Byla 2A-1888-555/2017

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-372-920/2017 pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. G., D. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Apeliacinės instancijos teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog palikėjos T. B. K. mirties dieną ( - ) jos sūnui pareiškėjui V. K., buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjas V. K. siekia paveldėti CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą privalomąją palikimo dalį, nes palikėja T. B. K. visą turtą testamentu paliko savo vaikaičiui – suinteresuotam asmeniui M. G.. Pareiškėjas įrodinėjo, kad palikėjos T. B. K. mirties dieną jis neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės neužtikrino konkrečių poreikių išlaikyti nepilnamečius vaikus, padėti studijuojantiems pilnamečiams vaikams. 2013 m. balandžio 4 d. pareiškėjas pareiškimu kreipėsi į Vilniaus m. 11-ojo notarų biuro notarę D. B. dėl T. B. K. palikimo priėmimo. 2013 m. balandžio 8 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus m. 11-ąjį notarų biurą, kuriuo prašė išduoti privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimą, nes reikalingas išlaikymas. Notarė D. B. raštu informavo, kad būtina kreiptis į teismą dėl išlaikymo reikalingumo pripažinimo.

82.

9Suinteresuotas asmuo M. G. atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 22 d. buvo iš dalies darbingas, t. y. pastarajam asmeniui buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Byloje neįrodyta, kad V. K., gaudamas netekto darbingumo pensiją (168,43 Eur (581,54 Lt)) ir tikslinę kompensaciją (178,58 Eur (616,59 Lt)) neturėjo pakankamai lėšų ir išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, tačiau jų nepakanka būtiniems gyvenimo poreikiams patenkinti, nepretenduojant į palikimo dalį. Pareiškėjui, kuris dėl sveikatos būklės yra iš dalies nedarbingas, pagalbą teikė valstybė, t. y. dėl neįgalumo atsiradęs išlaikymo poreikis buvo įgyvendintas per tam tikras socialines garantijas. Suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiškėjas turėjo galimybę susirasti jo sveikatos būklę atitinkantį darbą ir tokiu būdu gauti trūkstamų pajamų, tuo tarpu pareiškėjo santykiai su motina T. B. K. buvo pakankamai įtempti ir konfliktiški. Byloje nėra pateikta duomenų apie sutuoktinės gaunamas pajamas bei galimybes pasirūpinti šeimos nariais, kadangi vaikų išlaikymą turi užtikrinti abu tėvai. Be to, vienas iš pilnamečių vaikų – B. K. studijuoja valstybės finansuojamoje grupėje, tačiau T. B. K. mirties dienai (( - ) šias studijas buvo sustabdęs dėl jam suteiktų akademinių atostogų. Suinteresuotas asmuo taip pat teigė, kad pilnametis asmuo, kuris nėra užimtas studijomis kolegijoje, turi visas sąlygas užsiimti darbine veikla ir gauti pajamų, reikalingų tiek jo paties poreikių patenkinimui, tiek prisidėti prie paramos reikalingu tėvų išlaikymui.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškimą atmetė.

144.

15Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. sausio mėnesį disponavo 263,28 Eur (909,05 Lt) pajamomis. Nors pareiškėjui nustatytas 50 procentų nedarbingumo lygis, jis dirbo dvejose darbovietėse, todėl teismas sprendė, kad jo sveikatos būklė ir darbingumas jam leido dirbti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pajamos iš darbinės veiklos iki 2013 metų sausio mėnesio buvo didesnės, todėl vertino, kad jis neišnaudojo visų objektyvių įgyvendinimų galimybių gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems asmens poreikiams tenkinti. Be to, pareiškėjas turėjo ir kilnojamojo turto.

165.

17Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo šeimą sudaro sutuoktinė ir keturi vaikai, tačiau pažymėjo, kad 2013 metų sausio mėnesį pareiškėjas turėjo tik vieną nepilnametį vaiką, kurį privalėjo išlaikyti, tuo tarpu kiti pareiškėjo vaikai jau buvo pilnamečiai, kuriuos pareiškėjas galėjo, bet neprivalėjo remti materialiai. Be to, teismas nurodė, kad prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, tiek prie pilnamečių vaikų paramos turėjo prisidėti ir jo sutuoktinė, kuri dirbo nuolatinį darbą, gavo nuolatines pajamas, jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas. Teismas sprendė, kad vien tas faktas, kad pareiškėjas turi nepilnametį sūnų ir tris jau pilnametystės sulaukusius vaikus, savaime nepagrindžia pareiškėjo išlaikymo būtinumo.

186.

19Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui nuomos mokesčio mokėti nereikėjo, turėjo mokėti tik einamuosius mokesčius, 2013 m. sausio mėnesį jam buvo skirta 178,58 Eur (616,59 Lt) šildymo išlaidų kompensacija. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo dengti du skolinius įsipareigojimus, teismo nevertinta, kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti – pareiškėjas, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus turėjo būti rūpestingas ir apdairus. Teismas sprendė, kad nėra įrodyta, kad pinigus skolinosi būtent dėl sunkios finansinės padėties. Be to, pareiškėjas turėjo tris skolininkes, iš kurių taip pat galėjo gauti pajamas.

20III.

21Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

227.

23Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jo prašymą ir nustatyti juridinį faktą, jog palikėjos T. B. K. mirties dieną ( - ) jos sūnui pareiškėjui V. K., buvo reikalingas išlaikymas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

241.1.

25Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo į bylą pateiktus įrodymus įvertino neišsamiai, atsietai vienas nuo kito ir neįvertino įrodymų visumos, todėl pažeidė civilinio proceso norma, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles.

261.2.

27Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nebuvo įrodyta būtinoji gyvenimo reikmių visuma, kadangi jis kreipėsi dėl paties išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo, o ne dėl konkretaus išlaikymo dydžio priteisimo.

281.3.

29Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šeimoje buvo tik vienas nepilnametis sūnus, o kiti vaikai buvo pilnamečiai, todėl jiems nebuvo reikalinga parama bei išlaikymas neatitinka įstatymo reikalavimų (CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Visi vaikai mokinosi dieniniuose skyriuose ir atitiko įstatymo reikalavimus gauti iš tėvų materialinę paramą. Be to, sunkią finansinę padėtį patvirtina ir ta aplinkybė, jog jiems teiktos socialinės pašalpos, šildymo kompensacijos.

301.4.

31Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ir aplinkybes susijusias su galimybe susirasti geriau apmokamą darbą, paskolų paėmimu bei galimybe atgauti skolas iš turimų skolininkų, o taip pat neatsižvelgė į tai, kad jis yra atlikęs savo pareigą padėti artimajam – palikėjai motinai ir jos dukrai, joms sunkiu laikotarpiu.

328.

33Suinteresuotas asmuo M. G. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas visumoje įvertino visas faktines aplinkybes, byloje pateiktus paaiškinimus, rašytinius įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

34Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

35IV.

36Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

379.

38Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

39Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

4010.

41Apeliantas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kurį grindė tik manymu, kad bylą tikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka.

4211.

43CPK 321 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

4412.

45Kadangi pirmosios instancijos teisme proceso dalyviai jau yra davę paaiškinimus dėl bylos aplinkybių, be to, visi proceso šalių argumentai yra išsamiai išdėstyti raštu procesiniuose dokumentuose, o taip pat įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės, o bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai apelianto prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.

46Dėl ginčo esmės

4713.

48Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

4914.

50Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, o tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

5115.

52Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (apeliantas) V. K. pateiktu pareiškimu siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam jo motinos T. B. K. mirties dieną t. y. ( - ) buvo reikalingas išlaikymas, tuo pagrindu pripažįstant pareiškėjo teisę į privalomojo palikimo dalį.

5316.

54Remiantis CK 5.20 straipsnio 1 dalimi, palikėjo vaikas, kuriam palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, priskiriamas prie asmenų, pagal įstatymą turinčių teisę paveldėti, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš paveldėtojų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. CK 5.20 straipsnyje įtvirtinta teisė į privalomąją palikimo dalį tam tikra dalimi apriboja palikėjo teisę palikti testamentu turtą savo nuožiūra. Aiškinant pirmiau nurodytą palikimo teisinių santykių reglamentavimą, pabrėžtina, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjų vaikai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. Pažymėtina, kad palikėjo vaiko nedarbingumo dėl neįgalumo faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme. Procesiškai tai reiškia, kad nedarbingas dėl neįgalumo palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176-178 straipsniai). Dėl to įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis). Tokia teisės aiškinimo taisyklė formuojama ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008; 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2010).

5517.

56Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo finansinės galimybės buvo nepakankamos jo būtiniems poreikiams tenkinti ir kad jam palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.

5718.

58Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nėra sulaukęs pensinio amžiaus, iš dalies (50 procentų) darbingas (t. 1, b. l. 30), jam nėra nustatyta visiška negalia, slauga, pareiškėjas palikėjos mirties dieną dirbo dviejose darbovietėse (t. 1, b. l. 114-115), gavo netekto darbingumo pensiją, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad palikėjos mirties dieną pareiškėjas disponavo Eur 263,28 Eur (909,05 Lt) pajamomis, turėjo registruotą kilnojamąjį turtą.

5919.

60Pažymėtina, kad nors nedarbingumo dėl neįgalumo požymis rodo įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu. Šiuo atveju būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas dėl neįgalumo palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymo. Tokiam vertinimui reikšmingais pripažintini duomenys apie palikėjo vaiko turimą nuosavybę į daiktus, banko indėlius, gaunamas visų rūšių pajamas ir kt. Išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant taip pat bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis).

6120.

62Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išsamiai pasisakyta dėl teisės į privalomąją palikimo dalį instituto paskirties (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.), išlaikymo reikalingumo kriterijų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.).

6321.

64Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.); ši teisė nustatoma atsižvelgiant ir į kitas CK normas, kuriose nustatyti išlaikymo reikalingumo šeimos nariams kriterijai (CK 3.72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 straipsniai), tačiau kiekvienoje byloje teismai turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008); atsižvelgiama ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę įgyvendino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; kt.). Taigi, konkrečioje byloje sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą.

6522.

66Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo reikalavimus nurodė, kad pareiškėjui nėra nustatytas visiškas neįgalumas, pareiškėjas nėra išnaudojęs visų įmanomų galimybių papildomai užsidirbti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo gaunamos pajamos palikėjos mirties dieną iš esmės atitiko visą dieną dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens pajamas, palikėjas turėjo debitorinių įsiskolinimų, registruoto turto, kas sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjas neturi teisės reikalauti privalomos palikimo dalies remiantis tuo, kad jam palikimo atsiradimo dienai buvo reikalingas išlaikymas.

6723.

68Apeliantas papildomo išlaikymo poreikį grindžia jo nedarbingumu dėl neįgalumo. Pažymėtina, kad pagal Socialinių paslaugų įstatymo nuostatas asmeniui, kuris dėl sunkios negalios negeba savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu, valstybė, teikdama tiek bendrąsias, tiek specialiąsias socialines paslaugas, užtikrina tokiam asmeniui saugią ir sveiką aplinką, atitinkamą pagalbą, suderintą su jo priežiūra, nuolatinę slaugą ir kt. (Socialinių paslaugų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis). Dėl pareiškėjo sveikatos būklės jam nebuvo nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, jis turi tik terminuotą dalinį darbingumą (50 procentų), gauna invalidumo/netekto darbingumo išmokas, todėl konstatuotina, kad valstybė pagal savo ekonomines galimybes apeliantui užtikrino finansinę pagalbą. Tačiau tai, kad iš dalies nedarbingas dėl neįgalumo asmuo išlaikomas valstybės, nebūtinai reiškia, kad jis neturi pakankamai lėšų būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tyrė byloje surinktus duomenis, siekdamas nustatyti, ar pareiškėjui reikėjo išlaikymo jo motinos mirties dieną. Kaip jau minėta, bylos duomenys liudija, kad motinos mirties dieną pareiškėjas buvo netekęs 50 procentų darbingumo, tačiau nurodytu laikotarpiu pareiškėjui buvo mokamos netekto darbingumo išmokos, apeliantas gavo pajamas ir iš darbinės veiklos. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog apeliantas neturi galimybės pilnai išlaikyti savo vaikus, tame tarpe ir pilnamečius, kurie mokosi mokymo įstaigose, nesudaro pagrindo spręsti, kad išlaikymo poreikis yra nustatytas pačiam pareiškėjui.

6924.

70Apeliantas pateiktą apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjas prisidėjo prie palikėjos išlaikymo, kad pareiškėjo galimybės atgauti paskolintas lėšas dėl skolininkų nesąžiningumo yra ribotos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėtu apeliacinio skundo argumentu, kadangi apeliantas laisva valia sudarė piniginių lėšų perleidimo sandorius, o akcentuojama aplinkybė dėl prisidėjimo prie palikėjos išlaikymo, nepatvirtina išlaikymo reikalingumo, tačiau patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą apie pareiškėjo disponavimą lėšomis, kurias pareiškėjas naudojo ne tik savo poreikių, bet ir vaikų, bei palikėjos išlaikymui. Kaip jau minėta, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, įrodinėjimo našta tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį (CPK 178 straipsnis). Tokia teisės aiškinimo taisyklė formuojama ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008; 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2010).

7125.

72Nesutiktina taip pat ir su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl juridinio fakto nustatymo šiuo atveju išsprendė vadovaudamasis tik formaliais kriterijais dėl pareiškėjo gaunamų pensijų dydžio. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas aptariamą klausimą išsprendė įvertinęs ne tik pareiškėjo sveikatos būklę, jo socialinį statusą, bet ir pareiškėjo pajamas, jo turimą turtą, gyvenamąją vietą ir kt. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nustatytos aplinkybės, apie gautas mėnesinės pajamas palikėjos mirties dieną, tačiau aplinkybių apie tai, kokio dydžio pinigines lėšas per mėnesį pareiškėjas įprastai skiria būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodinėjo.

7326.

74Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, mano, kad apeliantas, būdamas iš dalies nedarbingas asmuo, palikimo atsiradimo momentu turėjo pakankamai pajamų, būtinų gyvenimo reikmėms tenkinti, nepretenduodamas į palikimo dalį ir kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas, jis sugebėjo integruotis visuomenėje ir sugeba susitvarkyti savo buitį bei užsitikrinti jo poreikius atitinkančią gyvenimo kokybę. Taigi, apeliantas neatitinka CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytų išlaikymo reikalingumo kriterijų.

7527.

76Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Patikrinus skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuotina, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

77Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

7828.

79Atmetus apeliacinį skundą, yra pagrindas suinteresuoto asmens M. G. naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Suinteresuotas asmuo į bylą yra pateikęs prašymą priteisti iš pareiškėjo V. K. 145,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2 t., b. l. 37-39).

8029.

81Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir atsižvelgęs į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 7., 8.10 punktai), sprendžia, kad šios išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, yra realiai patirtos ir pagrįstos, todėl iš pareiškėjo suinteresuoto asmens M. G. naudai priteistina 145,20 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

8230.

83Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsniu, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

84Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

85Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

86Priteisti iš pareiškėjo V. K., a. k. ( - ) suinteresuoto asmens M. G., a. k. ( - ) naudai 145,20 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

87Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.