Byla I-1465-554/2016
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir procesinių palūkanų priteisimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,

2sekretoriaujant Laurai Mukaitei,

3nedalyvaujant pareiškėjams – E.P., A.S., I.K., K.Š., D.K., R.K., pareiškėjų atstovo – Muitinės darbuotojų profesinei sąjungos atstovui

4nedalyvaujant atsakovo – Kauno teritorinės muitinės atstovui,

5rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E.P., A.S., I.K., K.Š., D.K., R.K. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir procesinių palūkanų priteisimo

Nustatė

6Pareiškėjai skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti pareiškėjams iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 įskaitytinai: E.P. – 3642,77 Lt (1055,02 Eur), A.S. – 3254,44 Lt (942,55 Eur), I.K. – 758,93 Lt (219,80 Eur), K.Š. – 835,68 Lt (242,03 Eur), D.K. – 460,70 Lt (133,42 Eur), R.K. – 1409,19 Lt (408,13 Eur), priteisti pareiškėjams 5 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 1-3, 51).

7Pareiškėjai skunde (b.l. 1-3) ir patikslintame skunde (b.l. 51) nurodė, jog dėl 2009-2013 metais galiojusio teisinio reguliavimo nepagrįstai, neproporcingai buvo sumažintas pareiškėjų darbo užmokestis. Rėmėsi Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu ir teigė, kad atsirado teisė kreiptis į teismą su reikalavimais dėl sumažinto atlyginimo ir kitų su darbo užmokesčiu susijusių išmokų skirtumo priteisimo.

8Atsakovas Kauno teritorinė muitinė prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime į skundą (b.l. 57) nurodė, kad pareiškėjams darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis tuo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis.

9Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

10Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai kreipėsi į teismą, reikalaudami priteisti dalį darbo užmokesčio, kuris jiems 2009-2013 metais buvo sumažintas įstatymo, pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

11Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog pareiškėjai ginčo laikotarpiu ėjo valstybės tarnautojų pareigas. Iš Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 23 straipsnio nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas).

12Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009-05-01) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–14) pareiginės algos koeficientai minėtu įstatymu mažinami nebuvo. Nuo 2009-08-01 valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas buvo pakeistas dar kartą, sumažinant 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–10) pareiginės algos koeficientai nebuvo mažinami. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009-08-01 buvo pakeista Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis ir sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai.

13Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu Konstitucijai prieštaraujančių pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo pareiškėjams nuo 2009-2013 metais buvo neišmokėta dalis darbo užmokesčio.

14Teismas visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

15Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016-02-15 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, taip pat kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016-02-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016-02-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016-03-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-111-520/2016). Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiškėjų reikalavimai, yra labai panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose. Pareiškėjų teisinė padėtis ar jų teikiami argumentai šioje byloje nėra itin išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.

16Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016-02-15 sprendime administracinėje byloje Nr.A-668-602/2016 apibendrinusi ligšiolinę Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.

17Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimą, 2014-04-16 sprendimą bei 2015-11-19 nutarimą, išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 padarė išvadą, kad Konstitucinis Teismas, nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, kartu nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą– įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį.

18Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Iš šio įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 8 punkto nuostatų matyti, kad Grąžinimo įstatymas taikomas ir valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas).

19Darytina išvada, kad Konstituciniam Teismui 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nustačius, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, o įstatymų leidėjui Grąžinimo įstatyme nustačius tokių praradimų kompensavimo mechanizmą, institucijai, mokėjusiai sumažintą darbo užmokestį, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pažymėtina, jog tuo atveju jei asmuo šiuo metu nedirba jam darbo užmokestį (atlyginimą) ginčo laikotarpiu mokėjusioje institucijoje, vadovaujantis Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, priklausančios grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalys gali būti išmokėtos pagal pateiktą prašymą sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai. Taigi, pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

20Netenkinus pareiškėjų reikalavimo dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, nepagrįstu pripažintinas bei atmestinas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

21Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu

Nutarė

22Pareiškėjų E.P., A.S., I.K., K.Š., D.K., R.K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,... 2. sekretoriaujant Laurai Mukaitei,... 3. nedalyvaujant pareiškėjams – E.P., A.S., I.K., K.Š., D.K., R.K.,... 4. nedalyvaujant atsakovo – Kauno teritorinės muitinės atstovui,... 5. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 6. Pareiškėjai skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos... 7. Pareiškėjai skunde (b.l. 1-3) ir patikslintame skunde (b.l. 51) nurodė, jog... 8. Atsakovas Kauno teritorinė muitinė prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip... 9. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.... 10. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai kreipėsi į teismą, reikalaudami... 11. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog pareiškėjai ginčo laikotarpiu... 12. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 1... 13. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01... 14. Teismas visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33... 15. Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo... 16. Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija... 17. Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimą, 2014-04-16... 18. Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų,... 19. Darytina išvada, kad Konstituciniam Teismui 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16... 20. Netenkinus pareiškėjų reikalavimo dėl neišmokėtos darbo užmokesčio... 21. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87... 22. Pareiškėjų E.P., A.S., I.K., K.Š., D.K., R.K. skundą atmesti kaip... 23. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...