Byla 3K-3-144/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko ir Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovams T. K., G. K., G. K., A. K., dalyvaujant trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarei V. Z., dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Prašymo esmė

4Ieškovė E. V. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovams T. K., G. K., G. K. ir A. K. dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

5Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatė terminą iki 2009 m. birželio 1 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad apeliacinis skundas neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nes jame nenurodyta ginčijama suma, nesumokėtas žyminis mokestis nuo ginčijamos sumos, pateikti įrodymai, kad sumokėta tik 200 Lt žyminio mokesčio, taip pat yra kitų trūkumų.

6Ieškovė, šalindama nurodytus trūkumus, pateikė teismui pataisytą apeliacinį skundą bei prašė dėl sunkios turtinės padėties atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

8Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. birželio 26 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo bei neatidėjo šio mokesčio sumokėjimo, atsisakė priimti apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad ieškovė nuo 2009 m. gegužės 18 d. savo noru atleista iš darbo, nėra pakankamas pagrindas atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ar atidėti jo mokėjimą. Teismas taip pat sprendė, jog ieškovė praleido teismo nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumams pataisyti.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 13 d. nutartimi atmetė ieškovės atskirąjį skundą, o Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartį bei apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui. Ji nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama apeliacijos reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-51/2004; 2004 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. K. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-320/2004). Ieškovė, pateikdama prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, pateikė įrodymus, kad neteko darbo. Duomenys apie kitą turtą buvo byloje. Visą ieškovės turtą sudaro jos ieškiniu prašytas priteisti turtas, tačiau teismas ieškinį atmetė. Ieškovės nuomone, teismas, laikydamas, kad duomenų nepakanka ir reikia papildomų, turėjo tai nurodyti nutartyje ir nustatyti terminą jiems pateikti, o neatleidęs nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, turėjo nurodyti mokėtiną žyminio mokesčio sumą ir nustatyti terminą jam sumokėti.

12Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašo Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistas. Jie nurodo, kad teismai pagrįstai nepriėmė ieškovės apeliacinio skundo, nes ji nepašalino šio skundo trūkumų. Atsakovų nuomone, ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, nes prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio ji padavė jau suėjus teismo nustatytam ir ieškovės prašymu pratęstam trūkumų pašalinimo terminui.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagal kurį kasacijos pagrindą sudaro proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu toks pažeidimas turėjo įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui. Kasatorės teigimu, teismai, spręsdami jos apeliacinio skundo priėmimo klausimą, pažeidė proceso teisės normas. Kasacinis teismas patikrina apskųstas teismo nutartis teisės taikymo aspektu, kartu yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).

16Dėl teisės į apeliaciją

17Kasatorė siekia, kad būtų peržiūrėtas apeliacine tvarka Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimas. Taigi nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl apeliacinio skundo priėmimo nagrinėti, t. y. susijęs su CPK 301 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės į apeliaciją įgyvendinimu. Teisingumo vykdymo procese ši asmens teisė turi ypatingą reikšmę, tarnauja viešajam tinkamo įstatymo taikymo tikslui. Byloje dalyvavusių asmenų teisė į apeliaciją iš esmės nulemia galimybę priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą patikrinti instancine tvarka, o jos neįgyvendinus, nėra būtinosios sąlygos kasacijai (CPK 341 straipsnio 1 punktas).

18Atsižvelgiant į apeliacijos instituto viešąjį tikslą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, proceso teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad be pakankamo pagrindo nebūtų paneigta galimybė asmeniui inicijuoti apeliacinį procesą. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse formuojama taisyklė, kad tinkamas procesinių įstatymų taikymas yra viešasis interesas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-322/2006, 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Mauda“ v. VĮ ,,Katedros vaistinė“, antstolė P. K., Lietuvos Respublikos valstybė, bylos Nr. 3K-3-250/2006; kt.).

19Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju teismai neatsižvelgė į nurodytus principus, netinkamai aiškino ir taikė žyminio mokesčio mokėjimo klausimus bei procesinių terminų skaičiavimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir taip nepagrįstai apribojo kasatorės teisę į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka.

20Dėl apeliacinio skundo trūkumų, susijusių su žyminio mokesčio mokėjimu, taisymo

21Kasatorė 2009 m. gegužės 18 d. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame taip pat išdėstė prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo (T. 1, b. l. 239). Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatė kasatorei terminą iki 2008 m. birželio 1 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, tarp kitų trūkumų nurodydamas ir tai, jog nesumokėtas visas žyminis mokestis. Kasatorė pateikė teismui pataisytą apeliacinį skundą bei vėl prašė atsižvelgti į sunkią jos turtinę padėtį ir atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti jo mokėjimą. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. birželio 26 d. nutartimi atmetė kasatorės prašymus dėl žyminio mokesčio ir atsisakė priimti apeliacinį skundą. Be kitų tokio sprendimo argumentų, teismas nurodė ir tai, kad kasatorė nesumokėjo žyminio mokesčio, o pagrindo atleisti nuo jo mokėjimo ar jį atidėti nėra. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 13 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

22Taigi kasatorė prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo išdėstė pateikdama pirmą apeliacinį skundą, tačiau teismas šio prašymo nesprendė, o konstatavo esant trūkumą – nesumokėtą visą žyminį mokestį. Šis prašymas buvo nagrinėjamas tik kasatorei jį pateikus dar kartą pataisytame apeliaciniame skunde. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas ta pačia skundžiama nutartimi atmetė šį prašymą ir atsisakė priimti apeliacinį skundą.

23Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų trūkumų, susijusių su žyminio mokesčio mokėjimu, šalinimo tvarką, taikymas yra ydingas ir nepagrįstai apribojo kasatorės teisę į apeliaciją. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jei procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas turi nustatyti pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Taigi teismams konstatavus, jog nėra pagrindo atleisti kasatorę nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ar jį atidėti, turėjo būti nustatytas protingas terminas šiam mokesčiui sumokėti. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju kasatorei pateikus pirmą apeliacinį skundą teismai nenagrinėjo jos prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio dalies, pirmą kartą šis prašymas išnagrinėtas skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas, o skundas grąžintas kasatorei. Dėl tokios teismų klaidos kasatorei realiai nebuvo sudarytos sąlygos sumokėti žyminį mokestį, t. y. nebuvo objektyvių galimybių ištaisyti šį teismų konstatuotą apeliacinio skundo trūkumą.

24Teisėjų kolegija nenagrinėja kasaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su kasatorės turtine padėtimi ir galimybe sumokėti žyminį mokestį, nes tai yra fakto klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tačiau pažymėtina, kad žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos įstatymuose ir taip visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkirtimas kelio teisme ginti pažeistas teises, o pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo ar jį atidėti, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

25

26Dėl procesinių terminų pabaigos nustatymo

27Teismai, atsisakydami priimti kasatorės apeliacinį skundą, taip pat nurodė, kad ji praleido teismo nustatytą terminą šio skundo trūkumams pašalinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatė kasatorei terminą iki 2008 m. birželio 1 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Kasatorės atstovas padavė teismui prašymą pratęsti šį terminą iki 2009 m. birželio 20 d. (šeštadienio). Teismas šį prašymą patenkino. Kasatorė pataisytą apeliacinį skundą išsiuntė teismui 2009 m. birželio 22 d. (pirmadienį). Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, be kitų argumentų, taip pat nurodė, kad kasatorė praleido jai nustatytą terminą skundo trūkumams pašalinti, nes, teismo teigimu, tuo atveju, kai terminas nustatomas konkrečia data, CPK 74 straipsnio 5 dalis netaikoma.

28Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks CPK 74 straipsnio 5 dalies aiškinimas yra ydingas ir nepagrįstai apribojo kasatorės teisę į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka. Procesinių terminų pabaigos skaičiavimo taisykles įvirtina CPK 74 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo arba oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Taigi tokiu atveju terminas prasitęsia iki pirmosios po ne darbo arba oficialios šventės dienos einančios darbo dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Įstatyme nenustatyta jokių šios taisyklės taikymo išimčių.

29Tais atvejais, kai terminas nustatomas pažymint tikslią kalendorinę datą, nurodyta data ir laikoma paskutine termino diena. Tačiau ši taisyklė negali būti taikoma pernelyg formaliai, nes termino nustatymas tikslia kalendorine data priklauso ir nuo jį nustatančio asmens apdairumo. Šiuo atveju, teismui paskutine termino diena nustačius šeštadienį, susidarė situacija, kai paskutinę nustatyto termino dieną kasatorė negalėtų atlikti reikiamų procesinių veiksmų, nes tai ne darbo diena. Pripažįstant, kad tai vis tiek yra paskutinė diena procesiniam veiksmui atlikti, nepagrįstai sutrumpinamas teismo nustatytas terminas. Dėl to, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), turi būti laikoma, kad galioja CPK 74 straipsnio 5 dalies taisyklė ir paskutine termino diena laikytina pirma po nustatytos kalendorinės datos esanti darbo diena.

30Pagal CPK 74 straipsnio 7 dalį, jei dokumentai turi būti siunčiami per pašto įstaigą, laiškai ar kitoks siuntinys pašto įstaigai turi būti įteiktas iki paskutinės termino dienos ir tai turi būti patvirtinama pašto spaudu ar išduotu kvitu. Dėl to nagrinėjamu atveju, kasatorei išsiuntus pataisytą apeliacinį skundą teismui 2009 m. birželio 22 d., turi būti laikoma, jog teismo nustatytas terminas šiam veiksmui atlikti nebuvo praleistas, o teismai, spręsdami kitaip, pažeidė CPK 74 straipsnio 5 dalį.

31Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo bei procesinių terminų pabaigos nustatymo klausimus. Šie proceso teisės normų pažeidimai atitinka CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą kasacijos pagrindą, todėl skundžiamos teismo nutartys naikintinos, o kasatorės apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

34Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės E. V. apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui.

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.