Byla e2A-29-324/2018

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldas Burzdikas, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui T. D., atsakovų atstovams E. Č. ir advokatui D. R., G. D. ir advokatei I. K. – K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16-714/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Čepukas ir ko“, „Transekspedicija“ dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“, „BTA InsuranceCompany“ SE, veikiančiai per Lietuvos filialą, „ERGO Insurance“ SE, veikiančiai per Lietuvos Filialą, uždarajai akcinei bendrovei „Nordcarrier Baltic“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ginčo esmė

4

1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovių 3 123,65 Eur žalos atlyginimo, 89,43 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai.
2. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d. užsakymu Nr. 010000270523 UAB „Transekspedicija“ įsipareigojo UAB „Senukų prekybos centras“ maršrutu Suomija – Lietuva pristatyti 5 paletes fibrocementinių plokščių. Krovinio pervežimui UAB „Transekspedicija“ pasamdė UAB „Čepukas ir ko“. Krovinys buvo vežamas transporto priemone „Skania“, valstybinis Nr. ( - ) sukabinta su puspriekabe „Krone“, valstybinis Nr. ( - ). Vežėjo transporto priemonėje UAB „Senukų prekybos centras“ (šiuo metu UAB „Kesko Senukai Lithuania“) užsakė 4 LDM vietos, t. y. 2,45 x 4 m dydžio vieta ant puspriekabės grindų. Šios vietos pakako 5 paletėms fibrocementinių plokščių sukrauti puspriekabėje į dvi atskiras padėklines vietas. Dalyvaujant vežėjui UAB „Čepukas ir ko“, 2015 m. rugpjūčio 6 d. krovinys buvo pakrautas vienoje puspriekabės pusėje į vieną padėklinę vietą, sukraunant plokštes viena ant kitos, kadangi transporto priemonėje turėjo būti sukrauti ir kiti kroviniai. 2015 m. rugpjūčio 7 d. pristačius krovinį gavėjui UAB „Dauniškis ir Ko“ pastebėta, kad pervežimo metu dalis plokščių sugadintos: stipriai pažeisti 51 vnt. plokščių „CEMENTMOOD 8X1192X3050 924 kampai ir kraštai; stipriai pažeisti 3 vnt. plokščių „CEMENTMOOD 8X1192X3050 967 kampai ir kraštai. Būtent 5 palečių plokščių sukrovimas ant vienos padėklinės vietos lėmė dalies plokščių sugadinimą. Įvykio metu UAB „Kesko Senukai Lithuania“ krovinio sugadinimo turtinį interesą apdraudė ieškovė. Įvykis pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Ieškovė apskaičiavo, kad dėl 54 fibrocementinių plokščių sugadinimo atsirado 3 187,14 Eur nuostolis. Atsakovės solidariai atsakingos už pervežimo metu sugadintą krovinį. Turtinė žala 3 123,65 Eur neatlyginta. Iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 89,43 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. liepos 31 d.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
2. Nurodė, kad „iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos teismas (ieškinio PDF pirmo priedo 20-21 l., b.l. 48-50, (2016-10-28 prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo PDF priedas, b.l. 81), daro išvadą, kad vežėjai įrodė, kad 3 vienetai pilkos spalvos ir 51 raudonos spalvos plokščių pervežimo iš Suomijos į Lietuvą metu buvo apgadintos, dėl neteisingo jų sukrovimo ir įpakavimo, kas sąlygojo šių plokščių pasislinkimą krovinio vežimo metu ir jų kraštų apgadinimus. Teismas laiko įrodyta, kad ypatingas rizikos faktorius, sąlygojęs žalos atsiradimą buvo nepakankamas plokščių įpakavimas, ir esant tokiai nepakankamai saugiai pakuotei, neteisingas jų pakrovimas transporto priemonės viduje, kas sąlygojo priežastinį ryšį tarp asmenų atsakingų dėl netinkamos plokščių pakuotės paruošimo, turinčio apsaugoti nuo galimų kelių transporto rizikų ir asmenų pakrovusių krovinį į UAB „Čepukas ir Ko“ transporto priemonę veiksmų bei plokščių nuvirtimo, pasislinkimo transportavimo metu, bei dėl to atsiradusius jų apgadinimus.“
3. Ieškovė patikimais įrodymais nepagrindė, kad yra priežastinis ryšys tarp plokščių sukrovimo atsakovės UAB „Transekspedicija“ nurodymu vežėjui į tris bėginius metrus (o ne į keturis bėginius metrus pagal UAB „Kesko Senukai Lithuania“ užsakymą) ir atsiradusios žalos. Krovinį pakrovė Suomijos įmonė, krovimo metu nebuvo nustatyta jokių esminių nesklandumų, vairuotojas po krovinio pakrovimo jį sutvirtino diržais. Vežėjas neturi pareigos tikrinti, ar krovinys pakraunamas teisingai. Sprendė, kad vežėjo veiksmuose nėra tyčios ar neatsargumo dėl rizikos veiksnių, sąlygojusių žalos atsiradimą, apie kuriuos jis galėjo žinoti,. Tarp atsakovų veiksmų (3 LDM suteikimo transporto priemonėje kroviniui pakrauti) ir kilusios žalos nėra priežastinio ryšio, nenustatyta jokių kitų neteisėtų vežėjų veiksmų, sąlygojusių žalos atsiradimą.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad krovinys pervežimo iš Suomijos į Lietuvą metu apgadintas dėl neteisingo jo įpakavimo. Nepagrįstai sprendė, jog ypatingas rizikos faktorius, sąlygojęs žalos atsiradimą, buvo nepakankamas plokščių įpakavimas. UAB „Transekspedicija“, neinformavusi UAB „Senukų prekybos centras“, krovinio pervežimui sudarė sutartį su UAB „Čepukas ir ko“. Teismas nevertino aplinkybių, jog UAB „Transekspedicija“ vienašališkai pakeitė krovinio pervežimo paraiškoje Nr. 010000270523 užsakovo pateiktas krovinio pervežimo sąlygas, kad krovinys bus vežamas jį pakrovus transporto priemonėje vienoje vietoje visos plokštės viena ant kitos. Siuntėjo ir UAB „Senukų prekybos centras“ susirašinėjimas įrodo, kad sunkvežimiai pakraunami pagal vairuotojų pateiktus nurodymus, ir vairuotojas yra atsakingas už tinkamą krovinio pritvirtinimą. Vežėjui dalyvaujant krovinį pakrovė siuntėjas. Vežėjas nurodė siuntėjui Suomijos kompanijai „Cembrit“ krovinį krauti vienoje vietoje visas plokštes viena ant kitos. Liudytoja I. B. parodė, kad pakrovimo metu siuntėjas informavo vežėją, jog svoris per didelis. Nepagrįstas liudytojos teiginys, kad siuntėjas pakrovė daugiau, nei buvo užsakyme nurodytas krovinio svoris. CMR važtaraštyje nėra vežėjo žymos, jog krovinys buvo netinkamai pakrautas. Teismas nevertino, kad tvirtinimas buvo netinkamas, galbūt nepakankamas. Vien tik faktas, kad krovinį pakrovė siuntėjas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją nuo atsakomybės, nes turi būti nustatomas tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir kroviniui padarytos žalos. Tokio tikėtino priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo kaltės prezumpciją. Žalos padarymo priežastis yra krovinio pakrovimas vienoje vietoje sudedant plokštes viena ant kitos. Vežėjas (atsakovės) nurodė siuntėjui taip pakrauti krovinį, todėl netinkamą pakrovimą ir žalos padarymą lėmė vežėjo veiksmai. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp vežėjo veiksmų ir žalos padarymo. Nustačius, jog netinkamą pakrovimą ir žalos padarymą lėmė vežėjo veiksmai, nėra pagrindo taikyti CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c papunkčio nuostatų dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą.
2. Atsakovė UAB „Transekspedicija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismas pagrįstai atmetė argumentus, kad žalos padarymo priežastimi yra krovinio pakrovimas vienoje vietoje, sudedant plokštes viena ant kitos, ir kad vežėjas nurodė siuntėjui tokiu būdu pakrauti krovinį. Atsakovė atleidžiama nuo atsakomybės, nes siuntėjas netinkamai įpakavo krovinį (CMR konvencijos 17 str. 4 d. b punktas); siuntėjas (jo atstovas) pats pakrovė, sudėjo krovinį, ko pasekoje netinkamas sutvirtinimas ir pakrovimas sąlygojo krovinys sugadinimą (CMR konvencijos 17 str. 4 d. c punktas); krovinio sugadinimas buvo nulemtas kroviniu disponuojančio siuntėjo, kuris davė krovinio pakrovimo, supakavimo ir sutvirtinimo nurodymus bei šiuos veiksmus pats atliko. Pagal atsakovės ir UAB „Senukų prekybos centras“ sudarytą 2010 m. gruodžio 3 d. krovinio vežimo sutartį Nr. TR/10/45 atsakovė įsipareigojo nugabenti krovinį, už krovinio įpakavimą, pakrovimą, sutvirtinimą ir sudėjimą buvo atsakingas užsakovas (sutarties 1.1., 2.3. punktai) (CMR Konvencijos 17 str. 2 d.). Krovinio pakrovimo ir išdėliojimo veiksmus atliko krovinio siuntėjas. Tą patvirtina sutarties nuostatos ir faktinis šalių elgesys krovinio pakrovimo metu. Nepriklausomų ekspertų išvadoje nurodyta, kad žalos priežastis yra netinkamas krovinio paruošimas pervežimui ir netinkamas krovinio įpakavimas. Ekspertų išvada nėra nuginčyta.
2. Teismas teisingai sprendė dėl aplinkybių, atleidžiančių atsakovę nuo atsakomybės. Vežėjui užtenka įrodyti ryšį tarp žalos ir CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nurodytų aplinkybių. Atsakovė įrodė CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkte b ir c papunkčiuose nurodytas aplinkybes ir tikėtiną priežastinį ryšį tarp žalos kroviniui ir nurodytų aplinkybių. Ieškovė nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų.
3. Atsakovė UAB „Čepukas ir ko“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovė nepaneigė ekspertų išvadų jokiais patikimais ir objektyviais įrodymais. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė įrodė, jog krovinys buvo sugadintas dėl netinkamo krovinio įpakavimo bei dėl netinkamai įpakuoto krovinio pakrovimo. Atsakovės įrodė, kad siuntėjas turėjo pareigą tinkamai pakrauti krovinį, nes su atsakove nebuvo susitarta dėl krovinio pakrovimo ir iškrovimo.
2. Nepagrįsta teigti, kad UAB „Čepukas ir ko“ pažeidė krovinio pervežimo paraiškoje Nr. 010000270523 nurodytas krovinio vežimo sąlygas. Ši paraiška pateikta ne UAB „Čepukas ir ko“, o UAB „Transekspedicija“. UAB „Transekspedicija“, sudarydama pervežimo sutartį su UAB „Nordcarrier Baltic“, paraiškoje nurodytas sąlygas pakeitė ir nurodė, kad krovinio užimama vieta yra ne 4 LDM, o 3 LDM, nepasisakė dėl krovinio išdėstymo į vieną ar dvi vietas. Vėliau UAB „Nordcarrier Baltic“, sudarydama žodinį susitarimą su UAB „Čepukas ir ko“, nurodė jai transporto priemonėje palikti 3 LDM vietos. UAB „Čepukas ir ko“ atvykus į Suomiją pasikrauti krovinio paaiškėjo, kad siuntėjo krovinio matmenys neatitinka užsakytų matmenų, kad plokštes sukrautų į dvi vietas. Dėl to siuntėjas nusprendė sukrauti plokštes viena ant kitos į vieną vietą. Nesant susitarimo dėl krovinio pakrovimo ir iškrovimo, už tinkamą krovinio pakrovimą atsakingas ne UAB „Čepukas ir ko“, o siuntėjas. Be to, ieškovė nepagrindė, kad tarp krovinio sukrovimo į 3 LDM, o ne į 4 LDM, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
4. Trečiasis asmuo UAB „NORDCARRIER BALTIC“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismas teisingai konstatavo, kad ypatingas rizikos faktorius dėl žalos atsiradimo buvo netinkamas plokščių įpakavimas. Ieškovė šias aplinkybes ginčijo deklaratyviais teiginiais, nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų nepriklausomų draudimo ekspertų biuro ekspertinės apžiūros akto Nr. RB1508315 išvadas. Ieškovė neįrodė, kad UAB „Transekspedicija“ vienašališkai pakeitė krovinio pervežimo paraiškoje Nr. 010000270523 krovinio pervežimo sąlygas. Sprendimą sukrauti krovinį transporto priemonėje vienoje vietoje viena ant kitos priėmė krovinio siuntėjas. Ieškovė neįrodė, kad tarp aplinkybės, jog krovinys buvo pakrautas į 3 LDM, o ne 4 LDM metrus ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad vežėjas dalyvavo krovinio pasikrovime ir nurodė siuntėjui krovinį krauti vienoje vietoje, sudedant jas viena ant kitos, ir kad vairuotojas matė krovinio sutvirtinimo trūkumus. To nepatvirtino liudytojos I. B. parodymai, kiti įrodymai. Vežėjui atsakomybė už netinkamą krovinio pakrovimą/ sudėjimą galėjo kilti tik vežimo sutarties pagrindu, bet ne CMR konvencijos pagrindu. Toks susitarimas tarp užsakovo ir vežėjo nebuvo sudarytas, todėl vežėjas nebuvo įpareigotas tikrinti ir prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl vežėjų atleidimo nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą pagal CMR konvenciją.
