Byla e2YT-61-287/2016
Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

1Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir R. G. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Nustatė

3Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti faktą, kad jis įgijo nuosavybės teisę į kilnojamąjį daiktą – motorinę transporto priemonę (transporto priemonės identifikavimo Nr. ( - ), pagaminimo metai 1976, variklio Nr. ( - )) įgyjamosios senaties pagrindu. Pareiškime nurodė, kad žodinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 2011 metų rugpjūčio mėnesį iš R. G. įsigijo transporto priemonę – automobilį „T. C.“, transporto priemonės identifikavimo Nr. ( - ), įsigijimo kaina - 348,00 Eur (1200,00 Lt). Pardavėjas R. G. transporto priemonę iki perdavimo pareiškėjui valdė 8 metus. Dėl buvusios transporto priemonės būklės pareiškėjo įsigijimo momentu transporto priemonė negalėjo būti eksploatuojama: didelė dalis kėbulo buvo surūdijusi, detales buvo būtina keisti naujomis arba jas rekonstruoti, kai kurių detalių trūko, padangos nebuvo tinkamos automobilio eksploatavimui, ji buvo nevažiuojanti, be registracijos liudijimo. Nebuvo tiksliai žinomi ir transporto priemonės gamybos metai. Duomenų, susijusių su įsigyta transporto priemone, gavimo tikslu pareiškėjas kreipėsi į „Toyota“ atstovybę Šiauliuose UAB „Sovli“ , kur jam buvo išduota pažyma, jog įsigyta transporto priemonė buvo pagaminta tarp 1976 m. gegužės mėnesio – 1977 m. liepos mėnesio. Tikslios pagaminimo datos atstovybei nustatyti nepavyko. Pareiškėjo, kaip besidominčio istorinėmis transporto priemonėmis, nuomone įsigytos transporto priemonės pagaminimo metai – 1976 (duomenys iš interneto svetainių; istorinių transporto priemonių savininkų). Įgytos transporto priemonės buvimo vieta nuo pat įsigijimo – pareiškėjo gyvenamoji vieta, jos pardavėjas – pareiškėjo kaimynas. Praėjus 2-3 mėnesiams nuo transporto priemonės įgijimo, pareiškėjas 2011 metų spalio-lapkričio mėnesiais pradėjo ir pats iki 2015 metų pavasario atliko visus transporto priemonės restauravimo darbus: buvo atliktas dugno remontas, suremontuota galinė ašis, atkurtas kėbulas, atliktas variklio remontas, atskiros kėbulo dalys surinktos į vieną, nudažytas kėbulas, įsigyti ir sumontuoti originalūs ratlankiai. Šiuo metu restauravimo darbai baigti ir automobilis gali būti eksploatuojamas. Apie savo atliekamus transporto priemonės restauravimo darbus pareiškėjas skelbė ir viešai. Nuo 2011 metų pareiškėjas įsigytą automobilį valdo kaip savą, darbams išleido daugiau nei 4000,00 Eur savo asmeninių lėšų įvairių detalių, medžiagų įsigijimui. R. G. automobilį pirko iš kito asmens apie 2003 metus, tačiau ir jam jokie automobilio dokumentai perduoti nebuvo. Susisiekus su šiuo asmeniu, nustatyta, jog dokumentų jis taip pat neturi. R. G. nebuvo išviešinęs savo nuosavybės teisių į šį automobilį. Pareiškėjas, perėmęs automobilį iš R. G., taip pat tapo tik automobilio valdytoju, o ne savininku. Duomenų apie automobilio paiešką nei ieškomų transporto priemonių registre, nei Interpolo ieškomų transporto priemonių duomenų bazėje bei Šengeno informacinėje sistemoje nėra. Pareiškėjas mano, kad yra visos sąlygos nuosavybės teisės į transporto priemonę įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti ir nėra jokių apribojimų, numatytų LR Civiliniame kodekse, dėl kurių nebūtų galima nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto.

4Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad teismui nustačius įstatyminių sąlygų, numatytų CK 4.68-4.71 straipsniuose, visumą, neprieštarauja dėl transporto priemonės nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo fakto nustatymo.

5Suinteresuotas asmuo R. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškime nurodytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, todėl mano, kad pareiškimas turi būti tenkinamas.

6Rengiantis bylą nagrinėti teisme 2015 m. gruodžio 23 d. specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą, tačiau iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas pareiškime nurodyto kilnojamojo daikto – transporto priemonės valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, todėl pareiškimas išnagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 533 str. 1 d.).

7Pareiškimas tenkintinas (CK 4.68 - 4.71 str.).

8Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p., 4.69 str. 1 d.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys, išaiškinant, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Kita vertus, kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 str. 11 p.). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 str. 2 d., 4.47 str.) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

9Iš pareiškėjo D. S. pareiškime nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų: VĮ „Regitra“ raštų ir pažymų apie transporto priemonę, UAB „Sovli“ pažymos, Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštų, pareiškėjui išduoto diplomo, fotonuotraukų, nustatyta, kad transporto priemonė „Toyota“ („T. C.“), transporto priemonės identifikavimo Nr. ( - ), Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra registruota Lietuvos Respublikoje, ieškomų transporto priemonių registre, Interpolo ieškomų transporto priemonių duomenų bazėje ir Šengeno informacinėje sistemoje nėra duomenų apie šios transporto priemonės paiešką, taip pat EUCARIS duomenų bazėje nėra jokių duomenų apie šio automobilio registraciją. VĮ „Regitra“ Panevėžio filialas transporto priemonę „Toyota“, identifikavimo Nr. ( - ), atsisakė registruoti dėl šių priežasčių: nepateiktas šios transporto priemonės registracijos liudijimas, vairas dešinėje pusėje. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti transporto priemonės būklė, jos remonto eiga.

10Ar nuosavybės teisės gali būti įgyjamos į konkretų daiktą nustatant įgyjamos senaties faktą, reikia įvertinti tai, ar konkretus materialusis objektas gali būti nuosavybės teisės objektas, be to, ar tas daiktas gali būti privačios nuosavybės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009). Daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus (CK1.98 str. 4 d., 4.2 str.); į daiktus, apibūdintus pagal individualius požymius ir pagal rūšinius požymius (CK 1.99 str. 1 d., 4.4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti faktą, kad jis įgijo nuosavybės teisę būtent į kilnojamąjį daiktą – transporto priemonę ir siekia ją įregistruoti viešame registre (VĮ „Regitra“). Remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsniu, transporto priemonė – tai priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Kasacinis teismas dėl transporto priemonės, kaip daikto, yra nurodęs, jog sisteminė LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių motorinėms transporto priemonėms ir jų priekaboms keliamus techninius reikalavimus bei šių daiktų registravimo tvarką, nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad transporto priemonė tampa daiktu – civilinių teisinių santykių objektu ir gali būti pirkimo - pardavimo sutarties dalyku, jeigu atitinka jai keliamus privalomus techninius reikalavimus ir yra identifikuojama, t. y. turi tam tikrą identifikavimo (tapatumo) elementą – paprastai gamintojo suteiktą kodą. Transporto priemonė, neturinti identifikavimo elemento, negali būti registruojama Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, dalyvauti civilinėje apyvartoje ir saugiame viešajame eisme, t. y. negali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendė, kad automobilio identifikuotinumas priskiriamas prie bendrųjų transporto priemonių kaip daikto reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2014). Bylos duomenys liudija, kad pareiškėjo nurodoma transporto priemonė turi identifikavimo (tapatumo) elementą. Todėl teismas daro išvadą, jog ši transporto priemonė yra civilinių teisinių santykių objektu ir gali būti pirkimo - pardavimo sutarties dalyku.

11Kaip minėta, viena iš nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo sąlygų - pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Pareiškėjas D. S. nurodė, jog šią transporto priemonę jis įgijo žodinės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu iš suinteresuoto asmens R. G. 2011 metų rugpjūčio mėnesį, o bylos duomenys patvirtina, kad ši transporto priemonė nei Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, nei EUCARIS duomenų bazėje, nėra registruota. Pažymėtina, jog pirkimo - pardavimo sutarties pagrindinis bruožas yra tai, kad šia sutartimi pardavėjas perduoda pirkėjui daiktą ir nuosavybės teisę į jį, t. y. sutarties pagrindu pasikeičia daikto savininkas. Pirkimo - pardavimo sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga, o šios sutarties dalyku gali būti daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, nes prievolės dalyku gali būti ir turtas, kuris bus sukurtas ateityje (CK 6.3 str. 2 d.). Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Taigi, pardavėju gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra parduodamo daikto savininkas arba daiktą įgis ar sukurs ateityje (CK 6.306 str. 1 d.), t. y. nuosavybės teisę paprastai gali perduoti tik tas asmuo, kuris ją turi pats, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (pvz., komisionierius, turto patikėtinis, antstolis, administratorius ir pan.). Be to, daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo - pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 str.). Tačiau pirkimo - pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise. CK 4.37 straipsnio 1 dalis nuosavybės teisę apibrėžia per jos turinį: nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi, galima teigti, kad nuosavybės teisė – subjektinė teisė, atsirandanti teisės normų pagrindu, įvykus tam tikram juridiniam faktui arba jų deriniui, ir duodanti galimybę jos turėtojui savo nuožiūra, kiek leidžia objektyviosios teisės normų nustatytos ribos, tam tikrą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Tai reiškia, kad tam, jog viena šalis galėtų daiktą perduoti nuosavybės teise kitai šaliai, ji visų pirma turi nuosavybės teisę į tą daiktą turėti. Nuosavybės teisė yra įgyjama CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Taigi, nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė, ji turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010, aiškindama Lietuvos Respublikos CK 1.75 straipsnio, 4.47 straipsnio, 4.253 – 4.254 straipsnių, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų: Kelių transporto priemonių registro bei motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, nuostatas konstatavo, kad registruojama atitinkama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo pagrindas, tarp jų – transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis. Automobilio registravimas ir jo pirkimo - pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Tai, kad atitinkamo daikto registravimas yra ne nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas, o daikto registravimu siekiama kitų tikslų, ne kartą yra konstatuota ir kitose kasacinio teismo nagrinėtose bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010).

12Teismas, įvertinęs byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei suinteresuoto asmens R. G. poziciją, daro išvadą, jog suinteresuoto asmens R. G. šios transporto priemonės perdavimas pareiškėjui – pirkėjui valdyti bei pastarojo pirkimo kainos sumokėjimas, kaip minėta, yra šalių atlikti veiksmai, kurie yra pirkimo - pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 str.). Tačiau, byloje nėra jokių duomenų, kad R. G. šios transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu turėjo subjektinę teisę į šį kilnojamąjį daiktą, t.y. buvo šio automobilio savininku. Tokiu būdu nėra pagrindo išvadai, kad tarp šalių 2011 m. rugpjūčio mėnesį buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kas eliminuotų šiuo atveju vieną iš pagrindinių nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo sąlygų – daiktas įgytas kitu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Taigi, teismas pripažįsta, jog pareiškėjas D. S. iš tiesų nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.

13Minėta, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas ir teisėtas valdymas (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.). Šiuo atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas D. S. valdo transporto priemonę neteisėtai, apie tai jokių duomenų nepateikė nei suinteresuotas asmuo R. G., nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad transporto priemonė buvo remontuojama, pareiškėjas viešoje (internetinėje) erdvėje eksponavo šio automobilio nuotraukas, kas liudija, jog pareiškėjas, tiek įgydamas daiktą, tiek visą valdymo laikotarpį – nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio - buvo įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į šį daiktą, nežinojo apie jokias kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn. Be to, tiek šie duomenys, tiek byloje esantys raštai ir pažymos iš įvairių įstaigų ir įmonių liudija, kad pareiškėjas transporto priemonę valdė teisėtai ir atvirai, šis daiktas iš tiesų buvo valdomas kaip savas, rūpinantis jo įteisinimu, duomenų ne tik apie automobilį patikslinimu, bet ir rūpinantis aplinkybėmis, ar kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį. Tuo pačiu teismas pažymi, jog byloje nenustatyta, kad nuo pareiškėjo nurodomos daikto įgijimo datos – 2011 m. rugpjūčio mėnesio – valdymas būtų nutrūkęs, kas suponuoja išvadą, kad pareiškėjas valdo šį kilnojamąjį daiktą daugiau nei tris metus (CK 4.68 str. 1 d.). Kartu pažymėtina, kad jokių suinteresuotų asmenų šį turtą neatsirado ir paskelbus apie šios bylos nagrinėjimą teisme viešai (CPK 532 str.).

14Įvertinus byloje esančius įrodymus, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, darytina išvada, kad nei pareiškėjas D. S., nei joks kitas fizinis ar juridinis asmuo, nėra kilnojamojo daikto - motorinės transporto priemonės, kurios identifikavimo Nr. ( - ), pagaminimo metai 1976, variklio Nr. ( - ), kuris gali būti privačios nuosavybės teisės objektas, savininku, o pripažinus, kad pareiškėjas yra sąžiningai įgijęs minėtą transporto priemonę bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo nuo jos įsigijimo 2011 m. rugpjūčio mėnesį, yra pagrindas konstatuoti, jos byloje yra įrodytos visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos. Todėl esant šioms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėjas D. S. įgijo nuosavybės teisę į kilnojamąjį daiktą - motorinę transporto priemonę (transporto priemonės identifikavimo Nr. ( - ), pagaminimo metai 1976, variklio Nr. ( - )) įgyjamosios senaties pagrindu.

15Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 530-533 straipsniais, teismas

Nutarė

16D. S. pareiškimą tenkinti.

17Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad D. S., a. k. ( - ) įgijo nuosavybės teisę į kilnojamąjį daiktą - motorinę transporto priemonę (transporto priemonės identifikavimo Nr. ( - ), pagaminimo metai 1976, variklio Nr. ( - )) įgyjamosios senaties pagrindu.

18Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant šiame teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai