Byla e2A-543-553/2018
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. ir atsakovo V. F. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovams V. F. ir O. F. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų V. F. ir O. F. solidariai 45 462,22 Eur dydžio skolą ir 8 183,20 Eur netesybų (delspinigius), o taip pat 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei solidariai bylinėjimosi išlaidas. Dublike ieškovas nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovų solidariai 26 861,44 Eur dydžio skolą ir 4 834,80 Eur netesybų (delspinigius), o taip pat 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei solidariai bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad 2012 m. birželio 7 d. ieškovas D. Š. ir atsakovai V. F. bei jo sutuoktinė O. F. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas atsakovams paskolino 53 000 Lt (15 349,86 Eur) sumą, ją perduodamas grynaisiais pinigais bei vėliau 2012 m. gruodžio mėn. atliko bankinius pavedimus dar 53 000 Lt (15 349,86 Eur) sumai. Iš viso per 2012 metus ieškovas atsakovams solidariai paskolino 30 699,72 Eur. 2013 m. birželio 7 d. ir liepos 18 d. atsakovams buvo paskolinta papildoma 47 000 Lt (13 612,14 Eur) suma, kuri bankiniais pavedimais buvo pervesta į atsakovo sąskaitą banke. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą ieškovui ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d. dienos. Už kiekvieną Paskolos (ar jos dalies) grąžinimo praleidimo dieną atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 0,2 proc. dydžio delspinigius, apskaičiuojamus nuo laiku nesumokėtų atitinkamų sumų. 2013 metais atsakovė atliko 11 dalinių skolos grąžinimų pagal paskolos sutartį, bendroje 15 900 Lt (4 604,96 Eur) sumoje, o 2014 m. sausio 8 d. ir 2014 m. vasario 7 d. atsakovė sumokėjo ieškovui dar dalį netesybų (delspinigių), t.y. 4 000 Lt (1158,48 Eur), už laiku negrąžintą paskolos sumos dalį, viso –5 763,43 Eur. Atsakovai, negalėdami padengti įsiskolinimo, paprašė ieškovo visus jų 2013 m. ir 2014 m. atliktus mokėjimus (5 763,43 Eur) pagal CK 6.54 straipsnio 3 dalį užskaityti kaip netesybas (0,2 proc./1 d.) pagal sutartį už 6 mėn.(180 d.) laikotarpį, dėl ko ieškovas neprieštaravo. Tad, pagal faktinę situaciją, atsakovų skolos likutis tapo lygus paskolintų lėšų sumai – 44 311,86 Eur. 2014-07-01 ieškovas, atsakovų prašymu, papildomai paskolino atsakovams 39 000 Lt (11 295,18 Eur) sumą, šias pinigines lėšas pervesdamas į atsakovo banko sąskaitą. Bendra ieškovo atsakovams paskolinta suma 2014 m. liepos 1 d. sudarė 55 607,04 Eur. Kadangi atsakovai dėl jiems iškilusių kliūčių ieškovo prašė pratęsti įsiskolinimo padengimo terminus, tai 2014 m. gruodžio 9 d. buvo sudaryta dar viena paskolos sutartis, apimanti dalį jau anksčiau ieškovo skolintų ir negrąžintų lėšų (pagal iki tol atliktus bankinius pavedimus) bei papildomų skolinamų piniginių lėšų, 11 295,18 Eur (39 000 Lt) sumoje, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. Skolinama piniginių lėšų suma atsakovui buvo perduota grynaisiais pinigais sutarties pasirašymo dieną. Be to, ieškovas 2015 m. kovo 24 d. bankiniu pavedimu dar paskolino atsakovams papildomą 2000 Eur sumą, ją pervesdamas į atsakovo banko sąskaitą. Taigi 2015 m. kovo 24 d. bendra atsakovams paskolinta ir jų negrąžinta skolos suma sudarė 68 902,22 Eur. Atsakovas 2015 metų liepos mėnesį padengė dalį įsiskolinimo ir viso sumokėjo 23 440 Eur. Todėl 2015 m. liepos 31 d. skolos likutis sudarė 45 462,22 Eur. Faktinis skolos likutis (iki šiol negrąžinta paskolos dalis) ieškinio pateikimo dieną sudaro 45 462,22 Eur, delspinigių suma nuo likusios skolos dalies už 6 mėn. iki ieškinio pateikimo dienos sudaro 16 366,40 Eur.

10Dublike ieškovas papildomai nurodė, kad atsakovai, neigdami grynųjų pinigų gavimo faktą, turėjo nuginčyti paskolos sutarties sudarymo prezumpciją ir pateikti įrodymus, kad grynųjų pinigų negavo, tačiau jokių įrodymų savo atsikirtimams šioje dalyje pagrįsti nepateikė ir jų pasirašytų paskolos sutarčių 2.1. punktuose nurodyto pinigų gavimo fakto nepaneigė. Be to, atsakovai neįrodė, kad grąžino visą paskolą. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog grynieji pinigai pagal paskolos sutartį atsakovams neperduoti. Atsakovai ieškovui vis dar nėra grąžinę 26 861,44 Eur sumos.

113.

12Atsakovai pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

134.

14Paaiškino, kad ginčo šalys 2012 m. birželio 7 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 1301, kuria ieškovas įsipareigojo suteikti 23 169,60 Eur (80 000 Lt) paskolą, o atsakovas V. F. įsipareigojo grąžinti paskolos sumą iki 2013 m. gruodžio 31 d. Sutartyje buvo nustatyta, kad 7 819,74 Eur bus suteikta sumokant per banką, o 15 349,86 Eur - grynais pinigais. Ieškovas per laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 27 d. iki 2014 m. liepos 1 d. sumokėjo atsakovui per banką 40 257,18 Eur (139 000 Lt). Ginčo šalys 2014 m. gruodžio9 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 14/12-1, kuria ieškovas įsipareigojo suteikti 54 738,18 Eur (189 000 Lt) paskolą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolos sumą iki 2015 m. gruodžio 31 d. Sutartyje buvo nustatyta, kad 43 443 Eur bus suteikta sumokant per banką, o 11 295,18 Eur - grynais pinigais. Ieškovas per laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 9 d. sumokėjo atsakovui per banką 2 000 Eur. Per laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. ieškovui bankiniais pavedimais buvo grąžinta 42 040,78 Eur. Atsakovai laikosi nuomonės, kad 2012 m. birželio 7 d. paskolos sutarties Nr. 1301 ir 2014 m. gruodžio 9 d. paskolos sutarties Nr. 14/12-1 punktas 2.1. nepatvirtina dalies paskolos sumos grynais pinigais perdavimo atsakovui faktų. Įrašas „Paskolos gavėjas, pasirašydamas šią sutartį, patvirtina grynųjų pinigų perdavimo faktą“ nepatvirtina, kad gavėjas dalį paskolos gavo grynais pinigais, jame nenurodyta, kada šie grynieji pinigai neva buvo perduoti (pavyzdžiui, iki sutarties pasirašymo). Atsakovas, pasirašydamas ginčo sutartis, minėtas sutarčių nuostatas suprato tik kaip ieškovo įsipareigojimą ateityje suteikti atsakovui dalį paskolų grynais pinigais, nes tarp ginčo šalių buvo susitarimas dėl dalies paskolų suteikimo grynais pinigais. Ginčo sutartyse nenurodyti terminai, iki kurių davėjas įsipareigojo suteikti paskolas. Paskolos sutartyse nurodytos sumos ir realus pinigų judėjimas visiškai nesutampa. Pagal 2012 m. birželio 7 d. paskolos sutartį ieškovas įsipareigojo suteikti 27 000 Lt paskolos dalį negrynais pinigais, tačiau tik 2012 m. gruodžio 27-28 dienomis sumokėjo atsakovui 50 000 Lt. Po 2014 m. gruodžio 9 d. paskolos sutarties sudarymo ieškovas suteikė tiktai 2 000 Eur. Dalies paskolų dalyko perdavimo grynais pinigais paskolos gavėjui faktus paneigia ir ta aplinkybė, jog ir paskolos sutartys buvo sudarytos vėliau, negu jose nurodyta data.

15Triplike papildomai nurodo, kad vienintelė reali paskolos sutartis, kuria V. F. sudarė su ieškovu, yra sudaryta 2012 m. gruodžio 27 d. Tačiau ieškovas, įgyvendindamas savo nesąžiningus ketinimus, neinformavo teismo apie šią sutartį, nors būtent po šios sutarties sudarymo ieškovas sumokėjo 53 000,00 Lt paskolos sumą V. F.. Taip pat pateikti mokėjimo nurodymai, iš kurių nustatytina, kad realiai gautos iš ieškovo lėšos buvo naudojamos prekybai valiuta FOREX aikštelėje. Iš išdėstytų aplinkybių visumos akivaizdu, kad ieškovas be jokio teisinio ir faktinio pagrindo reikalauja priteisti 26 871,44 Eur (kuriuos neva paskolino grynais) iš atsakovų, tad ieškovo reikalavimai turi būti atmesti.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

185.

19Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo V. F. ieškovui D. Š. 26 861,44 Eur dydžio skolą ir 2 417,40 Eur delspinigių, 659 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 29 278, 84 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovės O. F. atžvilgiu ieškinį atmetė.

206.

21Teismas nurodė, kad ginčas byloje tarp šalių yra dėl pinigų sumų, kurios sutartyse, sudarytose tarp ieškovo ir atsakovo V. F. 2012 m. birželio 7 d. ir 2014 m. gruodžio 9 d., nurodytos kaip perduotos grynaisiais pinigais. Teismas nustatė, kad 2012 m. birželio 7 d. paskolos sutarties Nr. 1301 2.1 punkte nurodyta, kad dalį paskolos – 53 000 Lt ieškovas suteikė grynais pinigais, o kitą dalį – 27 000 Lt bankiniu pavedimu, o 2014 m. gruodžio 9 d. paskolos sutarties Nr. 14/12-1 2.1 punkte nurodyta, kad vieną dalį paskolos, t.y. 39 000 Lt paskolos davėjas suteikia grynaisiais pinigais. Tai, kad teiginys apie pinigų gavimo faktą yra ne atskirai nurodytu teiginiu, o yra dalimi 2.1 punktų, kuriuose teigiama apie suteikiamos paskolos dydį ir mokėjimą grynais ar pavedimu, leido daryti teismui išvadą, kad tokios formos sutartis nėra pakankamai aiški, šiuo teiginiu gali būti prisiimtas paskolos gavėjo įsipareigojimas dėl suklydimo, tačiau atsakovui nereiškiant reikalavimo pripažinti sutartis dalyje bei visą sutartį negaliojančia kaip sudarytą dėl suklydimo, teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad atsakovui V. F. ieškovas neperdavė sutartyje numatytų pinigų sumų grynais pinigais, kad aukščiau nurodytą teiginį sutartyje atsakovas patvirtino, nesusipažinęs su jos turiniu. Aplinkybė, kad atsakovas yra verslininkas, teismui leido daryti išvadą, jog mažai tikėtina, jog pasirašydamas paskolos gavimo sutartis dėl pakankamai net verslininkui didelių sumų jis neįsigilino į jose esančius teiginius ir tokiu būdu patvirtino grynųjų pinigų gavimo faktą, jų negavęs. Teismas atmetė atsakovo paaiškinimus, jog buvo sudaryta viena sutartis, nes pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovas neneigė dviejų paskolos sutarčių – 2012-06-07 d. ir 2014-12-09 sudarymo fakto. Teismas padarė išvadą, kad paskolos sumos grynais pinigais perdavimo V. F. faktas paskolos sutartimi, ieškovo paaiškinimais buvo įrodytas, todėl ieškinį dėl skolos priteisimo tenkintino CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

22Reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino dalinai, nes ieškovas, pateiktame ieškinyje nurodęs, jog vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sutiko sumažinti prašomų priteisti delspinigių dydį iki 8 183,20 Eur, t.y. per pusę, prašė priteisti 0,1 procento delspinigius ir nuo mažesnės reikalaujamos priteisti skolos sumos, t.y. 4 834,80 Eur delspinigius. Tai, kad paskolų sutartys didesne dalimi buvo įvykdytos, t.y. atsakovas grąžino ieškovui 42 040,78 Eur , taip pat sudaro pagrindą sumažinti prašomų priteisti netesybų dydį (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), todėl teismas taikė šią įstatymo nuostatą ir sumažino prašomą priteisti delspinigių sumą iki 2 417,40 Eur.

23Ieškinys atsakovės O. F. atžvilgiu atmestas, padarius išvadą, kad paskolos gavėju buvo tik atsakovas V. F.. Teismo vertinimu, tai , kad dalis paskolos, dėl kurios byloje nėra ginčo, buvo grąžinta iš atsakovės sąskaitos, nesudaro pagrindo išvadai, kad paskolos buvo skirtos šeimos poreikių ir gyvenimo kokybės gerinimui ir kad dėl to atsakovo prievolė tapo solidaria sutuoktinių prievole. Teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad prievolė grąžinti paskolą yra susijusi su bendrąja jungtine sutuoktinių - atsakovų nuosavybe, kad sutuoktinė yra sutikusi su sutuoktinio prisiimta prievole grąžinti paskolą ieškovui. Aplinkybė, kad ieškovą ir atsakovą siejo bendri verslo reikalai, kad jie abu buvo kelių įmonių bendrasavininkai, kad ieškovas per atsakovą investavo pinigus į prekybą valiuta, leido teismui daryti išvadą, kad pinigai buvo skolinami atsakovui kaip verslo partneriui, nenustatyta, kad gauta paskola būtų naudota šeimos interesais ar jos turto gausinimui.

24III.

25Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

267.

27Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą dalyje dėl skolos iš atsakovės O. F. priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui solidariai iš atsakovės O. F. 26 861,44 Eur skolos ir 2 417,40 Eur delspinigių bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 29 278,84 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

287.1.

29Teismas nenustatinėjo prievolės pobūdžio, o apsiribojo vien tik deklaratyviais atsakovų paaiškinimais dėl prievolės pobūdžio, atsakovams nepateikus jokių jų argumentus pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Teismas taip pat apsiribojo vien tik formaliu faktu, kad paskolos sutartis pasirašė tik atsakovas V. F..

307.2.

31Teismas nepaneigė aplinkybės, kad atsakovė O. F. žinojo apie atsakovo sandorius su ieškovu, dalyvavo juose ir iš sutuoktinių bendrų lėšų, tiksliau asmeninės banko sąskaitos pervesdavo ieškovui skolą. Tai patvirtinta faktą, kad atsakovė žinojo apie sudarytas paskolos sutartis, jas pripažino ir grąžino dalį paskolos iš asmeninės banko sąskaitos, todėl dabar turi solidariai atsakyti už paskolą, kuri buvo panaudota šeimos interesais.

327.3.

33Teismas net nesiaiškino, ar atsakovo nurodytas verslas nėra bendroji jungtinė atsakovų, kaip sutuoktinių nuosavybė. Tai lėmė, kad buvo padaryta nepagrįsta, neteisinga ir neteisėta išvada, jog nėra įrodymų, kad paskola būtų susijusi su bendra sutuoktinių jungtine nuosavybe. Pažymi, kad būtent atsakovė buvo juridinio asmens ( - ) steigėja ir akcininkė, kurio plėtojimui ir vystymui atsakovai savo asmenine rizika ir nuožiūra galimai naudojo ieškovo asmeniškai paskolintas lėšas. Atsakovai įrodymų, patvirtinančių apie paimtos paskolos panaudojimą asmeninių atsakovo poreikių tenkinimui ir/ar asmeninio verslo plėtojimui, nepateikė, t.y. nepaneigė, kad paskola buvo paimta šeimos poreikiams tenkinti ir/ar yra susijusi su bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.

348.

35Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys atsakovės O. F. atžvilgiu, nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

368.1.

37Nesutiktina su ieškovo argumentais, kad bylą nagrinėjęs teismas nenustatinėjo sutuoktinių prievolės pobūdžio. Teismas nuosekliai ištyrė, kam buvo skirtos iš ieškovo pasiskolintos lėtos ir pagrįstai netenkino reikalavimo ginčo paskolas pripažinti solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis. Teismas nustatė aplinkybės, kad ieškovą ir atsakovą siejo bendri verslo reikalai, kad jie abu buvo kelių įmonių bendrasavininkai, kad ieškovas per atsakovą investavo pinigus į prekybą valiuta, todėl teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad pinigai buvo skolinami atsakovui kaip verslo partneriui.

388.2.

39Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovo neva gautos paskolos butų naudotos šeimos interesais ar atsakovų turto gausinimui.

408.3.

41Ieškovo argumentai, kad atsakovė žinojo apie atsakovo sandorius su ieškovu, dalyvavo juose, kad naudojo paskolų lėšas UAB „NT kapitalas“ plėtojimui ir vystymui, nepatvirtinti jokiais bylos įrodymais.

428.4.

43Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad iš atsakovės asmeninės banko sąskaitos buvo pervedama skola ieškovui, nesudaro pagrindo konstatuoti solidariosios prievolės atsiradimo pagrindų buvimą bei neleidžia daryti išvadą, kad ginčo paskolos sutartis buvo sudarytos šeimos interesais.

449.

45Atsakovas V. F. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą atitinkamai iki 662,64 Eur sumažinant ieškovo naudai priteistų delspinigių sumą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

46Priteisti 2 417,40 Eur dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli, atsižvelgus į teismų praktiką, jog teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti, taip pat atsižvelgus į tai, kad atsakovas kredito sutartis su ieškovu sudarė prisijungimo būdu pagal ieškovo sutarčių sąlygas ir taip jam buvo apribotos galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat į tai, kad delspinigiai priteisti nuo ginčytinos paskolos dalies, ieškovas nepateikė įrodymų dėl konkrečių jo patirtų nuostolių dydžio, o civilinė teisė nustato žymiai mažesnius patiriamus minimalius nuostolius.

4710.

48Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo dalį dėl priteistų delspinigių dydžio nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4910.1.

50Kaip teisiškai nepagrįstas turi būti atmetamas apelianto argumentas apie tai, kad Paskolos sutartis su ieškovu jis sudarė prisijungimo būdu pagal ieškovo sutarčių sąlygas. Paskolos sutartys tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos kaip tarp fizinių asmenų ir priešingai, nei teigia apeliantas, jis turėjo visas galimybes susipažinti ir susipažino su visomis Paskolos sutarčių sąlygomis.

5110.2.

52Tiek 2012 m. birželio 7 d. Paskolos sutartyje, tiek 2014 m. gruodžio 9 d. Paskolos sutartyje buvo nustatytas 0,2 proc. delspinigių dydis už kiekvieną paskolos grąžinimo termino praleidimo dieną. Taigi šis delspinigių dydis buvo nustatytas bendra šalių valia ir sutarimu. Nepaisant to, ieškovas, teikdamas teismui ieškinį, geranoriškai vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sumažino delspinigių dydį nuo 0,2 proc. iki 0,1 proc, t.y. vietoje 8 183,20 Eur delspinigių prašė priteisti tik 4 834,80 Eur delspinigių. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad paskolų sutartys didesne dalimi buvo įvykdytos, t.y. atsakovas grąžino ieškovui 42 040,78 Eur, sumažino prašomų priteisti netesybų dydį iki 2 417,40 Eur, t.y. nuo 0,1 proc. sumažino iki 0,05 proc. Taigi, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias teismo teisę mažinti aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas.

5310.3.

54Įvertinus tai, kad delspinigiai buvo prašomi priteisti tik už 6 mėnesius, o skola buvo negrąžinama kelerius metus, per kuriuos ieškovas negalėjo naudotis paskolintomis lėšomis, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju teismo priteisti 0,05 procento delspinigiai nėra per dideli ar akivaizdžiai prieštaraujantys CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams. Kita vertus, apeliantas nepateikė jokių kitų įrodymų ir/ar argumentų, kurie leistų įvertinti kitas svarbias delspinigių mažinimo aplinkybes.

55Teisėjų kolegija konstatuoja

56IV.

57Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5811.

59Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

6012.

61Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6213.

63Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.

6414.

65Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

6615.

67Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

6816.

69Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė solidariosios atsakomybės ir ar iš atsakovo ieškovo naudai priteisė tinkamą delspinigių dydį. Dėl solidariosios atsakovų kaip sutuoktinių atsakomybės

7017.

71Ieškovas ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 26 861,44 Eur dydžio skolą, 4 834,80 Eur netesybų (delspinigių), 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei solidariai bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą solidariai priteisti skolą iš atsakovų kaip sutuoktinių ieškovas grindė aplinkybėmis, kad paskola buvo skirta atsakovų šeimos poreikių tenkinimui ir gyvenimo kokybės gerinimui, be to esą dalį paskolos grąžino atsakovė O. F..

7218.

73Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atsakovės O. F. atžvilgiu atmetė, nusprendęs, kad prievolė grąžinti paskolą ieškovui nėra susijusi su bendrąją sutuoktinių nuosavybe ir atsakovė nėra sutikusi su sutuoktinio prisiimta prievole. Teismas vertino, kad ieškovas pinigus atsakovui paskolino kaip verslo partneriui.

7419.

75Ieškovas apeliaciniu skundu kvestionuoja teismo sprendimą atmesti ieškinį atsakovės O. F. atžvilgiu, motyvuodamas tuo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl solidariosios atsakovų kaip sutuoktinių atsakomybės, nenustatinėjo prievolės pobūdžio ir apsiribojo vien tik deklaratyviais atsakovų paaiškinimais. Esą teismas nepaneigė aplinkybių, kad atsakovė O. F. žinojo apie atsakovo sandorius su ieškovu, dalyvavo juose ir iš sutuoktinių bendrų lėšų pervesdavo ieškovui pinigines lėšas skolos grąžinimui. Ieškovas nesutinka ir su teismo išvada, jog aplinkybės, kad ieškovą ir atsakovą siejo bendri reikalai, kad jie abu buvo kelių įmonių bendrasavininkai, leidžia daryti išvadą, jog pinigai atsakovui buvo skolinti kaip verslo partneriui. Ieškovo teigimu, verslas, kuriam, anot teismo, buvo imamos paskolos, yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Esą atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių apie paimtos paskolos panaudojimą asmeninių atsakovo poreikių tenkinimui ir/ar asmeninio verslo plėtojimui.

7620.

77Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto ir yra išvardytos CK3.109 straipsnio 1 dalyje.

7821.

79Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės, o prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

8022.

81Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Be to, CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-701/2015).

8223.

83Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Jeigu sutuoktinių prievolė nėra solidarioji pagal įstatymą ar sutartį, tokia bendroji sutuoktinių prievolė yra dalinė. Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį. Skolininkai privalo prievolę įvykdyti lygiomis dalimis, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis), todėl esant bendrajai dalinei sutuoktinių prievolei teismas kiekvieną sutuoktinį įpareigoja įvykdyti tik jam tenkančią prievolės dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-701/2015).

8424.

85Iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad iš CK3.109 straipsnio nuostatų išplaukia kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendros prievolės sąlygas (CPK178 straipsnis) ir kad toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012).

8625.

87Taigi, procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis), o nagrinėjamos bylos atveju tokia pareiga tenka ieškovui.

8826.

89Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014).

9027.

91Nagrinėjamu atveju ieškovas solidariąją atsakovų kaip sutuoktinių atsakomybę įrodinėjo paaiškinimais, jog V. F. suteikta paskola buvo panaudota šeimos interesams – namo statybai, be to ieškovas solidariąją atsakovų atsakomybę grindė ir aplinkybe, kad paskolos dalis buvo grąžinta iš O. F. banko sąskaitos. Nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje ieškovas dar kartą patvirtino, kad paskolas suteikė todėl, kad atsakovas norėjo statyti namą, tačiau dėl savo amžiaus negalėjo gauti banko paskolos. Ieškovas teismui taip pat pateikė paaiškinimus, kad buvo vykdomi projektų įgyvendinimai dėl įmonės steigimo ir iniciatyvos iš užsienio partnerių dėl įmonių steigimo.

9228.

93Atsakovas V. F. nagrinėjant bylą iš esmės teismui paaiškino, kad pats ieškovas jam pasiūlė panaudoti savo pinigus, nes turėjo jų perteklių, o pinigai esą buvo naudojami Forex biržų aikštelėje. Atsakovė O. F. teismo posėdžio metu pateikė paaiškinimus, kad apie paskolos sutartis jai tapo žinoma tik gavus ieškinį ir kad paskolos nebuvo suteiktos šeimos poreikių tenkinimui.

9429.

95Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo šalys pateikė prieštaringus paaiškinimus dėl paskolų paskirties ir paskolintų piniginių lėšų panaudojimo – ieškovo paaiškinimus dėl paskolų panaudojimo atsakovų šeimos interesams tenkinti atsakovai paneigė. Ieškovas, turėdamas procesinę pareigą įrodyti, kad paskolos sandoriai buvo sudaryti atsakovų šeimos interesais, atsakovams laikantis priešingos pozicijos, nepateikė jokių patikimų ir įrodymais pagrįstų paaiškinimų, patvirtinančių kad atsakovui V. F. paskolinti pinigai buvo naudojami šeimos interesais. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad paskolinti pinigai buvo naudojami bendriems ieškovo ir atsakovo projektams įgyvendinti. Šią išvadą taip pat patvirtina ir ieškovo iniciatyva kviesto liudytojo D. Z. parodymai, kad skolinant pinigus ieškovui buvo paaiškinta apie verslo plėtrą, o atsakovas V. F. buvo pristatytas kaip ieškovo verslo partneris. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad suteiktos paskolos buvo naudojamos atsakovų bendram verslui, tačiau tokiems teiginiams pagrįsti į bylą nepateikė jokių įrodymų, kaip ir įrodymų, kad iš konkretaus verslo buvo gautos kokios nors pajamos ir kad tokios pajamos buvo panaudotos atsakovų šeimos interesų tenkinimui. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad dalis paskolos ieškovui buvo grąžinta iš atsakovės sąskaitos, nėra pakankama atsakovų solidariajai atsakomybei konstatuoti. Atsižvelgiant į visus išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog iš paskolų sutarčių su atsakovu V. F. kilusios prievolės yra solidariosios atsakovų prievolės. Dėl netesybų dydžio

9630.

97Atsakovas apeliaciniu skundu prašo sumažinti skundžiamu sprendimu priteistas netesybas nuo 2 417,40 Eur iki 662,24 Eur. Netesybų mažinimą grindžia tuo, kad atsakovas paskolos sutartis sudarė prisijungimo būdu pagal ieškovo pasiūlytų sutarčių sąlygas ir jam buvo apribotos galimybės derėtis, delspinigiai priteisti nuo sumos, kuri neva buvo perduota grynaisiais pinigais, nors byloje nėra rašytinių įrodymų dėl pinigų realaus perdavimo, ieškovas nepateikė įrodymų dėl konkrečių jo patirtų nuostolių dydžio, civilinėje teisėje nustatyti žymiai mažesni nuostolių dydžiai, be to priteisti delspinigiai aiškiai per dideli.

9831.

99Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

10032.

101Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo prašomų priteisti delspinigių dydį – 4 834,80 Eur sumažino iki 2 417,40 Eur. Savo sprendimą dėl delspinigių mažinimo pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad paskolų sutartys didesne dalimi buvo įvykdytos.

10233.

103Teisėjų kolegija atsakovo skundo argumentus, jog pagrindas mažinti priteistų delspinigių dydį yra tai, kad atsakovas paskolos sutartis sudarė prisijungimo būdu pagal ieškovo pasiūlytų sutarčių sąlygas ir jam buvo apribotos galimybės derėtis, vertina nepagrįstais. Be to, nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, paskolos sutartis sudarė du fiziniai asmenys, kurių bendravimas, kaip pripažino pačios šalys, nebuvo apsiribojęs vien tik dalykiniais santykiais, todėl kategoriškai teigti, kad atsakovas neturėjo galimybės derėtis dėl paskolos sutarčių sąlygų, nėra pagrindo.

10434.

105Atsakovas nepagrįstai, tarsi kvestionuodamas teismo konstatuotą faktą, kaip pagrindu mažinti delspinigių dydį remiasi aplinkybe, kad delspinigiai buvo priteisti nuo sumos, kuri buvo perduota grynaisiais pinigais, nors byloje rašytinių įrodymų dėl pinigų realaus perdavimo esą nėra. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas perdavė atsakovui pinigų dalį pagal paskolos sutartis grynaisiais pinigais, ši aplinkybė liko nepaneigta, todėl nuo teismo priteistos sumos pagrįstai buvo paskaičiuoti bei priteisti šalių susitarti delspinigiai.

10635.

107Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta teismų praktika, atsakovo skundo argumentus, jog tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl konkrečių jo patirtų nuostolių dydžio, yra pagrindas mažinti teismo priteistą delspinigių dydį, vertina nepagrįstais.

10836.

109CK 6.73 straipsnio, reglamentuojančio netesybas ir realų prievolės įvykdymą, 2 dalyje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, taip pat atsižvelgtina į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt., teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir siektina nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

11037.

111Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismo priteistos netesybos sudaro 0,1 proc. visos atsakovo negrąžintos paskolos sumos. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteista sumažinta delspinigių suma ieškovo naudai nelaikytina aiškiai per didele ir atitinka priteistos nesumokėtos skolos sumos ir ieškovo patirtų nuostolių dydžio santykį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą vertinti priešingai. Dėl procesinės bylos baigties

11238.

113Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

114Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

11539.

116Ieškovo bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą atlyginimo klausimas nesprendžiamas, nes ieškovas nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

117Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

118Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 8. 2.... 9. Nurodė, kad 2012 m. birželio 7 d. ieškovas D. Š. ir atsakovai V. F. bei jo... 10. Dublike ieškovas papildomai nurodė, kad atsakovai, neigdami grynųjų pinigų... 11. 3.... 12. Atsakovai pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė... 13. 4.... 14. Paaiškino, kad ginčo šalys 2012 m. birželio 7 d. sudarė paskolos sutartį... 15. Triplike papildomai nurodo, kad vienintelė reali paskolos sutartis, kuria V.... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 5.... 19. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 20. 6.... 21. Teismas nurodė, kad ginčas byloje tarp šalių yra dėl pinigų sumų, kurios... 22. Reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino dalinai, nes ieškovas,... 23. Ieškinys atsakovės O. F. atžvilgiu atmestas, padarius išvadą, kad paskolos... 24. III.... 25. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 26. 7.... 27. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017... 28. 7.1.... 29. Teismas nenustatinėjo prievolės pobūdžio, o apsiribojo vien tik... 30. 7.2.... 31. Teismas nepaneigė aplinkybės, kad atsakovė O. F. žinojo apie atsakovo... 32. 7.3.... 33. Teismas net nesiaiškino, ar atsakovo nurodytas verslas nėra bendroji... 34. 8.... 35. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 36. 8.1.... 37. Nesutiktina su ieškovo argumentais, kad bylą nagrinėjęs teismas... 38. 8.2.... 39. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovo neva gautos paskolos butų... 40. 8.3.... 41. Ieškovo argumentai, kad atsakovė žinojo apie atsakovo sandorius su ieškovu,... 42. 8.4.... 43. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad iš atsakovės asmeninės banko sąskaitos... 44. 9.... 45. Atsakovas V. F. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo... 46. Priteisti 2 417,40 Eur dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli,... 47. 10.... 48. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 49. 10.1.... 50. Kaip teisiškai nepagrįstas turi būti atmetamas apelianto argumentas apie... 51. 10.2.... 52. Tiek 2012 m. birželio 7 d. Paskolos sutartyje, tiek 2014 m. gruodžio 9 d.... 53. 10.3.... 54. Įvertinus tai, kad delspinigiai buvo prašomi priteisti tik už 6 mėnesius, o... 55. Teisėjų kolegija konstatuoja... 56. IV.... 57. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 58. 11.... 59. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta,... 60. 12.... 61. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 62. 13.... 63. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo... 64. 14.... 65. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 66. 15.... 67. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo... 68. 16.... 69. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 70. 17.... 71. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 26 861,44 Eur... 72. 18.... 73. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atsakovės O. F.... 74. 19.... 75. Ieškovas apeliaciniu skundu kvestionuoja teismo sprendimą atmesti ieškinį... 76. 20.... 77. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja... 78. 21.... 79. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrose sutuoktinių prievolėse yra... 80. 22.... 81. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6... 82. 23.... 83. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas... 84. 24.... 85. Iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja... 86. 25.... 87. Taigi, procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos... 88. 26.... 89. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 90. 27.... 91. Nagrinėjamu atveju ieškovas solidariąją atsakovų kaip sutuoktinių... 92. 28.... 93. Atsakovas V. F. nagrinėjant bylą iš esmės teismui paaiškino, kad pats... 94. 29.... 95. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo šalys pateikė prieštaringus... 96. 30.... 97. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo sumažinti skundžiamu sprendimu priteistas... 98. 31.... 99. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos,... 100. 32.... 101. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo prašomų... 102. 33.... 103. Teisėjų kolegija atsakovo skundo argumentus, jog pagrindas mažinti... 104. 34.... 105. Atsakovas nepagrįstai, tarsi kvestionuodamas teismo konstatuotą faktą, kaip... 106. 35.... 107. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 108. 36.... 109. CK 6.73 straipsnio, reglamentuojančio netesybas ir realų prievolės... 110. 37.... 111. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismo priteistos netesybos sudaro... 112. 38.... 113. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 114. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 115. 39.... 116. Ieškovo bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį... 117. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 118. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą....