Byla 2-797-823/2018
Dėl bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „Kraštovaizdis“ 2017 m. lapkričio 7 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės prekybos namai „V. V. V.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1208-553/2018, kuria teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „Kraštovaizdis“ 2017 m. lapkričio 7 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja UAB prekybos namai „V. V. V.“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2017 m. lapkričio 7 d. BŽŪB „Kraštovaizdis“ pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus darbotvarkės klausimais Nr. 3 (dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo), Nr. 4 (dėl kreditorių komiteto sudarymo), Nr. 5 (dėl kreditorių komiteto narių), Nr. 6 (dėl kreditorių komiteto darbo reglamento), Nr. 7 (dėl kreditorių komiteto posėdžių šaukimo tvarkos), Nr. 9 (dėl administratoriaus atlyginimo), Nr. 10.1 (dėl administravimo išlaidų sąmatos), Nr. 11 (dėl pavedimo sutarties su bankroto administratoriumi), Nr. 12 (dėl informacijos apie bankroto bylos eigą teikimo tvarkos) bei Nr. 15 (dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos).
  2. Nurodė, kad BŽŪB „Kraštovaizdis“ bankroto administratoriaus G. T. ataskaita neatitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) keliamų reikalavimų, nes joje nurodyti ne visi ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punkte nustatyti duomenys (nutarimas Nr. 3). ŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditorių nėra tiek daug, kad jų skaičius apsunkintų dalyvavimą kreditorių susirinkimuose, todėl kreditorių komiteto sudarymas šiuo atveju nėra būtinas ir be pagrindo apribotų kreditorių teisę tiesiogiai dalyvauti BŽŪB „Kraštovaizdis“ bankroto proceso metu svarstomų klausimų svarstyme. Pareiškėjai nėra suprantama, kodėl nėra nustatytas konkretus kreditorių komiteto narių skaičius ir nėra nurodyta, kas jį nustatys – tokiu būdu paliekama teisiškai neapibrėžta situacija (nutarimas Nr. 4). Kadangi kreditorių komiteto sudarymas nebuvo reikalingas, visi nutarimu Nr. 5 išspręsti klausimai yra naikinti kaip neteisėti, be to, tokia, kokia patvirtinta, kreditorių komiteto sudėtis negalėjo būti tvirtinama, nes tokio asmens, kaip V. B., nėra, BAB bankas SNORAS ir UAB „State Port Group“ nėra davę sutikimų būti kreditorių komiteto nariais, KU „Vilniaus kreditas“ licencija sustabdyta (nutarimas Nr. 5). Pareiškėja taip pat nurodė, kad dėl to, jog kreditorių komitetas neturėjo būti sudarytas, turi būti panaikinti nutarimai Nr. 6 ir Nr. 7, kuriais nuspręsta dėl kreditorių komiteto darbo reglamento ir posėdžių šaukimo tvarkos. Papildomai pažymėjo, kad nutarimu Nr. 7 patvirtinta posėdžių šaukimo tvarka išimtinai sureglamentuotas kreditorių susirinkimo sušaukimas ir nėra užsimenama apie kreditorių komitetą ir jo posėdžių sušaukimą, taigi nėra patvirtinta kreditorių komiteto posėdžių sušaukimo tvarka. Pavedimo sutarties su administratoriumi projekto nepatvirtinimas netikslingas ir nelogiškas, nes šios sutarties pagrindu administratorius įgyja teises vykdyti kitus nutarimus, todėl, palikus šį nutarimą galioti, kiti nutarimai taptų neįgyvendinami (nutarimas Nr. 11). Nustatyta informacijos apie įmonės bankroto bylos eigą teikimo tvarka kreditoriams ir savininkui pažeidžia lygiateisiškumo principą, nes valstybinės institucijos turi teisę gauti informaciją paprastesne tvarka, nei kiti kreditoriai. Trijų dienų informacijos pateikimo terminas yra neprotingas, nepagrįstai riboja kreditorių teisę gauti informaciją ir prieštarauja bankroto proceso tikslams, o nustatyta vieno lapo kopijos kaina (0,29 Eur) yra neprotingai didelė (nutarimas Nr. 12). Bankroto administratorius sujungė savo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros siūlymus dėl turto pardavimo tvarkos ir buvo priimtas visiškai naujos redakcijos nutarimas dėl turto pardavimo, kuris nebuvo pateiktas susipažinimui kitiems bendrovės kreditoriams ir jie negalėjo dėl jo pasisakyti bei balsuoti. Sprendimas parduoti turtą už kainą, kuri buvo nustatyta prieš trejus metus, yra nepagrįstas, nes kaina galėjo išaugti. Nors administratorius pasiūlė transporto priemones parduoti komplektais už ne mažesnę kaip 27 500 Eur kainą, tačiau šio turto vertinimas nebuvo atliekamas ir kreditoriai nežino, kokia šio turto vertė. Pareiškėjai nėra aišku, kodėl konkrečios transporto priemonės pirminė pardavimo kaina yra 2 000 Eur, o, jo nepavykus parduoti, šis turtas bus pardavinėjamas už metalo laužo kainą, nors galima numatyti protingą minimalią kainą. Toks kainos sumažinimas yra nepagrįstas ir leistų nesąžiningai parduoti už metalo laužą kainą žymiai brangiau kainuojantį turtą. Nors buvo nuspręsta turtą parduoti neatlikus turto vertės nustatymo, tačiau nutarimu Nr. 15.4 nuspręsta atlikti bendrovės turto vertinimą, net nenurodant, kokiu tikslu jis būtų atliekamas. Taigi, priimti nutarimai prieštarauja vieni kitiems, dėl to yra naikintini.
  3. BŽŪB „Kraštovaizdis“ bankroto administratorius G. T. pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
  4. Nurodė, kad pareiškėja skunde nenurodo nei vieno procedūrinio pažeidimo, taip pat nei vienos imperatyvios teisės akto normos, kuriai prieštarautų kreditorių susirinkimo priimti nutarimai, nepateikia jokių objektyvių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad kreditorių daugumos priimti nutarimai kaip nors gali pažeisti kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Pareiškėja nedalyvavo kreditorių susirinkime, nebalsavo ir neteikė savo pasiūlymų. Pareiškėja nenurodo, kokių konkrečių duomenų nėra bankroto administratoriaus ataskaitoje, nes visi ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punkte nurodyti klausimai ataskaitoje yra aptarti. Priešingai nei teigia pareiškėja, BŽŪB „Kraštovaizdis“ yra didelė bankrutuojanti įmonė, bankroto procedūros vykdomos ne supaprastinta, o įprasta ĮBĮ nustatyta tvarka, įmonė turi daug turto, taip pat įmonė šiuo metu turi 71 kreditorių. Atsižvelgiant į įmonės dydį, kreditorių kiekį, jiems siunčiamos medžiagos apimtį ir dėl to patiriamas išlaidas, patalpų poreikį organizuojant susirinkimus, paprastai tokiu atveju yra renkamas kreditorių komitetas, siekiant operatyviai ir efektyviai vykdyti bankroto procedūras. Pareiškėja klaidina teismą, teigdama, kad nėra nurodytas konkretus kreditorių komiteto skaičius, nes nutarimu Nr. 4 nutarta sudaryti ne mažiau kaip 5 narių kreditorių komitetą. Pareiškėjos nuomonė dėl išrinktų komiteto narių nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Bankroto administratorius iš dalies sutiko su pareiškėjos pozicija dėl nutarimų Nr. 11 prieštaringumo, tačiau nurodė, kad nutarimo Nr. 11.1 panaikinimas nepakeistų situacijos, nes nutarimu Nr. 11.2 buvo nutarta pasirašyti pavedimo sutartį, tai reiškia, ir ją sudaryti. Kreditorių patvirtinta informacijos teikimo tvarka yra logiška ir pagrįsta. 2014 m. gruodžio 23 d. UAB korporacijos „Matininkai“ parengta turto vertinimo ataskaita nėra nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka, be to, joks kitas bendrovės nekilnojamojo turto vertinimas nebuvo atliktas. Taigi šiai dienai tai yra objektyviausia nustatyta turto vertė. Transporto priemonių pardavimo kaina buvo nustatoma atsižvelgiant į tokių transporto priemonių rinkos kainą, jų techninę būklę ir kitus kriterijus. Teisės aktai nereikalauja, kad kiekvienu atveju būtų atliekamas turto vertinimas. Nepagrįsti teiginiai, kad administratorius nepagrįstai sujungė savo teiktą siūlymą dėl turto pardavimo su Nacionalinės mokėjimų agentūros siūlymu, nes Nacionalinė mokėjimų agentūra pateikė pastabas tik dėl procentinių punktų dydžio, mažinant turto pardavimo kainą kiekvienose varžytynėse. Pareiškėjos reikalavimas nėra užtikrintas turto įkeitimu, o nei vienas įkaito turėtojas neginčija kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų.

3II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjos UAB prekybos namų „V.V.V“ skundo netenkino; priteisė BŽŪB „Kraštovaizdis“ iš pareiškėjos UAB prekybos namų „V.V.V“ 1 577,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nurodė, kad pareiškėjos skundo argumentas, jog visi skundžiami nutarimai buvo priimti iš esmės vieno balsų daugumą turinčio kreditoriaus, turinčio 1 531 778,09 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, balsais, nesudaro pagrindo konstatuoti procedūrinių skundžiamų nutarimų priėmimo pažeidimų, kadangi nustatyta, kad susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių bendra patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma sudarė 1 873 716 Eur. Nutarimą Nr. 3 priėmė 98,8793 proc., Nr. 4 – 99,8872 proc., Nr. 5 – 98,7765 proc., Nr. 6 – 100 proc., Nr. 7 – 98,8793 proc., Nr. 9 – 96,6246 proc., Nr. 10.1 – 97,7454 proc., Nr. 11 – 85,1262 ir 98,8793 proc., Nr. 12 – 100 proc. ir Nr. 15 – 81,7508 proc. teismo patvirtintų reikalavimų sumos vertine išraiška turintys susirinkime dalyvavę kreditoriai. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad visi skundžiami nutarimai buvo priimti laikantis ĮBĮ 24 straipsnio 3 dalies reikalavimų – pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos.
  3. Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 31 d. administratoriaus veiklos ataskaitoje yra pateikta informacija apie bendrovės valdymą iki bankroto bylos iškėlimo, veiklos analizę, bankroto priežastis ir tyčinio bankroto požymius, bendrovės kreditorius, teismui teiktus prašymus, teismo priimtas nutartis, bendrovės darbuotojus, bendrovės sutartis, ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, jo areštus, sandorių analizę, pajamas – išlaidas, numatomas išlaidas, kreditorių darbo reglamentą, kreditorių susirinkimų šaukimo tvarką ir kt. teismo vertinimu, spręsti, kad ši administratoriaus veiklos ataskaita neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų ar prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nėra pagrindo.
  4. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, ginčydama kreditorių susirinkimo nutarimus ketvirtuoju, penktuoju, šeštuoju ir septintuoju darbotvarkės klausimais, kuriais buvo nutarta sudaryti ne mažiau kaip 5 narių kreditorių komitetą, išrinkti kreditorių komiteto narius ir patvirtinti kreditorių komiteto darbo reglamentą bei kreditorių susirinkimų (komiteto posėdžių) šaukimo tvarką, apsiriboja tik bendro pobūdžio pasvarstymais. Kreditorių susirinkimo nutarimai ketvirtuoju, penktuoju, šeštuoju ir septintuoju darbotvarkės klausimais buvo priimti balsų dauguma. Nutarimo projektas dėl kreditorių komiteto sudarymo buvo pristatytas atsižvelgiant į bankroto byloje patvirtintus kreditorinius reikalavimus turinčių asmenų skaičių (85), buvo siūloma ir nutarta komitetą sudaryti ne mažiau kaip iš 5 narių, įvykdant įstatymo reikalavimą, kad į komitetą būtų išrinktas bent vienas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus. Nustatyta, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi bankroto byloje yra patvirtintas darbuotojo V. B. 14 116,57 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, todėl pareiškėjos nurodyti argumentai, kad į kreditorių komitetą nepagrįstai buvo išrinktas asmuo, kurio su bendrove niekada nesiejo darbo santykiai, yra visiškai nepagrįsti. Įstatymas nekelia jokių reikalavimų sutikimo būti išrinktam į kreditorių komiteto narius formai, nei vienas iš į kreditorių komitetą išrinktų narių šio nutarimo neskundė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad BAB banko SNORAS ir UAB „State Port Group“ išrinkimas į kreditorių komitetą yra neteisėtas.
  5. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėja reikalauja panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą vienuoliktuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nutarta nepritarti pavedimo sutarties su administravimo paslaugas teikiančiu administratoriumi projektui ir įgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką per 10 darbo dienų nuo kreditorių susirinkimo dienos pasirašyti pavedimo sutartį su administratoriumi, kaip prieštaringą ir nepagrįstą, jokių teisiškai reikšmingų argumentų, sudarančių pagrindą vertinti, kad šis nutarimas prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ ar kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, pareiškėja nepateikė. Teismas sutiko, kad šis nutarimas turi tam tikro nenuoseklumo, tačiau vertino, jog tai nepažeidžia kreditorių teisių ir nesudaro kliūčių kreditorių komiteto pirmininkui pasirašyti pavedimo sutartį, suderinus jos sąlygas ir atsižvelgiant į visų kreditorių teisėtus interesus.
  6. Teismas vertino kaip nepagrįstą ir pareiškėjos skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dvyliktuoju klausimu, kuriuo buvo nutarta pritarti informacijos apie įmonės bankroto bylos eigą pateikimo kreditoriams ir savininkui tvarkai bei nutarta informaciją valstybinėms institucijoms pateikti norminių aktų nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad pareiškėja, ginčydama šį nutarimą, remiasi vieninteliu motyvu, esą šiuo nutarimu yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, nes valstybinės institucijos turi teisę gauti informaciją paprastesne tvarka. Teismo vertinimu, šis nutarimas yra visiškai pagrįstas ir logiškas, nes bankroto administratorius privalo informaciją valstybinėms institucijoms teikti norminių aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad patvirtinta informacijos apie įmonės bankroto bylos eigą pateikimo kreditoriams ir savininkui tvarka kažkuo yra netinkama ar ribojanti galimybę informaciją gauti turintiems teisę subjektams realizuoti atitinkamas savo teises.
  7. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra, susitikdama su siūloma turto pardavimo kaina, pateikė pastabas tik dėl procentinių punktų dydžio, mažinant turto pardavimo kainą kiekvienose varžytynėse. Taigi, visiems kreditoriams buvo sudarytos galimybės pasisakyti bei balsuoti dėl pradinės turto pardavimo kainos. Iki kreditorių susirinkimo pradžios kreditoriams turi būti žinoma ir aiški darbotvarkė, t. y. klausimai, kurie bus svarstomi ir dėl kurių bus balsuojama susirinkimo metu tam, kad kreditoriai galėtų realizuoti savo teisę dalyvauti įmonės bankroto procese, pasiruošti susirinkimui, apsispręsti dėl dalyvavimo jame būdo ir kt., tačiau, kokie bus pasiekti susitarimai ir kokie bus priimti nutarimai susirinkime, nėra ir negali būti žinoma iki klausimo nagrinėjimo susirinkime pabaigos. Atitinkamai turto pardavimo tvarkai pritarė nuo 81,7508 proc. iki 99,4584 proc. teismo patvirtintų reikalavimų sumos vertine išraiška turintys susirinkime dalyvavę kreditoriai. Pareiškėja, išsakydama bendro pobūdžio abejones dėl nustatytos turto pardavimo pradinės kainos, jokių pagrįstų argumentų nenurodė ir įrodymų, leidžiančių teismui spęsti, kad kreditorių susirinkimas nustatė per mažą parduodamo turto pradinę kainą, nepateikė. Kaip matyti, kreditorių susirinkimas vadovavosi ir turimu nepriklausomų ekspertų atliktu nekilnojamojo turto vertinimu, ir duomenimis apie transporto priemonių techninę būklę, rinkos kainas bei numatė galimybę, esant išreikštai kreditorių valiai, atlikti parduodamo turto vertinimą. Teismas sprendė, kad reikšminga yra ir ta aplinkybė, jog pareiškėjos reikalavimas nėra užtikrintas turto įkeitimu, o skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nutarta dėl įkeisto turto pardavimo kainų ir tvarkos ir nei vienas įkaito turėtojas neginčijo šio nutarimo.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Pareiškėja UAB prekybos namai „V.V.V“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kuria atmestas jos skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 11, Nr. 12 ir Nr. 15, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti UAB prekybos namai „V.V.V“ skundą dėl 2017 m. lapkričio 7 d. ŽŪB „Kraštovaizdis“ pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtų nutarimų šiais darbotvarkės klausimais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas nevertino kiekvieno nutarimo teisėtumo tuo aspektu, kad visi skundžiami nutarimai buvo priimti iš esmės vieno, balsų daugumą turinčio, kreditoriaus, kurio reikalavimas – 1 531 778,09 Eur.
    2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepatikrino, ar administratoriaus ataskaitoje iš tikrųjų yra visi ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punkte nurodyti duomenys. Nutarimo Nr. 3 teisėtumo patikrinimas yra paviršutiniškas ir neišsamus. Teismas turėjo įsitikinti, jog ataskaitoje yra visapusiškai ir tiksliai pateikta visa teisės aktų reikalaujama informacija, kadangi, vadovaujantis būtent šia informacija, kreditoriai dalyvauja bankroto procese.
    3. Nagrinėjamu atveju bendrovės kreditorių nėra tiek, kad jų skaičius apsunkintų dalyvavimą kreditorių susirinkimuose, todėl kreditorių komiteto sudarymas šiuo atveju nėra būtinas. Kreditorių komiteto suformavimas tik apribotų kreditorių teisę tiesiogiai dalyvauti bendrovės bankroto proceso svarstomų klausimų priėmime, dėl ko neišklausyti kreditoriai skųstų komiteto nutarimus ir tokiu būdu stabdytų sklandžią bankroto proceso eigą. Taigi, kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 4 be jokios būtinybės buvo suformuotas kreditorių komitetas.
    4. Teisę nustatyti kreditorių komiteto narių skaičių turi tik kreditorių susirinkimas, tačiau šia teise, neturėdamas tam jokių įgalinimų, pasinaudojo administratorius, nutarime Nr. 5 pasiūlęs išrinkti penkis kreditorių komiteto narius ir įvardindamas jų kandidatūras. Apeliantės įsitikinimu, tokia kreditorių komiteto formavimo tvarka yra neteisėta ir prieštaraujanti ĮBĮ reikalavimams. Teismas dėl šio apeliantės argumento apskritai nepasisakė, palikdamas galioti nutarimą Nr. 4, kuris buvo priimtas administratoriaus ir didžiausio kreditoriaus iniciatyva, visiškai paneigiant kitų kreditorių teisę išreikšti savo poziciją dėl kreditorių komiteto būtinybės ir, galiausiai, sudėties, kurią šiuo atveju siūlė pats administratorius, o ne kreditoriai.
    5. Skunde buvo pažymėta, kad 5.1. klausimu suformuota kreditorių komiteto sudėtis negalėjo būti tvirtinama. Skundžiamoje nutartyje dėl šių pareiškėjos argumentų pasisakyta itin lakoniškai, nurodant, jog nei vienas iš paskirtų komiteto narių šio nutarimo neskundė. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad bankroto procese visada egzistuoja viešasis interesas, ir įvertinti, ar atitinkami komiteto nariai galės tinkamai ir laiku vykdyti savo funkcijas, dėl savo teisinio statuso neapsunkindami reikšmingų sprendimų priėmimo bendrovės bankroto procese.
    6. Faktiškai nutarimu Nr. 7 buvo patvirtinta ir prie protokolo pridėta ne komiteto posėdžių, o kreditorių susirinkimo, kuris šiuo atveju yra perdavęs visus savo įgaliojimus kreditorių komitetui, šaukimo tvarka. Šioje tvarkoje yra reglamentuotas išimtinai kreditorių surinkimo sušaukimas ir apskritai nėra užsimenama apie kreditorių komitetą ir jo posėdžių sušaukimą. Taigi, šiuo metu yra išrinktas komitetas, tačiau nėra patvirtinta kreditorių komiteto posėdžių šaukimo tvarka. Teismas dėl šio akivaizdaus nutarimo Nr. 7 trūkumo skundžiamoje nutartyje apskritai nepasisakė, palikdamas nutarimą Nr. 7 galioti.
    7. Palikus galioti nutarimą Nr. 11.1., kiti nutarimai taptų neįgyvendinami, kadangi administratoriui nebūtų suteikti atitinkami įgalinimai. Nesuprantama, dėl kokios priežasties nutarimu Nr. 11.2. buvo nutarta „įgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką per 10 darbo dienų nuo kreditorių susirinkimo dienos pasirašyti pavedimo sutartį su administratoriumi“, jeigu nutarimu Nr. 11.1. nebuvo pritarta pačios sutarties projektui. Taigi, nutarimas Nr. 11 naikintinas kaip prieštaringas ir nepagrįstas. Teismas, pripažinęs, kad nutarimas Nr. 11 yra teisiškai netikslus, vis tiek paliko jį galioti, palikdamas pavedimo sutarties sąlygas derinti ne kreditorių susirinkimui, o vienam kreditoriui – komiteto pirmininkui. Kreditoriaus nuomone, tokiu būdu teismas išplėtė kreditorių komiteto pirmininko teises, kadangi pavedimo sutarties sąlygas turi teisę nustatyti tik patys kreditoriai, balsuodami „už“ konkretų sutarties projektą. Tokio projekto nepatvirtinus kreditorių susirinkime, kreditorių komiteto pirmininkui paliekama diskrecijos teisė spręsti dėl pavedimo sutarties sąlygų, tokiu būdų neužtikrinant visų kreditorių lygiateisiškumo ir jų teisės dėl pavedimo sutarties sąlygų spręsti savo nuožiūra.
    8. Teismas konstatavo, kad administratorius privalo teikti informaciją valstybinėms institucijoms taip, kaip tai numato teisės aktai. Tačiau apeliantė šios aplinkybės ir neginčijo, skunde pažymėdama būtent tai, jog administratorius niekaip nepaaiškino, dėl kokios priežasties kiti kreditoriai gali gauti informaciją blogesnėmis sąlygomis, nei valstybinės institucijos, kai ĮBĮ aiškiai nurodyta, jog visi kreditoriai yra lygūs. Jeigu administratorius išgali pateikti informacija valstybinėms institucijoms, kyla klausimas, dėl kokios priežasties jis negali jos teikti tokia pat tvarka ir likusiems kreditoriams. Teismas net nevertino aplinkybės, kad tvarkoje įtvirtintas trijų dienų informacijos pateikimo terminas yra akivaizdžiai neprotingas, nepagrįstai riboja kreditorių teisę gauti informaciją ir prieštarauja bankroto proceso principams. Be to, teismas nepasisakė ir dėl skunde nurodyto argumento, kad patvirtintoje tvarkoje nustatyta informacijos vieno lapo kaina (0,29 Eur) yra neprotingai didelė, prieštaraujanti logikai ir niekuo nepagrįsta (neatitinka kopijavimui skiriamų sąnaudų vertės), o tokia kaina papildomai siekiama apriboti kreditorių norą gauti informaciją ir vertinti, ar bankroto administratorius tinkamai atstovauja bankrutuojančios bendrovės bei jos kreditorių interesams, ar nešvaisto lėšų ir kt. Teismas net nesvarstė, ar tvarkos 6 punktas yra teisėtas ir pagrįstas.
    9. Teismas iš esmės pritarė, kad susirinkimo metu gali būti keičiami nutarimų projektai, nepaisant to, kad, pavyzdžiui, kreditoriai, kurie balsavo raštu, tokiu atveju netektų galimybės pasisakyti dėl tokio naujo nutarimo projekto ir, esant poreikiui, balsuoti prieš. Tokiu būdu formuojama ydinga praktika, kuri leis administratoriui savavališkai keisti nutarimo projektą po to, kai jis buvo pristatytas visiems kreditoriams ir priiminėti nutarimus, nesuteikus kreditoriams galimybės pasisakyti dėl naujos nutarimo redakcijos, kuri kreditoriams gali būti paprasčiausiai nepriimtina ir žalinga.
    10. Skunde buvo nurodyta, kad sprendimas parduoti bendrovės nekilnojamąjį turtą už kainą, kuri buvo nustatyta prieš trejus metus, yra nepagrįstas, kadangi per tokį ilgą laikotarpį žemės sklypų kaina galėjo ženkliai pasikeisti ir išaugti. Taigi, nekilnojamasis turtas gali būti parduotas už mažesnę kainą nei ji yra šiuo metu. Be to, 2014 m. gruodžio 23 d. UAB „Matininkai“ atliktas žemės sklypų vertinimas buvo įvykdytas bendrovės vadovų pašymu, neaišku, kokiam tikslui, kaip ir vadovaujantis kokiais duomenimis. Taigi, nutarimas Nr. 15.1. yra naikintinas kaip akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas dėl šio skundo argumento apskritai nepasisakė, nors akivaizdu, kad tinkamas parduodamo turto kainos nustatymas yra esminis kriterijus efektyviai apsaugoti kreditorių interesus ir užtikrinti jų teisę gauti didžiausią įmanomą savo reikalavimo patenkinimą, ypač, kai turto visiems kreditoriniams reikalavimams padengti neužtenka.
    11. Pareiškėja skunde pažymėjo, kad jai nėra aišku, dėl kokios priežastis pirmine 2 000 Eur kaina parduotinas automobilis, nepavykus jo parduoti iš varžytynių, vėliau turėtų būti pardavinėjamas už metalo laužo kainą, nors galima numatyti protingą minimalią kainą, atitinkančią šio turto vertę. Toks kainos sumažinimas (iki žaliavų kainos) yra nepagrįstas ir leistų nesąžiningai parduoti už metalo laužo kainą žymiai brangiau kainuojantį bendrovės turtą, kas akivaizdžiai neatitinka bendrovės ir jos kreditorių interesų. Be to, nutarime Nr. 15.3. nėra detalizuota laisvo pardavimo tvarka, todėl automobilis galėtų būti itin greitai parduotas už laužo kainą, net nesulaukus geresnio pasiūlymo. Teismas šių apeliantės argumentų nevertino, tiesiog konstatavęs, jog tai tėra apeliantės abejonės, nepagrįstos jokiais įrodymais. Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi jai nepagrįstai buvo perkelta įrodinėjimo našta šiuo klausimu, kai visi duomenys apie turtą ir jo vertę yra kaupiami administratoriaus ir jis turėjo pateikti teismui skundo argumentus paneigiančią poziciją, tačiau tokių įrodymų kartu su atsiliepimu į skundą nepateikė.
    12. Nutarimu Nr. 15.4. nuspręsta atlikti bendrovės turto vertinimą, net nenurodant kokiu tikslu jis būtų atliekamas. Taigi, darytina išvada, kad 15.4. nutarimu turėtų būti nepritarta turto vertinimo atlikimui, tačiau šiuo atveju buvo nuspręsta priešingai. Todėl, apeliantės nuomone, skundžiami nutarimai prieštarauja vieni kitiems, yra nelogiški, nepagrįsti ir dėl to naikinti kaip neteisėti.
    13. Teismo priteista 1 577,24 Eur suma už advokato teisinę pagalbą yra neprotingai didelė ir neatitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 (toliau – Rekomendacijos). Nėra jokio teisinio pagrindo priteisti bendrovės naudai net 1 577,24 Eur užmokestį už advokato teisinę pagalbą, kadangi byla nebuvo sudėtinga, nebuvo sprendžiamas naujas teisinis klausimas, atsiliepimą į skundą rengė teisininkai, nuolatos teikiantys bendrovei teisines paslaugas bankroto procese, taigi tiek iš faktinės, tiek iš teisinės pusės išmanantys ir žinantys skunde iškeltus klausimus dėl nutarimų teisėtumo. Procesinių dokumentų rengimas šioje byloje nereikalavo jokių specialių žinių, nereikėjo gilintis į itin didelės apimties medžiagą.
  2. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą BŽŪB „Kraštovaizdis“ bankroto administratorius prašo atskirąjį skundą atmesti; priteisti iš apeliantės atsakovės BŽŪB „Kraštovaizdis“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantė atskirajame skunde pakartoja tuos pačius savo pirminio skundo argumentus, kurie jau buvo vertinami pirmosios instancijos teisme, į juos atsakyta teismo nutartyje. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, siekia iš esmės perkelti įrodinėjimo procesą į apeliacinės instancijos teismą, tačiau apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas.
    2. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad visi pareiškėjos skundžiami nutarimai buvo priimti nepažeidžiant ĮBĮ nustatytų procedūrų. Taip pat teismas nenustatė jokių materialinės teisės normų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai nebuvo jokio pagrindo naikinti pareiškėjos skundžiamus nutarimus. Kreditorių nutarimų priėmimo tvarka 2017 m. lapkričio 7 d. vykusiame pakartotiniame BŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditorių susirinkime nebuvo pažeista. Visiems kreditoriams apie susirinkimą buvo pranešta laiku ir tinkamai, visi kreditoriai turėjo vienodas galimybes dalyvauti susirinkime, teikti savo pasiūlymus dėl nutarimų projektų, balsuoti. Pareiškėjos skundžiami nutarimai yra priimti ĮBĮ nustatyta pakankama balsų dauguma. Apeliantė, būdama bankrutuojančios bendrovės kreditore, turėjo galimybę įgyvendinti savo teises balsuodama kreditorių susirinkime, tačiau ji nebuvo aktyvi ir kreditorių susirinkime nedalyvavo, neteikė savo pasiūlymų ir nebalsavo. Apeliantės turimas kreditorinis reikalavimas BŽŪB „Kraštovaizdis“ bankroto byloje yra 15 349,32 Eur, kas susirinkimo metu sudarė tik 0,3960 proc. balsų, o šiuo metu sudaro 0,3943 proc. balsų. Toks balsų skaičius savaime neturėtų jokios lemiamos įtakos balsuojant ir priimant kreditorių susirinkimo nutarimus. Tuo tarpu nei vienas kitas kreditorius, įskaitant ir didžiausius kreditorinius reikalavimus turinčius kreditorius, taip pat kreditoriai, kurių reikalavimai yra užtikrinti įkeitimu, neskundė kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų.
    3. Apeliantė tiek skunde, tiek atskirajame skunde tik deklaratyviai cituoja teisės akto normą ir abstrakčiai teigia, kad administratoriaus ataskaitoje nėra visų ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punkte nurodytų duomenų, tačiau jokių konkrečių argumentų nepateikia, administratoriaus ataskaitos analizės neatlieka, nenurodo, kokių konkrečių duomenų patvirtintoje administratoriaus ataskaitoje nėra. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nutarimu Nr. 3 patvirtintoje administratoriaus ataskaitoje yra visi duomenys ir dar kartą pakartojo, kokie tie duomenys. Administratoriaus ataskaita ne tik atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, bet ir yra pakankamai išsami – detaliai pateikta informacija, sudarytas turinys, didelės apimties, gali būti laikoma pavyzdine bankroto administratorių veikloje. Kreditoriai su administratoriaus ataskaita galėjo susipažinti dar prieš kreditorių susirinkimą ir teikti savo klausimus, pasiūlymus, papildymus, pataisymus. Apeliantė pati nepasinaudojo savo teise aktyviai dalyvauti kreditorių susirinkime ir išreikšti poziciją dėl administratoriaus ataskaitos.
    4. Teismas įvertino visus skundo argumentus, tačiau nelaikė jų svarbiais ir pagrįstais skundžiamiems nutarimams naikinti. Teismas teisingai pastebėjo, kad pagal ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, šį komitetą rinkti, keisti jo sudėtį, perduoti jam visas, ar dalį, kreditorių susirinkimo teisių. Vadovaujantis ĮBĮ 25 straipsnio nuostatomis, kreditorių komitetą gali rinkti pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai. Kreditorių susirinkimo nutarimas sudaryti kreditorių komitetą atitinka ĮBĮ keliamus reikalavimus. Teismas nenustatė nei vienos aplinkybės, leidžiančios daryti pagrįstas išvadas, kad nors vienas iš išrinktų narių negalėtų būti komiteto nariu. BŽŪB „Kraštovaizdis“ bankroto byloje buvo būtina rinkti kreditorių komitetą ir pavesti jam spręsti su BŽŪB „Kraštovaizdis“ bankroto byla susijusius klausimus, siekiant taupyti tiek visų kreditorių laiką, tiek bankrutuojančios bendrovės lėšas.
    5. Kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 11.2 buvo nutarta pasirašyti pavedimo sutartį, tai reiškia ir ją sudaryti. Kreditorių komiteto pirmininkas, pasirašydamas pavedimo sutartį su administratoriumi, yra saistomas imperatyvių teisės normų, bendrųjų teisės principų ir visų kreditorių interesų apsaugos reikalavimų.
    6. Kreditorių patvirtinta informacijos teikimo tvarka yra logiška ir pagrįsta. Bankroto administratorius turi pareigą daugelį su bankroto byla susijusios informacijos teikti valstybės institucijoms, todėl tvarkoje numatyta, kad valstybės institucijoms informacija teikiama bet kokiu atveju. Kaip teisingai pažymėjo teismas, valstybės institucijoms informacija teikiama įstatymų pagrindu ir ta teikimo tvarka turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Be administratoriaus privalomai teikiamos informacijos, kreditoriai turi teisę gauti ir papildomą su bankroto byla susijusią informaciją, todėl, siekiant, kad bankroto procedūros būtų vykdomos ekonomiškai ir operatyviai, būtina nustatyti informacijos teikimo tvarką. Nustatytas atlyginimas už informacijos teikimą yra toks, kuris padengtų informacijos rengimo ir siuntimo išlaidas, tuo pačiu siekiant, kad informacijos teikimui elektroniniu būdu būtų teikiamas prioritetas. Nustatyti informacijos teikimo terminai taip pat yra protingi ir pakankami tiek parengti informaciją, tiek ją pateikti kreditoriui, tiek su ja susipažinti. Jei kreditoriaus prašoma suteikti informacija yra nedidelės apimties, ji visada gali būti pateikiama operatyviau, nei nustatyti terminai.
    7. Pareiškėjos reikalavimas nėra užtikrintas turto įkeitimu, o skundžiami nutarimai yra susiję tik su įkeisto turto pardavimu. Nei vienas įkaito turėtojas nutarimų neginčijo. 2014 m. gruodžio 23 d. UAB korporacijos „Matininkai“ parengta turto vertinimo ataskaita nėra nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka, be to, joks kitas BŽŪB „Kraštovaizdis“ nekilnojamojo turto vertinimas nebuvo atliktas. Taigi, šiai dienai tai yra objektyviausia bankrutuojančios bendrovės turimo nekilnojamojo turto nustatyta vertė, todėl ja ir buvo vadovaujamasi nustatant turto pardavimo pradinę kainą. Atkreiptinas dėmesys, kad tai yra nustatyta mažiausia galima pardavimo kaina, tačiau varžytynėse kaina gali būti keliama ir turtas parduodamas kur kas brangiau, nei pradinė jo vertė. Transporto priemonių, įskaitant ir lengvojo automobilio, pardavimo kaina buvo nustatoma atsižvelgiant į tokių transporto priemonių rinkos kainą, jų techninę būklę ir kitus kriterijus, t. y. nustatyta protinga kaina, už kurią yra realu parduoti būtent tokias transporto priemones. Teismas pagrįstai nevertino pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su turto pardavimo kainos nustatymu, nes tai yra ekonominio pobūdžio sprendimai, kuriuos lemia kreditorių balsų dauguma.
    8. Nacionalinė mokėjimo agentūra pateikė pastabas tik dėl turto pardavimo tvarkos, t. y. dėl procentinių punktų dydžio, mažinant turto pardavimo kainą kiekvienose varžytynėse. Nacionalinės mokėjimo agentūros rašte aiškiai nurodyta, kad ji sutinka su administratoriaus pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina tiek nustatant žemės sklypų, tiek transporto priemonių pardavimo tvarką. Galutiniai nutarimai būtent taip ir yra suformuluoti: administratoriaus pasiūlyta pradinė turto pardavimo kaina, su kuria Nacionalinė mokėjimo agentūra sutiko ir dėl to pastabų neteikė, bei Nacionalinės mokėjimo agentūros pateiktas pasiūlymas dėl turto pardavimo tvarkos, t. y. varžytynių organizavimo. Kadangi pakartotiniame kreditorių susirinkime sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių kreditorių balsų dauguma, o Nacionalinės mokėjimo agentūros balsai sudarė daugumą, todėl jos pateikti pasiūlymai ir balsavimas iš esmės lėmė kreditorių susirinkimo nutarimus, tačiau vien dėl šios aplinkybės nutarimai negali būti laikomi negaliojančiais. Visi kreditoriai turėjo vienodas galimybes dalyvauti kreditorių susirinkime, teikti pasiūlymus ir baluoti.
    9. Atsakovė nagrinėjamoje byloje iš viso patyrė 1 577,24 Eur su PVM advokato pagalbos išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo bei atskirojo skundo rengimas ir kitų procesinių veiksmų atlikimas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už tokių procesinių veiksmų atlikimą. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas, priteisdamas atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė ir į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus išlaidų vertinimo kriterijus.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta tenkinti vienos iš bankrutavusios bendrovės kreditorių skundą dėl eilės bendrovės kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacine tvarka neginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas kreditorės skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 9 ir Nr. 10.1 panaikinimo.
Dėl kreditorių susirinkimų nutarimų priėmimo tvarkos
  1. Remiantis ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalimi, kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu. Jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius per 15 dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą. Jis turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, išskyrus nutarimus dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka ir dėl taikos sutarties (ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalis). Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 straipsnio 3 dalis).
  2. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pati savaime aplinkybė, jog vieno ar kito nutarimo priėmimą nulemia dominuojantis vienas kreditorius, net kai kiti likę kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, nereiškia ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo, priešingai, įstatyme teisėtu nutarimo priėmimu įvardijamas nutarimo priėmimas visų balsų (absoliučia) dauguma nepaisant to, kiek kreditorių sudaro balsų daugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2012). Paminėtų kasacinio teismo išaiškinimų pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos atskirojo skundo argumentas, kad pati savaime aplinkybė, jog visi skundžiami nutarimai buvo priimti iš esmės vieno, balsų daugumą turinčio, kreditoriaus, kurio reikalavimas – 1 531 778,09 Eur, sudaro pagrindą spręsti dėl skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
  3. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai nei teigia apeliantė, iš byloje esančių įrodymų matyti, jog 2017 m. lapkričio 7 d. ŽŪB „Kraštovaizdis“ pakartotiniame kreditorių susirinkime iš viso dalyvavo penkiolika bendrovės kreditorių, iš kurių apeliantė nurodomos kreditorės – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, finansinis reikalavimas sudarė 81,7508 proc., tuo tarpu iš esmės visi kreditorių susirinkimo nutarimai, kurių panaikinimo, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, siekia apeliantė, išskyrus nutarimą 15.1 – uoju ir 15.2 – uoju darbotvarkės klausimais (nutarimai priimti minėtos kreditorės balsais) bei nutarimą 15.3 – uoju darbotvarkės klausimu (nutarimas priimtas daugiau nei 97 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių balsais) priimti 100 proc., arba daugiau nei 98 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių balsais, t. y., ne kaip teigia apeliantė, vieno, bet daugumos susirinkime dalyvavusių kreditorių balsais.
  4. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad procedūrinių skundžiamų nutarimų priėmimo pažeidimų, sudarančių pagrindą teismui šiuos nutarimus panaikinti, nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.
Dėl 2017 m. lapkričio 7 d. ŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3 – uoju darbotvarkės klausimu
  1. Apeliantės ginčijamu nutarimu trečiuoju darbotvarkės klausimu 2017 m. lapkričio 7 d. vykęs ŽŪB „Kraštovaizdis“ pakartotinis kreditorių susirinkimas patvirtino bankroto administratoriaus ataskaitą Nr. 1.
  2. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte nustatyta, kad administratorius teikia tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir, kreditorių susirinkimui pareikalavus, kitas savo veiklos ataskaitas. Aptariamoje teisės normoje taip pat įvardinta, kokia informacija turi būti nurodyta pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje, t. y. informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita kreditoriams svarbi informacija.
  3. Kreditorių susirinkimo patvirtintoje BŽŪB „Kraštovaizdis“ administratoriaus veiklos ataskaitoje už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. spalio 31 d. nurodyti duomenys: bendra informacija apie BŽŪB „Kraštovaizdis“, informacija, susijusi su bendrovės bankroto bylos nagrinėjimu teisme (bendrovės kreditoriai, teismui pateikti prašymai, priimtos teismo nutartys), kita administratoriaus veikla – bendrovės darbuotojai, sutartys, bendrovės turtas, turto areštai, bendrovės sandorių analizė, įmonės finansinė ataskaita, bendrovės ūkinė – komercinė veikla po bankroto bylos bei kita informacija (kreditorių komiteto darbo reglamentas, kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka, pavedimo sutartis, informacijos teikimo bei likvidavimo tvarka). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pirmoji BŽŪB „Kraštovaizdis“ administratoriaus veiklos ataskaita atitinka įstatymo jai keliamus reikalavimus – ataskaitoje pateikta informacija iš esmės atitinka ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkto reikalavimus, todėl kreditorių susirinkimas neturėjo pagrindo šios ataskaitos netvirtinti.
  4. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad, priešingai nei atskirajame skunde nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl aptariamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo bei kreditorių susirinkimo patvirtintos bankroto administratoriaus ataskaitos išsamumo, aptarė bankroto administratoriaus ataskaitoje nurodytos informacijos pobūdį bei apimtį. Tuo tarpu teigdama, kad administratoriaus ataskaitoje nurodoma ne visa ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte reikalaujama informacija, apeliantė net neįvardija, kokios konkrečiai informacijos, jos vertinimu, patvirtintoje administratoriaus veiklos informacijoje trūksta ir (ar) kuri pateikiama informacija yra neišsami bei nevisapusiška. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas apeliantės reikalavimus, susijusius su ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas skundas dėl ŽŪB „Kraštovaizdis“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimu, atmeta kaip nemotyvuotus ir nepagrįstus.
Dėl 2017 m. lapkričio 7 d. ŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 4 – uoju – 7 – uoju darbotvarkės klausimais
  1. 2017 m. lapkričio 7 d. vykęs ŽŪB „Kraštovaizdis“ pakartotinis kreditorių susirinkimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą, kuriuo nutarė sudaryti ne mažiau kaip penkių narių kreditorių komitetą; penktuoju darbotvarkės klausimu – išrinko penkis kreditorių komiteto narius (nutarimas 5.1 – uoju darbotvarkės klausimu), kreditorių komitetui perdavė visas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus klausimą dėl pirmininko ir komiteto narių rinkimų bei komiteto narių skaičiaus nustatymo (nutarimas 5.2 – uoju darbotvarkės klausimu), nutarė, kad kreditorių komiteto nariui perleidus kreditorinį reikalavimą, naujasis kreditorius automatiškai tampa komiteto nariu (nutarimas 5.3 – uoju darbotvarkės klausimu); šeštuoju darbotvarkės klausimu patvirtino kreditorių komiteto darbo reglamentą, o septintuoju darbotvarkės klausimu pritarė kreditorių susirinkimų (komiteto posėdžių) sušaukimo tvarkai.
  2. ĮBĮ 23 straipsnis, įtvirtinantis kreditorių susirinkimo teises, be kita ko, numato ir kreditorių susirinkimo teisę spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, šį komitetą rinkti, keisti jo sudėtį, perduoti jam visas ar dalį kreditorių susirinkimo teisių (ĮBĮ 23 straipsnio 2 punktas). Pagal ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalį kreditorių komitetą gali rinkti pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai. Kreditorių susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto pirmininkas. Kreditorių komiteto nariu turi būti išrinktas bent vienas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, jeigu įmonė turi tenkinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, reikalavimus atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Kreditorių komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai. Kreditorių komitetas įgyvendina kreditorių susirinkimui priskirtus įgaliojimus. Jeigu kreditorių susirinkimas nenusprendė kitaip, tai kreditorių komitetas iš esmės turi tokius pačius įgaliojimus, kaip ir kreditorių susirinkimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-546-381/2017). Sudarant kreditorių komitetą bei jam deleguojant kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtas funkcijas (ar jų dalį), bankroto procesas racionalizuojamas, tampa paprastesnis ir ekonomiškesnis, tai ypač aktualu tai atvejais, kai bendrovė turi daug kreditorių. Tačiau įstatymas kreditorių susirinkimo teisės spręsti dėl kreditorių komiteto sudarymo iš esmės neriboja, taip pat nesieja kreditorių komiteto sudarymo galimybės su bendrovės dydžiu ar jos kreditorių skaičiumi.
  3. Nagrinėjamu atveju BŽŪB „Kraštovaizdis“ bankroto byloje patvirtinti daugiau nei septyniasdešimties kreditorių reikalavimai bendrovei, taigi vienareikšmiškai teigti, kad objektyvaus poreikio sudaryti kreditorių komitetą šiuo atveju nebuvo, negalima. Nėra pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentu, kad kreditorių komiteto sudarymo faktas pats savaime lemia didesnę susirinkimuose priimamų nutarimų apskundimo apimtį, ypač vertinant tai, kad kiekvieno kreditorių komiteto nario veikimas komitete siejamas ne su jo asmeniniais interesais, o su jam kreditorių susirinkimo deleguotų įgaliojimų ir suteiktos kompetencijos spręsti bendrai visiems kreditoriams aktualius klausimus bankroto byloje, balsuoti priimant komiteto nutarimus taip, jog būtų apsaugoti pasitikėjimą pareiškusių visų kreditorių lūkesčiai.
  4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad 2017 m. lapkričio 7 d. BŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, nebuvo nustatytas konkretus kreditorių komiteto narių skaičius, numatant, kad nutariama kreditorių komitetą sudaryti iš ne mažiau kaip 5 narių, taip pat nelaikytina pagrindu aptariamam kreditorių susirinkimo nutarimui panaikinti, kadangi ji neprieštarauja ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalies nuostatai, numatančiai, jog kreditorių komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai, tuo tarpu iš kitų, tame pačiame kreditorių susirinkime priimtų, nutarimų, konkrečiai – nutarimo 5.1 – uoju darbotvarkės klausimu, matyti, kad šiuo atveju kreditorių komitetą buvo nutarta sudaryti iš penkių narių.
  5. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad teise nustatyti kreditorių komiteto narių skaičių, neturėdamas tam įgalinimų, pasinaudojo bankroto administratorius, penktuoju darbotvarkės klausimu pasiūlęs išrinkti penkis kreditorių komiteto narius ir įvardindamas jų kandidatūras, kadangi minėti klausimai buvo išspręsti ne bankroto administratoriaus, tik pasiūliusio atitinkamą nutarimo projektą, o susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų dauguma.
  6. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo įvertinti, ar išrinkti kreditorių komiteto nariai, o būtent – KU „Vilniaus kreditas“ bei BAB bankas SNORAS, dėl savo teisinio statuso (patys būdami bankrutuojančiais juridiniais asmenimis) galės tinkamai ir laiku vykdyti savo funkcijas, neapsunkinant reikšmingų sprendimų priėmimo bendrovės bankroto procese. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad bankrutuojančių įmonių interesams atstovauja bei jų vardu veikia bankroto administratoriai – savo srities profesionalai, kuriems teisės aktų nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, juos saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai, nesutinka su apeliantės atskirojo skundo teiginiu, kad pati savaime aplinkybė, jog į kreditorių komitetą išrinkti nariai yra bankrutuojantys, reiškia, jog jie negalės tinkamai bei laiku vykdyti savo, kaip kreditorių komiteto nario, funkcijų.
  7. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad 2017 m. lapkričio 7 d. BŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti šeštuoju bei septintuoju darbotvarkės klausimais, naikintini kartu su nutarimais ketvirtuoju bei penktuoju darbotvarkės klausimais, nes yra su jais susiję. Taigi, nenustačius pagrindo naikinti nutarimų, priimtų ketvirtuoju bei penktuoju darbotvarkės klausimais, nėra pagrindo ir kreditorių susirinkimo nutarimų šeštuoju bei septintuoju darbotvarkės klausimais panaikinimui.
  8. Apeliantės teigimu, 2017 m. lapkričio 7 d. BŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditorių susirinkimo nutarimu septintuoju darbotvarkės klausimu taip pat faktiškai buvo patvirtina ne komiteto posėdžių, o kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su paminėtu apeliantės teiginiu taip pat nesutinka, kadangi iš pačios nutarimo formuluotės matyti, jog kreditorių susirinkimas patvirtino kreditorių komiteto posėdžių tvarką – kreditorių komitetas šio nutarimo formuluotėje buvo prilygintas kreditorių susirinkimui, todėl tam tikrų sąvokų vartojimas patvirtintoje tvarkoje – „kreditorių susirinkimas“, o ne „kreditorių komitetas“, nekeičia patvirtintos tvarkos esmės bei nesudaro pagrindo abejoti dėl jos taikytinumo, šaukiant kreditorių komiteto posėdžius.
Dėl 2017 m. lapkričio 7 d. ŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 11 – uoju darbotvarkės klausimu
  1. 2017 m. lapkričio 7 d. vykęs BŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditorių susirinkimas 11.1 – uoju darbotvarkės klausimu nepriėmė nutarimo pritarti pavedimo sutarties su administravimo paslaugas teikiančiu administratoriumi projektui, 11.2 – uoju darbotvarkės klausimu 100 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių balsais priimdamas nutarimą įgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką per 10 darbo dienų nuo kreditorių susirinkimo dienos pasirašyti sutartį su administratoriumi. Apeliantės vertinimu, kreditorių susirinkimo nutarimas 11 – uoju darbotvarkės klausimu naikintinas kaip prieštaringas bei nepagrįstas, be to, priėmus tokį nutarimą kreditorių komiteto pirmininkui paliekama diskrecijos teisė spręsti dėl pavedimo sutarties sąlygų.
  2. ĮBĮ imperatyviai nurodo, kad kreditorių susirinkimas įgalioja kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti su bankroto administratoriumi pavedimo sutartį (ĮBĮ 11 straipsnio 7 dalis). Įgalioto asmens sudarymas pavedimo sutarties su bankroto administratoriumi iš esmės yra techninis veiksmas, kuriuo tik įforminama kreditorių susirinkimo jau išreikšta valia dėl pavedimo sutarties esminių sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-552-330/2016). Nutarimas įpareigoti kreditorių susirinkimo pirmininką sudaryti pavedimo sutartį su bankroto procedūras vykdančiu bankroto administratoriumi iš esmės yra įstatymo imperatyvas, todėl, nutarus dėl pavedimo sutarties sąlygų, toks nutarimas turi būti priimtas.
  3. Šiuo atveju kreditorių susirinkimas 11.2 – uoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą įpareigoti kreditorių susirinkimo pirmininką pasirašyti pavedimo sutartį su bankroto procedūras vykdančiu bankroto administratoriumi, kreditorių susirinkimui iš esmės neišreiškus valios dėl pavedimo sutarties esminių sąlygų – kreditorių susirinkimo 11.1 – uoju darbotvarkės klausimu buvo nepriimtas nutarimas dėl pritarimo pavedimo sutarties su administravimo paslaugas teikiančiu administratoriumi projektui. Taigi, aptariamas kreditorių susirinkimo nutarimas 11.2 – uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas neesant tam pagrindo – kreditorių susirinkimui nesuderinus esminių pavedimo sutarties sąlygų, dėl ko šis nutarimas pirmosios instancijos teismo turėjo būti panaikintas, o pavedimo sutarties su bankroto administratoriumi sudarymo bei pasirašymo klausimas perduotas iš naujo nagrinėti kreditorių susirinkimui (komitetui).
  4. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip pagrįstai nurodė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ginčydama kreditorių susirinkimo nutarimą 11 – uoju darbotvarkės klausimu apeliantė aiškiai nepagrindė, kokiu būdu paminėtas nutarimas pažeidžia ar gali pažeisti jos teises. Minėtu nutarimu, priešingai nei teigia apeliantė, kreditorių komiteto pirmininkui nebuvo suteikta teisė savo nuožiūra spręsti dėl pavedimo sutarties sąlygų. Pavedimo sutarties su administratoriumi nesudarymas taip pat neužkerta kelio bankroto administratoriui vykdyti konkrečios įmonės bankroto procedūras, kadangi pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį bankroto administratorių skiria teismas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo nutartis – tai procesinis administratoriaus įgaliojimo pagrindas, sukuriantis leidimą administruoti konkrečią nemokią įmonę. Tarp įmonės administratoriaus ir įmonės susiklosto sutartiniai pavedimo administruoti nemokios įmonės turtą teisiniai santykiai, kurių pagrindas yra pavedimo sutartis. Nors pavedimo sutartis sudaroma kiek vėliau nei paskiriamas administratorius, šios sutarties teisiniai padariniai taikomi ex tunc, t. y. nuo pat teismo nutarties skirti teismo administratorių įsiteisėjimo dienos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012).
Dėl 2017 m. lapkričio 7 d. ŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 12 – uoju darbotvarkės klausimu
  1. 2017 m. lapkričio 7 d. vykęs BŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditorių susirinkimas 12 – uoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą, kuriuo (100 proc. kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių balsais) pritarė informacijos apie įmonės bankroto bylos eigą pateikimo tvarkai kreditoriams ir savininkui (nutarimas 12.1 – uoju darbotvarkės klausimu) bei nutarimą, kuriuo nutarė informaciją valstybinėms institucijoms pateikti norminių aktų nustatyta tvarka (nutarimas 12.2 – uoju darbotvarkės klausimu). Apeliantė atskirajame skunde nurodo tokius nesutikimo su šiuo kreditorių susirinkimo nutarimu argumentus: pagal skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintą informacijos teikimo tvarką valstybės institucijos turi teisę gauti informaciją paprastesne tvarka nei kiti kreditoriai (neužtikrinamas visų kreditorių lygiateisiškumo principas); trijų dienų informacijos pateikimo terminas yra akivaizdžiai neprotingas, riboja kreditorių teisę gauti informaciją bei prieštarauja bankroto proceso principams; teismas taip pat nieko nepasisakė dėl to, kad patvirtintoje tvarkoje nustatyta informacijos vieno lapo kopijos kaina (0,29 Eur) yra neprotingai didelė, prieštaraujanti logikai ir niekuo nepagrįsta; teismas nevarstė, ar tvarkos 6 punktas yra teisėtas bei pagrįstas.
  2. Nesutinkant su paminėta apeliantės atskirojo skundo argumentų grupe, visų pirma, pažymėtina, kad kreditorių susirinkimo patvirtintoje tvarkoje nėra nurodomos jokios išimtys ar ribojimai dėl neteiktinų bankrutuojančios įmonės dokumentų rūšių, jų apimties, priklausomai nuo subjekto, kuriam teikiama atitinkama informacija (tiek valstybinėms institucijoms, tiek kitiems kreditoriams teiktina tokio paties pobūdžio bei apimties informacija), iš esmės skiriasi tik informacijos teikimo pobūdis – valstybės institucijoms atitinkamą informaciją teikiant be atskiro prašymo, kitiems kreditoriams – pateikus prašymą. Paminėtas informacijos teikimo valstybės institucijos ir kitiems kreditoriams skirtumas nelaikytinas esminiu, sudarančiu pagrindą spręsti apie kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimą.
  3. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė atskiruoju skundu nesutikdama tiek su kreditorių susirinkimo patvirtinta informacijos pateikimo, tiek su informacijos vieno lapo kopijos kaina, remiasi tik deklaratyviais argumentais, nenurodydama, jos vertinimu, protingo informacijos pateikimo termino bei pagrįstos informacijos kopijų kainos. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijamu nutarimu nustatytas dokumentų kopijos kainos dydis, kaip ir informacijos pateikimo terminas, nelaikytinas akivaizdžiai neadekvačiu, ypač, kad atitinkamam dokumentų kopijos kainos dydžiui bei informacijos pateikimo terminui pritarė visi kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai.
  4. Apeliantė, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė ar tvarkos 6 punktas yra teisėtas bei pagrįstas, tačiau iš pačios apeliantės pirmosios instancijos teismui teikto skundo matyti, kad jame, kaip beje ir nagrinėjamame apeliantės atskirajame skunde, nepateikiami jokie argumentai, kurie, jos vertinimu, pagrindžia tvarkos 6 punkto neteisėtumą ir nepagrįstumą.
Dėl 2017 m. lapkričio 7 d. ŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 15 – uoju darbotvarkės klausimu
  1. Apeliantės atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad 15.1 – uoju ir 15.2 – uoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais, apjungus bankroto administratoriaus ir Nacionalinės mokėjimo agentūros pasiūlymus, buvo priimti naujos redakcijos nutarimai, kurie nebuvo pateikti susipažinti kitiems bendrovės kreditoriams. Apeliantės teigimu, bendrovės nekilnojamasis turtas gali būti parduotas už mažesnę kainą, nei šiuo metu yra tikroji jo vertė; transporto priemonių komplektais pardavimo kaina buvo nustatyta neatlikus šio turto vertinimo bei nežinant šio turto rinkos vertės; tuo tarpu nepavykus iš varžytynių parduoti lengvojo automobilio, jis vėliau turėtų būti pardavinėjamas už metalo laužo kainą, nors galima nustatyti protingą minimalią kainą, atitinkančią šio turto vertę (nutarimas 15.3 – uoju darbotvarkės klausimu).
  2. Minėta, kad vien ta aplinkybė, jog dominuojantis vienas kreditorius nulemia nutarimo priėmimą, net kai kiti likę kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, nereiškia ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo, priešingai, įstatyme teisėtu nutarimo priėmimu įvardijamas nutarimo priėmimas visų balsų (absoliučia) dauguma nepaisant to, kiek kreditorių sudaro turinčių balsų daugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-606/2012). Kreditorių susirinkimo nutarimai 15.1 – uoju bei 15.2 – uoju darbotvarkės klausimais priimti 81,7508 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių balsais, t. y. nepažeidžiant ĮBĮ 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto balsų daugumos principo.
  3. Apeliantė neįrodinėjo bei neteigė, kad ji iš anksto nebuvo susipažinusi su darbotvarke ir jai nebuvo žinoma, kad 15 – uoju darbotvarkės klausimu bus sprendžiama dėl įmonės turto pardavimo ir kainų nustatymo, kad ji turėjo teisę kreditorių susirinkime dalyvauti tiesiogiai, bet šia teise nepasinaudojo. Pažymėtina, kad ĮBĮ nereguliuojama kreditorių susirinkimo nutarimų projektų, tarp jų ir alternatyvių nutarimų projektų, pateikimo tvarka, tačiau, vadovaujantis kreditorių susirinkimo esme, laikytina, kad iki nutarimo priėmimo susirinkimo iniciatoriai ir dalyviai turi teisę pateikti nutarimų darbotvarkės klausimais projektus, juos svarstyti ir nutarti, balsuoti dėl jų ar ne. Iki kreditorių susirinkimo pradžios kreditoriams turi būti žinoma ir aiški darbotvarkė, t. y. klausimai, kurie bus svarstomi ir dėl kurių bus balsuojama susirinkimo metu tam, kad kreditoriai galėtų realizuoti savo teisę dalyvauti įmonės bankroto procese, pasiruošti susirinkimui, apsispręsti dėl dalyvavimo jame būdo ir kt., tačiau kokie bus pasiekti susitarimai ir kokie bus priimti nutarimai susirinkime, nėra ir negali būti žinomi iki klausimo nagrinėjimo susirinkime pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1253/2012). Aplinkybė, kad apeliantė žinojo, jog 2017 m. lapkričio 7 d. kreditorių susirinkime bus svarstomas klausimas dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo (dėl to ginčo nėra), paneigia jos atskirojo skundo argumentus, susijusius su ginčijamų nutarimų traktavimu kaip siurprizinių.
  4. Atkreiptinas dėmesys, kad net apeliantei iš anksto žinojus alternatyvų nutarimo projektą (kiti kreditoriai, tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę, kreditorių susirinkime, skundo dėl aptariamo kreditorių susirinkimo nutarimo nepateikė), pasiūlytą ir priimtą Nacionalinės mokėjimo agentūros balsais, ir nesutikus su juo, tai nebūtų keitę situacijos, kadangi apeliantė kreditorių susirinkime apskritai nedalyvavo bei nebalsavo, be to, jos finansinio reikalavimo dydis sudaro mažiau nei 0,5 proc. visų bankrutuojančios įmonės patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Taigi, net jeigu būtų laikoma, kad apeliantės neinformavus apie alternatyvų nutarimo projektą buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, jis negalėtų būti laikomas esminiu, suteikiančiu pagrindą naikinti aptariamus kreditorių susirinkimo nutarimus (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1318-381/2015).
  5. Priešingai apeliantės argumentams, pradinės turto kainos nustatymas nelemia kainos, už kurią turtas realiai bus parduotas. Varžytynėse parduodamo turto kaina gali padidėti, jei parduodamas objektas yra patrauklus, norimas potencialiems pirkėjams, atitinkamai jei nustatyta pradinė kaina neatitinka realios rinkos kainos (nėra susidomėjimo, poreikio), turtas bus parduodamas už pasiūlytą mažesnę kainą vykdant nustatytą pardavimo iš varžytynių tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Bankroto administratorius turi pareigą, kylančią iš bendrosios jo pareigos ginti visų kreditorių interesus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas), aktyviai dalyvauti realizuojant turtą, siekti jį tiek varžytynėse, tiek kitais būdais parduoti kuo aukštesne kaina, o teisės aktai nedraudžia ir kitiems kreditoriams, tarp jų ir apeliantei, bendradarbiaujant su bankroto administratoriumi, reklamuoti parduodamą turtą, informuoti potencialius pirkėjus apie jo patrauklumą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1357-330/2017).
  6. Iš apeliantės taip pat ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo 15.4 – uoju darbotvarkės klausimu turinio matyti, kad jame kalbama ne apie konkretaus, o apie viso bendrovės parduodamo turto vertinimą. Taigi, apeliantės argumentai, kuriais ji ginčija minėtą nutarimą, yra prieštaringi pačios apeliantės skundo argumentams, kuriais ji įrodinėjo nustatytų turto pardavimo kainų nepagrįstumą, bei patvirtina pačios apeliantės pozicijos nenuoseklumą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos procesą laimėjusiai šaliai visais atvejais individualiai sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, be kita ko, vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą. Rūpestingas ir apdairus kreditorius, inicijuodamas ginčą dėl kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų, turi suvokti, kad tokiu būdu prisiima riziką atlyginti priešingos šalies bylinėjimosi išlaidas, jei teismo priimtas procesinis sprendimas būtų jam nepalankus. Nors teismas pagal įstatymą kontroliuoja prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, teismų praktikoje iš esmės pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis išlaidomis. Dėl šios priežasties proceso šalis, siekdama kitos šalies advokato pagalbos išlaidų sumažinimo, turi argumentuotai pagrįsti, kodėl konkrečiu atveju teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijų.
  2. Apeliantės teigimu, nagrinėjama byla nėra sudėtinga, tačiau bankroto bylos, kaip ir bankroto proceso metu kilę ginčai, nei Rekomendacijose, nei teismų praktikoje nėra išskirtos kaip mažiau sudėtingos, savaime reikalaujančios mažiau advokato darbo ir laiko sąnaudų. Juo labiau pagrindo bylinėjimosi išlaidų mažinimui nėra dėl paslaugas suteikusių konkrečių, nuolat bendrovei teisines paslaugas teikiančių, asmenų. Taigi, atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiui neviršijant Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.2 punktas), pirmosios instancijos teismui pagrindo jų mažinimui nebuvo.
  3. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė padavė skundą dėl eilės ŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, iš esmės nepateikdama argumentų dėl šių nutarimų neteisėtumo, taip pat nepagrindė savo teisinio suinteresuotumo kreditorių susirinkimo nutarimo 11.2 – uoju darbotvarkės klausimu, kuris šia nutartimi pripažintas naikintinu, panaikinimo, sprendžia, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, neperskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, taip pat atsakovės naudai iš apeliantės priteisti advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, neviršijančias Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių – 353,92 Eur.

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

6Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kuria atmestas apeliantės skundas dėl 2017 m. lapkričio 7 d. ŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 11.2 darbotvarkės klausimu, ir šį klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti 2017 m. lapkričio 7 d. ŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 11.2. darbotvarkės klausimu ir šį klausimą grąžinti iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui.

7Kitą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

8Iš apeliantės UAB prekybos namai „V. V. V.“ atsakovės BŽŪB „Kraštovaizdis“ naudai priteisti 353,92 Eur advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai