Byla 2S-1923-553/2012
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo O. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-08-27 nutarties, priimtos pagal ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui O. A. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi su ieškiniu atsakovui O. A. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. 2012-06-08 teismo nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies – iki sprendimo byloje įsiteisėjimo uždraudžiant atsakovui O. A. pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-04-19 sprendimą išsivežti nepilnametį sūnų V. A. iš jo gyvenamosios vietos be ieškovės sutikimo. 2012-08-23 teisme gautas ieškovės prašymas pakeisti teismo 2012-06-08 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje civilinėje byloje – uždraudžiant vaiko tėvui O. A. (atsakovui) bendrauti su sūnumi V. A. iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Nurodė, kad atsakovas šiurkščiai pažeisdamas nurodytą teismo nutartį, po jos įsigaliojimo du kartus savavališkai ir apgaulės būdu mažametį sūnų išsivežė iš jo gyvenamosios vietos. Dėl tokių atsakovo veiksmų jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Kelmės policijos komisariate. Tokie atsakovo veiksmai yra priešingi vaiko interesams, žalingi jo sveikatai, nes po šių atsakovo nepateisinamų veiksmų vaiko sveikata labai pablogėjo, atsirado neigiami papildomi simptomai.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-08-27 nutartimi nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti ir uždrausti atsakovui O. A. matytis su nepilnamečiu vaiku V. A. iki procesinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos. Teismas nustatė, kad atsižvelgiant į ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. išrašus iš sūnaus V. A. medicininių dokumentų, 2012-08-14 Kelmės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo teismo sprendimo(nutarties) nevykdymo, ir į nepilnamečio vaiko interesus, konstatuotina, kad atsakovas gali toliau nevykdyti teismo nutarties, kas daro žalą nepilnamečiui vaikui, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos – uždraudžiant atsakovui O. A. matytis su nepilnamečiu vaiku V. A. iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6Atskiruoju skundu atsakovas O. A. prašo: 1) pakeisti arba panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-08-27 nutartį; 2) skirti psichologinę ekspertizę su kuo nori būti vaikas, kokie atsakovo ir vaiko santykiai; 3) skirti medicininę ekspertizę, ar vaikas serga neuroze ir ar dar yra kliūčių, dėl kurių negalima būtų vaiko išvežti; 4) neigiamai vertinti ieškovės pateiktus medicininius dokumentus kaip įrodymus, nes jų neįmanoma įskaityti ir su jais susipažinti; 5) neigiamai vertinti įrodymus dėl atsakovo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo; 6) apklausti liudytoją V. S. A.; 7) priteisti 100 Lt bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįsigilino į atsakovo motyvus, neteisingai įvertino įrodymus, neapklausė galimų liudytojų, darė neteisingas prezumpcijas, dėl ko priėmė neteisingą nutartį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas neįrodo atsakovo kaltės. Pateikti medicininiai dokumentai yra neįskaitomi, todėl abejotina, ar teismas ištyrė šiuos įrodymus. Prieš priimant skundžiamą nutartį nebuvo atsižvelgta į vaiko norus, ar jis nori būti su atsakovu ar ne, nebuvo skiriama jokia psichologinė ekspertizė siekiant tai nustatyti. Ieškovė, atsakovui turint vaiką, pati neatsiėmė vaiko sutartu laiku pagal teismo sprendimą, tuo parodydama nenorą auginti ir prižiūrėti vaiką, dėl ko atsakovas kreipėsi į Kelmės policijos komisariatą. Ieškovė nevykdė teismo sprendimo leisti atsakovui matytis su vaiku, dėl ko į ją kreipėsi antstolis. Ieškovė iki šiol nevykdo Kelmės rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. P2-3-471/2012, specialiai neleidžia matytis atsakovui, t. y. buvusiam sutuoktiniui, su vaiku. Teismas neįsigilino į atsakovo ir ieškovės santykius, į atsakovo prie ieškovę laimėtas kitas bylas. Nėra jokio pagrindo, dėl ko atsakovo dalyvavimas vaiko gyvenime jam galėtų pakenkti.

7Ieškovė I. J. pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą. Ieškovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti galioti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas 2 kartu (2012-07-28 ir 2012-08-11) be ieškovės sutikimo išvežė jų vaiką iš jo gyvenamosios vietos. Ieškovą vaiką susigrąžino tik policijos dėka. Ieškovė nežinojo, kur ir kokiose sąlygose bus vaikas, kuris tuo metu su savimi neturėjo nei rūbų, nei tinkamo maisto. Po savavališko vaiko paėmimo dviems paroms 2012-07-28 vaiko sveikata pablogėjo, teko kreiptis į medikus. Antrą kartą vaikas buvo savavališkai išvežtas iš jo gyvenamosios vietos (ieškovė vaiką atsiėmė Radviliškio policijos komisariate) po atliktos operacijos. Dėl nutarties nevykdymo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Išvadą teikianti institucija Kelmės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, žinodamas faktines aplinkybes, atsakovo, kaip vaiko tėvo, neatsakingumą (vaikas buvo išvežtas apgaulės būdu neįdėjus rūbų ir maisto), pritaria Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarčiai drausti atsakovui O. A. bendrauti su mažamečiu vaiku iki bus priimtas sprendimas šioje byloje. Atsakovas jau buvo baustas administracine tvarka už tėvo valdžios panaudojimą prieš vaiko interesus. Atsakovas neturi jokio gyvenamojo būsto, gyvena gamyklinėse patalpose. Atsakovas gali susipažinti su nedeciniais dokumentais teisme arba nuvykęs pas vaiką gydančius gydytojus. Šioje civilinėje byloje yra paskirta psichologinė ekspertizė. Skundžiama nutartimi atsakovui buvo uždrausta laikinai bendrauti su vaiku, nes atsakovas šiurkščiai pažeidė Vilniaus rajono apylinkės nutartį, kuria atsakovui buvo leista bendrauti su sūnumi, tačiau buvo uždrausta vaiką išvežti iš jo gyvenamosios vietos. Atsakovo teiginys, kad ieškovė pati neatsiėmė vaiko, neatitinka tikrovės. Atsakovo argumentas, kad ieškovė teismo sprendimo leisti atsakovui susitiki su vaiku ir dėl to antstolis aktu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl baudos skyrimo ieškovei, yra nepagrįstas. Ieškovė paaiškino, kad antstolis A. L., žinodamas visas aplinkybes ir draudimą vaiką išsivežti iš gyvenamosios vietos, dėl ieškovei nežinomų priežasčių surašė aktą ir perdavė Šiaulių miesto apylinkės teismui, kuris 2012-09-07 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-6065-326/2012) atmetė antstolio A. L. pareiškimą konstatuodamas, kad antstolio siūlymas taikyti sprendime nurodytas pasekmes yra nepagrįstas. Atsakovo teiginiai dėl to, kad ieškovė nevykdo Kelmės rajono apylinkės teismo nutarties, specialiai neleidžia tėvui bendrauti su vaiku, neatitinka tikrovės. Ieškovė nurodė, kad niekada nebuvo susituokusi su atsakovu. Procesas Vilniaus rajono apylinkės teisme inicijuotas su tikslu pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatyta bendravimo tvarka su mažamečiu sūnumi ir būtent Vilniaus rajono apylinkės teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria privalu vadovautis.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas.

9Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, bendravimo su vaikais nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Tačiau esant šiai proceso stadijai, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos aplinkybės.

10Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui O. A. dėl nepilnamečio vaiko V. A. išlaikymo pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Kaip paaiškino ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, šiuo ieškiniu ji siekia pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatyta bendravimo tvarka su mažamečiu sūnumi. Kelmės rajono apylinkės teismas 2011-04-19 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-65-471/2011, kuriuo nusprendė nustatyti vaiko V. A. (a. k. ( - ) gyvenamąją vietą su motina I. J. (a. k. ( - ) nustatyti atsakovo O. A. (a. k. ( - ) bendravimo su sūnumi V. A. tvarką: leisti O. A. pirmo mėnesio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos antrą ir ketvirtą šeštadienį bendrauti su vaiku V. A. nuo dešimtos valandos iki devynioliktos valandos tik vaiko gyvenamojoje vietovėje, nuo antro mėnesio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos leisti O. A. bendrauti su vaiku V. A. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo šeštadienio dešimtos 10 valandos iki sekmadienio aštuonioliktos 18 valandos (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

11Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-08-27 priėmė atsakovo skundžiamą nutartį ir uždraudė atsakovui O. A. matytis su nepilnamečiu vaiku V. A. iki procesinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, kadangi nustatė, jog atsakovas gali ir toliau nevykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-08 nutarties, kuria atsakovui iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausta pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-04-19 sprendimą išsivežti nepilnametį vaiką V. A. iš jo gyvenamosios vietos be ieškovės sutikimo. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vadovavosi ieškovės pateiktais paaiškinimais dėl to, kad atsakovas jau du kartus be ieškovės žinios ir sutikimo išvežė vaiką iš jo gyvenamosios vietos, kas padarė neigiamą įtaką vaiko sveikatai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti minėtais ieškovės paaiškinimais, kadangi atsakovas, pateikdamas atskirąjį skundą, nenurodė nei vieno argumento, kuriuo jis bandytų nuginčyti ieškovės dar 2012-08-21 prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodytus paaiškinimus dėl 2012-07-28 ir 2012-08-11 tėvo susitikimų su vaiku, kuriu metu vaikas buvo išvežtas už jo gyvenamosios vietos ribų (CPK 178 straipsnis).

12Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnio 3 dalis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad įgyvendindami savo teisę bendrauti su atskirtu vaiku, tėvai kartu turi vykdyti pareigą rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko asmeninius neturtinius interesus, tiek į tėvo teisę bendrauti su vaiku, juo rūpintis, auklėti, tiek į vaiko teisę bendrauti savo tėvu, turėjo pareigą išsiaiškinti ir nustatyti galimybę atsakovui tam tikru laiku matytis su vaiku ne jo motinos gyvenamojoje vietoje (Raseinių g. 9A-2, Kelmė), o Kelmės rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos patalpose, prižiūrint šios tarnybos darbuotojui.

13Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-08-27 nutartis, kuria visiškai apribojama tėvo teisė bendrauti su vaiku iki tol, kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje, pažeidžia tiek vaiko, tiek jo tėvo teises, todėl skundžiama nutartis yra naikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

14Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 3 dalimi ir anksčiau nurodytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų paduodant atskirąjį skundą, priteisimo iš ieškovės, atmestinas.

15Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Apeliantas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvavo, nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių bylą reiktų nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis), todėl apelianto prašymas nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka netenkintas.

16Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, nėra pagrindo pasisakyti dėl kitų atsakovo atskirojo skundo argumentų ir skunde išdėstytų kitų prašymų.

17Teismas, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

18Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-08-27 nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai