Byla 2S-312-260/2015
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24613-151/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilterra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Belor“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti jai iš atsakovės 53 351,63 Lt skolą, 2 912,82 Lt delspinigius, 8,40 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su atsakove 2014 metų liepos – rugsėjo mėnesiais sudarė transporto paslaugų sutartis, pagal kurias ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei pateiktų krovinių pervežimo paslaugas, o atsakovė – laiku atsiskaityti su ieškove. Atsakovė laiku ir tinkamai už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas neatsiskaitė ir yra skolinga ieškovei.

4Ieškovė, siekdama užtikrinti pareikštų reikalavimų įvykdymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių bei piniginių lėšų areštą neviršijant pareikštų reikalavimų sumos. Nurodė, kad ieškiniu iš atsakovės prašoma priteisti suma laikytina atsakovei labai didele, kadangi atsakovė yra naujai, tik 2014 m. kovo 31 d. įregistruota įmonė, kurioje dirba vos 7 darbuotojai, jos įstatinis kapitalas yra 10 000 Lt ir ji neturi jokio nekilnojamojo turto. Be to, atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų ieškovei jau pakankamai ilgą laiką ir mokėjimų neatlieka net raginama. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali mėginti turtą perleisti tretiesiems asmenims, nuslėpti pinigines lėšas, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti nebeįmanomas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovės UAB „Vilterra“ pareikštų reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui ne didesnei kaip 56 264,45 Lt sumai, o neužtenkant ar nesant šio turto, likusiai reikalavimo sumai užtikrinti areštavo atsakovės pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis ne didesnei kaip 56 264,45 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant iš piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei. Teismas, nurodęs, kad pagal teismų praktiką aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama, kai pareikštas didelės sumos turtinis reikalavimas, nes didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes bei įvertinęs ieškinio reikalavimų sumą, kurią vertino kaip didelę, sprendė, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės yra tikėtinai pagrįstas, todėl, siekdamas užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, parinko taikytinas laikinąsias apsaugos priemones.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principų, yra perteklinės, o teismo argumentas, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, yra visiškai nepagrįstas, nes atsakovės turtinė padėtis yra gera ir ji trečiųjų asmenų atžvilgiu yra pelningai veikianti bei moki įmonė. Atsakovės turtas nėra areštuotas, ji nėra bankrutuojanti, o jos pajamos yra 9 481,634 Lt. Įmonės pelnas neviršija veiklos sąnaudų ir grynasis pelnas yra 134 644 Lt. Ilgalaikis įmonės turtas sudaro 129 750 Lt, nuosavą kapitalą sudaro 134 644 Lt pelnas bei 10 000 Lt įstatinis kapitalas. Nurodyti duomenys patvirtina, kad nėra jokios grėsmės, jog atsakovė negalėtų atsiskaityti su ieškove. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra daroma žala atsakovei, nes ji negali vykdyti stabilios ūkinės – komercinės veiklos. Atsakovės veikla yra sutrikdyta, suvaržytos jos galimybės vienodomis sąlygomis konkuruoti rinkoje su kitais juridiniais asmenimis.

9Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra pagrįstas, todėl egzistavo teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien didelės ieškinio sumos pakanka konstatuoti pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o atsakovė nepaneigė, kad ieškinio suma jai nėra didelė ir tuo pačiu neįrodė, kad nėra grėsmės, jog būsimas teismo sprendimas bus neįvykdytas. Atsakovė neturi vertingo turto, jokio nekilnojamojo turto, o didžiąją atsakovės turimo ilgalaikio turto dalį sudaro po vienerių metų gautinos sumos. Likusią turto dalį sudaro turimos transporto priemonės, kurių vertė yra tik 29 750 Lt ir jų nepakanka pareikšto ieškinio reikalavimui įvykdyti. Atsakovės turtą sudaro pirktos prekės, skirtos perparduoti, ir per vienerius metus gautinos sumos. Atsakovė turi didelių įsipareigojimų. Pagal atsakovės balansą net 4 150 423 Lt sumą sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos. Atsakovės turimi įsipareigojimai beveik lygūs atsakovės turimam turtui, įskaitant ir per vienerius metus gautinas sumas. Nors atsakovė šiuo metu veikia pelningai, tačiau jos grynasis pelnas nėra didelis, o grynojo pelno suma 134 644 Lt tik 2,4 karto viršija pareikšto ieškinio sumą, kas reiškia, jog tam, kad įvykdytų ieškinio reikalavimą, atsakovei reikėtų pusę metų visą savo grynąjį pelną skirti ieškinio reikalavimams padengti. Atsakovė yra naujai įsteigta įmonė ir šiuo metu tik bando įsitvirtinti rinkoje, dėl to jos finansinė padėtis yra sunkiai prognozuojama. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali turimą, nors ir mažos vertės, turtą bei veiklą perkelti į kitą įmonę. Teismo nutartis yra priimta atsižvelgus į ekonomiškumo ir proporcingumo principus ir jų nepažeidžia, nes teismas taikė tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Atsakovė nepateikė jokių konkrečių duomenų apie tai, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra varžoma jos veikla, kokią žalą ji neva patiria dėl to ir pan.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

12Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

13Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje, o atskirais atvejais – ir iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. konkrečios bylos aplinkybės. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-330/2009).

14Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009). Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t. y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1539/2010).

15Nagrinėjamu atveju tarp šalių vyksta teisminis ginčas dėl skolos ir delspinigių priteisimo ieškovei teigiant, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas. Ieškovė, kreipusis į teismą, pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą. Atsakovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodydama, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovės pinigų suma jai nėra didelė, dėl to šiuo atveju netaikytina prezumpcija, jog dėl didelės reikalavimo sumos būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika gali objektyviai padidėti.

16Tik preliminariai įvertinus, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, gali būti sprendžiama dėl to, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovė atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės pareikšto ieškinio preliminaraus pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos išsamiai nepasisako. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui ar pasunkėjimui motyvavo tuo, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovės suma yra didelė. Didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl tokiu atveju aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama. Nors atsakovė atskirajame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teigdama, jog ieškinio suma jai nėra didelė, tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, atsakovės pateikti duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovės prašoma priteisti jai iš atsakovės suma atsakovei nelaikytina didele.

17Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašo priteisti jai iš atsakovės iš viso 16 295,31 Eur (56 264,45 Lt) sumą. Tokia reikalavimo suma pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę, vertinant bendro šalies pragyvenimo lygio mastu, paprastai laikytina didele ir ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinąsias apsaugos priemones - kiekvieną kartą turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t. y., ar skolininko (atsakovės) turtinė padėtis yra tokia gera, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirajame skunde atsakovė teigia, jog jos turtinė padėtis yra gera, ji yra pelningai veikianti bei moki įmonė, dėl ko ieškinio suma jai nelaikytina didele. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi atsakovės kartu su atskiruoju skundu teismui pateikti duomenys neįrodo, jog atsakovės turtinė padėtis yra tokia gera, kad ieškinio suma atsakovei gali būti laikoma nedidele.

18Remiantis atsakovės kartu su atskiruoju skundu teismui pateikto 2014 m. spalio 1 d. balanso duomenimis nustatyta, kad atsakovė iš viso turi turto už 1 243 937,38 Eur (4 295 067 Lt), iš kurio ilgalaikį turtą sudaro 37 578,20 Eur (129 750 Lt), 28 962 Eur (100 000 Lt) po vienerių metų gautinos sumos ir 8 616,20 Eur (29 750 Lt) materialusis turtas – kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai) ir 1 206 359,19 Eur (4 165 317 Lt) trumpalaikis turtas, iš kurio atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys sudaro 820 570,84 Eur (2 833 267 Lt), per vienerius metus gautinos sumos – 370 289,62 Eur (1 278 536 Lt) ir pinigai ar jų ekvivalentai – 15 498,73 Eur (53 514 Lt). Atsakovės nuosavą kapitalą sudaro 41 891,80 Eur (144 644 Lt), iš kurio 2 896,20 Eur (10 000 Lt) įstatinis kapitalas ir 38 995,60 Eur (134 644 Lt) nepaskirstytasis pelnas. Tačiau tuo pačiu minėto balanso duomenimis nustatyta, kad atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 1 202 045,59 Eur (4 150 423 Lt), kuriuos sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Nors atsakovės pagal jos pateiktą pelno (nuostolių) ataskaitą grynasis pelnas sudaro 38 995,60 Eur (134 644 Lt), tačiau nurodyta aplinkybė, visų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo spręsti, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytos nesat tam pagrindo. Atsakovės teigimu, jos turimo ilgalaikio turto vertė, nuosavas kapitalas, aplinkybė, jog įmonė veikia pelningai, patvirtina, kad jai ieškovės pareikšto ieškinio suma nėra didelė. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės argumentais neturi pagrindo sutikti. Remiantis balanso duomenimis atsakovė realiai šiuo metu ilgalaikio turto turi tik už 29 750 Lt (8 616,20 Eur), kurį, kaip galima spręsti iš ieškovės pateiktų duomenų bei Turto arešto aktų registro duomenų, sudaro transporto priemonė. Atsakovės ilgalaikiu turtu nurodomos po vienerių metų gautinos sumos negali būti laikomos atsakovės realiai turimu turtu, kadangi atsakovė turi tik teisę į tokią pinigų sumą. Atsakovės realiai turimo ilgalaikio turto vertė yra mažesnė nei kad ieškiniu pareikštų reikalavimų suma, todėl negalima sutikti su atsakovės argumentu, kad jos turimo ilgalaikio turto vertė užtikrina, jog būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nepasunkės ar netaps neįmanomu. Atsakovės nuosavo kapitalo vertė taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškinio suma atsakovei nelaikytina didele. Kaip jau buvo nurodyta, atsakovės nuosavą kapitalą sudaro 2 896,20 Eur (10 000 Lt) įstatinis kapitalas ir 38 995,60 Eur (134 644 Lt) nepaskirstytasis pelnas, tačiau net ir šie duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškinio suma atsakovei nėra didelė. Nors, atsakovės teigimu, ji veikia pelningai, tačiau atsakovės grynasis pelnas sudaro tik nedidelę dalį atsakovės per vienerius metus mokėtinų sumų, kurios yra beveik lygios atsakovės turimo viso turto vertei. Nustačius aplinkybes, kad atsakovė neturi vertingo turto, kurio vertė būtų didesnė nei kad pareikšto ieškinio suma ir kurį realizavus būtų galima įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą, kad atsakovė turi didelių per vienerius metus vykdytinų įsipareigojimų, kurių dydis yra beveik lygus atsakovės viso turimo turto vertei, kad atsakovės šiuo metu gautas grynasis pelnas, įvertinus turimus įsipareigojimus ir atsakovės vykdomą veiklą, nelaikytinas pakankamu įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą, kad atsakovės nuosavas kapitalas, nevertinant nepaskirstyto pelno, yra tik 2 896,20 Eur (10 000 Lt) dydžio įstatinis kapitalas, negalima pripažinti, kad atsakovei pareikšto ieškinio reikalavimų suma 16 295,31 Eur (56 264,45 Lt) yra nedidelė ir kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ar netaps neįmanomu. Atsakovės kartu su atskiruoju skundu teismui pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ieškovės prašoma priteisti suma atsakovei nėra didelė, todėl laikytina, kad yra grėsmė, jog ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas ar pasidarytų nebeįmanomas, jei atsakovė perleistų tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkintų turimą turtą. Dėl to spręstina, kad teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemone, nes prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo nevykdymo riziką, nebuvo paneigta.

19Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra grėsmė, jog galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl būtinybės nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

20Apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pažymi, kad atsakovė gali kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 str. 1 d.) ar pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis (CPK 148 str. 1 d.). Taip pat turi teisę sumokėti reikalaujamą sumą į pirmosios instancijos teismo sąskaitą, tuo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos (CPK 148 str. 2 d., 3 d.).

21Atmetus atskirąjį skundą, atsakovei nepriteistinos iš ieškovės jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

22Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23atskirąjį skundą atmesti.

24Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

25Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti jai iš... 4. Ieškovė, siekdama užtikrinti pareikštų reikalavimų įvykdymą, prašė... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovės UAB... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m.... 9. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame... 12. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė... 13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar... 14. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo... 15. Nagrinėjamu atveju tarp šalių vyksta teisminis ginčas dėl skolos ir... 16. Tik preliminariai įvertinus, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų... 17. Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašo priteisti jai iš atsakovės iš viso... 18. Remiantis atsakovės kartu su atskiruoju skundu teismui pateikto 2014 m. spalio... 19. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 20. Apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pažymi, kad atsakovė gali... 21. Atmetus atskirąjį skundą, atsakovei nepriteistinos iš ieškovės jos... 22. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 23. atskirąjį skundą atmesti.... 24. Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.... 25. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....