Byla 3K-3-250/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Algimanto Spiečiaus,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Mauda“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo (išieškotojo) UAB „Mauda“ prašymą dėl išieškotojo reikalavimų tenkinimo iš valstybės biudžeto, suinteresuoti asmenys: VĮ „Katedros vaistinė“, antstolė P. K., Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Sveikatos apsaugos ministerijos.

3Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Pareiškimo esmė

5Pareiškėjas (išieškotojas) UAB „Mauda“ nurodė, kad antstolė P. K. priverstinai vykdo 2005 m. vasario 18 d. Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo sprendimą už akių, kuriuo iš atsakovo VĮ „Katedros vaistinė“ ieškovo UAB „Mauda“ naudai buvo priteista 38 042,88 Lt skolos, 2 514,85 Lt delspinigių, 6 procentai metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2004 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 216,73 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo buvo išieškota ir pervesta išieškotojui 210,44 Lt. Vėliau paaiškėjo, kad atsakovas nebeturi turto, iš kurio galima išieškoti likusią įsiskolinimo sumą. Išieškotojo teigimu, vadovaujantis CPK 674 straipsniu, likusi įsiskolinimo suma turėtų būti išieškota iš valstybės biudžeto. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, UAB „Mauda“ CPK 674 straipsnio 2 dalies pagrindu prašė teismo nukreipti UAB „Mauda“ 42 561,02 Lt dydžio reikalavimo išieškojimą į valstybės biudžetą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

7Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi patenkino išieškotojo UAB „Mauda“ reikalavimą vykdyti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. vasario 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9-590/05 iš valstybės biudžeto VĮ „Katedros vaistinė“ patikėjimo teise valdomo turto vertės dydžiu, t. y. 20 854 Lt. Teismas nustatė, kad skolininkas VĮ Katedros vaistinė“ yra iš valstybės turto įsteigta įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei bei jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise, o įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Sveikatos apsaugos ministerija. Teismas sprendė, kad visos galimybės realizuoti skolininko turtą buvo išnaudotos, o likęs turtas yra nelikvidus, todėl, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus bei į tai, kad nepaisant užfiksuotų 487 245,00 Lt nuostolių, įstatinis kapitalas nebuvo sumažintas, bankroto byla nebuvo iškelta, konstatavo, kad skolininko VĮ „Katedros vaistinė“ valdomo patikėjimo teise turto vertė atitinka įstatinio kapitalo dydį ir yra 20 854,00 Lt.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens atskirąjį skundą 2005 m. lapkričio 8 d. nutartimi Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikino ir priėmė naują nutartį, kuria išieškotojo prašymą nusprendė perduoti nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šioje byloje būtina nustatyti, kokios vertės išieškotojo prašymo nagrinėjimo dieną buvo valstybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto, t.y. kokia buvo valstybės valdomų akcijų vertė. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra tokių įrodymų bei įvertindamas aplinkybę, kad teismas ypatingosios teisenos bylose yra įpareigotas imtis visų būtinų priemonių visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, teismas nusprendė, kad yra pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 1 dalyje, nutarčiai panaikinti, perduodant bylą naujai nagrinėti.

9III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į kasacinį skundą esmė

10Kasaciniu skundu pareiškėjas UAB „Mauda“ prašo teismo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 8 d. nutartį ir palikti nepakeistą Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. CPK 674 straipsnio 1 dalies prasme valstybės įmonės patikėjimo teise valdomas turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, turi būti suprantamas kaip valstybės įmonei patikėjimo teise perduotas valdyti, bet neišsaugotas valstybės turtas, dėl to į šį turtą ir negalima nukreipti išieškojimo. Tokia išvada darytina vadovaujantis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pagal kuriuos steigiant valstybės įmonę patikėjimo teise jai perduodamas valstybės turtas. Kadangi steigiant valstybės įmonę, jos įstatinį kapitalą sudaro tik valstybės patikėjimo teise perduotas turtas, laikytina (nesant kitų duomenų apie perduotą turtą), kad valstybės įmonės įstatinio kapitalo dydis yra lygus jai patikėjimo teise perduoto valstybės turto vertei. Taigi pagal CPK 674 straipsnio 1 dalį valstybės įmonės patikėjimo teise valdomas turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, negali būti tapatinamas su realiai valstybės įmonės patikėjimo teise valdomu turtu, nes ji realiai jokio likvidaus turto jau nebeturi. Valstybė turi įstatyme nustatytą teisę ir kartu pareigą kontroliuoti, kaip jos patikėjimo teise perduotas turtas yra valdomas, todėl teigtina, kad valstybė privalo užtikrinti valstybės įmonei perduoto valdyti turto išsaugojimą ir efektyvų naudojimą, kartu, prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą. Kasatoriaus teigimu, būtent todėl CPK 674 straipsnio 1 dalyje ir įtvirtinama galimybė tenkinti išieškotojų reikalavimus iš valstybės biudžeto, siejant maksimalią leistiną išieškoti iš valstybės biudžeto sumą su valstybės įmonei patikėjimo teise perduoto ir neišsaugoto turto verte (t.y. įstatinio kapitalo dydžiu), kadangi už šio turto neišsaugojimą yra atsakinga ir valstybė. Dėl to pagal CPK 674 straipsnio 1 dalį nukreipiant išieškotojų reikalavimus į valstybės biudžetą, būtina byloje nustatyti: 1) faktą, kad valstybės įmonė neturi turto, iš kurio galima išieškoti; 2) valstybės įmonės įstatinio kapitalo dydį.

122. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo priimti ir tirti skolininko pateiktus naujus įrodymus, nes pagal CPK 314 straipsnį byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kuriomis teismas turėtų tokius įrodymus priimti ir tirti (CPK 324 straipsnio 3 dalis). Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nors skolininkas VĮ „Katedros vaistinė“ ir Sveikatos apsaugos ministerija ne vieną kartą buvo įpareigoti pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti valdomo turto sudėtį ir vertę, šie įrodymai nebuvo pateikti. Kasatoriaus teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija, prie atskirojo skundo pridėjusi naujus įrodymus apie VĮ „Katedros vaistinė“ turimą turtą, turėjo galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teismui. Tai rodo, kad Sveikatos pasaugos ministerija, pateikdama naujus įrodymus, siekė užvilkinti procesą. Dėl to darytina išvada, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas priėmė Aplinkos apsaugos ministerijos pateiktus naujus įrodymus (nors apie juos teismas nutartyje neužsiminė), buvo pažeisti CPK 7 straipsnio, 306 straipsnio 2 ir 3 dalių, 314 straipsnio, 324 straipsnio 3 dalies reikalavimai, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 "Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje" 11 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje J.V. v. UADB „Baltikums draudimas“, Nr.3k-3-549/2001).

133. Nors apeliaciniam teismui ir buvo pateikti nauji įrodymai, neva paneigiantys pirmosios instancijos teismo išvadas, tačiau jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad VĮ „Katedros vaistinė“ neturi turto, iš kurio būtų galima išieškoti. Jeigu VĮ „Katedros vaistinė“ realiai bent kokio likvidaus turto būtų turėjusi, antstolė būtų šį turtą pardavusi ir gautą sumą pervedusi UAB „Mauda“. Kasatorius pažymėjo, kad naujai pridėti įrodymai patvirtinti skolininko VĮ „Katedros vaistinė“ direktoriaus A. K. Kitas naujai skolininko pridėtas įrodymas - 2005 m. birželio 15 d. inventorizacijos apyrašas, pasirašytas VĮ „Katedros vaistinė“ neįgaliotų darbuotojų, abejotinas dėl jo įrodomosios vertės, nes konstatuotas tik faktas, bet realiai tokių prekių sąrašo (išvardijimo) už 15 844,38 Lt inventorizacijos akte nėra. Be to, pats VĮ „Katedros vaistinės“ direktorius A. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonėje realiai nėra turto, kurį būtų galima parduoti ir patenkinti kreditorių reikalavimus, nes likęs turtas yra visiškai nuvertėjęs, vaistų galiojimo terminas yra pasibaigęs. Antstolės P. K. paaiškinimai, pažyma vykdomojoje byloje taip pat patvirtina, kad visos galimybės realizuoti skolininko VĮ „Katedros vaistinė“ turtą buvo išnaudotos, tinkami vartoti vaistai, turintys paklausą buvo parduoti, o likęs turtas yra nelikvidus.

144. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai valstybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto vertę prilygino valstybės valdomų akcijų šioje įmonėje vertei. Tuo atveju, jei įmonės turto vertė būtų siejama su tos įmonės realia akcijų verte, būtų nepagrįstai susiaurinta įmonės samprata. Tačiau įmonė turi būti suprantama kaip turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma, todėl turtas yra tik viena iš įmonės sudėtinių dalių. Įmonės akcijų reali vertė atitinka įmonės kaip visumos (taip pat ir turto) vertę, o ne vien tik turto vertę. Dėl to, laikantis pozicijos, kad skundžiamoje nutartyje valstybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, vertė yra prilyginama valstybės įmonės akcijų nominaliai vertei, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 329 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra iš esmės teisinga ir pagrįsta.

15Suinteresuotas asmuo Sveikatos apsaugos ministerija, pritardamas apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime nurodytiems argumentams, atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

18Nagrinėjamoji byla yra susijusi su skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje ir atitinkamai civilinio proceso teisės normos, t. y. CPK 674 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimo iš valstybės ar savivaldybės įmonės, kuri neturi turto, tvarką, taikymo ir aiškinimo bei valstybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, nustatymo klausimai. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino išieškotojo UAB „Mauda“ reikalavimą, priteisdamas jai iš valstybės biudžeto, vykdant Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. vasario 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9-590/05, 20 854 Lt (VĮ „Katedros vaistinė“ valstybės patikėjimo teise valdomo įmonės įstatinio kapitalo dydžio). Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino, konstatavęs, kad buvo būtina nustatyti, kokios vertės išieškotojo prašymo nagrinėjimo dieną buvo įmonės valstybės patikėjimo teise valdomo turto, t.y. kokia buvo valstybės valdomų akcijų vertė.

19V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kasacinio teismo teisė peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas. Viešojo intereso, kaip sąlygos kasaciniam teismui peržengti kasacinio skundo ribas, sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas, bet ne a priori (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Vilnijos žodis” v. UAB „Kurier Wilenski”, bylos Nr. 3K-3-629/2004; 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v E. Ž. ir kt. bylos Nr. 3K-3-209/2005 ir kt.).

21Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartimi VĮ „Katedros vaistinė“ iškelta bankroto byla ir šioje byloje yra pateiktas Sveikatos apsaugos ministerijos 2005 m. spalio 24 d. prašymas sustabdyti nagrinėjamą bylą bei perduoti ją bankroto bylą iškėlusiam teismui (T. 1, b. l. 153). Pagal CPK 163 straipsnio 5 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai, ją nagrinėjant, paaiškėja, kad atsakovui, kuriam pareikšti turtiniai reikalavimai, iškelta bankroto byla. O pagal CPK 626 straipsnio, reglamentuojančio privalomąjį vykdomosios bylos sustabdymą, 3 punktą, iškėlus skolininkui bankroto bylą, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas, vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui. Vadovaudamasi pirmiau išdėstytomis nuostatomis ir atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamo bylos atveju sprendžiant dėl išieškotojo reikalavimo patenkinimo iš valstybės biudžeto dydžio, šis klausimas gali turėti įtakos kitų bankrutuojančios VĮ „Katedros vaistinė“ kreditorių reikalavimų tenkinimui, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai šioje byloje, paaiškėjus, kad VĮ „Katedros vaistinė“ iškelta bankroto byla, privalėjo spręsti klausimą dėl bylos sustabdymo ir jos perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

22Civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos sustabdymą, nepaisymas vertintinas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris reiškia asmens teisės į tinkamą teismo procesą (due process), taigi ir viešojo intereso, pažeidimą, kuriam esant kasaciniam teismui leidžiama peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Dėl šių motyvų šioje byloje priimti teismo procesiniai sprendimai negali būti palikti galioti. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybių pašalinti padaryto proceso teisės normų pažeidimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 360 straipsnis), byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Įvertinusi tai, kad apeliacinės instancijos teismas nusprendė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija, nors ir kitais, tačiau nekeičiančiais apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies, motyvais, nusprendžia apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

25Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 4. I. Pareiškimo esmė... 5. Pareiškėjas (išieškotojas) UAB „Mauda“ nurodė, kad antstolė P. K.... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 7. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 9. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į kasacinį skundą... 10. Kasaciniu skundu pareiškėjas UAB „Mauda“ prašo teismo panaikinti... 11. 1. CPK 674 straipsnio 1 dalies prasme valstybės įmonės patikėjimo teise... 12. 2. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo priimti ir tirti skolininko... 13. 3. Nors apeliaciniam teismui ir buvo pateikti nauji įrodymai, neva... 14. 4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai valstybės įmonės... 15. Suinteresuotas asmuo Sveikatos apsaugos ministerija, pritardamas apeliacinės... 16. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 17. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 18. Nagrinėjamoji byla yra susijusi su skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje ir... 19. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad kasacinis... 21. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 26... 22. Civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos sustabdymą,... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.... 25. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...