Byla e2-546-381/2017
Dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria patenkintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „VR Elektric“ skundas bei panaikintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS ŠEBA“ kreditorių komiteto 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS ŠEBA“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria patenkintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „VR Elektric“ skundas bei panaikintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS ŠEBA“ kreditorių komiteto 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas.

2Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „VILNIAUS ŠEBA“ (toliau – atsakovė arba BUAB „VILNIAUS ŠEBA“) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta N. M. (toliau – bankroto administratorė).
  2. Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtintas BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 110 910,99 Eur sumai, tarp jų ir kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „VR Elektric“ (toliau – UAB „VR Elektric“) 15 372,94 Eur dydžio finansinis reikalavimas.
  3. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  4. Kreditorė UAB „VR Elektric“ 2016 m. rugsėjo 14 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ 2016 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių komiteto nutarimą ir svarstytą klausimą perduoti įmonės kreditorių komitetui nagrinėti iš naujo.
  5. Kreditorė UAB „VR Elektric“ nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. įvykusiame kreditorių komiteto posėdyje buvo sprendžiamas vienintelis klausimas dėl teisinių paslaugų sutarties sudarymo su bankroto administratorės pasirinktu advokatu ar advokatų kontora ir atlyginimo už suteiktas paslaugas nustatymo. 2016 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniu paštu kreditorė gavo bankroto administratorės siunčiamus dokumentus 2016 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių komiteto posėdžiui. Kartu su 2016 m. rugpjūčio 29 d. balsavimo biuleteniu elektroniniu paštu kreditorė pateikė bankroto administratorei pastabas dėl kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkės klausimo suderinamumo su įmonės bei jos kreditorių interesais bei bankroto administratorės pateiktos informacijos išsamumo, tačiau į pateiktas pastabas atsižvelgta nebuvo. Posėdžio metu buvo priimtas nutarimas įpareigoti bankroto administratorę sudaryti teisinių paslaugų sutartį su jos pasirinktu advokatu ar advokatų kontora, nustatant, kad už suteiktas teisines paslaugas bus mokamas ne didesnis kaip 50 procentų honoraras, skaičiuojamas nuo įmonės naudai priteistos ir išieškotos sumos. Siųsdama kreditoriams pranešimus apie 2016 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių komiteto posėdį, bankroto administratorė neatskleidė kreditoriams, kokios naujai paaiškėjusios aplinkybės lėmė tai, jog dėl bankroto administratorės jau patikrintų (ar dar nepatikrintų, tačiau privalomų patikrinti) sandorių būtina organizuoti papildomą auditą. Priimdama sprendimą ginčyti įmonės sandorius, bankroto administratorė praleido ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytą šešių mėnesių terminą sandoriams patikrinti ir atitinkamai ieškiniui P. Š. atžvilgiu pareikšti. Visi ginčytini įmonės sudaryti sandoriai, o taip pat visos bankroto administratorės abejonės dėl tokių sandorių teisėtumo privalėjo atsispindėti bankroto administratorės pateiktoje veiklos ataskaitoje, patvirtintoje 1-ajame įmonės kreditorių susirinkime. Paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybės, tokia informacija privalėjo būti pateikta kreditoriams, kadangi ji yra būtina teisingam, teisėtam ir pagrįstam sprendimui įmonės kreditorių komitete priimti. Bankroto administratorei vengiant tokią informaciją pateikti kreditoriams, kyla pagrįstos abejonės dėl bankroto administratorės nešališkumo ir objektyvumo atliekant įmonės bankroto procedūrą. Bankroto administratorės siūlomas atlyginimas advokatų kontorai, kuris galėtų sudaryti iki 50 proc. įmonės naudai priteistos ir išieškotos sumos, yra visiškai nepagrįstas, neproporcingas ir prieštaraujantis pagrindiniams bankroto proceso principams. Toks bankroto administratorės siūlymas, atsižvelgiant į jos ketinimą bankroto byloje dirbti tik su vienintele advokatų profesine bendrija „Motieka ir Audzevičius“, kelia pagrįstų abejonių dėl bankroto administratorės nešališkumo administruojant bankrutuojančią UAB „VILNIAUS ŠEBA“.
  1. Atsakovė BUAB „VILNIAUS ŠEBA“, atstovaujama bankroto administratorės N. M., pateiktame atsiliepime į kreditorės skundą, prašė jį atmesti.
  1. Atsakovė BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ nurodė, kad informacija apie galimai neteisėtus buvusio įmonės vadovo P. Š. veiksmus, kuomet 2012 metais AB „VILNIAUS ŠEBA“ piniginės lėšos be pagrindo buvo pervestos į TransCorp Commercial LTD sąskaitą, tapo žinoma tik 2016 m. kovo 3 d. Šią informaciją ir atitinkamus dokumentus P. Š. nuo bankroto administratorės nuslėpė, su perduodamais dokumentais nepateikė. Naujai paaiškėjusi informacija negalėjo būti pateikta tvirtinant pirmąją bankroto administratorės ataskaitą, kadangi jos tvirtinimo metu nebuvo žinoma. Bankroto administratorė, susipažinusi su jai perduotais dokumentais, neaptiko jokių duomenų, kad BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ būtų sieję kokie nors sutartiniai ar kitokie santykiai su bendrove TransCorp Commercial LTD. Vertindama gautą informaciją bankroto administratorė turėjo elgtis labai diskretiškai, kadangi tarp kreditorių komiteto narių yra asmenų, kurie artimai bendrauja su buvusiu BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ direktoriumi P. Š., todėl bet koks turimos informacijos atskleidimas apie piniginių lėšų (250 000,00 JAV) pervedimą į TransCorp Commercial LTD galėjo apsunkinti bylinėjimąsi prieš minėtą asmenį. Ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas neprieštarauja viešajam interesui bei bendriesiems teisėms principams. Teismų praktikoje nagrinėtas ne vienas atvejis, kai buvo ginčijamas kreditorių (komiteto) susirinkimo nutarimas skirti tam tikro dydžio sėkmės mokestį advokatui nuo priteistos ir išieškotos sumos, tačiau toks nutarimas nebuvo panaikintas, kai jam pritarė dauguma bankrutuojančios įmonės kreditorių. Nagrinėjamu atveju sėkmės mokestis būtų mokamas tik nuo priteistos ir išieškotos sumos. BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ neturi piniginių lėšų, kurios galėtų būti skirtos advokato paslaugoms apmokėti, todėl tokiu būdu yra taupomos bankrutuojančios įmonės lėšos. Bet kokiu atveju tai nereiškia, kad nagrinėjamu atveju bankroto administratorės pasirinktam advokatui bus sumokėtas sėkmės mokestis, sudarantis 50 procentų nuo priteistos ir išieškotos sumos. Bankroto administratorės pasirinktam advokatui bus sumokėtas protingo dydžio sėkmės mokestis, o nustatant jo dydį bus atsižvelgta į bylos apimtį, įdėto darbo apimtis, pasiektą rezultatą ir kitus svarbius kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto administratorės pasirinktam advokatui gali būti sumokėtas tiek 5 proc., tiek 10 proc., tiek 20 proc. dydžio sėkmės mokestis, o tuo atveju, jeigu ieškinys P. Š. atžvilgiu bus atmestas, atlygis advokatui išvis nebus mokamas, dėl ko bankrutuojanti įmonė jokių išlaidų nepatirs. Jeigu kuriam nors iš įmonės kreditorių kiltų abejonių, kad bankroto administratorės pasirinktam advokatui buvo sumokėtas per didelio dydžio sėkmės mokestis, toks kreditorius, įskaitant pareiškėją, turėtų teisę tokį sandorį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. P. Š. atžvilgiu pareikšto ieškinio suma sudaro net 203 443,58 Eur (neįskaičiuojant prašomų priteisti palūkanų), o visų kreditorių reikalavimų suma yra 111 087,45 Eur, todėl ieškinio tenkinimo atveju visų kreditorių reikalavimai būtų patenkinti visa apimtimi, dėl ko kreditorių interesai nenukentėtų nepriklausomai nuo to, kokio dydžio sėkmės mokestis būtų sumokėtas.
  1. Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepimuose į kreditorės skundą prašė skundą atmesti
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi patenkino BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ skundą – panaikino BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ kreditorių komiteto 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą.
  2. Teismas, remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais procesiniuose dokumentuose ir dalyvaujant teismo posėdžiuose paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi iškėlė UAB „VILNIAUS ŠEBA“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė N. M.. 2015 m. gruodžio 18 d. vyko pirmasis BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ kreditorių susirinkimas, kuriame be kitų nutarimų aštuntu darbotvarkės klausimu buvo nutarta sudaryti kreditorių komitetą, septintu darbotvarkės klausimu nutarta patvirtinti kreditorių susirinkimų (komitetų) sušaukimo tvarką.
  3. Teismas, remdamasis 2016 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolo ir jo priedų duomenimis, nustatė, kad bankroto administratorė kreditorių komiteto nariams išsiuntė pranešimą apie 2016 m. rugpjūčio 29 d. šaukiamą kreditorių komiteto posėdį, kuriame bus svarstomas klausimas dėl teisinių paslaugų sudarymo su bankroto administratorės pasirinktu advokatu ar advokatų kontora ir atlyginimo už suteiktas paslaugas nustatymo, pasiūlė balsavimo raštu biuletenyje nutarimo svarstytinu klausimu projektą. 2016 m. rugpjūčio 29 d. BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ kreditorių komiteto posėdyje, jame dalyvaujant tik kreditorių komiteto pirmininkei – Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei, trims kreditorių komiteto nariams balsavus raštu (dviem – „už“, vienam – „prieš“) buvo priimtas bankroto administratorės pasiūlytas kreditorių komiteto nutarimas.
  4. Spręsdamas, ar buvo laikomasi nustatytos kreditorių komiteto 2016 m. rugpjūčio 29 d. posėdžio sušaukimo, kreditorių dalyvavimo posėdyje, nustatytos posėdžio darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, teismas pripažino, jog BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ pirmojo kreditorių susirinkimo protokole nėra užfiksuota konkreti patvirtinta susirinkimų sušaukimo tvarka, yra tik nuoroda į priedą – bankroto administratorės ataskaitą, kurioje yra nurodyta jos siūloma tvarka. Kadangi pareiškėja 2016 m. gruodžio 14 d. vykusiame posėdyje pripažino, kad kreditoriai pirmajame susirinkime dėl tokios tvarkos balsavo ir jos neginčijo, teismas vertino, jog tokia tvarka nustatyta, kad ir kaip nekvalifikuotai būtų parengti pirmojo kreditorių susirinkimo dokumentai.
  5. Teismas pripažino, kad bankroto administratorė, sušaukdama komiteto posėdį, tokią teisę turėjo ir laikėsi kreditorių komiteto posėdžio sušaukimo terminų. Tuo pačiu teismas sutiko su 2016 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje pareiškėjos atstovų pareikšta pastaba, kad bankroto administratorė pažeidė kreditorių susirinkimų (komitetų) sušaukimo tvarkos 4 punktą, nes kreditorių komiteto nariams pateikė ne visą, su nutarimo projektu susijusią medžiagą, bet apsiribojo tik nekonkretaus turinio informacija. Teismas, nustatęs, kad kreditorių komitetui nebuvo pateikta su nutarimo projektu susijusi medžiaga, sutiko su pareiškėjos skundo teiginiais, jog bankroto administratorė nepateikė nei vienos svarbios priežasties, neatskleidė, kokios naujai paaiškėjusios aplinkybės lėmė tai, jog dėl administratorės jau patikrintų (ar dar nepatikrintų, tačiau kuriems privalomai patikrinti nustatyti terminai pasibaigę) sandorių reikia organizuoti papildomą auditą. Teismas sprendė, kad bankroto administratorei nepateikus kreditorių komiteto nariams konkrečios ir išsamios informacijos svarstomu klausimu, neturėdami visos informacijos, raštu balsavę kreditoriai galėjo būti suklaidinti, ką pripažino ir 2016 m. spalio 25 d. rašte kreditorė UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“. Reikšmingu teismas pripažino ir tai, kad, kaip matyti iš kreditorių komiteto 2016 m. rugpjūčio 29 d. protokolo, komiteto posėdyje svarstant pasiūlytą klausimą, bankroto administratorė pateikė ir kitą, išsamesnę informaciją, kuri raštu balsavusiems kreditoriams nebuvo žinoma, kaip kad nebuvo žinoma ir pareiškėjos nuomonė dėl nutarimo nepagrįstumo.
  6. Teismas vertino, kad administratorei iki kreditorių komiteto posėdžio nepateikus komiteto nariams visos reikšmingos svarstomu klausimu informacijos, konkrečiai nepaaiškinus, dėl kokių priežasčių būtinas teisinis auditas, kad bankroto administratorė kaip šios srities profesionalas tikrai pati nesugeba įvertinti sandorių, galėjo būti priimtas nepagrįstas ir kreditorių interesams prieštaraujantis nutarimas.
  7. Ginčijamą kreditorių komiteto nutarimą, kuriuo kreditoriai įpareigoja bankroto administratorę sudaryti teisinių paslaugų sutartį su jos pasirinktu advokatu ar advokatų kontora, nustatant, kad už suteiktas paslaugas bus mokamas ne didesnis nei 50 procentų honoraras nuo BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ naudai priteistos išieškotos sumos, teismas vertino kaip akivaizdžiai prieštaraujantį kreditorių interesams ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo ir protingumo principams.
  8. Teismas nurodė, kad ĮBĮ nustato, kad bankrutuojančios įmonės administratorius, kaip reikiamą kvalifikaciją ir specialių žinių turintis asmuo gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus; administratoriui už atliekamą darbą yra mokamas atlyginimas.
  9. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, kai ginčijamo kreditorių komiteto nutarimo priėmimą inicijavo bankroto administratorė, o ne patys kreditoriai, tam kad būtų priimtas kreditorių interesus atitinkantis ir protingumo kriterijui neprieštaraujantis nutarimas, turėjo būti išsiaiškinta, ar be bankroto administratorės teikiamų paslaugų būtinos dar ir advokato paslaugos, ar už tokias paslaugas turi būti mokama iš bankroto administratorei skirto atlyginimo, ar kreditoriai sutinka faktiškai didinti administravimui skirtas išlaidas, taip sumažindami kreditorių reikalavimų patenkinimui skirtų lėšų dalį.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde atsakovė BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą atmesti.
  2. Atsakovės atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad bankroto administratorė pažeidė kreditorių susirinkimų (komitetų) sušaukimo tvarkos 4 punkto reikalavimą, nes kreditorių komiteto nariams pateikta ne visa, su nutarimo projektu susijusia medžiaga, apsiribojo tik nekonkretaus turinio informacijos pateikimu. Padarydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad: 1) net trys iš penkių BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ kreditorių komiteto narių balsavo „už“ bankroto administratorės pasiūlytą nutarimo projektą; 2) „prieš“ balsavo tik kreditorė UAB „VR Electric“, kurios teisininkas T. U. primygtinai reikalavo naudotis būtent jo paslaugomis sprendžiant ginčą su buvusiu įmonės vadovu ir akcininku P. Š.; 3) kita kreditorių komiteto narė, t. y. darbuotojų atstovė L. B., kuri yra P. Š. dukra, savo nuomonės nepareiškė. Tai reiškia, kad kreditorių komiteto narių daugumai, įskaitant kreditorių komiteto pirmininką, pateikta informacija buvo pakankama, ką patvirtina faktas, kad šie kreditoriai priimto nutarimo neskundė. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad kreditorių komiteto nariai galėjo būti suklaidinti tėra nepagrįsta prielaida, kuri padaryta remiantis vienintelio pareiškėjo subjektyvia nuomone.
    2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad bankroto administratorė su naujai gauta informacija apie P. Š. machinacijas turėjo elgtis labai diskretiškai, kadangi tarp kreditorių komiteto narių yra L. B. (P. Š. dukra), todėl detalus turimos informacijos atskleidimas apie piniginių lėšų (250 000,00 JAV) pervedimą į TransCorp Commercial LTD būtų apsunkinęs bylinėjimąsi prieš P. Š.. Būtent dėl šios priežasties kreditorių komiteto nariams raštu buvo pateikta tik tokia informacija, kuri neapsunkintų galimo bylinėjimosi prieš buvusį direktorių ir akcininką P. Š., tačiau bankroto administratorė telefonu informavo likusius kreditorių komiteto narius apie turimą informaciją.
    3. Pareiškėja savo nuomonę ginčo klausimu išreiškė pavėlavusi, t. y. balsavimo biuletenį su savo pastabomis persiuntė bankroto administratorei 2016 m. rugpjūčio 29 d., 09:54 val., t. y. jau pasibaigus balsavimo terminui. Tuo atveju, jeigu pareiškėja savo pastabas būtų pateikusi laiku, t. y. iki balsavimo pabaigos, bankroto administratorė kitus kreditorių komiteto narius su šiomis pastabomis neabejotinai būtų supažindinusi, tačiau pasibaigus balsavimui ir kreditorių komiteto nariams balsų dauguma nusprendus pritarti siūlomam nutarimo projektui, kreditorių supažindinimas su pareiškėjo nurodytomis pastabomis tapo neaktualus.
    4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad kreditorių komiteto nutarimas, kuriuo nustatytas atlyginimo dydis už advokato teisines paslaugas, prieštarauja kreditorių interesams, bendriesiems teisės principams. Skundžiamoje teismo nutartyje nėra pagrįsta, kokiu būdu ginčijamo nutarimo priėmimas akivaizdžiai prieštarauja kreditorių interesams ar bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis). Priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, kreditorių komiteto nariai, balsų dauguma priimdami ginčijamą nutarimą, laikė, kad pateikta informacija nutarimui priimti yra pakankama ir pritarė, kad bankroto administratorei yra būtinos ir advokato teisinės paslaugos, ko pasėkoje buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, kuri yra pateikta į bylą. Tai, kad buvo nuspręsta naudotis advokato teisine pagalba nėra neįprastas dalykas vykdant bankroto procedūras, nes daugeliu atvejų bankroto administratoriai neturi juridinio išsilavinimo, o tam tikros bylos yra sudėtingos, reikalaujančios gilių teisinių žinių.
    5. Priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas neprieštarauja bendriesiems teisėms principams, nepažeidžia įmonės kreditorių interesų. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino, kad teismų praktikoje nagrinėtas ne vienas atvejis, kuomet buvo ginčijamas kreditorių (komiteto) susirinkimo nutarimas skirti tam tikro dydžio sėkmės mokestį advokatui nuo priteistos ir išieškotos sumos, tačiau toks nutarimas nebuvo panaikintas, kuomet jam pritarė dauguma bankrutuojančios įmonės kreditorių.
    6. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad atlyginimas advokatui (sėkmės mokestis) ginčo atveju būtų mokamas tik nuo priteistos ir išieškotos sumos. Atsakovė neturi piniginių lėšų, kurios galėtų būti skirtos advokato paslaugoms apmokėti, todėl priėmus tokio pobūdžio nutarimą yra taupomos bankrutuojančios įmonės lėšos. Bankroto proceso metu kreditorių komiteto sprendimu bankroto administratorei buvo paskirtas atlyginimas už visą administravimo laikotarpį (iki įmonės išregistravimo), kuris sudaro 10 000 Eur + mokesčiai, tačiau bankrutuojančioje įmonėje net tokių piniginių lėšų nėra. Taigi, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, kreditoriai aiškiai apsisprendė, kad atlyginimas advokatui bus mokamas tik iš priteistos sumos ir tik tuo atveju, jeigu piniginės lėšos bus išieškotos. Šiuo metu naujai inicijuotoje civilinėje byloje Nr. e2-2497-264/2016 pareikšto ieškinio atsakovams P. Š. ir UAB „Inžinerių inovacijų centras" reikalavimo sumą sudaro net 567 861,11 Eur, todėl ieškinio tenkinimo atveju visi BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ kreditoriniai reikalavimai, kurių bendra suma sudaro 111 087,45 Eur, būtų visiškai padengti.
    7. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju bankroto administratorės pasirinktam advokatui bus sumokėtas sėkmės mokestis, sudarantis 50 proc. nuo priteistos ir išieškotos sumos. Nustatant sėkmės mokesčio dydį bus atsižvelgta į bylos ir įdėto darbo apimtis, pasiektą rezultatą ir kitus svarbius kriterijus, taip pat į tai, kad tuo atveju, jeigu kuris nors iš kreditorių manys, kad bankroto administratorės pasirinktam advokatui bus nustatytas per didelis atlygis, jis turės teisę tokį susitarimą ginčyti įstatyme nustatyta tvarka.
  1. Kreditorė UAB „VR Elektric“ atsiliepime į bankroto administratorės atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
  2. Kreditorės UAB „VR Elektric“ atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad bankroto administratorė 2016 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių komiteto posėdžiui pateikė ne visą ir nekonkrečią su nutarimo projektu susijusią medžiagą bei apsiribojo tik abstraktaus pobūdžio pareiškimais, iš kurių kreditoriai negalėjo tinkamai įvertinti būtinybės samdyti profesionalų advokatą ir jam mokėti neapibrėžtą iki 50 proc. skaičiuojant nuo priteistos ir išieškotos sumos dydžio honorarą (atlygį).
    2. Bankroto administratorė, teigdama, kad apie 250 000,00 JAV vertės sandorį jai tapo žinoma tik 2016 m. kovo 3 d., nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bankroto administratorė nuslėpė ir kitą aktualią informaciją apie 380 000,00 JAV dolerių sumą, kurią turėjo gauti BUAB „VILNIAUS ŠEBA“, tačiau pinigai buvo pervesti į UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ atsiskaitomąją banko sąskaitą, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale. Šią aplinkybę bankroto administratorė atskleidė tik atskirajame skunde, ją slėpė ir iki šiol slepia ne tik nuo kreditorių, bet ir nuo pirmosios instancijos teismo. Tokie bankroto administratorės veiksmai yra aiškiai nesąžiningai, nepateisinai ir visiškai nesuderinami su kreditorių interesais bei prieštarauja bendriesiems teisiniams principams (CK 1.5 straipsnis), ką teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas.
    3. Bankroto administratorė, ignoruodama tai, kad pirmosios instancijos teismas panaikino ginčijamą kreditorių komiteto nutarimą, panaikinto kreditorių komiteto nutarimo pagrindu sudarė su jos pasirinkta advokatų kontora teisinių paslaugų sutartį, kas pažeidžia įmonės kreditorių, įskaitant kreditoriaus UAB „VR Electric“, turtinius interesus.
    4. Bankroto administratorė taip pat nutylėjo kitą esminę aplinkybę apie teisme jau inicijuotą 567 861,11 Eur vertės civilinę bylą Nr. e2-2497-264/2016 atsakovams P. Š. ir UAB „Inžinerinių inovacijų centras“, kas neabejotinai įrodo bankroto administratorės asmeninį suinteresuotumą samdyti tik jos pasirinktą advokatų kontorą ir pastarajai mokėti neapibrėžto dydžio ir ženklų iki 50 proc. priteistos ir išieškotos sumos dydžio atlyginimą. Siekiant užkirsti kelią nesąžiningiems ir neskaidriems susitarimams tarp administratorės ir jos pasirinktos advokatų kontoros, administratorė turėjo kreiptis bent į tris teisines paslaugas teikiančius subjektus (advokatų kontoras ar teisinių paslaugų įmones), kad šios pateiktų savo komercinius pasiūlymus dėl sandorių analizės, procesinių dokumentų parengimo ir bendrovės atstovavimo teisme kaštų, tačiau administratorė to nepadarė. Kreditorė UAB „VR Electric“, siekdama įrodyti bankroto administratorės pasirinktos advokatų kontoros – advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ – neprotingą įkainį, siekiantį iki 50 proc. išieškotos sumos, pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie kreditoriaus apklaustų trijų advokatų kontorų paslaugų galimas kainas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tokius kreditoriaus UAB „VR Electric“ duomenis, spręsdamas klausimą dėl bankroto administratorės pasirinktos advokatų kontoros neprotingai didelio įkainio.

4IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas kreditorės UAB „VR Electric“ skundas bei panaikintas BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ kreditorių komiteto 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

6Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo

  1. Apeliantė BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – UAB „VILNIAUS ŠEBA“ ir PGUĮ „B. R.“ susitarimą dėl 380 000 JAV dolerių pervedimo į UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ sąskaitą bei mokėjimo pavedimą, antstolės Daivos Milevičienės 2016 m. lapkričio 22 d. pažymą, kreditorės UAB “VR Electric” pranešimą dėl balsavimo raštu biuletenio išsiuntimo bankroto administratorei. Naujai pateiktus įrodymus apeliantė prašo prijungti prie bylos bei vertinti atskirojo skundo nagrinėjimo metu. Kreditorė UAB „VR Electric“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės naujų įrodymų nepriimti, kadangi šiuos įrodymus apeliantė turėjo galimybę pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
  2. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, bei vertinama ar nauji įrodymai gali turėti įtakos apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamų aplinkybių vertinimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).
  3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla ir joje keliamais klausimais, taip pat atsižvelgęs į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, sprendžia, kad naujai pateikti įrodymai priimami ir vertinami nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

7Dėl kreditorių komiteto kompetencijos ir jo nutarimų teisminės kontrolės

  1. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, jie privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Teismo paskirtas administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3, 6 punktai). Tačiau pagal ĮBĮ 23 straipsnio 6 dalies nuostatą klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.) sprendžia kreditorių susirinkimas, kuris nustato ir kreditorių komiteto teises (ĮBĮ 25 straipsnio 3 dalis). Jeigu kreditorių susirinkimas nenusprendė kitaip, tai kreditorių komitetas iš esmės turi tokius pačius įgaliojimus, kaip ir kreditorių susirinkimas. Pagal ĮBĮ 25 straipsnio 2 dalį kreditorių komitetas kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų. Taigi, būtent kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip įmonės ūkinės komercinės veiklos tęsimas ar nutraukimas, administravimo išladų sąmatos ir administratoriaus veiklos ataskaitų tvirtinimas, įmonės likvidavimas ar taikos sutarties sudarymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011, 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015).
  2. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina. Šios taisyklės taikytinos taip pat sprendžiant dėl kreditorių komiteto priimtų nutarimų teisėtumo, kadangi kreditorių komitetas įgyvendina kreditorių susirinkimui priskirtus įgaliojimus.

8Dėl BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ kreditorių komiteto 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo teisėtumo

  1. Bylos nagrinėjimo metu kreditorė UAB „VR Electric“ savo nesutikimą su BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ kreditorių komiteto 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu dėl teisinių paslaugų sutarties sudarymo ir atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas, iš esmės grindė argumentais, kad bankroto administratorė, šaukdama ginčo kreditorių komiteto susirinkimą, nepateikė kreditoriams išsamios informacijos apie naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl galimai neteisėto bankrutuojančios įmonės sudaryto sandorio, kad bankroto administratorė praleido ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytą šešių mėnesių terminą įmonės sandoriams ginčyti, kad bankroto administratorės siūlomas atlyginimas advokatui yra visiškai nepagrįstas, neproporcingas ir prieštaraujantis pagrindiniams bankroto proceso principams.
  2. Pirmosios instancijos teismas sutiko su nurodytais kreditorės UAB „VR Elevtric“ argumentais bei sprendė, kad bankroto administratorė pažeidė kreditorių susirinkimų (komitetų) sušaukimo tvarkos 4 punktą, nes kreditorių komiteto nariams pateikė ne visą su nutarimo projektu susijusią medžiagą, apsiribojo tik nekonkretaus turinio informacija apie šaukiamą posėdį, taip pat veikė priešingai įmonės ir jos kreditorių interesams, siūlydama neapibrėžtą atlygį tretiesiems asmenims už bankrutuojančiai įmonei siūlomas teikti paslaugas.
  3. Apeliantė, nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tvirtina, kad kreditorių komiteto narių daugumai pateikta informacija apie planuojamą posėdį ir jo darbotvarkę buvo pakankama, ką jie patvirtino priimdami ginčijamą nutarimą, nustatytas atlyginimas advokatui nepažeidžia įmonės ir jos kreditorių interesų, nes ginčo atveju būtų mokamas tik nuo priteistos ir išieškotos sumos.
  4. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apeliantės argumentams, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas bylos nagrinėjimui aplinkybes: 1) susijusias su bankroto administratorės sužinojimu apie galimai neteisėtus įmonės sandorius; 2) susijusias su priežastimis, dėl kurių kreditorių komiteto nariams nebuvo pateikta detali informacija apie planuojamą inicijuoti teisminį procesą buvusio įmonės vadovo atžvilgiu; 3) susijusias su atsiskaitymu su bankroto administratorės pasirinktu advokatu už įmonei suteiktas teisines paslaugas. Tinkamai neįvertinęs nurodytų esminių nagrinėjamai bylai aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog bankroto administratorė pažeidė kreditorių susirinkimų (komitetų) sušaukimo tvarkos 4 punktą, dėl ko kreditorių komitetas priėmė įmonės ir jos kreditorių interesų neatitinkantį nutarimą.
  5. Bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, jo teisės ir pareigos reglamentuotos ĮBĮ 11 straipsnyje. Administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esančias lėšas ir jomis disponuoja. Jis privalo užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovauja ūkinei-komercinei veiklai, turi pareigą ginti visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesus, organizuoti ir vykdyti visus būtinus bankroto procedūros darbus. Administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2459/2011, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-778/2012).
  6. ĮBĮ 22 straipsnis, reglamentuojantis kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką, numato, kad kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas. Kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 22 straipsnio 4 dalis). BUAB “VILNIAUS ŠEBA” kreditorių susirinkimų (komitetų) sušaukimo tvarkos 4 punkte numatyta, kad pranešimą apie kreditorių susirinkimo sušaukimą, nutarimų projektus bei visą su tuo susijusią medžiagą bankroto administratorė įteikia kreditoriams pasirašytinai arba išsiunčia registruotu laišku likus ne mažiau kaip penkioms kalendorinėms dienoms iki susirinkimo dienos. Jeigu kreditorius ar jo įgaliotas asmuo yra pateikęs prašymą pranešimus siųsti elektroniniu paštu ir faksu, tokiu atveju pranešimą apie kreditorių susirinkimo sušaukimą bankroto administratorė išsiunčia kreditoriaus ar jo įgalioto asmens nurodytu elektroninio pašto adresu ar faksu likus ne mažiau kaip penkioms kalendorinėms dienoms iki susirinkimo dienos. Taip informavus kreditorių laikoma, kad jis informuotas tinkamai. BUAB “VILNIAUS ŠEBA” kreditorių susirinkimų (komitetų) sušaukimo tvarkos 7 punkte numatyta, kad pranešime apie kreditorių susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta: įmonės pavadinimas, kreditorių susirinkimo data, laikas ir vieta, kreditorių susirinkimo darbotvarkė, kreditorių susirinkimo medžiaga ir nutarimų projektai (biuletenis balsuoti raštu), kreditorių susirinkimo iniciatoriai.
  7. Bylos duomenys patvirtina, kad bankroto administratorė 2016 m. rugpjūčio 22 d. išsiuntė kreditoriams pranešimą apie 2016 m. rugpjūčio 29 d. šaukiamą BUAB “VILNIAUS ŠEBA” kreditorių komiteto susirinkimą. Išsiųstame pranešime bankroto administratorė nurodė visą tvarkos 4 punkte reikalaujamą informaciją, taip pat pateikė kreditoriams balsavimo raštu biuletenius. Byloje neginčijamos aplinkybės, kad kreditorė UAB „VR Electric“ bankroto administratorės pranešimą apie 2016 m. rugpjūčio 29 d. šaukiamą BUAB “VILNIAUS ŠEBA” kreditorių komiteto susirinkimą gavo laiku ir tinkamu būdu (elektroniniu paštu), kreditorių komiteto susirinkime nedalyvavo, pateikė balsavimo raštu biuletenį. Kreditorė UAB „VR Electric“ procedūrinį kreditorių informavimo pažeidimą iš esmės sieja tik su aplinkybe, kad jai nebuvo pateikta išsami informacija apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, susijusias su galimai neteisėtais buvusio įmonės vadovo P. Š. veiksmais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje individualioje situacijoje detalios informacijos apie naujai paaiškėjusias aplinkybes nepateikimas raštu visiems įmonės kreditoriams buvo pateisinamas bei nesudaro pagrindo išvadai, jog buvo pažeista įmonės kreditorių komiteto informavimo tvarka.
  8. Bylos nagrinėjimo metu bankroto administratorė pateikė pirmosios instancijos teismui išsamius paaiškinimus, kad su naujai gauta informacija apie buvusio įmonės vadovo P. Š. galimai neteisėtus veiksmus turėjo elgtis labai diskretiškai, kadangi tarp kreditorių komiteto narių yra L. B., kuri yra P. Š. dukra. Sutiktina su apeliante, kad nagrinėjamoje situacijoje detalus turimos informacijos atskleidimas apie piniginių lėšų (250 000,00 JAV) pervedimą į TransCorp Commercial LTD galėjo apsunkinti bylinėjimąsi prieš P. Š., kas neatitiktų įmonės ir jos kreditorių interesų. Esant tokiai situacijai bankroto administratorė visiškai pagrįstai priėmė sprendimą suteikti kreditoriams visą tvarkoje reikalaujamą informaciją, neatskleidžiant esminių aplinkybių, susijusių su buvusio įmonės vadovo galimais neteisėtais veiksmais, kurių atskleidimas galėtų pakenkti busimam bylinėjimuisi. Tokie bankroto administratorės veiksmai jokiu būdu negali būti vertinami kaip neteisėti ar nesąžiningi, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, kadangi atitiko pačios įmonės ir visų jos kreditorių interesus. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad detalios informacijos kreditorių komiteto nariams neatskleidimas sutrukdė pastariesiems priimti jų valią atitinkančius sprendimus ar galimai juos suklaidino, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad net trys iš penkių kreditorių komiteto narių balsavo „už“ bankroto administratorės pasiūlytą nutarimo projektą, „prieš“ balsavo tik kreditorius UAB „VR Electric“, kuris savo balsavimo raštu biuletenį pateikė jau pasibaigus biuletenių pateikimo terminui. Kreditorių komiteto narė L. B., kuri yra P. Š. dukra, savo nuomonės nepareiškė. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kreditorių komiteto narių daugumai, įskaitant kreditorių komiteto pirmininką, bankroto administratorės pateikta informacija buvo pakankama teisingo sprendimo priėmimui. Be to, pati kreditorė UAB „VR Electric“, teigdama, kad bankroto administratorės pranešimas nebuvo pakankamai informatyvus, nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į bankroto administratorę su prašymu dėl papildomos informacijos ar paaiškinimų pateikimo.
  9. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte, nustatančiame bankroto administratoriaus pareigą patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, įtvirtinta nuostata, pagal kurią laikoma, kad bankroto administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2015). Nuo šio momento skaičiuojama ieškinio senaties termino eiga reikalavimams dėl sandorių nuginčijimo pareikšti. Kitiems bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams, tarp jų ir reikalavimams dėl žalos atlyginimo, taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, t. y. šis terminas skaičiuojamas nuo admnistratoriaus sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie įmonės ir jos kreditorių teisių pažeidimą.
  10. Bylos nagrinėjimo metu bankroto administratorė paaiškino, kad tik 2016 m. kovo 3 d. gavo informaciją apie galimai neteisėtus buvusio įmonės vadovo P. Š. veiksmus, kad BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ piniginės lėšos be pagrindo buvo pervestos į TransCorp Commercial LTD sąskaitą. Šioms aplinkybėms pagrįsti bankroto administratorė pateikė PGUĮ „B. R.“ pranešimą ir mokėjimo pavedimą. Byloje nėra duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad informacija ir dokumentai apie nurodytus buvusio įmonės vadovo galimai neteisėtus veiksmus bankroto administratorei buvo pateikti anksčiau nei 2016 m. kovo 3 d., todėl vien kreditorės UAB „VR Electric“ subjektyvūs teiginiai ir samprotavimai, kad tokia informacija bankroto administratorė disponavo anksčiau, nesudaro pagrindo išvadai, jog bankroto administratorė praleido ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytą šešių mėnesių terminą. Be to, įstatymas nedraudžia administratoriui, gavus naujos informacijos, kelti klausimą dėl sandorių ginčijimo ar žalos priteisimo ir pasibaigus minėtoje normoje šešių mėnesių terminui (ar pratęstam vienerių metų terminui), svarbu įvertinti, ar yra pakankamas pagrindas tam tikru būdu ginti įmonės ir kreditorių pažeistas teises, ar nepasibaigęs ieškinio senaties terminas etc. Dėl to, nagrinėjamu atveju klausimas dėl ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyto termino, kuris nėra ieškinio senaties terminas, pradžios bei jo laikymosi neturi esminės reikšmės ginčijamo kreditorių komiteto nutarimo teisėtumui, kadangi net ir nurodyto termino pasibaigimas nėra teisine kliūtimi sprendžiant bankroto administratorės ieškinio dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais arba dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą.
  11. Kaip jau buvo minėta, ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu buvo nutarta įpareigoti bankroto administratorę sudaryti teisinių paslaugų sutartį su jos pasirinktu advokatu ar advokatų kontora, nustatant, kad už suteiktas paslaugas bus mokamas ne didesnis nei 50 procentų honoraras nuo BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ naudai priteistos ir išieškotos sumos.
  12. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ginčijamo kreditorių komiteto nutarimo atitikimo įmonės ir jos kreditorių interesams, pažymi, kad ĮBĮ nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, teikiantiems administravimo paslaugas, nepaneigia bankroto administratoriaus teisės kreiptis kvalifikuotos pagalbos į teisines paslaugas teikiančius specialistus ir naudotis jų paslaugomis bankroto procesui patvirtintų administravimo išlaidų ribose (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-36-370/2016). Taigi, nagrinėjamu atveju bankroto administratorė, siūlydama sudaryti atstovavimo sutartį su kvalifikuotu teisininku, veikė neviršydama jai suteiktų įgaliojimų. Kreditorių susirinkimas (komitetas) turi kompetenciją patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą ir joje numatyti ne tik tiesiogiai ĮBĮ 36 straipsnyje išvardintas, bet ir kitas būtinas administravimo išlaidas, įskaitant išlaidas teisinei pagalbai, siekiant apginti įmonės ir kreditorių interesus.
  13. Kreditorė UAB „VR Electric“laikosi pozicijos, kuriai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad nustatyta atsiskaitymo su advokatu ar advokato kontora tvarka neatitinka įmonės ir jos kreditorių interesų, nes numato nepagrįstai didelį atlyginimą. Su tokia kreditorės ir pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti.
  14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad paprastai asmenys teisinės pagalbos kreipiasi iškilus bylinėjimosi būtinumui, kad būtų apgintos jų pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymais saugomi interesai. Tokiais atvejais besikreipiančiam teisinės pagalbos asmeniui yra svarbu apginti pažeistas teises, tačiau ne visi asmenys turi galimybę susimokėti už advokato paslaugas. Siekiant užtikrinti efektyvų teisminės gynybos prieinamumą, yra galimi alternatyvūs teisinės pagalbos teikimo mechanizmai. Vienu iš tokių alternatyvių mechanizmų teisės doktrinoje pripažįstami sąlyginiai susitarimai dėl advokato honoraro, priklausančio nuo bylos baigties, nustatymo teikiant teisinę pagalbą – pacta de quota litis. Tokie susitarimai sudaro galimybę asmenims gauti teisinę pagalbą įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, kita vertus, advokatams leidžia už teisinę pagalbą gauti atitinkamo dydžio atlygį atsižvelgiant į bylos rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013). Nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
  15. Bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ neturi piniginių lėšų, kurios galėtų būti panaudotos atsiskaitymui už jai suteiktas teisines paslaugas, todėl sąlyginio susitarimo su advokatu sudarymas, numatant jame atsiskaitymą už suteiktas teisines paslaugas priklausomai nuo bylos baigties, bankrutuojančiai įmonei yra naudingas bei atitinka jos interesus. Ginčijamu nutarimu įmonė įsipareigojo atsiskaityti su jos interesus atstovaujančiu advokatu tik tuo atveju, jeigu bus laimėta byla ir priimtas įmonei palankus teismo sprendimas. Faktiškai įmonę atstovaujantis advokatas visą bylinėjimosi procesą teiks įmonei teisines paslaugas neatlygintinai, o priėmus įmonei nepalankų teismo sprendimą jokio atlyginimo negaus. Be to, atlyginimas advokatui bus skaičiuojamas nuo priteistos ir išieškotos sumos. Nustatant advokatui konkretaus išmokėtino atlyginimo už realiai byloje suteiktas teisines paslaugas dydį, bankroto administratorė privalės vadovautis ne tik sutarties dėl teisinės pagalbos teikimo nuostatomis, tačiau ir Advokatūros įstatymo, CPK nuostatomis, taip pat teismų suformuota šiais klausimais praktika. Todėl ginčijamo kreditorių komiteto nutarimo redakcija nereiškia, kad nuo priteistos ir išieškotos sumos bankroto administratorė būtinai sumokės advokatui ar advokatų kontorai 50 proc. dydžio honoraro sumą, nes, atsižvelgiant į jos fiduciarines pareigas įmonei bei jos kreditoriams, administratorė turės konkrečios sumos už teisines paslaugas dydžio klausimą spręsti ne tik pagal teisinės pagalbos sutarties sąlygas, bet ir pagal honoraro už atliktas paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, numatytus Advokatūros įstatyme bei teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2016, 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civiline?je byloje Nr. 3K-3-479/2016).
  16. Kreditorių komiteto nutarime numatyta 50 procentų honoraro suma nuo priteistos ir išieškotos sumos yra maksimali. Taigi, nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, bankroto administratorės pasirinktam advokatui gali būti sumokėtas ir mažesnis nei 50 proc. nuo priteistos ir išieškotos sumos atlyginimas. Tokia atsiskaitymo su bankroto administratorės pasirinktu advokatu tvarka atitinka faktiškai nemokios įmonės ir jos kreditorių interesus. Juo labiau, kad bankroto administratorės inicijuotos civilinės bylos suma siekia 567 861,11 Eur, BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ kreditorių reikalavimai sudaro 111 087,45 Eur, kas patvirtina, jog priėmus įmonei palankų sprendimą, net ir atsiskaičius su bankroto administratorės pasirinktu advokatu, gali būti patenkinti visi įmonės kreditorių reikalavimai. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kreditorių komiteto nutarimu nutarta padidinti įmonės įsipareigojimus, nes advokatams būtų mokama bet kuriuo atveju tik tada, kai mažiausiai tokia pati suma, kokia sumokama už teisines paslaugas, būtų išieškota įmonės naudai.
  17. Atsižvelgiant į visus anksčiau nurodytus argumentus, yra visiškai nelogiška ir prieštarauja protingumo bei sąžiningumo kriterijams pareiškėjos pozicija, kad įmonės bei kreditorių interesais nereikia reikšti ieškinio buvusio vadovo atžvilgiu dėl tokių priežasčių, kad praleistas šešių mėnesių terminas įmonės sandorių teisėtumui patikrinti, kad yra per didelis honoraras, numatytas už teisines paslaugas. Tokie šios kreditorės argumentai atskleidžia, kad jos tikrasis interesas yra ne patenkinti kreditorinį reikalavimą, o kitas interesas, galimai susijęs su siekiu užkirsti įmonei galimybę patenkinti jos ir kreditorių reikalavimus, nuslėpti buvusių valdymo organų įvykdytus įmonės valdymo pažeidimus.
  18. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės šios bylos rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
  19. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčijamo BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ kreditorių komiteto nutarimo teisėtumo, netinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė ĮBĮ nuostatas, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Nutarė

10Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „VR Elektric“ skundą, kuriuo prašoma panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS ŠEBA“ kreditorių komiteto 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą, atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai