Byla e2-1318-381/2015
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „L&M Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje nagrinėjamas ginčas dėl BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2015 m. kovo 17 d. kreditorių susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ priimto nutarimo teisėtumo.

4Pareiškėjas UAB „L&M Vilnius“ skundu prašė panaikinti BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2015 m. kovo 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2 „Dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“, kuriuo nutarta „kartu su visu BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ parduodamu turtu pardavinėti ir teisę į BAUB „Pramonės pastatų valdymas“ naudojamą sklypo dalį (Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties data 2009-04-07, Nr. N01/2009-61, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 13.1243 ha, nuomos terminas 27 metai, o UAB „Pramonės pastatų valdymas“ nuomojamos dalys yra 0.0179 ha ir 1.7116 ha). Įpareigoti bankroto administratorių BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ visą valdomą nekilnojamą turtą pardavinėti komplekse, laisvame pardavime, ne mažiau kaip už paskutinių varžytynių kainą, t. y. 593 240,05 Eur, iš galimų turto pirkėjų rinkti raštiškus pasiūlymus, gautus siūlymus svarstyti kreditorių susirinkime. Pasiūlymų pateikimo terminas ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo skelbimo paskelbimo. Apie parduodamą turtą skelbti www.aruodas.lt“ (toliau – kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu arba ginčijamas nutarimas). Nurodė, kad 2015 m. kovo 17 d. kreditorių susirinkime išimtinai kreditoriaus AB SEB banko balsais buvo priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu, kurio projektą (kaip alternatyvų bankroto administratoriaus kitiems dviem nutarimų projektams) kreditorių susirinkimo metu pasiūlė būtent AB SEB banko atstovas A. G., nors apie šį nutarimo projektą kiti kreditoriai nebuvo informuoti nei administratoriaus pranešime apie 2015 m. kovo 17 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą, nei jo pagrindu pateiktame balsavimo raštu biuletenyje. Tokiu būdu buvo iš esmės pažeistos kreditorių teisės, nes iš anksto kreditorių neinformavus apie trečiąjį alternatyvų nutarimo projektą raštu balsavę kreditoriai neturėjo galimybės dėl jo balsuoti, aptarti jį kreditorių susirinkime, atlikti jo naudingumo įvertinimą. Pareiškėjas skundą grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartimi, nurodydamas, kad AB „SEB lizingas“, būdamas vienu iš kreditorių BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje ir neturėdamas daugumos balsų, ginčijo kreditorių susirinkimo nutarimus iš esmės dėl tų pačių aplinkybių, kurios atitinka pareiškėjo skundo aplinkybes, o teismas jo skundą tenkino, konstatuodamas, kad padaryti procedūriniai pažeidimai buvo esminiai, o priimti nutarimai neteisėti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nurodė, kad procedūrinių reikalavimų pažeidimai laikytini turintys reikšmingą įtaką kreditorių interesams, nes priimtas kreditorių nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu yra tiesiogiai susijęs su kreditoriais, kurie nebuvo informuoti apie alternatyvų AB SEB banko pasiūlymą, kurio pagrindu buvo priimtas ginčijamas nutarimas. Raštu balsavusių kreditorių dalyvavimas gyvai galėjo lemti kitokį skundžiamo nutarimo turinį, todėl vadovaujantis analogiškoje situacijoje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartimi yra pagrindas nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu naikinti.

5Atsakovo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto administratorius atsiliepime į pareiškėjo skundą Vilniaus apygardos teismo prašė pareiškėjo skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu atmesti. Nurodė, kad AB SEB banko alternatyvus nutarimo projektas buvo pateiktas tiesiogiai kreditorių susirinkime, kitų kreditorių, nuomonę reiškusių raštu, informuoti apie šį nutarimo projektą bankroto administratorius neturėjo galimybės. Pareiškėjas, kaip ir kiti kreditoriai, apie šaukiamą kreditorių susirinkimą buvo informuotas pranešimu, kuriame buvo nurodyta, jog antruoju darbotvarkės klausimu bus sprendžiama dėl BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Pareiškėjas pats apsisprendė tiesiogiai susirinkime nedalyvauti, nors pasirinkdamas tokį valios išreiškimo būdą turėjo numatyti, kad kiti kreditoriai galės pareikšti alternatyvius nutarimų projektus dalyvaudami kreditorių susirinkime tiesiogiai. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus pasinaudojo tik pareiškėjas, nors jo finansinis reikalavimas sudaro tik 677,53 Eur iš 1 229 261,09 Eur teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, procentine išraiška sudarančiu 0,055 proc. teismo patvirtintų reikalavimų, todėl pareiškėjo balsavimas dėl nutarimo projekto nebūtų turėjęs įtakos skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimui. Be to, pareiškėjas jokių argumentų dėl nutarimo turinio neteisėtumo ir ekonominio nepagrįstumo nepateikė, o pagal teismų praktiką vien tik procedūriniai pažeidimai nėra pagrindas panaikinti ginčijamą nutarimą.

6Kreditorius AB SEB bankas atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, jog visi kreditorių susirinkimo nutarimų projektai (įskaitant ir alternatyvius projektus), turi būti pateikti kreditoriams iki susirinkimo pradžios. Turi būti aiški tik susirinkimo darbotvarkė ir susirinkime negali būti balsuojama kitais, į darbotvarkę neįtrauktais klausimais. Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie kreditorių susirinkimo darbotvarkę ir svarstomus klausimus, o tai, kad pareiškėjas pasirinko dalyvauti kreditorių susirinkime raštu, nereiškia, kad vykstančiame kreditorių susirinkime negali būti siūlomi alternatyvūs nutarimai paskelbtais darbotvarkės klausimais, o negalėjimas balsuoti dėl tokių alternatyvių projektų teismų praktikoje nelaikomas nei įstatymų, nei raštu balsuojančio kreditoriaus teisių pažeidimu. Be to, pareiškėjas, kurio finansinio reikalavimo dydis sudaro tik 0,055 proc. visų teismo patvirtintų bendrovės kreditorių reikalavimo sumos, nebūtų galėjęs niekaip nulemti balsavimo baigties. AB SEB bankas taip pat nurodė, jog kreditorių susirinkime priimant ginčijamą nutarimą nebuvo atlikta jokių procedūrinių pažeidimų, priešingai, įstatyme teisėtu nutarimo priėmimu įvardijamas nutarimo priėmimas balsų dauguma. Pareiškėjas neįrodinėjo skundžiamo nutarimo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms ar teisės principams, nenurodė, kaip priimtu nutarimu pažeidžiamos kreditorių teisės ir kt. Taip pat nesutiktina, kad nagrinėjamoje situacijoje turi būti vadovaujamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartimi, nes nesutampa bylų faktinės aplinkybės.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjo UAB „L&M Vilnius“ skundo netenkino.

9Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog antruoju darbotvarkės klausimu 2015 m. kovo 17 d. kreditorių susirinkime buvo įrašytas klausimas „Dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“, apie tai buvo informuoti visi kreditoriai pranešimu. Pareiškėjas, žinodamas apie tai, kokie klausimai bus svarstomi kreditorių susirinkime ir būdamas suinteresuotas šiuo darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu, susirinkime nedalyvavo, nors turėjo galimybę dalyvauti susirinkime, jame gauti atitinkamą informaciją ir pareikšti savo poziciją atitinkamai balsuodamas. Teismas pažymėjo, kad iki kreditorių susirinkimo pabaigos nėra aišku, kokie bus pasiekti susitarimai ir kokie bus priimti nutarimai susirinkime, todėl susirinkimo dalyvis, gavęs darbotvarkės klausimus, turi teisę pasirinkti savo teisės realizavimo būdą. Pareiškėjas, pasirinkdamas savo teisę balsuoti raštu, turi prisiimti visą su tuo susijusią riziką.

10Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1042/2013 netaikytina, nes ji susijusi su visai kita situacija, kai kreditorių susirinkime buvo balsuojama iš anksto į darbotvarkę neįtrauktais klausimais.

11Teismas taip pat pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas atitinka įstatymų keliamus procedūrinius reikalavimus, t. y. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas nuostatas, nes susirinkime buvo kvorumas – kreditorių susirinkime balsavusiųjų bendras teismo patvirtintas reikalavimo dydis sudaro 65,790 proc., o skundžiamas nutarimas priimtas 58,808 proc. kreditorių balsų dauguma. Taip pat teismas nurodė, kad net ir laikant, jog buvo padaryti procedūriniai pažeidimai neinformuojant pareiškėjo apie pateiktą alternatyvų nutarimo projektą, pareiškėjo balsavimas kreditorių susirinkime dėl nurodyto kreditorių susirinkimo nutarimo niekaip nebūtų galėjęs pakeisti skundžiamo nutarimo turinio, pareiškėjui turint tik 0,055 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, todėl toks pažeidimas nebūtų laikomas esminiu.

12Pareiškėjas skunde nenurodė, kaip skundžiamas nutarimas galėtų pažeisti jo ar kitų bankrutavusios įmonės kreditorių interesus, nepateikė jokių argumentų dėl skundžiamo nutarimo turinio neteisėtumo ar ekonominio nepagrįstumo.

13Be to, teismo vertinimu, skundžiamo nutarimo teisėtumą patvirtina CK 6.394 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, kuriose įtvirtinta tai, jog pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir nuosavybės teisę į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisę, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis, ką nagrinėjamu atveju AB SEB banko iniciatyva ir buvo nutarta padaryti.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

15Atskiruoju skundu pareiškėjas (apeliantas) UAB „L&M Vilnius“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. pareiškėjo 2015 m. kovo 31 d. skundą dėl BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2015 m. kovo 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas, turėjęs galimybę dalyvauti kreditorių susirinkime bei pareikšti savo poziciją dėl ginčijamo nutarimo, bet ja nepasinaudojęs, turi prisiimti su tuo susijusią riziką. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai neįvertino ir ignoravo pareiškėjo skunde nurodytą precedentinę galią šiai bylai turinčią teismų praktiką, pagal kurią kreditorių susirinkime, priimant sprendimus ir juos įforminant, turi būti derinama kreditorių valia ir negali būti kreditorių dalies inicijuojami tokie kitiems kreditoriams netikėti sprendimai, su kuriais jie nėra supažindinami.
  2. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1042/2013 tenkino pareiškėjo skundą (kreditorių susirinkimo nutarimus pripažino neteisėtais) konstatuodamas, kad ginčijami kreditorių susirinkimo klausimai iš esmės buvo svarbūs, o kreditorių susirinkimuose sujungiami ir atstovaujami visų kreditorių interesai, nes įmonių bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o kreditorių visuma. Priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nagrinėjama situacija yra analogiška 2013 m. kovo 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo priimtai nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-1042/2013, t. y.: 1) nei administratoriaus pranešime apie 2015 m. kovo 17 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą, nei jo pagrindu pateiktame balsavimo raštu biuletenyje nebuvo pateiktas alternatyvus projektas, pagal kurį buvo priimtas ginčijamas nutarimas; 2) neturėdami ginčijamo nutarimo alternatyvaus projekto kreditoriai negalėjo ginti savo teisių ir interesų, kurie, priimant siurprizinius nutarimus, buvo akivaizdžiai pažeisti; 3) nežinodamas alternatyvaus pasiūlymo, apeliantas ir kiti kreditoriai negalėjo įvertinti dalyvavimo tokiame kreditorių susirinkime svarbos ir pasekmių, o dalyvaudami jame raštu, pareikšti prieštaravimų dėl ginčijamo nutarimo; 4) svarstytas klausimas dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo yra akivaizdžiai svarbus visiems kreditoriams; 5) skundžiamas nutarimas priimtas išimtinai apsaugant vieno kreditoriaus AB SEB banko interesus, o ne visų kreditorių bendrus interesus; 6) nors ir AB SEB banko balsai šiuo atveju sudaro 58,808 proc. nuo teismo reikalavimų patvirtintos sumos, tačiau tai yra mažiau nei 2/3 visų balsų ir tai savaime nereiškia, kad balsuojant pakartotinai tuo pačiu klausimu būtų priimtas analogiško turinio sprendimas. Tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-1042/2013 buvo ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai dėl klausimų, kurie nebuvo nurodyti darbotvarkėje, tačiau pateko į darbotvarkės punktą „Kiti klausimai“, niekuo nesiskiria nuo šioje byloje susiklosčiusios situacijos, kuomet yra ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai, kurie nebuvo detalizuoti darbotvarkės punkte „Dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“, nes abiem atvejais raštu balsavę kreditoriai lygiai taip pat nežinojo siurprizinių nutarimų projektų.
  3. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje analogiškoje situacijoje nesivadovaudamas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartimi, pažeidė imperatyvą, jog vienodos bylos turi būti sprendžiamos vienodai, nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų.

16Atsiliepimuose į atskirąjį skundą bankroto administratorius ir AB SEB bankas sutinka su pirmosios instancijos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartyje nurodytais argumentais ir teismo priimtu procesiniu sprendimu, prašo minėtą nutartį palikti nepakeistą, o apelianto atskirąjį skundą atmesti. Kadangi AB SEB banko atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai iš esmės sutampa su nurodytais atsiliepime į pareiškėjo skundą, o bankroto administratorius papildomai atsiliepime į atskirąjį skundą jų nebekartojo, nurodydamas, kad palaiko pirmosios instancijos teismui pateiktuose paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, apeliacinės instancijos teismas bankroto administratoriaus ir AB SEB banko atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentų, kurie išdėstyti prie ginčo esmės, nebekartoja.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2015 m. kovo 17 d. kreditorių susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo pripažinimo negaliojančiu netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė, bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla, įmonės likvidavimas, parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas, turto pardavimo kainos tvirtinimas (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

21Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. Tokia kreditoriui suteikta teisė reiškia ne tik tai, kad ši teisė įgyvendinama kiekvieno kreditoriaus nuožiūra, bet ir tai, jog turi būti laikomasi šiame įstatyme nustatytų procedūrų, nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014). Taigi, nurodytos ĮBĮ normos ir teisminė praktika suponuoja išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5straipsnis) bei kreditorių ar/ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012).

22Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad apeliantas su skundu į Vilniaus apygardos teismą, o vėliau – su atskiruoju skundu į Lietuvos apeliacinį teismą kreipėsi dėl kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu, remdamasis pirmuoju kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo pagrindu, t. y. dėl ginčijamo nutarimo priėmimo procedūrinių pažeidimų, tačiau nekėlė klausimo dėl priimto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu turinio ekonominio (ne)naudingumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, tikrina, ar kreditorių susirinkime, kurio metu priimtas skundžiamas nutarimas, buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, o juos nustačius – įvertina, ar jie laikytini esminiais, t. y. sudarančiais pagrindą ginčijamą nutarimą, o kartu ir pirmosios instancijos teismo nutartį, panaikinti. Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje, nurodant, jog net nustačius tam tikrus teisės aktų ar minėtų principų pažeidimus, kreditorių susirinkimo nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi/gali turėti pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje b yloje Nr. 3K-3-514/2012).

23Byloje nustatytos ir šalių neginčijamos toliau nurodytos faktinės bylos aplinkybės. 2015 m. kovo 17 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame antruoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas „Dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“. Kreditoriai, tarp jų ir apeliantas, buvo tinkamai informuoti apie 2015 m. kovo 17 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą - apeliantui 2015 m. kovo 12 d. elektroninio pašto pranešimu buvo pateiktas darbotvarkės priedas, kuriame nurodyti darbotvarkės klausimai su administratoriaus siūlymais, tarp jų ir klausimas dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo, kartu bankroto administratoriui pateikiant pasiūlymus dėl turto pardavimo ir kainų nustatymo (pirmas pasiūlymas – įpareigoti bankroto administratorių vykdyti neatšauktą 2013 m. liepos 16 d. kreditorių komiteto nutarimą, pagal kurį turtas bus parduodamas komplekse laisvame pardavime už 202 734,01 Eur, kas atitinka 700 000,00 Lt sumą, o turto nepardavus per 1 mėn. nuo paskelbimo apie pardavimą sušaukti kreditorių susirinkimą; antras pasiūlymas – BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ valdomą nekilnojamą turtą pardavinėti komplekse laisvame pardavime už didžiausią pasiūlytą kainą, iš galimų pirkėjų rinkti raštiškus pasiūlymus, gautus siūlymus svarstyti kreditorių susirinkime. Nustatyti, kad skelbiant apie parduodamą turtą būtų nurodoma sąlyga, kad atsiskaitymo terminas ne ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, o pasiūlymo pateikimo terminas – ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo skelbimo paskelbimo). 2015 m. kovo 17 d. kreditorių susirinkime tiesiogiai dalyvavo tik kreditorius AB SEB bankas, turintis 58,808 proc. visų patvirtintų atsakovo finansinių reikalavimų sumos. Apeliantas, kurio teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 0,055 proc., į kreditorių susirinkimą neatvyko, t. y. pasinaudojo teise balsuoti raštu. 2015 m. kovo 17 d. kreditorių susirinkimo metu vienintelio AB SEB banko balsais buvo priimtas nutarimas pagal AB SEB banko atstovo pasiūlytą alternatyvų įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo siūlymą (projektą), su kuriuo kiti kreditoriai, balsavę raštu, neturėjo galimybės susipažinti.

24Apeliantas nurodo, kad tokiu būdu priimtas nutarimas dėl įmonės turto pardavimo ir kainų nustatymo, kai su jo alternatyviu projektu nebuvo supažindinti kiti kreditoriai, pažeidė jo ir kitų kreditorių teises, kadangi kreditoriai neturėjo galimybės dėl jo balsuoti ir pan., o kreditorių dalyvavimas gyvai, priimant ginčijamą nutarimą, galėjo lemti kitokį skundžiamo nutarimo turinį. Savo poziciją apeliantas grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1042/2013, nurodydamas, kad teismas turėjo ja vadovautis nagrinėjamoje byloje, kaip teisminiu precedentu. Taigi, iš esmės atskirojo skundo pagrindą sudaro argumentai, susiję su apelianto, kaip atsakovo kreditoriaus, teisės dalyvauti priimant sprendimus įmonės bankroto procese, pažeidimu bei teisminės praktikos, suformuluotos Lietuvos apeliacinio teismo konkrečioje byloje, nesilaikymu nagrinėjamoje situacijoje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su apelianto atskirajame skunde išdėstyta pozicija.

25Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad be kitų ĮBĮ įtvirtintų kreditorių susirinkimo teisių bankroto procese pagal ĮBĮ 22 straipsnio 4 dalį kreditorių susirinkimui suteikta teisė spręsti dėl kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad kreditorių susirinkimas būtų patvirtinęs kreditorių susirinkimo sušaukimo ir pravedimo tvarką. Dėl to, sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo pažeistos nutarimo priėmimo procedūros, turi būti vadovaujamasi ĮBĮ nustatyta kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka.

26Reikalavimai kreditorių susirinkimui sušaukti ir nutarimui priimti dėl klausimų, priskirtų kreditorių susirinkimo kompetencijai, išdėstyti ĮBĮ 22-24 straipsniuose. Teismui nagrinėjant skundus dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkime nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos.

27ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Tame pačiame straipsnyje įtvirtinta kreditorių teisė raštu išreikšti nuomonę dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo nutarimo, t. y. kreditoriai turi teisę pasirinkti, kokiu būdu dalyvauti susirinkime ir įgyvendinti savo, kaip kreditoriaus teisę, spręsti su bankrutuojančia įmone susijusius klausimus. Jeigu nutarimui priimti susirinkime nepakako balsų, administratorius per 15 dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą, kuriame nutarimus galima priimti tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę (ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalis). Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 straipsnio 3 dalis).

28Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2015 m. kovo 17 d. vykusiame kreditorių susirinkime ginčijamas nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nepažeidžiant ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto balsų daugumos principo, kadangi, kaip minėta, AB SEB banko patvirtintas finansinis reikalavimas sudarė 58,808 proc. visų atsakovo bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nėra aptarta situacija, kai daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos turi vienas kreditorius, kurio balsais ir priimamas nutarimas, tačiau vien ta aplinkybė, kad toks dominuojantis vienas kreditorius nulemia nutarimo priėmimą, net kai kiti likę kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, nereiškia ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo, priešingai, įstatyme teisėtu nutarimo priėmimu įvardijamas nutarimo priėmimas visų balsų (absoliučia) dauguma nepaisant to, kiek kreditorių sudaro turinčių balsų daugumą. (LAT 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-606/2012).

29Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantas, iš anksto susipažinęs su darbotvarke ir žinodamas, kad antruoju darbotvarkės klausimu bus sprendžiama dėl įmonės turto pardavimo ir kainų nustatymo, turėjo teisę kreditorių susirinkime dalyvauti tiesiogiai, bet šia teise nepasinaudojo. Kaip teisingai nurodė AB SEB bankas, ĮBĮ nereguliuojama kreditorių susirinkimo nutarimų projektų, tarp jų ir alternatyvių nutarimų projektų, pateikimo tvarka, tačiau, vadovaujantis kreditorių susirinkimo esme, laikytina, kad iki nutarimo priėmimo susirinkimo iniciatoriai ir dalyviai turi teisę pateikti nutarimų darbotvarkės klausimais projektus, juos svarstyti ir nutarti, balsuoti dėl jų ar ne. Iki kreditorių susirinkimo pradžios kreditoriams turi būti žinoma ir aiški darbotvarkė, t. y. klausimai, kurie bus svarstomi ir dėl kurių bus balsuojama susirinkimo metu tam, kad kreditoriai galėtų realizuoti savo teisę dalyvauti įmonės bankroto procese, pasiruošti susirinkimui, apsispręsti dėl dalyvavimo jame būdo ir kt., tačiau kokie bus pasiekti susitarimai ir kokie bus priimti nutarimai susirinkime, nėra ir negali būti žinomi iki klausimo nagrinėjimo susirinkime pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis, c. b. Nr. 2-1253/2012). Aplinkybė, jog apeliantas žinojo, kad 2015 m. kovo 17 d. kreditorių susirinkime bus svarstomas klausimas dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo (dėl to ginčo nėra), paneigia apelianto atskirojo skundo argumentus, susijusius su ginčijamo nutarimo traktavimu kaip siurprizinio.

30Taip pat teisiškai nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas dėl kreditorių nutarimų priėmimo tvarkos, vykstant pakartotiniam kreditorių susirinkimui. Apeliantas nurodo, kad nors AB SEB banko balsai nagrinėjamu atveju sudaro daugiau nei pusę teismo reikalavimų patvirtintos sumos, tačiau tai yra mažiau nei 2/3 visų balsų, todėl savaime nereiškia, kad balsuojant pakartotinai tuo pačiu klausimu būtų priimtas analogiško turinio sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮBĮ 24 straipsnio 3 dalyje, nustatančioje pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarką, nereikalaujama kvalifikuotos balsų daugumos, t. y. nutarimo priėmimui užtenka daugiau kaip pusės (o ne 2/3, kaip teigia apeliantas) susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Dėl to net apeliantui iš anksto žinojus alternatyvų nutarimo projektą, pasiūlytą ir priimtą AB SEB banko, ir nesutinkant su juo, tai nebūtų keitę situacijos, nes, kaip minėta, apelianto finansinio reikalavimo dydis sudaro tik 0,055 proc. visų bankrutuojančios įmonės patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Nurodyti argumentai patvirtina ir pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad net jei būtų laikoma, jog apelianto neinformavus apie alternatyvų nutarimo projektą buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, jis negalėtų būti laikomas esminiu, suteikiančiu pagrindą naikinti kreditorių susirinkimo nutarimą.

31Pažymėtina, kad apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, argumentus teikia ne tik savo, bet ir kitų kreditorių vardu, nurodydamas, kad jis ir kiti kreditoriai negalėjo įvertinti dalyvavimo tokiame kreditorių susirinkime svarbos ir pasekmių, o dalyvaudami jame raštu - pareikšti prieštaravimų dėl ginčijamo nutarimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantas turėtų įgaliojimą kalbėti kitų kreditorių vardu, juos atstovauti, be to, ta aplinkybė, kad kiti kreditoriai nesikreipė į teismą dėl ginčijamo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad kiti kreditoriai nemanė esant procedūrinių skundžiamo nutarimo priėmimo pažeidimų, varžančių jų teises.

32Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad skundžiamas nutarimas priimtas išimtinai apsaugant vieno kreditoriaus AB SEB banko interesus, nenurodė, kaip pasireiškė kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimas. Kaip matyti, ginčijamas nutarimas iš esmės yra modifikuotas bankroto administratoriaus pateiktų pirmojo ir antrojo pasiūlymų variantas. Be to, nors nagrinėjamu atveju nutarimas nėra ginčijamas dėl jo ekonominio (ne)pagrįstumo, tačiau jame nustatyta didesnė turto pardavimo kaina - 593 240,05 Eur (pirmajame administratoriaus siūlyme nurodyta 202 734,01 Eur pardavimo kaina). Savo ruožtu bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kaina tiesiogiai susijusi su finansinių reikalavimų patenkinimo mastu. Tai iš dalies paneigia atskirojo skundo argumentus dėl kreditorių interesų pažeidimo. Taip pat, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skundžiamo nutarimo teisėtumą patvirtina ir CK 6.394 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, kuriose nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir nuosavybės teisę į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisę, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis.

33Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1042/2013.

34Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos.

35Negalima sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1042/2013, kuria remiasi apeliantas, nustatytos faktinės aplinkybės atitinka nagrinėjamos bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo ja vadovautis sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-1042/2013 nustatė, kad kreditorių susirinkimo darbotvarkėje nebuvo numatytas klausimų, kuriais buvo priimti skundžiami nutarimai, svarstymas, o 9-uoju punktu buvo numatyta svarstyti „Einamuosius klausimus“, nors šiuo darbotvarkės klausimu iš tiesų buvo svarstyti bankrutuojančiai įmonei svarbūs, esminę reikšmę turintys klausimai, taip pažeidžiant kreditorių teisę susipažinti su darbotvarke, pateikti savo nuomonę bei balsuoti. Taigi, aptartoje situacijoje kreditorių susirinkimo priimti nutarimai buvo skundžiami dėl to, kad jų svarstymas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę. Nagrinėjamoje situacijoje darbotvarkėje aiškiai nurodyta, kad antruoju darbotvarkės klausimu bus svarstomas įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo klausimas. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti su atskirojo skundo argumentu, kuriuo sugretinamos ir pateikiamos kaip analogiškos minėtos situacijos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmuoju atveju kreditoriai nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti, kokie klausimai bus svarstomi pagal darbotvarkės punktą „Einamieji klausimai“, todėl priimti nutarimai, turėję didelę reikšmę įmonės bankroto procese, teismo pripažinti siurpriziniais, o apie jų svarstymą neinformavus kreditorių, konstatuotas pastarųjų teisėtų interesų pažeidimas. Nagrinėjamu atveju ginčijamas nutarimas priimtas dėl darbotvarkės antrajame punkte įtraukto klausimo, kuris suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl jo pagrindu priimtas nutarimas negali būti laikomas netikėtu kreditoriams.

36Remdamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo klausimą, tinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ normas, reglamentuojančias kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarką bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2015... 4. Pareiškėjas UAB „L&M Vilnius“ skundu prašė panaikinti BUAB... 5. Atsakovo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto administratorius... 6. Kreditorius AB SEB bankas atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjo UAB... 9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje neginčijamai nustatyta,... 10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyta Lietuvos... 11. Teismas taip pat pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo metu priimtas... 12. Pareiškėjas skunde nenurodė, kaip skundžiamas nutarimas galėtų pažeisti... 13. Be to, teismo vertinimu, skundžiamo nutarimo teisėtumą patvirtina CK 6.394... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai... 15. Atskiruoju skundu pareiškėjas (apeliantas) UAB „L&M Vilnius“ prašo... 16. Atsiliepimuose į atskirąjį skundą bankroto administratorius ir AB SEB... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo... 20. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos kreditorių susirinkimui... 21. Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą kreditoriai, kurių reikalavimus... 22. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad apeliantas su skundu į Vilniaus... 23. Byloje nustatytos ir šalių neginčijamos toliau nurodytos faktinės bylos... 24. Apeliantas nurodo, kad tokiu būdu priimtas nutarimas dėl įmonės turto... 25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad be kitų ĮBĮ įtvirtintų... 26. Reikalavimai kreditorių susirinkimui sušaukti ir nutarimui priimti dėl... 27. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimas... 28. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2015 m. kovo 17 d. vykusiame... 29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 30. Taip pat teisiškai nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas dėl... 31. Pažymėtina, kad apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo... 32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepateikė įrodymų,... 33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios... 34. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad,... 35. Negalima sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog Lietuvos apeliacinio teismo... 36. Remdamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 37. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 38. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą....