Byla e2A-128-370/2017
Dėl netesybų, negautų pajamų, palūkanų priteisimo, panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eidina“ skundą dėl Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 71-NKA/14 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Niskama“ ieškinį atsakovei UAB „Eidina“ dėl skolos už statybos rangos darbus priteisimo ir atsakovės UAB „Eidina“ priešieškinį ieškovei UAB „Niskama“ dėl netesybų, negautų pajamų, palūkanų priteisimo, panaikinimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė UAB „Niskama“ 2014-07-03 su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teismą (toliau – arbitražo teismas) prašydama: 1) ieškovei iš atsakovės UAB „Eidina“ priteisti 175 941,37 Lt skolos pagal šalių sudarytą 2013-06-10 rangos sutartį Nr. 2013/06-01 (toliau – rangos sutartis); 2) ieškovei iš atsakovės priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo arbitražo teisme dienos iki arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) ieškovei iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė vienašališkai anksčiau termino nutraukė rangos sutartį, tačiau neatsiskaitė su ieškove už darbus, atliktus pagal rangos sutartį. Ieškovės 2014-11-25 patikslinto ieškinio (arbitražo teismo priimto 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi) reikalavimai analogiški (ieškinio patikslinimas susijęs su trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje (UAB „Eidina“ direktorės D. M.) įtraukimu).
  2. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės pozicija, priešieškinyje arbitražo teismo prašė: 1) ieškovės ieškinį atmesti; 2) iš ieškovės atsakovei priteisti 75 922,33 Lt dydžio netesybas (50 614,89 Lt baudą ir 25 307,44 Lt baudą); 3) iš ieškovės atsakovei priteisti 37 459,8 Lt negautų pajamų; 4) iš ieškovės atsakovei priteisti 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) iš ieškovės atsakovei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  3. Ieškovė UAB „Niskama“ su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
  4. Atsiliepime į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo UAB „Eidina“ direktorė D. M. arbitražo teismo prašė jį atmesti ir tenkinti priešieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  5. Arbitražo teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. 71-NKA/14, išnagrinėjęs arbitražinę bylą pagal ieškovės UAB „Niskama“ ieškinį atsakovei UAB „Eidina“ dėl skolos už statybos rangos darbus priteisimo ir atsakovės UAB „Eidina“ priešieškinį ieškovei UAB „Niskama“ dėl netesybų, negautų pajamų ir palūkanų priteisimo, nusprendė: 1) ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies; 2) ieškovei iš atsakovės priteisti 170 831,72 Lt (49 476,29 Eur), 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19 791,47 Lt (5 732 Eur) arbitražo išlaidų; 4) trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisti 351,31 Lt (101,75 Eur) arbitražo išlaidų.
  6. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės skundą dėl arbitražo teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo, šį arbitražo teismo sprendimą 2015 m. spalio 20 d. nutartimi panaikino Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 50 str. 3 d.

    54 ir 6 p. nurodytais pagrindais, nustatęs faktus, keliančius abejonių dėl vieno iš arbitražo bylą nagrinėjusių arbitrų šališkumo.

6II. Arbitražo teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražo teismas, antrą kartą išnagrinėjęs arbitražinę bylą pagal ieškovės UAB „Niskama“ ieškinį atsakovei UAB „Eidina“ dėl skolos už statybos rangos darbus priteisimo ir atsakovės UAB „Eidina“ priešieškinį ieškovei dėl netesybų, negautų pajamų, palūkanų priteisimo, 2016 m. liepos 11 d. sprendimu, priimtu arbitražo byloje Nr. 71-NKA/14, nusprendė: 1) ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies; 2) iš atsakovės ieškovei priteisti 49 476,29 Eur skolos už atliktus statybos darbus, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo arbitražo teisme 2014-07-03 dienos iki arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11 650,36 Eur arbitražo išlaidų; 3) atsakovei iš ieškovės priteisti 5 761,19 Eur nuostoliams atlyginti ir 1 568,35 Eur dydžio netesybas (baudas), 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo arbitražo teisme 2014-07-29 dienos iki arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 557,38 Eur arbitražo išlaidų; 4) iš ieškovės trečiajam asmeniui priteisti 455,85 Eur arbitražo išlaidų už teisines paslaugas.

8III. Skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

9

  1. Pareiškėja (atsakovė) skunde, Lietuvos apeliaciniame teisme gautame 2016-08-10, teismo prašo panaikinti arbitražo teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. 71-NKA/14, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais, pareiškėjos teigimu patvirtinančiais KAĮ 50 str. 3 d. 2, 4 ir 6 p. įtvirtintų arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų egzistavimą:
    1. Arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai bei neatitinka imperatyvių KAĮ nuostatų, nes buvo pažeistos arbitražo proceso organizavimą reglamentuojančios teisės normos ir principai:
      1. Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. spalio 20 d. nutartimi panaikinus arbitražo teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą, arbitražo teismo įgaliojimai pasibaigė (KAĮ 49 str. 10 d.). KAĮ nėra įtvirtinta galimybė atnaujinti jau išnagrinėtą arbitražo bylą, Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus anksčiau priimtą sprendimą;
      2. Tuo atveju, jei būtų laikoma, kad išnagrinėtos arbitražo bylos, kurioje priimtas sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo buvo panaikintas, atnaujinimas yra galimas, arbitražo teisme turėjo būti inicijuotas visiškai naujas arbitražo procesas – arbitražo teismas privalėjo nustatyti terminą šalims įgyvendinti KAĮ 4 str. 4 d., 30 str., 32 str. nurodytas teises ir pareigas, tačiau arbitražo teismas to nepadarė, t. y. atsakovei nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus, o tai sudaro pagrindą naikinti sprendimą KAĮ 50 str. 3 d. 2 p. pagrindu (šaliai, prieš kurią norima remtis arbitražo teismo sprendimu, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražinį nagrinėjimą arba kitaip nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus).
      3. Nei arbitražo teismas, nei jo pirmininkas J. Š. nereagavo į atsakovės daugkartinius prieštaravimus dėl pažeidžiamų teisių (KAĮ 7 str.) ir pakartotinio bylos nagrinėjimo, reikalavimo jį nutraukti, prašymo pateikti informaciją apie tai, kokiu teisiniu pagrindu vyksta pakartotinis, jau išnagrinėtos arbitražo bylos, nagrinėjimas, bei reikštus prašymus dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo.
    2. Arbitražo teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl į bylą pateiktų įrodymų bei būsimo sprendimo, todėl jis neatitinka nešališkumo ir nepriklausomumo reikalavimų, procesas – skaidrumo reikalavimų, o priimtas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (KAĮ 50 str. 3 d. 6 p.). Tai patvirtina 2016 m. liepos 11 d. vykusio arbitražo teismo posėdžio garso įrašas, kuriame vienas iš arbitrų A. Š. pareiškė išankstinę nuomonę dėl byloje atliktos ekspertizės neteisėtumo, o analogiška išvada yra padaryta ir arbitražo sprendime.
    3. Arbitražo procesas neatitiko imperatyvių KAĮ nuostatų (KAĮ 50 str. 3 d. 4 p.) teismui pažeidus rungimosi principą (KAĮ 8 str.) ir atsakovės teisę tikslinti priešieškinio reikalavimą bei raštu pareikšti nušalinimą, kaip tai nustatyta KAĮ 16 str. 2 d., 3 d.,

      1015 str. 2 d. Atsakovei eliminavus galimybę nušalinti galbūt šališką (-us) arbitrą (-us), buvo pažeisti sąžiningo arbitražo proceso principai, o neleidus tikslinti priešieškinio – KAĮ 32 str. 2 d. Pažymėtina, kad sąžiningo proceso principai, tarp jų ir proceso šalių lygiateisiškumo bei rungimosi, neabejotinai yra viešosios tvarkos dalis (KAĮ 50 str. 3 d. 6 p.).

    4. Arbitražo teismo sudėtis ir procesas neatitiko imperatyvių KAĮ nuostatų (KAĮ 50 str. 3 d. 4 p.), nes buvo pažeistos arbitražo teismo pirmininko skyrimą reglamentuojančios nuostatos (KAĮ 14 str. 3 d. 1 p.). Tuo atveju, jei nėra šalių susitarimo dėl arbitrų skyrimo tvarkos, taikytina imperatyvi KAĮ nuostata, pagal kurią arbitražo teismo pirmininką skiria šalių skirti arbitrai, tačiau šiuo atveju arbitražo teismo kolegijos pirmininką (pradžioje A. Z., po to V. Z.) skyrė arbitražo teismo pirmininkas J. Š., nesant duomenų, kad šalių paskirti arbitrai per 20 d. nuo jų paskyrimo patys nesusitarė dėl trečiojo arbitro skyrimo (KAĮ 14 str. 3 d. 5 p.).
    5. Arbitražo teismo sprendimas neatitinka jam keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Nors pagal KAĮ įtvirtintą reguliavimą arbitražo sprendimų tikrinimas fakto ir materialinės teisės taikymo aspektais negalimas, tačiau sprendime esančios prieštaringos išvados, klaidos suponuoja jo prieštaravimą viešajai tvarkai.
    6. Arbitražo teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti arbitražinį procesą, vykstant ginčui dėl arbitražinės išlygos galiojimo (Kauno apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-9744-151/2016), nors pats arbitražo teismas buvo pripažinęs, kad tuo atveju, jei būtų ginčijamas arbitražo susitarimas, arbitražo procesas neturėtų vykti. Atsisakius sustabdyti arbitražinės bylos nagrinėjimą buvo pažeistas rungimosi principas. Tokie veiksmai ir jų pagrindu priimtas sprendimas laikytini kaip prieštaraujantys Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.
    7. Rangos sutarties 13.5 p. buvo numatyta, kad ginčytinus klausimus, iškilusius sutarties vykdymo metu, šalys sprendžia derybų būdu, o nesutarus, jie perduodami spręsti Vilniaus tarptautiniam ir komerciniam arbitražui. Atsižvelgiant į tai, kad rangos sutartis nutraukta 2014-05-30, arbitražinė išlyga negalėjo būti taikoma. Dėl to darytina išvada, kad arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo, o tai sudaro pagrindą arbitražo sprendimui panaikinti (KAĮ 50 str. 3 d. 4 p.).
  2. Atsiliepime į skundą suinteresuotas asmuo (ieškovė) teismo prašo: 1) atsakovės UAB „Eidina“ skundą dėl Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 71-NKA/14 panaikinimo atmesti; 2) priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nesutiktina su skundo argumentu, kad Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus arbitražo teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą, arbitražo teismas negalėjo iš naujo nagrinėti šalių ginčo, nes atnaujinti ir rengti pakartotinį arbitražo bylos nagrinėjimo KAĮ nuostatos nenumato:
      1. Panaikinus arbitražo teismo sprendimą KAĮ 50 str. 3 d. 1–6 p. nustatytais pagrindais, KAĮ nereglamentuota tolesnė ginčo šalių išsprendimo procedūra;
      2. Arbitražo teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo panaikinimas nedaro įtakos šalių rangos sutartimi sulygtos arbitražinės išlygos galiojimui, t. y. ji neprarado savo teisinės galios, todėl Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus arbitražo teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą, ginčo šalis turėjo teisę prašyti arbitražo teismo iš naujo išnagrinėti šalių ginčą.
    2. Nesutiktina, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos arbitražo procesą reglamentuojančios teisės normos:
      1. Arbitražo teismas pakartotinai nagrinėjo arbitražo bylą vadovaudamasis KAĮ 14 str. 3 d. ir arbitražo procedūros reglamento 18 p. nuostatomis. Be to, pati atsakovė aktyviai dalyvavo pakartotinai nagrinėjant arbitražo bylą – teikė prašymus, pareiškimus, buvo atstovaujama advokatų.
      2. Nesutiktina, kad pareiškėjai (atsakovei) nebuvo suteikta teisė pateikti paaiškinimus. Bylos medžiaga patvirtina, kad nei iki arbitražo teismo nustatytos 2016-06-05 datos, nei vėliau atsakovė neteikė rašytinių paaiškinimų dėl ginčo ar kitų prašymų dėl ieškinio ar priešieškinio reikalavimų, išskyrus procesinio pobūdžio prašymus dėl nušalinimo ar bylos nutraukimo.
    3. Nesutiktina, kad arbitras P. Š. turėjo išankstinę nuomonę dėl ekspertizės teisėtumo. Tai, kad vienas iš arbitrų ne ginčo šalims, o kitiems teismo arbitrams pasitarimo metu išreiškė nuomonę (abejonę) dėl vieno iš atsakovės pateiktų įrodymų teisėtumo ir sąsajumo negali būti vertinama kaip arbitro išankstinė nuomonė ar arbitrų šališkumas. Be to, arbitražo teismas 2016-07-01 posėdyje atsakovės prašymą dėl arbitrų nušalinimo atmetė (arbitražo procedūros reglamento 21.8 p.).
    4. Nesutiktina su skundo argumentu, kad arbitražo teismo sudėtis ir procesas neatitiko imperatyvių KAĮ nuostatų. Priešingai nei teigia pareiškėja (atsakovė), nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos arbitražo teismo pirmininko skyrimą reglamentuojančios nuostatos. Arbitražo teismo pirmininkui 2016 m. vasario 15 d. nutartimi pavedus naujai paskirtos arbitražo teismo sudėties kolegijai pakartotinai surengti arbitražo bylos svarstymą,

      112016 m. kovo 23 d. nutartimi arbitražo teismas, be kita ko, nutarė šalims pasiūlyti iki 2016-03-23 susitarti dėl arbitražo kolegijos sudėties. 2016-04-14 pranešimu atsakovė buvo pakartotinai informuota apie teisę paskirti arbitrą, tačiau iki arbitražo teismo nurodytos dienos atsakovė tuo nepasinaudojo. Dėl to arbitražo teismo pirmininkas įgijo teisę atsakovės vardu paskirti arbitrą ir trečiąjį asmenį – arbitražo teismo pirmininką (KAĮ 4 str. 3 d. 4, 5 p., 6 d., reglamento 16.1 p., 18.5 p.).

    5. Nesutiktina su skundo argumentu, kad arbitražo teismas netinkamai tyrė ir vertino įrodymus, padarė akivaizdžių klaidų ir šiuo pagrindu galimas arbitražo teismo sprendimo panaikinimas. Teismas negali panaikinti arbitražinio teismo sprendimo, jeigu arbitražas ne visiškai teisingai suprato teisės normą, ją netinkamai pritaikė, ar apskritai netaikė, nes arbitražo teismo sprendimų tikrinimas fakto ir materialinės teisės taikymo aspektu Lietuvoje negalimas.
    6. Nesutiktina su skundo argumentu, kad arbitražo teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti arbitražinį procesą, atsakovei informavus apie pareikštą ieškinį dėl arbitražinio susitarimo panaikinimo. Lietuvoje galioja kompetencijos-kompetencijos doktrina, pagal kurią pripažįstama arbitražo teisė spręsti dėl savo kompetencijos, įskaitant arbitražinio susitarimo galiojimo klausimą (KAĮ 19 str. 1 d.).
    7. Jeigu ginčo šalis žinodama, kad yra pažeista jos teisė, vis tiek dalyvauja arbitražinio nagrinėjimo procese ir per protingą laiką nepareiškia savo nesutikimo dėl tokio pažeidimo, laikoma, kad šalis atsisako savo teisės į prieštaravimą. Ši taisyklė taikoma ir reikalavimams dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu dėl jo panaikinimo, dėl arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo (KAĮ 7 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju laikytina, kad atsakovė, dalyvaudama arbitražinio nagrinėjimo procese, atsisakė savo teisės į prieštaravimą, t. y. reikalavimo dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu ar jo panaikinimo, todėl stabdyti bylos nagrinėjimo nebuvo pagrindo.
    8. Priešingai, nei teigia pareiškėja (atsakovė), tai, kad ji 2014-05-30 vienašališkai nutraukė rangos sutartį, nepanaikina joje šalių sulygtos arbitražinės išlygos. Arbitražinė išlyga, kuri yra sutarties dalis, turi būti vertinama kaip atskiras susitarimas, nepriklausantis nuo kitų sutarties sąlygų (KAĮ 19 str. 1 d.).

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Ieškovė UAB „Niskama“ ir atsakovė UAB „Eidina“ 2013 m. birželio 10 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2013/06-1 (toliau – rangos sutartis), pagal kurią užsakovė UAB „Eidina“ pavedė, o rangovė UAB „Niskama“ įsipareigojo pagal sutarties sąlygas ir jos priedus atlikti ir priduoti užsakovei parduotuvės statybos darbus pagal techninį projektą. Rangos sutarties 13.5 p. šalys sulygo, kad ginčytini klausimai, iškilę šios sutarties vykdymo metu, sprendžiami šalių derybų būdu, o nesutarus, perduodami spręsti Vilniaus tarptautiniam ir nacionaliniam komerciniam arbitražui (arbitražo bylos t. 1, b. l. 8-14).
  2. Ieškovė UAB „Niskama“ (šioje byloje – suinteresuotas asmuo) kreipėsi į VšĮ Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitražą (toliau – arbitražo teismas) su ieškiniu dėl skolos už statybos rangos darbus priteisimo iš atsakovės UAB „Eidina“ (šioje byloje – pareiškėja), o UAB „Eidina“ pateikė arbitražui priešieškinį dėl netesybų, negautų pajamų ir palūkanų priteisimo.
  3. Arbitražo teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. 71-NKA/14, ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: ieškovei UAB „Niskama“ iš atsakovės UAB „Eidina“ priteisė 170 831,72 Lt (49 476,29 Eur) skolos, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo arbitražo teisme dienos iki arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19 791,47 Lt (5 732 Eur) arbitražo išlaidų; atsakovei UAB „Eidina“ iš ieškovės UAB „Niskama“ priteisė 25 307,44 Lt (7 329,54 Eur), 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo arbitražo teisme dienos iki arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 154,88 Lt (624,1 Eur) arbitražo išlaidų; trečiajam asmeniui D. M. iš ieškovės priteisė 351,31 Lt (101,75 Eur) arbitražo išlaidų.
  4. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-573-407/2015, išnagrinėjęs atsakovės UAB „Eidina“ skundą, minėtą arbitražo sprendimą panaikino KAĮ 50 str. 3 d. 4 ir 6 p. nurodytais pagrindais, nustatęs esant (buvus) pagrindą abejoti vieno iš arbitrų, nagrinėjusių šalių ginčą arbitražo teisme, nešališkumu.
  5. UAB „Niskama“ 2016-02-12 kreipėsi į arbitražo teismą dėl pakartotinio arbitražo bylos svarstymo surengimo, prašydama paskirti arbitražo teismo posėdžio vietą ir datą ginčui pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovei dėl skolos pritesimo ir atsakovės priešieškinį dėl netesybų ir negautų pajamų priteisimo (arbitražo bylos t. 3, b. l. 7-9). Arbitražo teismas 2016-02-15 nutartimi, tenkinant ieškovės prašymą dėl pakartotinio arbitražo bylos Nr. 71-NKA/14 svarstymo suorganizavimo ir vadovaujantis KAĮ 14 str. 3 d. bei LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 18 p. nuostatomis, be kita ko, paskirtiems (patvirtintiems) arbitrams (kolegijai) pavedė pakartotinai surengti arbitražo bylos Nr. 71-NKA/14 svarstymą (arbitražo bylos t. 3, b. l. 10); 2016-05-03 arbitražo teismo nutartimi, vadovaujantis tuo pačiu UAB „Niskama“ prašymu dėl pakartotinio arbitražo bylos nagrinėjimo bei analogiškomis KAĮ ir reglamento nuostatomis, patvirtinus naują arbitražo teismo kolegiją (A. Z. (kuris 2016-05-12 nutartimi pakeistas į V. Z.); D. M., P. Š.), jai kartu nutarta įteikti arbitražo bylą ir įgalioti pradėti bylos nagrinėjimo procedūrą (t. 3, b. l. 35). Atsakovė UAB „Eidina“ ne kartą procesiniuose dokumentuose (2016-02-23 pareiškime-paaiškinimuose (t. 3, b. l. 11-15); 2016-02-26 pakartotiniame prašyme dėl sumokėtų arbitražo mokesčių grąžinimo (t. 3, b. l. 17-18); 2016 m. balandžio 14 d. pranešime (t. 3, b. l. 30-31)) buvo nurodžiusi aplinkybes dėl negalimumo arbitražo teismui pakartotinai (iš naujo) nagrinėti tą patį šalių ginčą. Arbitražo teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi (t. 3, b. l. 46-48) nesutiko su tokia UAB „Eidina“ pozicija motyvuodamas tuo, kad šalys rangos sutartyje sulygo arbitražinę išlygą, kuria atsisakė teisės kilusius ginčus spręsti bendrosios kompetencijos teisme, o ji nėra nei panaikinta, nei nuginčyta. Arbitražo teismo teigimu, arbitražo teismo įgaliojimai pasibaigia tik priėmus galutinį arbitražo teismo sprendimą, nutraukus arbitražo bylą ar palikus prašymą dėl arbitražo pradžios arba ieškinį nenagrinėtą (KAĮ 49 str. 10 d.), o arbitražinė išlyga lieka galioti net ir panaikinus ar pripažinus negaliojančia pačią sutartį (KAĮ 19 str.). Prašomame panaikinti 2016 m. liepos 11 d. arbitražo teismo sprendime teismas nurodė, kad prieš pradedant bylos nagrinėjimą iš esmės priėmė verbalinę nutartį dėl savo kompetencijos išspręsti patikėtą ginčą, o tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi panaikino arbitražo teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą, nereiškia, jog šalių rangos sutarties 13.5 p. sulygtas arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, todėl konstatavo, kad jis (arbitražo teismas) yra kompetentingas nagrinėti ginčą (t. 3, b. l. 237).
  6. Arbitražo teismas 2016 m. liepos 11 d. sprendimu pakartotinai išnagrinėjęs šalių ginčą pagal ieškovės patikslintą ieškinį dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl netesybų, negautų pajamų ir palūkanų priteisimo, ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovės ieškovei priteisė 49 476,29 Eur skolos už atliktus statybos darbus, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo arbitražo teisme (2014-07-03) dienos iki arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11 650,36 Eur arbitražo išlaidų; iš ieškovės atsakovei priteisė 5 761,19 Eur nuostolių atlyginimui ir 1 568,35 Eur netesybų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo arbitražo teisme dienos (2014-07-29) iki arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 557,38 Eur arbitražo išlaidų; iš ieškovės trečiajam asmeniui D. M. priteisė 455,85 Eur arbitražo išlaidų už teisines paslaugas (t. 3., b. l. 251-252).
  7. Atsakovė UAB „Eidina“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su skundu, iš esmės grindžiamu pakartotinio šalių ginčo, kuris buvo išnagrinėtas arbitražo teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimu, panaikintu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi, nagrinėjimo negalimumu ir su tuo susijusiais kitais procesinio pobūdžio pažeidimais, atsakovės teigimu, suponuojančiais KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2, 4, 6 punktuose įtvirtintų arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų egzistavimą. Savo ruožtu suinteresuotas asmuo (ieškovė), nesutikdamas su skundo argumentais, pažymi, kad arbitražinės išlygos, šalių sulygtos rangos sutartyje, galiojimui įtakos neturi aplinkybė, susijusi su arbitražo teismo sprendimo panaikinimu.
  8. Taigi, nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl galimumo arbitražo teismui pakartotinai nagrinėti šalių ginčą po to, kai ginčą išnagrinėjus ir priėmus sprendimą, jis Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjusia nutartimi buvo panaikintas KAĮ įtvirtintais pagrindais.
  9. Arbitražas – tai komercinio ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi tarpusavio susitarimu, ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į teismą, o į jų susitarimu pasirinktą arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtą arbitrą (arbitrus) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-61-381/2017). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką – arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Arbitražinis susitarimas, viena vertus, panaikina teismo jurisdikciją, kita vertus, sukuria alternatyvią arbitražo jurisdikciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2010). Pagrindas ginčą perduoti nagrinėti arbitražui – arbitražinis susitarimas, kuris suprantamas kaip dviejų ar daugiau šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražo teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (KAĮ 3 str. 5 d.).
  10. CPK 301 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų yra pateikiami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui KAĮ nustatyta tvarka, o nagrinėjami mutatis mutandis taikant CPK III dalies XVI skyriaus nuostatas.
  11. Pagal KAĮ 1 straipsnį, šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijoje vykstantį arbitražinį nagrinėjimą, nustato arbitražinio susitarimo formos ir turinio reikalavimus, arbitražo teismo sudarymą ir kompetenciją, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir preliminarios nutarties priėmimą, arbitražo teismo sprendimų priėmimą ir bylos užbaigimą nepriėmus sprendimo iš esmės, arbitražo teismo sprendimo panaikinimo tvarką, užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarką, reglamentuoja kitus su arbitražu susijusius klausimus. KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai, o 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas ex officio patikrina, ar skundžiamas arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja šio straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytiems pagrindams. Pagal formuojamą praktiką arbitražo teismų sprendimų tikrinimas fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu neleidžiamas. Arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik KAĮ 50 straipsnyje numatytų proceso normų (procesinės viešosios tvarkos) ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 3K-3-612/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-245/2007 ir kt.).
  12. Kaip teisingai nurodo abi šalys, KAĮ ir (ar) kituose teisės aktuose tiesiogiai nereglamentuojama tolesnė šalių ginčo sprendimo procedūra tuo atveju, kai arbitražo sprendimas, kuriuo galutinai buvo išspręstas šalių ginčas, yra panaikinamas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, t. y. KAĮ VIII skyriuje „Arbitražo teismo sprendimo panaikinimas“ įtvirtinti tik arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai ir tvarka bei nutarties, kuria panaikintas arbitražo teismo sprendimas ar atsisakyta jį panaikinti, apskundimo tvarka (galimybė). Tokios situacijos teisinio įvertinimo (išaiškinimo) nėra ir teismų praktikoje. Savo ruožtu KAĮ 49 straipsnyje, reglamentuojančiame arbitražinio nagrinėjimo pabaigą, įtvirtinta tik tai, kad arbitražinis nagrinėjimas baigiamas galutiniu arbitražo teismo sprendimu arba šio straipsnio 2 (arbitražinio nagrinėjimo nutraukimas) ir 4 (prašymo dėl arbitražo pradžios arba ieškinio palikimas nenagrinėto) dalyse nustatytais pagrindais priimta arbitražo teismo nutartimi (1 dalis); arbitražo teismo įgaliojimai pasibaigia priėmus galutinį arbitražo teismo sprendimą (išskyrus 45 straipsnyje ir 50 straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus), nutraukus arbitražo bylą ar palikus prašymą dėl arbitražo pradžios arba ieškinį nenagrinėtą (10 dalis). Atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą ir šalių prieštaringą poziciją dėl galimybės arbitražui pakartotinai nagrinėti tapatų šalių ginčą arbitražo teisme, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo klausimo tinkamam išsprendimui esminę reikšmę turi Lietuvoje vyraujanti arbitražo sprendimų teisminės priežiūros forma, jos esmė ir įtaka arbitražo teismo sprendimui.
  13. Skirtingose valstybėse arbitražo sprendimų teisminė priežiūra gali būti vykdoma įvairiomis formomis, pagrindinės jų – apeliacija (appeal), remisija (remision), anuliavimas (annulment). Pažymėtina, kad KAĮ buvo rengiamas remiantis Jungtinių Tautų UNICITRAL 1985 m. tarptautinio komercinio arbitražo tipiniu įstatymu, pagal kurį vienintelė ir išimtinė arbitražo sprendimo ginčijimo teisme galimybė – prašymas dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004). Taigi, Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1226/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014 ir kt.). Dėl anuliavimo, kaip arbitražo sprendimų priežiūros formos, specifikos galimybė apskųsti arbitražo sprendimą bendrosios kompetencijos teismui dėl KAĮ įtvirtintų apskundimo pagrindų nelaikytina visaverčiu arbitražinio teismo sprendimo peržiūrėjimu, o arbitražo sprendimo teisinė priežiūra nėra vykdoma apeliacijos forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-350/2012). Nacionaliniam teismui suteikti įgaliojimai ex officio patikrinti, ar tarp šalių kilęs ginčas gali būti sprendžiamas arbitražu, ar arbitražo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai (KAĮ 50 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014). Tai, kad KAĮ nėra numatytos apeliacijos teisinio proceso, kai prašoma teismo priimtą sprendimą pakeisti tuo pagrindu, kad arbitražinio teismo sprendimas yra pagrįstas teisės ar fakto klaida, savo praktikoje yra pažymėjęs ir kasacinis teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).
  14. Doktrinoje anuliavimas taip pat suprantamas kaip visiškas arbitražo sprendimo panaikinimas, teisme nesprendžiant ginčo, neatnaujinant jo nagrinėjimo iš esmės. Kadangi anuliavimas labiausiai atitinka arbitražo sprendimo panaikinimo sąvoką, todėl jis, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti suprantamas kaip bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo, kaip pavyzdžiui, remisijos atveju, kai teismas savo nuožiūra automatiškai sprendimo nepanaikina, bet nurodo arbitražo padarytas klaidas, kurias, atnaujinus arbitražą, galima ištaisyti.
  15. Teisėjų kolegijos vertinimu, sisteminis esamo teisinio reguliavimo, pagal kurį priėmus sprendimą arbitražinis procesas laikomas baigtu, o arbitražas praranda savo įgaliojimus (KAĮ 49 straipsnio 10 d.), ir Lietuvoje pasirinktos arbitražinės sprendimų teisminės priežiūros formos – anuliavimo – esmę, laikytina, kad arbitražo teismui 2015 m. vasario 9 d. sprendimu išnagrinėjus šalių ginčą pagal arbitražinį susitarimą (nagrinėjamu atveju – rangos sutarties 13.5 p.) ir Lietuvos apeliaciniam teismui, kaip Lietuvoje veikiančių arbitražų teismų priežiūros funkciją vykdančiai institucijai (CK 301 str. 5 d.), arbitražo sprendimą 2015 m. spalio 20 d. įsiteisėjusia nutartimi panaikinus vienu iš KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje nurodytų pagrindų, pakartotinis to paties ginčo nagrinėjimas arbitražo teisme pagal arbitražinę išlygą negalimas, nes toks nagrinėjimas neatitiktų anuliavimo, kaip teisminės priežiūros formos, esmės.
  16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje KAĮ vartojamą viešosios tvarkos sąvoką aiškina remdamasis tarptautinio arbitražo doktrina ir praktika, kurioje viešoji tvarka, atsižvelgiant į jos tikslą apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2002; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2008; kt.). Pagrindinis nustatytos viešosios tvarkos, kaip pagrindo panaikinti priimtą arbitražo teismo sprendimą, tikslas – apsaugoti fundamentalias valstybės teisinės sistemos vertybes nuo priimto ir įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo teisinių padarinių, keliančių grėsmę toms vertybėms. Taigi viešoji tvarka tokiame procese turi būti suprantama siauriau nei nacionalinė viešoji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).
  17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusi faktinė situacija, kai arbitražo teismas, panaikinus ankstesnį jo sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo šalių ginčą, vertintina kaip viešosios tvarkos pažeidimas, o tokiu būdu priimtas arbitražo sprendimas naikintinas KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto pagrindu (prieštaravimas Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai). Atsižvelgiant į tai, kad kiti skundo argumentai, siejami su pakartotinio arbitražo proceso metu vykusiais pažeidimais, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
  18. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors arbitražo teismo sprendimo panaikinimas nepanaikina pačios arbitražinės išlygos, tačiau dėl taikomos arbitražo teismų sprendimų priežiūros formos - anuliavimo – esmės, šalims, siekiančioms ginčo išsprendimo, tuo atveju, kai arbitražo teismo sprendimas yra panaikintas, neužkirsta teisė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą pagal CPK įtvirtintas ginčo teismingumo taisyklės.
  19. Pareiškėja skunde teismo prašė iš suinteresuoto asmens priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, todėl pareiškėjai (atsakovei) iš suinteresuoto asmens (ieškovės) priteistina 217 Eur suma. Duomenų, pagrindžiančių kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikta, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 str.).

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu

Nutarė

14panaikinti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. 71-NKA/14.

15Iš UAB „Niskama“ (j. a. k. 125991848) UAB „Eidina“ (j. a. k. 158950093) priteisti 217 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai