Byla 2A-64/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Vyto Miliaus, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Ūkio banko lizingo apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-793-278/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Algminda“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei Ūkio banko lizingui, uždarajai akcinei bendrovei „Eikos statyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Iskera“ dėl susitarimų pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovo BUAB „Algminda“ atstovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2009 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Algminda“, UAB Ūkio banko lizingo, UAB „Eikos statyba“ ir UAB „Iskera“ sudarytus Trišalius susitarimus dėl tarpusavio atsiskaitymo, pagal kuriuos 119 670,83 Lt suma buvo sumažinta UAB „Algminda“ skola UAB Ūkio banko lizingui; priteisti ieškovui UAB „Algminda“ iš atsakovo UAB Ūkio banko lizingo 119 670,83 Lt bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Algminda“ su UAB Ūkio banko lizingu ir UAB „Eikos statyba“ sudarė Trišalį susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo, pagal kurį šalys konstatavo, jog UAB „Eikos statyba“ ieškovui skolinga 84 641,13 Lt, o UAB „Algminda“ skolinga atsakovui UAB Ūkio banko lizingui 119 670,83 Lt. Šalys susitarė, kad UAB „Eikos statyba“ iki 2009 m. rugsėjo 5 d. UAB Ūkio banko lizingui sumokės 70 330,83 Lt. 2009 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Algminda“ su atsakovais UAB Ūkio banko lizingu ir UAB „Iskera“ taip pat sudarė Trišalį susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo, pagal kurį šalys konstatavo, kad UAB „Iskera“ skolinga 49 340 Lt UAB „Algminda“, o pastaroji skolinga UAB Ūkio banko lizingui 119 670,83 Lt. Šalys susitarė, kad UAB „Iskera“ sumokės UAB Ūkio banko lizingui 49 340 Lt. Susitarimai pripažintini negaliojančiais, nes pažeidė UAB „Algminda“ kreditorių teises, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Sudarius ginčijamus sandorius UAB Ūkio banko lizingui buvo padengtas jo vienašališkai paskaičiuotas 119 670,83 Lt dydžio UAB „Algminda“ įsiskolinimas. UAB Ūkio banko lizingas, pažeisdama kitų kreditorių teises, pirmiau kitų kreditorių pasidengė savo reikalavimą. Šie veiksmai įvykdyti prieš pat bankroto bylos ieškovui iškėlimą. Tai patvirtina, kad UAB „Algmina“ vadovas nebuvo lojalus įmonei, neveikė jos interesais, pažeidė imperatyvias teisės normas. UAB „Eikos statyba“ ir UAB „Iskera“ buvo skolingos UAB „Algminda“, jos nei UAB Ūkio banko lizingui, nei viena kitai skolingos nebuvo, todėl įskaitymas negalėjo būti atliktas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Panevėžio apygardos teismas 2010 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovo BUAB „Algminda“ ieškinį patenkino – pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Algminda“ su UAB Ūkio banko lizingu ir UAB „Eikos statyba“ sudarytą Trišalį susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo, pagal kurį 70 330,83 Lt suma buvo sumažinta UAB „Algminda“ skola UAB Ūkio banko lizingui; pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Algminda“ su UAB Ūkio banko lizingu ir UAB „Iskera“ sudarytą Trišalį susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo, pagal kurį 49 340 Lt suma buvo sumažinta UAB „Algminda“ skola UAB Ūkio banko lizingui; priteisė iš UAB Ūkio banko lizingo 119 670,83 Lt bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Teismas nurodė, kad už ieškovo UAB „Algminda“ atliktus darbus 2009 m. rugpjūčio 3 d. duomenimis UAB „Eikos statyba“ buvo skolinga 84 641,13 Lt, o UAB „Iskera“ – 49 340 Lt. 2009 m. rugpjūčio 3 d. tarp UAB „Algminda“, UAB „Eikos statyba“, UAB „Iskera“ ir UAB Ūkio banko lizingo buvo sudaryti trišaliai susitarimai dėl tarpusavio atsiskaitymo. Šalys susitarė, kad UAB „Eikos statyba“ iki 2009 m. rugsėjo 5 d. sumokės 70 330,83 Lt, o UAB „Iskera“ iki 2009 m. rugsėjo 30 d. – 49 340 Lt UAB Ūkio banko lizingui ir tuo bus sumažinta UAB „Algminda“ skola UAB Ūkio banko lizingui. Susitarimuose konstatuota UAB „Algminda“ pradelsta 119 670,83 Lt įsiskolinimo suma UAB Ūkio banko lizingui. Šių susitarimų pagrindu UAB „Algminda“ atsiskaitė su UAB Ūkio banko lizingu, suteikdama teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš savo skolininkų UAB „Eikos statyba“ ir UAB „Iskera“. Teismo įsitikinimu, visos CK 6.66 straipsnio aplinkybės įrodytos. Teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi UAB „Algminda“ iškelta bankroto byla. Ieškinį teismui dėl bankroto bylos UAB „Algminda“ iškėlimo 2009 m. rugpjūčio 24 d. padavė įmonės vadovas A. G., kuris nurodė, jog pagal 2009 m. birželio 30 d. balanso duomenis įmonė yra nemoki, jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Nurodė, kad UAB „Algminda“ negali laiku atsiskaityti pagal sutartis už prekes ir paslaugas. Iš įmonės 2009 m. birželio 30 d. balanso matyti, kad minėtu metu įmonė turėjo 3 189 214 Lt vertės turto, o įsipareigojimai sudarė 2 903 833 Lt. Nutartimi, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teismas konstatavo, jog įmonė nemoki. Ginčijamų susitarimų sudarymo metu ieškovas buvo nemokus ir aplinkybė, jog jis dėl sunkios materialinės padėties negali vykdyti savo įsipareigojimų bei atsiskaityti su kreditoriais, UAB Ūkio banko lizingui buvo žinoma. Ieškovas 2009 m. balandžio 24 d. raštu informavo UAB Ūkio banko lizingą apie bendrovės atskyrimą bei pateikė atskyrimo sąlygas. Nors atsakovo atstovė nurodė, kad pateikti duomenys nesudarė pagrindo teigti, jog įmonė yra nemoki, tačiau šie teiginiai įvertinti kritiškai, nes ieškovui tenkančio turto vertė sudarė 2 660 211 Lt, o įsiskolinimai - 2 422 368 Lt. Pagal lizingo sutartis UAB Ūkio banko lizingas turėjo teisę kontroliuoti ieškovą ir reikalauti pateikti visą informaciją apie turimą turtą bei įsipareigojimus. Atsakovas pripažino, kad ieškovas buvo pradelsęs įmokų mokėjimą, dėl ko 2009 m. liepos 24 d. raštu UAB Ūkio banko lizingas išsiuntė UAB „Algminda“ raginimą iki 2009 m. rugpjūčio 5 d. sumokėti pradelstas skolas, kurios minėtą datą buvo 116 124,35 Lt. Kadangi ieškovo pagrindinė veiklos sritis buvo birių krovinių pervežimas savivarčiais sunkvežimiais, kurie įsigyti sudarius su atsakovu lizingo sutartis, ieškovui siekiant tęsti ūkinę veiklą, siekiant išvengti lizingo sutarčių nutraukimo dėl įsiskolinimų, susitarta dėl ginčijamų susitarimų sudarymo. 2009 m. rugsėjo 1 d. buhalterinės apskaitos duomenimis UAB „Algminda“ buvo skolinga 16 984,28 Lt VSDFV Panevėžio skyriui, 7 024,51 Lt Panevėžio apskrities VMI, 29 130,80 Lt darbuotojams. Minėti duomenys leido daryti išvadą, kad įmonė šiems kreditoriams buvo skolinga ir ginčijamų susitarimų sudarymo metu, nes teismui 2009 m. lapkričio 30 d. tvirtinant bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, įsiskolinimai minėtiems kreditoriams buvo žymiai didesni. Teismas konstatavo, kad sudarius trišalius susitarimus buvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės. UAB „Eikos statyba“ ir UAB „Iskera” lėšos, pervestos UAB Ūkio banko lizingui, padengė ieškovo įsiskolinimą (kurio dydis, ieškovo atstovų teigimu, paskaičiuotas neteisingai) pirmiau kitų kreditorių. Teismo įsitikinimu, susitarimai sudaryti pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. UAB Ūkio banko lizingas nurodė, kad ginčijamais trišaliais susitarimais šalys susitarė dėl prievolių įvykdymo būdo ir galiojančių įstatymų nepažeidė. Teismui nepateikti duomenys, jog UAB „Eikos statyba“ ir UAB „Iskera“ būtų skolingos UAB Ūkio banko lizingui, todėl nuspręsta, kad šios šalys priešpriešinių reikalavimų viena kitai neturėjo. UAB „Eikos statyba“ ir UAB „Iskera“ buvo skolingos ieškovui, todėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymas negalėjo būti atliktas. Atsakovų teiginiai, jog sudarydamos ginčijamus sandorius bendrovės buvo sąžiningos, nepagrįsti, nes UAB „Eikos statyba“ ir UAB „Iskera“ buvo skolingos ieškovui, todėl sumokėdamos šią skolą ne tiesiogiai ieškovui, o UAB Ūkio banko lizingui, elgėsi nesąžiningai. UAB „Eikos statyba“ bei UAB „Iskera“ teiginiai, kad joms nebuvo žinoma apie ieškovo turtinę padėtį, įvertinti kritiškai. Jos turėjo pareigą domėtis, dėl kokių priežasčių jų įsiskolinimo sumos pervedamos ne į sutartyse nurodytas kreditoriaus UAB „Algminda“, o į UAB Ūkio banko lizingo sąskaitas. Aplinkybė, jog nurodymą kur pervesti lėšas, davė UAB „Algminda“ vadovas, neleido konstatuoti, jog skolininkai elgėsi sąžiningai, nes pritardami sudaryti ginčijamus susitarimus sutiko, kad būtų atlikti veiksmai, pažeidžiantys UAB „Algminda“ kitų kreditorių teises ir sudarė sąlygas UAB Ūkio banko lizingui patenkinti savo reikalavimus pirmiau kitų kreditorių. UAB „Algminda“ vadovas privalėjo elgtis sąžiningai visų įmonės kreditorių interesais, būti lojalus savo įmonei, tačiau šių reikalavimų nevykdė, todėl ginčijami susitarimai pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies, 1.81 straipsnio 1 dalies, 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindais. Kadangi UAB „Eikos statyba“ ir UAB „Iskera“ skolą pervedė UAB Ūkio banko lizingui, taikyta vienašalė restitucija ir iš UAB Ūkio banko lizingo priteista 119 670,83 Lt bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo BUAB „Algminda“ naudai.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7Atsakovas UAB Ūkio banko lizingas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiais 2009 m. rugpjūčio 3 d. susitarimus dėl tarpusavio atsiskaitymo kaip sandorius dėl šalių prievolių, vadovaudamasis CK 6.66, 1.80 straipsniais, kuriuos taikė netinkamai, neatsižvelgdamas ir nevertindamas atsakovo argumento, jog minėti susitarimai – tai ne susitarimai dėl šalių prievolių, o susitarimai dėl prievolių įvykdymo būdo – trečiojo asmens teisės įvykdyti prievolę. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ginčijamų susitarimų pasirašymo metu tarp UAB Ūkio banko lizingo ir UAB „Algminda“ buvo galiojančios lizingo sutartys, pagal kurias ieškovas buvo pradelsęs įmokas. 2009 m. liepos 24 d. išsiuntus ieškovui raštą, jis atvyko su pasiūlymu susitarti dėl prievolės įvykdymo būdo. Informacijos apie įmonės nemokumą atsakovui nepateikė. Atsakovui neturint informacijos apie įmonės nemokumą, neturi reikšmės, kas ir kokiu būdu įvykdys prievolę pagal lizingo sutartis. Apie ieškovo nemokumą UAB Ūkio banko lizingui tapo žinoma tik 2009 m. spalio 26 d., gavus 2009 m. spalio 19 d. pranešimą apie bankroto bylos iškėlimą. Teismas nenustatęs 2009 m. rugpjūčio 3 d. susitarimų teisinės prigimties, negalėjo priimti teisingo sprendimo.
  2. Teismas nepagristai susitarimus dėl atsiskaitymo vertino kaip atskirus sandorius ir pripažino juos negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu. Šią normą teismas taikė netinkamai bei priėmė sprendimą, nepagrįstą įrodymais apie CK 6.66 straipsnyje esančių sąlygų buvimą. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog sudarant ginčijamus susitarimus pažeistos kreditorių teisės, jog skolininkas buvo nesąžiningas, jog UAB Ūkio banko lizingas buvo nesąžiningas.
  3. Ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, kad UAB „Algminda“ žinojo, jog sudaromas sandoris nenaudingas bendrovei ir pažeis kreditoriaus teises. Teismas nepateikė argumentacijos, dėl kokių priežasčių ginčijami susitarimai turi būti laikomi nenaudingais UAB „Algminda“, nepasisakė, kodėl UAB „Algminda“ žinojo ar turėjo žinoti, kad ginčijami susitarimai pažeidžia kreditoriaus teises. Teismas ginčijamus susitarimus pripažino negaliojančiais nenustatęs actio Pauliana instituto taikymui būtinų sąlygų. Ginčijami susitarimai buvo naudingi UAB „Algminda“. 2009 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Algminda“ buvo pradelsusi 119 670,83 Lt mokėjimus UAB Ūkio banko lizingui. Laiku nesumokėjus einamųjų mokėjimų UAB Ūkio banko lizingas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartis. Sutarčių nutraukimo atveju UAB „Algminda“ būtų privalėjusi nedelsiant grąžinti turtą UAB Ūkio banko lizingui. Pagal lizingo sutartis UAB „Algminda“ naudojo savivarčius sunkvežimius, kurie buvo būtini jos veiklos tęstinumui užtikrinti. Lizingo sutarčių nutraukimas lemtų UAB „Algminda“ žlugimą. Įvertinus aplinkybę, kad UAB „Algminda“ sudarius ginčijamus susitarimus buvo panaikintos prielaidos lizingo sutarčių nutraukimui ir jos žlugimui, ginčijami susitarimai buvo UAB „Algminda“ naudingi ir atitiko visų kreditorių interesus. Teismas, nevertindamas skolininko sąžiningumo (ginčijamų susitarimų naudingumo UAB „Algminda“) neįsigilino į bylos esmę, netinkamai taikė CK 6.66 straipsnį, dėl ko nepagrįstai pripažino ginčijamus susitarimus negaliojančiais.
  4. Nepagrįsta teismo išvada, kad UAB „Algminda“, būdama nemoki, ginčijamais susitarimais faktiškai suteikė pirmenybę UAB Ūkio banko lizingui pirmumo tvarka patenkinti savo reikalavimus. Ginčijamų susitarimų sudarymo metu UAB „Algminda“ buvo nežymių ekonominių sunkumų turinti, bet normaliai veikianti moki bendrovė. Įmonė yra nemoki, kai pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Teismo pozicija, jog 2009 m. birželio 30 d. UAB „Algminda” balansas patvirtina bendrovės nemokumą ginčijamų susitarimų sudarymo metu, yra nepagrįsta. Ginčijami susitarimai sudaryti 2009 m. rugpjūčio 3 d., o teismas vadovavosi nutartimi dėl UAB „Algminda“ bankroto bylos iškėlimo, kuri priimta 2009 m. spalio 2 d., o įsiteisėjo 13 d. Tai, jog ieškovas buvo mokus ar nemokus 2009 m. spalio mėnesį, neleidžia daryti išvados apie tai, kad jis buvo nemokus ir susitarimų sudarymo metu. Ginčijamų susitarimų sudarymas panaikino prielaidas lizingo sutarčių nutraukimui, užtikrino UAB „Algminda“ veiklos tęstinumą. Padarius klaidingą išvadą dėl įmonės mokumo, teismas netinkamai kvalifikavo UAB „Algminda“ skolos sumokėjimą UAB Ūkio banko lizingui. Kreditoriams nėra suteikiama teisė ginti savo interesus taikant actio Pauliana institutą, jeigu skolininkas ginčijamo sandorio sudarymo metu yra mokus.
  5. UAB Ūkio banko lizingas negalėjo žinoti apie kreditorių teisių pažeidimus. Bendrovės atskyrimas negali būti siejamas su reorganizuojamos/dalyvaujančios reorganizavime ar dalyvaujančios atskyrime bendrovės finansiniais pajėgumais. Atskyrimas - tai veiklos optimizavimas, nesusijęs su bendrovių mokumu. Teismo teiginiai, jog atsakovas turėjo žinoti apie ieškovo nemokumą ir sunkią finansinę padėtį, nes apie UAB „Algminda” sunkią materialinę padėtį esą liudijo tai, kad ji 2009 m. balandžio 24 d. raštu informavo UAB Ūkio banko lizingą apie savo atskyrimą ir pateikė atskyrimo sąlygas, nepagrįsti. UAB „Algminda“ 2009 m. balandžio 29 d. atskyrimo sąlygose nurodyta, jog po atskyrimo jai tenkanti turto dalis - 2 660 211 Lt, o prievolės - 2 422 368 Lt. Atskyrimo sąlygose nurodyti ne pradelsti ieškovo įsipareigojimai, o visos įmonės prievolės. Ieškovas vykdė įsipareigojimus pagal lizingo sutartis ir po atskyrimo, todėl nepagrįstas teismo teiginys, jog jau 2009 m. balandžio 24 d. įmonė buvo nemoki ir apie tai atsakovas žinojo. Atskyrimo sąlygose nėra duomenų, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Būtent ieškovas turėjo pateikti įrodymus, jog 2009 m. rugpjūčio 3 d. pasirašant ginčijamus susitarimus, jis buvo atidi ir rūpestinga sandorio šalis ir informavo atsakovus apie tai, o ne atsakovai patys privalėjo rinkti informaciją. Ginčijami susitarimai sudaryti 2009 m. rugpjūčio 3 d., todėl teismas, nepagrįstai vertindamas UAB „Algminda“ būklę ginčijamų susitarimų sudarymo metu, vadovavosi įrodymais, kurie pateikė duomenis apie bendrovės ekonominę būklę praėjus mėnesiui po ginčijamų susitarimų sudarymo. Nepagrįstas teiginys, jog susitarimai pažeidžia CK 1.81 straipsnį, reglamentuojantį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimą.
  6. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti apie atsakovų nesąžiningumą. Lizingo sutartyse numatyta lizingo davėjo teisė, o ne pareiga pareikalauti pateikti dokumentus apie finansinę atskaitomybę bei lizingo gavėjo pareiga sutartyje nustatytais laikotarpiais juos pateikti, tačiau atsakovas negali priversti ieškovo pateikti dokumentų, jei, pažeisdamas sutarties sąlygas, jis jų nepateikia. Teismas neįvertino esminę reikšmę turinčios aplinkybės, kad UAB Ūkio banko lizingas buvo didžiausias UAB „Algminda“ kreditorius, nuo kurio sprendimų priklausė UAB „Algminda“ veikos tęstinumas ir mokumas. UAB Ūkio banko lizingui nutraukus lizingo sutartis UAB „Algminda“ netektų darbo priemonių, o tai sąlygotų veiklos nutraukimą, kuris lemtų bankrotą. Ginčijamų susitarimų sudarymo momentu UAB Ūkio banko lizingas turėjo informaciją, kad UAB „Algminda“ yra moki, nes maksimali jos pradelstų įsipareigojimų suma neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės. UAB Ūkio banko lizingas, sudarydamas ginčijamus susitarimus, buvo sąžiningas, kadangi jų sudarymo metu disponavo duomenimis apie UAB „Algminda“ mokumą ĮBĮ prasme. Dėl ginčijamų susitarimų buvo panaikinta lizingo sutarčių nutraukimo galimybė, užtikrintas UAB „Algminda“ veiklos tęstinumas. Byloje nėra duomenų, kad ginčijamų susitarimų sudarymo metu UAB Ūkio banko lizingui buvo žinoma apie bet kokius ekonominius sunkumus.
  7. Teismas, tenkindamas reikalavimą dėl vienašalės restitucijos taikymo, neįvertino aplinkybių, kokiu pagrindu UAB „Eikos statyba“ sumokėjo 70 330,83 Lt UAB Ūkio banko lizingui. UAB „Eikos statyba“ pateikė mokėjimo nurodymą Nr. 371908072, kuriuo pervedė UAB Ūkio banko lizingui 70 330,83 Lt. Teismas neįvertino aplinkybės, kad mokėjimo nurodyme mokėjimo paskirtis nurodyta „už UAB „Algminda“ užskaitą-prašymą“. Taigi UAB „Eikos statyba“ sumokėjo UAB Ūkio banko lizingui 70 330,83 Lt ne 2009 m. rugpjūčio 3 d. Trišalio susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymo pagrindu, o UAB „Algminda“ užskaitos-prašymo pagrindu. Todėl net ir patenkinus reikalavimą dėl 2009 m. rugpjūčio 3 d. Trišalio susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymo pripažinimo negaliojančiu nebuvo pagrindo taikyti restituciją dėl 70 330,83 Lt grąžinimo, nes šie pinigai nesumokėti pagal pastarąjį susitarimą.

8Atsakovas UAB „Eikos statyba“ atsiliepime prašo tenkinti UAB Ūkio banko lizingo apeliacinį skundą. Atsiliepime pažymima, kad sutinkama su skundo argumentais. Nurodoma, kad tiek sudarydama ginčijamą susitarimą, tiek atlikdama mokėjimą UAB „Eikos statyba“ buvo sąžininga, jos veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti. Ginčijamo susitarimo sudarymo metu UAB „Eikos statyba” neturėjo duomenų apie ieškovo finansinę padėtį. Ieškovas jos neteikė ir neprivalėjo teikti. Tokia informacija UAB „Eikos statyba“ neprivalėjo domėtis, neturėjo jos rinkti. Ginčijamas susitarimas sudarytas ir visiškai įvykdytas dar iki UAB „Algminda“ bankroto bylos iškėlimo, tad apie šios bendrovės finansinę būklę nebuvo ir negalėjo būti žinoma. UAB „Algminda“ turėjo teisę nurodyti, kam sumokėti, ar į kurią sąskaitą pervesti jai priklausančius pinigus ir be atskiro susitarimo. Ginčijamas susitarimas dėl tarpusavio atsiskaitymo sudarytas teisėtai. UAB „Eikos statyba“ kaltės dėl trišalio susitarimo nėra, tad ji negalėtų atlyginti ir bylinėjimosi išlaidų. Trišalis susitarimas nėra priešingas įmonės veiklos tikslams ir neturėjo įtakos, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais.

9Ieškovo BUAB „Algminda“ bankroto administratoriaus atstovas atsiliepime prašo apelianto UAB Ūkio banko lizingo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti teismo sprendimą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad dėl ginčijamų sandorių sudarymo UAB „Eikos statyba“ ir UAB „Iskera“ ieškovui priklausančius pinigus sumokėjo ne ieškovui, o apeliantui, kuriam skolingas buvo ieškovas. Tuo metu ieškovas buvo skolingas ir pirmesnės eilės kreditoriams, todėl ieškovo pinigų sumokėjimas apeliantui pažeidė ieškovo ir jo kreditorių teises. Ginčijami susitarimai yra atskiri sandoriai. Kad ieškovas yra nemokus ir negalės atsiskaityti su visais kreditoriais, ieškovo administracijos vadovas žinojo ir pats inicijavo bankroto bylos iškėlimą ieškovui. Ginčijamų sandorių sudarymas negalėjo išgelbėti ieškovo nuo bankroto, todėl jie buvo nenaudingi ieškovui ir pažeidė jo kreditorių teises. Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas jau buvo nemokus, veiklos jau nevykdė, nes apeliantas dar 2009 m. balandžio 24 d. raštu ieškovui pranešė, kad nutraukia įmonės turto nuomos finansavimą dėl UAB „Algminda“ įsiskolinimų ir atsiėmė lizinguojamą turtą. UAB Ūkio banko lizingas nesąžiningai, siekdamas pirmiau už kitus ieškovo kreditorius pasidengti savo reikalavimus, sudarė ginčijamus sandorius, dėl ko UAB „Eikos statyba“ ir UAB „Iskera“ ieškovui priklausančius pinigus pervedė UAB Ūkio banko lizingui.

10Atsakovas UAB „Iskera“ atsiliepime į apelianto UAB Ūkio banko lizingo apeliacinį skundą prašo panaikinti teismo sprendimą ir visiškai tenkinti apeliacinį skundą.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

12CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai - pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005).

13Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teismui pavesta vykdyti teisingumą, todėl jo veikla turi užtikrinti, kad nebūtų priimti nepagrįsti ir neteisėti sprendimai. Teismo procesinė veikla reglamentuota civilinio proceso įstatymuose. Civilinės bylos tinkamas išnagrinėjimas, taigi ir civilinio ginčo teisingas išsprendimas visų pirma priklauso nuo to, kaip tiksliai teismas nustatys ir kvalifikuos šalių materialinius teisinius santykius. Tikrųjų bylos faktinių aplinkybių nustatymas teismui tampa išeities tašku, leidžiančiu atsakyti į klausimą, buvo ar nebuvo pažeistos ieškovo teisės ir ar jas pažeidė atsakovas. Šie tikslai pasiekiami įrodinėjimo procese. Įstatymas įrodinėjimo tikslą apibrėžia kaip teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

14Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-424/2003; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, jog būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-362/2011). Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis byloj Nr. 3K-3-17/2006). Šios bylos nagrinėjimas sietinas su actio Pauliana instituto taikymu, todėl apskųsto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui būtina pagal apelianto skundo ribas įvertinti paminėto instituto taikymo sąlygas.

15Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą bei apelianto skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti su jo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas.

16Dėl ginčijamų susitarimų teisinio įvertinimo

172009 m. rugpjūčio 3 d. buvo sudarytas trišalis susitarimas dėl tarpusavio atsiskaitymo tarp UAB „Eikos statyba“, UAB Ūkio banko lizingas ir UAB „Algminda“. Jame nurodyta, kad UAB „Eikos statyba“ neapmokėtų paslaugų suma UAB „Algminda“ yra 84 641,13 Lt pagal PVM sąskaitas faktūras. UAB „Algminda“ pradelstų mokėjimų suma UAB Ūkio banko lizingui nurodytą dieną yra 119 670,83 Lt. Šalys susitarė, kad iki 2009 m. rugsėjo 5 d. UAB „Eikos statyba“ sumokės 70 330,83 Lt UAB Ūkio banko lizingui ir tokiu būdu šia suma sumažės UAB „Algminda“ skola UAB Ūkio banko lizingui. Įvykdžius numatytus veiksmus, UAB „Eikos statyba“ liks skolinga UAB „Algminda“ 14 310,30 Lt (8 b. l., 1 t.). Tą pačią dieną sudarytas ir kitas trišalis susitarimas dėl tarpusavio atsiskaitymo tarp UAB „Iskera“, UAB Ūkio banko lizingo ir UAB „Algminda“. Jame nurodyta, kad UAB „Iskera“ neapmokėtų paslaugų suma UAB „Algminda“ yra 49 340 Lt pagal PVM sąskaitas faktūras. UAB „Algminda“ pradelstų mokėjimų suma UAB Ūkio banko lizingui nurodytą dieną yra 119 670,83 Lt. Šalys susitarė, kad iki 2009 m. rugsėjo 5 d. UAB „Iskera“ sumokės 49 340 Lt UAB Ūkio banko lizingui ir tokiu būdu šia suma sumažės UAB „Algminda“ skola UAB Ūkio banko lizingui (9 b. l., 1 t.). Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Algminda“ ir UAB Ūkio banko lizingą siejo lizingo teisiniai santykiai (10-60, 103-162 b. l., 1 t.). Tačiau į bylą nėra pateikta duomenų apie UAB Ūkio banko lizingo ir UAB „Eikos statyba“ ir(ar) UAB „Iskera“ teisinius santykius.

18Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad minėti susitarimai – tai ne susitarimai dėl šalių prievolių, o susitarimai dėl prievolių įvykdymo būdo. Actio Pauliana instituto objektas yra sandoris, t.y. tokiu institutu siekiama sandorį pripažinti negaliojančiu bei sugrąžinti skolininką į ankstesnę padėtį. Sandoriais yra laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčijami trišaliai susitarimai dėl tarpusavio atsiskaitymo yra sandoriai, nes tokiais veiksmais buvo siekiama pakeisti šalis siejusį atsiskaitymo būdą pagal atskirus prievolinius susitarimus. Taigi ginčijami trišaliai susitarimai atitiko sandorio apibrėžimą ir jie galėjo būti ginčijami actio Pauliana instituto pagrindu.

19Apeliantas apeliaciniu skundu taip pat ginčija tam tikrų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų nustatymą. Jo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad sudarant ginčijamus susitarimus buvo pažeistos kreditorių teisės, kad skolininkas UAB „Algminda“ buvo nesąžiningas bei kad UAB Ūkio banko lizingas buvo nesąžiningas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto teiginiais.

20Dėl BUAB „Algminda“ kreditorių teisių pažeidimo

21CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises ir tuo atveju, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui (pavyzdžiui, nemokus skolininkas atsiskaito su vienu iš kreditorių perleisdamas jam turtą už mažesnę sumą nei rinkos vertė, taip panaikindamas įsiskolinimą konkrečiam kreditoriui, tačiau sumažindamas kitų kreditorių galimybę susigrąžinti skolą). Kiekvienu atveju teismas nustato byloje reikšmingas aplinkybes, pvz., kokia kreditoriaus, reiškiančio actio Pauliana, reikalavimų suma, kokia visų kreditorių reikalavimų suma, kokia būtų turto vertė, jeigu nebūtų sudarytas ginčijamas sandoris, ar šio turto užtektų kreditorių reikalavimams patenkinti, ar vyksta atsiskaitymai, kaip jie vyksta (ar skola mokama geruoju, ar nevengiama atsiskaitinėti) ir pan.

22Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi UAB „Algminda“ buvo pripažinta nemokia ir jai iškelta bankroto byla (69-71 b. l., 1 t.). UAB „Algminda“ pagal 2009 m. birželio 30 d. balanso duomenis turėjo turto už 3 189 214 Lt, o jos įsipareigojimai siekė 2 903 833 Lt (iš jų 960 990 Lt trumpalaikiai įsipareigojimai) (61 b. l., 1 t.). Įmonės vadovas A. G. 2009 m. rugpjūčio 19 d. ieškiniu inicijavo bankroto bylos iškėlimą UAB „Algminda“, remdamasis įmonės 2009 m. birželio 30 d. balanso duomenimis ir teigdamas, kad įmonė yra nemoki, negali laiku atsiskaityti pagal sutartis už prekes bei paslaugas (231, 232 b. l., 1 t.). Taigi įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo nustatytos aplinkybės, jog jau 2009 m. birželio 30 d. duomenimis UAB „Algminda“ buvo nemoki. Tokios aplinkybės, kaip paties įmonės vadovo kreipimasis į teismą dėl įmonės nemokumo 2009 m. rugpjūčio 19 d., rėmimasis įmonės 2009 m. birželio 30 d. balansu, sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad ginčijamų susitarimų sudarymo metu įmonė jau buvo nemoki. Apelianto argumentai, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Algminda“ turėjo tik nežymių ekonominių sunkumų, bet buvo normaliai veikianti įmonė, neatitinka bylos aplinkybių. Nepaneigta ir ta aplinkybė, kad UAB Ūkio banko lizingui taip pat buvo žinoma apie UAB „Algminda“ atskyrimą. Susitarimai tarp UAB Ūkio banko lizingo ir UAB „Algminda“ dėl lizingo sutarčių nutraukimo buvo sudaryti 2009 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 88-98, 1 t.), taigi nepraėjus net mėnesiui nuo ginčijamų susitarimų sudarymo. Įmonės nemokumo faktas nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo iš esmės yra konstatuotas dar 2009 m. birželio 30 d. duomenų pagrindu. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, visos joje nustatytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis, todėl negali būti paneigiamos apelianto šioje byloje teikiamais aiškinimais apie Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi konstatuotų aplinkybių nepagrįstumą. Toje nutartyje nustatytos aplinkybės galėtų būti paneigtos tik įstatymų nustatyta tvarka panaikinus minėtą nutartį (CPK 18 straipsnio nuostatos). Teismas, spręsdamas apie tai, ar ginčijamų susitarimų sudarymo metu įmonė buvo (ne)moki, turėjo teisę remtis A. G. 2009 m. rugpjūčio 19 d. ieškinyje dėstomomis aplinkybėmis ir nutartimi, kuria UAB „Algminda“ iškelta bankroto byla.

23Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su apelianto teiginiais, kad ginčijamų susitarimų sudarymas panaikino prielaidas nutraukti lizingo sutartis bei užtikrinimo UAB „Algminda“ veiklos tęstinumą. Pažymėtina, kad nuo ginčijamų susitarimų sudarymo iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. UAB Ūkio banko lizingo ir UAB „Algminda“ sudarytų susitarimų dėl lizingo sutarčių nutraukimo nepraėjo net mėnuo laiko. UAB Ūkio banko lizingui ginčijamų sandorių sudarymu buvo nepagrįstai suteikta pirmenybės teisė patenkinti savo reikalavimą, tokiu būdu pažeidžiant kitų kreditorių interesus. UAB „Algminda“ 2009 m. rugsėjo 1 d. buvo skolinga VSDFV Panevėžio skyriui – 16 984,28 Lt, Panevėžio apskrities VMI – 7 024,51 Lt; UAB „Algminda“ darbuotojams dėl darbo santykių – 29 130,80 Lt (63 b. l., 1 t.). Šių sumų dydžiai, vėliau bankroto byloje patvirtinti kreditorinių reikalavimų dydžiai sudaro objektyvų pagrindą teigti, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Algminda“ buvo skolinga ne tik UAB Ūkio banko lizingui, tačiau nepagrįstai suteikė šiai pirmumą, pažeisdama kitų kreditorių teises.

24Dėl UAB „Algminda“ nesąžiningumo

25Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą.

26Byloje nėra duomenų, kad UAB „Eikos statyba“ ir UAB „Iskera“ būtų skolingos UAB Ūkio banko lizingui. Šiuo atveju UAB „Algminda“, galėdama gauti lėšas iš UAB „Iskera“ ir UAB „Eikos statyba“, kurios galėtų būti panaudotos visų kreditorių reikalavimų patenkinimai, nepagrįstai suteikė pirmumą tik UAB Ūkio banko lizingui, taip pažeisdama kitų kreditorių teises ir interesus. UAB „Algminda“ vadovas privalėjo elgtis sąžiningai visų įmonės kreditorių atžvilgiu, būti lojalus įmonei, tačiau nesilaikė tokių reikalavimų, o bylos įrodymai sudaro objektyvų pagrindą teigti, kad UAB „Algminda“, sudarydama ginčijamus sandorius, veikė nesąžiningai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui buvo objektyvus teisinis pagrindas daryti išvadą, kad UAB „Algminda“ vadovas, sudarydamas ginčijamus sandorius, pažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytas pareigas (CK 1.81 straipsnio nuostatos).

27Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad ginčijami susitarimai buvo naudingi UAB „Algminda“, nepažeidė jos kreditorių teisių. Jau aukščiau teisėjų kolegija išdėstė, kad negali sutikti su apelianto teiginiais, jog ginčijamų susitarimų sudarymas panaikino prielaidas nutraukti lizingo sutartis bei užtikrino UAB „Algminda“ veiklos tęstinumą, nes nuo ginčijamų susitarimų sudarymo iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. tarp UAB Ūkio banko lizingo ir UAB „Algminda“ sudarytų susitarimų dėl lizingo sutarčių nutraukimo nepraėjo net mėnuo laiko. Be to, kaip pažymėta aukščiau, UAB „Algminda“ jau iki ginčijamų susitarimų sudarymo buvo skolinga ir kitiems kreditoriams, tarp jų įmonės darbuotojams, laiku neatliko įmokų į VSDF biudžetą, o nutarties, kuria jai iškelta bankroto byla, turinys taip pat sudaro pagrindą teigti, jog UAB „Algminda“ buvo nemoki dar 2009 m. birželio 30 d.

28Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto aiškinimu, kad UAB „Algminda“ sudarius ginčijamus susitarimus buvo panaikintos prielaidos lizingo sutarčių nutraukimui, panaikinta grėsmė prarasti pagal lizingo sutartis įmokėtas įmokas ir pan., o tai esą buvo naudinga UAB „Algminda“. Mažiau kaip po mėnesio nuo ginčijamų sandorių sudarymo – 2009 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudaryti susitarimai dėl lizingo sutarčių nutraukimo (88-98 b. l., 1 t.), kuriais: lizingo gavėjas įsipareigojo grąžinti lizingo būdu įsigytą turtą (1 punktas); nustatyta, jog visos iki sutarties nutraukimo lizingo gavėjo sumokėtos sumos nėra grąžinamos lizingo gavėjui (2 punktas); lizingo gavėjas įsipareigojo atlyginti lizingo davėjui tokio dydžio nuostolius, kad jie grąžintų lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (4 punktas); nustatyta, kad visos kitos lizingo sutarties sąlygos, neaptartos šiame susitarime ir reglamentuojančios lizingo gavėjo teises ir pareigas, kurios atsiranda nutraukus lizingo sutartį dėl to, kad lizingo gavėjas pradelsė lizingo sutartyje nurodytus mokėjimus (jų dalį) ar nevykdė kitų įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, lizingo gavėjui yra privalomos (5 punktas). Taigi apelianto teiginiai, kad ginčijami susitarimai panaikino grėsmę prarasti pagal lizingo sutartis sumokėtus pinigus, išvengti papildomų prievolių įsigijimo pagal lizingo sutartis, yra neteisingi. Šiuo atveju UAB „Algminda“, žinodama apie savo prastą finansinę padėtį, apie tai, kad ji yra skolinga ir kitiems kreditoriams, nepagrįstai suteikė pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimą UAB Ūkio banko lizingui, o toks jos elgesys nesudaro pagrindo daryti išvados, kad ji buvo sąžininga. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei padarė teisingą išvadą dėl UAB „Algminda“ nesąžiningumo kaip sąlygos taikyti actio Pauliana institutą.

29Dėl UAB Ūkio banko lizingo nesąžiningumo

30Pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB Ūkio banko lizingui buvo žinoma, jog UAB „Algminda“ yra nemoki bei dėl sunkios materialinės padėties negali atsiskaityti su kreditoriais, yra iš esmės teisinga ir pagrįsta bylos medžiaga. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011). Duomenys apie UAB „Algminda“ padalijimą į du juridinius asmenis UAB Ūkio banko lizingui pateikti 2009 m. gegužės 4 d. (99-100 b. l., 1 t.). Be to, pati UAB Ūkio banko lizingas 2009 m. liepos 24 d. teikė raštą Nr. 5-173063 dėl įsipareigojimų pagal lizingo sutartis vykdymo bei pradelstus įsipareigojimus (85 b. l., 1 t.). Tokios aplinkybės UAB Ūkio banko lizingui turėjo leisti numatyti, kad UAB „Algminda“ finansinės galimybės yra prastos, kad ji gali būti skolinga ne tik UAB Ūkio banko lizingui, bet ir kitiems subjektams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pagal lizingo sutarčių sąlygas UAB Ūkio banko lizingas turėjo teisę kontroliuoti UAB „Algminda“ būklę, reikalauti pateikti informaciją apie turimą turtą bei įsipareigojimus. Jau paminėtame 2009 m. liepos 24 d. rašte Nr. 5-173063 buvo nurodyta, kad UAB „Algminda“ įsipareigojimų pagal lizingo sutartis tinkamai nevykdo bei turi pradelstų įsipareigojimų. Bylos medžiaga leidžia teigti, jog UAB Ūkio banko lizingas turėjo informacijos apie prastą UAB „Algminda“ finansinę padėtį, apie tai, kad įmonė yra nemoki, todėl jai buvo svarbu, jog su ja pagal lizingo sutartis būtų atsiskaityta pirmiausia, o taip veikdama ji pažeidė kitų kreditorių teises, t. y. buvo nesąžininga. Būtent dėl nurodytų aplinkybių ir buvo sudaryti ginčijami trišaliai susitarimai. Taigi visų šios bylos aplinkybių kontekste UAB „Algminda“ pranešimas apie įmonių atskyrimą, jo faktinės sąlygos taip pat sudarė pakankamą pagrindą manyti apie prastą UAB „Algminda“ materialinę padėtį. Nors ginčijami sandoriai sudaryti 2009 m. rugpjūčio 3 d., teismas, pasisakydamas dėl tuo metu buvusios UAB „Algminda“ būklės, turėjo teisę remtis ir tais įrodymais, kurie teikti praėjus mėnesiui po ginčijamų susitarimų sudarymo. Nors pagal teiktus duomenis UAB „Algminda“ 2009 m. rugsėjo 1 d. buvo skolinga VSDFV Panevėžio skyriui – 16 984,28 Lt, Panevėžio apskrities VMI – 7 024,51 Lt, darbuotojams – 29 130,80 Lt (63 b. l., 1 t.), tačiau aišku, kad tokie įsiskolinimai nesusidarė vienu metu ir iš karto. Minėta, kad teismo nutartimi bankroto byla iškelta UAB „Algminda“ dėl jos pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Nutarties, kuria iškelta bankroto byla UAB „Algminda“, turinys sudaro pagrindą teigti apie prastą UAB „Algminda“ būklę ir pradelstų įsipareigojimų buvimą jau ginčijamų susitarimų sudarymo metu.

31Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas negaliojančiais ginčijamus trišalius susitarimus, rėmėsi ir CK 1.81 straipsnio nuostata. Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Viešąją tvarką nustato imperatyviosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, administracinės ir kitų teisės šakų normos. Lietuvos įstatymuose nenustatytos „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratos. Tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šios formuluotės turinys yra įvairialypis. Jis sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokie padariniai gali atsirasti ar atsiranda ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims. Sąvoka „gera moralė“ yra vertinamoji. Kilus geros moralės taikymo klausimui, teismas privalo taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Tokie sandoriai, kuriais nepagrįstai yra suteikiama pirmumo teisė vienam iš kreditorių patenkinti savo reikalavimus, pažeidžia kitų kreditorių interesus, o jiems kylančios pasekmės sudaro pakankamą pagrindą teigti, jog jais buvo pažeista ir gera moralė. Taigi teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais ta apimtimi, jog pirmosios instancijos teismo teiginys, kad susitarimai prieštarauja gerai moralei, esąs neteisingas.

32Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad sudarydami ginčijamus susitarimus atsakovai buvo nesąžiningi, nes UAB „Eikos statyba“ ir UAB „Iskera“ buvo skolingos UAB „Algminda“. Šie subjektai yra juridiniai asmenys, vykdantys verslą, jie turėjo žinoti apie atsiskaitymų eiliškumą bei sutartinių įsipareigojimų vykdymą, todėl turėjo pasidomėti, kodėl numatoma sumas pervesti ne į kreditoriaus UAB „Algminda“ sutartyse nurodytas sąskaitas, o į UAB Ūkio banko lizingo sąskaitą (žr. pvz. 2009 m. kovo 25 d. Rangos sutarties, sudarytos tarp UAB „Eikos statyba“ ir UAB „Algminda“ Nr. 09/03/25 nuostatas). Skundo argumentai, kad UAB Ūkio banko lizingas buvo didžiausias UAB „Algminda“ kreditorius, nuo kurio sprendimų priklausė UAB „Algminda“ veiklos tęstinumas esant sunkiai UAB „Algminda“ finansinei padėčiai, nesuteikė jai išskirtinių galimybių patenkinti savo reikalavimus, taip pažeidžiant kitų kreditorių interesus. Ginčijamų susitarimų sudarymo metu UAB Ūkio banko lizingo turima informacija leido teigti, kad UAB „Algminda“ yra nemoki, o nesąžiningai sudarant ginčijamus sandorius buvo siekiama patenkinti tik savo reikalavimus, tuo pačiu pažeidžiant kitų kreditorių interesus. Tokie veiksmai aptariamoje situacijoje buvo nesąžiningi.

33Dėl vienašalės restitucijos

34Pripažinus negaliojančiu sandorį actio Pauliana pagrindu, teisinių pasekmių taikymas pagal CK turi tam tikrą specifiką. Tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių taikymo klausimus reglamentuoja CK 6.66 straipsnio 4 ir 5 dalyse įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai. Šiuo atveju įvertintina ta aplinkybė, kad ieškinį pagal actio Pauliana institutą pareiškė BUAB „Algminda“ bankroto administratorius. Teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė vienašalę restituciją ir iš UAB Ūkio banko lizingo priteisė BUAB „Algminda“ 119 670,83 Lt. Ši suma buvo UAB „Eikos statyba“ ir UAB „Iskera“ sumokėta UAB Ūkio banko lizingui.

35Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas reikalavimą dėl vienašalės restitucijos taikymo, neįvertino faktinių aplinkybių, kokiu pagrindu UAB „Eikos statyba“ sumokėjo 70 330,83 Lt UAB Ūkio banko lizingui. Bylos duomenys patvirtina rangos teisinių santykių tarp UAB „Eikos statyba“ ir UAB „Algminda“ egzistavimą (184-191 b. l., 1 t.), tačiau nėra duomenų apie tai, jog kokie nors teisiniai santykiai sietų UAB Ūkio banko lizingą ir UAB „Eikos statyba“. Pagal UAB „Eikos statyba“ mokėjimo nurodymą Nr. 371908072, UAB „Eikos statyba“ atliko 70 330,83 Lt apmokėjimą į UAB Ūkio banko lizingo sąskaitą (mokėjimo paskirtis – UAB „Algminda“ užskaita-prašymas) (192 b. l., 1 t.). Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad UAB „Eikos statyba“ sumokėjo UAB Ūkio banko lizingui 70 330,83 Lt ne 2009 m. rugpjūčio 3 d. trišalio susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymo pagrindu, o UAB „Algminda“ užskaitos-prašymo pagrindu. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų apie UAB „Eikos statyba“ ir UAB Ūkio banko lizingo teisinius santykius, į bylą nepateikti duomenys apie jų minimą užskaitą-prašymą. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad pinigai UAB Ūkio banko lizingui buvo pervesti vieno iš ginčijamų 2009 m. rugpjūčio 3 d. trišalio susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymo pagrindu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją dėl 70 330,83 Lt grąžinimo, nes ieškovui priklausantys gauti pinigai buvo sumokėti pagal byloje nuginčytą susitarimą.

36Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme kėlė klausimą, jog atsakovo 119 670,83 Lt dydžio reikalavimo suma yra nepagrįsta (64-68 b. l., 1 t.). Šioje byloje ieškiniu pareikšti reikalavimai apibrėžė ir bylos nagrinėjimo ribas (pripažinti negaliojančiais 2009 m. rugpjūčio 3 d. trišalius susitarimus dėl tarpusavio atsiskaitymo; restitucijos taikymo pagrindu priteisti iš UAB Ūkio banko lizingo 119 670,83 Lt). Kadangi actio Pauliana instituto pagrindu siekiama sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, o šiuo atveju pagal nuginčytus trišalius susitarimus dėl tarpusavio atsiskaitymo UAB Ūkio banko lizingui buvo pervesta 119 670,83 Lt suma, todėl tokia suma ir turėjo būti priteista BUAB „Algminda“. Koks iš tikrųjų yra UAB Ūkio banko lizingo reikalavimo dydis BUAB „Algminda“, šioje byloje nesprendžiama.

37Išdėstytų argumentų pagrindu atsakovo UAB Ūkio banko lizingo apeliacinis skundas atmestinas, nes jo motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui.

38Ieškovo BUAB „Algminda“ bankroto administratoriaus atstovas atsiliepime prašė iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas (21 b. l., 1 t.), tačiau nepateikė įrodymų apie šių išlaidų dydį, todėl toks prašymas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio nuostatos).

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovo BUAB „Algminda“ atstovas ieškiniu prašė pripažinti... 5. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovo BUAB... 6. Teismas nurodė, kad už ieškovo UAB „Algminda“ atliktus darbus 2009 m.... 7. Atsakovas UAB Ūkio banko lizingas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo... 8. Atsakovas UAB „Eikos statyba“ atsiliepime prašo tenkinti UAB Ūkio banko... 9. Ieškovo BUAB „Algminda“ bankroto administratoriaus atstovas atsiliepime... 10. Atsakovas UAB „Iskera“ atsiliepime į apelianto UAB Ūkio banko lizingo... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai... 12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 13. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teismui pavesta vykdyti... 14. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų... 15. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą bei apelianto skundo argumentus,... 16. Dėl ginčijamų susitarimų teisinio įvertinimo... 17. 2009 m. rugpjūčio 3 d. buvo sudarytas trišalis susitarimas dėl tarpusavio... 18. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad minėti susitarimai... 19. Apeliantas apeliaciniu skundu taip pat ginčija tam tikrų actio Pauliana... 20. Dėl BUAB „Algminda“ kreditorių teisių pažeidimo... 21. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius... 22. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi UAB „Algminda“... 23. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su apelianto teiginiais, kad... 24. Dėl UAB „Algminda“ nesąžiningumo... 25. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal... 26. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Eikos statyba“ ir UAB „Iskera“ būtų... 27. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad ginčijami... 28. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto aiškinimu, kad UAB „Algminda“... 29. Dėl UAB Ūkio banko lizingo nesąžiningumo... 30. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB Ūkio banko lizingui buvo... 31. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas negaliojančiais ginčijamus... 32. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad... 33. Dėl vienašalės restitucijos ... 34. Pripažinus negaliojančiu sandorį actio Pauliana pagrindu, teisinių... 35. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos... 36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme kėlė... 37. Išdėstytų argumentų pagrindu atsakovo UAB Ūkio banko lizingo apeliacinis... 38. Ieškovo BUAB „Algminda“ bankroto administratoriaus atstovas atsiliepime... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 40. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. sprendimą palikti...