Byla 1A-45-300-2011

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės, teisėjų Irenos Ivanovienės, Boleslovo Kalainio, sekretoriaujant Vilmai Armalytei, dalyvaujant prokurorui Andrej Mirnyj, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovui E. P., gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui, nuteistajam A. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro A. Mirnyj ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-11-05 nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

2Priteista O. P. iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 8632 (aštuoni tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt du) litai neturtinės žalos atlyginimo, iš A. K. – 22000 (dvidešimt du tūkstančiai) litų neturtinės žalos atlyginimo.

3Priteista E. P. iš A. K. 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.

4Priteista D. S. iš A. K. 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.

5Priteista R. P. iš A. K. 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.

6Priteista P. P. iš A. K. 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.

7O. P. ieškinys dalyje dėl 6405,54 Lt turtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro paliktas nenagrinėtu, pripažįstant O. P. teisę į ieškinio šioje dalyje patenkinimą. Klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9A. K. nuteistas už tai, kad 2010-05-06 apie 10.14 val. ( - ) mieste, ( - ) gatvėje, ties namu Nr. ( - ), vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Audi A8“, valstybinis numeris ( - ) priklausantį V. S., pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 123, 133, 135 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kai gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, neatsižvelgdamas į transporto priemonės ypatumus, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais tiesiai atvažiuojančiu lengvuoju automobiliu „VW Golf“, valstybinis numeris ( - ) vairuojamu P. P., įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „VW Golf“ vairuotojas P. P. nuo trauminio širdies plyšimo 2010-05-06 mirė.

10Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras A. Mirnyj prašo pakeisti 2010 m. lapkričio 5 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės ir paskirti A. K., pripažintam kaltu pagal BK 281 str. 5 d., 6 metų laisvės atėmimo bausmę, ja atliekant pataisos namuose. Taipogi prašo paskirti A. K. BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 3 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

11Skunde nurodo, kad teismas, priimdamas 2010-11-05 nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, parinkdamas A. K. per mažą bausmės dydį ir neskirdamas jam baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Nurodo, kad teismas, paskirdamas A. K. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatė kaip atitinkantį įstatymo sankcijoje numatytą vidurkį, tačiau, pasak prokuroro, šio sprendimo niekaip nemotyvavo, išskyrus tai, kad atsižvelgė į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat nurodo, kad dėl uždraudimo A. K. naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones teismas nuosprendyje apskritai nepasisakė. Teigia, kad nustatant A. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 5 d., padarymą skiriamos bausmės dydį, turi būti atsižvelgta į Lietuvos Respublikos 54 str. nurodytus bausmės skyrimo pagrindus, individualizuojant A. K. atsakomybę ir bausmės dydį, atsižvelgiant į kiekvienos aplinkybės svarbą, o būtent: padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kad A. K. įvykdytas nusikaltimas yra pavojingas visuomenei, tai įrodo kilusios labai sunkios pasekmės – žuvo žmogus; A. K. vairavimo stilius prieš autoįvykį buvo labai neatsakingas, net chuliganiškas, ypatingai atsižvelgiant į įvykio vietą – priešpriešinio eismo juosta gatvėje su saugumo salele pėstiesiems, visiškai šalia yra mokykla ir perėjoje dažnai būna daug vaikų, ir tai gerai buvo žinoma kaltinamajam; kaltės formą ir rūšį – A. K. įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, t. y. kaltininkas nenorėjo kilusių pasekmių, tačiau dėl savo nusikalstamo nerūpestingumo leido joms kilti; kaltininko asmenybę – A. K. teistas 2 kartus: 1) 2003-11-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 245 str. laisvės apribojimu 1 metams, 2) 2006-07-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 181 str. 1 d., 284 str. 1 d., 63 str. laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams, bausmę atliko, teistumas neišnyko, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė; eilę kartų administracine tvarka baustas dėl kelių eismo saugumo pažeidimų, turi galiojančių nuobaudų, t. y. ankstesnės švelnios poveikio priemonės dėl jo daromų kelių eismo saugumo pažeidimų teigiamo poveikio jam neturėjo ir neapsaugojo visuomenės nuo sunkų pasekmių; jo atžvilgiu buvo taikytas organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas; byloje surinkta medžiaga kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai; byloje įrodyta, kad A. K. vartojo narkotines medžiagas ir tai taip pat jį charakterizuoja neigiamai; atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK 61 str. 4 d. numatyta, kad teismas skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, jeigu yra šiame straipsnyje nurodytos lengvinančios aplinkybės ir nėra sunkinančių. Taigi, prokuroro nuomone, teismas, paskirdamas A. K. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis tik nežymiai (15 dienų) viršija BK 281 str. 5 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, nepagrįstai ir nemotyvuotai palengvino kaltinamojo padėtį, faktiškai prilygindamas ją BK 61 str. 4 d. numatytam atvejui, nors, kaip jau buvo pažymėta, A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str. numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe teise vairuoti kelių transporto priemones. Taigi, pasak prokuroro, A. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, jo padaryti šiurkštūs eismo taisyklių pažeidimai ir dėl to kilusios labai sunkios pasekmės akivaizdžiai įrodo, kad jam negali būti palikta teisė vairuoti kelių transporto priemones. Mano, jog teismas neatsižvelgė į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesivadovavo Lietuvos Respublikos BK 54 str., 61 str. 4 d.. 68 str. reikalavimais ir neįvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir paskyrė A. K. neteisingą, aiškiai per švelnią bausmę, neuždraudė jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip, apelianto nuomone, liko neįgyvendinta Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, prokuroras daro išvadą, kad BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. K. už nusikalstamos veikos padarymą paskiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę, artimą baudžiamosios normos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimaliam dydžiui, nes tik tokiu būdu bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir tik pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė gali paveikti A. K., kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, kad jam būtų atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.

12Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-11-05 nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę ir atidėti jos vykdymą. Taip pat prašo žymiai sumažinti priteistos žuvusiojo vaikams neturtinės žalos dydį.

13Skunde nurodo, kad teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį nevisapusiškai ištyręs baudžiamąją bylą ir todėl paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, ir priteisė aiškiai per didelę neturtinės žalos sumą.

14Nuteistasis nesutinka su teismo padaryta išvada, kad jo prisipažinimas padarius nusikaltimą ir gailėjimasis dėl to negali būti pripažintas lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe ir nurodo, kad teismas savo tokį sprendimą motyvavo prieštaringais argumentais. Teigia, kad nuosprendžio pradžioje vertindamas jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie sudariusį kliūtį mikroautobusą ir jų patikslinimą teismo posėdžio metu, teismas juos vertino kaip nevisiškai tikslius dėl patirtos autoįvykio metu galvos traumos, o vėliau nagrinėjant jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes šias jo nurodytas faktines bylos aplinkybes vertino kaip siekimą sušvelninti savo atsakomybę. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog jis verčiamas byloje surinktų įrodymų pakeitė šiuos savo parodymus, kadangi, pasak apelianto, byloje buvo surinkti įrodymai, kad jis sakę tiesą apie išvažiavusį mikroautobusą ir jam nebuvo jokio pagrindo keisti duotų parodymų. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neginčijamai buvo nustatyta, kad jam artėjant prie įvykio vietos iš ( - ) gatvės, jo judėjimo kryptimi iš dešinės pusės į ( - ) gatvę įvažiavo mikroautobusas, darydamas dešinį posūkį. Tai patvirtino buvę įvykio vietoje liudytojai G. L., V. L., kurie teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis jiems įvykio vietoje sakė apie jam kliūtį sudariusį mikroautobusiuką, kuris išvažiavo iš dešinės, tai patvirtino ir liudytojas K. J., kuris vairavo autobusą, ir artėjant prie sankryžos su ( - ) gatve matė iš šios gatvės išvažiavusį mikroautobusą, tačiau, jo nuomone, šis autobusas nesudarė jam kliūties, šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytojai A. ir D. E.. Taigi, nuteistojo nuomone, šis teismo argumentas, kad jis nenuoširdžiai prisipažino, negali būti pripažintas pagrįstu, todėl mano, kad teismas jo prisipažinimą bei gailėjimąsi dėl kilusių sunkių avarijos pasekmių turėtų pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taipogi nurodo, kad kaip neigiamą aplinkybę teismas nurodė ir tai, kad jis nesistengė atlyginti padarytos žalos, tačiau apeliantas teigia, kad jis tiek skiriant jam kardomąją priemonę – suėmimą, tiek kiekvieną kartą, kai ji buvo tęsiama, teismo prašė ją pakeisti ir suteikti galimybę dirbti, ir bent iš dalies atlyginti žalą, tačiau šie jo prašymai ir skundai aukštesnės instancijos teismo nebuvo tenkinami, todėl jis fiziškai negalėjo bent iš dalies atlyginti padarytą žalą, o teismo teiginys, kad jo pavedimu niekas nesistengė bent iš dalies atlyginti žalą nukentėjusiesiems, nuteistojo nuomone, niekuo nėra pagrįstas. Teigia, kad tiek jo gynėjas, tiek žmona bandė nukentėjusiųjų atstovą įtikinti priimti bent dalį padarytos žalos, tačiau jis kategoriškai atsisakė priimti pinigus, teigdamas, kad tik priteisus teismui jis sutiks gauti žalos atlyginimą. Nurodo, jog teismas taip pat nepagrįstai vertino jo parodymus apie aplinkybes, kuriomis galėjo patekti į mano organizmą narkotinių medžiagų. Apeliantas tvirtina, kad jis nenaudojo narkotinių medžiagų, o tik buvo automobilyje, kai pažįstami rūkė kanapes. Pasak nuteistojo, tai, kad pabuvus prirūkytoje patalpoje, asmens šlapime galima aptikti medžiagų, kurios skyla organizme vartojant kanapių produktus, patvirtino apklaustas teismo posėdžio metu ekspertas Robertas Obrikis. Be kita ko, apeliantas nurodo, kad sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė, o jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, jo nuomone, turėtų pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir tai, kad teismas skirdamas bausmę visai neatsižvelgė į tai, kad jis iki autoįvykio dirbo, prieš pat autoįvykį vedė, todėl mano, kad paskirta 4 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. Taip pat nurodo, kad teismas pripažino, jog jam inkriminuotas nusikaltimas, už kurį jis ir buvo nuteistas, yra priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų, tačiau paskyrė šią bausmę atlikti pataisos namuose, o ne atviroje kolonijoje ir nuosprendyje to nieko nepasisakė. Taipogi nurodo, kad teismas visai neaptarė galimybės taikyti BK 75 str. numatytos galimybės atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Mano, kad teismas priteisė iš jo aiškiai per didelę neturtinę žalą žuvusiojo P. P. vaikams, o priteisdamas neturtinę žalą žuvusiojo žmonai, iš šios sumos neišskaičiavo iš draudimo bendrovės priteistos sumos, nors ieškovė savo ieškininiame pareiškime to prašė. Teigia, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, visai nekreipė dėmesio į jo turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad jis neturi jokio nekilnojamojo turto, gaudavo minimalią algą ir ką tik buvo sukūręs šeimą. Taip pat nurodo, kad priteista bendra neturtinės žalos suma viršija šimtą dešimt tūkstančių litų ir tai, pasak nuteistojo, jam būtų nepakeliama finansinė našta artimiausiems dvidešimčiai metų. Taipogi nurodo, jog teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, neatkreipė dėmesio į tai, kad žuvusysis buvo garbaus amžiaus ir žuvusiojo vaikai gyveno atskirai nuo jo, jis sutinka, kad žuvusiojo sutuoktinė patyrė didelę moralinę žalą ir mano, kad jai galėtų būti priteista didesnė neturtinės žalos suma, o žuvusiojo vaikams turėtų būti priteista žymiai mažesnės neturtinės žalos sumos.

15Atsiliepimu į prokuratūros apeliacinį skundą nuteistojo gynėjas M. Kepenis prašo Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro A. Mirnyj apeliacinį skundą atmesti.

16Atsiliepime nurodo, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, netaikydamas BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kuri, gynėjo nuomone, net ją paskyrus maksimaliam laikui, negalės būti realiai atlikta, kadangi nuosprendžiu buvo paskirta ketverių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o įstatyme numatyta maksimali galimybė uždrausti naudotis specialia teise tik iki 3 metų. Mano, kad 2010-11-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu yra paskirta ne tik kad per švelni, bet, gynėjo įsitikinimu, aiškiai per griežta laisvės atėmimo bausmė. Nurodo, jog teismas skirdamas bausmę visai neatsižvelgė į tai, kad A. K. iki autoįvykio dirbo, buvo gerai charakterizuojamas, prieš pat autoįvykį vedė.

17Atsikirtimu į Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą nukentėjusysis ir nukentėjusiųjų atstovas E. P. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės ir paskirti A. K. 6 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, uždrausti 3 metams naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones.

18Atsikirtime nurodo, kad visiškai pritaria Šiaulių apygardos prokuratūros apeliaciniame skunde nurodytiems motyvams, kodėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2010-11-05 apkaltinamąjį nuosprendį netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą bausmę. Taip pat nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas net nesvarstė uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimo, nepakankamai įvertino nusikaltėlio asmenybę bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Taipogi nurodo, jog nuteistasis administracine tvarka už KET pažeidimus, daugiausia už greičio viršijimą ir vairavimą neturint teisių, baustas virš 20 kartų, nusikaltimo padarymo metu turėjo net 6 galiojančias nuobaudas už panašaus pobūdžio pažeidimus. Taipogi nurodo, kad šios administracinės bausmės nepadarė jokio poveikio šiam nusikaltėliui, todėl buvo padarytas nusikaltimas, sukėlęs labai sunkius padarinius – žmogaus žūtį. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-03-24 Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgoje nurodoma: „BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą [..]“. Todėl, nukentėjusiojo nuomone, teismas privalėjo svarstyti klausimą dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.

19Atsikirtime į nuteistojo A. K. apeliacinį skundą nukentėjusysis ir nukentėjusiųjų atstovas E. P. nurodo, kad kategoriškai nesutinka su nuteistojo apeliaciniame skunde pateikta nuomone, jog teismas paskyrė aiškiai per griežtą bausmę ir priteisė aiškiai per didelę neturtinės žalos sumą.

20Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimo nurodo, kad 2010-05-07 Šiaulių miesto apylinkės teisme, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo, nuteistasis nuo pat tyrimo pradžios, norėdamas suklaidinti tyrimą, teigė, kad „susidūrimo aš neplanavau, aš buvau priverstas, nes man iššoko mėlynos spalvos mikroautobusiukas, ir aš nebeturėjau kitos išeities"; ikiteisminio tyrimo metu 2010-05-18 vykusios apklausos metu kaltinamasis davė parodymus, kad „visą laiką aš važiavau neviršydamas 50 km/h [..]. Tada aš pamačiau ( - ) gatvės antrojoje juostoje (krypties nuo centro į pietinį) į ( - ) gatvę pradedantį sukti mėlynos spalvos mikroautobusą [..]. Šis mikroautobusas darė manevrą į kairę pusę ir važiavo link ( - ) gatvės. Tuo metu aš taip pat su automobiliu buvau antrojoje ( - ) gatvės juostoje (kryptimi pietinis–centras) maždaug 15 metrų atstumu nuo išvažiavusio į mano juostą šio mėlynos spalvos mikroautobuso. Norėdamas išvengti avarijos aš įvažiavau (pasukau automobilio vairą į kairę pusę) į priešingos krypties ( - ) gatvės juostą“. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamas įtariamojo parodymų vietoje patikrinimas. 2010-06-19 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota: „Važiuojant ( - ) gatvės (eismo kryptis nuo pietinio į centrą) antrąja juosta A. K. nurodė vietą, kurioje 2010-05-06 automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. ( - ) tuo metu važiavo ( - ) gatvės antrąja juosta (eismo kryptis nuo pietinio į centrą), kai pastebėjo iš ( - ) gatvės (eismo kryptis nuo centro į pietinį) antrosios juostos pradėjusį suktis į ( - ) gatvę mėlynos spalvos mikroautobusą“. Vėliau nuteistasis, susipažinęs su bylos medžiaga ir liudytojų parodymais, pakeitė savo parodymus ir ėmė teigti, kad jam pasimaišė baltos spalvos mikroautobusas, kuris išsuko ( - ) gatvės į ( - ) g. ir nuvažiavo miesto centrinės dalies link. Nurodo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes ir liudytojų K. J., A. E., D. E. parodymus faktiškai prieš eismo įvykį iš ( - ) g. išsuko baltas mikroautobusas ir nuvažiavo centro link, tačiau šis mikroautobusas jokios avarinės situacijos nesudarė, jokios kliūties neiškilo, nes nuteistojo vairuojama „Audi A8“ dar nebuvo privažiavusi sankryžos ( - ) g.– ( - ) g., todėl nebuvo jokios priežasties išvažiuoti į priešpriešinę juostą ir „taranuoti“ „VW Golf“. Taigi nukentėjusysis nurodo, kad teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog nuteistasis keitė parodymus, siekdamas sušvelninti atsakomybę, todėl toks prisipažinimas negali būti lengvinančia aplinkybe. Taip pat nurodo, kad nuteistasis baigiamojoje kalboje „nuoširdžiai gailėdamasis“ tyčiojosi iš nukentėjusiojo pasakydamas : „Nukentėjęs nurodė, kad aš buvau tiek apsvaigęs, kad nesiorientavau nei šviesoforuose, nei laike, tai man kyla klausimas, kokių narkotinių medžiagų turėjo būti prisivartojęs tas asmuo, kuris pravažiuoja pro savo žuvusį tėvą ir nemato, kad guli jo tėvas. Reiktų nueiti pačiam ir pasidaryti testą ir žiūrėtume ką parodytų“ (4 t.,63, 64 b. l.). Mano, kad teismas, turėtų įvertinti, tokią „apgailestavimo“ išraišką. Dėl žalos atlyginimo nurodo, kad prieš teisiamąjį teismo posėdį prie jo buvo priėjęs nuteistojo advokatas ir paklausė: „kaip spręsim žalos atlyginimą?“, į tai jis atsakė, kad žalos dydį nustatys teismas. Pasiūlymo priimti konkrečią pinigų sumą kaip kompensaciją už patirtą žalą (turtinę ir neturtinę) nebuvo. Teigia, kad niekas netrukdė ir nedraudė nuteistojo advokatui ar kitam įgaliotam asmeniui viešai įteikti bent dalinę padarytos žalos kompensaciją nukentėjusiems. Nukentėjusiojo nuomone, nuteistajam paskirta 4 metų ir 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė yra per maža ir aiškiai per švelni, ir ja nebus pasiekta bausmės paskirtis. Taipogi nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino nusikaltėlio asmenybę bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Nurodo, kad nuteistasis administracine tvarka už KET pažeidimus, daugiausia už greičio viršijimą ir vairavimą neturint teisių, baustas virš 20 kartų, nusikaltimo padarymo metu turėjo net 6 galiojančias nuobaudas už tokio pobūdžio pažeidimus, šios administracinės bausmės nepadarė jokio poveikio šiam nusikaltėliui, ir pagaliau žuvo žmogus. Teigia, kad kelių eismo taisyklės buvo pažeistos sąmoningai ir ypatingai šiurkščiai – miesto centrine gatve, kurią kerta daug perėjų, o jomis naudojasi pėstieji, šalia ( - ) mokyklos ir reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuria vaikšto mokiniai, nuteistasis chuliganiškai vairuodamas „skriejo“ daugiau nei 100 km/h greičiu, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka, nebuvo sužalota vaikų, ( - ) mokyklos mokinių, kurie naudojasi perėja. Mano, kad teismas turėtų atsižvelgti ir į tą aplinkybę, kad nuteistasis, dažnai pažeidinėdamas KET reikalavimus, eismo įvykio metu vairavo neapsidraudęs transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nukentėjusiojo teigimu, teismas neatsižvelgė į paminėtas aplinkybes, nesivadovavo BK 54 str. 2 d., 61 str. 4 d., 68 str. nuostatomis ir neįvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir paskyrė nuteistajam aiškiai per švelnią ir neteisingą bausmę, neatėmė specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Mano, kad bausmės tikslai, teisingumo principas būtų įgyvendinti skiriant nuteistajam ne mažesnę kaip 6 m. laisvės atėmimo bausmę ir 3 m. atimant specialiąją teisę vairuoti kelių transporto priemones. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodo, kad su žuvusiuoju juos siejo emocinis ryšys, nuolatinis, draugiškas šeimos bendravimas iki pat mirties, todėl po jo mirties jie patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus, buvo ir yra sukrėsti, patiria dvasines kančias dėl šios beprasmės avarijos padarinių. Nukentėjusiojo ir jo atstovaujamųjų nuomone, teismas priteisė minimalų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems (žuvusiojo vaikams po 20 tūkst. Lt, sutuoktinei – 22 tūkst. Lt), todėl, nukentėjusiojo nuomone, prašymas mažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį yra nepagrįstas ir neteisingas.

21Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis ir nukentėjusiųjų atstovas prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

22

23Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-11-05 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

24Dėl prokuratūros apeliacinio skundo argumentų.

25Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl A. K. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau apylinkės teismas net nesvarstė klausimo dėl BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones nuteistajam paskyrimo, ir pripažinęs A. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d., nepaskyrė jam minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, dėl ko Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-11-05 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

26BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo – tiesioginis objektas – saugus kelių eismas (ar transporto priemonių saugus eksploatavimas), kurį teisiškai reglamentuoja atitinkamos taisyklės. Kelių eismo taisyklių paskirtis – užtikrinti tokį transporto priemonių eismo reguliavimą, kad būtų užkirstas kelias žalai padaryti, kad asmuo, vairuojantis didesnį pavojaus šaltinį, nekeltų grėsmės kitiems eismo dalyviams, aplinkai. Taigi sprendžiant, kokie veiksmai (ar neveikimas) sudaro eismo saugumo taisyklių pažeidimą, visų pirma tenka vadovautis atitinkamu teisės aktu, konkrečia jo norma. Šiuo atveju teismo nuosprendžiu pripažinta, kad A. K. pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 123, 133, 135 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kai gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, neatsižvelgdamas į transporto priemonės ypatumus, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais tiesiai atvažiuojančiu lengvuoju automobiliu „VW Golf“, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „VW Golf“ vairuotojas P. P. nuo trauminio širdies plyšimo 2010-05-06 mirė.

27Aukštesnės instancijos teismas sutinka su prokuratūros skunde nurodytu teiginiu, kad A. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, jo padaryti šiurkštūs eismo taisyklių pažeidimai ir dėl to kilusios labai sunkios pasekmės akivaizdžiai įrodo, kad jam negali būti palikta teisė vairuoti kelių transporto priemones. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo mėn. 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose, apžvalgoje Nr. 30 nurodyta, kad BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Tuo tarpu, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas šio klausimo net nesvarstė, ir pripažinęs A. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d., nepaskyrė jam minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, dėl ko nuosprendis ir keistinas. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, A. K. šį nusikaltimą, sukėlusį sunkias negrįžtamas pasekmes, įvykdė pažeisdamas KET taisykles, viršijo leistiną greitį, šiuos veiksmus atliko nepaisydamas to, kad jam buvo gerai žinoma, kad važiuoja miesto centrine gatve, kurią kerta daug perėjų, o jomis naudojasi pėstieji, jog šalia mokykla ir reguliuojama pėsčiųjų perėja, kuria vaikšto mokiniai, administracine tvarka už KET pažeidimus, daugiausia už greičio viršijimą ir vairavimą neturint teisių, baustas daugiau kaip 20 kartų, nusikaltimo padarymo metu turėjo net 6 galiojančias nuobaudas už tokio pobūdžio pažeidimus. Be to, eismo įvykio metu A. K. atžvilgiu buvo nustatytas ir dar vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas – vairavimas transporto priemonės neturint privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Kolegijos nuomone, šios aplinkybės rodo nerūpestingą, netgi cinišką nuteistojo požiūrį į reikalavimą laikytis Kelių eismo taisyklių, abejingumą saugaus eismo reikalavimams, todėl tikslinga nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą – trejus metus.

28Dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.

29

30Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-11-05 nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, ir atidėti jos vykdymą, taip pat prašo žymiai sumažinti priteistos žuvusiojo vaikams neturtinės žalos dydį, tačiau kaltės klausimo neginčija.

31Apeliantas mano, kad teismas jo prisipažinimą bei gailėjimąsi dėl kilusių sunkių avarijos pasekmių turėtų pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, su tokiu nuteistojo teiginiu sutikti negali, todėl jį atmeta. Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis laikomi atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato, pirma, kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir, antra, jo nuoširdų gailėjimąsi. Pagal teismų praktiką prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes, turinčias juridinę reikšmę padarytos veikos kvalifikavimui, ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jie prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai asmuo kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. O šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios apklausos metu, sekančią dieną po įvykio, t. y. 2010-05-07 nuteistasis A. K. atsisakė duoti parodymus ir parodė, kad parodymus duos tik tada, kai susitiks su savo advokatu (2 t., b. l. 82). 2010-05-07 Šiaulių miesto apylinkės teisme, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės suėmimo A. K. skyrimo, nuteistasis parodė, kad susidūrimo jis neplanavo, kad buvo priverstas, nes „jam iššoko mėlynos spalvos mikroautobusiukas“, ir jis nebeturėjo kitos išeities (2 t., b. l. 98). Sekančios apklausos metu, t. y. 2010-05-18 jau parodė, kad eismas ( - ) gatvėje buvo intensyvus, jis važiavo ne didesniu nei 60 km/h greičiu antrąja ( - ) gatvės juosta, tada pamatė ( - ) gatvėje (kryptis nuo centro į pietinį) į ( - ) gatvę pradedantį sukti mėlynos spalvos mikroautobusą, po to jis, norėdamas išvengti avarijos, įvažiavo į priešingos krypties ( - ) gatvės juostą (2 t., b. l. 83-84). 2010-06-19 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota: „Važiuojant ( - ) gatvės (eismo kryptis nuo pietinio į centrą) antrąja juosta A. K. nurodė vietą, kurioje 2010-05-06 automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. ( - ) tuo metu važiavo ( - ) gatvės antrąja juosta (eismo kryptis nuo pietinio į centrą), kai pastebėjo iš ( - ) gatvės (eismo kryptis nuo centro į pietinį) antrosios juostos pradėjusį suktis į ( - ) gatvę mėlynos spalvos mikroautobusą" (2 t., b. l. 87-89). O vėliau, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nuteistasis, susipažinęs su bylos medžiaga ir liudytojų parodymais, anksčiau savo duotus parodymus pakeitė ir jau teigė, kad manė, jog mikroautobusas jam išvažiavo iš kairės, kadangi po įvykio susitrenkė galvą ir ne viską atsimena, ir ėmė teigti, kad prieš jį pasipainiojo baltos spalvos mikroautobusas, kuris išsuko iš ( - ) gatvės į ( - ) g. ir nuvažiavo link miesto centrinės dalies (3 t.,b. l. 88-89). Taigi, nors nuteistasis pirmosios instancijos teisme ir nurodė, kad susitrenkė galvą ir ne viską atsimena, tačiau iš to, kas paminėta, akivaizdu, jog nuteistasis ne neprisiminė tam tikrų įvykio aplinkybių, o nurodė jas kitaip. Tai, kad prieš eismo įvykį iš ( - ) g. išsuko baltas mikroautobusas ir nuvažiavo link centro, tačiau šis mikroautobusas jokios avarinės situacijos nesudarė, jokios kliūties nuteistojo vairuojamam automobiliui „Audi A8“ nesukėlė, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojas K. J. (2 t., b. l. 30-32; 4 t., b. l. 42-43). Taigi, aukštesnės instancijos teismo nuomone, nuteistasis A. K. nepripažino visų esminių objektyvių bylos aplinkybių, turinčių juridinę reikšmę veikos kvalifikavimui pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, todėl iki galo neprisidėjo prie teisingo sprendimo byloje priėmimo. Be to, nors A. K. apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu ir atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau tokio gailėjimosi kolegija nevertina kaip nuoširdaus, kadangi nei pats nuteistasis, nei jo pavedimu kiti asmenys nesistengė atlyginti bent dalį žalos nukentėjusiesiems. Todėl apylinkės teismui nebuvo pagrindo pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodytos aplinkybės – kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi – A. K. atsakomybę lengvinančia.)

32Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad jis fiziškai negalėjo bent iš dalies atlyginti padarytos žalos, kadangi buvo suimtas, ir tai, jog nepagrįstas teismo teiginys, kad jo pavedimu niekas nesistengė bent iš dalies atlyginti žalą nukentėjusiesiems, atmestinas. Kaip matyti iš nukentėjusiojo ir nukentėjusiųjų atstovo E. P. atsikirtimo į nuteistojo A. K. apeliacinį skundą, pasiūlymo priimti konkrečią pinigų sumą kaip kompensaciją už patirtą žalą (turtinę ir neturtinę) nebuvo, o tiesiog prieš teisiamąjį teismo posėdį prie nukentėjusiojo priėjęs nuteistojo advokatas paklausė, kaip spręs žalos atlyginimą, į tai jis atsakė, kad žalos dydį nustatys teismas. Atsižvelgiant į visa tai, kolegija visiškai sutinka su nukentėjusiojo atsikirtime nurodytu teiginiu, kad niekas netrukdė ir nedraudė nuteistojo advokatui ar kitam įgaliotam asmeniui viešai įteikti bent dalinę padarytos žalos kompensaciją nukentėjusiesiems.

33Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, jog teismas taip pat nepagrįstai vertino jo parodymus apie aplinkybes, kuriomis galėjo patekti į jo organizmą narkotinių medžiagų, atmestinas. To, kad nuteistojo šlapime buvo rasti narkotinių medžiagų pėdsakai, apeliantas neginčija, tačiau nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis apie šių medžiagų atsiradimą jo organizme. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs liudytojos J. K. parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, kur ji parodė, kad būnant tarp asmenų, kurie rūko kokainą ar marihuaną, jei yra maža patalpa ir daug rūkančių, narkotinės medžiagos gali patekti į organizmą, tačiau narkotinių medžiagų pėdsakas neišliktų ir šlapime jo nebūtų (4 t., b. l. 39-41), neturi pagrindo abejoti J. K. parodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis apie narkotinių medžiagų patekimą į nuteistojo organizmą. Tuo pačiu atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad ta aplinkybė - kaip jo organizme atsirado narkotinės medžiagos, neturi reikšmės nei nuteistojo padarytos veikos kvalifikavimui, nei bausmės skyrimui.

34Dėl neturtinės žalos dydžių.

35Nuteistasis apeliacinius skundu prašo žymiai sumažinti priteistos žuvusiojo vaikams neturtinės žalos dydį.

36Tačiau kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio dėl nukentėjusiesiems O. P., E. P., D. S., R. P., ir P. P. padarytos neturtinės žalos klausimą išsprendė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 115 str. ir CK 6.250 str. reikalavimų, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

37CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

38Taigi neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio asmens netekties, skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt.

39Nukentėjusieji, netekę savo artimojo: O. P. – sutuoktinio, E. P., D. S., R. P. ir P. P. – tėvo, neabejotinai patyrė stiprius dvasinio pobūdžio išgyvenimus. Nukentėjusiojo ir nukentėjusiųjų O. P., D. S., R. P. ir P. P. atstovo E. P. parodymais nustatyta, kad jie visi – tiek gyvenę kartu su žuvusiuoju, tiek atskirai – bendravo labai artimai, buvo emociškai ir dvasiškai susiję, dėl staigios žuvusiojo mirties patyrė šoką. Nukentėjusysis E. P. po įvykio kreipėsi į medikus, jam sutriko miegas, sunku susikaupti darbe, sumažėjo noras bendrauti, vartoja raminamuosius vaistus. Žuvusiojo sutuoktinė O. P. santuokoje su žuvusiuoju pragyveno 49 metus, vedė bendrą ūkį, užaugino vaikus, ir jie buvo labai artimi, ji kreipėsi į gydytoją dėl pablogėjusios sveikatos, jai sutriko miegas, vartoja vaistus. Taipogi paminėtina tai, kad O. P. buvo iš dalies priklausoma nuo velionio sutuoktinio – jai nustatyti vidutinio lygio specialieji poreikiai. Taip pat nukentėjusiojo ir nukentėjusiųjų O. P., D. S., R. P. ir P. P. atstovo E. P. parodymais nustatyta, kad, nors R. P. ir D. S. gyveno atskirai, tačiau jie dažnai lankydavosi pas tėvą, buvo su juo labai artimi. Nukentėjusysis P. P. gyveno su tėvais kartu ir jis kiekvieną dieną bendraudavo su tėvu, D. S. po įvykio kreipėsi į šeimos gydytoją, ir jai buvo paskirti raminamieji vaistai, be to, ji kreipėsi ir į psichologą, nes ypatingai išgyveno dėl to, kas įvyko. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, konstatuotina, kad netikėta artimojo mirtis nukentėjusiesiems sukėlė ilgalaikį dvasinį skausmą, kuris dėl nepataisomų nusikaltimo pasekmių yra itin didelis.

40Taipogi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, nustatant neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į šiuo aspektu reikšmingas byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes. A. K. įvykdytas nusikaltimas neatsargus, padarytas, nesiekiant atimti žuvusiajam P. P. gyvybės, į nuteistojo turtinę padėtį. Diferencijuojant neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji O. P. su vyru santuokoje pragyveno 49 m., kartu vedė šeimos ūkį, dėl judėjimo negalios nustatytų specialiųjų poreikių sutuoktinis – žuvusysis P. P. – padėdavo O. P. buityje, ji buvo priklausoma nuo žuvusio sutuoktinio teikiamos pagalbos ir paramos, todėl jai pagrįstai priteisė didžiausią sumą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų argumentų nustatant neturtinės žalos dydį matyti, kad buvo siekiama nepažeisti ne tik nukentėjusiųjų teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Todėl tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį nebuvo analizuota nuteistojo finansinė būklė, dar nereiškia, jog teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir nesivadovavo sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais bei padarė pažeidimą, sukliudžiusį teismui priimti teisingą sprendimą.

41Priteistos sumos atitinka įstatymo reikalavimus bei teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose. Antai dėl žmogaus gyvybės atėmimo priteistinos neturtinės žalos dydžiai, priklausomai nuo bylos aplinkybių, svyruoja vidutiniškai nuo 30 000 Lt iki 150 000 Lt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-55/2008, 2K-560/2008, 2K-188/2009, Nr. 2K-296/2009, 2K-73/2010). Pavyzdžiui, eismo įvykio metu žuvus nukentėjusiosios sūnui, jai iš kalto asmens priteista 40 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196/2009), kitu atveju žuvusiojo tėvams priteista po 50 000 Lt kiekvienam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29/2009).

42Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis akcentuoja bendrą iš jo priteistos neturtinės žalos atlyginimo (t. y. visiems nukentėjusiesiems) sumą, kuri iš tiesų yra nuteistajam reikšminga. Tačiau nusikalstama veika sukelti padariniai – žmogaus (tėvo ir sutuoktinio) žūtis – palietė nukentėjusiuosius, kurių kiekvienas turi įstatymų įtvirtintą teisę į teisingą neturtinės žalos atlyginimą.

43Apelianto A. K. skunde nurodytas teiginys, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, visai nekreipė dėmesio į jo turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad jis neturi jokio nekilnojamo turto, gaudavo minimalią algą ir ką tik buvo sukūręs šeimą, atmestinas. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

44Kitas nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad teismas, priteisdamas neturtinę žalą žuvusiojo žmonai, iš šios sumos neišskaičiavo iš draudimo bendrovės priteistos sumos, nors ieškovė savo ieškininiame pareiškime to prašė, taipogi atmestinas. Byloje nustatyta, kad A. K. vairavo transporto priemonę neapsidraudęs transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Iš to išeina, be to, matyti ir iš skundžiamo nuosprendžio, kad civilinis atsakovas šioje byloje buvo ne draudimo bendrovė (kaip nurodo apeliantas), o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Taigi neturtinės žalos atlyginimas (aštuoni tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt du litai) O. P. priteistas ne iš draudimo bendrovės, o iš civilinio atsakovo – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro.

45Dėl bausmės.

46Nuteistojo skunde nurodytas prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę ir atidėti jos vykdymą atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ir dėl to žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, skiriamos griežtos bausmės, nes priešingu atveju būtų ignoruojamos ar neįvertinamos dėl šio nusikaltimo prarastos įstatymų ginamos vertybės. Paprastai tokie atvejai vertinami ir kaip paneigiantys galimybę taikyti asmeniui bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo, nes, atidėjus bausmės vykdymą, ji iš esmės yra nevykdoma. Bylos duomenimis, A. K. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau pažeisdamas KET taisykles. Jis vairavo transporto priemonę neapsidraudęs transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, važiavo pažeisdamas KET taisykles, miesto centrinėje gatvėje, kurią kerta daug perėjų, o jomis naudojasi pėstieji, šalia mokyklos ir reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuria vaikšto mokiniai, nuteistasis važiavo viršydamas leistiną greitį. Nusikaltimu sukelti padariniai labai sunkūs ir nepataisomi: žuvo žmogus. A. K. teistas, teistumas neišnykęs, jam buvo taikytas organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas, administracine tvarka už KET pažeidimus, daugiausia už greičio viršijimą ir vairavimą neturint teisių, baustas daugiau nei 20 kartų, nusikaltimo padarymo metu turėjo net 6 galiojančias nuobaudas už tokio pobūdžio pažeidimus. Byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra galimas.

47Tuo pačiu nėra ir pagrindo nuteistajam švelninti jam paskirtą bausmę, kaip nėra pagrindo ir griežtinti, kaip to prašo prokuroras. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą konstatuoja, kad už A. K. inkriminuoto nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė teisingą bausmę, ji savo rūšimi ir dydžiu nėra nei per švelni, nei per griežta. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų (Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalis). Taigi baudžiamasis įstatymas už šios veikos padarymą numato tik vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą, sankcijoje numatytos bausmės vidurkis yra ketveri metai 1 mėnuo ir 15 dienų. Pirmosios instancijos teismas teisingai parinko bausmės dydį, atitinkantį sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, nes būtent tokio dydžio bausmė yra skiriama, sutinkamai su Baudžiamojo kodekso 61 straipsniu, kai nėra nustatoma nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Teismas teisingai pagal bylos aplinkybes įvertino bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir parinko BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, neviršydamas jos ribų, t. y. nustatė ketverių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimą.

48Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad teismas skirdamas bausmę visai neatsižvelgė į tai, kad jis iki autoįvykio dirbo, prieš pat autoįvykį vedė, esant prieš tai paminėtoms aplinkybėms, nėra pagrindas švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

49Kitas nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad apylinkės teismas paskyrė jam bausmę atlikti pataisos namuose, o ne atviroje kolonijoje ir nuosprendyje dėl to nepasisakė, atmestinas, kadangi minėta aplinkybė nėra pagrindas keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Lietuvos Respublikos BK 50 str. 3 d. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijoje, pataisos namuose ir kalėjimuose. Minėtame straipsnyje taipogi nurodyta tai, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, bei į tai, kad A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas du kartus, nusikalto teistumui neišnykus, ir įvertinus tai, kad nors A. K. padarė ir neatsargų nusikaltimą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šį neatsargų nusikaltimą jis įvykdė pažeisdamas KET taisykles, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė A. K. bausmės atlikimo vietą – pataisos namus.

50Taipogi atmestinas prokuratūros skunde nurodytas teiginys, kad apylinkės teismas, paskirdamas A. K. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis tik nežymiai (15 dienų) viršija BK 281 str. 5 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, nepagrįstai ir nemotyvuotai palengvino kaltinamojo padėtį, faktiškai prilygindamas ją BK 61 str. 4 d. numatytam atvejui, nors A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Visų pirma kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, A. K. paskirta ketverių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiškai atitinka ir kaltininko padarytą nusikalstamą veiką ir paties kaltininko pavojingumą bei bausmės teisingumo principą.

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

52Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti:

53A. K., nuteistam pagal BK 281 straipsnio 5 dalį – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

54Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

55Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Priteista O. P. iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto... 3. Priteista E. P. iš A. K. 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinės... 4. Priteista D. S. iš A. K. 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinės... 5. Priteista R. P. iš A. K. 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinės... 6. Priteista P. P. iš A. K. 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinės... 7. O. P. ieškinys dalyje dėl 6405,54 Lt turtinės žalos priteisimo iš... 8. Teisėjų kolegija... 9. A. K. nuteistas už tai, kad 2010-05-06 apie 10.14 val. ( - ) mieste,... 10. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras A. Mirnyj... 11. Skunde nurodo, kad teismas, priimdamas 2010-11-05 nuosprendį, netinkamai... 12. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo pakeisti Šiaulių miesto... 13. Skunde nurodo, kad teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį nevisapusiškai... 14. Nuteistasis nesutinka su teismo padaryta išvada, kad jo prisipažinimas... 15. Atsiliepimu į prokuratūros apeliacinį skundą nuteistojo gynėjas M. Kepenis... 16. Atsiliepime nurodo, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisingą ir... 17. Atsikirtimu į Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą... 18. Atsikirtime nurodo, kad visiškai pritaria Šiaulių apygardos prokuratūros... 19. Atsikirtime į nuteistojo A. K. apeliacinį skundą nukentėjusysis ir... 20. Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimo nurodo, kad 2010-05-07... 21. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo... 22. ... 23. Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, prokuratūros apeliacinis skundas... 24. Dėl prokuratūros apeliacinio skundo argumentų. ... 25. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais,... 26. BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – kelių transporto eismo... 27. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su prokuratūros skunde nurodytu... 28. Dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.... 29. ... 30. Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių miesto... 31. Apeliantas mano, kad teismas jo prisipažinimą bei gailėjimąsi dėl kilusių... 32. Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad jis fiziškai negalėjo bent iš... 33. Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, jog teismas taip pat nepagrįstai vertino... 34. Dėl neturtinės žalos dydžių.... 35. Nuteistasis apeliacinius skundu prašo žymiai sumažinti priteistos žuvusiojo... 36. Tačiau kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio... 37. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis... 38. Taigi neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika... 39. Nukentėjusieji, netekę savo artimojo: O. P. – sutuoktinio, E. P., D. S., R.... 40. Taipogi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, nustatant... 41. Priteistos sumos atitinka įstatymo reikalavimus bei teismų praktiką dėl... 42. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis akcentuoja bendrą... 43. Apelianto A. K. skunde nurodytas teiginys, kad teismas, spręsdamas neturtinės... 44. Kitas nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad teismas, priteisdamas... 45. Dėl bausmės.... 46. Nuteistojo skunde nurodytas prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę ir... 47. Tuo pačiu nėra ir pagrindo nuteistajam švelninti jam paskirtą bausmę, kaip... 48. Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad teismas skirdamas bausmę visai... 49. Kitas nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad apylinkės teismas paskyrė jam... 50. Taipogi atmestinas prokuratūros skunde nurodytas teiginys, kad apylinkės... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 52. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendį... 53. A. K., nuteistam pagal BK 281 straipsnio 5 dalį – laisvės atėmimu 4... 54. Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.... 55. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....