. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog šiukšlės buvo pašalintos iš statybos vietos 2013 m. rugsėjo 4 d., o rangos sutartimi numatyti darbai turėjo būti atlikti iki 2013 m. birželio 1 d. Taigi ieškovė laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d. sutartinių įsipareigojimų dėl šiukšlių išvežimo neįvykdė. Tačiau teismas įvertino ir tai, kad atsakovė į teismą dėl atsakomybės taikymo ieškovei kreipėsi 2014 m. sausio 23 d. ir praleido iš dalies 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl atsakovė turi teisę į baudų apskaičiavimą už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 23 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d., tai yra laikotarpiui, dėl kurio senaties terminas nėra praleistas. Teismas nustatė, kad bendra baudų suma sudarytų 2 432,80 Eur (8 400 Lt). Tačiau teismas įvertino ir tai, kad atsakovė priešieškiniu pripažino baudų dydį nepagrįstai dideliu ir jas mažino ½ dalimi. Dėl to teismas ieškovei skirtinos baudos dydį sumažino iki 1 216,40 Eur (4 200 Lt).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB SC „Energetikas“ prašo: 1) Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį dėl 18 850,64 Eur (65 087,49 Lt) skolos ir nuo šios sumos skaičiuojamų palūkanų priteisimo panaikinti; 2) panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas dėl 6 330,90 Eur (21 859,33 Lt) nuostolių priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinio dalį dėl 18 850,64 Eur (65 087,49 Lt) atmesti, o priešieškinio dalį dėl 6 330,90 Eur (21 859,33 Lt) nuostolių priteisimo patenkinti; 3) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas; 4) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  2. Atskirai nuo apeliacinio skundo gautu procesiniu dokumentu prašoma priimti papildomai teikiamus įrodymus.
  3. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. . Pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo iš atsakovės ieškovei priteistiną sumą už jos atliktus darbus pagal rangos sutartį, kadangi ji yra ne 14 798,17 Eur (51 095,11 Lt), o 391,78 Eur (1 352,75 Lt). Ieškovė pateikė atsakovei apmokėti 4 sąskaitas faktūras bendrai 248 858,35 Eur (859 258,11 Lt) sumai, iš jų 228 799,81 Eur (790 000 Lt) atsakovė sumokėjo. Be to ieškovė neapmokėjusi atsakovei už darbuotojų apgyvendinimą 19 666,75 Eur (67 905,36 Lt) sumos, kurią atėmus gaunasi 391,78 Eur (1 352,75 Lt) suma, kuri ir turi būti vertinama kaip atsakovės ieškovei priteistina skola už rangos sutartimi atliktus darbus. Neteisingai apskaičiuoti ir iš atsakovės priteisti delspinigiai.
    2. . Apeliantė nesutinka ir su sprendimo dalimi, kuria iš jos priteista atlyginti ieškovei už papildomus darbus, kadangi darbų 3 560,74 Eur (12 294,54 Lt) sumai atlikimo fakto ir kiekio ekspertas negalėjo patikrinti, todėl šia suma mažintinas iš atsakovės ieškovei priteistas atlyginimas už papildomus darbus.
    3. . Teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės atlyginti ieškovei 6 330,90 Eur (21 859,36 Lt) negrąžintų plytelių kainos, kadangi byloje įrodyta, kad ieškovei buvo perduotas ir nepanaudotas 429,68 kv.m. plytelių kiekis, už kurį ieškovė turi atsakyti.
  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „KRK Baltic“ prašo Klaipėdos apygardos teismo skundžiamą sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista 491,77 Eur (1 698 Lt) delspinigių pakeisti ir priteisti 488,34 Eur (1 686 Lt) sumą, likusią ginčijamo sprendimo dalį palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime taip pat prašoma prijungti papildomai teikiamus įrodymus bei netenkinti atsakovės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  2. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1020.1. Ginčijamo sprendimo dalis dėl iš atsakovės ieškovei priteistos skolos pagal rangos sutartį priteisimo yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovei buvo išrašyta sąskaitų faktūrų 248 858,35 Eur (859 258,11 Lt) sumai. Atsakovė sumokėjo 228 799,81 Eur (790 000 Lt) sumą, 5 260,36 Eur (18 163 Lt) sumai buvo atlikta užskaita pagal atsakovės ieškovei išrašytas sąskaitas faktūras, todėl atsakovės likusi už rangos sutartį nesumokėta skola – 14 798,17 Eur (51 095,11 Lt). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė reikalavimo dėl 19 666,75 Eur (67 905,36 Lt) sumos už ieškovės darbuotojų apgyvendinimą nereiškė, prašymo šias sumas užskaityti nepateikė, be to ieškovė niekada šių reikalavimų ir nepripažino, kadangi pagal rangos sutartį atsakovė buvo įsipareigojusi apgyvendinti ieškovės darbuotojus.

1120.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės atlyginti 3 560,74 Eur (12 294,54 Lt) sumą už papildomus darbus: kaminų mūrijimą ir šiukšlių išvežimą, kadangi jų atlikimą patvirtina byloje esančios nuotraukos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas. Be to, ir ekspertas nenurodė, kad darbai neatlikti ar atlikti nekokybiškai, tai kad ekspertizės atlikimo metu ekspertas negalėjo įvertinti darbų kokybės ir masto, nereiškia, kad darbai nebuvo atlikti.

1220.3. Atsakovės reikalavimas atlyginti ieškovei perduotų ir nepanaudotų plytelių kainą yra nepagrįstas, kadangi ieškovei perduotų ir panaudotų plytelių kiekiai aprašyti statybų žurnale. Jo įrašai patvirtina, kad ieškovė sunaudojo, o ne pasisavino jai perduotas plyteles.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

  1. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.
  2. Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamoje Europos žmogaus teisių konvencijos taikymo praktikoje išskirta, kad tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas (plačiąja prasme – aukštesnės instancijos teismas) siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (žr. Oganova v. Georgia, no. 25717/03, 13 November 2007, par. 27, 28). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Šiuo atveju apeliantė skunde išreiškė pageidavimą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau šio savo prašymo motyvų nenurodė. Atsižvelgdamas į tai, kad tik apeliaciniame skunde suformuluotas ir nemotyvuotas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo nesaisto, įvertinęs, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose apeliantė buvo atstovaujama, visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, teismas apeliantės prašymo netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

16Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Apeliantė ir ieškovė, iki bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pateikė papildomus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos medžiagos ir vertinti kartu su kitais įrodymais.
  2. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu. Esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas (CPK 314 straipsnis). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015).
  3. Šiuo atveju apeliantė teikiamais įrodymais siekia pagrįsti argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertinto, kaip teigiama skunde, atsakovės prašymo priteisti nuostolius už ieškovei perduotas ir nepanaudotas plyteles. Teisėjų kolegija susipažinusi su prašomais prijungti papildomais įrodymais (2013 m. kovo – gegužės mėnesį atliktų darbų aktais) nustatė, kad teikiami įrodymai jau yra byloje (t. 1, b. l. 27, 29, 33), todėl siekiant neapkrauti bylos pertekline, analogiška esančiai, informacija papildomai teikiamus apeliantės įrodymus atsisakoma priimti.
  4. Ieškovė, atsikirsdama į apeliantės skundo argumentus dėl įsiskolinimo už darbuotojų maitinimą, pateikė teismui UAB „KRK Baltic“ patvirtintą išrašą iš buhalterinės apskaitos programos. Teisėjų kolegija įvertinusi šį teikiamą įrodymą pažymi, kad turinio prasme jis taip pat nėra naujas įrodymas – ieškovė, teikiamu ieškiniu siekdama pagrįsti atsakovės įsiskolinimo sumą, pateikė žiniaraščio išrašą (t. 1, b. l. 114), tačiau kadangi naujai ieškovės teikiamas įrodymas yra patvirtintas UAB „KRK Baltic“ buhalterės parašu, apima vienu mėnesiu ilgesnį ataskaitinį laikotarpį nei byloje esantis žiniaraštis, bei atspindi šalių vykdytus tarpusavio užskaitymus, todėl jis priimamas ir prijungiamas prie bylos medžiagos.
  5. Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, kad ieškovės naujai teikiamas įrodymas prijungiamas prie bylos medžiagos, o atsakovės neprijungiamas, negali būti vertinama kaip šalių lygiateisiškumo principo pažeidimas, kadangi atsakovės papildomai teikiamas įrodymas yra tapatus byloje esamam, o ieškovės papildomai pateiktas įrodymas formos prasme yra detalesnis ir atspindintis šalių vykdytus tarpusavio atsiskaitymus ir užskaitas, o šį klausimą apeliantė iškėlė tik skunde, todėl ieškovei kilo poreikis atsikirsti į jį naujai pateiktu dokumentu, šios aplinkybės sudaro poreikį jį priimti ir įvertinti kartu su kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog šio naujo įrodymo prijungimas prie bylos nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo ir tuo aspektu, jog dėl analogiško dokumento (2013-01-01 – 2013-08-29 žiniaraščio, t. 1, b. l. 114) turinio ir jo įrodomosios galios atsakovė turėjo galimybę pasisakyti bei teikti paaiškinimus pirmosios instancijos teisme.

17Dėl skolos už Statybos rangos sutartimi atliktus darbus

  1. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp bylos šalių kilo iš 2013 m. vasario 5 d. Statybos rangos sutarties (t. 1, b. l. 103-110). Sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti ir perduoti atsakovei visus sutartyje nurodytus darbus (pastato SC „Energetikas“ rekonstrukcijos darbus), atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovei už tinkamai atliktus ir nustatyta tvarka priimtus darbus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal šalių pasirašytus atliktų darbų aktus (t. 1, b. l. 24, 27, 29, 33), kurie remiantis šalis siejusios sutarties nuostatomis buvo pasirašomi būtent apmokėjimo tikslais (sutarties 9.3. p.), ieškovė išrašė ir pateikė apmokėti atsakovei PVM sąskaitas faktūras Nr. 001191, Nr. 011203, Nr. 011238 ir Nr. 011267A bendrai 248 858 Eur (859 258,11 Lt) sumai. Atsakovės atstovai jas priėmė ir taip išreiškė sutikimą su apmokėjimo sąlygomis, numatytomis sutartyje (t. 1, b. l. 22, 25, 28, 31). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovei pagal nurodytas sąskaitas faktūras 228 799,81 Eur (790 000 Lt) sumą (tai patvirtina tiek atsakovės pateiktų mokėjimų duomenys (t. 6, b. l. 96-105), tiek ieškovės paaiškinimai (t. 1, b. l. 3), tiek ir naujai prijungtas prie bylos medžiagos žiniaraštis (t. 8, b. l. 90). Įvertinus sumą, kuriai apmokėti buvo pateiktos sąskaitos faktūros ir atsakovės sumokėtą sumą, nustatyta, kad skirtumas tarp jų sudaro 20 058,53 Eur (69 258,11 Lt). Atsakovė neneigia, kad šios sumos ji nėra apmokėjusi, tačiau mano, kad iš nurodytos 20 058,53 Eur (69 258,11 Lt) sumos turi būti atimta atsakovės reikalavimo ieškovei suma – 19 666,75 Eur (67 905,36 Lt), už ieškovės darbininkams teiktą maitinimą ir apgyvendinimą. Atsakovė pažymi, kad šiai sumai išrašytas sąskaitas ieškovė priėmė, tačiau neapmokėjo, todėl atsakovė atliko užskaitas ir atsakovei tenkanti pagal rangos sutartį mokėtina suma sudaro 391,78 Eur (1 352,75 Lt).
  2. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiais atsakovės argumentais visų pirma dėl to, kad į bylą pateiktos atsakovės sąskaitos faktūros už ieškovės darbuotojų maitinimą ir apgyvendinimą Nr. 2710, Nr. 2714, Nr. 2721, Nr. 2752, Nr. 2789, Nr. 2818, Nr. 2819, Nr. 2825 Nr. 2843, Nr. 2907 buvo išrašytos bendrai 13 335,84 Eur (46 046 Lt), o ne 19 666,75 Eur (67 905,36 Lt) sumai, kaip nurodyta skunde (t. 6, b. l. 122-131). Be to, kaip pažymi ir ieškovė, šalys rangos sutartimi sutarė, kad užsakovė savo sąskaita apgyvendins darbuotojus (t. 1, b. l. 111), todėl atsakovė ieškovei nepagrįstai išrašė ir pateikė apmokėti sąskaitas faktūras už darbuotojų apgyvendinimą. Šiai sumai atsakovė neturėjo reikalavimo teisės ieškovei ir užskaitymo teise negalėjo pasinaudoti (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nekėlė reikalavimo priteisti ar užskaityti nurodytas sumas iš ieškovės, argumentus dėl ieškovės įsiskolinimo, už atsakovės suteiktas paslaugas, įskaitymo, pareiškė tik apeliaciniame skunde, kas yra draudžiama (CPK 312 straipsnis).
  3. Teikiamais procesiniais dokumentais atsakovė pripažino, kad skola ieškovei formaliai sudaro 20 058,53 Eur (69 258,11 Lt) (t. 6, b. l. 94), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, kuriuos patvirtina ir bylos duomenys, kad atsakovė ieškovei už suteiktus statybos darbus, pagal jai apmokėti pateiktas sąskaitas faktūras, buvo skolinga 20 058,53 Eur (69 258,11 Lt). Tačiau ieškovė nurodo, kad sutikdama su pareiga apmokėti atsakovei už darbininkams suteiktas maitinimo paslaugas, ji užskaitė į atsakovės pagal sutartį mokėtiną sumą (20 058,53 Eur (69 258,11 Lt), ieškovei pateiktų apmokėti sąskaitų už darbininkų maitinimą, bei nuostolių už jų sugadintą turtą sumą, lygią 5 260 Eur (18 163 Lt) (t. 1, b. l. 114, t. 8, b. l. 78, 90). Nustačius, kad atsakovė pagal rangos sutartį turėjo sumokėti 248 858 Eur (859 258,11 Lt) sumą, tačiau sumokėjo 228 799,81 Eur (790 000 Lt), o dalis atsakovės mokėtinos sumos buvo padengta ieškovei užskaičius – 5 260 Eur (18 163 Lt) sumą (už atsakovės suteiktą ieškovės darbuotojų maitinimą), laikytina, kad atsakovės skola ieškovei pagal rangos sutartį sudaro 14 798 Eur (51 095,11 Lt).
  4. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, nurodydama, jog pripažįsta atsakovės jai pateiktas apmokėti sąskaitas faktūras už darbininkų maitinimą, į užskaitytą sumą neįtraukia atsakovės išrašytoje sąskaitoje faktūroje Nr. 2843 (t. 6, b. l. 123) numatytos darbininkų maitinimo išlaidų sumos už 2013 metų birželio mėnesį. Kadangi ieškovė pripažino jai tenkančią pareigą padengti darbininkų maitinimo išlaidas ir pagal nurodytą sąskaitą faktūrą (t. 1, b. l. 178), todėl ji turėjo užskaityti ir aptariamoje sąskaitoje nurodytas sumas tenkančias darbininkų maitinimui, t. y. 1 133 Eur (3 912,88 Lt) (su PVM). Kadangi užskaita šiai sumai nebuvo atlikta, todėl ja mažintina iš atsakovės ieškovei priteista atlyginti už ieškovės atliktus statybos darbus suma, nustatant, kad atsakovės skola ieškovei už pagrindinių rangos sutartimi aptartų darbų atlikimą sudaro 13 665 Eur (47 182,50 Lt). Nuo nurodytos sumos skaičiuotini ir atsakovės mokėtini delspinigiai, todėl tikslintina ir pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta atsakovės mokėtina delspinigių suma. Kadangi už laiku neįvykdytą prievolę atsiskaityti atsakovei remiantis sutarties nuostatomis kilo pareiga mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius (sutarties 10.1. p.), atsakovės mokėtina delspinigių suma sudaro 450,78 Eur (13 665 Eur * 0,05 proc. * 66 = 450,78 Eur).
  5. Apeliantė ginčija ir ieškovės teiginius, kad apeliantė nėra tinkamai atsiskaičiusi pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 011267A. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje, remiantis šalių pateiktais įrodymais ir paaiškinimais procesiniuose dokumentuose, nurodoma bendra atsakovės įsiskolinimo pagal rangos sutartį suma ir atskiros sąskaitos faktūros apmokėjimo aplinkybės nesudaro esminės reikšmės byloje sprendžiamam klausimui, kadangi atsakovė neginčija teismo nustatytos apmokėjimo delsimo trukmės (dienomis) nuo kurios skaičiuojama delspinigių suma. Nustatant bendrą atsakovės įsiskolinimo ieškovei dydį faktas, kurios iš atsakovei apmokėti pateiktų sąskaitų ar jų dalys yra neapmokėtos ir įeina į bendrą skolos sumą, šiuo atveju nėra reikšmingas ir teismas, nustatydamas bendrą atsakovė įsiskolinimo dydį, neprivalo konkretizuoti, kurios iš aptartų sąskaitų - faktūrų neapmokėtos ir kokiomis dalimis.
  6. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovei laiku ir tinkamai neatlikus rangos sutartimi sulygtų darbų, ji sustabdė mokėjimus. Analizuojant tiek bendrąsias prievolių vykdymo sustabdymą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.46 straipsnio 2 dalis; CK 6.58 straipsnio 1 ir 3 dalys), tiek sutartinių prievolių vykdymo sustabdymą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.207 straipsnio 2 dalis) nustatyta, kad, pirma, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis). Pagrindų stabdyti prievolės vykdymą buvimas yra fakto klausimas, todėl, kilus skolininko ir kreditoriaus teisminiam ginčui dėl prievolės vykdymo sustabdymo pagrįstumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal pateiktus įrodymus sprendžia, ar pagrįstai skolininkas stabdė prievolės kreditoriui vykdymą.
  7. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąsias rangos ir statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias normas užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis), tačiau jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės, tai užsakovas turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo ar sutarties nustatyta tvarka (jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus; atitinkamai sumažinti darbų kainą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Taigi užsakovas privalo priimti rangos sutarties darbus ir už juos sumokėti, tačiau, nustatęs atliktų darbų trūkumus, turi teisę pasirinkti sutartyje ar įstatyme nustatytus jų pašalinimo būdus.
  8. Šalių 2013 m. vasario 5 d. sudarytos Statybos rangos sutarties 9.4 punktu šalys susitarė, kad užsakovo patvirtintos sąskaitos apmokamos per dešimt dienų po sąskaitos išrašymo (t. 1, b. l. 108). Ieškovė sutartimi įsipareigojo per užsakovės (apeliantės) nurodytą terminą pašalinti defektus (sutarties 6.2.1. ir 6.2.13. punktai), o sutarties 6.1.5. punktas nustatė apeliantei teisę raštu pareikalauti šalinti trūkumus, nemokėti už nekokybiškai atliktą darbą ir stabdyti darbus iki trūkumų šalinimo. Taigi, šalis siejančios sutarties nuostatos atsakovės teisę sustabdyti mokėjimus siejo su netinkamai atliktais ieškovės darbais.
  9. Apeliantės teigimu, ji įstatymo ir sutarties nustatyta teise pasinaudojo ir sustabdė mokėjimą už atliktus darbus iki ieškovė pašalins statybos darbų pažeidimus. Teisėjų kolegija nemano, kad apeliantė šiuo atveju turėjo teisę pasinaudoti mokėjimo sustabdymu, kadangi apeliantė atliktų darbų aktus bei jų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras, dėl kurių neapmokėjimo ir keliamas ginčas byloje, priėmė ir pasirašė, todėl jai kilo pareiga sąskaitas sutartyje suderintu laiku apmokėti. Pretenzija dėl atliktų darbų kokybės buvo pareikšta 2013 m. liepos 5 d., joje nurodyta nuostolių ir netesybų suma (14 825,24 Eur arba 51 188,64 Lt) iš esmės buvo siejama su ieškovės pareiga apmokėti už rangovės darbuotojams suteiktas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, už ieškovei taikytinas baudas dėl sutartimi nustatytų rangos darbų terminų nesilaikymo, tačiau neišskiriant, kokia apimtimi priimti darbai laikomi atliktais nekokybiškai, kokia tų darbų vertė nustatyta darbų defektų akte (t. 1, b. l. 145-146). Be to, aptartos rangos sutarties nuostatos nesiejo užsakovo teisės stabdyti mokėjimų su statybos darbų su vėlavimu atliktu statybos darbus nustatytais terminais, kurie, kaip nustatyta ekspertizės aktu, iš dalies galėjo trukti ilgiau nei buvo sutarta dėl papildomų darbų atlikimo (t. 7, b. l. 163-164). Ekspertizės aktu nustatyta ir tai, kad apeliantės 2013 m. liepos 5 d. rašte minimame defektų akte fiksuoti darbų trūkumai didžiąja dalimi nelaikytini defektais, ekspertas išskyrė, kad taisytinų darbų kaina sudarytų 1 502,16 Eur (t. 7, b. l. 163) ir nuo reikalavimo priteisti iš atsakovės minėtą sumą ieškovė atsisakė.
  10. Įvertinus aukščiau apartas prievolės vykdymo sustabdymo sąlygas, teisėjų kolegija mano, kad nenustačius rangos sutartimi nustatytų pagrindų mokėjimo pagal ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras sustabdymui (nes nenurodyti nustatytų defektų kiekiai ir kaina, prievolės vykdymo stabdymas siejamas ne su sutartyje nustatytomis apylinkėmis), atsakovė neturėjo pagrindo savo pareigos apmokėti nevykdymą grįsti prievolės vykdymo sustabdymu. Nenustatyta, kad atsakovės mokėjimo (14 798 Eur arba 51 095,11 Lt) sumai sustabdymas dėl 1 502,16 Eur konstatuotų ieškovės atliktų darbų trūkumų buvo adekvatus ir prievolės vykdymo sustabdymo teise buvo pasinaudota sąžiningai (CK 6.58, 6.207 straipsniai), turint omenyje ir tai, kad atsakovė galėjo pasinaudoti ir kitais savo teisių gynimo būdais (CK 6.665 straipsnio 1 dalis).
  11. Nepagrįstai prievolės mokėti pagal rangos sutartį nevykdymas siejamas ir su Baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymu, kadangi rangos sutarties nuostatos, kaip minėta, apmokėjimo pareigą kildina iš pasirašytų sąskaitų, o Baigiamasis aktas įformina statybos darbų užbaigimą (Sutarties 8.15 ir 9.4. punktai).
  12. Apibendrinant aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje tikslintinas, nustatant, kad atsakovės ieškovei už rangos sutartimi sulygtus darbus mokėtina suma sudaro 13 665 Eur (47 182,50 Lt), delspinigiai - 450,78 Eur (1 556 Lt), viso 14 115,78 Eur.

18Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti 3 560,74 Eur už papildomus darbus

  1. Ieškiniu, be reikalavimo priteisti iš atsakovės skolą už pagrindinių Statybos rangos sutartimi sulygtų darbų atlikimą, buvo prašoma priteisti ir papildomų darbų atlikimo vertę. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pripažino, kad ieškovės papildomai atlikti darbai yra akivaizdūs, atsakovė šių darbų atlikimo nepaneigė, todėl atsakovei kyla pareiga apmokėti papildomų darbų atlikimo vertę, kuri lygi 35 300,08 Eur. Apeliaciniu skundu atsakovė neginčija teismo konstatuoto papildomų darbų atlikimo fakto, bei neneigia pareigos už juos apmokėti, tačiau mano, kad į priteistiną už papildomai ieškovės atliktus darbus sumą, nepagrįstai įtraukta 3 560,74 Eur suma už kaminų mūrijimo, betoninių konstrukcijų ardymo, šiukšlių išvežimo bei kitus papildomus darbus, kurių kiekio ir atlikimo kokybės teismo paskirtas ekspertas negalėjo nustatyti ir patvirtinti.
  2. Papildomų Statybos rangos sutartimi neaptartų darbų klausimas tokio pobūdžio bylose visuomet labai aktualus, kadangi jis neatsiejamai susijęs su statybos rangos sutarties kainos keitimu bei užsakovo pareigos mokėti už juos įvertinimu. Viena esminių statybos rangos sutarties sąlygų – šalių susitarimas dėl darbų kainos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad rangos sutarties šalys pagal sutarčių laisvės principą yra laisvos pačios nustatyti individualią kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarką ar kitus su kaina susijusius klausimus (CK 6.156 straipsnis). Pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį, rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui; jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Teismas vertindamas, ar buvo tarp šalių susitarimas dėl šių nurodytų papildomų darbų, analizuoja byloje esančius įrodymus bei atsižvelgia į sutarčių aiškinimo taisykles, jog sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-349/2010).
  3. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė (rangovė) informavo atsakovę apie papildomų darbų, neaptartų šalių sudarytoje rangos sutartyje, atlikimo poreikį (t. 1, b. l. 10-11), šalys šių darbų atlikimą, jų kiekį bei kainą derino (tai patvirtina šalių tarpusavio susirašinėjimai) (t. 1, b. l. 164, t. 2, b. l. 49-136), teismo eksperto išvada (t. 7, b. l. 149-150), bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų medžiaga (rekonstruojamo pastato nuotraukų, iki atliekant statybos darbus ir po jų palyginimai (t. 4, b. l. 59-86; t. 7, b. l. 7-14), patvirtina, kad papildomi darbai, užfiksuoti atliktų darbų aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 (t. 1, b. l. 69-72) buvo realiai atlikti, teismo ekspertas nustatė, kad pagrįsta ir galima įvertinti jų vertė yra 33 241,50 Eur (114 776,24 Lt).
  4. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka, kad kartu su nustatyta ir už papildomus darbus priteista suma būtų priteista ir 3 560,74 Eur suma už papildomus darbus. Nesutikimą su 3 560,74 Eur sumos priteisimu už papildomus darbus atsakovė grindžia tuo, kad teismo paskirtas ekspertas negalėjo tiksliai nustatyti kaminų mūro, betoninių konstrukcijų ardymo, šiukšlių išvežimo ir kitų papildomų darbų kiekio bei įvertinti jų kokybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek nustatant patį papildomai atliktų darbų faktą, tiek ir jų kiekį nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi byloje esančių įrodymų visuma, o ne eksperto išvadų citatomis, neįsigilinus į kontekstą, kuriame jos buvo pasakytos. Kaip jau nustatyta, ieškovo papildomai atliktų darbų faktas byloje nustatytas, ieškovė jo neginčija, taip pat ir eksperto išvados patvirtina, kad papildomai atliktų darbų akte Nr. 1 ir Nr. 2 nurodyti darbai atlikti (t. 7, b. l. 18-159), tačiau ne visų jų kiekius bei kokybę galima įvertinti, dėl to, kad tam tikrų darbų fakto konstatavimas, po tam tikro laiko nuo statybos darbų atlikimo, realiai neįmanomas. Šiuo atveju ekspertas negalėjo tiksliai įvertinti papildomų darbų, susijusių su mūro sienų išardymu bei šiukšlių išvežimu, kiekių, kadangi ekspertui atliekant statybos objekto apžiūrą tokie darbai kaip statybinių šiukšlių išvežimas, mūro ardymas jau faktiškai buvo atlikti ir jų įvertinti nebuvo galimybės (t. 7, b. l. 134, 140). Tačiau tiek ekspertizės akte nurodytos aplinkybės, tiek ir byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad faktiškai kaminų mūro, betono ardymo bei statybinių šiukšlių išvežimo darbai buvo atlikti. Ekspertizės akto 39 puslapyje (t. 7, b. l. 134) nurodoma, kad apžiūros metu nustatyta, kad ventiliaciniai kaminai aptaisyti bitumine stogo danga, dėl ko nustatyti, kur ir kiek kaminų mūro darbų buvo atlikta, nėra galimybės, tačiau šios aplinkybės kartu patvirtina, kad ventiliacijos kaminai faktiškai buvo sumūryti (t. 7, b. l. 134). Ekspertizės akto bei byloje antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo metu užfiksuotos statinio išorę atvaizduojančios nuotraukos prieš statybos darbų pradžią ir po jų, patvirtina, kad senų kaminų nėra (t. 6, b. l. 74, 83, t. 7, b. l. 11-13, t. 7, b. l. 134), tai leidžia spręsti apie tai, jog betono ardymo darbai taip pat buvo atlikti. Ekspertas konstatavo, kad šiukšlių išvežimo darbai faktiškai yra atlikti (Ekspertizės akto 50 puslapis, t. 7, b. l. 139), jų atlikimo kaina atitinka įprastai tokiais atvejais atliekamų darbų kaštus (t. 7, b. l. 140).
  5. Papildomų darbų faktinį atlikimą patvirtina ir kita bylos medžiaga: UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ pažyma patvirtina, kad papildomų darbų atlikimo laiku iš statybos objekto buvo išvežtas ir priduotas atitinkamas kiekis statybinių šiukšlių (t. 6, b. l. 142). Užsakovės techninis priežiūros vadovas R. M. vardindamas papildomai atliktų darbų defektus aptaria ir kaminų mūro darbų trūkumus, pažymi, kad šiukšlės buvo išvežtos iš statybų objekto nelaiku ir nepilnai (t. 6, b. l. 139-141). Todėl apibendrinant išvadas dėl papildomų darbų atlikimo, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė realiai atliko papildomus darbus, todėl atsakovei kilo pareiga atlyginti už juos. Kartu pažymėtina, kad ieškovė nurodė patyrusi 38 191 Eur (131 866,86 Lt) papildomų darbų išlaidų (t.1, b. l. 62-68). Ekspertas pažymėjo, kad papildomų darbų, kurių atlikimo faktą bei kiekį jis galėjo įvertinti ir kurie atlikti kokybiškai, vertė sudaro 33 241,50 Eur (114 776,24 Lt) (t. 7, b. l. 159). Darbų, atliktų nekokybiškai, defektų šalinimo kaina yra 1 502,16 Eur (5 186,65 Lt) (šiai sumai ieškovė prašė sumažinti reikalavimus), o papildomai atliktų darbų, kurių vertė 3 560,74 Eur (12 294,54 Lt), atlikimo fakto bei kiekio ekspertas negalėjo nustatyti, todėl jų ir neįtraukė į pagrįstų ieškovo prašomų už papildomus darbus priteisti darbų sumą (t. 7, b. l. 139). Tačiau, kadangi eksperto išvada yra tik viena iš įrodinėjimo byloje priemonių, o teisėjų kolegijos aptartų įrodymų visuma pagrindžia, kad ieškovas realiai atliko papildomai atliktų darbų akte Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytus darbus, todėl atsakovei ir kilo pareiga už juos visus sumokėti. Atsakovė apeliaciniu skundu iš esmės neginčija papildomų darbų 3 560,74 Eur (12 294,54 Lt) sumai atlikimo fakto, tik teigia, kad jie nebuvo atlikti kokybiškai, dėl ko ji neturi už juos mokėti.
  6. Kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-516/2009). Užsakovė kaminų mūro ir šiukšlių išvežimo darbų defektus įrodinėja techninio priežiūros vadovo R. M. paaiškinimais, kuriuose teigiama, kad kaminų mūro siūlės nepilnai užpildytos skiediniu, nepilnai nuo stogo pašalintos šiukšlės gali užkimšti lietaus kanalizacijos stovus (t. 6, b. l. 139-140). Šių techninės priežiūros vadovo teiginių pagrįstumo ir ginčijamų darbų kokybės ekspertas dėl jau nurodytų priežasčių (eksperto apžiūros metu dėl jau atliktų tolimesnių statybos darbų – kaminai apsiūti bitumine danga) įvertinti neturėjo galimybių. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad jau teisėjų kolegijos aptartos nuotraukos (t. 4, b. l. 59-86; t. 7, b. l. 7-14) paneigia faktus, kad statybinės šiukšlės nebuvo pašalintos nuo stogo, todėl techninės priežiūros vadovo teiginiai dėl statybinių šiukšlių nepašalinimo, vertintini, veikiau, kaip galimos grėsmės įžvelgimas, bet ne defektų konstatavimas. Vertinant kaminų mūro darbų defektų buvimą teisėjų kolegija mano, kad tik aptariamas techninės priežiūros vadovo raštas nėra pakankamas defektų faktui ir kiekiui įvertinti. Tuo atveju, jei buvo nustatyta kaminų mūro darbų defektai, jie turėjo būti tiksliai užfiksuoti, ieškovė apie juos informuota. Taigi nagrinėjamoje byloje visų pirma turėjo būti nustatyti trūkumų pobūdis bei jų ištaisymo galimybė.
  7. Kaip minėta, 2013 m. liepos 5 d. atsakovė pateikė pretenziją ieškovei dėl atliktų darbų kokybės, tačiau joje darbai, kurių kokybė atsakovės netenkino, nenurodyti, todėl negalima įvertinti, ar ja nesutinkama su sutartimi sulygtų, ar papildomų darbų kokybe (t. 1, b. l. 145). Pažymėtina, kad CK 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, 1 dalyje įtvirtinta užsakovo teisė savo pasirinkimu reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus, atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (jei tokia jo teisė numatyta rangos sutartyje) ar sumažinti darbų kainą. Šiuo atveju atsakovė pareikalavo, kad ieškovė nustatytu terminu pašalintų kartu su pretenzija pateiktose nuotraukose fiksuotus trūkumus (t. 1, b. l. 147-15), todėl ta aplinkybė, kad priešieškiniu atsakovė nekėlė reikalavimo atlyginti defektų šalinimo išlaidas ar mažinti atliktų darbų kainą dėl netinkamai atliktų darbų, leidžia konstatuoti, kad nustatyti darbų trūkumai buvo pašalinti.
  8. Siekdama pagrįsti netinkamai atliktus ieškovės darbus ir jų kiekius atsakovė pateikė 2013 m. rugsėjo mėnesį surašytą techninės priežiūros inžinieriaus sudarytą patikros aktą (t. 1, b. l. 145-162), tačiau tik šis įrodymas nepagrindžia apeliantės skundo argumentų, kadangi iš pateikto defektų nustatymo akto nėra galimybės įvertinti jame panaudotų nuotraukų atlikimo laiko. Teisėjų kolegija nustatė ir tai, kad ekspertizės akte nurodoma, kad ekspertui apžiūrint statybų objektą, kaminai jau buvo apsiūti bitumine danga, kas leidžia manyti, kad techninės priežiūros inžinieriaus nuotraukos buvo atliktos statybos darbų eigoje ir negali būti pakankamu įrodymu statybos darbų defektams apeliantės ginčijamai sumai, pagrįsti.
  9. Teisėjų kolegijos aptartos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas dėl to, kad ieškovės nurodyti papildomi darbai faktiškai atlikti, todėl jų atlikimo kaštai priteistini iš atsakovės. Į už papildomai atliktus darbus įtrauktina ne tik papildomų darbų, kurių atlikimo kiekius ir kokybę turėjo galimybę patvirtinti teismo skirtas ekspertas, suma - (33 241,50 Eur arba 114 776,24 Lt), bet ir papildomų darbų, 3 560,74 Eur (12 294,54 Lt) sumai, kaina. Įvertinus eksperto konstatuotus defektų šalinimo įkainius (1 502,16 Eur), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad už papildomai atliktus darbus atsakovės bendra mokėtina suma sudaro 35 300,08 Eur.

19Dėl atsakovės reikalavimo atlyginti nuostolius dėl ieškovei perduotų ir negrąžintų plytelių

  1. Apeliantė teismui teikiamu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 6 330,90 Eur (21 859,36 Lt) nuostolių sumą, kurią, pasak atsakovės, sudaro ieškovei perduotų statybos darbams pagal rangos sutartį atlikti ir realiai sunaudotų plytelių kainos skirtumas. Atsakovė teigė, kad ieškovei buvo perduota 2983,68 kv. m. akmens masės plytelių, o techninės priežiūros inžinierius patvirtino, kad buvo sunaudota tik 2554 kv. m. plytelių, dėl ko ieškovė turėjo grąžinti atsakovei jai perduotų ir nepanaudotų plytelių kiekį, t. y. 429,68 kv. m., kadangi plytelių ji negrąžino, todėl iš ieškovės reikalaujama atlyginti jų kainą. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovės reikalavimą atmetė, apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis šiuo klausimu, teikia dėl jo skundą.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs šalis siejusius santykius, pažymi, kad tiek bendrosios Civilinio kodekso nuostatos reglamentuojančios rangos teisinius santykius (CK 6.647 straipsnio 1 dalis), tiek ir nustatančios statybos rangos reglamentavimą (CK 6.686 straipsnio 1 dalis) nustato, kad darbai pagal rangos ar konkrečiai statybos rangos sutartį paprastai atliekami iš rangovo medžiagų, nebent šalys sutartimi sutartų kitaip. Šio atveju šalių sudarytoje Statybos rangos sutartyje tiesiogiai nenurodyta, kas įsipareigojo tiekti medžiagas sutartyje numatytiems statybos darbams atlikti (t. 1, b. l. 104-110), tačiau sutarties priede Nr. 1 „Sąmata“, kuris yra neatsiejama šalių sudarytos sutarties dalis, aiškiai nustatyta, kad plyteles darbams teikia užsakovas, t. y. apeliantė UAB SC „Energetikas“ (t. 1, b. l. 111). Sąmatoje buvo numatyta darbams panaudoti 2869 kv. m. plytelių, tačiau realiai užsakovė įsigijo (t. 6, b. l. 116-118) ir ieškovei perdavė 2983,68 kv. m. plytelių (t. 6, b. l. 119-121). Byloje nėra ginčo dėl to, kad darbams atlikti ieškovei buvo perduotas didesnis nei buvo numatytas sąmatoje plytelių kiekis, todėl neatmetama galimybė, kad perduodant didesnį nei šalių buvo numatyta užsakytiems statybos darbams atlikti plytelių kiekį, buvo įvertinta galima jų išeiga, įtakota statinio konstrukcijos.
  3. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 (toliau – Reglamentas) 23 punktą Statybos darbų eiga (nuo statybos pradžios iki statinio atidavimo naudoti) aprašoma statybos darbų žurnale, kuris yra privalomas. Į žurnalą taip pat įrašomi visų statybos priežiūros dalyvių atliktų patikrinimų rezultatai ir reikalavimai. Reglamento priede Nr. 4 „Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašas“ nurodyta, kad jame, siekiant suteikti galimybę statinio statybos ar naudojimo metu atsiradus statinio deformacijoms, kitiems nukrypimams nuo projekto, pripažįstant avarinę būklę ar įvykus griūčiai, nustatyti defektų atsiradimo laiką, priežastis, kaltus asmenis, detaliai fiksuojama statinio statybos eina bei panaudotų statybos produktų aprašymas (4 punktas). Pagrindinėje žurnalo formoje (F-7) kiekvieną dieną (pamainą) chronologine tvarka surašomi visi statinio statyboje atlikti darbai ir jų kiekiai (priedo 18.1 punktas). Pažymėtina ir tai, kad šioje žurnalo dalyje nurodomas ir atliktų statybos darbų ištaisymas ir perdarymas atsiradus projekte pakeitimų, taip pat dėl kitų priežasčių (prastos darbų kokybės, klaidų ir pan., priedo Nr. 4 18.3.5. punktas).
  4. Remiantis byloje esančio statybos darbų žurnalo duomenimis, pagal rangos sutartį sulygtiems atlikti darbams buvo panaudota 2953 kv. m. plytelių (t. 2, b. l. 158-193), t. y. praktiškai tiek, kiek ir buvo perduota ieškovei (skirtumas 30 kv. m.). Tačiau iš nurodyto kiekio darbų užsakovo techninės priežiūros inžinierius R. M. priėmė 2729 kv. m. atliktų darbų, kas reiškia, kad buvo nepriimta darbų, kuriems buvo sunaudotas 224 kv. m. plytelių. Apeliantė nesutinka su nurodytu sunaudotų plytelių kiekiu ir teigia, kad techninis priežiūros inžinierius yra patvirtinęs, kad sumontuota tik 2554 kv. m. plytelių, kas patvirtina, kad ieškovė negrąžino atsakovei 429,68 kv. m. plytelių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė skundo argumentus dėl nuostolių priteisimo grindžia išimtinai techninės priežiūros inžinieriaus raštu apie sumontuotų plytelių kiekius (t. 6, b. l. 116), nors šiame rašte nėra nurodyta jo sudarymo data. Teisėjų kolegija nekvestionuoja šiame rašte nurodytų teiginių teisingumo, kadangi nesant nurodytai jo sudarymo datai jis gali atspindėti sumontuotų plytelių kiekį ne tuo metu kai atsirado ginčas dėl panaudoto plytelių kiekio, bet statybos rangos darbų procese, teikiant atsakovei atsakymus dėl tam tikru laikotarpiu ieškovės panaudotų darbams medžiagų kiekio. Šias teismo išvadas pagrindžia ir ta aplinkybė, kad tas pats techninės priežiūros vadovas savo parašai statybos darbų žurnale patvirtino kitus, nei apeliantės pateiktame rašte, nurodytus sumontuotų plytelių kiekius. Kaip buvo minėta, pagrindinėje statybos darbų žurnalo formoje (F-7) nurodomas ir atliktų statybos darbų ištaisymas ir perdarymas atsiradus projekte pakeitimų, taip pat dėl kitų priežasčių (prastos darbų kokybės, klaidų ir pan., priedo Nr. 4 18.3.5. punktas), šiuo atveju teismui pateiktame statybos darbų žurnale pastabų, dėl ko statybos techninis prižiūrėtojas nepriėmė nurodyto kiekio (224 kv. m.) plytelių montavimo darbų, nenurodyta.
  5. Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ nuostatos, reglamentuojančios statinio statybos techninio prižiūrėtojo, vykdant jam nustatytas ir pavestas pareigas ir naudodamasis šio reglamento suteiktomis teisėmis, vykdo statinio statybos techninę priežiūrą šia tvarka ir: tikrina, kad atliktų statybos darbų dokumentuose nurodyti darbų kiekiai atitiktų faktiškuosius ir, jei reikia, organizuoja tų kiekių nustatymą apmatuojant <···> (33.22. punktas); informuoja raštu statytoją (užsakovą), jei statybos darbų atlikimo dokumentuose nurodyti kiekiai neatitinka faktiškųjų <···> (33.23.). Šiuo atveju statybos techninę priežiūrą atliekantis asmuo tik nepasirašė statybos darbų žurnale, prie rangovo nurodytų atliktų darbų kiekio, tačiau jokių paaiškinimų, ar tai lėmusių priežasčių, nenurodė. Pretenzijų dėl šių atliktų darbų kokybės ieškovei nepateikė ir atsakovė, netinkamo šių darbų atlikimo neginčijo ir teikiamu teismui priešieškiniu, todėl nėra pagrindo laikyti, kad plytelių montavimo darbai buvo atlikti nekokybiškai, plytelės sugadintos, todėl rangovui, remiantis CK 6.648 straipsnio 3 dalimi nekyla pareiga atsakyti užsakovui už netinkamą darbams atlikti panaudotos medžiagos sunaudojimą.
  6. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pati atsakovė perdavė ieškovei didesnį, nei buvo būtina pagal sąmatą, plytelių kiekį, byloje paskirtas teismo ekspertas pažymėjo, kad šiltinamo pastato fasadų konfigūracija yra sudėtinga, kas patvirtina ieškovo teiginius, kad dalis perduotų plytelių galėjo būti sunaudotos išgaunant sudėtingą pastato reljefą. Pažymėtina ir tai, kad įvertinus ieškovei perduotų plytelių kiekį – 2983 kv.m. ir plytelių, kurių montavimo darbų techninės priežiūros inžinierius nepriėmė, kiekį – 224 kv.m., jos sudaro tik 7,5 proc. nuo viso perduoto plytelių kiekio, kas įprastai statybų veikloje laikoma protingomis sąnaudomis, įtakotomis fasado reljefo ypatumų, montuojamų plytelių charakteristikos.
  7. Atsižvelgiant į šiuos Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos išaiškinimus, papildančius ir praplečiančius ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, apeliantės skundo argumentai, dėl priteistinos nuostolių už negrąžintą plytelių kiekį sumos, atmestini kaip nepagrįsti.

20Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kadangi apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo apskaičiuotų ir iš atsakovės ieškovei atlyginti priteistų bylinėjimosi išlaidų suma neginčijama, o apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo iš esmės nekeičia tik patikslina iš atsakovės ieškovei priteistinas sumas (1 133 Eur suma sumažino iš atsakovės ieškovei priteistą atlyginimą už ieškovės atliktus statybos darbus bei patikslino atsakovės mokėtiną delspinigių sumą - 450,92 Eur), todėl pirmosios instancijos teismo priteistos ieškovei atlyginti bylinėjimosi išlaidos sumažintinos tik proporcingai patikslintai priteistinai skolos sumai, t.y. atitinkamai sumažinant ją 2 proc. Nustačius, kad iš atsakovės ieškovei priteistina ne 50 589,98 Eur skola, o 49 415,86 Eur skola, iš atsakovės ieškovei atlyginti priteista bylinėjimosi išlaidų suma – 13 000 Eur, mažintina iki 12 740 Eur, t. y. 2 proc.
  2. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apeliantės jos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 863,40 Eur. Teisėjų kolegija spręsdama dėl iš atsakovės ieškovei priteistinos užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą dydžio atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomendacijų nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius (pagal kuriuos maksimalus už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo užmokestis gali siekti 983,97 Eur), bylos sudėtingumą, apeliaciniu skundu keltus klausimus bei tai, kad procesinis dokumentas parengtas advokato, kuris ieškovą atstovavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl ko jam bylos faktinės aplinkybės ir skunde keliami klausimai nebuvo nauji, ir sprendžia, kad pagrįsta ir realias darbo sąnaudas atlyginanti suma už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinėje instancijoje sudarytų 500 Eur. Ši suma atstovavimo išlaidoms atlyginti iš atsakovės ieškovei ir priteistina (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

22Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalis, kuriomis nustatyta iš atsakovės ieškovei priteista skolos suma bei bylinėjimosi išlaidos.

23Iš atsakovės UAB SC „Energetikas“, įmonės kodas 152513731, ieškovei UAB „KRK Baltic“, įmonės kodas 302554784, priteisti 49 415,86 Eur (keturiasdešimt devynių tūkstančių keturių šimtų penkiolikos eurų ir 86 euro centų) skolą.

24Priteisti iš atsakovės UAB SC „Energetikas“, įmonės kodas 152513731, ieškovei UAB „KRK Baltic“, įmonės kodas 302554784, 12 740 Eur (dvylikos tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

25Likusias Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

26Priteisti iš atsakovės UAB SC „Energetikas“, įmonės kodas 152513731, ieškovei UAB „KRK Baltic“, įmonės kodas 302554784, 5 00 Eur (penkis šimtus eurų) ieškovės bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. ieškovė UAB „KRK Baltic“ kreipėsi į teismą... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 14... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9.
      1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB SC... 10. 20.1. Ginčijamo sprendimo dalis dėl iš atsakovės ieškovei priteistos... 11. 20.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės... 12. 20.3. Atsakovės reikalavimas atlyginti ieškovei perduotų ir nepanaudotų... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 14.
        1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą... 15. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
            16. Dėl naujų įrodymų priėmimo
            1. Apeliantė ir... 17. Dėl skolos už Statybos rangos sutartimi atliktus darbus
                18. Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti 3 560,74 Eur už papildomus darbus 19. Dėl atsakovės reikalavimo atlyginti nuostolius dėl ieškovei perduotų ir... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų
                1. Kadangi apeliaciniu... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 22. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalis,... 23. Iš atsakovės UAB SC „Energetikas“, įmonės kodas 152513731, ieškovei... 24. Priteisti iš atsakovės UAB SC „Energetikas“, įmonės kodas 152513731,... 25. Likusias Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalis... 26. Priteisti iš atsakovės UAB SC „Energetikas“, įmonės kodas 152513731,...