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

6Dėl atsakomybės už krovinio sugadinimą

3. Pagal CMR Konvencijos 17 straipsnį, vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti (1, 2 punktai). Pagal CPM konvencijos 18 straipsnio 2 punktą, jei vežėjas įrodo, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti. Remiantis CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punktu, pagal 17 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai (b papunktis); jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu (c papunktis).
4. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nustatymas vien fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, kas pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį yra ypatingos rizikos faktorius, nesuponuoja vežėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Atleidžiant vežėją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį būtina nustatyti, jog būtent ypatinga rizika galėjo būti krovinio praradimo ar sugadinimo tiesioginė ar netiesioginė priežastis. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, ypatingos rizikos faktorių, numatytą CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje, žalos pobūdį, jos susidarymo mechanizmą. Jei nustatoma, kad ypatinga rizika galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai lemti krovinio praradimą ar sugadinimą, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti (CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktas). Tokiu atveju vežėjas nuo atsakomybės turi būti atleidžiamas. Tačiau jeigu nustatoma, kad ypatingos rizikos faktorius tiesiogiai ar netiesiogiai negalėjo lemti krovinio praradimo ar sugadinimo, atsakomybė dėl krovinio praradimo ar sugadinimo tenka vežėjui. Vien tik fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, konstatavimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją nuo atsakomybės, nes turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu. Tokio tikėtino priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti perėmusio savo dispozicijon krovinį asmens kaltės prezumpciją. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad krovinio sudėjimas CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio prasme yra krovinio sutvirtinimas ar jo saugus sudėjimas taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir stabilumas vežimo metu. Krovinio pakrovimas ir ypač sudėjimas turi apsaugoti krovinį vežimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-467/2000 UAB ,,BOS” v. V. R. firma ,,Renesansas“; Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2007 UAB „SP sistemos“ v. UAB „Transekspedija“; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009 UAB „If draudimas“ v. UAB „Artūro transportas“).
5. Tokiu būdu apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje svarbu įsitikinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino aplinkybes, susijusias su krovinio transportavimo sąlygomis (krovinio pervežimui tinkamo transporto užsakymą, krovinio įpakavimą ir pritvirtinimą transporto priemonėje, krovinio gabenimą, žalos kilimo mechanizmą) ir nusprendė dėl priežastinio ryšio tarp šių aplinkybių ir kroviniui padarytos žalos.
6. Trečiojo asmens AAS „BTABaltic Insurance Company“ pateiktame krovinio ekspertinės apžiūros, kurią pagal 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymą 2015 m. rugpjūčio 19 d. atliko nepriklausomų draudimo ekspertų biuro „RusSurvey“ ekspertas L. R. UAB „Orfis“ sandėlyje ( - ) Molėtuose, nurodyta, jog plokštės buvo sukrautos ant medinių palečių, apvyniotos keliais polietileno plėvelės sluoksniais ir sutvirtintos plastikinėmis juostomis, taip suformuojant transporto vieneto pakuotę. Tarp plokščių sudėti užpildantys lakštai. Paletės buvo sukrautos viena ant kitos ir sutvirtintos virvėmis. Krovinio transporto vieneto pakuotės kraštai nebuvo apsaugoti apsauginiais kraštų profiliais. Plokštės pasislinko viena kitos atžvilgiu krovinio transportavimo vieneto viduje, todėl nupjovė plastikines juostas ir krovinio rietuvė tapo nestabili. Rišančios virvės neatlaikė didėjančios jėgos ir rietuvė pasviro priekabos viduje. Ekspertas nurodė, jog žalos atsiradimo priežastis yra sugadinimas, kuris buvo padarytas kroviniui dėl nepakankamo parengimo transportavimui, t.y. nepakankamo transportavimo vienetų pakavimo ir krovinio transporto vienetų pakuotės pakavimo.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė iš rašytinių įrodymų visumos sprendžiantis, kad ypatingas rizikos faktorius, dėl kurio atsirado žala, buvo nepakankamas plokščių įpakavimas ir neteisingas jų pakrovimas transporto priemonės viduje. Sprendė, jog yra priežastinis ryšys tarp plokščių pakuotes paruošusių asmenų veiksmų, turėjusių apsaugoti krovinį nuo galimų kelių transporto rizikų, asmenų, pakrovusių krovinį į UAB „Čepukas ir Ko“ transporto priemonę (Suomijos įmonės), veiksmų ir plokščių pasislinkimo transportavimo metu bei nuvirtimo ir dėl to atsiradusių jų apgadinimų. Konstatavo, kad nėra jokių patikimų įrodymų apie priežastinį ryšį tarp žalos ir krovinio sukrovimo ne į 4 bėginius metrus (LDM pagal UAB „Senukų Prekybos centras“ užsakymą, o į 3 bėginius metrus, kaip atsakovė UAB „Transekspedicija“ trečiajam asmeniui UAB „Nordcarrier Baltic“ nurodė užsakymo metu.
8. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada apie krovinio sugadinimo priežastį yra pagrįsta ne įrodymų visuma (pažymėtina, jog konkretūs šią išvadą motyvuojantys įrodymai neįvardinti), o tik eksperto vertinimu, ir nesutinka su eksperto vertinimo dalimi dėl transportavimo vienetų pakavimo kaip žalos kilimo priežasties, nes, darydamas išvadas, ekspertas neatsižvelgė į krovinio transportavimo eigą (CPK 218 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog krovinio sukrovimas į vieną padėklinę vietą (krovinio transporto vienetų pakuotė) neatitiko užsakovės pateiktame pervežimo užsakyme nurodytų gabenimo parametrų ir šia prasme buvo netinkamas, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog už tokį sukrovimą neatsako nei viena krovinio vežėja, taip pat kad krovinio apgadinimo priežastis buvo jo įpakavimas.
9. Iš UAB „Senukų prekybos centras“ 2015 m. rugpjūčio 5 d. paraiškos krovinio pervežimui Nr. 010000270523 matyti, kad vežėja UAB „Transekspedicija“ priėmė užsakymą pervežti iš Suomijos (Lohja vietovės) į Lietuvą (Molėtus) krovinį, kuris turėjo būti pakrautas 2015 m. rugpjūčio 10 d. Pakrovimo grafoje nurodyta įmonė „CEMBRIT OY“, pervežtino krovinio duomenys – 5 paletės cemento plokščių, kurių svoris bruto 7000 kg, tūris – 3839 kubinių metrų, 4 LDM, vietų transporto priemonėje skaičius – dvi. Pagal šią sutartį UAB „Transekspedicija“ 2015 m. rugpjūčio 7 d. pateikė PVM sąskaitą faktūrą dėl 399,30 Eur, kuriuos UAB „Senukų prekybos centrui“ (dabar – „Kesko Senukai Lithuania“) jai sumokėjo. UAB „Transekspedicija“ šio krovinio pervežimui 2015 m. rugpjūčio 6 d. pasamdė UAB „Nordcarrier Baltic“, užsakymo grafoje „Krovinys“ nurodydama plokštes, jų svorį 7 tonos ir 3 LDM, pervežimo kainą – 290 Eur. Nėra ginčo dėl to, kad būtent tokių krovinio vežimo parametrų turinio užsakymą UAB „Nordcarrier Baltic“ žodžiu perdavė vykdyti faktinei vežėjai UAB „Čepukas ir ko“.
10. Tokie įsipareigojimai reiškia, jog CMR konvencijos prasme visos šios bendrovės yra vienos vežimo sutarties šalys, atsakovės ir trečiasis asmuo UAB „Nordcarrier Baltic“ – vežėjos. Ekspeditore save pristatanti UAB „Nordcarrier Baltic“ taip pat laikytina vežėja, nes rašytine sutartimi su UAB „Transekspedicija“ prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, nenurodydama, jog tik ekspedijuoja krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Hoja ekspedicija“ v. UAB „Hofa“, bylos Nr. 3K-3-75/2004; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007, 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje bendra įmonė ribotos atsakomybės bendrovė „Tair novyje technologičeskije sistemy“ v. UAB „Gaudvija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2008).
11. Sprendimo 18 punkte nurodytos aplinkybės taip pat pagrindžia, jog atsakovė UAB „Transekspedicija“ vienašališkai pakeitė krovinio pervežimo užsakymo sąlygas – LDM ir vietų skaičių.
12. Apeliacijos metu ieškovės pateikti 2018 m. sausio 26d. UAB „Kesko senukai Lithuania“ paaiškinimai, registracijos Nr. DOK-2960, apie LDM sąvoką, skaičiuoklę bei krovinio vežimui užsakytos vietos dydį atitinka LDM sąvoką, nurodomą kitų įmonių internetiniuose tinklalapiuose (pvz., www.solutus.lt“). Juose nurodoma, jog krovinių vežimo praktikoje naudojamas matavimo vienetas yra LDM (angl. loading meter, liet. – krovimo metras). Atsižvelgiant į tai, kad Molėtuose esančiam klientui UAB „Dauniškis ir ko“ turėjo būti atvežtos specialių išmatavimų fibrocementinės plokišės (1,192 m. pločio ir 3,05 m. ilgio), jos turėjo būti kraunamos į dvi vietas. Šie duomenys buvo nurodyti papildomose transportavimo sąlygose (tai patvirtina krovinio pervežimo paraiška Nr. 010000270523). Krovinio pervežimui užsakyta 4LDM vieta yra 2,45 x 4 m dydžio vieta transporto priemonės grindų. 3LDM vieta puspriekabėje sudarytų 7,5 europadėklų užimamą vietą (3LDM:0,4 LDM), todėl, atsižvelgiant į krovinio parametrus, 3LDM vieta puspriekabėje tokiam kroviniui būtų nepakankama (kroviniui užsakytos dvi vietos, todėl reikia dviejų 3,05 m ilgio vietų). Nėra ginčo dėl to, kad pervežimui naudotos UAB „Čepukas ir ko“ puspriekabės parametrai yra 16.3 x 2,45 m.
13. Tai reiškia, jog krovinys turėjo tilpti į 2,45 m. pločio puspriekabę, plokštes sudedant į dvi puspriekabės pločio vietas (1,192+1,192), tokiu būdu užimant 2,38 m puspriekabės pločio ir 3,05 m. ilgio, vienoje vietoje vieną ant kito sukraunant tris, kitoje – du plokščių padėklus. Šias sąlygas atitinka pirminiame užsakyme nurodytos 4 LDM vietos, tačiau krovinys buvo sukrautas kitaip.
14. Apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas UAB „Čepukas ir ko“ vairuotojas J. M. parodė, kad į Molėtus vežtas krovinys buvo „ne taip sukrautas“ ir pasijudino dėl remontuojamo kelio. Pirmiausia siuntėjas pakrovė ir išdėstė į Kauną vežtiną krovinį, po to – į Molėtus. Į Kauną buvo vežamos mažesnės paletės, pakuotės buvo tos pačios. Nežino, kodėl krovinį pakrovusi Suomijos įmonė pastarąjį krovinį išdėstė į kelias vietas, ji viską darė pati, su vairuotoju nederino. Į Molėtus vežtos plokštės buvo sudėtos į vieną krūvą priekinėje puspriekabės dalyje, šalia jos šono, nes daugiau vietos puspriekabėje nebuvo (tuo pačiu reisu buvo vykdomas to paties užsakovo kito krovinio pervežimas į Kauną). Pakrovus abu krovinius, vietos puspriekabėje nebeliko. Į Molėtus vežtiną krovinį pritvirtino 3-4 diržais prie dugno, apjuosdamas krovinį iš vienos pusės aplink. Neprisimena, ar šiam kroviniui galėjo būti užsakytos dvi padėjimo vietos. Įprastai LDM duomenis pasako vadyba žinute ar telefono skambučiu, kartais pasako, kartais ne, kaip buvo šiuo atveju – neprisimena, tačiau pripažino jog „kažkas buvo“ ir dėl to skambino vadybininkei. Pirmiau vyko į Molėtus. Kelio Panevėžys – Molėtai – Vilnius atkarpa buvo remontuojama. Iki Molėtų likus apie 30 km pastebėjo, jog tento šonas išsipūtė. Sustojęs degalinėje pamatė, kad UAB „Dauniškis ir ko“ vežamas krovinys pasislinko ir atsirėmė į puspriekabės šoną, matėsi krovinio pažeidimai dėl atsirėmimo į borto metalą. Kad krovinys į jį nesitrintų, uždėjo lentą. Daugiau su įvykiu susijusių detalių neprisimena.
15. UAB „Čepukas ir ko“ direktorius E. Č. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad vairuotojas J. M. jam paskambino ir pranešė apie išsipūtusį tentą, kad kelias yra remontuojamas bei kad į Molėtus vežamas krovinys nuslydęs ir nuvirtęs. Neradę kitokios išeities, nutarė jį toliau vežti, nes buvo netoli paskirties vietos. Ar papildomai tvirtintumei krovinį diržais, ar ne, neturi reikšmės. Apie tai, kad kroviniui padėti reikėjo dviejų vietų, direktorius nebuvo informuotas ir nežino, kas daugiau buvo vežama tuo reisu.
16. Liudytoja I. B., UAB „Nordcarrier Baltic“ vadybininkė, faktiškai kontaktavusi su UAB „Čepukas ir ko“ vairuotoju krovimo metu (mašiną „krovusi“), parodė, jog iš UAB „Transekspedicija“ gavo užsakymą 3LDM vietos 7 tonų kroviniui į Molėtus iš Suomijos įmonės. Nurodymo krauti į dvi padėklines vietas nebuvo. Liudytojos manymu, tokio krovinio sudėti į dvi vietas (šalia vienas kito) neįmanoma. Krovimosi metu gavo vairuotojo žinutę apie tai, jog Suomijos įmonė nurodė esant per didelį krovinio svorį.
17. Iš vairuotojo parodymų akivaizdu, jog krovinys prarado stabilumą ir buvo pažeistas tada, kai buvo vežamas remontuojamu kelio ruožu. Pažymėtina, jog liudytojas J. M. daugelio įvykio aplinkybių teigė neatsimenantis, tačiau jo įmonės vadovas, kuriam J. M. paskambino nustatęs pažeidimą, paaiškino, kad jam buvo pranešta apie nuvirtusį krovinį.
18. Taigi, plokštės pasislinko transportavimo vieneto viduje ir nupjovė plastikines juostas tuo metu, kai transporto priemonė neteko galimybės riedėti lygia kelio danga ir dėl to krovinys buvo kratomas. Eksperto nuomonė apie netinkamą plokščių kaip transportavimo vienetų supakavimą motyvuota tuo, kad plastikinės juostos neužtikrina krovinio saugumo pervežimo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia nuomonė nepagrįsta, nes tol, kol krovinys buvo vežamas lygiu keliu įprastinėmis sąlygomis, krovinio pakuotė nekėlė pavojaus jo saugumui.
19. Iš vairuotojo ir vadybininkės parodymų bei pagrįstų apeliantės apskaičiavimų nustatyta, kad krovinys, kuris pagal pirminio užsakymo sąlygas turėjo ir galėjo būti sudėtas į dvi vietas, dėl vietos stokos buvo sudėtas į vieną padėklinę vietą. Vietos pritrūko dėl to, kad atsakovė UAB „Čepukas ir ko“ vienu reisu įsipareigojo pervežti du krovinius ir pristatymui į Kauną skirtas krovinys buvo sukrautas pirmiau. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog ginčo krovinys į vieną vietą buvo sudėtas vairuotojo nurodymu. Tai patvirtina Suomijos įmonės 2015 m. lapkričio 4 d. atsakymas į UAB „Senukų prekybos centras“ 2015 m. spalio 2 d. pretenziją apie tai, jog sunkvežimis buvo pakrautas pagal vairuotojo, atsakingo už krovinio pritvirtinimą, nurodymus (dokumento registracijos Nr. DOK-1152). Teisėjų kolegija nesivadovauja liudytojo J. M. parodymais, kad tokių nurodymų nedavė, nes liudytojas pripažino buvus pakrovimo problemą, dėl kurios skambino vadybininkei, teismo posėdyje nurodė, jog buvo „ne taip sukrauta“, be to, vienu reisu ketino pervežti du krovinius. UAB „Čepukas ir ko“ vadovas pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino apie vairuotojo pasakymą, kad tiek vietos turi užimti. Tai paneigia liudytojo J. M. teiginį apie visišką nusišalinimą nuo krovinio patalpinimo puspriekabėje.
20. Pakrovimo matas 1 LDM (pakrovimo metras) reiškia ir tai, kad šiam pakrovimui metrui turi tekti ne daugiau nei 1850 kg svorio, dėl to 7000 kg krovinio pervežimui buvo užsakyta 4 LDM. Visą 7000 kg svorio krovinys realiai sudėjus į vieną padėklinę vietą, šis užsakymo reikalavimas buvo pažeistas. Vairuotojas pripažino, jog krovinį prie priekabos dugno diržais pritvirtino pats. Ekspertas nurodė, kad krovinio transporto vienetų pakuotės pakavimas buvo nepakankamas. Susiejus šią aplinkybę su krovinio pažeidimo momentu remontuojamo kelio atkarpoje akivaizdu, jog žala kroviniui buvo padaryta ne dėl netinkamai siuntėjo supakuotų plokščių, o dėl to, kad, pažeidžiant užsakymo sąlygas, jos buvo sukrautos į vieną vietą, toks sukrovimas pritvirtinant 3-4 diržais prie priekabos dugno dėl per didelio svorio buvo nepakankamas, todėl plokščių rietuvė kratoma pasviro (nugriuvo). Netinkamai pritvirtinusi prisiimtą vežti per didelio svorio krovinį ir pastarąjį faktorių suvokusi, atsakovė UAB „Čepukas ir ko“ krovinio važtaraštyje nenurodė jokių pastabų siuntėjo atžvilgiu.
21. Remiantis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad krovimo metu nebuvo nustatyta jokių nesklandumų ir vežėjas atleistinas nuo atsakomybės dėl ypatingos rizikos faktoriaus, numatyto CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje, yra nepagrįsta (CPK 185 straipsnis).
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė UAB „Čepukas ir ko“ dėl krovinio apgadinimo yra atsakinga dar ir dėl to, kad netinkamai pritvirtintą per didelio svorio krovinį ji vežė krovinio saugumui pavojinga kelio atkarpa, apie kurią pagal veiklos pobūdį žino ar privalėjo žinoti ir imtis priemonių jos išvengti. Remontuojamo kelio atkarpa nepripažintina aplinkybe, kurios vežėja negalėjo išvengti (pažymėtina, kad to atsakovė UAB „Čepukas ir ko“ ir neįrodinėjo), todėl ji negali būti atleista nuo atsakomybės ir pagal CPK konvencijos 17 straipsnio 2 punktą.
23. Remiantis tais pačiais motyvais spręstina, jog vežėja atsakovė UAB „Transekspedicija“ neįrodė, kad krovinys buvo apgadintas dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių ar 2 punkte nurodytos neišvengiamos aplinkybės. Be to, ji vienašališkai pakeitė užsakymo sąlygas, UAB „Nordcarrier“ kroviniui užsakydama 3LDM ir nenurodydama vietų skaičiaus, ir tai buvo netinkamo krovinio sudėjimo priežastis. Atmestini jos argumentai, kad atsakomybę dėl krovinio sukrovimo pašalina užsakovės ir UAB „Transekspedicija“ 2010 m. gruodžio 3 d. sudarytos krovinių vežimo sutarties 2.3 punktas, pagal kurį krovinius į transporto priemonę pakrauna siuntėjas arba užsakovas. Ginčo vežimo sutarčiai taikytina CMR konvencija (CMR konvencijos 1 straipsnis).
24. Vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Abi atsakovės neįrodė, jog krovinys buvo apgadintas ne dėl jų, o dėl kroviniu disponuojančio asmens (siuntėjo) kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti, todėl dėl krovinio sugadinimo ieškovės patirta žala solidariai priteistina iš abiejų atsakovių (CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktas). Pagal CMR konvencijos 27 straipsnio 1 punktą, pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos – 5 % metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, – tai nuo ieškinio pateikimo dienos. Ieškovė pareikalavo įvykdyti prievolę 2016 m. sausio 5 d., todėl jai iš atsakovių turi būti priteista 89,43 Eur kompensacinių palūkanų iki ieškinyje nurodytos 2016 m. liepos 31 d. (3123,65x0,05/365x209 pradelstos dienos). Už priteistą sumą priteistinos 5 procentų procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

7Apeliacinės instancijos teismo išvados

25. Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs visų bylos aplinkybių dėl žalos atsiradimo mechanizmo, padarė nepagrįstą išvadą apie tai, jog dėl krovinio sugadinimo yra kaltas jo siuntėjas, todėl apeliacine tvarka patikrintas sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas ieškinį tenkinantis sprendimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
26. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
27. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinus, šalims perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 72 Eur žyminio mokesčio, 20,51 Eur ir 63,33 Eur išlaidų kelionės išlaidoms, iš viso 83,84 Eur. Patyrė 455,58 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (elektroninės bylos t. I, puslapis 44, 100-102, t. II, puslapis 1-6, 82-89), kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) įsakymo 2015 m. kovo 20 d. redakcijos 8.2, 8.16, 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio (vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016 m. pirmąjį ketvirtį buvo 748 Eur), todėl jos priteistinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teisme patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios 3 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl teismo nepriteistinos.
28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovių apeliantei priteistina 105,14 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme už apeliacinio skundo parengimą (elektroninės bylos t. III, puslapis 59). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų 2015 m. kovo 19 d. redakcijos 8.10 punkte nustatyto maksimalaus dydžio. Iš atsakovių taip pat priteistinas 72 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (elektroninės bylos t. II, puslapis 169) (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
29. Bendra ieškovei iš atsakovių priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 788,56 Eur.
30. Pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo UAB „Nordcarrier Baltic“ patyrė 522 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, apeliacinės instancijos teisme – 400 Eur išlaidų už susipažinimą su apeliaciniu skundu, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į šio trečiojo asmens procesinę poziciją (buvo atsakovių pusėje), šios išlaidos jam nepriteistinos.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

9panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

10Ieškinį patenkinti.

11Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Čepukas ir ko“, juridinio asmens kodas 158759227, ir uždarosios akcinės bendrovės „Transekspedicija“, juridinio asmens kodas 302453803, 3213,08 (tris tūkstančius du šimtus trylika Eur 8 ct) Eur žalai atlyginti, 89,43 (aštuoniasdešimt devynis Eur 43 ct) Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Čepukas ir ko“, juridinio asmens kodas 158759227, ir uždarosios akcinės bendrovės „Transekspedicija“, juridinio asmens kodas 302453803, 788,56 (septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Eur 56 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

13Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.