Byla e2A-534-856/2019

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. Š., dalies trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, atstovaujamų advokatės L. Š., bei trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, A. M., E. Z., T. M. ir K. B. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-53-1022/2019 pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui S. Š. dėl neteisėtai pastatytų statinių nugriovimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, S. B., J. B., Z. K., G. B., A. A., D. P., V. D., A. M., A. K., A. Ž., G. Č., E. P., R. A., E. Z., K. B., D. N., E. A., T. M., D. V., A. T., G. B., A. V., V. V., I. Ž., ( - ), S. J., K. S., D. B., E. K., ( - ), J. G. Č., A. S., R. N., A. A., H. L., R. F., I. D., ( - ), B. V., V. D., M. J., ( - ), D. Z., A. B., D. R., E. K., L. Ž., A. B., V. B., R. K., V. Š., J. S., J. K., L. R., I. N., N. T..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą S. Š. savo lėšomis per dvylika mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklype ( - ), nugriauti 58 statinius ir sutvarkyti statybvietę; 2) per nustatytą terminą sprendimo neįvykdžius, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos nugriauti 58 statinius ir sutvarkyti statybvietę atsakovo S. Š. lėšomis. Ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2018 m. balandžio 3 d. buvo gautas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštas, kuriuo prašoma kreiptis į teismą dėl 58 statinių, esančių ( - ), Plinkšių kraštovaizdžio draustinio miškų ūkio paskirties žemės sklype, nuosavybės teise priklausančių S. Š., likvidavimo. Atlikus tyrimą nustatyta, kad: Telšių apskrities viršininko administracija 1998 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. ( - ), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, A. Š. atkūrė nuosavybės teises į buvusios savininkės J. N. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 11,75 ha ploto žemės, esančios ( - ) Sprendime nurodytos specialios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai. Nuosavybės atkūrimo metu 1998 m. gegužės 25 d. buvo surašytas grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktas, kurio 4 punkte nurodyta, kad žemės sklype Nr. 26 nėra fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančių ūkinės – komercinės paskirties pastatų ir statinių, o 8.2 punkte, numatančiame „sutinka leisti servituto teise naudotis žemės plote esančiais kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais ūkinės – komercinės paskirties pastatais ir statiniais bei teritorija, reikalinga šių objektų tiesioginiam eksploatavimui“ nurodyta, kad tokių asmenų, kuriems reikalinga suteikti paminėtą teisę, nėra. 1998 m. rugpjūčio 3 d. A. Š. dovanojimo sutartimi žemės sklypą dovanojo sūnui S. Š.. Šios sutarties pagrindu nuosavybės teisės VĮ Registrų centre buvo užregistruotos S. Š. vardu. Žemės sklypas su jame stovinčiais 58 statiniais yra valstybės saugomoje teritorijoje – draustinyje. Iš surinktų dokumentų matyti, kad nuosavybės atkūrimo metu žemės sklype jokių statinių nebuvo. 2000 m. spalio 6 d. draustinio būklės vertinimo akte nurodyta, kad rytinėje ežero pakrantėje, ties ( - ) kaimu, S. Š. susigrąžino 3 ha žemės ir ją dalimis parduoda poilsiautojams. Kiekvienas iš poilsiautojų nusipirktame sklype statosi vos ne kapitalinius pastatus su kaminais, apsitveria juos tvoromis. Keletas įsikūrę vandens apsauginėje juostoje, užsitvėrę tvoromis iki pat vandens. Statybos apsilankymo metu dar plečiamos vakarų kryptimi – suleisti namelių pastoliai, nutiesta elektros linija, retinamas miškas bei kertami krūmai apsauginėje vandens juostoje. Analogiška situacija užfiksuota 2001 m. birželio 18 d. akte ir 2005 m. rugpjūčio 22 d. akte Nr. K1-93-2.1. 2007 m. rugsėjo 25 d. draustinio būklės vertinimo akte Nr. Kl-35-(2.1) prie pastebėtų pažeidimų 2 punkte nurodyta, kad rytinėje ežero pakrantėje, ties ( - ) kaimu, preliminariais duomenimis S. Š. priklausančiame žemės sklype, miško žemėje dar statomi nauji nameliai. Jų teisėtumo patikrinti negalėjo, nes nesutiko savininkų. Palyginus ankstesnių metų ir 2006 metų orto – foto nuotraukas matosi, kad namelių skaičius yra išaugęs kelis kartus. Keletas namelių yra pastatyti vandens apsauginėje juostoje. Į ežerą nutiesti takeliai bei padaryti lieptai. Pareiškėjui priklausančiame sklype statyti statinius planavimo dokumentuose nenumatyta – draustiniui tvarkymo planas tik pradėtas rengti, o Mažeikių rajono bendrajame plane nagrinėjamoje vietoje statybos nėra numatytos. Duomenų, jog šioje vietoje buvo sodyba, nėra, o pareiškėjo aiškinimai, kad jo žemės sklype esantys statiniai susiję su būsimo dar neįsteigto parko tikslais, nepagrįsti. Kadangi statyba pareiškėjui priklausančiame sklype negalima, negali būti įteisinti ir naudojami savavališkai pastatyti 58 statiniai. Minėti statiniai pažeidžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias statybos darbus saugomose teritorijose, o kartu ir viešąjį interesą saugoti ypač vertingas vietoves. Šiuo atveju viešojo intereso gynimas yra siejamas su Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu draustinių steigimo tikslu – išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus, vietoves.

62.

7Atsakovas S. Š., atsiliepdamas į ieškovo ieškinį, su juo nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad 1998 m. gegužės 25 d. buvo sudarytas grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktas. Akto surašymo metu žemės sklype jau stovėjo poilsio nameliai. Akto surašymo metu atsakovui nebuvo žinoma, kam nuosavybės teise šie nameliai priklauso. Poilsio nameliai akto sudarymo metu nebuvo registruoti žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinėje įmonėje. Akto 4 ir 8.2 punkte buvo reikalaujama pateikti duomenis apie tretiesiems asmenims priklausančius ūkinės – komercinės paskirties statinius. Kadangi ūkinės – komercinės paskirties statinių žemės sklype nebuvo, akte buvo nurodyta, kad tokių statinių nėra. 1998 m. rugpjūčio 3 d. dovanojimo sutartyje nebuvo ir negalėjo būti žymos apie žemės sklype pastatytus poilsio namelius, kadangi jie nebuvo registruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinėje įmonėje. Atsakovui tapus žemės sklypo savininku, jį susirado kai kurių poilsio namelių savininkai, teigdami, kad jau seniai naudojasi šiais nameliais ir toliau norėtų jais naudotis. Atsakovas sutiko sudaryti sutartis su kiekvienu poilsio namelių savininku, suteikdamas teisę jiems naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi poilsio nameliai. Rašytinės nuomos sutartys tarp atsakovo ir poilsio namelių savininkų buvo sudarytos kelių metų eigoje. Jau 1998 m. spalio 6 d. atsakovas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai Turto nuomos, pardavimo bei kitų pajamų deklaraciją. 2000 m. vasario 25 d. Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento PDS viršininkė ( - ) atsakovui suderino medinio liepto į Plinkšių ežerą statybos darbus žemės sklype. Nuo pat 1998 metų iki pat šiol atsakovas rūpinosi ir rūpinasi žemės sklypo priežiūra. Apie 2003 m. į žemės sklypą atvyko VTPSI bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovai ir kitų suinteresuotų institucijų darbuotojai. Apžiūrėję žemės sklypą ir jame esančius poilsio namelius nustatė, kad pagal požymius jie yra priskirtini nesudėtingiems statiniams. 2004 m. lapkričio 15 d. atsakovo užsakymu buvo sudarytas nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinys, kuriame buvo užfiksuoti 58 poilsio nameliai. Šis brėžinys buvo pateiktas Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūrai suderinimui. Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas N. K. 2006 m. rugsėjo 25 d. šį brėžinį suderino. Iki ieškinio šioje byloje padavimo atsakovas nėra gavęs nei vieno rašto, pretenzijos ar nurodymo pašalinti bet kokius pažeidimus. Šiai dienai tik trys poilsio nameliai nuosavybės teise priklauso atsakovui. Žemės sklype iš anksčiau jame stovėjusių 58 poilsio namelių šiuo metu liko tik 57 nameliai. Kadangi poilsio namelių savininkai mokėjo savivaldybei metinį mokestį už naudojimąsi individualiais poilsio nameliais, tai leidžia daryti išvadą, jog poilsio nameliais buvo naudojamasi legaliai, atvirai bei viešai. Poilsio nameliai buvo statyti legaliai dar sovietmečiu. Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių yra akivaizdu, kad S. Š. yra netinkamas atsakovas šioje byloje. Be kita ko prokuroras, kreipdamasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, yra praleidęs 1 mėnesio terminą, numatytą ABTĮ 33 straipsnyje. Ieškinys yra paremtas išimtinai 2018 m. balandžio 3 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos raštu, jame išdėstytomis aplinkybėmis ir teisine motyvacija, todėl terminas ieškiniui pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. balandžio 3 d. Ieškinys teismui buvo paduotas ši terminą praleidus.

83.

9Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos su ieškiniu sutiko visiškai ir atsiliepime nurodė, kad ginčo teritorijoje – miškų ūkio paskirties žemės sklype, esančiame valstybiniame Plinkšių kraštovaizdžio draustinyje, IIA grupės ekosistemų apsaugos miško žemėje pastatyti 58 statiniai. Kuomet A. Š. 1998 m. birželio 10 d. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, nuosavybės atkūrimo metu surašytame žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte nurodyta, kad žemės sklype pastatų ir statinių nėra. 2015 m. rugpjūčio 18 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patikrino situaciją vietoje ir nustatė, kad žemės sklype stovi jau 58 nameliai. Patikrinimo metu S. Š. pateikė 2004 m. lapkričio 15 d. darytą ir 2006 metais su Mažeikių aplinkos apsaugos agentūra suderintą statinių išdėstymo brėžinį su jame pažymėtais ginčo statiniais. Nekilnojamojo turto registre žemės sklype įregistruotų statinių nėra.

104.

11Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog šiuo atveju būtų galima antrą ieškinio reikalavimą vertinti kaip sąlyginį, t. y. jei Inspekcija turės galimybę ir norės pasinaudoti jai suteikta teise organizuoti statinių griovimo ir statybviečių sutvarkymą, tada teismo sprendimas bus įvykdytas. Inspekcijos vertinimu, baudos skyrimas skatintų atsakovą nutraukti teisės pažeidimą ir greičiau įvykdyti teismo sprendimą.

125.

13Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija palaikė ieškovo ieškinį visiškai ieškinyje nurodytais argumentais.

146.

15Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. Z. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad 1972 m. Mažeikių Vykdomojo Komiteto ir Mažeikių KP komiteto nurodymu buvo įkurta poilsiavietė prie Plinkšių ežero, ( - ) k. 1973 m. leidimą poilsio nameliui statyti poilsiavietėje prie Plinkšių ežero, ( - ) k., gavo jo uošvis. Tais pačiais metais pasistatė poilsinį namelį. 1985 m. rugpjūčio mėnesį uošvis padovanojo šį poilsinį namelį savo dukrai ir jam, tačiau jokių dokumentų apie poilsinį namelį iš sovietinių laikų nėra išlikę. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, poilsinę savo žinion perėmė Sedos seniūnija. Jai mokėjo mokesčius už namelio buvimą poilsinėje Plinkšių draustinio teritorijoje. Už poilsio namelio buvimą poilsinėje teritorijoje mokėjo mokesčius Sedos seniūnijai.

167.

17Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsiliepime nurodė, kad 1973 m. Mažeikių Vykdomojo komiteto ir Mažeikių KP komiteto nurodymu buvo įkurta poilsiavietė prie Plinkšių ežero, ( - ) kaime. 1990 m. jo uošvis M. K., gavęs leidimą iš Sedos seniūnijos statyti poilsio namelį įrengtoje poilsiavietėje prie Plinkšių ežero, ( - ) k., pastatė jį bei tais pačiai metais padovanojo jam. Dokumentų, patvirtinančių leidimus statyti poilsinius namelius, nėra išlikę. Po 1990 m. poilsiavietę perėmė Sedos seniūnija, su kuria ir buvo derinta dėl poilsinio namelio statybos, kuri ir suteikė leidimus bei buvo mokami mokesčiai už Plinkšių teritorijoje esantį poilsio namelį, nes tuo metu A. Š. neturėjo nuosavybės teisės. Grąžinant žemės sklypą Nr. 26 A. Š., buvo surašytas grąžinamos natūra žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas. Akte nėra nurodyti pastatyti nameliai, nors jie jau buvo ir apie juos buvo žinoma. Už poilsio namelio eksploataciją buvo mokami mokesčiai Sedos seniūnijai.

188.

19Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. Z. savo atsiliepime nurodė, kad 2004 metais įsigijo poilsio namelį, esantį atsakovui S. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu: ( - ). Poilsio namelį pirko iš E. Z. už 3 700 litų. Buvo pasirašę laisvos formos ranka rašytą pirkimo – pardavimo sutartį. Įsigijus namelį pasirašė poilsinės teritorijos nuomos paslaugų teikimo sutartį su sklypo savininku S. Š.. 2016 metais, persikraustant iš buto Mažeikiuose į Klaipėdą, poilsio namelio pirkimo – pardavimo sutartis pasimetė.

209.

21Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Savo atsiliepime nurodė, kad 2016 m. birželio 12 d. iš S. Š. už 3 500 Eur įsigijo jo privačiame sklype esantį laikiną statinį – poilsio namelį. Tą pačią dieną buvo sudaryta ir paslaugų teikimo sutartis, kuria neribotam laikui buvo išnuomotas sklypas prie namelio.

2210.

23Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. A., G. B., ( - ), A. K., A. A., A. S., H. L., E. K., V. D., G. B., E. P., E. A., Z. K., D. V., R. F., A. B., A. V., L. R., G. Č., D. R., S. B., J. S., I. D., D. N., V. B., L. Ž., V. D., ( - ), D. B., ( - ), K. S., A. B., B. V., R. A., R. K., E. K., J. K., V. S. ir I. N. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei praleidus procesinį ir ieškinio senaties terminus. Nurodė, kad tretieji asmenys duomenų apie poilsio namelių statybą žemės sklype neturi, kadangi jie pas juos nėra išlikę. Iš Klaipėdos regiono valstybės archyvo Telšių filialo pateiktų išlikusių dokumentų apie poilsio namelius matyti, jog dar 1970 – 1986 metais įvairiais sprendimais buvo nuspręsta Mažeikių rajone, Plinkšių ežero pakrantėse, įrengti vasaros poilsio stovyklas. Išlikę archyviniai duomenys rodo, jog poilsio nameliai žemės sklype, kuris nuo 1998 m. rugpjūčio 3 d. priklauso atsakovui, nameliai jau buvo pastatyti, ir juos tiek tretieji asmenys, tiek asmenys, kurie poilsio namelių valdymą perleido tretiesiems asmenims, dabartiniams poilsio namelių valdytojams, valdė ir disponavo iki atsakovui tampant žemės sklypo savininku. Be to, šie duomenys rodo, jog poilsio nameliai žemės sklype buvo statomi tik sudarius sutartį su Mažeikių rajono Sedos seniūnu, gavus iš jo leidimą statyti poilsio namelį ir atitinkamai namelio statybos pradžią suderinus su Mažeikių rajono gamtos apsaugos agentūra. Tretieji asmenys niekada nemanė, jog jų nameliai pastatyti neteisėtai, todėl nerinko ir nesaugojo duomenų apie namelių statybą, jų valdymą.

2411.

25Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. B., D. P., A. Ž., T. M., N. T., V. V., I. Ž., S. J., Jonas G. Č., ( - ), M. J., A. T. ir R. N. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

26II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2712.

28Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį tenkino.

2913.

30Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad ieškinys paremtas išimtinai 2018 m. balandžio 3 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos raštu bei jame išdėstytomis aplinkybėmis bei jo priedais. Byloje nustatyta, kad prokuroras aktyviai rinko, tyrė ir tikrino dokumentus, susijusius su 2018 m. balandžio 3 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rašte ir jo prieduose išdėstytais duomenimis (reikalavo papildomos medžiagos apie ginčo teritorijoje esančią situaciją iš atitinkamų institucijų, derino apklausos su atsakovu laiką ir jį apklausė). Vieni iš paskutinių prokuroro gautų dokumentų, susijusių su byla, yra 2018 m. gegužės 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus pateiktas raštas dėl ginčo statinių bei pateikta žemės sklypo tvarkymo bylos kopija ir 2018 m. gegužės 15 d. iš valstybės įmonės Registrų centras Telšių filialo gautos ginčo sklypo dovanojimo sutarties bei sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo sklypą kopijos. Be to, prokuroras, tikrindamas gautą informaciją, 2018 m. gegužės 14 d. Šiaulių apygardos prokuratūros patalpose apklausė atsakovą S. Š. ir priėmė jo paaiškinimą dėl nuosavybės atkūrimo į nekilnojamąjį turtą. Delsimo požymių prokuroro veiksmuose kaupiant, analizuojant ir sisteminant su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku susijusius duomenis, nenustatyta. Įvertinęs 2018 m. balandžio 3 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rašto ir jo priedų, suinteresuotos institucijos pateiktą prokurorui bei paties prokuroro surinktą medžiagą, jos reikšmingumą bylai, laiką, per kurį ji surinkta, teismas sprendė, kad vien Šiaulių apygardos prokuratūroje 2018 m. balandžio 3 d. gauto Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rašto su pateiktais duomenimis viešajam interesui konstatuoti nepakako, o be to, pati situacija pakankamai sudėtinga. Tam, kad būtų konstatuotas viešojo intereso pažeidimas, situacija reikalavo išsamaus papildomų aplinkybių tyrimo ir gautų duomenų įvertinimo siekiant visapusiškai apginti pažeistą viešąjį interesą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei įvertinęs prokuroro galimybę nustatyti viešąjį interesą, jo pažeidimo esmę, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties eigos pradžia buvo 2018 m. gegužės 15 d., kuomet prokuroras, tikrindamas ir analizuodamas situaciją, iš valstybės įmonės Registrų centras Telšių filialo gavo vieną paskutiniųjų dokumentų, susijusių su nagrinėjama byla, tai yra kuomet buvo gauta pakankamai duomenų ir prokuroras galėjo susiformuoti nuomonę apie viešojo intereso buvimą ir jo pažeidimą (nepažeidimą), todėl ieškinį teisme pareiškus 2018 m. birželio 8 d., prokuroras nepraleido ieškinio senaties termino viešajam interesui ginti. Faktas, kad valstybės institucijos, įgaliotos įgyvendinti ir ginti valstybės interesus, susijusius su savavališka statyba saugomose teritorijose, nevykdė savo pareigų, nesudaro pagrindo pareikštam ieškiniui atmesti.

3114.

32Teismas padarė išvadą, jog gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose numatytas imperatyvus draudimas statyti statinius, nesusijusius su draustinio steigimo tikslais, o ginčo statiniai pastatyti atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame Plinkšių kraštovaizdžio draustinyje, prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimas, t. y. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio nuostatoms, Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatoms.

3315.

34Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismui šios aplinkybės leido daryti išvadą, jog tiek A. Š. nuosavybės atkūrimo metu, tiek dovanojimo sutarties pagrindu atsakovui įgyjant žemės sklypą, ginčo sklype jokių statinių nebuvo, o žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir jų imperatyvus galiojimas galiojo. Tai, kad ginčo statiniai (ar jų didžioji dalis) pastatyti atsakovui tapus šio sklypo savininku, neabejotinai patvirtina Draustinio būklės vertinimo aktai, iš kurių matyti, kad jau 2000 metais atliekant draustinio būklės vertinimą nustatyta, kad rytinėje ežero pakrantėje, ties ( - ) kaimu, S. Š. priklausančiame žemės sklype vykdomos statybos, statomi pastatai, tveriamos tvoros, statybos plečiamos vakarų kryptimi – suleisti namelių pastoliai, nutiesta elektros linija, retinamas miškas bei kertami krūmai apsauginėje vandens juostoje. Analogiška situacija užfiksuota 2001 m. birželio 18 d. draustinio būklės vertinimo akte ir 2005 m. rugpjūčio 22 d. draustinio būklės vertinimo akte. 2007 m. rugsėjo 25 d. draustinio būklės vertinimo akte Nr. Kl-35-(2.1) prie pastebėtų pažeidimų, be kita ko, nurodyta, kad rytinėje ežero pakrantėje, ties ( - ) kaimu, preliminariais duomenimis S. Š. priklausančiame žemės sklype, miško žemėje, dar statomi nauji nameliai. Palyginus ankstesnių metų ir 2006 metų orto – foto nuotraukas matosi, kad namelių skaičius yra išaugęs kelis kartus, keletas namelių yra pastatyti vandens apsauginėje juostoje, į ežerą nutiesti takeliai bei padaryti lieptai. Šios aplinkybės leido susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui, kad ginčo statiniai atsakovui priklausančiame sklype, jei ne visi 58 statiniai, tai didžioji jų dalis, pastatyti atsakovui tapus šio žemės sklypo savininku, ne vėliau kaip 2004 metais, kuomet minėtame žemės sklype buvo atlikti geodeziniai matavimai ir 2006 metais, suderinus su Aplinkos apsaugos ministerija, suderintas šių nesudėtingų statinių išdėstymo planas, kuriame ir buvo fiksuoti visi 58 ginčo statiniai, jų dislokacijos vietos. Atsižvelgdamas į tai teismas atmetė atsakovo teiginį, kad 58 ginčo statiniai buvo pastatyti iki atsakovui tampant žemės sklypo savininku ir priklausė tretiesiems asmenims. Pažymėjo, kad nustatyta, kad tiek nuosavybės atkūrimo A. Š. į žemės sklypą metu, tiek šiuo metu, ginčo statiniai privačiame žemės sklype esančiame draustinyje ir miško žemėje negalėjo būti statomi, todėl laikė, kad jų statyba yra neteisėta.

3516.

36Teismas nurodė, kad apibendrinant sovietmečiu galiojusi teisinį reglamentavimą, susijusį su poilsio namelių statyba, ne tik valstybės saugomoje teritorijoje, bet visoje Lietuvoje, nuo 1968 m. poilsio stovyklų steigimui galiojo reikalavimai, numatantys, kad siekiant įrengti poilsio stovyklas, be kita ko, privalo būti: 1) pagal vykdomųjų komitetų užsakymus, projektavimo organizacijų parengtos stovyklų išplanavimo schemos; 2) parengiami statinių projektai; 3) gaunami statybos leidimai. Duomenų, kad ginčo sklypo vietoje ginčo statiniams būtų išduoti vykdomųjų komitetų užsakymų, projektavimų organizacijų parengtos stovyklų išplanavimo schemos, šių statinių projektai bei leidimai jiems statyti, pastatytų objektų pridavimo aktai, byloje nėra.

3717.

38Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1970 m. sausio d. 4 nutarime Nr. 2 įtvirtintas nuostatas „Dėl teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos patvirtinimo“, galiojusias iki 1991 m. liepos 25 d., buvo numatyta privaloma pastatų registracija. Nustatyta pastatų įregistravimo ir pažymų apie įregistruotus statinius išdavimo savininkams tvarka. Nutarimas pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, kuriuo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, numačiusi, kad gyvenamieji namai, negyvenamieji pastatai ir statiniai, garažai, sodo namai su jiems skirtais žemės sklypais, taip pat butai, garažų boksai turi būti registruojami. Šios Instrukcijos 2 punkte numatyta, kad pastatų, statinių ir butų teisinis registravimas - tai jų įrašymas į registravimo knygas, išduodant savininkams nustatytos formos registravimo pažymėjimus, taip pat nustatyta, kad neregistruojami laikini bei savavališkai pastatyti pastatai, statiniai ir butai (5 punktas). 1997 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (1996 m. rugsėjo 24 d. Nr. 1-1539). 1997 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-454 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Minėtų nuostatų 8 punktas numatė, kad registro objektai yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnyje nurodytas nekilnojamasis turtas - 1) žemės sklypai; 2) pastatai ir statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) kitos patalpos ir inžineriniai įrenginiai, kurie jų savininko rašytiniu prašymu Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure yra inventorizuoti kaip nekilnojamasis turtas. Duomenų, kad ginčo statiniai (jų dalis), įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui (1998 m sausio 1 d.), būtų perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas, byloje nėra. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuosavybės atkūrimo į žemės sklypą A. Š. metu ginčo statinių nebuvo arba jie nebuvo pripažinti nekilnojamu turtu.

3918.

40Teismas nustatė, kad įrodinėdamas, jog ginčo poilsio namelių statyba buvo teisėta, atsakovas, be kita ko, rėmėsi ir Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 6RTE-610(2.3.6) bei pateiktomis archyvinių dokumentų kopijomis apie poilsio namelius Mažeikių rajone prie Plinkšių ežero, t. y. Mažeikių rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1970 m. birželio 23 d. sprendimu patvirtintu Mažeikių miesto dirbantiesiems poilsio stovyklos komplekso vietos parinkimo 1970 m. gegužės 6 d. aktu, 1978 m. birželio 20 d. Mažeikių rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 198 „Dėl žemės sklypo skyrimo baldų gamybinio susivienijimo „Venta“ Mažeikių filialui poilsio stovyklai prie Plinkšių ežero įrengti“, 1978 m. gruodžio 29 d. Mažeikių rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 477, kuriuo patvirtinta Mažeikių autotransporto įmonės poilsio namelių statybai dislokavimo vieta, 1980 m. gegužės 7 d. sudaryta architektūrine planine užduotimi dėl poilsio bazės, 1986 m. rugpjūčio 12 d. Mažeikių rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 261 „Dėl Bugenių praplovimo – garinimo stoties darbuotojams poilsio vietos įrengimui dislokavimo vietos tvirtinimo“. Tačiau teismas nesutiko su atsakovo, jo atstovės argumentais, kad pateiktų archyvinių dokumentų kopijos įrodo ginčų namelių teisėtumą, jų pastatymo metus, kiekį, dislokacijos vietas. Teismas padarė išvadą, jog pateiktos minėtos archyvinių dokumentų kopijos patvirtina tik tą aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 1978 iki 1986 m., Mažeikių rajono vykdomųjų komitetų priimamais sprendimais Mažeikių rajone buvo parenkamos vietos poilsio stovyklaviečių (skirtingoms organizacijoms) įrengimui. Teismas nurodė, kad pateikti dokumentai nepatvirtina nei įrengtų poilsio stovyklų dislokacijos vietų, nei konkrečių statinių vietos, nei statinių skaičiaus. Be to, neįrodo aplinkybės, kad būtent atsakovui priklausančiame žemės sklype ir buvo numatytos bei įrengtos poilsiavietės ir pastatyti ginčo statiniai. Pažymėjo, kad tik 1980 m. gegužės 7 d. architektūrinėje planinėje užduotyje Nr. 7 dėl poilsio bazės įrengimo numatyta įrengti 20 namelių po 3-4 vietas, tačiau duomenų, kad tie nameliai buvo įrengti (pastatyti), nėra. Ką patvirtina ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 20 d. rašte Nr. RS-2.3.2.-153 nurodoma informacija apie ginčo sklype esančius statinius, kuriuo, be kita ko taip pat, atsakovas įrodinėja aplinkybę apie ginčo statinių pastatymą, nurodoma, jog administracijos žiniomis sklype nuosavybės teise priklausančiame fiziniam asmeniui keletas namelių galimai buvo pastatyti jau apie 1983 metus. Atsakovo pateiktų dokumentų teismas nelaikė įrodymais, patvirtinančiais aplinkybę, kad visi 58 ginčo statiniai pastatyti iki atsakovui tampant žemės sklypo savininku, kadangi tai prieštarauja byloje esantiems oficialiesiems rašytiniams įrodymams, kurie turi didesnę įrodomąją galią.

4119.

42Teismas konstatavo, jog atsakovas ir tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nustatytus juridinius faktus, susijusius su statinių teisėtu valdymu. Nors tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, teikdami paaiškinimus nurodė, kad valdo ginčo statinius, esančius atsakovui priklausančiame žemės sklype, tačiau nepateikė jokių statinių teisėtą valdymą ar nuosavybę patvirtinančių įrodymų, dauguma jų nurodė, kad šiuos ginčo statinius valdo įgiję pagal žodines sutartis su ankstesniais šių namelių valdytojais, kurių dauguma yra įgiję jau po 1998 metų, kuomet žemės sklypo savininkas jau buvo atsakovas. Teismas padarė išvadą, jog atsakovo ir trečiųjų asmenų nurodyti paaiškinimai apie teisėtą namelių valdymą bei jų nuosavybę, aplinkybės apie mokamą žemės nuomos mokestį, nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingos, kadangi nesant statinių perleidimo, jų įgijimo ir įregistravimo sandorio faktų, tretiesiems asmenims tokie sandoriai (žodiniai) jokių teisių nesukuria. Byloje pateikti Mažeikių rajono Sedos seniūno 1996 m. liepos 11 d. leidimas Nr. 140 G. Š. ir 1996 m. rugpjūčio 22 d. leidimas V. V. pasistatyti namelius prie Plinkšių ežero, ( - ), taip pat neįrodo šių namelių teisėtumo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad imperatyviosioms teisės normoms būdingas absoliutus privalomumas, t. y. jų galiojimo ir taikymo negali pakeisti, apriboti ar panaikinti privatūs teisinių santykių subjektai savo susitarimu. Teismas taipogi nurodė, jog aplinkybė, susijusi su nuomos sutarčių sudarymu su trečiaisiais asmenims bei jų pagrindu gaunamomis ir deklaruojamomis nuomos pajamomis, neturi reikšmės nuosavybės ir (ar) teisėto valdymo teisių atsiradimui. Kita vertus, teismas konstatavo, jog byloje nustatyta, kad iki atsakovui tampant ginčo sklypo savininku, šis žemės sklypas priklausė valstybei. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, buvo pradėtas įgyvendinti privačios nuosavybės teise grindžiamo šalies ūkio formavimas ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas privačion nuosavybėn buvo vykdomas 1991 m. vasario 28 d. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačion nuosavybėn kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Duomenų, kad ginčo statiniai būtų privatizuoti ir perduoti atsakovo ar trečiųjų asmenų vardu įstatymo nustatyta tvarka, nėra. Teismas padarė išvadą, jog būtina įvertinti ir tai, kad 1964 m. CK nuostatos draudė perleisti valstybinį turtą piliečiams, išskyrus atskirų rūšių turtą, kurį piliečiams parduoti leido įstatymai. Saugomų teritorijų įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 1993 m. lapkričio 24 d. iki 2001 m. gruodžio 28 d., 7 straipsnyje, be kita ko, buvo įtvirtinta, kad privatizavimo tarnybos, įtraukdamos į privatizavimo programas komercines-ūkines įmones, poilsio namus, esančius saugomose teritorijose, privalo kartu paskelbti ir šių objektų naudojimo privalomas sąlygas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Duomenų, kad ginčo statiniai būtų privatizuoti ir perduoti atsakovo ar trečiųjų asmenų vardu įstatymo nustatyta tvarka, nėra, taip pat byloje nėra jokių ginčo statinių statybos dokumentų, patvirtinančių statybos teisėtumą.

4320.

44Teismas nurodė, kad bylose, kuriose pareiškiamas ieškinys ginant viešąjį interesą, neteisėtų statybų šalinimo padarinių parinkimas yra specifinis. Viešojo intereso, susijusio su saugomomis teritorijomis, pažeidimo pašalinimas turėtų būti nukreiptas į šios teritorijos mokslinės, ekologinės, kultūrinės ir kitokios vertės, kuria ši teritorija pasižymi, išsaugojimą ar atkūrimą (Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 32 dalis). Šiuo atveju viešojo intereso gynimas yra siejamas su Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu draustinių steigimo tikslu – išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves. Būtent tokiam tikslui - išsaugoti Plinkšių kraštovaizdį bei jo gamtinę ekosistemą - ir yra įteigtas Plinkšių kraštovaizdžio draustinis. Nagrinėjamu atveju teismui nustačius, kad atsakovui S. Š. priklausančiame žemės sklype Plinkšių kraštovaizdžio draustinyje esantys 58 statiniai pažeidžia imperatyvias įstatymų nuostatas – Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias statybos darbus saugomose teritorijose, o kartu ir viešąjį interesą saugoti ypač vertingas vietoves, atsakovui priklausančiame sklype statyti statinius planavimo dokumentuose nenumatyta, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2018 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. D1-260 Plinkšių kraštovaizdžio draustiniui tvarkymo planas tik pradėtas rengti, o Mažeikių rajono bendrajame plane nagrinėjamoje vietoje statybos nėra numatytos, teismas konstatavo, jog nėra nė vienos sąlygos, kuriai esant būtų galimos prielaidos ir sąlygos statyti statinius. Todėl, siekiant pašalinti teisės pažeidimą, apginti viešąjį interesą ir ginčo teritorijoje atkurti pirminę padėtį, atsakovui priklausančiame sklype, esančiame saugomoje valstybės teritorijoje, statiniams, pastatytiems pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, nėra teisėto pagrindo nuosavybės teisei į šiuos statinius atsirasti ir juos įregistruoti (legalizuoti), teismas sprendė, jog ginčo statiniai turi būti nugriauti, įpareigojant atsakovą, kaip žemės sklypo savininką, nugriauti 58 statinius ir sutvarkyti statybvietę.

4521.

46Teismas nurodė, kad atsakovo argumentai, jog jis negali būti įpareigotas nugriauti statinius, kurių jis nestatė ir kurie jam nepriklauso, o atvirai ir teisėtai yra valdomi trečiųjų asmenų, pažeidžia šių asmenų tesėtų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą pagrįstai tikėtis, jog teisėtai ir atvirai valdant statinius šios teisės bus išlaikytos ir galės būti realiai įgyvendintos nepaisant vėliau pasikeitusio reglamentavimo, yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad niekas negali turėti teisėtų lūkesčių statyti ir (ar) naudotis statiniais valstybės saugomojoje teritorijoje, kurioje tokių statinių statyba (buvimas) prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Net ir pripažinus, kad dalis statinių galimai buvo statyti dar iki atsakovui tampant šios žemės sklypo savininkui, šis faktas savaime nereiškia, kad visos neteisėtos statybos gali būti įteisintos statytojų (valdytojų) teisinių lūkesčių bei teisinių interesų apsaugos vardan. Teisė į statybą valstybės saugomoje teritorijoje negali būti įgyvendinta, o faktas, kad žemės sklype, valstybės saugomojoje teritorijoje - draustinyje, yra statinių, negali sukurti teisinių padarinių. Atsakovui pareiga laikytis veiklos draustinyje reikalavimų dar iki atsakovui įgyjant žemės sklypą buvo nustatyta sprendime dėl draustinio įsteigimo. Be to, atsakovas, tapęs šio žemės sklypo savininku, turėdamas pareigą saugomose teritorijose laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų, neužtikrino šios pareigos laikymosi, nesidomėjo ir nesiėmė priemonių statinių legalizavimui ir (ar) pašalinimui, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, įsigydami statinius, o atsakovas - suteikdamas teisę asmenims eksploatuoti šiuos neteisėtus statinius, veikė savo rizika, tokia faktinė ir teisinė situacija sudarė pakankamas prielaidas tiek atsakovui, tiek tretiesiems asmenims veikiant atidžiai ir rūpestingai suvokti galimus neteisėtos statybos padariniu ir jų išvengti. Nei atsakovas, nei tretieji asmenys teisės į neteisėtus statinius neįgijo, o įstatymų pasikeitimas suponuoja situaciją, kad tik įgyta teisė galėtų būti ginama teismine tvarka. Siekiant pašalinti teisės pažeidimą ir ginčo teritorijoje atkurti pirminę padėtį, atsakovui priklausančiame sklype, esančiame saugomoje valstybės teritorijoje statiniai, pastatyti pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas ir nesant teisėto pagrindo nuosavybės teisei į šiuos statinius atsirasti ir juos įregistruoti (legalizuoti), teismo sprendimu ginčo statiniai turi būti nugriauti.

47III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

4822.

49Apeliaciniu skundu atsakovas S. Š. ir dalis trečiųjų asmenų prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taipogi prašo priimti naujai pateikiamą įrodymą (Mažeikių rajono Sedos seniūno leidimą Nr. 12), kurį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti 2019-02-20 teismo posėdžio metu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5022.1.

51Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, pažeidė teisės principą lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašaus pobūdžio bylose, skundžiamą sprendimą grindė teisiškai nereikšmingomis aplinkybėmis ir neaktualiais teisės aktais, neįvertino argumento dėl netinkamo atsakovo pagal ieškinį.

5222.2.

53Nors atsakovas ir tretieji asmenys be procesinio vieno mėnesio termino praleidimo įrodinėjo, kad ieškovas yra praleidęs bendrąjį ieškinio senaties terminą, teismas šio argumento visiškai netyrė, skundžiamajame sprendime dėl jo visiškai nepasisakė.

5422.3.

55Ieškinio senaties taikymas šioje byloje buvo itin svarbus ir dėl tos priežasties, kad atsakovas nebeturėjo realių galimybių surinkti įrodymų, neabejotinai patvirtinančių ginčo poilsio namelių statybos teisėtumą žemės sklype. Didžioji dalis reikiamų įrodymų buvo sunaikinta suėjus dokumentų saugojimo terminams. Iš asmens negali būti reikalaujama pateikti įrodymus, kurių objektyviai jau nebėra.

5622.4.

57Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, be kita ko, pažymėjo, kad už viešojo intereso apsaugą valstybėje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybės (savivaldybių) institucijos. Nors įstatymai ne visoms iš jų suteikia įgaliojimus kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, tačiau įstatymo viršenybės, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo ir kiti gero administravimo principai reikalauja, kad nustačiusios viešojo intereso pažeidimą atitinkamoje srityje, jos nedelsdamos informuotų prokurorą ar kitą subjektą apie galimus viešojo intereso pažeidimus. Ši teisminė praktika privalo būti taikoma nagrinėjamoje byloje, kadangi teismų praktika privalo būti vienoda.

5822.5.

59Sutinka, kad teismas teisingai pacitavo Saugomų teritorijų įstatymo, Miškų įstatymo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, tačiau teismas cituojamas normas taikė nepagrįstai – nameliai nebuvo statyti tuo metu, kai galiojo (galioja) teismo cituotos teisės aktų nuostatos. Galiojantys teisės aktai draudžia naujų pastatų statybą draustiniuose, tačiau neįpareigoja griauti jau pastatytų statinių.

6022.6.

61Trečiasis asmuo ( - ) 2019-02-20 teismo posėdžio metu prašė teismo pridėti prie bylos medžiagos papildomus įrodymus - Sedos seniūno leidimą Nr. 12, kuriuo buvo pažymėta, kad pilietis A. K. yra sumokėjęs 50 Lt metinį 1996 metų mokestį už individualų namelį poilsinėje Plinkšių draustinio teritorijoje. Teismas atsisakė šį dokumentą prijungti prie bylos, nors akivaizdžiai matyti, kad šio leidimo forma, turinys yra analogiška kitų byloje esančių leidimų turiniui ir formai. Šis dokumentas patvirtina atsakovo ir trečiųjų asmenų teismui duotus parodymus, kad Sedos seniūnija rinko oficialų mokestį už naudojimąsi individualiais nameliais ginčo teritorijoje.

6222.7.

63Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad: po 1998 metų nauji poilsio nameliai žemės sklype nebuvo statomi, šį faktą patvirtino absoliučiai visi tretieji asmenys ir apklausti liudytojai, kaip ir rašytinė bylos medžiaga. Teismo padaryta išvada neva poilsio nameliai žemės sklype buvo pastatyti laikotarpiu nuo 1998 iki 2004 metų, yra nepagrįsta. Teismas, atmesdamas įrodymų visetą, nepagrįstai suabsoliutino vienintelį įrodymą - 1998-05-25 Grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktą. Nors ieškinyje teigiama ir skundžiamame sprendime nurodoma, kad Plinkšių draustinis buvo įsteigtas dar 1974-05-16 LTSR Ministrų tarybos nutarimu Nr. 195 „Dėl gamtos draustinių įsteigimo ir jų tvarkymo Lietuvos TSR“, tačiau šis nutarimas į bylą pateiktas nebuvo. Į bylą nebuvo pateikti duomenys, kad šiam draustiniui būtų patvirtinti jo tvarkymo nuostatai ir kitas panašus dokumentas. Nėra jokių duomenų, kad minėtas nutarimas draudė statybą draustinių teritorijoje.

6422.8.

65Iš analogiško draustinio Trakų landšaftinio draustinio apsaugos ir tvarkymo nuostatų matyti, kad LTSR buvo draudžiama draustinyje statyti tik pramonės įmones, o stovyklaviečių ir poilsiaviečių kūrimas buvo skatinamas. Tą patį faktą patvirtina ir byloje surinkti duomenys, jog Mažeikių rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas aktyviai priiminėjo sprendimus organizuoti poilsiaviečių prie Plinkšių ežero statybą įvairių organizacijų darbuotojams. Skundžiamame sprendime nėra nurodytas nei vienas sovietmečiu galiojęs teisės aktas, draudęs poilsio namelių statybą draustinio teritorijoje.

6622.9.

67Sedos seniūnija praktikavo leidimų išdavimą poilsinių namelių statybai - šių leidimų pagrindu buvo pastatyti keli nameliai. Ieškovas šių leidimų neginčijo, nereiškė reikalavimų pripažinti juos neteisėtais. Tiek G. Š., tiek V. V. išduoti Sedos seniūnijos leidimai namelio statybai laikytini administraciniais aktais, kurie laikomi teisėtais ir galiojančiais tol, kol teismo sprendimu nėra panaikinami.

6822.10.

69Laikotarpiu nuo 1995-07-04 iki 2000-06-26 galiojo Saugomų teritorijų įstatymo redakcija, kurios 17 straipsnio 1-2 dalys Nustatė draustinių teritorijose draudžiama arba ribojama komercinė - ūkinė, statybinė, rekreacinė, kita veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams. Draustinių teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, stacionaraus poilsio įstaigas, eksploatuoti naudingąsias iškasenas, suteikti žemę sodininkų bendrijoms, individualiems vasarnamiams statyti. Atskiri poilsio nameliai nepriskirtini nei vienai kategorijai iš minėtų pastatų. Vadinasi, 1996 metais statyti poilsiniai nameliai dabartinėje žemės sklypo teritorijoje nepažeidė Saugomų teritorijų įstatymo ar kitų įstatymų nuostatų.

7022.11.

71Statinių neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre faktas neleidžia konstatuoti statinių savavališkos statybos ir atitinkamai neleidžia įpareigoti atsakovą namelius griauti. Priešingai, atsakovas ir tretieji asmenys turi įstatymo nustatytą teisę įteisinti pastatus.

7222.12.

73Draustinio būklės vertinimo aktai nepatvirtina naujos statybos žemės sklype fakto - specialistai apžiūrinėjo viso draustinio teritoriją visiškai neapibūdindami aprašomų sklypų koordinačių, nekreipdami dėmesio į žemės sklypų ribas. Draustinio būklės vertinimo aktai, kaip pripažino liudytojas S. S. 2019-04-10 teismo posėdyje, buvo surašomi iš sutiktų žmonių pasakojimų, o ne tikrinant faktus. Orto fotonuotraukos paneigia bet kokius ieškovo teiginius apie žemės sklype neva vykusias namelių statybas, nes per dešimt metų matyti tik padidėjęs lieptų skaičius į ežerą.

7422.13.

75Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo reikšmingas bylos aplinkybes ir neišsprendė byloje padarytų išvadų ir faktų prieštaros. Teismo teiginys, kad teismas iš draustinio būklės vertinimo aktų susiformavo vidinį įsitikinimą, kad nameliai yra neteisėti, yra nepakankamai motyvuotas. Teismas nemotyvavo, kodėl atmetė atsakovo ir trečiųjų asmenų pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad namelių statyba po 1998 metų apskritai nebuvo vykdoma. Teismas visiškai nevertino keliolikos trečiųjų asmenų ir liudytojų teismui duotų parodymų.

7622.14.

77Teismas nepagrįstai akcentavo LTSR Ministrų tarybos 1970-01-04 nutarimu Nr. 2 patvirtintą „Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukciją“ ir vėliau galiojusius atitinkamą sritį reguliavusius teisės aktus. 1970 m. instrukcija reguliavo tik pastatų registravimą miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse. Žemės sklypas niekuomet nebuvo priskirtas miestui ar miesto tipo gyvenvietei, tai visada buvo ir yra kaimiška vietovė. Be to, registravimo instrukcijos niekuomet nenustatė ir nenustato neįregistravimo pasekmių.

7822.15.

79Pagal bendrą taisyklę savavališkos statybos padarinius turi šalinti statinio savininkas ar valdytojas, ir tik jei jų nėra – žemės sklypo savininkas. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje, ir todėl ieškinys yra atmestinas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas į EŽTT sprendimą byloje Tumeliai prieš Lietuvą atsižvelgė ne vienoje vėliau priimtoje nutartyje (LAT nutartyse Nr. e3K-3-290-916/2018, e3K-3-250-915/2018, e3K-3-76-684/2018, e3K-3-61-313/2019 ir t.t.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas EŽTT ir LAT praktiką ignoravo, nenustatytų asmenų pastatytus statinius įpareigodamas griauti atsakovą, kuris tokį žemės sklypą įgijo iš esmės iš valstybės.

8023.

81Apeliaciniu skundu tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. M., E. Z., T. M. ir K. B. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priimti naujus įrodymus, kurie negalėjo būti pateikti anksčiau, kadangi šie įrodymai atsirado tik išnagrinėjus bylą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8223.1.

83Pirmosios instancijos teismas byloje išvadas darė netinkamai nustatęs faktines bylos aplinkybes, neatskleidęs bylos esmės ir neištyręs į bylą pateiktų įrodymų.

8423.2.

85Teismas netinkamai taikė ieškinio senaties institutą, nes priimdamas ieškinį nevertino, ar yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento.

8623.3.

87Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nustatė, kad G. Š. Mažeikių rajono Sedos seniūnas 1996 m. liepos 11 d. išdavė leidimą dėl poilsio namelio prie Plinkšių ežero statybos, kuriame nurodyta, kad Sedos seniūnas leidžia piliečiui G. Š. pasistatyti poilsinį namelį prie Plinkšių ežero, ( - ). Namelio statybą pradėti suderinus su Mažeikių gamtos apsauga. Dokumentą pasirašė Sedos seniūnas V. D.. Kaip matyti, leidimas išduotas asmeniui statyti poilsinį namelį, tačiau teismas priėmė sprendimą įpareigoti nugriauti visus poilsinius namelius, net ir asmeniui turinčiam leidimą.

8823.4.

89Teismui papildomai pateikiama A. M. nuotrauka, kurioje užfiksuotas poilsinis namelis bei data - 1995 m. Tai įrodo, jog jau tuo metu poilsinis namelis buvo pastatytas. Dokumentų, kurie leistų įrodyti ir šio poilsinio namelio statybos teisėtumą, nėra išlikę.

9023.5.

91Teismas visiškai nevertino nei trečiųjų asmenų, nei atsakovo, nei byloje pateiktų įrodymų, kadangi nustatė, jog nameliai 1998 m. pastatyti nebuvo, visi jie atsirado po 1998 m. 2000 m. akte užfiksuota poilsiniai nameliai, nuotraukos nuo 1995 m. įrodo jau ten buvus poilsinius namelius, net Sedos seniūno raštas suteikė teisę ir leidimą statyti namelį draustinyje. Teismas neatsižvelgė į trečiųjų asmenų nurodytas aplinkybes, į tai, jog nameliai buvo pastatyti anksčiau, kad jiems buvo suteikti leidimai, tačiau dokumentų nėra išlikę, tai patvirtino Sedos seniūnija. Vien ta aplinkybė, jog dokumentų nėra išlikę, nesuponuoja aplinkybės, kad poilsiniai nameliai buvo pastatyti neteisėtai.

922.

93Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo atsakovo ir dalies trečiųjų asmenų apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9424.1.

95Prašymas taikyti bendrą ieškinio senatį yra nepagrįstas, kadangi ieškiniu nėra skundžiami jokie administraciniai aktai ar sandoriai. Apeliantai nenurodo jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas manyti, kad konkretus laikotarpis yra galimas kaip atskaitos taškas taikyti bendrą senaties terminą. Kadangi nustatyta, jog statiniai visą laiką buvo neteisėti ir tuo pačiu nėra jokių sąlygų į jų įteisinimą, o tai atitinka jau suformuotą teismų praktiką ir senaties taikyti nėra pagrindo.

9624.2.

97Apeliantai nepateikė ne tik statybą leidžiančių dokumentų, tačiau nepateikė ir nuosavybę patvirtinančių dokumentų, o statiniai neregistruoti nekilnojamojo turto registre, t. y. nėra jokių dokumentų, kas buvo pirmieji savininkai, jei statiniai buvo statyti valstybės ir jai priklausė, kaip tvirtina suinteresuoti asmenys, tai kokiu pagrindu turtas perleistas privatiems asmenims, už kokią sumą, kokioje teritorijoje jie nupirkti ir pan. Asmenys veikė rizikuodami, kas reiškia, jog jie prisiima visas ateityje kilsiančias pasekmes, o taip pat suvokdami statinių neteisėtumą vengė juos įteisinti ir tokiu būdu prisiimti ne tik pareigas bet įgyti tam tikras teises.

9824.3.

99Asmenys, siekdami pagrįsti statybų teisėtumą, remiasi 1970-06-23 sprendimu Nr. 176 „Dėl Mažeikių miesto dirbantiesiems poilsio stovyklos komplekso vietos parinkimo akto tvirtinimo“, kuriame numatytas komplekso vietos parinkimas vasaros poilsio stovyklai ir nurodoma teritorija - 25,5 ha ploto žemės masyvas, kurį sudaro 18 ha ariama žemė, 1 ha pievos, 6,5 ha kitos ne žemės ūkio naudmenos. Nėra jokio pagrindo teigti, kad dokumente nurodytas būtent žemės sklypas su 58 nameliais, kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis S. Š. priklauso 11,75 ha, iš kurių - 9,07 ha miško žemė, 0,14 ha - kelių plotas, 2,54 ha - kitos žemės plotas. Jokios ariamos žemės ir pievos atsakovo žemės sklype nėra. 1968-07-31 nutarimas Nr. 238 „Dėl poilsio stovyklų steigimo Respublikos teritorijoje” numatė tvarką, kokie reikalingi statybos dokumentai, ir sprendimas Nr. 176 prie tokių nepriskirtas. Be to, nėra pateikta jokių statybą leidžiančių dokumentų.

10024.4.

101Mažeikių rajono Sedos seniūno išduotuose leidimuose 1996-07-11 Nr. 140 G. Š. ir 1996-08-22 Nr. 165 V. V. nėra nurodyta tiksli statinio vieta, todėl nėra pagrindo teigti, kad kalba eina apie ginčo žemės sklypą, antra, tai nėra statybą leidžiantis dokumentas, trečia, tuo metu už žemės naudojimą buvo atsakingos apskritys ir seniūnams niekada nebuvo suteikta teisė vienasmeniškai priimti sprendimus dėl pastatų statybos valstybinėje žemėje. Seniūnija tik galėjo rinkti mokestį už šiukšlių išvežimą, aplinkos tvarkymą, jis ir buvo renkamas, o tai patvirtino ir liudytojas P. K.. Be to, nustatyta, kad pastatai nėra stacionarūs, jie neturi jokių pamatų ir yra pastatyti tik ant laikinų konstrukcijų, kai kurie buvo atvežti net iš Latvijos, todėl galimas tokių pastatų perkėlimas į kitą žemės sklypą net nežinant valstybės institucijų atstovams.

10224.5.

103Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos patvirtino, jog galimybės šioje teritorijoje statyti statinius nėra ir jokių leidimų įteisinti statinius neišduos, nes šioje vietoje yra ne tik draustinio teritorija, bet ir miško žemė, kurioje statyba draudžiama.

10424.6.

105Asmenys vengė išviešinti ir įteisinti savo turimus statinius, be to, kaip patys patvirtino, įsigydami statinius nesidomėjo, ar jie gali žemės sklype stovėti, nereikalavo jokių nuosavybės dokumentų, nesiėmė jokių priemonių statinius legalizuoti įregistruojant juos nekilnojamojo turto registre, o tai reiškia, kad jie prisiėmė visą riziką.

10624.7.

107Delsimas imtis priemonių šiems statiniams pašalinti, buvo naudingas tretiesiems asmenims, kurie iki nuosavybės atkūrimo naudojosi valstybine žeme ir už tai mokesčių valstybei nesumokėjo. Teritorijoje esantys statiniai yra kilnojamieji, jie buvo pastatyti kitur ir tik po to atgabenti, todėl gali būti ir vėl išgabenti be žalos nuosavybei. Žemės nuoma taip pat buvo naudinga ir atsakovui, kadangi yra išsiėmęs verslo liudijimą poilsio parkų ir paplūdimių veiklai, poilsinių transporto priemonių, turistinių stovyklų paslaugų teikimui ir laisvalaikio ir pramogų įrangos, kaip integruotos pramogų paslaugų dalies, trumpalaikei nuomai. Iš šios veiklos jis gauna pajamas ir atsakingų institucijų delsimas sudarė sąlygas iš to uždirbti. Apeliantai remiasi praktika ir teismo sprendimais, kurie nėra aktualūs šiai bylai.

10824.8.

109S. Š. sudarė žemės nuomos sutartis, kurios taip pat neregistruotos, neišviešintos, o tai reiškia, kad jokių pareigų kitiems asmenims sudaryti susitarimai nesukuria. Be to, pačiose sutartyse nėra nurodyta, kokiam tikslui nuomojama žemė, nėra užfiksuota jokių duomenų apie statinius.

1103.

111Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija prašo atsakovo ir dalies trečiųjų asmenų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11225.1.

113Apeliantų teigimu, poilsio namelių statybos data 1971-1972 m., tačiau byloje nėra pateikta nė vieno iš tuo metu galiojusių privalomų dokumentų. Pateiktose dokumentų kopijose matyti, kad eilę metų Mažeikių rajone buvo parenkamos vietos poilsio stovyklaviečių (skirtingoms organizacijoms) įrengimui. Tačiau iš pateiktų archyvinių dokumentų kopijų nėra galimybės susieti vietų su ginčo sklypu. Be to, nėra jokių kitų dokumentų apie namelių statybas.

11425.2.

115Duomenų, kad ginčo statiniai būtų privatizuoti ir perduoti atsakovo ar trečiųjų asmenų vardu įstatymo nustatyta tvarka, nėra, taip pat byloje nėra jokių ginčo statinių statybos dokumentų, patvirtinančių statybos teisėtumą. Ginčo nameliai, įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui, į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas perrašyti nebuvo, o tai suponuoja išvadą, jog nameliai nebuvo pripažinti nekilnojamuoju turtu bei nebuvo inventorizuoti techninės inventorizacijos biure.

1164.

117Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos prašo apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11826.1.

119Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad ieškinio senaties terminas viešajam interesui apginti nėra praleistas.

12026.2.

121Byloje pateikti Liaudies deputatų tarybos Vykdomųjų komitetų sprendimai bei Architektūrinė planinė užduotis byloja apie galimai pradėtas procedūras dėl stovyklavietės įrengimo, tačiau šie rašytiniai įrodymai nepatvirtina fakto, kad statyba buvo tęsiama/vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje taip pat pateikti dokumentai, kuriuos atsakovas įvardija statybos leidimais, neatitinka tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo.

1225.

123Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos prašo atsakovo ir dalies trečiųjų asmenų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12427.1.

125Bendrasis ieškinio senaties terminas šioje byloje, atsižvelgiant į ginčo objektą, negali būti objektyviai apskaičiuotas, nes ginčo statiniai nėra įteisinti, byloje nebuvo pateikta jokių su jų statyba susijusių dokumentų, todėl nėra veiksmo, nuo kurio būtų galima skaičiuoti senaties terminą.

12627.2.

127Teismas pagrįstai darė išvadą, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose numatytas imperatyvus draudimas statyti statinius, nesusijusius su draustinio steigimo tikslais, o ginčo statiniai pastatyti atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame draustinyje, prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio nuostatoms, Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatoms.

128Teisėjų kolegija

konstatuoja:

129IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

130teisiniai argumentai ir išvados

131Apeliaciniai skundai netenkinami.

1326.

133Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

134Dėl naujų įrodymų

1357.

136Apeliaciniu skundu atsakovas S. Š. ir dalis trečiųjų asmenų prašo priimti naujai pateikiamą įrodymą - Mažeikių rajono Sedos seniūno leidimą Nr. 12, kuriuo buvo pažymėta, kad pilietis A. K. yra sumokėjęs 50 Lt metinį 1996 metų mokestį už individualų namelį poilsinėje Plinkšių draustinio teritorijoje. Nurodė, jog teismas atsisakė šį dokumentą pridėti prie bylos, nors akivaizdžiai matyti, kad šio leidimo forma, turinys yra analogiška kitų byloje esančių leidimų turiniui ir formai. Šis dokumentas patvirtina atsakovo ir trečiųjų asmenų teismui duotus parodymus, kad Sedos seniūnija rinko oficialų mokestį už naudojimąsi nameliais ginčo teritorijoje.

1378.

138Apeliaciniu skundu tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. M., E. Z., T. M. ir K. B. prašo priimti naują įrodymą – fotonuotrauką, kurioje neva tai užfiksuotas trečiojo asmens A. M. poilsinis namelis, esantis ( - ) k., Sedos sen. Fotonuotraukos data – 1995 m. birželio 17 d. Tai įrodo, jog jau tuo metu poilsinis namelis buvo pastatytas. Dokumentų, kurie leistų įrodyti ir šio poilsinio namelio statybos teisėtumą, nėra išlikę.

1399.

140Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant argumentus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

14110.

142Vertindama, ar yra atsiradusios sąlygos naujiems įrodymams priimti apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įrodinėjimo priemonėmis byloje gali būti ne bet kokie faktiniai duomenys, o tik turintys ryšį su ta byla ir galintys turėti reikšmės toje konkrečioje byloje kilusiam ginčui teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis).

14311.

144Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, spręsdama dėl poreikio tenkinti atsakovo S. Š. ir dalies trečiųjų asmenų prašymą priimti naują įrodymą, atsižvelgia į ginčo pobūdį, į šio įrodymo sąsajumą su bylos nagrinėjimo dalyku, galimybę visapusiškai ir objektyviai išspręsti šį ginčą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jį priima.

14512.

146Teisėjų kolegija pažymi, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. M., E. Z., T. M. ir K. B. nenurodė, kodėl pateiktas naujas įrodymas - fotonuotrauka - nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti vėliau atsiradusios būtinybės teikti tokį rašytinį įrodymą apeliacinės instancijos teismui. Minėtas įrodymas nei gali patvirtinti, nei paneigti apeliantų nurodomas aplinkybes, kadangi pati fotonuotrauka savaime nepagrindžia joje pavaizduoto statinio autentiškumo, t. y. fotonuotrauka nepagrindžia, ar joje pavaizduotas statinys yra būtent poilsio namelis, stovėjęs ginčo sklype ( - ) k. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako priimti šį įrodymą.

147Dėl ginčo esmės

14813.

149Kadangi byloje pateikti apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami tais pačiais esminiais argumentais, teisėjų kolegija dėl abiejuose apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų pasisako bendrai, jų neišskiriant.

15014.

151Atsakovo S. Š. ir dalies trečiųjų asmenų apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo argumento dėl netinkamo atsakovo pagal ieškinį. Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, kad šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t.y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-7-161/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovas yra žemės sklypo, kuriame stovi ginčo statiniai - 58 nameliai, kurių nuosavybė neįregistruota - savininkas, todėl teismo sprendimo priėmimas turi tiesioginę įtaką jo materialiosioms teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad S. Š. yra tinkamas atsakovas byloje.

15215.

153Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai nepagrįstai teigia, kad be procesinio vieno mėnesio termino praleidimo, ieškovas yra praleidęs bendrąjį ieškinio senaties terminą.

15416.

155Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Ieškinio senaties eigos pradžia buvo 2018 m. gegužės 15 d., kuomet prokuroras, tikrindamas ir analizuodamas situaciją, iš valstybės įmonės Registrų centras Telšių filialo gavo vieną paskutiniųjų dokumentų, susijusių su nagrinėjama byla, tai yra kuomet buvo gauta pakankamai duomenų ir prokuroras galėjo susiformuoti nuomonę apie viešojo intereso buvimą ir jo pažeidimą (nepažeidimą), todėl ieškinį teisme pareiškus 2018 m. birželio 8 d., prokuroras nepraleido ieškinio senaties termino viešajam interesui ginti.

15617.

157Dėl apeliantų argumentų, susijusių su bendru ieškinio senaties termino taikymu, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškiniu nėra skundžiami jokie administraciniai aktai ar sandoriai, be to, apeliantai nenurodo jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas manyti, jog konkretus laikotarpis yra galimas kaip atskaitos taškas taikyti bendrą senaties terminą. Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad ieškovas praleido bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą. Dėl valstybinėse institucijose dirbančių pareigūnų veiksmų, susijusių su ginčo namelių statybos teisėtumo tikrinimu, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog situacija, kai ieškovui, kaip viešojo administravimo subjektui, pažeidus terminą kreiptis į teismą, dėl ko jis prarastų teisę į ieškinio patenkinimą, o atsakovas įgytų teisę naudotis ir disponuoti neteisėtai pastatytais statiniais, prieštarautų tiek CK 4.103 straipsnio, draudžiančio naudotis ir disponuoti neteisėtais statiniais, esmei ir paskirčiai, tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą akcentuotam principui, jog iš ne teisės negali atsirasti teisė. Pagal kasacinio teismo praktiką, tokių terminų pažeidimas gali sukelti pasekmes pačiam pareigūnui dėl jo pareigų tinkamo atlikimo, tačiau negali būti pagrindas atmesti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad neteisėtos statybos procesas yra tęstinio pobūdžio pažeidimas ir dėl to terminas skaičiuojamas iš naujo kiekvieną pažeidimo dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

15818.

159Apeliantai nurodo, kad ieškinio senaties taikymas šioje byloje buvo itin svarbus ir dėl tos priežasties, kad atsakovas nebeturėjo realių galimybių surinkti įrodymų, neabejotinai patvirtinančių ginčo poilsio namelių statybos teisėtumą žemės sklype. Didžioji dalis reikiamų įrodymų buvo sunaikinta suėjus dokumentų saugojimo terminams.

16019.

161Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas S. Š., žinodamas, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantys statiniai yra neįteisinti, nuo 1998 m. rugpjūčio 3 d., kuomet dovanojimo sutartimi įgijo žemės sklypą, bei dalis trečiųjų asmenų, kurie teigė, kad poilsio namelius valdo nepertraukiamai daugiau nei 40 metų, turėjo pakankamai laiko rinkti įrodymus apie šių statinių teisėtumą ir juos įteisinti, įregistruojant nuosavybę nekilnojamojo turto registre. Įvertinus bylos medžiagą akivaizdu, jog minėtų ginčo namelių nuosavybės įregistravimas draustinyje buvo negalimas, todėl jie ir nebuvo įregistruoti. Atsižvelgiant į tai, minėti apeliantų argumentai vertintini kaip nepagrįsti.

16220.

163Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012; 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013). Byloje atsakovas įrodinėjo, kad 58 ginčo statiniai statyti apie 1971- 1972 metus poilsio stovyklos teritorijoje sovietmečiu.

16421.

165Byloje pirmosios instancijos teismo neginčijamai nustatyta, kad Telšių apskrities viršininko administracija 1998 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. ( - ) A. Š. atkūrė nuosavybės teises į buvusios savininkės J. N. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 11,75 ha ploto žemės sklypą ( - ) Sprendime nurodytos specialios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai, t. y. XXIX - vandens telkinio apsaugos zonos ir juostos, XXXV - kraštovaizdžio draustinis, XXVI - privatūs miškai, XXX - pelkės. Nuosavybės atkūrimo metu 1998 m. gegužės 25 d. buvo surašytas grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktas, kurio 4 punkte nurodyta, kad žemės sklype Nr. 26 nėra fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančių ūkinės – komercinės paskirties pastatų ir statinių, o 8.2 punkte, numatančiame „sutinka leisti servituto teise naudotis žemės plote esančiais kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais ūkinės – komercinės paskirties pastatais ir statiniais bei teritorija, reikalinga šių objektų tiesioginiam eksploatavimui“, nurodyta, kad tokių asmenų, kuriems reikalinga suteikti paminėtą teisę, nėra. 1998 m. rugpjūčio 3 d. A. Š. dovanojimo sutartimi Nr. ( - )žemės sklypą dovanojo atsakovui S. Š.. Šios sutarties pagrindu nuosavybės teisės VĮ Registrų centre buvo užregistruotos atsakovo S. Š. vardu. Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad atsakovas įgijo 11,75 ha žemės ploto sklypą, esantį Mažeikių r. sav., Sedos sen., ( - ) k, kurį sudaro 9,07 ha miško žemės plotas, 0,14 ha kelių plotas, 2,54 ha kitos žemės plotas, ir kuriam nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos, t. y. XXIX - vandens telkinio apsaugos zonos ir juostos, XXXV - kraštovaizdžio draustinis, XXVI - privatūs miškai, XXX – pelkės. Žemės sklype nėra įregistruotų statinių. Žemės sklypo kadastro duomenų byloje nurodyta, kad miško plotas sudaro 9,07 ha, kelių plotas - 0,14 ha, pelkės - 1,70 ha, nenaudojamos žemės – 0,84 ha. Duomenų apie nekilnojamąjį turtą (statinius ir inžinierinius įrenginius) šiame žemės sklype nėra. Taigi, iš šių aplinkybių vienareikšmiškai darytina išvada, kad atsakovas žinojo apie taikytinas specialias naudojimo sąlygas jo žemės sklypui bei kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nėra įregistruoti jokie statiniai.

16622.

167Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tiek A. Š. nuosavybės atkūrimo metu, tiek dovanojimo sutarties pagrindu atsakovui įgyjant žemės sklypą, ginčo sklype jokių statinių nebuvo, o žemės sklypui galiojo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir jų imperatyvus galiojimas. Tai, kad ginčo statiniai (ar jų didžioji dalis) pastatyti atsakovui tapus šio sklypo savininku, patvirtina Draustinio būklės vertinimo aktai, iš kurių matyti, kad jau 2000 metais atliekant draustinio būklės vertinimą nustatyta, kad rytinėje ežero pakrantėje ties ( - ) kaimu, atsakovui priklausančiame žemės sklype vykdomos statybos, statomi pastatai, tveriamos tvoros, statybos plečiamos vakarų kryptimi – suleisti namelių pastoliai, nutiesta elektros linija, retinamas miškas bei kertami krūmai apsauginėje vandens juostoje. Analogiška situacija užfiksuota 2001 m. birželio 18 d. draustinio būklės vertinimo akte ir 2005 m. rugpjūčio 22 d. draustinio būklės vertinimo akte. 2007 m. rugsėjo 25 d. draustinio būklės vertinimo akte Nr. Kl-35-(2.1) prie pastebėtų pažeidimų, be kita ko, nurodyta, kad rytinėje ežero pakrantėje, ties ( - ) kaimu, preliminariais duomenimis atsakovui priklausančiame žemės sklype, miško žemėje dar statomi nauji nameliai. Palyginus ankstesnių metų ir 2006 metų orto – foto nuotraukas matyti, kad namelių skaičius yra išaugęs kelis kartus, keletas namelių yra pastatyti vandens apsauginėje juostoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti draustinio būklės vertinimo aktai įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Taigi, šiuo atveju Draustinio būklės vertinimo aktai turį didesnę įrodomąją reikšmę ir juose nustatytos aplinkybės, kurios nebuvo paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais, laikomos visiškai įrodytomis.

16823.

169Teisėjų kolegijai taip pat nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, jog aukščiau minėtos aplinkybės leidžia susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui, kad ginčo statiniai atsakovui priklausančiame sklype, jei ne visi 58 statiniai, tai didžioji jų dalis, pastatyti atsakovui tapus šio žemės sklypo savininkui, ne vėliau kaip 2004 metais, kuomet minėtame žemės sklype buvo atlikti geodeziniai matavimai ir 2006 metais suderintas šių nesudėtingų statinių išdėstymo planas, kuriame ir buvo fiksuoti visi 58 ginčo statiniai, jų dislokacijos vietos.

17024.

171Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal sovietmečiu galiojusį teisinį reglamentavimą, susijusį su poilsio namelių statyba, ne tik valstybės saugomoje teritorijoje, bet visoje Lietuvoje nuo 1968 m. poilsio stovyklų steigimui galiojo reikalavimai, numatantys, kad siekiant įrengti poilsio stovyklas, be kita ko, privalo būti: 1) pagal vykdomųjų komitetų užsakymus projektavimo organizacijų parengtos stovyklų išplanavimo schemos; 2) parengiami statinių projektai; 3) gaunami statybos leidimai. Duomenų, kad ginčo sklypo vietoje ginčo statiniams būtų išduoti vykdomųjų komitetų užsakymų, projektavimų organizacijų parengtos stovyklų išplanavimo schemos, šių statinių projektai bei leidimai jiems statyti, pastatytų objektų pridavimo aktai, byloje nėra. Atsakovo pateiktų archyvinių dokumentų kopijos patvirtina tik tą aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 1978 iki 1986 metų, Mažeikių rajono vykdomųjų komitetų priimamais sprendimais Mažeikių rajone buvo parenkamos vietos poilsio stovyklaviečių įrengimui. Tačiau pateikti dokumentai nepatvirtina nei įrengtų poilsio stovyklų dislokacijos vietų, nei konkrečių statinių vietos, nei statinių skaičiaus. Be to, neįrodo aplinkybės, kad būtent atsakovui priklausančiame žemės sklype ir buvo numatytos bei įrengtos poilsiavietės bei pastatyti ginčo statiniai. Tik 1980 m. gegužės 7 d. architektūrinėje planinėje užduotyje Nr. 7 dėl poilsio bazės įrengimo numatyta įrengti 20 namelių po 3-4 vietas, tačiau duomenų, kad tie nameliai buvo įrengti, nėra, ką patvirtina ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 20 d. rašte Nr. RS-2.3.2.-153 nurodoma informacija apie ginčo sklype esančius statinius, jog sklype nuosavybės teise priklausančiame fiziniam asmeniui keletas namelių galimai buvo pastatyti jau apie 1983 metus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad atsakovo pateikti dokumentai nelaikyti įrodymais, patvirtinančiais aplinkybę, jog visi 58 ginčo statiniai pastatyti iki atsakovui tampant žemės sklypo savininku, kadangi tai prieštarauja byloje esantiems oficialiesiems rašytiniams įrodymams, kurie turi didesnę įrodomąją galią. Atsakovas ir tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nustatytus juridinius faktus, susijusius su statinių teisėtu valdymu.

17225.

173Teisėjų kolegijai taip pat nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovo ir trečiųjų asmenų nurodyti paaiškinimai apie teisėtą namelių valdymą bei jų nuosavybę, aplinkybės apie mokamą žemės nuomos mokestį, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi, kadangi nesant statinių perleidimo, jų įgijimo ir įregistravimo sandorio faktų, tretiesiems asmenims tokie sandoriai (žodiniai) jokių teisių nesukuria. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų apeliacinės instancijos teismui naujai pateiktas įrodymas - Sedos seniūno leidimas Nr. 12, kuriuo buvo pažymėta, kad pilietis A. K. yra sumokėjęs 50 Lt metinį 1996 metų mokestį už individualų namelį poilsinėje Plinkšių draustinio teritorijoje, taip pat nepatvirtina jokių teisių į ginčo statinius.

17426.

175Byloje pateikti Mažeikių rajono Sedos seniūno 1996 m. liepos 11 d. leidimas Nr. 140 G. Š. ir 1996 m. rugpjūčio 22 d. leidimas V. V. pasistatyti namelius prie Plinkšių ežero, ( - ), Sedos seniūnijoje, taip pat neįrodo šių namelių teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad Sedos seniūnui tuo metu nebuvo suteikta teisė vienasmeniškai priimti sprendimus dėl pastatų statybos valstybinėje žemėje, nes pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1994-12-22 įsakymu Nr. 249 patvirtintas taisykles dėl leidimų statyti ir griauti išdavimo buvo nustatyta, kad leidimus statyti ir griauti išduoda savivaldybių įgaliotos statybos priežiūros tarnybos (taisyklių 4 dalis).

17627.

177Apeliantai nurodo, kad į bylą nebuvo pateiktas 1974-05-16 LTSR Ministrų tarybos nutarimas Nr. 195 „Dėl gamtos draustinių įsteigimo ir jų tvarkymo Lietuvos TSR“. Į bylą nebuvo pateikti duomenys, kad šiam draustiniui būtų patvirtinti jo tvarkymo nuostatai ir kitas panašus dokumentas. Nėra jokių duomenų, kad minėtas nutarimas draudė statybą draustinių teritorijoje. Šiuo atveju apeliantų minėtų dokumentų nepateikimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ buvo įtvirtintos Plinkšių draustinio ribos, galiojančios ir šiuo metu, kitaip tariant, ši teritorija yra unikali, jai nėra alternatyvos ir ji yra saugoma, naudojama ir tvarkoma planais, parengtais vadovaujantis galiojančiais įstatymais.

17828.

179Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007). Taigi, nustačius, kad sklypas, kuriame stovi ginčo statiniai, patenka į Plinkšių kraštovaizdžio draustinio teritoriją, kad tiek nuosavybės atkūrimo A. Š. į žemės sklypą metu, tiek šiuo metu ginčo statiniai privačiame žemės sklype esančiame draustinyje ir miško žemėje negalėjo būti statomi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pastatyti statiniai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio nuostatoms bei Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatoms, ir jų statyba yra neteisėta.

18029.

181Pagal CPK 17 straipsnį šalių procesinės teisės yra lygios. Šalių procesinio lygiateisiškumo principo turinį sudaro šie esminiai aspektai: teismas negali priimti sprendimo neišklausęs abiejų šalių ir abiem pusėms turi būti garantuojamos vienodos tiesos įrodinėjimo priemonės. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui abi šalys teikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jų įrodinėjimas aplinkybes, teismo posėdžiuose davė paaiškinimus. Taigi, šalims buvo sudarytos lygios rungimosi galimybės. Aplinkybė, kad teismas nemotyvavo, kodėl atmetė atsakovo ir trečiųjų asmenų pateiktus įrodymus, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo reikšmingas bylos aplinkybes ir neišsprendė byloje padarytų išvadų ir faktų prieštaros.

18230.

183Liudytojų parodymai ir trečiųjų asmenų paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kuria byloje nustatomi tam tikri faktiniai duomenys. Pažymėtina, kad liudytojų parodymai ir trečiųjų asmenų paaiškinimai yra silpnesnės įrodomosios galios dėl savo subjektyvaus pobūdžio. Todėl teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad vienos iš šalių nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019). Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą ir nustatęs, kad dalies trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai bei jų teikti įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios, neturėjo pareigos skundžiamame sprendime apie juos pasisakyti.

18431.

185Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje, o CPK 270 straipsnyje, apibrėžiančiame sprendimo turinį, nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti pasisakoma šio straipsnio 4 dalyje 1–4 punktuose nurodytais klausimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes. Nagrinėdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis). Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl pareikštų ieškinio reikalavimų, nurodyti įrodymai, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti.

18632.

187CK 4.103 straipsnio, reglamentuojančio statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, 3 dalyje įtvirtinta, kad statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą teismas išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. 2010 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XI-992 buvo pakeistos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo normos, reglamentuojančios savavališkų ir neteisėtų statybų padarinių šalinimą, kartu įtvirtinant, kad šios normos taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki jų įsigaliojimo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 24 straipsnis). Taigi, dėl neteisėtos statybos teisinių padarinių sprendžiama pagal teismo sprendimo priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą.

18833.

189Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu statyba kvalifikuojama kaip savavališka, tai jos padarinių šalinimas vykdomas taikant CK 4.103 straipsnį kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą. Statybos įstatymo 32 straipsnis nustato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyti savavališkos statybos padarinių šalinimo būdai, nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti atsakovą savo lėšomis per nustatytą terminą ir nugriauti statinį bei sutvarkyti statybvietę.

19034.

191Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos (kuri apima ir savavališkos statybos atvejus) padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kuriomis padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011).

19235.

193Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neteisėtos statybos teisinių padarinių, pagrįstai nurodė, kad nei atsakovas, nei byloje įtraukti tretieji asmenys neturi teisėtų lūkesčių statyti ir naudotis statiniais valstybės saugomojoje teritorijoje, kurioje tokių statinių statyba (buvimas) prieštarauja imperatyvioms įstatymo normomis. Net ir pripažinus, kad dalis statinių galimai buvo statyti dar iki atsakovui tampant šios žemės sklypo savininkui, šis faktas savaime nereiškia, kad neteisėtos statybos gali būti įteisintos, kadangi teisė į statybą valstybės saugomojoje teritorijoje negali būti įgyvendinta, o faktas, kad žemės sklype, valstybės saugomojoje teritorijoje – draustinyje, yra statinių, negali sukurti teisinių padarinių. Atsakovui pareiga laikytis veiklos Draustinyje reikalavimų dar iki atsakovui įgyjant žemės sklypą buvo nustatyta sprendime dėl Draustinio įsteigimo. Be to, atsakovas, tapęs šio žemės sklypo savininku, turėdamas pareigą saugomose teritorijose laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų, neužtikrino šios pareigos laikymosi, nesidomėjo ir nesiėmė priemonių statinių legalizavimui ir (ar) pašalinimui, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, įsigydami statinius, o atsakovas - suteikdamas teisę asmenims eksploatuoti šiuos neteisėtus statinius, veikė savo rizika, tokia faktinė ir teisinė situacija sudarė pakankamas prielaidas tiek atsakovui, tiek tretiesiems asmenims veikiant atidžiai ir rūpestingai suvokti galimus neteisėtos statybos padarinius ir jų išvengti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad būtent atsakovas turi pareigą nugriauti ginčo statinius.

194Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

19536.

196Dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

197Dėl bylos procesinės baigties

19837.

199Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Apeliaciniai skundai netenkinami, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

200Dėl bylinėjimosi išlaidų

20138.

202Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos apeliantams nepriteisiamos.

203Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

204Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

205Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas: 1)... 6. 2.... 7. Atsakovas S. Š., atsiliepdamas į ieškovo ieškinį, su juo nesutiko ir... 8. 3.... 9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė... 10. 4.... 11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė... 12. 5.... 13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Žemaitijos... 14. 6.... 15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. Z. su... 16. 7.... 17. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. M. su... 18. 8.... 19. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. Z. savo... 20. 9.... 21. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. B. su... 22. 10.... 23. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. A., G. B., (... 24. 11.... 25. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. B., D. P.,... 26. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 27. 12.... 28. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu... 29. 13.... 30. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad ieškinys paremtas išimtinai... 31. 14.... 32. Teismas padarė išvadą, jog gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose... 33. 15.... 34. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto... 35. 16.... 36. Teismas nurodė, kad apibendrinant sovietmečiu galiojusi teisinį... 37. 17.... 38. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1970 m. sausio d. 4... 39. 18.... 40. Teismas nustatė, kad įrodinėdamas, jog ginčo poilsio namelių statyba buvo... 41. 19.... 42. Teismas konstatavo, jog atsakovas ir tretieji asmenys nepateikė jokių... 43. 20.... 44. Teismas nurodė, kad bylose, kuriose pareiškiamas ieškinys ginant viešąjį... 45. 21.... 46. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentai, jog jis negali būti įpareigotas... 47. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 48. 22.... 49. Apeliaciniu skundu atsakovas S. Š. ir dalis trečiųjų asmenų prašo... 50. 22.1.... 51. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus,... 52. 22.2.... 53. Nors atsakovas ir tretieji asmenys be procesinio vieno mėnesio termino... 54. 22.3.... 55. Ieškinio senaties taikymas šioje byloje buvo itin svarbus ir dėl tos... 56. 22.4.... 57. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 25 d. nutartyje... 58. 22.5.... 59. Sutinka, kad teismas teisingai pacitavo Saugomų teritorijų įstatymo, Miškų... 60. 22.6.... 61. Trečiasis asmuo ( - ) 2019-02-20 teismo posėdžio metu prašė teismo... 62. 22.7.... 63. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad: po 1998 metų nauji poilsio nameliai... 64. 22.8.... 65. Iš analogiško draustinio Trakų landšaftinio draustinio apsaugos ir tvarkymo... 66. 22.9.... 67. Sedos seniūnija praktikavo leidimų išdavimą poilsinių namelių statybai -... 68. 22.10.... 69. Laikotarpiu nuo 1995-07-04 iki 2000-06-26 galiojo Saugomų teritorijų... 70. 22.11.... 71. Statinių neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre faktas neleidžia... 72. 22.12.... 73. Draustinio būklės vertinimo aktai nepatvirtina naujos statybos žemės sklype... 74. 22.13.... 75. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo... 76. 22.14.... 77. Teismas nepagrįstai akcentavo LTSR Ministrų tarybos 1970-01-04 nutarimu Nr. 2... 78. 22.15.... 79. Pagal bendrą taisyklę savavališkos statybos padarinius turi šalinti... 80. 23.... 81. Apeliaciniu skundu tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų... 82. 23.1.... 83. Pirmosios instancijos teismas byloje išvadas darė netinkamai nustatęs... 84. 23.2.... 85. Teismas netinkamai taikė ieškinio senaties institutą, nes priimdamas... 86. 23.3.... 87. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nustatė, kad G. Š.... 88. 23.4.... 89. Teismui papildomai pateikiama A. M. nuotrauka, kurioje užfiksuotas poilsinis... 90. 23.5.... 91. Teismas visiškai nevertino nei trečiųjų asmenų, nei atsakovo, nei byloje... 92. 2.... 93. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros... 94. 24.1.... 95. Prašymas taikyti bendrą ieškinio senatį yra nepagrįstas, kadangi ieškiniu... 96. 24.2.... 97. Apeliantai nepateikė ne tik statybą leidžiančių dokumentų, tačiau... 98. 24.3.... 99. Asmenys, siekdami pagrįsti statybų teisėtumą, remiasi 1970-06-23 sprendimu... 100. 24.4.... 101. Mažeikių rajono Sedos seniūno išduotuose leidimuose 1996-07-11 Nr. 140 G.... 102. 24.5.... 103. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Aplinkos... 104. 24.6.... 105. Asmenys vengė išviešinti ir įteisinti savo turimus statinius, be to, kaip... 106. 24.7.... 107. Delsimas imtis priemonių šiems statiniams pašalinti, buvo naudingas... 108. 24.8.... 109. S. Š. sudarė žemės nuomos sutartis, kurios taip pat neregistruotos,... 110. 3.... 111. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis... 112. 25.1.... 113. Apeliantų teigimu, poilsio namelių statybos data 1971-1972 m., tačiau byloje... 114. 25.2.... 115. Duomenų, kad ginčo statiniai būtų privatizuoti ir perduoti atsakovo ar... 116. 4.... 117. Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų... 118. 26.1.... 119. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai, įvertinęs byloje... 120. 26.2.... 121. Byloje pateikti Liaudies deputatų tarybos Vykdomųjų komitetų sprendimai bei... 122. 5.... 123. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė saugomų... 124. 27.1.... 125. Bendrasis ieškinio senaties terminas šioje byloje, atsižvelgiant į ginčo... 126. 27.2.... 127. Teismas pagrįstai darė išvadą, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose... 128. Teisėjų kolegija... 129. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 130. teisiniai argumentai ir išvados... 131. Apeliaciniai skundai netenkinami.... 132. 6.... 133. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir... 134. Dėl naujų įrodymų... 135. 7.... 136. Apeliaciniu skundu atsakovas S. Š. ir dalis trečiųjų asmenų prašo priimti... 137. 8.... 138. Apeliaciniu skundu tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų... 139. 9.... 140. Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas nepriima... 141. 10.... 142. Vertindama, ar yra atsiradusios sąlygos naujiems įrodymams priimti... 143. 11.... 144. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, spręsdama dėl poreikio tenkinti... 145. 12.... 146. Teisėjų kolegija pažymi, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys... 147. Dėl ginčo esmės... 148. 13.... 149. Kadangi byloje pateikti apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami tais... 150. 14.... 151. Atsakovo S. Š. ir dalies trečiųjų asmenų apeliaciniame skunde nurodyta,... 152. 15.... 153. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai nepagrįstai teigia, kad be... 154. 16.... 155. Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per... 156. 17.... 157. Dėl apeliantų argumentų, susijusių su bendru ieškinio senaties termino... 158. 18.... 159. Apeliantai nurodo, kad ieškinio senaties taikymas šioje byloje buvo itin... 160. 19.... 161. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas S. Š., žinodamas, kad jam... 162. 20.... 163. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad... 164. 21.... 165. Byloje pirmosios instancijos teismo neginčijamai nustatyta, kad Telšių... 166. 22.... 167. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su... 168. 23.... 169. Teisėjų kolegijai taip pat nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos... 170. 24.... 171. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal sovietmečiu... 172. 25.... 173. Teisėjų kolegijai taip pat nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos... 174. 26.... 175. Byloje pateikti Mažeikių rajono Sedos seniūno 1996 m. liepos 11 d. leidimas... 176. 27.... 177. Apeliantai nurodo, kad į bylą nebuvo pateiktas 1974-05-16 LTSR Ministrų... 178. 28.... 179. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyti nuosavybę į statinį ir kartu... 180. 29.... 181. Pagal CPK 17 straipsnį šalių procesinės teisės yra lygios. Šalių... 182. 30.... 183. Liudytojų parodymai ir trečiųjų asmenų paaiškinimai yra viena iš... 184. 31.... 185. Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą teismas įvertina... 186. 32.... 187. CK 4.103 straipsnio, reglamentuojančio statybos, pažeidžiančios teisės... 188. 33.... 189. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu statyba kvalifikuojama kaip savavališka,... 190. 34.... 191. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos (kuri... 192. 35.... 193. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neteisėtos... 194. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų... 195. 36.... 196. Dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija... 197. Dėl bylos procesinės baigties... 198. 37.... 199. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 200. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 201. 38.... 202. Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos apeliantams... 203. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 204. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą... 205. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....