Byla e2A-386-241/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ariga“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ariga“ ieškinį atsakovams V. N. ir P. Z. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 58 559,52 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė nurodė, kad 2004 m. gruodžio 1 d. atsakovai įsteigė UAB „Ariga“, įsigydami po 50 procentų bendrovės akcijų. Ieškovės įstatinį kapitalą sudarė 20 000 Lt. Nuo 2011 m. gegužės 9 d. iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo ieškovės direktoriumi buvo atsakovas P. Z.. Pagal 2011 m. gruodžio 31 d. balansą ieškovė turėjo turto už 321 621 Lt, o įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 283 314 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 224 791 Lt. Įmonė per 2011 m. sumažino darbuotojų skaičių nuo 16 iki 8. Pagal 2012 metų ieškovės balansą, 2012 m. gruodžio 31d. ieškovė turėjo turto jau tik už 208 161 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo iki 351 925 Lt. Įmonės skolos jau buvo pradelstos, todėl ieškovė 2012 m. buvo nemoki, per 2012 metus patyrė 182 071 Lt nuostolį, o ieškovės nuosavas kapitalas net 143 764 Lt tapo minusinis palyginus su ieškovės įstatiniu kapitalu, įmonė 2012 m. atleido 6 darbuotojus, su kuriais neatsiskaitė, ir įmonėje liko dirbti tik 2 darbuotojai, kuriems nuo 2014 m. nebuvo priskaičiuojamas darbo užmokestis ir su kuriais nebuvo atsiskaityta. Neatsiskaitymas su darbuotojais yra savarankiškas pagrindas kelti įmonės bankroto bylą. Ieškovei tapus nemokia, jos kreditoriai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl atsakovai privalėjo tai padaryti, tačiau to nepadarė. Atsakovai ne tik nevykdė įstatymo nustatytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo, bet toliau leido ieškovei vykdyti nuostolingą veiklą, todėl ieškovės skolos kreditoriams išaugo, o turtas sumažėjo. Atsakovai tinkamai nevykdė ABĮ 59 straipsnyje, 38 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pareigų. 2012 m. gruodžio 31 d. ieškovės nuosavas kapitalas tapo 143 764 Lt minusinis, tačiau atsakovai nuostolių papildomais įnašais nepadengė. Dėl ieškovės toliau vykdytos nuostolingos veiklos ieškovės nuosavas kapitalas pasiekė minusinę 219 274 Lt sumą, nors ieškovės įstatinis kapitalas sudarė tik 20 000 Lt. Nuosavo kapitalo neatkūrimas, įmonės nemokumas, suponavo ieškovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovai pažeidė imperatyvius įstatymų reikalavimus, atliko neteisėtus veiksmus. Pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. balansą ieškovės skolos sudarė 298 141 Lt. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje buvo patvirtinti 81 400,98 Eur (281 061,30 Lt) kreditoriniai reikalavimai. 2014 m. rugsėjo 30 d. ieškovė turėjo turto už 78 867 Lt, todėl atsakovų neteisėtais veiksmais padarytą žalą sudaro 58 559,52 Eur (202 194,31 Lt) (281 061,30 Lt - 78 867 Lt = 202 194,30 Lt). Atsakovai žalą padarė bendrais veiksmais, todėl jos atlyginimas priteistinas iš abiejų atsakovų solidariai.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 4 294,19 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistų 4 294,19 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. vasario 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovų po 66,17 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės atsakovui P. Z. 991,56 Eur, o atsakovui V. N. – 1 421,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas pripažino pagrįsta ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, kad UAB „Ariga“ 2011 metų pabaigoje buvo nemoki. Pagal 2011 m. gruodžio 31 d. balansą teismas nustatė, kad turto ieškovė turėjo už 321 621 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 283 314 Lt, vien tik pradelstos skolos tiekėjams sudarė 208 750,53 Lt. 2011 m. gruodžio 31 d. ieškovės pradelstos skolos (208 750,53 Lt) vien tik tiekėjams jau viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (160 810,50 Lt), todėl teismas sprendė, kad 2011 metų pabaigoje UAB „Ariga“ buvo nemoki ir tuo metu atsakovams atsirado pareiga inicijuoti ieškovės bankroto bylos iškėlimą, tačiau šios pareigos bendrovės akcininkai nevykdė, tuo pažeisdami imperatyvią įstatyme įtvirtintą pareigą. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė atsakovų neteisėtus veiksmus 2011 metų pabaigoje (CPK 178 str., ĮBĮ 8 str. 1 d.), o atsakovai savo kaltės prezumpcijos nepaneigė.

9Teismas nesutiko su ieškovės žalos nustatymo būdu – žalos dydį ieškovė apskaičiavo kaip ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos ir bendrovės turėto turto vertės bankroto iškėlimo dieną skirtumą. Teismas pabrėžė, kad įrodinėjimo dalykas nagrinėjamu atveju yra faktas, jog įmonės akcininkams laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto procedūros taikymo, nesikreipimo laikotarpiu padidėjo įmonės skola kreditoriams, taip buvo padaryta konkreti turtinė žala įmonei (jos būsimiems kreditoriams), kurią privalo atlyginti dėl to kaltas asmuo (ĮBĮ 8 str. 4 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 kovo 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, pateiktais išaiškinimais, teismas sprendė, kad ieškovės pasirinktu būdu nustatant žalos dydį ir taip apibrėžiant įmonės akcininkų civilinės teisinės atsakomybės ribas, nebūtų skatinamas tinkamas bankrutuojančios įmonės bankroto procesas.

10Nesutikdamas su ieškovės įrodinėjamos žalos principais ir jos nustatymo kriterijais, teismas pažymėjo, kad įmonės savininkai (akcininkai) pagal galiojančias įstatymines nuostatas nėra įpareigoti veikti visuomet „lojaliai“ turimos įmonės ir jos būsimų kreditorių atžvilgiu. Ieškovės nurodomu būdu nustačius atsakovų kaip įmonės akcininkų įmonei padarytą žalos dydį, akcininkams pažeidus ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas ir teismui priteisus iš akcininkų bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą, būtų paneigta įstatymo leidėjo įtvirtinta prezumpcija, jog bendrovės akcininkai neatsako už turimos bendrovės skolas savo asmeniniu turtu.

11Teismas nustatė, kad 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „Ariga“ skolos ir įsipareigojimai kreditoriams sudarė 283 314 Lt, bankroto bylos iškėlimo dieną (2014-11-06) – 298 141 Lt, t. y. per laikotarpį nuo 2011 metų pabaigos iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės skolos išaugo 14 827 Lt (4 294,19 Eur). Šią sumą teismas pripažino bankrutuojančiai bendrovei padaryta žala, kuria turi atlyginti atsakovai (ĮBĮ 8 str. 4 d.).

12Spręsdamas dėl atsakovų solidariosios atsakomybės teismas nurodė, kad ieškovė pagrįstai ir teisingai nustatė atsakovų civilinės teisinės atsakomybės formą, todėl 4 294,19 Eur žala priteistina iš atsakovų solidariai.

13Teismas pažymėjo, kad ieškovė savo argumentus grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse byloje Nr. 3K-3-453/2014 ir Nr. 3K-3-567/2014 esančiais išaiškinimais, kurie pateikti skirtingoms negu nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Nurodomose bylose buvo sprendžiama dėl įmonės vadovo civilinės teisinės atsakomybės prigimties ir žalos dydžio, vadovui pažeidus pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl įmonės akcininkų (juridinio asmens dalyvių) atsakomybės, jiems nevykdant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prievolės. Kasacinio teismo bylose buvo tik pažymėta, kad bendrovės vadovo atlygintinos žalos dydis turi būti nustatinėjamas konkrečioje byloje vertinant nustatytų aplinkybių visumą, jam taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų dydžiui, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, kad bendrovės vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo, o ne už visus nepatenkintus reikalavimus bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-567/2014).

14Teismas taip pat tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16Ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė padarytos žalos ir nuostolių dydį reglamentuojančias teisės normas (CK 6.249 str. ir 6.251 str.) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos. Nustatydamas atsakovų padarytos žalos dydį, teismas nevertino faktinių bylos aplinkybių visumos – kad 2011 metais buvo atleisti 8 darbuotojai, o 2012 metais – dar 6 darbuotojai ir su jais nebuvo atsiskaityta iki bankroto bylos iškėlimo; kad 2012 metais ieškovė beveik 100 000 Lt vertės turtą investavo į du butus, kuriuos už per pus mažesnę sumą perleido atsakovo V. N. vaikystės draugei, kas nepaneigia prielaidos, jog tokiu būdu buvo paslėptas ieškovės vienintelis nekilnojamas turtas nuo ieškovės kreditorių; kad atsakovo P. Z. teigimu, įmonei nebuvo keliama bankroto byla, kol įmonė dar turėjo turto; kad įmonė vykdė nuostolingą veiklą; kad atsakovai neatstatė įmonės nuosavo kapitalo; kad įmonės turtas sparčiai mažėjo, o skolos sąlyginai nors ir nedidele suma augo. Šios faktinės bylos aplinkybės turėjo įtakos nustatant atsakovų padarytos žalos dydį, neapsiribojant vien tik faktiniu ieškovės skolų padidėjimu, ką visiškai nepagrįstai konstatavo teismas.

182. Nepagrįstas teismo motyvas, kuriuo atmestas ieškovės pasirinktas žalos dydžio apskaičiavimas. Ieškinio sumą ieškovė paskaičiavo iš teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos atėmusi bankroto bylos iškėlimo dieną nurodyto įmonės turimo turto balansinę vertę. Tai atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, nes ieškovės turto balansinė, o ne rinkos vertė, buvo vertinama ir nustatant ieškovės nemokumo momentą.

193. Ieškovės kreditoriams padarytos žalos dydžio nustatymui turi reikšmės ir aplinkybė, jog atsakovai nevykdė imperatyvių ABĮ 59 straipsnio reikalavimų. 2012 m. gruodžio 31d. ieškovės nuosavas kapitalas tapo 143 764 Lt minusinis, tačiau atsakovai, kaip įmonės savininkai, įstatymo nustatytos pareigos nevykdė, nuostolių papildomais įnašais nepadengė. Dėl toliau vykdytos nuostolingos veiklos ieškovės nuosavas kapitalas į minusą tik didėjo ir pasiekė 219 274 Lt sumą, kai tuo tarpu ieškovės įstatinis kapitalas sudarė tik 20 000 Lt sumą. Nuosavo kapitalo neatstatymas, kaip ir įmonės nemokumas, suponavo ieškovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, t. y. padarė kreditoriams neatsiskaitymo sumos dydžio žalą, kuri yra didesnė už ieškinio sumą. Dėl šių ieškinio motyvų teismas sprendime nepasisakė, nors tai tiesiogiai susiję su atsakovų padarytos žalos dydžio nustatymu.

204. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse byloje Nr. 3K-3-453/2014 ir Nr. 3K-3-567/2014 suformuota praktika nagrinėjamai bylai netaikytina dėl skirtingų faktinių aplinkybių. Įstatymas numato tiek įmonės vadovo, tiek kito asmens, įmonėje turinčio teisę priimti atitinkamus sprendimus, atsakomybę už žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo pagrindu kreditorių patirtos žalos dydis, priklausomai nuo to, koks įstatyme numatytas subjektas ją padarė, nekinta. Taigi kasacinio teismo išaiškinimai dėl kreditorių patirtos žalos dydžio nustatymo taikytini tiek įmonės vadovui, tiek įmonės akcininkui.

215. Civilinio proceso normos įpareigoja ieškovą nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teismas diskrecijos teise parenka tai reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Nors ieškinys atsakovams pareikštas kaip įmonės akcininkams, tačiau tai teismo nesaistė atsakovui P. Z. taikyti atsakomybę ir kaip įmonės vadovui, dėl kurio civilinės atsakomybės dydžio konkrečiai yra pasisakyta aukščiau minėtose kasacinio teismo nutartyse. Teismas neturėjo pagrindo ieškinį tenkinti tik iš dalies.

22Atsakovas P. Z. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

231. Apeliantės žalos apskaičiavimo būdas prieštarautų ne tik įmonių bankroto procedūros esmei bei tikslams, bet neabejotinai sudarytų sąlygas bankrutuojančios įmonės administratoriams piktnaudžiauti teise, reiškiant nepagrįstus ieškinius įmonės vadovams ir juridinių asmenų dalyviams. P. Z., pagal ABĮ 4 straipsnio 2 dalį, neturi turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus nustatytu laiku apmokėti už išleistas akcijas, ką jis, kaip akcininkas, padarė, todėl ieškovės reikalavimas atlyginti visą bendrovės padarytą žalą kreditoriams prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir protingumo principams. Teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovės reikalavimas juridinio asmens dalyviams padengti visus teismo nutartimi patvirtintus kreditorinius reikalavimus yra ydingas ir neteisėtas.

242. Apeliantė nurodo, kad teismas nenustatinėjo konkrečios vadovo ir savininko atlygintinos žalos dydžio, kuri turėjo būti vertinama atsižvelgiant į aplinkybių visumą bei į civilinės atsakomybės instituto esmę, taip pažeisdamas CK 6.249 straipsnį ir CK 6.251 straipsnį. Tačiau ši pareiga teko būtent ieškovei, o ji šių aplinkybių neįrodinėjo. Ieškovė tendencingai teikė teismui įrodymus apie tai, jog 2012 m. bendrovė veiklos nevykdė, o tik atliko dviejų butų remonto darbus, nors ieškovės administratoriui perduotuose įmonės dokumentuose buvo atliktų darbų aktai, patvirtinantys įmonės vykdomą veiklą su UAB „Dujovika“.

253. P. Z. kaip vadovo atsakomybę ieškovė įrodinėja 2013 m. kovo 6 d. skolos perkėlimo sutartimi ir butų su priklausiniais pardavimo R. M. sutartimi. Ieškovė neįvertino aplinkybės, kad butai buvo įkeisti AB „Šiaulių bankas“, kuris pradėjo priverstinį šio turto pardavimą, įmonei negalint mokėti paskolos. Bankas atliko nepriklausomą vertinimą, kuris dėl pablogėjusios nekilnojamojo turto padėties rinkoje buvo žymiai mažesnis nei turto balansinė vertė. Iš to įmonė patyrė nuostolių, bet jie nėra susiję su P. Z. kaip įmonės vadovo neteisėta veikla. Priešingai, pablogėjus bendrovės ekonominei padėčiai, bendrovė ėmėsi visų priemonių tiesioginėms išlaidoms sumažinti: buvo atleisti darbuotojai, o likusiems dviem – direktoriui ir buhalterei, buvo mokama tik 1/2 minimalios algos, bendrovė neįgijo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. P. Z., kaip įmonės vadovo, neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos ieškovė neįrodinėjo, todėl teismas pagrįstai netiesioginės žalos nepriteisė. Ieškovei neįrodžius aplinkybių, kad dėl akcininkų ar vadovų kaltės padidėjo įmonės skola kreditoriams, o pagal CK 6.249 straipsnį žala nėra preziumuojama, teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė žala bankrutuojančiai įmonei nepagrįstai laiko visą patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą atimdama turto masę bankroto bylos iškėlimo dienai.

264. Teismas išsamiai išanalizavo kasacinio teismo praktiką apeliantės nurodytose civilinėse bylose ir nustatė, jog šiose bylose buvo nurodyta, kad bendrovės vadovo atlygintinos žalos dydis turi būti nustatinėjamas konkrečioje byloje vertinant įrodymų visumą. Pasinaudodamas jam įstatymo suteiktomis teisėmis bei diskrecijos teise teismas padarė byloje esančiais įrodymais pagrįstą išvadą dėl atsakovų atsakomybės ir priteisė ieškovei teisingai nustatyto dydžio žalos atlyginimą.

27Atsakovas V. N. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

281. Apeliantė neįrodinėjo atsakovo P. Z. kaip vadovo netinkamų pareigų vykdymo, nenurodė vadovo kompetencijai pagal ABĮ priskirtinų su bendrovės valdymu susijusių sprendimų, nereikalavo nustatyti konkretaus vadovo ir savininko atlygintinos žalos dydžio. Ieškovė byloje kėlė akcininkų atsakomybės klausimą, reikalavo solidariai iš abiejų akcininkų priteisti konkretų žalos dydį, kylantį iš akcininkų bendro neveikimo esant įmonei nemokiai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantės skunde keliamas atsakovo P. Z. kaip įmonės vadovo atsakomybės klausimas, reiškia naujo reikalavimo kėlimą apeliaciniame procese, ką imperatyviai draudžia galiojantis teisinis reglamentavimas (CPK 312 str.). Įvertinęs byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas teisingai atliko teisinį ieškovės įrodinėtų faktinių aplinkybių vertinimą, pagrįstai atsakovų kaip akcininkų atsakomybę už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo kvalifikavo pagal CK 2.50 straipsnį.

292. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad konstatavęs, jog 2011 metų pabaigoje įmonė buvo nemoki ir atsakovai įgijo pareigą ieškovei inicijuoti bankrotą, teismas turėjo priteisti ne tik tiesioginę 4 294,19 Eur žalą, tačiau ir netiesioginę žalą, pasireiškusią ieškovės turto sumažėjimu iki tiek, kad jo neužtenka net dalies ieškovės kreditorinių reikalavimų padengimui. Ieškovės nurodomu būdu nustačius atsakovų kaip įmonės akcininkų padarytą įmonei žalos dydį, akcininkams pažeidus ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas ir teismui priteisus iš akcininkų bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą, būtų paneigta įstatymo leidėjo įtvirtinta prezumpcija, jog bendrovės akcininkai neatsako už turimos bendrovės skolas savo asmeniniu turtu. Ieškovė nekildino žalos įmonei iš vadovo veiksmų, todėl visiškai nepagrįstai reikalauja netiesioginės žalos atlyginimo iš akcininkų.

303. Apeliantės teigimu, teismas neįvertino aplinkybės dėl nekilnojamojo turto perleidimo. Ieškovės administratorius nesikreipė dėl nekilnojamojo turto sandorių pripažinimo negaliojančiais, todėl šie sandoriai neturėjo įtakos įmonės atsiskaitymui su kreditoriais. Byloje nustatyta, kad šie sandoriai buvo sudaryti dengiat hipotekos kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ reikalavimą, nekilnojamojo turto vertė buvo nustatyta pagal hipotekos kreditoriaus iniciatyva atliktą nepriklausomą vertinimą.

314. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kuriais kvestionuojamos teismo išvados dėl kasacinio teismo praktikos taikymo. Apeliantės nurodomose kasacinio teismo bylose buvo sprendžiama dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės prigimties ir žalos dydžio, vadovui pažeidus pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl įmonės akcininkų (juridinio asmens dalyvių) atsakomybės, jiems nevykdant ĮBĮ 8 str. 1 d. įtvirtintos pareigos, todėl visiškai sutiktina su teismo pozicija, jog kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi. Kita vertus, apeliantės nurodytose kasacinio teismo nutartyse pažymėta, kad vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo, o ne už visus nepatenkintus reikalavimus bankroto byloje. Nustatydamas padarytos žalos dydį teismas tokiu principu ir vadovavosi, kadangi analogiškas žalos nustatymo principas dėl laiku nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismų praktikoje taikomas ir akcininkams.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

34Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad 2004 m. gruodžio 1 d. atsakovai įsteigė UAB „Ariga“, įsigydami po 50 procentų bendrovės akcijų. Įmonės įstatinį kapitalą sudarė 20 000 Lt. Nuo 2011 m. gegužės 9 d. iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės direktoriumi buvo atsakovas P. Z.. Pagal 2011 m. gruodžio 31 d. balansą ieškovė turėjo turto už 321 621 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 283 314 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 224 791 Lt. Įmonė per 2011 m. sumažino darbuotojų skaičių nuo 16 iki 8. Pagal 2012 metų balansą, ieškovė 2012 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 208 161 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo iki 351 925 Lt. Per 2012 metus ieškovė patyrė 182 071 Lt nuostolį, o nuosavas kapitalas 143 764 Lt tapo neigiamas palyginus su ieškovės įstatiniu kapitalu. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą, 2015 m. sausio 20 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje buvo patvirtinti 81 400,98 Eur (281 061,30 Lt) kreditoriniai reikalavimai. Bankroto bylos iškėlimo dieną (2014 m. rugsėjo 30 d.) ieškovės turto vertė buvo 78 867 Lt (22 841,46 Eur).

35Dėl žalos dydžio

36Byloje keliamas ieškovės akcininkų atsakomybės klausimas jiems pažeidus pareigą laiku kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2011 metų pabaigoje ieškovė buvo nemoki, todėl atsakovams (įmonės savininkams) atsirado pareiga inicijuoti bankroto bylos jai iškėlimą, o šios pareigos neįvykdymą pripažino neteisėtu elgesiu. Tačiau teismas nesutiko su ieškovės prašomos priteisti žalos apskaičiavimo būdu, todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo tenkino iš dalies. Būtent šią sprendimo dalį ieškovė ginčija, apeliaciniame skunde teigdama, jog teismas neteisingai aiškino ir pritaikė žalos ir nuostolių dydį reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos. Atsakovų padarytos žalos dydį ieškovė sieja su bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos ir bankroto bylos iškėlimo dieną ieškovės turimo turto vertės skirtumu. Ieškovės teigimu, dėl atsakovų pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo, bendrovė ir jos kreditoriai patyrė ne tik tiesioginę 4 294,19 Eur žalą, kurią priteisė teismas, bet ir netiesioginę žalą, pasireiškusią ieškovės turto sumažėjimu tiek, kad jo neužtenka net dalies ieškovės kreditorinių reikalavimų padengimui. Apeliantė mano, kad įvertinus tai, jog Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtino 281 061,30 Lt kreditorinių reikalavimų sumą, o 2014 m. rugsėjo 30 d. bendrovės turto vertė siekė tik 78 867 Lt, atsakovų neteisėtu neveikimu ieškovei buvo padaryta 58 559,92 Eur žala.

37Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentais dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo CK 6.249 straipsnio 1 dalies bei CK 6.251 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos, o ieškovės pasirinktą žalos apskaičiavimo būdą, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pripažįsta nepagrįstu.

38Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas, pagal kurį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, nurodyta, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, o 2014 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014, pažymėta, kad vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo, o ne už visus nepatenkintus reikalavimus bankroto byloje. Būtent tokiu žalos apskaičiavimo principu pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju vadovavosi ir teisėjų kolegija su tokiu žalos nustatymo būdu sutinka, kadangi jis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ginčui aktualu klausimu, t. y. nustatant dėl neteisėto delsimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradusios žalos dydį, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kuriais ji įrodinėja, kad teismas nukrypo nuo ginčo klausimui aktualios kasacinio teismo praktikos.

40Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų civilinių bylų Nr. 3K-3-453/2014 ir Nr. 3K-3-567/2014, kuriomis vadovavosi ieškovė, aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės cituojamose bylose kasacinis teismas pasisakė dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės prigimties ir žalos dydžio vadovui pažeidus pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl įmonės akcininkų atsakomybės jiems nevykdant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prievolės. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytose kasacinėse bylose suformuluoti žalos dydžio nustatymo kriterijai vadovui laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo taikytini ir nagrinėjamu atveju, kadangi ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įstatyme nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek dalyviui (savininkui), t. y. juridinio asmens dalyvio ir jo valdymo organo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra toks pat (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimas), o šios pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-421/2016). Atsižvelgdama į ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tiek vadovo, tiek bendrovės akcininko prievolę bei aukščiau aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad žalos dydžio nustatymo kriterijai laiku neinicijavus bankroto bylos iškėlimo tiek šios pareigos nevykdžiusiam vadovui, tiek akcininkui yra vienodi. Taigi ieškovės cituojamose kasacinėse bylose suformuluoti žalos nustatymo kriterijai taikytini ginčo atveju, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiose bylose nėra suformuluotos ieškovės pasirinktą žalos apskaičiavimo būdą patvirtinančios taisyklės.

41Pažymėtina, kad ieškovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014 kasacinis teismas vadovavosi ankstesniais išaiškinimais, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi, taip pat pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl žalos dydžio, neteisingai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos teiginius, jog žala yra bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma. Šie kasacinio teismo teiginiai turi būti vertinami nurodytų bylų aplinkybių kontekste bei atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto esmę žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją. Taigi priešingai nei bando įrodinėti ieškovė, nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nėra pateiktas išaiškinimas, kad laiku nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo žalos dydis yra laikytinas visų kreditorinių reikalavimų sumos ir bendrovės turimo turto skirtumas. Tai, kad kasacinio teismo nutartyje pažymėta, jog žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją, nepaneigia teismo nustatytos žalos teisingumo pagal byloje ištirtas faktines aplinkybes ir nereiškia nukrypimo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Minėta, kad teismo pasirinktas žalos dydžio nustatymo būdas yra patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kaip žalos nustatymo būdas pažeidus įstatyme įtvirtintą pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

42Kitoje ieškovės nurodytoje kasacinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014) pažymėta, kad vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo, o ne už visus nepatenkintus reikalavimus bankroto byloje. Taigi nurodytose nutartyse suformuluoti išaiškinimai patvirtina ne ieškovės, o teismo pasirinkto žalos apskaičiavimo būdo teisingumą. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai nustatė atsakovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos formuojamu ginčui aktualiu klausimu nenukrypo.

43Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad sutikus su ieškovės žalos skaičiavimu būdu, t. y. konstatavus, kad dėl laiku neinicijuotos ieškovės bankroto bylos atsakovų padaryta žala bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos ir turto skirtumas būtų paneigta bankroto proceso esmė ir išplėsta tiek bendrovės vadovo, tiek akcininko atsakomybė. Tokią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje pabrėžiama, kad juridinio asmens dalyvio ir jo vadovo atsakomybės institutai įstatyme įtvirtinti kaip bendrojo ribotos juridinio asmens atsakomybės principo išimtys, todėl teismų praktikoje neturi būti taikomi taip plačiai, kad paneigtų ribotos atsakomybės principą. Civilinės atsakomybės taikymas nėra sankcija, todėl, taikant civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jos sąlygų visetą. Tiek vadovo, tiek dalyvio civilinė atsakomybė grindžiama kalte, todėl abiem atvejais turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai privalo atlyginti žalą, lygią ieškovės įsipareigojimų išaugimo dydžiui nuo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo iki bankroto iškėlimo dienos.

44Apeliantės teigimu, kreditoriams padarytos žalos dydžiui nustatyti turi reikšmės aplinkybė, kad atsakovai nevykdė ABĮ 59 straipsnio reikalavimų, nepadengė bendrovės nuostolių papildomais įnašais, neatkūrė nuosavo kapitalo, todėl padarė kreditoriams neatsiskaitymo sumos žalą, o teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė, nors tai tiesiogiai susiję su atsakovų padarytos žalos dydžio nustatymu. Ieškovė nurodo, kad 2012 m. gruodžio 31 d. įmonės nuosavas kapitalas tapo 143 764 Lt neigiamas, tačiau atsakovai nepadengė nuostolių papildomas įnašais, dėl nuostolingos veiklos ieškovės įstatinis kapitalas pasiekė 219 274 Lt neigiamą sumą, nors įstatinis kapitalas sudarė tik 20 000 Lt.

45ABĮ 59 straipsnis reglamentuoja pelno (nuostolių) paskirstymą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį, turi paskirstyti paskirstytinąjį bendrovės pelną (nuostolius). Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sprendimo paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius) turinys. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatyme nėra įtvirtinta akcininkų pareiga padengti nuostolius savo įnašais. Minėto straipsnio 10 dalies 2 punkte įtvirtina, kad jeigu šio straipsnio 9 dalyje nustatytų pervedamų sumų nuostoliams padengti nepakanka: akcininkai gali padengti nuostolius akcininkų įnašais – bendrovės nuosavas kapitalas turi būti atkurtas taip, kad jis nebūtų mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Šio straipsnio 11 dalyje numatyta, kad visuotiniam akcininkų susirinkimui nepriėmus sprendimo padengti nuostolius akcininkų įnašais arba priėmus tokį sprendimą, tačiau neatkūrus nuosavo kapitalo iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, visuotinis akcininkų susirinkimas turi svarstyti klausimą dėl: 1) įstatinio kapitalo sumažinimo, tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, arba 2) pertvarkymo į šio Įstatymo 72 straipsnyje numatytą juridinį asmenį, arba 3) bendrovės likvidavimo. Kadangi įstatymas nenumato akcininkams pareigos savo lėšomis padengti bendrovės nuostolių, negalima sutikti su ieškovės argumentais, kad papildomais įnašais nepadengę įmonės nuostolių, atsakovai pažeidė ABĮ 59 straipsnį ir tokio pažeidimo pasekmė suponuoja ieškovės prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumą.

46Atkreiptinas dėmesys, kad prašydama taikyti atsakovams civilinę atsakomybę ieškovė privalo įrodyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei kilti. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas tokio pobūdžio bylose nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Taigi vien aplinkybė, kad dalies kreditorių reikalavimų patenkinimui neužtenka ieškovės turto, nereiškia, kad šią situaciją sąlygojo atsakovų neteisėti veiksmai, t. y. nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

47Ieškovės teigimu, teismas nevertino visumos faktinių bylos aplinkybių – 2011 metais buvo atleisti 8 darbuotojai, o 2012 metais – dar 6 darbuotojai ir su jais nebuvo atsiskaityta; 2012 metais ieškovė beveik 100 000 Lt vertės turtą investavo į du butus, kuriuos už per pus mažesnę sumą perleido atsakovo V. N. vaikystės draugei; įmonė vykdė nuostolingą veiklą; įmonės turtas sparčiai mažėjo, o skolos nors sąlyginai ir nedidele suma augo. Šios aplinkybės, pasak apeliantės, turėjo įtakos atsakovų padarytos žalos dydžiui, todėl neturėjo būti apsiribota vien tik faktiniu ieškovės skolų padidėjimu, ką visiškai nepagrįstai konstatavo teismas. Vien tik ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės dėl darbuotojų atleidimo, neatsiskaitymo su jais, turto investavimo, nuostolingos bendrovės veiklos ar turto sumažėjimo, neįrodo atsakovų neteisėtų veiksmų. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo vertinti atsakovo P. Z. kaip įmonės vadovo veiksmus ir taikyti įmonės vadovo atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Ieškovė neįrodinėjo įmonės turto iššvaistymo ar tyčinių, nesąžiningų ir akivaizdžiai nenaudingų įmonei sprendimų priėmimo, t. y. neįrodinėjo atsakovo P. Z. veiksmų, atliktų įmonės valdymo procese, neteisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismas neprivalėjo šių veiksmų vertinti ieškovės valdymo organo civilinės atsakomybės kontekste. Žalos atlyginimo ieškinys buvo grindžiamas atsakovų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo nevykdymu. Minėta, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įstatyme nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek dalyviui (savininkui), o šios pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai, todėl atsakovas P. Z. laiku nesikreipdamas dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo pažeidė savo tiek kaip vadovo, tiek kaip akcininko ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą, tačiau dėl šių atsakovo kaip vadovo ir akcininko neteisėtų veiksmų teismo apskaičiuotas žalos dydis nekinta.

48Apeliantės argumentus, kad žalos dydžiui turėjo įtakos ir 2013 m. kovo 6 d. skolos perkėlimo bei butų su priklausiniais pardavimo sandoriai, teisėjų kolegija pripažįsta deklaratyviais. Atsakovų teigimu, butai buvo įkeisti hipotekos kreditoriui AB „Šiaulių bankas“, kuris pradėjo priverstinį turto pardavimą ieškovei neturint galimybių mokėti paskolos. Ieškovės bankroto administratorius šių sandorių neginčijo, todėl jų teisėtumą vertinti atsakovų veiksmų, jiems laiku nesukreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, kontekste nėra pagrindo.

49Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį bei CK 6.251 straipsnio 1 dalį bei nenukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ginčui aktualiu klausimu formuojamos praktikos, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

50Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

51Atsakovas V. N. prašo priteisti iš ieškovės 900 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte įtvirtinto rekomenduojamo išlaidų dydžio, todėl ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovui iš ieškovės, jas apmokant iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 93 str.).

52Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

54Priteisti atsakovui V. N., a. k. ( - ) iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ariga“, j. a. k. 300079189, 900 Eur (devynis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, jas apmokant iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 58... 5. Ieškovė nurodė, kad 2004 m. gruodžio 1 d. atsakovai įsteigė UAB... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš... 8. Teismas pripažino pagrįsta ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, kad UAB... 9. Teismas nesutiko su ieškovės žalos nustatymo būdu – žalos dydį... 10. Nesutikdamas su ieškovės įrodinėjamos žalos principais ir jos nustatymo... 11. Teismas nustatė, kad 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „Ariga“ skolos ir... 12. Spręsdamas dėl atsakovų solidariosios atsakomybės teismas nurodė, kad... 13. Teismas pažymėjo, kad ieškovė savo argumentus grindė Lietuvos... 14. Teismas taip pat tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų 5... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 16. Ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d.... 17. 1. Teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė padarytos žalos ir nuostolių... 18. 2. Nepagrįstas teismo motyvas, kuriuo atmestas ieškovės pasirinktas žalos... 19. 3. Ieškovės kreditoriams padarytos žalos dydžio nustatymui turi reikšmės... 20. 4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 21. 5. Civilinio proceso normos įpareigoja ieškovą nurodyti tik faktinį... 22. Atsakovas P. Z. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, o teismo... 23. 1. Apeliantės žalos apskaičiavimo būdas prieštarautų ne tik įmonių... 24. 2. Apeliantė nurodo, kad teismas nenustatinėjo konkrečios vadovo ir... 25. 3. P. Z. kaip vadovo atsakomybę ieškovė įrodinėja 2013 m. kovo 6 d. skolos... 26. 4. Teismas išsamiai išanalizavo kasacinio teismo praktiką apeliantės... 27. Atsakovas V. N. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, o teismo... 28. 1. Apeliantė neįrodinėjo atsakovo P. Z. kaip vadovo netinkamų pareigų... 29. 2. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad konstatavęs, jog 2011 metų... 30. 3. Apeliantės teigimu, teismas neįvertino aplinkybės dėl nekilnojamojo... 31. 4. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kuriais kvestionuojamos teismo išvados... 32. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 34. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad 2004... 35. Dėl žalos dydžio... 36. Byloje keliamas ieškovės akcininkų atsakomybės klausimas jiems pažeidus... 37. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentais dėl... 38. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą... 40. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad teismas nepagrįstai... 41. Pažymėtina, kad ieškovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 42. Kitoje ieškovės nurodytoje kasacinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo... 43. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad sutikus su ieškovės žalos... 44. Apeliantės teigimu, kreditoriams padarytos žalos dydžiui nustatyti turi... 45. ABĮ 59 straipsnis reglamentuoja pelno (nuostolių) paskirstymą. Šio... 46. Atkreiptinas dėmesys, kad prašydama taikyti atsakovams civilinę atsakomybę... 47. Ieškovės teigimu, teismas nevertino visumos faktinių bylos aplinkybių –... 48. Apeliantės argumentus, kad žalos dydžiui turėjo įtakos ir 2013 m. kovo 6... 49. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 51. Atsakovas V. N. prašo priteisti iš ieškovės 900 Eur apeliacinės... 52. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 54. Priteisti atsakovui V. N., a. k. ( - ) iš ieškovės bankrutavusios...