Byla e2A-1075-513/2017
Dėl nuotekų šalinimo tinklų eksploatavimo pažeidimų

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio,

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo E. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-75-799/2017 pagal ieškovės UAB „Tauragės vandenys“ ieškinį atsakovui E. V. dėl nuotekų šalinimo tinklų eksploatavimo pažeidimų.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Tauragės vandenys“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo E. V. 6 273,22 Eur už padarytą žalą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir sumokėtą 141 Eur žyminį mokestį. Ieškinyje nurodė, kad 2016-06-29 9 val. 30 min. adresu ( - ), atliekant buitinių nuotekų tinklų apžiūrą nustatyta, kad E. V. savavališkai prijungė jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), nuotekų išvadą prie ieškovės buitinių nuotekų tinklų infrastruktūros. Šiam faktui patvirtinti buvo surašytas 2016-06-29 UAB „Tauragės vandenys“ aktas. Ieškovė, vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. Dl-629 (2015-10-15 įsakymo Nr. Dl-744 redakcija), 27 ir 51 punktais, apskaičiavo atsakovo išleistų nuotekų, savavališkai prijungus nuotekų išvadą, kiekį ir apskaičiavo, kad atsakovas ieškovei turi sumokėti 6 273,22 Eur su PVM žalos atlyginimą. Atsakovas geranoriškai nuostolių neatlygino.
  2. Atsakovas E. V. su ieškiniu nesutiko. Nesutikimą motyvavo tuo, kad 1980 m. pasistatė namą ir išsikasė rezervuarą. Praėjus 10 m. buvo tiesiama trasa, kuri buvo kasama per jo rezervuarą. UAB „Tauragės vandenys“ užkasė jo rezervuarą ir tokiu būdu jis tapo nuotekų duobe. Kai išsipirko žemę, nuėjo į UAB „Tauragės vandenys“ prisijungti, bet niekas su juo jokių sutarčių nesudarė. Visos nuotekos dabar teka į biotualetą. Iki patikrinimo nuotekos tekėjo į ližius. 1996 m. norėjo prisijungti prie infrastruktūros, UAB „Tauragės vandenys“ nuotekos tekėjo į jo rezervuarą. Vandentiekio neturi, semia vandenį iš šulinio, šiuo metu nėra atsikimšęs rezervuaro ir nesutinka su ieškovės nustatytais pažeidimais.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Tauragės rajono apylinkės teismas 2017-03-16 sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo E. V. ieškovei UAB „Tauragės vandenys“ 6 273,22 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2016-12-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 441 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad taikant Infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 51 punkte nurodytą formulę, apskaičiuota, jog atsakovas, savavališkai prijungęs nuotekų išvadą prie ieškovės eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūros, išleido 4629 kub. m nuotekų. Pritaikęs ieškovės nustatytą nuotekų tvarkymo kainą (1,12 Eur už kub. m be PVM), nustatė, kad atsakovas ieškovei turi sumokėti 6 273,22 Eur su PVM.
  3. Atsakovas, įrodinėdamas jo teisėtą naudojimąsi ieškovės buitinių nuotekų tinklų infrastruktūra, remiasi 2016-12-20 ekspertinio tyrimo akto Nr. 108A pateikta išvada, kad pagal požymius, įrašus ir esamą situaciją pirmiau atsirado atsakovo nuotekų duobė, tačiau teismas laikė, jog ši aplinkybė byloje nėra reikšminga. Jis žinojo apie UAB „Tauragės vandenys“ teikiamas paslaugas ir turėjo už jas mokėti.
  4. Tyrimo akte nurodyta, kad atsakovo buvusioje nuotekų duobėje yra UAB „Tauragės vandenys“ įeinantys ir išeinantys nuotekų tinklų vamzdžiai, ir tai patvirtina, kad atsakovas žinojo, jog yra prijungtas prie UAB „Tauragės vandenys“ rezervuaro, nuotekos buvo tvarkomos. Nors atsakovas teigia, kad kreipėsi į ieškovę dėl nuotekų tvarkymo sutarties sudarymo, bet tai patvirtinančių duomenų nepateikė.
  5. Nurodė, kad atsakovo veiksmų neteisėtumą patvirtina įsiteisėjęs Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-09-29 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.4.-1608-607/2015, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 999 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
  6. Teismas konstatavo, kad apskaičiuotoji 6 273,22 Eur (su PVM) suma vertintina kaip ieškovės negautos pajamos, kurias kaip nuostolius turi atlyginti atsakovas. Paminėto dydžio nuostoliai (6 273,22 Eur negautos pajamos už savavališkai išleistų nuotekų tvarkymą) yra atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas. Nesant galimybės nustatyti savavališko prijungimo datos, ieškovė pašalintų nuotekų kiekį minėtoje teisės normoje nurodytu būdu skaičiavo už 1 mėnesį.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas E. V. prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-03-16 sprendimą ir alternatyviai E. V. atleisti nuo atsakomybės arba sumažinti iš E. V. priteistiną UAB „Tauragės vandenys“ žalos atlyginimo sumą. E. V. naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad UAB „Tauragės vandenys“ yra pati kalta dėl tariamai patirtų nuostolių.

    7E. V. nuotekų duobė, esanti jo gyvenamosios vietos adresu, atsirado anksčiau nei ieškovės nuotekų tinklų infrastruktūra. Ieškovės nuotekų tinklų infrastruktūra nutiesta į atsakovo nuotekų duobę.

  3. Atsakovas negalėjo savavališkai prisijungti prie ieškovės nuotekų tinklų, o buvo prijungtas be jo valios, ir tai lemia, kad ne jis savavališkai prisijungė, o buvo pačios ieškovės savavališkai prijungtas.
  4. Ieškovė, kaip Tauragės miesto nuotekų tinklų valdytoja ir verslo subjektas, kuriam taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, žinojo arba turėjo žinoti, kaip, kur ir kada buvo tiesiami nuotekų tinklai, žinojo arba turėjo žinoti, kad jie buvo tiesiami per atsakovo žemės sklypą ir kad atsakovas buvo savavališkai prijungtas prie nuotekų tinklų.
  5. UAB „Tauragės vandenys“, žinodama arba turėdama žinoti, kad E. V. neatlygintinai naudojasi nuotekų tinklais, ir ilgą laiką nesiėmusi jokių veiksmų šiai situacijai išspręsti, pati prisidėjo prie to, kad jai buvo padaryti nuostoliai.
  6. E. V. neatlygintinis naudojimasis UAB „Tauragės vandenys“ valdomais nuotekų tinklais yra sąlygotas pačios UAB „Tauragės vandenys“ kaltės ar didelio neatsargumo ir tai sudaro pagrindą atleisti E. V. nuo atsakomybės arba sumažinti iš E. V. priteistiną sumą ieškovės nuostoliams atlyginti. Jeigu teismas manytų, kad nėra pagrindo atsakovą visiškai atleisti nuo atsakomybės, ieškovei priteistina nuostolių suma šiuo pagrindu turėtų būti mažinama ne mažiau kaip iki 50 proc.
  7. Teismas, priteisdamas UAB „Tauragės vandenys“ negautas pajamas, nesumažino jų sąnaudomis. Apskaičiuojant negautas pajamas, turi būti minusuojamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Tai turi būti grynasis pelnas. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Tauragės vandenys“ prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-03-16 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo E. V. apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš apelianto (atsakovo) E. V. ieškovės UAB „Tauragės vandenys“ naudai išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
  2. E. V. savavališko prisijungimo faktas buvo konstatuotas Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-09-29 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.4.-1608-607/2015 ir Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. ATP-645-606/2016, jis reikšmingas abiejose bylose, nes abiejose bylose sudaro faktinį pagrindą teisės aktuose numatytiems padariniams už savavališką prisijungimą prie nuotekų šalinimo tinklų kilti.
  3. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei apie atsakovo nuotekų įrenginių savavališką prijungimą tapo žinoma tik 2016-06-29 buitinių nuotekų tinklų apžiūros metu, nedelsiant buvo surašytas aktas ir tą pačią dieną nutrauktas nuotekų priėmimas per atsakovo savavališkai prijungtus nuotekų išvadus, kaip to reikalauja Infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 24 punktas, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti ieškovo kaltę dėl nuostolių atsiradimo ir mažinti ar atleisti atsakovą nuo žalos atlyginimo.
  4. Nuotekų tvarkytojas faktiškai suteikė nuotekų tvarkymo paslaugas savavališkai nuotekų įrenginius prijungusiam asmeniui. Dėl to savavališkai prisijungęs asmuo turi ne tik sumokėti nuotekų tvarkytojui grynąjį pelną, bet ir atlyginti šių paslaugų teikimo sąnaudas.

8Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio

    111 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas visiškai tenkino ieškovės ieškinį dėl nuotekų šalinimo tinklų eksploatavimo pažeidimų ir priteisė ieškovei iš atsakovo 6 273,22 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2016-12-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 441 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  4. Nustatyta, kad ieškovo darbuotojai 2016-06-29 9 val. 30 min. adresu ( - ), atlikdami buitinių nuotekų tinklų apžiūrą, nustatė, kad atsakovas savavališkai prijungė jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), nuotekų išvadą prie ieškovės buitinių nuotekų tinklų infrastruktūros. Šiam faktui patvirtinti 2016-06-29 surašytas UAB „Tauragės vandenys“ aktas. Ieškovė, vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. Dl-629 (2015-10-15 įsakymo Nr. Dl-744 redakcija), 27 ir 51 punktais, apskaičiavo atsakovo išleistų nuotekų, savavališkai prijungus nuotekų išvadą, kiekį. Nesant galimybės nustatyti savavališko prijungimo datos, ieškovė pašalintų nuotekų kiekį skaičiavo už 1 mėnesį. Taikant Infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 51 punkte nurodytą formulę, apskaičiuota, kad atsakovas, savavališkai prijungęs nuotekų išvadą prie ieškovės eksploatuojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, išleido 4 629 kub. m nuotekų. Pritaikius ieškovei nustatytą nuotekų tvarkymo kainą (1,12 Eur už kub. m be PVM), nustatyta, kad atsakovas ieškovei turi sumokėti 6 273,22 Eur su PVM.
  5. Apeliantas (atsakovas) nesutinka su priimtu teismo sprendimu ir prašo E. V. atleisti nuo atsakomybės arba sumažinti iš E. V. priteistiną UAB „Tauragės vandenys“ žalos atlyginimo sumą.
  6. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-09-29 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.4.-1608-607/2016 (b. l. 21–24) nustatė, kad E. V. nuosavybės teise priklausančio namo, esančio ( - ), buitinių nuotekų tinklai savavališkai, t. y. neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prisijungimo sąlygų, prijungti prie UAB „Tauragės vandenys“ eksploatuojamų buitinių nuotekų tinklų. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino atsakovą kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 999 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Šis nutarimas paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-645-606/2016 (b. l. 8–12), kurioje taip pat konstatuota faktinė aplinkybė, kad E. V. iš savo gyvenamojo namo ( - ), savavališkai prijungė prie UAB „Tauragės vandenys“ buitinių nuotekų tinklų du buitinių nuotekų išvadus ir vieną lietaus (drenažo) išvadą.
  7. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).
  8. Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
  9. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje

    12 Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

  10. E. V. administracinėje byloje buvo administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, o UAB „Tauragės vandenys“ – suinteresuotu asmeniu. Administracinėje byloje E. V. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 999 straipsnio 2 dalyje, kuri numato administracinę atsakomybę už savavališką prisijungimą prie vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo tinklų, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, taip pat už nuotekų išleidimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Taigi įrodinėjimo dalykas administracinėje byloje ir šioje byloje iš esmės sutampa, nes abiejose bylose buvo nagrinėjamas E. V. savavališko prisijungimo prie nuotekų tinklų infrastruktūros faktas.
  11. Administracinėje byloje E. V. įrodinėjo, kad ne jis savo nuotekų šalinimo įrenginius prijungė prie ieškovės eksploatuojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, bet jo nuotekų kaupimo rezervuaras buvo prijungtas prie ieškovės nuotekų tinklų be atsakovo valios. Šie atsakovo argumentai administracinio teisės pažeidimo byloje teismų buvo atmesti kaip nepagrįsti. Klaipėdos apygardos teismas 2016-11-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-645-606/2016 konstatavo, kad „šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad

    13E. V. būtent savavališkai jam nuosavybės teise priklausančio namo vietinius tinklus sujungė su nuotekų tvarkytojo UAB „Tauragės vandenys“ infrastruktūra“.

  12. Atsižvelgiant į tai, kad E. V. savavališko prisijungimo faktas buvo konstatuotas Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-09-29 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.4.-1608-607/2016 ir Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-645-606/2016, todėl šioje byloje savavališko prisijungimo prie nuotekų šalinimo tinklų faktas yra prejudicinis ir pakartotinai neįrodinėtinas (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis).

14Dėl nuostolių dydžio

  1. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 17 dalis nustato, kad asmenims, savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius savavališkai prijungusiems prie geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros nesilaikant šiame įstatyme, Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, paimto geriamojo vandens ir (arba) išleistų nuotekų kiekis, paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse, Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka.
  2. Ieškovė UAB „Tauragės vandenys“, vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. Dl-629 (2015-10-15 įsakymo Nr. Dl-744 redakcija), 51 punktu, apskaičiavo atsakovo išleistų nuotekų, savavališkai prijungus nuotekų išvadą, kiekį. Nesant galimybės nustatyti savavališko prijungimo datos, ieškovė pašalintų nuotekų kiekį paminėtoje teisės normoje nurodytu būdu skaičiavo už 1 mėnesį ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ieškovei 6 273,22 Eur.
  3. UAB „Tauragės vandenys“, žinodama arba turėdama žinoti, kad E. V. neatlygintinai naudojasi nuotekų tinklais, ir ilgą laiką nesiėmusi jokių veiksmų šiai situacijai išspręsti, pati prisidėjo prie to, kad jai buvo padaryti nuostoliai. Todėl yra pagrindas išvadai, kad ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga, todėl iš dalies yra atsakinga dėl jai kilusių nuostolių.
  4. CK 6.248 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.
  5. Nagrinėjamu atveju taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovas nors ir nesutinka su pareikštu ieškiniu, tačiau teismui visiškai neatleidus atsakovo nuo atsakomybės prašo nuostolių sumą sumažinti ne mažiau kaip iki 50 proc., taigi iš esmės geranoriškai sutinka atlyginti ieškovei dalį jos patirtų nuostolių, atsižvelgtina atsakovo amžių (63 m.), aplinkybę, kad atsakovas yra fizinis asmuo (vartotojas), o ieškovė paslaugų teikėja (verslininkas) (CK 6.2281 straipsnis), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina suma mažintina 50 proc. ir iš atsakovo ieškovei priteistina 3 136,61 Eur žalos atlyginimo.
  6. Teismui sumažinus priteistino žalos atlyginimo dydį, apelianto argumentai dėl to, kad teismas, priteisdamas negautas pajamas, nesumažino jų sąnaudomis, laikytini teisiškai nereikšmingais, nes mažesnės nei 50 proc. sumos priteisimas ieškovei pažeistų šalių interesų pusiausvyrą ir ieškovės teisę gauti negautas pajamas dėl neteisėtos atsakovo veikos.
  1. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei UAB „Tauragės vandenys“ iš atsakovo E. V. priteistina 3 136,61 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  1. Pažymėtina, kad procesinės palūkanos šioje byloje priteistinos nuo 2016-12-02, nes ieškinys teisėjo rezoliucija buvo priimtas nagrinėti teisme 2016-12-02, o ne 2016-12-12, kaip nurodyta skundžiamame teismo sprendime (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Sumažinęs priteistino žalos atlyginimo dydį, apeliacinės instancijos teismas perskirsto šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 441 Eur išlaidų (141 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti, b. l. 7, ir 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, b. l. 115). Atsakovas patyrė 600 Eur išlaidų už ekspertinį tyrimą (b. l. 61) ir 270 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 72, 73). Patenkinus 50 proc. ieškinio reikalavimų iš atsakovo ieškovei priteistina suma sudaro 71 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 221 Eur. Iš ieškovės atsakovui priteistina suma sudaro 435 Eur (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).
  2. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 828 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 151), atsakovas patyrė 141 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti (b. l. 138) ir

    16250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 137). Patenkinus 50 proc. ieškinio reikalavimų iš atsakovo ieškovei priteistina suma sudaro 414 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš ieškovės atsakovui priteistina suma sudaro 196 Eur.

  3. Iš viso pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo ieškovei priteistina suma sudaro 635 Eur. Iš ieškovės atsakovui priteistina suma sudaro 631 Eur.
  4. Atsižvelgiant, kad abi šalys pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patyrė vienodo dydžio bylinėjimosi išlaidas, šalims bylinėjimosi išlaidos šioje byloje nepriteistinos.

17Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

18Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

19Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei UAB „Tauragės vandenys“ iš atsakovo E. V. 3 136,61 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 136,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016-12-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai