Byla e2T-95-381/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs prašymo dėl Belgrado komercinio teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje priėmimo klausimą civilinėje byloje Nr. e2T-95-381/2019 pagal pareiškėjos Serbijos Respublikos Privatizavimo ginčų sprendimo agentūros prašymą dėl Belgrado komercinio teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje, suinteresuotieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Arvi“ ir Ko“, uždaroji akcinė bendrovė „Sanitex“ ir Serbijos Respublikos bankrutavusi akcinė bendrovė „Univerzal Holding“,

Nustatė

21.

3Pareiškėja Serbijos Respublikos Privatizavimo ginčų sprendimo agentūra (toliau – pareiškėja arba Agentūra) kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti Lietuvos Respublikoje 2012 m. gruodžio 17 d. Belgrado komercinio teismo sprendimą, priimtą byloje Nr. 7P. 4061/2012 tarp Agentūros ir Serbijos Respublikos akcinės bendrovės (toliau – AB) „Univerzal Holding“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Arvi“ ir Ko“ bei UAB „Sanitex“, taip pat atlyginti pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas patirtas šioje byloje.

42.

5Prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Belgrado komercinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą pareiškėja grindžia šiais argumentais:

62.1.

7Nesant taikytinos tarpvalstybinės sutarties, prašomas pripažinti 2012 m. gruodžio 17 d. Belgrado komercinio teismo sprendimas Lietuvos Respublikoje pripažintinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) LX skyriaus 4 skirsnio normas.

82.2.

9Neegzistuoja CPK 810 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti pripažinti Belgrado komercinio teismo sprendimą:

102.2.1.

112012 m. gruodžio 17 d. Belgrado teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir yra galiojantis pagal Serbijos Respublikos įstatymus.

122.2.2.

13Belgrado komerciniame teisme nagrinėta byla nebuvo priskirtina išimtinei Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai.

142.2.3.

15Suinteresuotų asmenų galimybės pristatyti reikalavimus ir argumentus, naudotis kitomis procesinėmis teisėmis Belgrado komerciniame teisme nebuvo pažeistos.

162.2.4.

17Belgrado komercinio teismo sprendimas nėra nesuderinamas su jokių Lietuvos teismų sprendimais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019, kuria kasacinis teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį (civilinės bylos Nr. e2T-4-370/2019) dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Belgrado užsienio prekybos arbitražo teismo prie Serbijos prekybos ir pramonės rūmų (toliau – Arbitražas) 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą Lietuvos Respublikoje ir atmetė pareiškėjos prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo sprendimą, nėra nesuderinama su prašomu pripažinti Belgrado komercinio teismo sprendimu, kadangi: pirma, šiuo prašymu pareiškėja Lietuvos Respublikoje prašo pripažinti ne Arbitražo sprendimą, bet visiškai kito subjekto priimtą sprendimą, visai kitu klausimu ir paremtą skirtingomis teisės normomis ir argumentais; antra, Belgrado komercinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėti teisiniai ginčai buvo visiškai skirtingi. Belgrado komercinis teismas, nagrinėdamas Arbitražo sprendimo panaikinimo klausimą, atsižvelgdamas į suinteresuotų asmenų argumentus, vertino (i) ar tarp šalių sudarytas arbitražinis susitarimas nebuvo niekinis, (ii) ar sudarant arbitražinį susitarimą buvo laikytasi Serbijos Respublikos įstatymų nustatytos formos reikalavimų, (iii) ar Agentūra turėjo teisę sudaryti arbitražinį susitarimą, (iv) ar arbitraže nagrinėtas ginčas buvo arbitruotinas, (v) ar arbitras D. B. buvo paskirtas laikantis procedūrinių taisyklių, (vi) ar arbitro D. B. paskyrimas nepažeidė šalių lygybės principo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019 nagrinėdamas Agentūros prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo sprendimą remiantis 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija), nagrinėjo Lietuvos Respublikos ir tarptautinės viešosios tvarkos kategorijų turinį bei vertino 2006 m. balandžio 11 d. suinteresuotų asmenų konsorciumo (pirkėjo) ir Agentūros (pardavėjos) sudarytą mineralinių trąšų ir azoto junginių gamybos valstybinės įmonės „HIP-Azotara“ Pančevo valstybinio kapitalo pardavimo sutartį, vertino šios sutarties nuostatas dėl netesybų, jų dydžio ir, atitinkamai, Arbitražo tribunolo sprendimą dėl tokių sutarties nuostatų taikymo; trečia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skirtingai nei Belgrado komercinis teismas, vertino ne tik Arbitražo sprendimą, bet ir Serbijos Respublikos veiksmus, pareiškėjos teisių gynybos būdus Serbijos Respublikoje bei taikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimus; ketvirta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skirtingai nei Belgrado komercinis teismas, vertino Arbitražo sprendimu priteistų sutartinių netesybų atitiktį (i) sutartinių netesybų prigimčiai ir funkcijoms, (ii) viešajai tvarkai Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkto prasme. Taigi, lyginant Belgrado komercinio teismo sprendimą su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nesutampa nei bylų nagrinėjimo dalykas, nei šalių prašymai, nei teismų motyvai bei juos grindžiančios teisės normos.

182.2.5.

19Nors abejose bylose ginčo šalys buvo tapačios, tačiau skyrėsi bylose dalyvavusių asmenų procesinės padėtys: Belgrado komercinio teismo byloje ieškovais buvo suinteresuoti asmenys, o atsakovė – Agentūra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje pareiškėja – Agentūra, o UAB „Arvi“ ir Ko“, UAB „Sanitex“ ir AB „Univerzal Holding“ buvo suinteresuoti asmenys.

202.2.6.

21Skirtingai nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje, Serbijos Respublikos teismų byloje nebuvo sprendžiami nei netesybų dydžio ir panašaus pobūdžio klausimai, nei civilinės atsakomybės klausimai apskritai. Serbijos Respublikos valstybiniai teismai sprendė išimtinai su Arbitražo sprendimo panaikinimu susijusius klausimus, t. y. tinkamo arbitražo proceso klausimus. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog Belgrado komercinio teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai dėl to, jog Arbitražo sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo pripažintas kaip neatitinkantis viešosios tvarkos kriterijaus.

223.

23Pareiškėjai nėra žinoma jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą svarstyti Belgrado komercinio teismo sprendimo prieštaravimą viešajai tvarkai.

24Prašymą dėl Belgrado komercinio teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje atsisakytina priimti

254.

26Bylos duomenimis Belgrado užsienio prekybos arbitražo teismas prie Serbijos prekybos ir pramonės rūmų 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu patenkino Agentūros ieškinį ir jos naudai solidariai iš suinteresuotų asmenų priteisė 3 275 000 Eur kartu su 2,25 proc. dydžio palūkanomis, priskaičiuotomis nuo 2009 m. sausio 10 d. iki sumokėjimo dienos bei 8 251 286 Serbijos dinarų (RSD) bylinėjimosi išlaidų, šias sumas sumokant per 15 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Suinteresuotiems asmenims kreipusis į Belgrado komercinį teismą su prašymu dėl minėto Arbitražo teismo sprendimo panaikinimo, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu suinteresuotų asmenų prašymas buvo atmestas. 2014 m. gegužės 7 d. Serbijos komercinis apeliacinis teismas atmetė UAB „Arvi“ ir Ko“ bei UAB „Sanitex“ apeliaciją, o 2014 m. spalio 31 d. Serbijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinį sprendimą, kuriuo atmetė UAB „Arvi“ ir Ko“ bei UAB „Sanitex“ prašymą peržiūrėti 2012 m. gruodžio 17 d. Belgrado komercinio teismo sprendimą.

275.

28Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-4-370/2019 pagal Agentūros prašymą pripažino ir leido vykdyti minėtą 2012 m. balandžio 27 d. Belgrado užsienio prekybos arbitražo teismo prie Serbijos prekybos ir pramonės rūmų sprendimą Lietuvos Respublikoje, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019 panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir atmetė pareiškėjos prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo teismo sprendimą.

296.

30Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo pripažinti Lietuvos Respublikoje 2012 m. gruodžio 17 d. Belgrado komercinio teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas AB „Univerzal Holding“, UAB „Arvi“ ir Ko“ bei UAB „Sanitex“ prašymas dėl Arbitražo teismo sprendimo panaikinimo.

317.

32Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, pareiškėjos prašymas dėl 2012 m. gruodžio 17 d. Belgrado komercinio teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje yra analogiškas (tapatus) prašymui dėl Arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, kuris atmestas įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019.

338.

34CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (pirmiausia) yra įgyvendinama, suinteresuotam asmeniui pateikiant procesinį dokumentą – pareiškimą (ieškinį, prašymą; CPK 5 straipsnio 3 dalis). Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams (CPK 111, 113-115 straipsniai), ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. Pagrindas atsisakyti priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą), be kitų atvejų, egzistuoja, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šios normos paskirtis ir atsisakymo priimti ieškinį pagrindai grindžiami draudimu tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai (non bis in idem teisės principu), taip pat teisine įsiteisėjusio teismo ar arbitražo sprendimo galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2013).

359.

36Prašymų dėl užsienio teismų ir arbitražų spendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti pateikimui ir nagrinėjimui mutatis mutandis (CPK 811-8121straipsniai) taikomos bendrosios civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK I dalis), įskaitant bendruosius reikalavimus procesinių dokumentų formai ir turiniui, prašymų priėmimo, jų trūkumų šalinimo tvarką ir terminus bei atsisakymo priimti prašymus pagrindus.

3710.

38Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009, 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013). Taigi, sprendžiant klausimą dėl ieškinių (ar kitų procesinių dokumentų) tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje.

3911.

40Teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013, 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014).

4112.

42Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir teisių gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-313/2016, 26 punktas).

4313.

44Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas).

4514.

46Teismui pateiktame prašyme pareiškėja akcentuoja, jog ji Lietuvos Respublikoje prašo pripažinti ne Arbitražo sprendimą, bet visiškai kito subjekto priimtą sprendimą, visai kitu klausimu ir paremtą skirtingomis teisės normomis ir argumentais.

4715.

48Visų pirma, pabrėžtina, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tai reiškia, jog Lietuvos Respublikoje gali būti pripažintas ir leista vykdyti tik toks užsienio valstybės arbitražo sprendimas, kuris šio sprendimo kilmės valstybėje turi vykdytinumo savybę. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata galią ir gali būti vykdomas (CPK 809 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato Niujorko konvencija (CPK 810 straipsnio 6 dalis, Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, teismo atliekamas teisinis vertinimas pradedamas nuo prezumpcijos, jog arbitražinis susitarimas yra galiojantis, o arbitražo sprendimas – vykdytinas. Minėtos prezumpcijos gali būti paneigiamos tik Niujorko konvencijoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015).

4916.

50Pagal galiojančias CPK ir Komercinio arbitražo įstatymo nuostatas, taip pat pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismui, tiek atliekančiam nacionalinio arbitražo sprendimo teisėtumo teisminę kontrolę, tiek sprendžiančiam užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo tokį sprendimą vykdyti klausimus, suteiktos aiškiai apibrėžtos arbitražo teismo sprendimo tikrinimo galios. Pirma, Niujorko konvencijos V straipsnyje numatytas baigtinis galimų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų sąrašas, todėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra reiškia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą. Antra, net ir vertinant arbitražo teismo sprendimą remiantis Niujorko konvencijos V straipsnyje išvardytais pagrindais, teismo atliekamas vertinimas jokiais atvejais negali būti toks išsamus, kad prilygtų arbitražo teismo sprendimo ar kai kurių jame nagrinėtų klausimų peržiūrėjimui iš esmės. Taigi teismas, nagrinėjantis arbitražo teismo sprendimo panaikinimo arba pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011). Kaip yra pažymėjęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, efektyvaus arbitražo interesus atitinka tai, kad arbitražo sprendimų peržiūrėjimas turėtų būti ribotos apimties ir kad sprendimo panaikinimas ar atsisakymas jį pripažinti būtų galimas tik išskirtinėmis aplinkybėmis (1999 m. birželio 1 d. sprendimas byloje Nr. C-126/97 Eco Swiss China Time Ltdv. Benneton International NV).

5117.

52Be kitų nacionalinio arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindų nacionaliniam teismui paprastai suteikiami įgaliojimai ex officio patikrinti, ar tarp šalių kilęs ginčas gali būti sprendžiamas arbitražu, ar arbitražo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai (Komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsnio 3 dalis) (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014, 2017 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje e2A-128-370/2017, 22 punktas).

5318.

54Bylos aplinkybės patvirtina, kad Belgrado komercinis teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu atmetė Serbijos Respublikos AB „Univerzal Holding“, UAB „Arvi“ ir Ko“ bei UAB „Sanitex“ prašymą dėl Arbitražo teismo sprendimo panaikinimo, t. y. prašomu pripažinti Belgrado komercinio teismo sprendimu buvo vertinamas Arbitražo sprendimo, kurį atsisakyta pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje dėl jo nesuderinamumo su viešąja tvarka Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkto prasme, teisėtumo klausimas.

5519.

56Taigi prašomu pripažinti Belgrado komercinio teismo sprendimu buvo atlikta nacionalinio arbitražo proceso ir arbitražo sprendimo teisėtumo patikros (peržiūros) procedūra. Nacionalinės teisminės kontrolės tikslas yra tik arbitražo proceso teisėtumo ribotos apimties patikra (peržiūra), bet ne šalių ginčo išnagrinėjimas iš naujo. Tokią peržiūrą atlikęs nacionalinis teismas neturi įgaliojimų patikrinti arbitražo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo fakto ir teisės klausimais, negali materialiąja prasme pakeisti ar panaikinti arbitražo sprendimo bei priimti naujo sprendimo, bet gali tik konkrečiais įstatyme numatytais pagrindais arbitražo sprendimą panaikinti.

5720.

58Dėl nurodytų argumentų yra pagrindas pripažinti, jog po užsienio valstybės teismo atliktos tos valstybės arbitražo sprendimo teisėtumo patikros pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje objektu yra tik užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jeigu jis paliktas galioti, bet ne užsienio valstybės teismo, kuris atliko nacionalinio arbitražo proceso kontrolės funkciją, sprendimas, nes pastarasis neturi vykdytinumo savybės. Šią išvadą tiesiogiai patvirtina ir Niujorko konvencijos VI straipsnio nuostata, kad jeigu V straipsnio 1 punkto e papunktyje nurodytai kompetentingai valdžios institucijai pateiktas prašymas panaikinti ar sustabdyti arbitražo sprendimo vykdymą, tai ta valdžios institucija, į kurią kreiptasi prašant pripažinti ir vykdyti šį sprendimą, gali, jeigu pripažins esant tikslinga, atidėti klausimo dėl šio sprendimo vykdymo išsprendimą, taip pat gali, tai pusei, kuri prašo pripažinti ir vykdyti šį sprendimą, prašant, įpareigoti antrąją pusę pateikti reikiamą garantiją. Kai užsienio valstybės arbitražo sprendimas peržiūros pagal nacionalinę teisę procedūros metu valstybinio teismo yra panaikinamas, tokiu atveju apskritai nelieka užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti objekto ir Lietuvos Respublikoje negali būti pradėta pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra, o jeigu ji pradėta, ji turi būti nutraukta (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas). Taigi teigti, kad Belgrado komercinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas gali būti savarankiškas pripažinimo Lietuvos Respublikoje objektas Arbitražo teismo sprendimo atžvilgiu, nėra jokio teisinio pagrindo, šio teismo sprendimo pripažinimas, esant nepripažintam Arbitražo sprendimui, nesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių.

5921.

60Aplinkybė, kad prašomą pripažinti sprendimą priėmė teismas, o ne Arbitražas, nepaneigia tiesioginės šių sprendimų sąsajos, nes būtent Belgrado komercinis teismas pagal kompetenciją ir vykdė Arbitražo sprendimo teisėtumo teisminę kontrolę. Iš kartu su prašymu pateikto Belgrado komercinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo turinio matyti, kad suinteresuoti asmenys savo prašymą dėl Arbitražo teismo sprendimo panaikinimo grindė argumentais dėl šalių ginčo dalyko tinkamumo nagrinėti Arbitražo teisme, arbitražo kompetencijos nagrinėti ginčą klausimas buvo sprendžiamas ir Arbitražo procese, taip pat procedūrinių taisyklių paskiriant ginčą nagrinėjančius arbitrus laikymosi, t. y. Belgrado komerciniame teisme buvo sprendžiama dėl Arbitražo teismo sprendimo teisėtumo. Šios aplinkybės patvirtina, kad prašymo dėl Belgrado komercinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje dalykas bei pagrindas sutampa su nurodytais Agentūros prašyme dėl Arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019 buvo išnagrinėtas bei atmestas. Todėl, priėmus pareiškėjos prašymą nagrinėti iš esmės, susidarytų situacija, kuomet Lietuvos Respublikos teismuose būtų sprendžiama dėl to paties objekto – Arbitražo teismo sprendimo pripažinimo, kai toks prašymas jau yra išnagrinėtas ir atmestas įsiteisėjusia kasacinio teismo nutartimi. Dar daugiau, jeigu pripažinti, kad savarankišku pripažinimo Lietuvos Respublikoje objektu gali būti Belgrado komercinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas, tai pagal tą pačią logiką pripažinimo objektais galėtų būti ir 2014 m. gegužės 7 d. Serbijos komercinio apeliacinio teismo sprendimas bei 2014 m. spalio 31 d. Serbijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kuriais teismų instancinės sistemos nustatyta tvarka buvo patikrintas Belgrado komercinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nors tokią situaciją būtų pagrindas vertinti kaip ad absurdum, prieštaraujančią bendriesiems teisės bei civilinio proceso principams – teisinio tikrumo, koncentruotumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, taip pat sudarančią pagrindą nepagrįstam bylinėjimuisi ir teisiniam neapibrėžtumui kilti.

6122.

62Byloje taip pat nustatyta, kad teisminis procesas dėl 2012 m. balandžio 27 d. Belgrado užsienio prekybos arbitražo teismo prie Serbijos prekybos ir pramonės rūmų sprendimo panaikinimo, Belgrado komerciniame teisme buvo inicijuotas ieškovių Serbijos Respublikos AB „Univerzal Holding“, UAB „Arvi“ ir Ko“ bei UAB „Sanitex“ atsakovei Agentūrai. Pareiškėja teisi, kad skirtingose bylose (arbitražo ir teismo) dalyvavusių ginčo šalių procesinės padėtys skyrėsi, tačiau remiantis aukščiau išdėstyta kasacinio teismo praktika (nutarties 11 punktas), svarbu atsižvelgti ne į ginčo šalių procesinės padėties pasikeitimą skirtinguose procesuose, o į tai, kad ginčo šalys abejuose procesuose yra tos pačios. Taigi tiek sprendžiant klausimą dėl Arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, tiek šiuo atveju priėmus nagrinėti prašymą dėl Belgrado komercinio teismo sprendimo pripažinimo, bylos dalyviais būtų tos pačios ginčo šalys.

6323.

64Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas dėl 2012 m. gruodžio 17 d. Belgrado komercinio teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje yra tapatus prašymui dėl Arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, kuris atmestas įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019, nes byloje dalyvauja tie patys asmenys, kurie buvo šalimis tą patį pareiškimo faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Todėl Agentūros prašymą dėl 2012 m. gruodžio 17 d. Belgrado komercinio teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

65Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 290-291 straipsniais,

Nutarė

66Serbijos Respublikos Privatizavimo ginčų sprendimo agentūros prašymą dėl Belgrado komercinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. 1.... 3. Pareiškėja Serbijos Respublikos Privatizavimo ginčų sprendimo agentūra... 4. 2.... 5. Prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Belgrado komercinio teismo 2012 m.... 6. 2.1.... 7. Nesant taikytinos tarpvalstybinės sutarties, prašomas pripažinti 2012 m.... 8. 2.2.... 9. Neegzistuoja CPK 810 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti... 10. 2.2.1.... 11. 2012 m. gruodžio 17 d. Belgrado teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir yra... 12. 2.2.2.... 13. Belgrado komerciniame teisme nagrinėta byla nebuvo priskirtina išimtinei... 14. 2.2.3.... 15. Suinteresuotų asmenų galimybės pristatyti reikalavimus ir argumentus,... 16. 2.2.4.... 17. Belgrado komercinio teismo sprendimas nėra nesuderinamas su jokių Lietuvos... 18. 2.2.5.... 19. Nors abejose bylose ginčo šalys buvo tapačios, tačiau skyrėsi bylose... 20. 2.2.6.... 21. Skirtingai nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje, Serbijos Respublikos... 22. 3.... 23. Pareiškėjai nėra žinoma jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą... 24. Prašymą dėl Belgrado komercinio teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos... 25. 4.... 26. Bylos duomenimis Belgrado užsienio prekybos arbitražo teismas prie Serbijos... 27. 5.... 28. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje... 29. 6.... 30. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo pripažinti Lietuvos Respublikoje 2012... 31. 7.... 32. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, pareiškėjos prašymas dėl 2012 m.... 33. 8.... 34. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi... 35. 9.... 36. Prašymų dėl užsienio teismų ir arbitražų spendimų pripažinimo ir... 37. 10.... 38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal... 39. 11.... 40. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra... 41. 12.... 42. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK... 43. 13.... 44. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo... 45. 14.... 46. Teismui pateiktame prašyme pareiškėja akcentuoja, jog ji Lietuvos... 47. 15.... 48. Visų pirma, pabrėžtina, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra... 49. 16.... 50. Pagal galiojančias CPK ir Komercinio arbitražo įstatymo nuostatas, taip pat... 51. 17.... 52. Be kitų nacionalinio arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindų nacionaliniam... 53. 18.... 54. Bylos aplinkybės patvirtina, kad Belgrado komercinis teismas 2012 m. gruodžio... 55. 19.... 56. Taigi prašomu pripažinti Belgrado komercinio teismo sprendimu buvo atlikta... 57. 20.... 58. Dėl nurodytų argumentų yra pagrindas pripažinti, jog po užsienio... 59. 21.... 60. Aplinkybė, kad prašomą pripažinti sprendimą priėmė teismas, o ne... 61. 22.... 62. Byloje taip pat nustatyta, kad teisminis procesas dėl 2012 m. balandžio 27 d.... 63. 23.... 64. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus,... 65. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 66. Serbijos Respublikos Privatizavimo ginčų sprendimo agentūros prašymą dėl...