Byla e2A-668-330/2016
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-984-221/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alpha Advisors“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje ieškovė UAB „Alpha Advisors“ prašė priteisti iš atsakovo BAB Ūkio banko 134 188,12 Eur skolos, 12 076,93 Eur delspinigių, 753,66 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateiktame ieškinyje prašė teismo sprendimu iš atsakovo priteistas sumas pripažinti AB Ūkio banko bankroto administravimo išlaidomis, bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Ieškovė nurodė, kad prašomas priteisti įsiskolinimas susidarė atsakovui netinkamai vykdant tarpininkavimo sutartį.
  2. 2014 m. rugpjūčio 14 d. tarp šalių buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo veikti kaip atsakovo patarėja visų ar dalies atsakovo paskolų pardavimo klausimais. Ieškovė įsipareigojo siekti potencialiems investuotojams parduoti paskolų suteikiamas reikalavimo teises. Ieškovė įsipareigojo padėti atsakovui analizuoti, struktūrizuoti, derėtis dėl sandorio ir jį įvykdyti. Ieškovė tinkamai ir laiku atliko sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – dalis atsakovo paskolų portfelio buvo parduota Bosnijos ir Hercogovinos įmonei, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sėkmės mokesčio. Ieškovė išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą, kelis kartus ragino apmokėti skolą, tačiau atsakovas nesumokėjo ieškovei 134 188,12 Eur sėkmės mokesčio.
  3. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino.
  4. Atsakovas dėl preliminaraus teismo sprendimo pareiškė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad ieškovei pagal tarpininkavimo sutartį sumokėjo 40 000 Eur (be PVM). Tvirtino pats vedęs derybas su potencialiu pasiūlymą pateikusiu pirkėju, 2014 m. gruodžio 19 d. su pirkėju pasirašęs perleidimo aktą, kuriuo perleido dalį reikalavimo teisių pagal paskolos sutartis, jokių kitų paslaugų, be naujų potencialių investuotojų paieškos ir pasiruošimo šiai paieškai, ieškovė nesuteikė, todėl negali tikėtis gauti sėkmės mokestį.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 6 d. galutiniu sprendimu byloje priimtą 2015 m. rugsėjo 1 d. preliminarų sprendimą paliko iš esmės nepakeistą - ieškovės UAB „Alpha Advisors“ naudai iš atsakovės BAB Ūkio bankas priteisė 134 188,12 Eur skolą, 12 076,93 Eur delspinigius, 753,66 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines procesinės palūkanas bei 3 846,35 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteistas sumas pripažino AB Ūkio banko bankroto administravimo išlaidomis.
  2. Pirmosios instancijos teismas neįrodyta pripažino atsakovo poziciją, jog pirkėjas Pavgord d. o. o. Foča išreiškė susidomėjimą pirkti parduodamas reikalavimo teises dar iki tarpininkavimo sutarties su ieškove pasirašymo datos, jog ieškovė nesuteikė visų pagal tarpininkavimo sutartį numatytų paslaugų, o visus paruošiamuosius dokumentus pirkėjui teikė atsakovas, todėl sandorio sėkmė ir rezultatas nepriklausė nuo ieškovės atliktų veiksmų. Teismo vertinimu, atsakovės argumentas, jog pirkėjas Pavgord d. o. o. Foča išreiškė susidomėjimą pirkti parduodamas reikalavimo teises iki tarpininkavimo sutarties pasirašymo datos, neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti sėkmės mokestį ieškovei, nes šalys tarpininkavimo sutartyje numatė ir tokio atvejo galimybę. Teismas pažymėjo, kad po sutarties pasirašymo ieškovė perėmė visų klausimų, susijusių su reikalavimo teisių, numatytų sutartyje, pardavimu, koordinavimą, įskaitant ir derybas su Pavgord d. o. o. Foča. Akcentavo tai, jog atsakovas nepareiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl paslaugų ir jų kokybės. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė atliktus darbus patvirtinančius įrodymus – ataskaitas, susirašinėjimo laiškus ir kt. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais pripažino atsakovo argumentus, jog jis turėjo samdyti advokatus, kurie vedė derybas. Teismas pažymėjo, jog sutartyje numatyta, kad patarėjas neteiks mokestinių, teisinių ir buhalterinės (finansinės) apskaitos konsultacijų, todėl sprendė, kad atsakovas šių rūšių konsultacijoms turėjo pasitelkti atitinkamos srities specialistus. Teismas nepagrįstais pripažino atsakovo argumentus, jog iš sandorio nebuvo gauta tikėtos naudos. Teismas nustatė, kad sandorio suma viršijo BAB Ūkio banko kreditorių komitete nustatytą minimalią sandorio kainą, be to, atsakovo žinioje po sandorio sudarymo liko dalis reikalavimo teisių, užtikrintų Lietuvos Respublikoje esančio turto įkeitimu. Akcentavo aplinkybę, jog bankroto administratorius pranešime spaudai nurodė sandorio sudėtingumą ir sėkmingumą, įtakotą dalyvavusios kompanijos profesionalumo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą, konstatavo, kad ieškovės naudai iš atsakovo priteistos lėšos pripažintinos bankroto administravimo išlaidomis. Teismas nustatė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius, todėl priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 3 846,35 Eur sumos.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde atsakovas BAB Ūkio bankas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. galutinį sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Alpha Advisors“ ieškinį atmesti. Tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas būtų visiškai ar iš dalies atmestas, prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimu ieškovės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir paviršutiniškai vertino bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir įrodymus. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė nesuteikė visų tarpininkavimo sutartyje numatytų paslaugų.
    2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog sutartyje numatytas paslaugas teikė ieškovė. Teismas neįvertino aplinkybės, jog po sutarties sudarymo derybas su potencialiu pirkėju vedė ir paruošiamuosius dokumentus rengė atsakovas. Teismas neatsižvelgė į tai, jog sandorio sėkmė nepriklausė nuo ieškovės veiksmų. Sėkmės mokestis mokėtinas tik tuomet, kai paslaugų teikėjo veiksmai sąlygoja sėkmingą ar sėkmingesnį rezultatą už tą, kuris būtų pasiektas be paslaugų teikėjo pastangų.
    3. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Ši civilinė byla nelaikytina itin sudėtinga, ieškovės atstovavimui nereikėjo specialių žinių, o ieškinys nebuvo didelės apimties.
    4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės naudai priteistas lėšas pripažino bankroto administravimo išlaidomis. Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas, disponavimas priskirtinas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai. Ieškovės prašomų priteisti sumų bendrovės kreditorių susirinkimas nepatvirtino.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Alpha Advisors“ prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo BAB Ūkio banko bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
    1. Atsakovo nurodomos tarpininkavimo sutarties vykdymo aplinkybės neturi reikšmės pareigai vykdyti sutartinę prievolę. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė pažeidė tarpininkavimo sutartį. Byloje nustatyta, kad egzistuoja visos sąlygos sėkmės mokesčiui sumokėti. Aplinkybė, jog pirkėjas susidomėjo sandoriu iki tarpininkavimo sutarties sudarymo, neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti sėkmės mokestį. Aplinkybę, jog ieškovė suteikė paslaugas, patvirtina atsakovo pateiktas kreditorių komiteto 2014 m. spalio 10 d. posėdžio protokolas. Sandorio sėkmingumą patvirtina tai, jog reikalavimo teisės buvo parduotos brangiau nei atsakovui buvo siūlyta iki tarpininkavimo sutarties sudarymo.
    2. Atsakovo argumentas dėl priteistų lėšų pripažinimo administravimo išlaidomis nepagrįstas. Nėra duomenų, jog tarpininkavimo sutartį bankroto administratorius sudarė viršydamas įgaliojimus. Atsakovas ieškovei pagal sutartį atliko fiksuotus mokėjimus, o kreditorių komitetui buvo žinoma apie tarpininkavimo sutarties sudarymą. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką tokios išlaidos turi būti pripažintos bankroto administravimo išlaidomis. Bankrutuojančios įmonės statusas tokiu atveju nepanaikina ir neriboja bankrutuojančios įmonės civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

6Dėl įrodymų vertinimo

  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
  2. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovas BAB Ūkio bankas (apeliantas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius) kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
  3. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apelianto pozicijai, jog byloje esantys įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės buvo įvertinti paviršutiniškai. Kolegija šią apelianto poziciją pripažįsta deklaratyvia. Kaip nurodyta šios nutarties 11 punkte, teisėjų kolegija nenustatė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Požymių, patvirtinančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procesų ydingumą, nenurodė ir apeliantas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus atsakovui, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių požymių ar faktų buvimo. Kaip matyti iš apskųsto sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų šalių argumentų.

7Dėl ieškovės suteiktų paslaugų vertinimo

  1. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog ieškovė atsakovui nesuteikė visų tarpininkavimo sutartyje numatytų paslaugų. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Alpha Advisors“ ir atsakovas BAB Ūkio bankas 2014 m. rugpjūčio 14 d. sudarė tarpininkavimo sutartį, kuria susitarė, kad patarėjas (ieškovė) veiks kaip finansinis pardavėjo (atsakovo) patarėjas visų ar dalies paskolų pardavimo tretiesiems asmenims klausimais. Šalys susitarė, kad pardavėjas sieks potencialiems investuotojams parduoti visas paskolų suteikiamas reikalavimo teises, tačiau galima ir kitokia pardavėjui priimtina reikalavimo teisių pardavimo struktūra. Patarėjas įsipareigojo veikti kaip pardavėjo finansinis patarėjas klausimais, susijusiais su sandoriu ir padėti pardavėjui analizuoti, struktūrizuoti, derėtis dėl sandorio ir įvykdyti sandorį. Pardavėjas tuo laikotarpiu įgaliojo patarėją atlikti visus reikiamus veiksmus sėkmingam susitarimui dėl sandorio (sutarties 1.1 punktas). Šalys susitarė dėl paslaugų pagal šią sutartį aspektų: pardavimo proceso nuo pirminio pasiruošimo iki galutinių derybų dėl pardavimo dokumentų ir sandorio vedimas (1.2 punkto a dalis), konsultacijos dėl visų galimų sandorio įvykdymo variantų, tvarkaraščio, sandorio proceso (1.2 punkto b dalis), sandorio struktūros paruošimas, proceso būklės apžvalgų ir pasiekiamos informacijos apie potencialius investuotojus pateikimas (1.2 punkto c dalis), visapusiškas sandorio koordinavimas (1.2 punkto d dalis). Tarpininkavimo sutartimi šalys susitarė, kad tarpininkas ruoš oficialią pardavimo informaciją apie potencialius investuotojus (1.2.2 punktas), pristatys paskolų paketą: nustatys šalis, kurios yra tinkamai susidomėjusios sandoriu, sudarys kreipimųsi į tokias šalis tvarkaraštį, inicijuos ir palaikys kontaktus su tokiomis šalimis, potencialiems pirkėjams teiks konfidencialią informaciją ir kitą pagalbą, kuri reikalinga įvertinti paskolas ir jų būklę (1.2.3 punktas), ves derybas su potencialiais pirkėjais, vertins pasiūlymus, nustatys pirkėjus, kuriems teikiama pirmenybė sudaryti sandorį, sudarys sandorį atsakovui priimtomis sąlygomis (1.2.4 punktas). Apelianto tvirtinimu, nepaisant šalims nustatytų pareigų pagal tarpininkavimo sutartį, jis (apeliantas) ir toliau vedė derybas su pirkėju Povgord d. o. o. Foča, parodžiusiu susidomėjimą sandorio sudarymu dar iki tarpininkavimo sutarties sudarymo, ir sudarė pirkimo - pardavimo sandorį dėl dalies reikalavimo teisių perleidimo. Apelianto teigimu, nors ieškovė ėmėsi naujų investuotojų (potencialių pirkėjų) paieškos, sandorio dėl reikalavimo teisių perleidimo sudarymą lėmė apelianto veiksmai.
  2. Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Taigi paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą, tačiau galimybė susitarti ir dėl tam tikro rezultato nustatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje. Iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, darytina išvada, kad vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugos teikėjo pareigą veikti kliento interesais. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010; 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012).
  3. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apelianto argumentams, jog ieškovė nesuteikė jam visų tarpininkavimo sutartyje numatytų paslaugų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė pateikė detalų paslaugų, suteiktų tarpininkavimo sutarties vykdymo eigoje, sąrašą, paaiškinimus bei įrodymus, pagrindžiančius sąraše nurodytų paslaugų suteikimą (t. 1, b. l. 43-46). Atsakovas vien abstrakčiai teigia, kad ieškovė pagal tarpininkavimo sutartį nesuteikė visų paslaugų. Atsakovas nenurodė konkrečių paslaugų, sutarties vykdymo eigoje neįvykdytų arba įvykdytų netinkamai. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog ieškovė tinkamai įvykdė įsipareigojimus pagal tarpininkavimo sutartį, o apelianto argumentus dėl netinkamo sutarties įvykdymo pripažįsta deklaratyviais ir neįrodytais.
  4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog po sutarties sudarymo derybas su potencialiu pirkėju vedė ir parengiamuosius dokumentus rengė atsakovas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiam apelianto argumentui. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, jog sandoris dėl reikalavimo teisių perleidimo buvo sudarytas su Povgord d. o. o. Foča, t. y. pirkėju, pareiškusiu susidomėjimą sandoriu dar iki tarpininkavimo sutarties sudarymo, neduoda pagrindo išvadai, jog veiksmus, būtinus sandorio sudarymui atliko apeliantas, o ne ieškovė. Ieškovės pateiktas detalus suteiktų paslaugų sąrašas bei jame nurodytų paslaugų suteikimą pagrindžiantys objektyvūs duomenys patvirtina ginčui reikšmingą aplinkybę, jog ieškovė atliko eilę aktyvių veiksmų, nukreiptų į sandorio su šiuo pirkėju sudarymą (sandorio sudarymo tikslu dalyvavo derybose su pirkėju, su pardavėjo teisiniu patarėju derino pirkėjui siunčiamus dokumentus, atliktinus veiksmus, teikė atliktų veiksmų ataskaitas, organizavo ir dalyvavo susitikimuose su pirkėju ir kt.). Apeliantas nenurodė konkrečių argumentų ir nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog nurodytus ar jiems tapačius veiksmus atliko ne ieškovė, o apeliantas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo įgaliotų asmenų (teisininkų) dalyvavimas sandorio sąlygų derinimo ir sudarymo procese nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė sutartyje numatytų paslaugų neatliko arba jas atliko netinkamai. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė, teikdama paslaugas, neįsipareigojo teikti teisinių konsultacijų (sutarties 1.4 punktas). Todėl teismo išvada, jog šios srities specialistus galėjo ir turėjo pasitelkti pats atsakovas, pripažįstama pagrįsta.
  5. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pateiktų duomenų pakanka išvadai, jog ieškovė tinkamai įvykdė prievoles pagal šalių sudarytą tarpininkavimo sutartį. Nutarties 15 ir 16 punkte analizuoti apelianto argumentai šios išvados nepaneigia. Kita vertus, pritartina ieškovės pozicijai, kad tinkamą sutarties įvykdymą papildomai (netiesiogiai) patvirtina tai, jog ieškovei nebuvo pareikštos pastabos, pretenzijos dėl netinkamo paslaugų suteikimo arba nesuteikimo, tarpininkavimo sutarties vykdymo eigoje atsakovas ieškovei sumokėjo sutartyje numatytą fiksuotą atlyginimo už suteiktas paslaugas dalį, viešojoje erdvėje ieškovės paslaugas apibūdino kaip atliktas profesionaliai ir lėmusias sėkmingą sandorio su Povgord d. o. o. Foča sudarymą.

8Dėl ieškovės suteiktų paslaugų įtakos sandorio sėkmei

  1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog sandorio sėkmė nepriklausė nuo ieškovės veiksmų. Apelianto nuomone, atlyginimo dalis – sėkmės mokestis mokėtinas tik tuomet, kai paslaugų tiekėjo veiksmai sąlygoja sėkmingą ir sėkmingesnį rezultatą už tą, kuris būtų pasiektas be paslaugų teikėjo pastangų. Teisėjų kolegija šią apelianto poziciją pripažįsta nepagrįsta. Aptariamu atveju šalys, sudarydamos tarpininkavimo sutartį, susitarė, jog paslaugų teikimo tikslas – ieškovės pastangų pagrindu parduoti atsakovui BAB Ūkio bankui priklausantį UAB „Birač Europe“ paskolų paketą (atsakovui priklausančias reikalavimo teises). Kaip pažymėta šios nutarties 14 punkte, paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikro rezultato, tačiau galimybė susitarti ir dėl jo nustatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje. Vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tai, kad paslaugų teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Paslaugų teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugų teikėjo pareigą veikti kliento interesais. Nagrinėjamo ginčo atveju šalys susitarė dėl paslaugų teikimo tikslų ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas sąlygas susiejo ne tik su paslaugų teikimu su sėkmingu sutartyje numatytų tikslų įgyvendinimu. Kaip matyti iš tarpininkavimo sutarties sąlygų, šalys susitarė, kad atlyginimą už paslaugas sudaro fiksuota konsultavimo mokesčio dalis ir kintamoji dalis (sėkmės komisinis mokestis bei papildomas sėkmės komisinis mokestis) (sutarties 2.1 punkto a, b ir c dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo, kaip ir bet kokio kito profesinės veiklos subjekto, pareiga yra ne pasiekti konkretų rezultatą, bet dėti geriausias pastangas. Tai reiškia, kad paslaugų teikėjas gali būti atsakingas už konkretaus rezultato nepasiekimą tik tuo atveju, jei dėl to konkrečiai susitarta. Tačiau paslaugų teikėjui ir klientui nedraudžiama susitarti taip, kad paslaugų teikėjas būtų skatinamas siekti konkretaus rezultato mainais jam pasiūlant vadinamąjį sėkmės mokestį. Susitarimai dėl tokio mokesčio yra naudojami tarp verslo subjektų ir tai yra viena iš sutarties laisvės principo apraiškų (CK 6.156 straipsnis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šio mokesčio teisinės prigimties bankroto administratoriaus ir kreditorių santykiuose, yra atkreipęs dėmesį į tai, kad šis mokestis nekeičia vykdomos prievolės prigimties – ji ir toliau lieka prievole siekti geriausių pastangų, tačiau nustatomas papildomas atlyginimas už nustatytų rezultatų pasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste šie kasacinio teismo išaiškinimai aktualūs tuo, kad tais atvejais, kai paslaugų teikėjas ir paslaugų gavėjas yra susitarę dėl tam tikrų tikslų, kurių siekiama teikiamomis paslaugomis ir suteikus paslaugas šie tikslai pasiekiami, paslaugų teikėjas turi teisę į vadinamąjį sėkmės mokestį, jeigu dėl tokio buvo susitarta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju šalys susitarė dėl sėkmės mokesčio, teisė į jį buvo susieta su tam tikro tikslo pasiekimu (sandorio dėl paskolų paketo sudarymo atveju numatytas sėkmės mokestis, o sandorio, kurio vertė viršija 5 000 000 Eur vertę, atveju – papildomas sėkmės mokestis), todėl paslaugų teikėjas, suteikęs pagrindinę dalį paslaugų, turi teisę gauti sėkmės mokesčio dalį, proporcingą jo suteiktų paslaugų daliai.
  2. Teismo nutarties 15 ir 16 punktuose teisėjų kolegija pripažino nepagrįstais ir neįrodytais apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo paslaugų suteikimo bei argumentus, esą sandorio dėl paskolų paketo perleidimo sudarymą lėmė ne ieškovės, o apelianto veiksmai. Nesant objektyvių duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytų paslaugų suteikimo faktą bei patvirtinančių, jog konkrečius veiksmus, orientuotus į sėkmingą sandorio sudarymą, atliko tik apeliantas, nebeliko teisinio pagrindo pakartotinai vertinti tų pačių aplinkybių.
  3. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis konstatuotas sandorio dėl atsakovui priklausančio paskolų paketo pardavimo sėkmingumas. Tokių išvadų pagrįstumo nepaneigia apelianto akcentuojama aplinkybė, jog sandoris buvo sudarytas su pirkėju (investuotoju), susidomėjimą sandoriu pareiškusiu dar iki tarpininkavimo sutarties su ieškove sudarymo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalys numatė tokio sandorio sudarymo (kai sandoris bus sudarytas su pirkėju, išreiškusiu susidomėjimą iki tarpininkavimo sutarties sudarymo) galimybę tarpininkavimo sutarties vykdymo eigoje ir tokio sandorio sudarymo atveju numatė kiek mažesnį sėkmės mokestį – 1,5 proc. nuo bendros sandorio vertės (sutarties 2.1 punkto b dalis). Taigi, vien ta aplinkybė, jog sandoris dėl paskolų paketo buvo sudarytas su pirkėju, išreiškusiu susidomėjimą sandoriu dar iki tarpininkavimo sutarties sudarymo, neriboja ieškovo teisės gauti sėkmės mokesčio. Teisėjų kolegija deklaratyviu pripažįsta apelianto argumentą, jog sandorio su nurodytu pirkėju sudarymas nelaikytinas sėkme. Kaip minėta, apelianto pozicijos esmę šiuo klausimu sudaro argumentų grupė, jog tokio paties rezultato (dėl paskolų paketo perleidimo) apeliantas galėjo pasiekti ir be tarpininko (ieškovės) paslaugų. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad iki tarpininkavimo sutarties sudarymo pirkėjas Pavdor d.o. o. Foča rodė susidomėjimą pirkti apeliantui priklausantį paskolų paketą už 10 mln. BAM (Bosnijos ir Hercegovinos konvertuojamųjų markių) kas sudarė apie 5,1 mln. Eur. Be to, BAB Ūkio banko kreditorių komiteto 2014 m. spalio 10 d. posėdžio metu nustatyta minimali 5 112 920 Eur paskolų paketo kaina. Tačiau aptariamu atveju tarpininkavimo sutarties vykdymo eigoje paskolų paketo dalis (reikalavimo teisės) pirkėjui buvo perleista už 6,4 mln. Eur, o po sandorio sudarymo apelianto žinioje dar liko didelės vertės paskolų paketo dalis, užtikrinta Lietuvos Respublikoje esančio turto įkeitimu. Tuo pagrindu daroma išvada, jog apeliantui priklausančios reikalavimo teisės buvo parduotos už žymiai didesnę kainą nei pirkėjas siūlė tiesiogiai apeliantui bei gerokai viršijanti kreditorių komiteto nustatytą minimalią kainą. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto argumentai dėl sandorio sudarymo sėkmės nebuvimo arba nepriklausymo nuo ieškovės suteiktų paslaugų, apeliacinės kontrolės metu nepasitvirtino. Apeliantas nepaneigė byloje nustatytų aplinkybių, jog sandorio sudarymą, be kita ko, ir jo sėkmę, lėmė ieškovės suteiktos paslaugos, atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, jog sandoris nelaikytinas sėkmingu, o jo sudarymas nulemtas paties apelianto aktyvių veiksmų. Neįrodytas lieka deklaratyvus apelianto teiginys, jog sandoris tokiomis pačiomis sąlygomis būtų sudarytas ir be ieškovės paslaugų ir pastangų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės teisę į kintamąją atlyginimo dalį – sėkmės mokestį.

9Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydžio

  1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės patirtos išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius teisinių paslaugų dydžius ir prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino iki rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių ribos. Apeliantas prašo teismo atsižvelgti į tai, jog nagrinėjama byla nėra itin sudėtinga, o ieškovės atstovavimui nereikėjo specialių žinių, o priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti šio apelianto prašymo. Skundo argumentai dėl bylos sudėtingumo laipsnio ir specialiųjų žinių poreikio subjektyvūs ir nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas dar labiau sumažinti.
Dėl ieškovės naudai priteistų sumų pripažinimo BAB Ūkio banko bankroto administravimo išlaidomis
  1. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės ieškinį, jos naudai priteistas sumas pripažino BAB Ūkio banko bankroto administravimo išlaidomis. Apeliantas su tokiu sprendimu nesutinka. Nurodė, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas ir keitimas priskirtinas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai. Apeliantas nurodė, kad ieškovės prašomų priteisti išlaidų BAB Ūkio banko kreditorių susirinkimas nepatvirtino. Teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir pritaria pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui ieškovės naudai priteistas sumas pripažinti apelianto bankroto administravimo išlaidomis.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normų, kaip tokių, aiškinimo ir taikymo toms faktinėms situacijoms, kai įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, toliau vykdo ar sudaro naujus sandorius, reikalingus bankroto procedūroms vykdyti, ir dėl to kreditorius patiria nuostolių, yra konstatavęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009), kad tuo atveju, kai iškėlus bankroto bylą įmonė, atstovaujama profesionalaus bankroto administratoriaus, toliau vykdo ar sudaro naujus sandorius, reikalingus bankroto procedūroms vykdyti (ĮBĮ 17 straipsnis), tokių sandorių šalys laikytinos lygiateisėmis. Tai reiškia, kad bankrutuojančiai įmonei, atstovaujamai profesionalaus bankroto administratoriaus, veikiančio inter alia kreditorių interesais, negali būti sudarytos palankesnės sandorio vykdymo sąlygos nei kitai sandorio šaliai. Priešingu atveju bankrutuojančios įmonės kontrahentas nepagrįstai turėtų prisiimti tokių sandorių neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi nevykdant ar netinkamai vykdant savo įsipareigojimus. Dėl to tokių sandorių šalies padėtis negali būti tokia pati kaip kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, ir bankrutuojančios įmonės patiriamos tokių sandorių vykdymo išlaidos yra laikytinos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo ir susijusioms su bankroto procedūrų vykdymu; bankrutuojančios įmonės statusas tokiu atveju nepanaikina ir neriboja bankrutuojančios įmonės civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009).
  3. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto procese gautų lėšų). Taigi, įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurias turi teisę gauti kreditorius, jam apmokamos būtent ĮBĮ 36 straipsnio nustatyta tvarka, pirmiau už kitus kreditorius, neturinčius teisės į tokio pobūdžio išlaidų atlyginimą. To paties įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąrašas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų: bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad ta aplinkybė, jog administravimo išlaidų sąmatą tvirtina kreditorių susirinkimas, savaime nereiškia, jog iš šios sąmatos negali būti dengiamos kitos sąmatoje nenumatytos išlaidos. Jeigu tam tikros išlaidos pagal savo teisinę prigimtį skirtos bankroto procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) užtikrinti, tai tokios išlaidos turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog apelianto pareiga ieškovei sumokėti pinigines lėšas, kilo iš tarpininkavimo sutarties, sudarytos po bankroto bylos iškėlimo. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog tarpininkavimo sutartis sudaryta BAB Ūkio banko turto (turtinių teisių) realizavimo, tenkinant banko kreditorių finansinius reikalavimus, tikslu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės naudai priteistas sumas pripažino bankroto administravimo išlaidomis. Šios teismo išvados nepaneigia apelianto argumentai, jog ieškovei mokėtinos išlaidos nebuvo įtrauktos į administravimo išlaidų sąmatą (nepatvirtintos kreditorių susirinkimo).

10Dėl bylos procesinės baigties

  1. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, jo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329, 330 straipsniai), todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas.

11Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl ieškovės naudai priteisiamos iš atsakovo. Kadangi atsakovas yra bankrutavęs juridinis asmuo, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš administravimui skirtų lėšų (CPK 93, 98 straipsniai).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

13Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

14Priteisti iš atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko (j. a. k. 112020136) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Alpha Advisors“ (j. a. k. 302946803) 750 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, jas apmokant iš akcinės bendrovės Ūkio banko bankroto administravimui skirtų lėšų.

Proceso dalyviai
Ryšiai