Byla 2-602-528/2014
Dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo atsakovei K. P., trečiajam asmeniui notarui V. L

1Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Baškienė, sekretoriaujant Agnietei Garbaliauskaitei, dalyvaujant ieškovei V. D. S., jos atstovui advokato padėjėjui H. R., atsakovei K. P., jos atstovui advokatui T. V., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. S. patikslintą ieškinį dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo atsakovei K. P., trečiajam asmeniui notarui V. L.,

Nustatė

2Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: pripažinti negaliojančia 2011-06-08 ¾ dalių buto Kaune, ( - ) (unikalus Nr. ( - )) dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr.VL-1895, sudarytą tarp dovanotojo J. Č. bei atsakovės – apdovanotosios K. P., patvirtintą Kauno miesto 21-ojo notarų biuro; taikyti restituciją natūra ir grąžinti ¾ dalis buto, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )), į pradinę padėtį, buvusią iki 2011-06-08 dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr.VL-1895, sudarytos tarp dovanotojo J. Č. bei atsakovės – apdovanotosios K. P., momento; priteisti ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (1t. b.l.157-160).

3Ieškovė ir jos atstovas palaiko patikslintą ieškinį ir prašo jį tenkinti. Patikslintas ieškinys grindžiamas tuo, kad: ginčo sutarties pagrindu J. Č. padovanojo atsakovei ¾ dalis buto ( - ); velionis J. Č. savo 2012-06-14 patikslintame ieškinyje buvo nurodęs, jog po jo žmonos mirties sulaukė užuojautos iš atsakovės, kuri iš pirmo žvilgsnio maloniu elgesiu įgavo J. Č. pasitikėjimą, o J. Č. jautęsis vienišas, jam reikėjo draugijos, todėl, pasitikėdamas atsakove, įteikė jai savo buto raktus; velionis J. Č. savo patikslintame ieškinyje pažymėjo, kad atsakovė domėjosi jo materialine padėtimi, klausinėjo kokio turto šis turi, o jam pasakius apie asmeninės nuosavybės teise priklausančias ¾ dalis buto ( - ), ir turimą terminuotą indėlį AB Ūkio banke, atsakovė ne kartą bandė įgyti nuosavybės teisę į J. Č. turtą – atsakovė kartu su savo sūnumi V. P. apgaulės būdu išviliojo 97.045,17 Lt, kuriuos J. Č. 2010-11-09 paėmė iš AB „Ūkio bankas“ ir atidavė V. P. saugojimui iki nunešimo į kitą banką, tačiau šių lėšų J. Č. daugiau nematė ir neatgavo iki savo mirties, o dėl minėtų įvykių vis dar vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.20-24-S-P5520; dovanojimo sutartį prašo panaikinti CK 6.472 str. 2d. pagrindu, nes atsakovė visiškai nesirūpino J. Č. nei kaip dovanotoju, nei kaip sutuoktiniu, o santuoką sudarė tikslu, jog J. Č. jai padovanos butą, už ką atsidėkodama atsakovė K. P. J. Č. prižiūrės, rūpinsis ir vėliau palaidos, tačiau atsakovė neprižiūrėjo ir nesirūpino savo sutuoktiniu, o tai patvirtina J. Č. mirties aplinkybės; taip pat ginčija sandorį CK 1.90 str. pagrindu, nes J. Č., sudarydamas sandorį, suklydo – jis tikėjosi, jog su atsakove jokių nesusipratimų nekils, kad ši juo rūpinsis iki jo mirties, tačiau atsakovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, prašydama J. Č. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę jo psichinei būklei nustatyti ir prireikus inicijuoti bylą dėl jo pripažinimo neveiksniu; atsakovė inicijavo procesą dėl J. Č. pripažinimo neveiksniu tuo metu, kai teisme buvo nagrinėjama ši civilinė byla dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo pagal J. Č. ieškinį K. P.; teismo psichiatrijos ekspertizės metu buvo pateikta išvada, kad J. Č. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, o tai reiškia, jog nebuvo juridinio kriterijaus J. Č. pripažinimui neveiksniu; be to, K. P. su J. Č. nebendravo daugiau kaip pusantrų metų, todėl kreipimasis į teismą su pareiškimu nereiškia jos geros valios; K. P. prašymas pripažinti J. Č. neveiksniu buvo atmestas teismo sprendimu, kuris Kauno apygardos teismo nutartimi paliktas nepakeistas; atsakovė buvo nesąžininga, ji visiškai neatitinka apdairaus, atidaus, rūpestingo ir protingo žmogaus standarto, o atsakovės inicijuotas pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ir skundas apeliaciniam teismui atskleidžia tikruosius atsakovės ketinimus; atsakovė ne tik nesirūpino apdovanotoju bei sutuoktiniu, bet ir jam mirus jį rado tik po 5 dienų, kas rodo atsakovės visišką aplaidumą sutuoktinio atžvilgiu; paveldėtoja pagal testamentą – ieškovė V.D. S., pasigedusi J. Č., dėjo maksimalias pastangas jį surasti, išsiaiškinti kur jis yra, o neradusi kreipėsi į policiją, kuri liepė kreiptis į sutuoktinę, tačiau atsakovė nesutiko važiuoti ir atrakinti jai padovanoto buto, kuriame J. Č. gyveno, duris; atsakovė atvažiavo tik iškviesta policijos pareigūnų, kai kaimynai kreipėsi į policiją dėl sklindančio iš buto ( - ), dvoko; iškviestai gaisrinei pagalbai per balkoną patekus į butą, J. Č. ten buvo rastas negyvas; iš viso to matyti atsakovės abejingumas savo dovanotojui, tačiau kreiptis dėl J. Č. pripažinimo neveiksniu atsakovė suskubo neįtikėtinai greitai, nors su juo negyveno, neslaugė, nevedė bendro ūkio, o ir pati teigė niekuomet nesiruošusi gyventi pas J. Č.; atsakovė palaidojo J. Č. per vieną dieną, nebuvo tradicinių šermenų, be to, palaidojusi dovanotoją neprižiūrėjo laidojimo vietos, o kapą sutvarkė paveldėtoja pagal testamentą – ieškovė su savo vyru; norėdama išsaugoti mirusio J. Č. turtą, elgdamasi kaip sąžininga ir atsakinga turto paveldėtoja, ieškovė padengė dalį susidariusių skolų paslaugų tiekėjams; atsakovės ketinimas įsigyti ir valdyti butą kaip savą neatitinka faktų, nes atsakovė, vienintelė be J. Č. turėjusi buto raktus, nesidomėjo butu, nesutiko duoti buto raktų, kai J. Č. dingo; be to, atsakovė nesirūpina bute esančių inžinerinių įrenginių priežiūra, nes atliekant apyrašą bute buvo išdužę langų stiklai, per kiaurus vamzdžius sunkiasi vanduo, galimai nesandarus dujų čiaupas leidžia gamtines dujas, butas neprižiūrimas ir kyla pavojus padaryti butui didesnę žalą; prašo ieškinį tenkinti ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovė ir jos atstovas su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti. Nesutikimas su patikslintu ieškiniu grindžiamas atsiliepimo motyvais, nes: J. Č. valia dėl sudaromo sandorio esmės buvo nuosekli, sandoris sudarytas tam iš anksto pasirengus – J. Č. pats nuvyko į notarų biurą, užsisakė pažymą sandorio sudarymui, dalyvavo sandorio sudarymo metu ir jį pasirašė; su J. Č. atsakovė susipažino prieš keletą metų Žaliakalnio turgavietėje, kur atsakovė parduoda daržoves, o bendravimas su juo buvo kaip ir su kitais pirkėjais; 2010 m. rudenį atėjęs apsipirkti J. Č. pasiguodė palaidojęs žmoną, kurią jis slaugė, todėl atsakovė pareiškė užuojautą; netrukus J. Č. vėl apsilankė atsakovės darbo vietoje, pasipiršo ir prašė susitikti su juo Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, o ten susitikę jie prakalbėjo 4 valandas – J. Č. papasakojo apie savo gyvenimą, prašė bendrauti, nepalikti jo vienišo, pakvietė apžiūrėti jo namų, vėliau apsilankė atsakovės namuose; J. Č. davė atsakovei savo buto raktą, kuriuo ji nesinaudojo, nes į butą eidavo tik J. Č. esant; atvykus J. Č. pas atsakovę, ši duodavo jam daržovių, obuolių, išvirdavo uogienių, marinuotų daržovių, pavalgydindavo; J. Č. turtine padėtimi nesidomėjo, bet pats jis keletą kartų užsiminė gaunąs didelę pensiją, todėl laisvai išgyvenantis; laikas nuo laiko J. Č. prašė atsakovės nepalikti jo likimo valiai, susirgus – prižiūrėti, mirties atveju – palaidoti, o už tai pasiūlė padovanoti butą; atsakovei nesutikus, J. Č. sakė padovanosiąs butą kam nors kitam, todėl pagalvojusi atsakovė sutiko ir jie nuvyko į du notarų biurus E.Ožeškienės g., tačiau nei viena notarė nesutiko tvirtinti nekilnojamojo turto perleidimo sandorio svetimam asmeniui, motyvuojant, kad tokie sandoriai dažnai naikinami, o jie gavo patarimą susituokti ir tuomet atlikti dovanojimo veiksmą; J. Č. vienas nuvyko į Civilinės metrikacijos biurą, išsiaiškino santuokos sudarymo sąlygas bei tvarką, o vėliau jie padavė pareiškimus ir 2011-04-16 susituokė; 2011-06-08 buvo sudarytas dovanojimo sandoris, kuriuo J. Č. padovanojo atsakovei ¾ dalis buto; dovanojimo sutartį J. Č. stengėsi sudaryti kuo greičiau, nes, jo nuomone, šio buto norėjo jo sūnėnas, kuriam J. Č. nenorėjo buto nei dovanoti, nei palikti testamentu dėl anksčiau nesusiklosčiusių santykių; taip pat J. Č. bijojo, kad į butą neatsikraustytų jo neveiksnus anūkas, todėl pakalbėjo su anūko globėja dėl anūkui priklausančios ¼ dalies išpirkimo; kaip tapusiai bendraturte J. Č. liepė atsakovei išpirkti anūkui priklausiusią buto dalį, o šiai neturint pinigų, – jų pasiskolinti, patikinęs, jog vėliau juos grąžins iš savo pensijos; 2012-01-19 sutartimi atsakovė išpirko neveiksniam D. Č. priklausiusią ¼ dalį buto, bet 16.750,-Lt J. Č. jai negrąžino; iki 2012 m. pavasario su J. Č. atsakovė bendravo be jokių pykčių, tačiau vėliau jis ėmė priekaištauti dėl jos maisto, kad šis blogas, o atsakovė jam kenkianti, todėl atsakovė įsižeidė ir J. Č. neskambino bei nenusitiko; vėliau atsakovė sulaukė J. Č. sūnėno skambučio, kurio metu šis ją iškeikė, po to sulaukė kvietimo į policijos komisariatą, kur su savo sūnumi V. P. davė parodymus dėl J. Č. priklausiusių 97.015,35 Lt, tačiau ikiteisminio tyrimo eigos nežino; atsakovės nuomone ieškinį J. Č. pareiškė spaudžiamas ir įtakojamas savo giminaičio (giminaičių); aplinkybės dėl nežmoniško atsakovės elgesio J. Č. atžvilgiu neatitinka tikrovės, kadangi, J. Č. nepasitikint atsakove ir jos sūnumi, neaišku kodėl jis ėjo į banką, išėmė iš savo sąskaitos pinigus ir atidavė juos atsakovei bei jos sūnui, o neatgavęs pinigų susituokė su atsakove ir dar padovanojo jai butą; į prokuratūrą J. Č. kreipėsi tik 2012-04-11, praėjus beveik metams po neva įvykdytos apgavystės, nors atsakovei žinoma, jog pats J. Č. teikė pareiškimą notarei A. P. dėl palikimo priėmimo, dalyvavo atsiimant paveldėjimo teisės liudijimą, registruojant jį Nekilnojamojo turto registre, o, būdamas nepatenkintas notarės A. P. veiksmais, vyko į Vilnių ir padavė skundą Lietuvos notarų rūmams, dėl ko L. Č. paveldėjimo byla buvo perduota notarei V. J., todėl tokie J. Č. veiksmai rodo, kad J. Č., įtardamas bent menkiausią savo teisių pažeidimą, buvo linkęs reaguoti nedelsiant; taip pat J. Č. be minėtų sandorių sudarinėjo ir kitus atlygintinus sandorius – teikdavo paskolas; J. Č. buvo žinoma, kad dovanojimo sandoris, susijęs su nekilnojamojo turto perleidimu kito asmens nuosavybėn, sudaromas notarine forma ir prieš 2011-06-08 sutarties sudarymą jis atvyko pas atsakovę į namus, atsivežė keleto Kauno mieste dirbančių notarų adresus bei kontaktinius telefonų numerius, o abiem išsirinkus patogiausiai pasiekiamą notarą V. L., atsakovė paskambino notarui ir susitarė dėl priėmimo laiko; notaras parengė dovanojimo sutarties projektą ir jiems atvykus labai nuosekliai bei detaliai išaiškino J. Č. visas dovanojimo sutarties sąlygas ir pasekmes; nei atsakovei, nei notarui V. L. nekilo jokių abejonių dėl to ar J. Č. viską suprato, nes sandorio sudarymo metu J. Č. buvo veiksnus, suprato savo veiksmų prasmę bei esmę; įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė atliko veiksmus, kurie galėtų ir turėtų būti neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, byloje nepateikta, o atsakovė visada gerai elgėsi su J. Č. iki ir po ginčijamos sutarties sudarymo, neslėpė jokios svarbios informacijos, nemanipuliavo juo; suklydimą galima konstatuoti buvus, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo; po buto dalies pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo 2012 m. vasario mėnesį J. Č. elgesys atsakovės atžvilgiu pasikeitė – jis pradėjo rašyti skundus Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, Kauno miesto apylinkės teismui, kaltindamas atsakovę didelės pinigų sumos vagyste, bandymu nužudyti ir pan.; po ieškinio pateikimo teismui atsakovės ir J. Č. santykiai, kurie iki tol buvo geri, pašlijo, jie nustojo bendrauti, o minėtus J. Č. veiksmus galėjo sąlygoti ieškovės įtaka; po sandorio sudarymo pablogėję atsakovės santykiai su J. Č. teisiškai nereikšmingi, nes vėlesnis J. Č. valios pasikeitimas nesudaro pagrindo išvadai, jog sandoris sudarytas dėl suklydimo; prašo ieškinį atmesti ir priteisti jai iš ieškovės atstovavimo išlaidas (1t. b.l.173-177).

5Trečiasis asmuo notaras V. L. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas teismo pranešimu, prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į ieškinį nėra pateikęs (CPK 133 str. 1d., 1t. b.l.135; 2t. b.l.133).

6Patikslintas ieškinys netenkintinas.

7Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad: 2013-08-07 miręs J. Č. ir atsakovė K. P. sudarė santuoką 2011-04-16 (1t. b.l.92,131); J. Č. laidojimu rūpinosi jo sutuoktinė – atsakovė K. P. (1t. b.l.131,180-182; 2t b.l.66,67); ieškovė V.D. S. yra J. Č. testamentinė įpėdinė /2012-06-16 testamentas patvirtintas Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarės R. I. (notarinio registro Nr.RI-3838)/ (1t. b.l.128-130,132); J. Č. buvo senatvės pensininkas, gaudavo senatvės, valstybinę mokslininkų, o iki santuokos su atsakove sudarymo ir našlių pensijas (1t. b.l.29,30); 2010-11-09 J. Č. iš savo asmeninės banko sąskaitos AB Ūkio banke atsiėmė 97.015,35 Lt (1t. b.l.25-28); atsakovė K. P. taip pat yra pensininkė, gauna senatvės ir valstybinę nukentėjusių asmenų pensijas, jai nuosavybės teise priklauso 0,1685ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), ( - ) (1t. b.l.93-95,100,101); 2011-06-08 sutartimi, patvirtinta Kauno miesto 21-ojo notarų biuro notaro V. L. (notarinio registro Nr.VL-1895), J. Č. padovanojo atsakovei K. P. ¾ dalis buto su rūsiu (unikalus Nr. ( - )) ( - ), o K. P. nurodytą dovaną priėmė (1t. b.l.15-18); 2012-01-19 D. Č., atstovaujamas globėjos ir turto administratorės R. G., bei atsakovė K. P. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią D. Č. pardavė, o atsakovė K. P. nupirko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktiniu J. Č. ¼ dalį buto su rūsiu (unikalus Nr. ( - )) ( - ) (1t. b.l.19-24); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis ¼ dalis buto su rūsiu (unikalus Nr. ( - )) ( - ), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso J. Č. kartu su atsakove K. P., o ¾ dalys šio buto atsakovei K. P. priklauso asmeninės nuosavybės teise ginčijamos dovanojimo sutarties pagrindu (1t. b.l.13,14,96-99); butui ( - ), priskaičiuojamus mokesčius mokėjo J. Č., tačiau ir po jo mirties šie mokesčiai yra mokami kas mėnesį (1t. b.l.31-33,58-64,143-148; 2t. b.l.68-112); 2012-05-15 Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK tyrėjos nutarimu J. Č. baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo Nr.241-00523-12 buvo pripažintas nukentėjusiuoju, liudytojais apklausti J. Č., K. P. ir V. P., atlikta J. Č. ir atsakovės K. P. akistata, o ieškovė D.V. S. apklausai šaukta 2013-12-12 (1t. b.l.161-164; 2t. b.l.11-20); iš Lietuvos Respublikos prezidento Kanceliarijos asmenų aptarnavimo skyriaus, Aplinkos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymų matyti, kad 2012 m. gegužės-spalio mėnesiais J. Č. minėtoms institucijoms parašė 6 kreipimusis, prašymus bei laiškus (2t. b.l.118-122); 2012-10-23 ieškovė D.V. S. pervedė J. Č. į sąskaitą 7.298,-Lt skolą (1t. b.l.179); byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad J. Č. lankėsi pas gydytojus, skundėsi įvairiais sveikatos sutrikimais, taip pat ir blogėjančia atmintimi, tačiau buvo orientuotas laike ir vietoje (1t. b.l.34-57); pateiktos J. Č. užrašų knygelės kopijos rodo, kad jis rašydavosi ką turi padaryti, ką padarė per dieną, kada susitinka su atsakove ir pan. (2t. b.l.33-60); 2012-10-22 atsakovė K. P. kreipėsi į teismą dėl J. Č. pripažinimo neveiksniu, tačiau 2013-05-30 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1188-528/2013 jos pareiškimas atmestas, o 2013-10-21 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-1876-657/2013 minėtas sprendimas paliktas nepakeistas (2t. b.l.21-30, prijungtos civ.bylos Nr.2-1188-528/2013 l.57-59,85-88); 2013-03-29 J. Č. Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr.2-5854-924/2013 teikė patikslintą ieškinį dėl santuokos su K. P. nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo ir neturtinės žalos priteisimo, o ši byla nutraukta 2013-09-05 Kauno apylinkės teismo nutartimi J. Č. mirus (2t. b.l.5-10,31); pateiktos į bylą fotonuotraukos rodo, kad 2013-10-20 ieškovė tvarkė kapą /paminkliniame akmenyje nurodyta L. Č./ (1t. b.l.150); J. Č. teikė rašytinius paaiškinimus dėl bylos aplinkybių (1t. b.l.109-111).

8Kaip matyti, šioje byloje ieškovė V.D. S., būdama testamentine 2013-08-07 mirusio J. Č. įpėdine, nurodo reiškianti reikalavimą testatoriaus J. Č. sutuoktinei K. P. dėl dovanojimo sandorio, kuriuo J. Č. padovanojo K. P. ¾ dalis buto ( - ), pripažinimo negaliojančiu dėl dovanotojo J. Č. suklydimo ir CK 6.472 str. 2d. pagrindu, numatančiu dovanotojo teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė. Tačiau iš ieškovės V.D. S. nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog reikalavimas dėl dovanojimo sutarties panaikinimo grindžiamas ir CK 6.472 str. 1d. pagrindu, nes, ieškovės teigimu, atsakovė K. P. prieš dovanotoją J. Č. atliko veiksmus, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, tai yra tuo pagrindu, kurį savo ieškinyje buvo nurodęs pirminis ieškovas – pats dovanotojas J. Č. (1t. b.l.3-8,70-75).

9Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu, tačiau kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai – taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, aiškinantis ne vien pažodinį sutarties tekstą, bet sutarties esmę, tikslus bei tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą ir kt. (CK 6.193 str., LAT nutartys Nr.3K-3-195/2007, Nr.3K-7-229/2009). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu ir faktus pripažįsta nustatytais, jei pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo (2004-12-30 LAT Senato nutarimo Nr.51 I dalies 3p., CPK 178 str.).

10Dėl suklydimo.

11Sandoris, sudarytas iš esmės suklydus, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, o suklydimu laikoma neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba klaidinga prielaida – asmens neteisingas, iškreiptas tikrovėje esančių aplinkybių supratimas – apie egzistavusius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 1,2d.). Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys – esminės sandorio aplinkybės arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Suklydimas turi būti esminis, tai yra toks, jei normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4d.). Vertinant ar asmuo suklydo, taikytinas protingumo kriterijus, o tai reiškia, kad asmens elgesys vertintinas pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus elgesio tokiomis pačiomis aplinkybėmis etaloną, nes protingumas reikalauja, jog žmogus domėtųsi savo teisėmis bei pareigomis, atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius – kokias teises ar pareigas jis įgis, o kokias praras, kadangi klaidingas ir teisių bei pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (CPK 11 str. 7p., LAT nutartys Nr.3K-7-378/2005, Nr.3K-3-531/2009). Taigi, dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojamas suklydimo faktas ir nustatoma, kad jis buvo esminis (LAT nutartys Nr.3K-3-33/2004; Nr.3K-3-585/2006; Nr.3K-3-504/2008; Nr.3K-3-531/2009; kt.).

12Dovanojimo sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 str. 6d.). Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą, tačiau teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas – ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamojo nuosavybėn.

13Šiuo atveju dovanotojas J. Č., kol buvo gyvas, ieškinio dėl ginčijamo dovanojimo sandorio panaikinimo negrindė suklydimo aplinkybėmis, tai yra neteigė, kad sudarydamas ginčo sandorį jis suklydo ir nenurodė jokio suklydimo pagrindo (1t. b.l.3-8,70-75). Dovanotojo J. Č. turtines teises perėmusios ieškovės V.D. S. nurodomi argumentai dėl J. Č. suklydimo, sudarant ginčo sandorį, yra nekonkretūs, nes ieškovė nenurodė dėl ko gi dovanotojas J. Č. klydo, be to, ieškovė nepagrindė įrodymais ir savo nurodytų argumentų. Byloje buvo apklausti J. Č. ir V.D. S. giminės: liudininkė L. G. parodė, kad J. Č. pasipasakojo giminėms apie vedybas, buto dovanojimą sutuoktinei, aiškindamas, jog juo bus pasirūpinta ir net klausinėjo giminaičio V. P. kodėl šis neieškantis žmonos; liudininkė B. M. R. parodė, jog J. Č. padovanojo butą, galvodamas, kad juo rūpinsis, o jai guodėsi, kai pasijautė apgautas; liudininkas Rimgaudas A. S. (ieškovės sutuoktinis), kurio teigimu J. Č. po savo pirmosios žmonos mirties pastoviai atvykdavo pas juos pusryčiauti, nurodė sužinojęs apie J. Č. santuoką ir buto dovanojimą sutuoktinei 2012 metais. Taigi, iš šalių paaiškinimų bei paminėtų liudytojų parodymų matyti, jog dovanojimo sandorio sudarymo metu J. Č. su savo giminėmis nebendravo, o jei bendravo, tai informacijos apie savo gyvenimą, poelgius ir ketinimus tam tikrą laiką jiems neatskleidė, nes apie J. Č. 2011-04-16 sudarytą santuoką bei apie buto dovanojimą naujai sutuoktinei – atsakovei K. P. ieškovė V.D. S. ir kiti J. Č. giminės sužinojo tik 2012 m. vasario-kovo mėnesiais, tai yra po dovanojimo sandorio sudarymo praėjus 8 mėnesiams. Be to, J. Č. savo giminėms pranešė būtent apie savo buto dovanojimo, o ne kokio kito, pavyzdžiui, išlaikymo iki gyvos galvos, buto pardavimo ar kt., sandorio sudarymą, kas rodo, jog jis suprato sandorio esmę, dalyką bei suvokė, kad butą padovanojo, jį padovanojo savo sutuoktinei K. P., kuri juo rūpinsis. Iš šalių paaiškinimų, aukščiau nurodytų liudininkų bei liudininkių J. L. ir V. P. parodymų, byloje pateiktų rašytinių dokumentų, prijungtos civilinės bylos Nr.2-1188-528/2013 medžiagos matyti, kad dovanotojas J. Č. nors ir buvo garbaus amžiaus žmogus, tačiau jis buvo išsilavinęs (gaudavo mokslininkų pensiją), veiklus ir savarankiškas (sportavo, lankė gimines, ruošė vaišes asmeninių švenčių metu), sumanus (vaikščiodamas pas gimines pusryčiauti, 10 mėnesių sąmoningai nutylėjo apie savo vedybas ir turimą sutuoktinę, namuose ruošdamas valgius buvo vegetaras, bet svečiuose mėsą valgė ir norėjo jos kuo daugiau), kruopštus (užrašų knygelėse žymėjosi kokius darbus per dieną turi padaryti, ką nusipirkti, kokius mokesčius sumokėti, su kuo susitikti, o su atsakove susitikimai buvo dažni), raštingas ir sugebantis ginti savo teises, kreipiantis į atitinkamas institucijas (Prezidentūrą, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, policiją), todėl mažai tikėtina, kad, manydamas suklydęs dėl dovanojimo sandorio sudarymo, jis nebūtų gynęs savo teisių beveik metus laiko (1t. b.l.109-111). Taip pat šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kad dovanojimo sutartį patvirtino Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaras V. L., o dovanotojas J. Č. savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, jog pats skaitė notaro sudarytą sutartį, kartu teigdamas neatsimenąs kaip tą sandorį sudarė (1t. b.l.5,15-18,72). Notaras yra ir civilinių santykių teisėtumo bei stabilumo garantas, kurio veiklą reglamentuojančiame įstatyme įtvirtinta, jog notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių bei dokumentų, o atliekamais notariniais veiksmais notaras patikrina tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams (Notariato įstatymo 2 str. 1d.). Įrodymų, kad notaras patvirtino ginčijamą sutartį neįsitikinęs dovanotojo J. Č. valia ir sugebėjimu adekvačiai suvokti sudaromo sandorio esmę, teismas neturi, o ieškovė tokių aplinkybių ir nenurodė (CPK 177, 185 str.).

14Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo, todėl, jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, dėl to, kas neįeina į sandorio turinį (pavyzdžiui dėl sandorio motyvų), tai sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu dėl suklydimo reglamentuojančios taisyklės netaikomos (LAT nutartis Nr.3K-3-150/2007). Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, jog būtent po J. Č. giminių ir ieškovės V.D. S. sužinojimo apie pokyčius J. Č. asmeniniame gyvenime ir sudarytą buto dovanojimo sandorį, tai yra nuo 2012 m. vasario-kovo mėnesių, sutuoktinių J. Č. bei K. P. santykiai pašlijo, o J. Č. pasijuto apgautas, neprižiūrimas, neaprūpinamas ir skriaudžiamas, buvo pradėta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo, J. Č. pareiškė ieškinį sutuoktinei K. P. dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo, o vėliau kreipėsi ir dėl santuokos su K. P. nutraukimo.

15Kadangi, siekiant užtikrinti viešąjį interesą atitinkantį civilinių santykių stabilumą ir civilinės atsakomybės priemonių taikymo adekvatumą, bet koks dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas, kas tarp sutuoktinių neretai pasitaiko, negali būti pagrindas panaikinti tą sutartį, nes dovanotojo valios formavimuisi svarbūs veiksmai ir įvykiai, buvę iki sandorio sudarymo, tai, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog reikalavimas dėl 2011-06-08 sudarytos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestinas kaip neįrodytas (CK 1.5, 1.90 str., CPK 3 str. 1,7d., 177, 178, 185 str.). Be to, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, tačiau ieškovė V.D. S. nėra ginčijamo sandorio šalis, o dovanotojas J. Č., kaip minėta, šiuo pagrindu dovanojimo sutarties neginčijo (CK 1.90 str. 1d., b.l.3-8,70-75).

16Dėl CK 6.472 straipsnio.

17Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu (CK 6.472 str. 1d.). Įstatyme konkrečiai nedetalizuota kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu, tačiau pagal teismų praktiką geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (LAT nutartis Nr.3K-3-162/2010). Šioje byloje ginčas yra kilęs iš šeimos santykių, kurie reikšmingi ne tik teisiniu, bet ir moraliniu požiūriu, nes dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, buvo sudarytas tarp sutuoktinių J. Č. ir K. P. (CK 3.7, 3.26, 3.27 str.). Tačiau ieškovės V.D. S. argumentai dėl atsakovės K. P. veiksmų, kurie nurodyti kaip smerktini geros moralės požiūriu – dėl atsakovės nesirūpinimo dovanotuoju J. Č. (jo drabužių neskalbimo, nedarymo valgyti, negyvenimo kartu, nelankymo ligos metu ir nenuvedimo pas gydytojus), terorizavimo – J. Č. dalies pensijos atiminėjimo bei jo indėlio pasisavinimo ir siekio kuo greičiau užvaldyti J. Č. turtą, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais, nes: iš šalių paaiškinimų, prijungtos civilinės bylos Nr.2-1188-528/2013 medžiagos, liudytojų parodymų matyti, kad sutuoktiniai J. Č. ir K. P., būdami pilnai susiformavę žmonės, sudarę santuoką vėlyvesniame nei vidutiniame amžiuje, nebuvo susitarę gyventi kartu, vesti bendrą ūkį, gyventi santuokinį gyvenimą, kaip tai įprasta tradiciškai, laikydami, jog tai jiems nėra aktualu, juolab, kad J. Č. buvo įpratęs pasirūpinti savimi, nes ilgą laiką prižiūrėjo sergančią ankstesnę sutuoktinę, be to, kiekvienas sutuoktinis turėjo savo įprastą gyvenamąją vietą, įpročius bei užsiėmimus; sutuoktinių santuokos modelis yra jų abiejų susitarimo dalykas ir jis nesmerktinas, jei neprieštarauja įstatymams ir tenkina abu sutuoktinius; be atsakovės K. P. nei ieškovei, nei byloje apklaustiems liudininkams nėra žinoma apie sutuoktinių J. Č. ir K. P. susitarimus dėl jų bendravimo ir santykių, tačiau padovanoto buto raktų atidavimas J. Č., šiam jų pareikalavus, paneigia tvirtinimus dėl atsakovės K. P. savanaudiškumo ir siekio užvaldyti J. Č. turtą, nesiskaitymo su sutuoktiniu bei patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinių susitarimų dėl gyvenimo pobūdžio ir perspektyvų, juolab, kad iš J. Č. paaiškinimų teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr.2-1188-528/2013, teismui teiktų procesinių dokumentų matyti, jog J. Č. tas pačias aplinkybes aiškino skirtingai – tai teigė jas esant, tai neigė jas buvus /dėl K. P. ketinimo nužudyti, dėl savo sveikatos problemų, dėl blogo maitinimo, dėl pensijos atiminėjimo iš jo ir 97.000,-Lt pasisavinimo bei kt./ (1t. b.l.109-11; prij. civ.bylos Nr.2-1188-528/2013 l.51-56); iš ieškovės paaiškinimų ir J. Č. giminių – liudytojų L. G., B.M. R., R.A. S. parodymų, byloje esančių išrašų iš medicininių dokumentų, J. Č. užrašų matyti, kad J. Č. pats ir dažnai lankydavosi pas giminaičius, pats nueidavo pas gydytojus, buvo savarankiškas ir sugebėjo savimi pasirūpinti, o sudarytos santuokos neviešinimas ir sutuoktinės nesupažindinimas su giminėmis rodo J. Č. buvus patenkintą tokiu santuokiniu gyvenimu; sutuoktinių teisės ir pareigos yra lygios, prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, todėl reikalavimas tik iš atsakovės priežiūros, rūpinimosi, moralinės paramos ir išlaikymo J. Č., taip pat buto, kuriame gyveno tik J. Č., išlaikymo nėra teisingas, juolab, kad J. Č. gaunamos pajamos (pensijos) buvo didesnės už K. P., o duomenų apie priežiūros J. Č. būtinumą byloje nėra, nes tik vienintelė liudininkė B.M. R. nurodė J. Č. reikėjus priežiūros, jo buvus neprižiūrėto ir pasiligojusio, nors visi kiti J. Č. giminaičiai tokias aplinkybes paneigė; tai, kad J. Č. yra turėjęs 97.000,-Lt indėlį AB Ūkio banke, kurį jis atsiėmė 2010-11-09, patvirtina banko pažyma ir sąskaitos išrašas, tačiau įrodymų, kad juos pasisavino atsakovė K. P. ar jos sūnus, byloje nėra; J. Č. bei ieškovės V.D. S. nurodytos aplinkybės dėl J. Č. ketinimo pernešti 97.000,-Lt sumą iš vieno banko į kitą dėl didesnių palūkanų, juolab, tų pinigų atidavimas pasaugoti tuomet mažai pažįstamam asmeniui, su kuriuo nesiejo giminystė ar santuokiniai ryšiai nei ilgalaikė draugystė, o tik pažintis daržovių turguje, nėra pagrįsti bent elementariausia logika, kaip ir aiškinimai dėl J. Č. pensijos dalies atiminėjimo kas mėnesį iki santuokos ir po santuokos sudarymo, nes pats J. Č. yra nurodęs, kad K. P. pas jį bute lankėsi retai, vėliau visai nesilankė, todėl neaišku kaip ji galėjo priversti J. Č. atiduoti jai kas mėnesį po 1.000,-Lt iš pensijos, juolab, kad šis neprivalėjo pas ją eiti valgyti ar aplamai lankytis, o padovanoto buto raktus J. Č. atsakovė K. P. atidavė tuoj pat, kai tik šis jų pareikalavo; iš 2012-01-19 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ginčo buto ¼ dalį atsakovė K. P. pirko, tačiau ją pirko kaip sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, nors galėjo įsigyti tą buto dalį kaip asmeninį turtą, juolab, kad kitos ¾ dalys to paties buto jau buvo jos asmenine nuosavybe (CPK 177, 178, 185 str.). Kiti ieškovės nurodyti argumentai dėl atsakovės K. P. veiksmų – kreipimosi pripažinti J. Č. neveiksniu, nesirūpinimo J. Č., kai šio pasigedo ieškovė V.D. S., buto durų neatrakinimo, tradicinių šermenų nesurengimo bei nesirūpinimo J. Č. kapu, taip pat laikytini nepagrįstais, nes: kaip J. Č. sutuoktinė atsakovė K. P. privalėjo rūpintis savo sutuoktiniu ir, manydama, kad jo psichika sutriko, ji turėjo teisę, o ir pareigą kreipėsi į teismą dėl neveiksnumo nustatymo; įsiteisėjusiame teismo sprendime civilinėje byloje Nr.2-1188-528/2013 yra išsamiai nurodytos aplinkybės kodėl K. P. veiksmai nelaikyti piktnaudžiavimu ar nepagrįstu kreipimusi į teismą dėl neveiksnumo J. Č. nustatymo (prij. civ.bylos Nr.2-1188-528/2013 l.57-59); pažymėtina, kad, ekspertizei nustačius, jog J. Č., kuriam buvo diagnozuota demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, tuo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, K. P. pateikė teismui atsisakymą nuo pareiškimo, kuris nebuvo priimtas J. Č. ir jo atstovui dėl to nesutinkant (prij. civ.bylos Nr.2-1188-528/2013 l.27,28,35,42,43); teismo sprendimo apskundimas yra numatytas CPK, todėl negali būti smerktinas geros moralės požiūriu; iš šioje byloje ir prijungtos bylos medžiagoje esančių J. Č. ir K. P. paaiškinimų matyti, kad K. P. nuo 2012 m. kovo mėnesio neturėjo jai padovanoto buto, kuriame J. Č. gyveno, raktų, todėl akivaizdu, kad ji ir negalėjo buto atrakinti, kai to prireikė; iš atsakovės K. P. paaiškinimų, o ir J. Č. nurodytų aplinkybių matyti, kad J. Č. buvo atsisakęs bendrauti su atsakove ir pareikalavęs jam net neskambinti, todėl K. P. atsisakymas vykti pas J. Č., nežinant apie jį ištikusią mirtį, negali būti laikomas griežtai smerktinu geros moralės požiūriu, priešingai – atsakovė gerbė J. Č. norą su juo nebendrauti; šermenų tradicijos keičiasi, be to, jos yra skirtingos atskiruose Lietuvos regionuose, todėl nėra aišku kas laikytina dabartinėmis tradicinėmis šermenimis; pati ieškovė V.D. S. nurodė, jog policija rado pradėjusį irti J. Č. kūną, o mirtis J. Č. ištiko vasaros laikotarpiu, kai palaikų irimas yra itin spartus; nors sutuoktinio kapo priežiūra yra moralinė jį pergyvenusio sutuoktinio pareiga, tačiau tai negali būti laikoma neabejotinai griežtai smerktinu geros moralės požiūriu veiksmu, prilyginamu gyvybės atėmimui, sunkiam sužalojimui ar pan., juolab, kad K. P. teigia per J. Č. laidotuves patyrusi sutuoktinio J. Č. giminių smerkimą ir priešišką elgesį jos atžvilgiu, nustumiant jos atneštą gėlių krepšelį į pašalį, dėl ko ji neišdrįso tvarkyti kapo savo nuožiūra (CK 6.472 str. 1d., CPK 177, 178, 185 str.). Pažymėtina, kad ginčijamoje dovanojimo sutartyje nėra jokios dovanotojo J. Č. nustatytos sąlygos (dėl rūpinimosi dovanotoju pobūdžio, tvarkos, dėl laidotuvių, šermenų ar kapų priežiūros ir kt.), kurios apdovanotajai K. P. nevykdant, dovanotojas turėtų teisę per teismą reikalauti įvykdyti sąlygą arba panaikinti sutartį ir grąžinti turtą, todėl ieškovės argumentai dėl nesirūpinimo J. Č., netinkamai organizuotų jo laidotuvių, kapų nepriežiūros laikytini nepagrįstais (CK 6.467 str., CPK 185 str., 1t. b.l.15-18).

18Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės įrodinėjami veiksmai neatitinka įstatyme nustatyto dovanojimo sutarties panaikinimo pagal CK 6.472 str. 1d. pagrindo, nes iš jų negalima padaryti išvados, kad atsakovės veiksmai sutuoktinio ir dovanotojo J. Č. atžvilgiu neatitinka pirmiau aptartų geros moralės ir visuomenėje nusistovėjusių papročių sampratos, todėl nėra pagrindo panaikinti dovanojimo sutarties CK 6.472 str. 1d. (CPK 177, 178, 185 str.).

19Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė (CK 6.472 str. 2d.). Kaip matyti, šiuo pagrindu kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo turi teisę pats dovanotojas, o jo įpėdiniams tokia teisė nenumatyta. Dovanotojas J. Č. savo ieškinyje CK 6.472 str. 2d. numatyto pagrindo dovanojimo sutarčiai pripažinti negaliojančia nebuvo nurodęs, todėl ieškovės reikalavimas panaikinti ginčijamą dovanojimo sutartį šiuo pagrindu laikytinas teisiškai nepagrįstu, o ir neįrodytu, nes: byloje nėra jokių duomenų, kad minėtam butui kyla reali žuvimo grėsmė; dovanotojui J. Č. šis butas nebeturi nei didelės, nei mažos turtinės ar neturtinės reikšmės, kadangi dovanotojas yra miręs, o J. Č. esant gyvam tame padovanotame atsakovei bute gyveno, juo naudojosi ir prižiūrėjo pats J. Č., bet ne atsakovė K. P.; dovanotojo J. Č. turtinių teisių paveldėtoja V.D. S. su J. Č. asmeniu susijusių jo asmeninių (kaip dovanotojo) turtinių teisių nepaveldėjo (CK 5.1 str. 3d.); tai, kad ieškovė sumokėjo kai kuriuos mokesčius už butą, nagrinėjimai bylai neturi reikšmės, nes ieškovė pati pasirinko būtent tokį elgesio variantą (CK 6.472 str. 2d., CPK 177, 178, 185 str.).

20Išanalizavus bylos medžiagą – byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus ir aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė nei vieno pagrindo, kuriais ginčija dovanojimo sutartį ir prašo pripažinti ją negaliojančia bei taikyti restituciją, todėl ieškinio reikalavimas dėl 2011-06-08 ¾ dalių buto ( - ) (unikalus Nr. ( - )) dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr.VL-1895, sudarytos tarp dovanotojo J. Č. bei atsakovės – apdovanotosios K. P., patvirtintos Kauno miesto 21-ojo notarų biuro notaro V. L., pripažinimo negaliojančia ir išvestinis reikalavimas – taikyti restituciją natūra, grąžinant padovanotą turtą ankstesniajam savininkui, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CK 1.90 str., 6.145, 6.472 str. 1,2d., CPK 3 str. 1,7d., 12, 177, 178, 185 str.).

21Patikslinto ieškinio netenkinus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: atsakovei – 2.000,-Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, valstybei – 49,01 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 88 str. 1d. 3,6p., 93, 96, 98 str., 1t. b.l.2,178; 2t. b.l.2).

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-271 str.,

Nutarė

23Patikslintą ieškinį atmesti.

24Priteisti iš ieškovės V. D. S. (a.k( - ) gyv. ( - ) atsakovei K. P. (a.k( - ) gyv. ( - )) 2.000,-Lt (dviejų tūkstančių litų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

25Priteisti iš ieškovės V. D. S. (a.k( - ) gyv. ( - )) 49,01 Lt (keturiasdešimt devynių litų 01ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr.LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

26Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

1. Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Baškienė, sekretoriaujant Agnietei... 2. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: pripažinti negaliojančia 2011-06-08... 3. Ieškovė ir jos atstovas palaiko patikslintą ieškinį ir prašo jį... 4. Atsakovė ir jos atstovas su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti.... 5. Trečiasis asmuo notaras V. L. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį... 6. Patikslintas ieškinys netenkintinas.... 7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad: 2013-08-07 miręs J.... 8. Kaip matyti, šioje byloje ieškovė V.D. S., būdama testamentine 2013-08-07... 9. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų... 10. Dėl suklydimo.... 11. Sandoris, sudarytas iš esmės suklydus, gali būti teismo tvarka pripažintas... 12. Dovanojimo sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų... 13. Šiuo atveju dovanotojas J. Č., kol buvo gyvas, ieškinio dėl ginčijamo... 14. Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl... 15. Kadangi, siekiant užtikrinti viešąjį interesą atitinkantį civilinių... 16. Dėl CK 6.472 straipsnio.... 17. Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai,... 18. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad... 19. Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo... 20. Išanalizavus bylos medžiagą – byloje esančius rašytinius įrodymus,... 21. Patikslinto ieškinio netenkinus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-271 str.,... 23. Patikslintą ieškinį atmesti.... 24. Priteisti iš ieškovės V. D. S. (a.k( - ) gyv. ( - ) atsakovei K. P. (a.k( -... 25. Priteisti iš ieškovės V. D. S. (a.k( - ) gyv. ( - )) 49,01 Lt... 26. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...