Byla 2A-753-464/2015
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys notarė R. V. ir G. L

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. P. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1089-254/2015 pagal ieškovės D. P. A. ieškinį atsakovui R. L. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys notarė R. V. ir G. L..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė D. P. A. 2014-09-10 su ieškiniu (t. 1, b. l. 4-11) kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2008-08-06 dovanojimo sutartį (t. 1, b. l. 14-17), sudarytą tarp D. P. A. ir R. L., patvirtintą Kauno miesto 20-ajame notaro biure (notarinio registro Nr. 9596), dėl 396/770 dalies žemės sklypo, 1/2 dalies gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1m su 1/2 dalimi (kitų statinių (inžinerinių) kiemo statinių (kiemo aikštelės, tvoros), pastato-ūkinio pastato 2I1p, pastato-ūkinio pastato 4I1 p, pastato-ūkinio pastato l0I1p ir pastato-garažo 11Glp, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo, taikyti restituciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jos sutuoktinio V. A., gim. 1928 metais, sveikata 2006 metais labai pablogėjo, jis patyrė infarktą, insultą. Atsakovas R. L., ieškovės anūkas, pasinaudojo sunkia ieškovės padėtimi ir pažadėjęs tinkamai pasirūpinti tiek ieškove, tiek ir jos vyru, įkalbėjo ieškovę padovanoti jai priklausantį turtą. Ieškovė pasitikėjo savo anūku, buvo įsitikinusi, kad jis jos niekada nenuskriaus. 2008-08-06 Kauno miesto 20-jame notarų biure buvo patvirtinta dovanojimo sutartis. Po dovanojimo sutarties sudarymo atsakovo žmona G. L. ėmė teigti, kad ieškovei name niekas nepriklauso, kad ji neturi teisės čia gyventi. Atsakovo žmona tapo agresyvi, 2010-08-23 suėmusi ieškovę už rankų tampė po namus, apdraskė veidą, sukinėjo rankas. Atsakovas, sužinojęs apie savo žmonos agresyvius veiksmus ieškovės atžvilgiu, nesiėmė jokių priemonių, ieškovė iš jo nesulaukė užtarimo ar atsiprašymo. 2013-05-21 ieškovė jau buvo kreipusis į Kauno apygardos teismą dėl 2008-08-06 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau, patikėjusi atsakovo pažadais, ieškinį atsiėmė. Tačiau paaiškėjo, kad ieškovė vėl buvo apgauta, nes atsakovas, antrajame namo aukšte, kuriame gyveno ieškovė, pradėjęs daryti remontą pasinaudojo juo kaip pretekstu perkelti ieškovės daiktus į garažą ir iškeldinti ieškovę iš antrojo namo aukšto. 2014-07-17 ieškovė buvo išvežta į ligoninę dėl sužalojimų, kuriuos padarė atsakovo žmona G. L.. Tviortina, kad jeigu jai būtų išaiškinta sudaromo sandorio esmė ir kylančios pasekmės po jos sudarymo, tikrai nebūtų pasirašiusi tokio turinio sutarties, nes iš esmės ši sutartis neatitinka jos tikrosios valios. Sudarydama 2008-08-06 dovanojimo sutartį buvo apgauta ir suklydo pati, nes patikėjo atsakovu (savo anūku) ir jo gražiais pažadais, todėl dovanojimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2015-03-17 sprendimu (t. 2, b. l. 149-157) ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui iš ieškovės 681,83 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 5,87 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, taip pat panaikino Kauno apygardos teismo 2014-09-11 nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

7Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti 2008-08-06 dovanojimo sutartį negaliojančia vadovaujantis CK 1.90 straipsniu, kadangi nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė nesuprato, kad sudaro dovanojimo sutartį ir todėl jos valia buvo neteisingai išreikšta. Ieškovė pati susitarė su notare dėl sandorio įforminimo laiko, pateikė jam sudaryti reikalingus dokumentus, tarp kurių ir sutuoktinio V. A. 2008-08-06 sutikimą dėl dovanojimo sutarties sudarymo. Nors ieškovė nurodė ir buvusi atsakovo apgauta, kuris buvo pažadėjęs ja rūpintis, bet ja nesirūpina ir nebendrauja, o jo sutuoktinė konfliktuoja su ieškove bei naudoja fizinį smurtą, tačiau teismas padarė išvadą, kad atsakovas nenustojo rūpintis ieškove. Sprendė, kad negali būti konstatuota atsakovo apgaulė, t.y. kad jis tyčia suklaidino ieškovę dėl galimybės likti jai gyventi padovanotame name ar kitų aplinkybių, kurios būtų įtakoję sandorio sudarymą (CK 1.91 str.). Teismas nenustatė ir pagrindo pripažinti, jog ieškovė sudarė dovanojimo sandorį dėl sutuoktinio ligos ir jo slaugos būdama priklausoma nuo atsakovo ir / ar kad atsakovas, žinodamas šias aplinkybes, primetė jai savo valią. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas (apdovanotasis) neatliko jokių veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu ir kas leistų dovanojimą panaikinti (CK 6.472 str. 1 d.). Atsakovas negali būti atsakingas už sutuoktinės veiksmus ir dėl jų, jeigu bus ateityje įrodyta, patirtų neigiamų pasekmių.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovė D. P. A. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 162-176) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-03-17 sprendimą ir jos reikalavimus patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iš esmės suklydus (CK 1.90 str.), visiškai neatsižvelgė į ieškovės amžių, atsakovo elgesį po sandorio sudarymo. Ieškovė pas notarą vyko atsakovo nurodymu, kadangi jis buvo užimtas darbe, o aplinkybė, kad ji suderino laiką ir pristatė notarei dokumentus, neturi reikšmės vertinat sandorio teisėtumą.
  2. Dovanojimo sutartis sudaryta 2008-08-06, o ieškovės sutuoktiniui jau nuo 2008-04-23 nustatytas specialus slaugos poreikis. Pastarojo 2008-08-06 pasirašytas sutikimas dėl sandorio sudarymo tik patvirtina, kad ieškovės sutuoktinis pripažino neturįs teisių į ieškovės asmeninės nuosavybės teise įgytą turtą. Teismo tirtame atsakovo vestuvių vaizdo įraše ieškovės sutuoktinis kalba neaišku apie kokio turto dovanojimą jauniesiems. Ieškovė dovanotą turtą valdė asmeninės nuosavybės teise, todėl jos sutuoktini jokių pažadų dėl jo perleidimo negalėjo reikšti.
  3. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles. Netinkamai įvertino aplinkybes, kad po 2008-08-06 dovanojimo sutarties sudarymo atsakovas antrame namo aukšte (mansardoje), kuriame gyveno ieškovė, išardė virtuvės bei WC patalpas. Ieškovei nuo 2014-01-13 neleista naudotis antrajame (mansardiniame) aukšte esančiomis patalpomis, ji buvo priversta išsikelti į pirmajame aukšte esančią patalpą 1p. Nors atsakovas teigė, kad ieškovė šiomis patalpomis negali naudotis tik laikinai dėl vykstančio remonto, tačiau 2014-08-26 užfiksuota, kad atsakovo daiktai, net ir vykstant remontui, yra perkelti į patalpą, kuria iki dovanojimo sutarties sudarymo naudojosi ieškovė. Ieškovės daiktai yra perkelti į garažą, kurio rakto atsakovas neduoda. Ieškovei atimta teisė naudotis visais trimis ūkiniais pastatais, garažu, kuriuos padovanojo anūkui. Tinkamai ištyrus įrodymus, ieškovės ieškinys turėjo būti patenkintas CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose nustatytais pagrindais.
  4. Teismo išvados, kad atsakovas (apdovanotasis) neatliko jokių veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu ir sudarantys pagrindą panaikinti dovanojimą, yra nepagrįstos. Ieškovė yra nurodžiusi, kad atsakovo žmona ją sužalojo, atsakovas šios aplinkybės neneigė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2014-07-17 atsakovo sutuoktinė ją vėl sumušė. Teismas netinkamai vertino ieškovės dukros V. K. parodymus, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas toleruoja sutuoktinės veiksmus, nukreiptus prieš ieškovę. V. K. patvirtino, kad 2014-07-17, kai ieškovė buvo sumušta, buvo namuose ir būtent prie jo G. L. pasakė, kad dar per mažai davė, o sūnus girdėjo ir tylėjo. Liudytojas R. L. patvirtino, kad su broliu (atsakovu) nebendrauja apie ketverius metus dėl atsakovo žmonos netinkamo elgesio. Jis patvirtino, kad atsakovas po pirmojo smurto prieš ieškovę (2010 m.) pasakė, kad daugiau močiutės nemuš, sukvietė šeimos pasitarimą, kuriame visiems tai pažadėjo. Ieškovės įsitikinimu, akivaizdu, kad atsakovas atliko veiksmus, sudarančius pagrindą taikyti CK 6.472 straipsnį bei panaikinti dovanojimą.
  5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neginčijo atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių, kad šis, vykdydamas remonto darbus, tariasi su ieškove ir savo darbu gerina ir ieškovės gyvenimo sąlygas. Namo pagerinimo darbai atlikti tik ieškovės lėšomis, tačiau teismas neleido teikti papildomų įrodymų dėl remontų, motyvuodamas tuo, kad ši byla yra ne dėl įdėtų lėšų priteisimo. Atsakovo siūlymas ieškovei pirmajame namo aukšte paskirti atskiras patalpas bei ieškovės atsisakymas, negali būti laikomas pagrindu ieškinį atmesti, kadangi ieškovė, vieną kartą jau patikėjusi atsakovo pažadais ir atsiėmusi ieškinį, juo nebepasitiki.

10Atsakovas R. L. atsiliepime (t. 3, b. l. 10-22) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2015-03-17 sprendimą palikti galioti bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ginčo turtas jai priklausė asmeninės nuosavybės teise, tačiau šie teiginiai nevisiškai atitinka realią situaciją. Ieškovei atstačius nuosavybės teisę į išlikusią gyvenamojo namo dalį ( - ), ieškovė ir jos sutuoktinis V. A. pardavė Panevėžyje turėtą butą ir garažą, o už gautus pinigus bei santaupas pradėjo rekonstruoti namą Kaune. Jeigu sudarant 2008-08-06 dovanojimo sutartį būtų kilęs klausimas dėl nuosavybės teisių, teismas būtų pripažinęs ginčo nekilnojamąjį turtą D. P. A. ir jos sutuoktinio V. A. bendrąja jungtine nuosavybe.
  2. Ieškovės teiginiai apie 2010-08-23 sumušimą yra nepagrįsti, kadangi greitoji medicinos pagalba ieškovei buvo iškviesta dėl sveikatos problemų ir aukšto kraujospūdžio. Ieškovės teiginiai, kad ji negali naudotis antrame namo aukšte esančiomis patalpomis, taip pat nepagrįsti – nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad ieškovė gyvena antrame namo aukšte, bet naudojasi ir pirmame aukšte esančiomis patalpomis, jos nėra užrakintos. Ieškovei buvo ir yra siūlomi įvairūs variantai, kur ji galėtų ir norėtų gyventi, tačiau ieškovė taikiai susitarti sutinka tik tuo atveju, jeigu jai nuosavybėn būtų perleistas ginčo turtas arba nupirktas naujas butas.
  3. Ieškovė tyčia nuteikinėjama prieš atsakovo šeimą, ypač prieš jo sutuoktinę G. L., ir yra skatinama suinteresuotų asmenų (giminaičių) imtis priemonių kuo skubiau, atsižvelgiant į ieškovės amžių, ir visais įmanomais būdais pakeisti esamus teisinius santykius jų naudai. Teismai panašiose bylose yra pažymėję, kad materialinės naudos negavimas nėra pagrindas pripažinti dovanojimo sandorį sudarytu iš esmės suklydus, kadangi dovanojimo sandoris yra neatlygintinis, iš kurio dovanotojas jokios materialinės naudos negauna.
  4. Teiginiai, kad jo sutuoktinė 2014-07-17 sumušė ieškove, neatitinka realios situacijos, kadangi pati ieškovė trenkė jo sutuoktinei, susinervino, jai padidėjo kraujo spaudimas, todėl išsikvietė dukrą, kuri ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Byloje esantys įrodymai bei į bylą pateikti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nepatvirtina fakto, kad jo sutuoktinė G. L. sumušė ieškovę. Atsakovas pažymi, jog greitoji medicinos pagalba ieškovei buvo iškviesta dėl padidėjusio kraujospūdžio, ieškovė nesiskundė sumušimais, todėl kyla abejonių dėl ieškovės sugebėjimo savarankiškai priimti sprendimus. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sumušimai galėjo būti padaryti dvi savaitės ar kelios dienos iki 2014-07-17.

11Trečiasis asmuo G. L. atsiliepime (t. 3, b. l. 4-9) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2015-03-17 sprendimą palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad anūko žmona tapo agresyvi, tačiau šie teiginiai nepagrįsti. G. L. rūpinosi tiek ieškove, tiek jos vyru. Šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu niekas nepaneigė.
  2. Ieškovė turi sveikatos problemų, dėl kurių 2010-08-23 buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Ieškovės teiginiai, jog G. L. ją sumušė, nepagrįsti – G. L. buvo ką tik pagimdžiusi dukrą, namuose buvo ir kita trejų metų dukra. Tokiomis aplinkybėmis ji nebūtų galėjusi tampyti, mušti suaugusios, stambios ir aukštos moters. Ieškovės nurodyti argumentai dėl 2014-07-17 sumušimo yra melagingi, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, priešingai nei teigia ieškovė, greitoji medicinos pagalba ieškovei buvo kviečiama dėl padidėjusio kraujospūdžio, dėl jokių traumų ieškovė nesiskundė.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Šios bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžė ieškovo pareikšti reikalavimai (ieškinio dalykas), faktinės aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas ieškinys (faktinis ieškinio pagrindas) ir atsakovo atsikirtimai į jam pareikštus reikalavimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, negali sutikti su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino reikšmingus nagrinėjamam ginčui teisinius bei faktinius aspektus ir padarė neteisingas išvadas, nenustatęs šalių sudarytos sutarties ydingumo nei pagal vieną iš ieškinyje išvardintų pagrindų. Apeliacinio skundo motyvai bei argumentai nesudaro prielaidų panaikinti teismo sprendimą ir ginčą išspręsti taip, kaip to siekia apeliantė.

15Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu

16Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sudaryti sandorį arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių pripažįstama, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų.

17Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Akcentuojama, kad dėl nurodytų priežasčių yra būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-264/2013).

18Teismų praktikoje taip pat suformuota taisyklė, kad tiek dėl suklydimo (CK 1.90 str.), tiek dėl apgaulės sudarytas sandoris (CK 1.91 str.) priskiriami prie sandorių, sudarytų prieš šalies valią contra voluntatem. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau, kaip minėta, apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį. Nustačius, kad sandorio šalis suklydo dėl kito asmens tyčinių veiksmų (ar neveikimo), sandoris pripažįstamas negaliojančiu tik CK 1.91 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-126/2011).

19Tokių išaiškinimų kontekste teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl sandorio pripažindinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnyje įvirtintu pagrindu. Pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai analizavo tiek apeliantės valios formavimosi procesą, tikruosius ketinimus, sandorio sąlygų esmę, tiek situaciją, buvusią sutarties sudarymo metu. Sutarties sudarymą dėl atsakovo apgaulės apeliantė grindžia iš esmės viena aplinkybe – atsakovo aktyviais veiksmais, t. y. įtikinimu, kad apeliantė ir toliau galės naudotis visu turtu, kuris priklausė jai iki sandorio sudarymo, kad jis rūpinsis ir pilnai išlaikys apeliantę. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad atsakovas nenustojo rūpinis apeliante, gerina savo šeimos ir apeliantės gyvenimo sąlygas, remontuodamas gyvenamąsias patalpas name pagal savo išgales. Pripažintina, jog apeliantė neįrodė buvus klaidinančius atsakovo veiksmus, nes klaidinantys veiksmai buvo apibrėžti kaip pažadas, kurio atsakovas tebesilaiko. Be to, pirmosios instancijos teismas vertino tiek šalių santykius iki sutarties sudarymo, tiek esamą situaciją bei nurodė, kad valia dėl dovanojimo sutarties sudarymo formavosi nuosekliai, buvo pabrėžta atsakovo santuokos sudarymo dieną. Nors apeliantė pažymi, kad dovanotas turtas jai priklausė asmeninės nuosavybės teise, todėl jos sutuoktinis sprendimo dėl dovanojimo sutarties priimti negalėjo, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atsikirtimus bei pačios apeliantės nurodytą dovanojimo sutarties sudarymo tikslą, t. y. kad atsakovas rūpinsis tiek ja, tiek jos sutuoktiniu, sprendžia, jog apeliantės valios formavimąsi pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai. Atsakovas pateikė vestuvių vaizdo įrašą, kurio 1:52 min. užfiksuota, kad apeliantės sutuoktinis pažada turtą padovanoti anūkui. Taip pat pateiktas apeliantės sutuoktinio V. A. 2008-08-06 pasirašytas sutikimas (t. 2, b. l. 128) dėl dovanojimo sutarties sudarymo, kuriame nurodyta, kad V. A. sutinka, kad D. P. A. turtą, priklausantį jai nuosavybės teise, padovanotų vaikaičiui R. L. asmeninės nuosavybės teise. Notarė R. V. 2015-02-17 civilinėje byloje pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad apeliantės sutuoktinis V. A. pasirašė sutikimą dėl nekilnojamojo turto dovanojimo sandorio sudarymo, tuo patvirtindamas, kad santuokos metu dovanojamas nekilnojamasis turtas iš esmės nebuvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis (CK 3.90 str.) (t. 2, b. l. 135). Nors dovanoto turto pagerinimo ir apeliantės sutuoktinio teisių į dovanotą turtą apimtis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau nurodytos aplinkybės leidžia visapusiškai įvertinti tarp šalių susiklosčiusius santykius bei konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes ištyrė tinkamai bei tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį.

20Skundžiamame sprendime pagrįstai buvo įvertinti ir pačios apeliantės aktyvūs veiksmai, organizuojant sandorio sudarymą bei dovanojimo sutarties teksto ypatumai. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgtina ir apeliantės elgesį bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu – apeliantė dėstė savo poziciją bei argumentus, todėl vertintina, kad ji suvokė tiek sudaromo sandorio esmę, tiek savo tikslus, o poziciją dėl sudaryto sandorio teisėtumo galimai nulėmė aplinkybės, susiklosčiusios po dovanojimo sutarties sudarymo.

21Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neįvertinęs aplinkybių, susijusių su patalpų naudojimosi apribojimais. Laikini apribojimai, susiję su atliekamais remonto darbais, nesudaro pagrindo konstatuoti esant esminį apeliantės teisių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kurioje atsakovas neprisiėmė apeliantės atžvilgiu jokių įsipareigojimų ar sąlygų, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad žodinio susitarimo dėl apeliantės išlaikymo ir tolimesnio naudojimosi patalpomis atsakovas laikosi, o ši aplinkybė eliminuoja CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindo taikymą. Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję tiek su daiktų saugojimu, tiek su atliekamų remonto darbų trukme, esminės reikšmės, sprendžiant šalių ginčą, neturi. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių, įvertinęs nustatytus byloje faktus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, nepažeidė. Kitokia šiuo klausimu apeliantės nuomonė teismo sprendime padarytų išvadų, jog apgaulės nebuvo, nepaneigia. Šiuo aspektu pagrįsti ir tokie pirmosios instancijos teismo argumentai, kad, įvertinus bylos duomenis bei atsakovo pasiūlymą apsigyventi konkrečiose gyvenamosiose patalpose pirmajame namo aukšte, kurias galima izoliuoti nuo likusių gyvenamųjų patalpų bei apeliantės nesutikimą su siūlomu variantu, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas tyčia suklaidino ieškovę dėl galimybės likti gyventi padovanotame name.

22Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu

23Konstatavus, jog nėra pagrindo pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, teisėjų kolegija pasisako dėl kito apeliantės nurodyto bei pirmosios instancijos teismo vertinto sandorio negaliojimo pagrindo. Kaip minėta, asmens dėl suklydimo sudaromi sandoriai yra priskiriami sandorių, turinčių valios trūkumų, kategorijai. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Apeliantė, įrodinėdama sutarties negaliojimą dėl jos suklydimo (CK 1.90 str. 1 d.), savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad sudarydama dovanojimo sutartį, tikėjosi, jog po sandorio sudarymo atsakovas pasirūpins jos sergančiu vyru ir ja, užtikrins galimybę toliau gyventi dovanojamame name bei pilnai ją išlaikys.

24Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Sandorio šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tada, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus nebūtų sudaręs sandorio tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis (CK 1.90 str. 4 d.). Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, o pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik dėl esminio suklydimo. Ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, sprendžiama atsižvelgiant į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti apeliantės nurodomo suklydimo esminiu, kadangi apeliantė nurodo ko tikėjosi bei pažymi, kad šie lūkesčiai buvo paneigti po dovanojimo sutarties sudarymo. Todėl pripažintina, kad sudarant dovanojimo sutartį apeliantė neklydo, o jos apsisprendimą ginčyti sudarytą sandorį nulėmė po sandorio sudarymo atsiradusios aplinkybės, t. y. „sudarius dovanojimo sutartį, anūko žmona G. L. ėmė teigti, kad ieškovei jau niekas nepriklauso, kad ieškovė neturi teisės čia gyventi, kad nesitikėtų jokio išlaikymo, nes gauna pensiją“.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta ir dėl protingumo kriterijų taikymo (CK 1.5 str.), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina įvertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo, sutarties laisvės bei asmenų lygiateisiškumo principai lemia, kad kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų antrosios sandorio šalies, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią, interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-531/2009).

26Nagrinėjamu atveju dovanojimo sutartis buvo patvirtinta notaro, notaras šalims išaiškino sudaromos sutarties esmę, taigi apeliantė galėjo ir įvertino sudaromos sutarties esmę. Pripažįstama, kad suklydimui įvertinti taip pat būtina atsižvelgti į asmenines sutarties šalies, kuri teigia suklydusi, savybes, jos padėtį, amžių, išsilavinimą ir pan. Apeliantė nurodo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu jai buvo 76 metai, ji nėra baigusi net vidurinės mokyklos, be to, sudarydama sutartį, turėjo teisėtus lūkesčius, kad padovanotame name galės toliau oriai gyventi, o jeigu būtų žinojusi, kad po dovanojimo sutarties sudarymo negalės tikėtis išlaikymo, kad bus apribota jos teisė naudotis dovanotu turtu, nebūtų sudariusi tokio sandorio. Nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į apeliantės amžių, atsakovo veiksmus po sutarties sudarymo, kadangi buvo įvertinti ir apeliantės ryšiai su kitais artimais giminaičiais, jos aktyvūs veiksmai organizuojant sutarties pasirašymą, ginčo metu esanti faktinė situacija. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis pripažino tai, jog ginčijamas sandoris sudarytas tarp senelės ir vaikaičio, kuris iki sandorio sudarymo keturis metus gyveno su ieškove ir jos sutuoktiniu bei puikiai su jais sutarė. Taip pat yra svarbu, jog pati apeliantė susitarė su notare dėl sandorio įforminimo laiko bei pateikė reikalingus dokumentus. Įvertintas ir sutarties tekstas, pažymėta, kad žodžiai „dovanoja“, „apdovanotasis“, „dovanotoja“ yra paryškinti. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės aktyvūs veiksmai, ginant savo galimai pažeistas teises, taip pat paneigia amžiaus, išsilavinimo ar kitų galimų faktorių įtaką suklydimui.

27Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo teiginiu, jog materialinės naudos, sudarius dovanojimo sandorį, negavimas nesudaro prielaidų dovanojimo sandoriui ginčyti, juolab kad atsakovas nurodė, jog net ir neįsipareigojęs dovanojimo sutartimi teikti išlaikymo apeliantei, po tokios sutarties sudarymo visą laiką išlaikė turtą, kuriame gyvena ir apeliantė, ši buvo aprūpinama maistu, mokami visi mokesčiai, atliekami buities gerinimo darbai. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 2005 m. – 2010 m. atsiskaitymus už komunalines paslaugas atliko trečiasis asmuo G. L. (t. 2, b. l. 17-71). Taigi, nors pagal dovanojimo sutarties esmę atsakovas neprivalo teikti išlaikymo, tačiau atsakovas jį teikė, o byloje nėra pateikta jokių tai paneigiančių įrodymų.

28Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė laisva valia pati apsisprendė sudaryti dovanojimo sutartį. Nustačius šias aplinkybes, skundo teiginiai dėl asmeninės apeliantės nuosavybės ir pažado padovanoti turtą teisinės reikmės, vertinant suklydimą, neturi.

29Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu

30Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė dovanojimo panaikinimo pagrindą, įtvirtintą CK 6.472 straipsnyje. Ir su tokiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 185 str.), taigi vien apeliantės nuomonės nesutapimas su teismo pozicija nedaro įrodymų vertinimo proceso bei jo rezultato nepagrįstu ar neteisėtu. Pagal kasacinio teismo praktiką CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes bei priežastis. Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų, yra išaiškinęs, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-350/2013).

31Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovas atliko veiksmus, kurie neabejotinai griežtai smerkiami CK 6.472 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu. Nors apeliantė remiasi 2014-07-18 specialisto išvada Nr. G1740/14(02) (t. 2, b. l. 107-108), tačiau šis dokumentas nepatvirtina, jog sužalojimus padarė trečiasis asmuo – atsakovo sutuoktinė, juo labiau neįrodo, kad moralei prieštaraujančius veiksmus atliko atsakovas. 2014-07-18 specialisto išvadoje nurodytas kraujosruvų dydis ir lokalizacija, nustatyta, kad kraujosruvos padarytos buku daiktu, kraujosruvos dešinio riešo srityje galėjo atsirasti ir sukant ranką. Teismo medicinos ekspertas nurodė, kad kraujosruvos galėjo būti padarytos keletas dienų ar savaičių, nubrozdinimas dviejų parų iki teismo medicininės apžiūros. Bylos duomenimis, ikiteisminis tyrimas dėl patirtų sužalojimų šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nebuvo baigtas, t. y. nebuvo nustatytas kaltas, apeliantę sužalojęs, asmuo. Kauno apylinkės prokuratūros 2015-02-10 rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 22-1-00656-14 nėra priimtas, ikiteisminis tyrimas tęsiamas (t. 2, b. l. 133). Šiame kontekste apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino V. K. parodymų apie aplinkybes, susijusias su smurto panaudojimu prieš apeliantę, taip pat atmestini. Tokio pobūdžio ginčuose vadovautis vien liudytojo, susijusio su ginčo šalimi šeiminiais ar giminystės ryšiais ir galimai suinteresuoto palankia tam asmeniui ginčo baigtimi, paaiškinimais nepakanka, kad būtų priimtas tik tai šaliai palankus, o antrajai šaliai nepalankus teismo sprendimas. Pirmiau minėta, kad teismas įvertina byloje esančių įrodymų visumą, įskaitytinai ir remdamasis didesnės tikimybės vieno ar kito fakto buvimu arba nebuvimu taisykle, ir visumos duomenų pagrindu suformuoja savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 str. 1 d.).

32Kita vertus, byloje nėra duomenų paneigti atsakovo atsiliepime nurodytoms 2014-07-17 apeliantei pablogėjusios sveikatos priežastims (apeliantė sudavė atsakovo žmonai, kai ši bandė paimti iš apeliantės televizoriaus pultelį, apeliantė susinervino, jai pakilo kraujo spaudimas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis. Šiuo aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-305/2011). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovo sutuoktinė apeliantės kaltinama atlikus neteisėtus veiksmus prieš ją bei tai, kad nėra paneigtas ir pačios apeliantės poveikis atsakovo sutuoktinei (bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuojamas tvirtas apeliantės būdas bei sudėtingas charakteris), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju pagrįstai pripažino, kad apdovanotasis (t. y. atsakovas) neatliko jokių veiksmų, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu ir sudarytų pagrindą panaikinti dovanojimo sutartį

33Kitokio vertinimo nesuponuoja ir apeliantės teiginiai, susiję su jos teisių suvaržymu, kurie galimai atsidaro dėl remonto. Tokią aplinkybę vertinti kaip moralei prieštaraujančius atsakovo veiksmus nėra pagrindo, juolab kad atsakovas nurodė į garažą perkėlęs ne tik apeliantės, bet ir jo šeimos daiktus, be to, nesutiko, jog apeliantės galimybės patekti į garažą yra varžomos, o apeliantė šių atsakovo atsikirtimų nepaneigė. Kolegija pažymi, jog teismų praktikoje geros moralės pažeidimu buvo pripažinti tokie atvejai, kai po dovanojimo sutarties sudarymo yra kreipiamasi į teismą dėl dovanotojo iškeldinimo iš gyvenamojo namo, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, taip pat dovanotojo gyvenamosiose patalpose nutraukiant šildymą ir taip sudarant nepakeliamas gyvenimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-20 nutartis c. b. 3K-3-350/2013). Akivaizdu, kad apeliantės nusiskundimai bei aptarti konkretūs atvejai nėra sulyginami.

34Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, atsižvelgdama ir į pirmiau nurodytą CK 6.472 straipsnio aiškinimo bei taikymo praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog apeliantės nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo atsakovo veiksmus pripažinti prieštaraujančiais gerai moralei ir / ar sudarančiais prielaidas dovanojimo sandoriui paneigti, t. y. atsakovo veiksmai neatitinka išimtinio CK 6.472 straipsnio taikymo sąlygų pobūdžio.

35Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36Pirmosios instancijos teismas šalių bylinėjimosi išlaidas paskirstė 2015-03-17 sprendime, tačiau atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo atlyginti (t.3, b. l. 23-24). Bylinėjimosi išlaidų kompensavimo šaliai klausimas spręstinas atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos). Kadangi atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas 2015-05-05, taikoma Rekomendacijų redakciją, įsigaliojusi nuo 2015-03-20. Išlaidų dydis neviršija 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (681,83 x 1,3 = 886,38), taigi šios išlaidos atsakovui kompensuotinos pilnai, priteisiant jas iš apeliantės (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

37Kadangi ginčas išspręstas atsakovo naudai, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teismuose jai nekompensuotinos.

38Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Priteisti iš apeliantės D. P. A. (asmens kodas ( - ) atsakovui R. L. (asmens kodas ( - ) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė D. P. A. 2014-09-10 su ieškiniu (t. 1, b. l. 4-11) kreipėsi į... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2015-03-17 sprendimu (t. 2, b. l. 149-157) ieškinį... 7. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti 2008-08-06 dovanojimo sutartį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovė D. P. A. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 162-176) prašo panaikinti... 10. Atsakovas R. L. atsiliepime (t. 3, b. l. 10-22) prašo ieškovės apeliacinį... 11. Trečiasis asmuo G. L. atsiliepime (t. 3, b. l. 4-9) prašo ieškovės... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Šios bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžė... 15. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu... 16. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam... 17. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje... 18. Teismų praktikoje taip pat suformuota taisyklė, kad tiek dėl suklydimo (CK... 19. Tokių išaiškinimų kontekste teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl... 20. Skundžiamame sprendime pagrįstai buvo įvertinti ir pačios apeliantės... 21. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos... 22. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu... 23. Konstatavus, jog nėra pagrindo pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia... 24. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta ir dėl protingumo... 26. Nagrinėjamu atveju dovanojimo sutartis buvo patvirtinta notaro, notaras... 27. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo teiginiu, jog materialinės naudos,... 28. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos... 29. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu... 30. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir... 31. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovas atliko veiksmus, kurie... 32. Kita vertus, byloje nėra duomenų paneigti atsakovo atsiliepime nurodytoms... 33. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir apeliantės teiginiai, susiję su jos teisių... 34. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, atsižvelgdama ir į pirmiau... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 36. Pirmosios instancijos teismas šalių bylinėjimosi išlaidas paskirstė... 37. Kadangi ginčas išspręstas atsakovo naudai, apeliantės turėtos... 38. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 40. Priteisti iš apeliantės D. P. A. (asmens kodas ( - ) atsakovui R. L. (asmens...