Byla 3K-3-504/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Transekspedicija“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SP sistemos“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Transekspedija“, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Libra Vitalis“, uždaroji akcinė bendrovė „VB lizingas“, Didžiosios Britanijos draudimo bendrovė „TT Club“, dėl žalos atlyginimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Transekspedicija“ priešieškinį dėl užmokesčio už pervežimą priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „SP sistemos“ (buvęs pavadinimas – UAB „Libra Vitalis paslaugų sistemos“) 2004 m. kovo 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo 16 855 Didžiosios Britanijos svarus sterlingų žalos, atsiradusios sužalojus popieriaus pjaustymo ir vyniojimo mašiną „ASHE“ 1830 mm, SAPHIRE. Ieškovas nurodė, kad šalys 2003 m. birželio 24 d. sudarė tarptautinio krovinio vežimo sutartį, pagal kurią atsakovas privalėjo 2003 m. liepos 3-4 dienomis nuvykti į pakrovimo vietą – „ASHE Converting Equipment Ltd“ įmonės buveinę Didžiojoje Britanijoje, Ipsvyče, ir, pakrovus krovinį, nuvežti jį į ieškovo gamybines patalpas Vilniuje. Anot ieškovo, 2003 m. liepos 4 d. Ipsvyče, į atsakovo automobilį ir priekabą buvo pakrauta popieriaus pjaustymo ir vyniojimo mašina. Tai patvirtina 2003 m. liepos 4 d. tarptautinis krovinių vežimo keliais važtaraštis (toliau – CMR važtaraštis), pagal kurį krovinio siuntėjas yra „ASHE Converting Equipment Ltd“, o vežėjas – atsakovas. 2003 m. liepos 10 d. kroviniui atvykus į Lietuvą paaiškėjo, kad įrenginys yra sužalotas. Atlikus ekspertizę, nustatyta, kad įrenginio būklės atkūrimo vertė yra 78 893 Lt (neįskaičiuojant transportavimo išlaidų bei PVM). Ieškovas taip pat nurodė, kad jį gamintojas informavo, jog sugadintų dalių grąžinimas gamintojui ir naujų dalių atvežimas į Lietuvą bei jų draudimas ieškovui kainuos 1040 svarų sterlingų. Ieškovo teigimu, kadangi naujos mašinos detalės bus įsigyjamos iš gamintojo Didžiojoje Britanijoje, mašinos remonto darbus taip pat atliks gamintojo atstovai, tai atsiskaitymai vyks Didžiosios Britanijos svarais sterlingų. Kadangi oficialus svaro sterlingų ir lito santykis nuolat svyruoja ir dėl to yra grėsmė tinkamam patirtų nuostolių atlyginimui, tai ieškovas žalos atlyginimą prašė priteisti ne litais, bet Didžiosios Britanijos svarais sterlingų.

5Atsakovas UAB „Transekspedicija“ 2004 m. kovo 25 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 5300 Lt už krovinio pervežimą. Priešieškinyje nurodyta, kad pagal krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartį už krovinio pervežimą ieškovas įsipareigojo sumokėti 5300 Lt. Atsakovo teigimu, tarp šalių kilęs ginčas neatleidžia ieškovo nuo pareigos sumokėti už pervežimą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 7314 Lt žalą; priteisė iš ieškovo atsakovui 4505 Lt už krovinio pervežimą; kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad ginčo šalys sudarė tarptautinio krovinio vežimo iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą už atlyginimą sutartį (toliau – krovinio vežimo sutartis). Krovinį 2003 m. liepos 10 d. atvežus į vietą, pirminės apžiūrėtos metu paaiškėjo, jog atvežta popieriaus pjaustymo ir vyniojimo mašina yra sužalota. Teismas pažymėjo, kad pagal AB „Lietuvos draudimas“ užsakymu atliktos ekspertizės išvadą krovinio mechaniniai pažeidimai atsirado transportavimo metu dėl nepakankamos pakuotės bei nepakankamo jos sutvirtinimo transporto priemonėje, dėl to įrenginys transportavimo metu galėjo judėti ir slidinėti grindų paviršiumi. Teismas nurodė, kad pagal teismo ekspertizės išvadas mašina patyrė sužalojimų dėl nepakankamo krovinio sutvirtinimo puspriekabėje ir vairuotojo vairavimo būdo ypatumų – vairuotojas panaudojo staigų stabdymą, kurio metu krovinys, veikiamas inercinės jėgos, pasislinko į priekį, galinėje dalyje pakrautos popieriaus pjaustymo vyniojimo staklės savo svoriu prispaudė priekyje stovėjusios popieriaus padavimo stakles, o šios atsirėmė į valdymo pultą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismo ekspertizės raporte nurodoma, jog susitarimas, kad krovinys bus paruoštas pakrauti į 40 colių priekabą, tinkamą pakrovimui ir iškrovimui šakiniu krautuvu, nebuvo įvykdytas, nes automobilyje tik popieriaus padavimo staklės buvo pastatytos ant medinių tašų ir jas gavėjas galėjo iškrauti šakiniu krautuvu, tuo tarpu, kaip nurodoma raporte, ir kitos įrengimo dalys turėjo būti pastatytos ant tašų ir atitinkamai pritvirtintos fundamento varžtais. Dėl to teismas darė išvadą, kad transportavimo priemonėje krovinys nebuvo tinkamai pakrautas. Atsižvelgęs į tai, kad krovinio pakrovimą vykdė siuntėjas, teismas sprendė, kad dėl krovinio apgadinimo, įpakavimo nėra vežėjo kaltės. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“ 30 punkto ketvirtąją pastraipą ir konstatavo, kad vien tik faktas, jog krovinį pakrovė siuntėjas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad buvo rizikos faktorių, visiškai atleidžiančių vežėją nuo atsakomybės. Teismas nurodė, kad iš vairuotojo paaiškinimo matyti, jog jis norėjo papildomai sutvirtinti krovinį nuo pasislinkimo, tačiau, siuntėjui uždraudus tai daryti, jis savo pastabos į važtaraštį neįrašė, krovinio vežti neatsisakė, todėl, teismo vertinimu, pagal CMR konvenciją dėl krovinio sugadinimo yra ir dalinė vežėjo kaltė, kuri reiškėsi netinkamu krovinio pakrovimu, nepasirūpinimu tinkamu krovinio sutvirtinimu. Teismas pripažino, kad vežėjo kaltė yra 15 procentų. Dėl žalos dydžio teismas nurodė, kad pagal CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punktą sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, kuri šiuo atveju yra 48 760 Lt. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovui priteistina 7314 Lt žalos. Nustatęs, kad už pervežimą buvo sutartas 5300 Lt atlyginimas, teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į atsakovo kaltę, ieškovas už krovinio pristatymą turi sumokėti 4505 Lt (5300 Lt X 85 proc. / 100).

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2007 m. gegužės 24 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 14 d. sprendimą pakeitė, ieškinį tenkino visiškai ir ieškovui iš atsakovo priteisė 84 222,33 Lt žalos atlyginimą, sprendimo dalį dėl priešieškinio tenkinimo paliko nepakeistą. Remdamasi teismo paskirtų ekspertizių išvadomis, kolegija sprendė, kad pagrindinė, lemiama krovinio sugadinimo priežastis buvo nepakankamas krovinio pritvirtinimas ir vairuotojo vairavimo ypatumai. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad iš vairuotojo paaiškinimo matyti, jog vairuotojas pastebėjo netinkamą krovinio pritvirtinimą, tačiau ėmėsi nepakankamų priemonių jam apsaugoti, krovinį vis tiek ėmėsi gabenti, jokių pastabų važtaraštyje nepažymėjo. Kolegija nurodė, kad, nors vairuotojas tvirtina, jog siuntėjas jam neleido papildomai sutvirtinti krovinį, tačiau tai nepaneigia atsakovo kaltės, nes vairuotojas galėjo apie esamą situaciją informuoti gavėją ar kitu būdu spręsti krovinio saugumo klausimus, turėjo imtis visų atsargumo priemonių krovinio sužalojimams išvengti. Kolegija pažymėjo, kad, vadovaujantis vyraujančia teismų praktika, vežėjas nėra atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo, jei nustatyta, kad vežėjas matė, jog kuri nors iš krovinio pakrovimo operacijų kelia grėsmę krovinio saugumui, tačiau neatsisakė vežti prekių ir (arba) nepadarė apie tai žymos važtaraštyje. Vairuotojo paaiškinimas, kad jam draudė papildomai tvirtinti krovinį, kolegijos vertinimu, juridiškai nereikšmingas, atsižvelgiant į tai, kad vairuotojas pastebėjo nepakankamą krovinio sutvirtinimą. Kolegija konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog egzistuoja jo kaltę paneigiančios aplinkybės, numatytos CMR konvencijos 17 straipsnio 2 arba 4 punktuose, tuo tarpu jo kaltę visiškai įrodo byloje esančių įrodymų visuma. Dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunkčio taikymo kolegija, remdamasi ekspertizės išvadomis, kad įpakavimas apsaugine plėvele su burbuliukais ir apsaugine gofruota plėvele yra priimtinas ir saugiai transportuojant bei saugiai pakraunant (iškraunant) krovinys neturėtų patirti pažeidimų, sprendė, kad krovinio įpakavimo būdas nagrinėjamu atveju neturėjo įtakos krovinio sužalojimui. Dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio taikymo kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad krovinys buvo netinkamai pakrautas, nes iš ekspertizės akto matyti, jog krovinys treileryje, atsižvelgiant į krovinio gabaritus, treilerio keliamąją galią, buvo išdėstytas teisingai ir saugiai transportuojant krovinys dėl to negalėjo būti pažeistas, o krovinio sužalojimo priežastis buvo netinkamas krovinio sutvirtinimas ir važiavimo ypatumai. Kolegija pažymėjo, kad netinkamas krovinio sutvirtinimas negali būti siejamas su krovinio pakrovimu, nes tai yra atskiras veiksmas. Kolegijos teigimu, vėžėjas, atsižvelgdamas į vežimo keliamus pavojus, turėjo imtis visų atsargumo priemonių kroviniui tinkamai sutvirtinti, todėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktis nagrinėjamu atveju neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas krovinio nuvertėjimo dydį, nepagrįstai rėmėsi UAB ,,Klaipėdos Netas“ pirminės ekspertizės išvados 5 punktu, kuriame nurodyta, jog žalos dydis yra 48 760 Lt, nes ekspertizės akto 7 punkte nurodyta, jog buvo nustatytas tik apytikris 48 760 Lt nuostolių dydis. Nustatydama ieškovo nuostolių dydį kolegija vadovavosi papildomos ekspertizės išvada, kad naujai popieriaus pjaustymo ir vyniojimo mašinai padaryta žala ar būklės atkūrimo vertė su detalių pristatymo išlaidomis yra 16 855 svarai sterlingų (pagal kursą reikalavimų pateikimo dieną tolygu 84 222,33 Lt). Kolegija sprendė, kad priteisti ieškovui jo prašomą sumą Didžiosios Britanijos svarais sterlingų nėra teisinio pagrindo, nes ši valiuta nėra teisėta atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje, be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad šalys susitarė atsiskaityti jo prašoma valiuta.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Transekspedicija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 24 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 14 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Kasatoriaus teigimu, aiškinant CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, krovinio sudėjimu laikomas prekių sutvirtinimas ar jų saugus sudėjimas taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir stabilumas vežimo metu. Nustačius, kad sudėjus krovinį nebuvo pasiekta staklių dalių stabilumo, o krovinio sudėjimo darbus vykdė siuntėjas, kuris ir vadovavo krovinio sutvirtinimo diržais darbams, šios aplinkybės sudaro CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje nurodytą ypatingos rizikos faktorių. Kasatoriaus nuomone, teismas privalėjo remtis CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkte nustatyta ypatingos rizikos faktoriaus poveikio kroviniui prezumpcija, pagal kurią darytina išvada, jog nuostoliai buvo patirti dėl netinkamo sudėjimo. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkto vertime į lietuvių kalbą praleistas antras sakinys, nustatantis, jog reikalavimus reiškiantis asmuo gali įrodinėti, kad žala visiškai ar iš dalies nesusijusi nė su vienu rizikos veiksniu. Kasaciniame skunde pažymima, kad autentiškais Konvencijos tekstais laikytini tekstai anglų ir prancūzų kalbomis, todėl esant Konvencijos teksto vertimo neatitiktims teismai turėtų vadovautis autentiškais Konvencijos tekstais. Kasatoriaus teigimu, iš CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkto turinio išplaukia, kad šioje normoje nustatyta prezumpcija gali būti paneigta tik nustačius tiesioginį priežastinį ryšį tarp aplinkybės, kuri nesudaro ypatingos rizikos ir atsiradusios žalos, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išplėtė šiame punkte nustatytos prezumpcijos paneigimo galimybes, taip pažeisdamas CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktą ir nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje UAB „Bos“ v. V. Baukštaus firma „Renesansas“, bylos Nr. 3K-7-467/2000, suformuotos CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punktą.

122. Kasatoriaus teigimu, CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunkčio taikymui šioje byloje yra svarbios šios aplinkybės: a) staklės buvo įpakuotos taip, kad kroviniui susistūmus pakuotė neapsaugojo krovinio nuo žalos, o vairavimo ypatumai ir staigus stabdymas, nenustačius eismo saugumą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, laikytini normaliais pavojais, nuo kurių poveikio krovinių pakuotė turėtų apsaugoti; b) susistūmus kroviniui, kai pakuotė neapsaugojo krovinio nuo žalos, pakuotės trūkumas buvo krovinio sugadinimo priežastis; c) vežėjas, patikrinęs pakuotę, nenustatė jos išorės trūkumų (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkto b papunktis). Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas vairavimo ypatumus ir galimą staigų stabdymą laikė vairuotojo kaltais veiksmais, tačiau, kasatoriaus nuomone, staigus stabdymas ir vairavimas, jeigu nepažeidžiamos viešosios teisės normos, laikytini normalia rizika ir jeigu krovinio įpakavimas neapsaugo krovinio nuo normalios rizikos poveikio, tai netinkama pakuotė yra ypatinga rizika, kuria remiantis vežėjas turi būti atleidžiamas nuo atsakomybės arba jo atsakomybė turi būti ribojama (CMR konvencijos 17 straipsnio 4, 5 punktai). Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punktą ir 18 straipsnio 2 punktą.

133. Kasaciniame skunde pažymima, kad, sugadinus krovinį, turi būti taikomas CMR konvencijos 25 straipsnis, pagal kurį kompensacijos dydis yra lygus krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai pagal 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas vadovavosi visiškai kitu kompensacijos apskaičiavimo principu, t. y. staklių būklės atkūrimo verte su detalių pristatymo išlaidomis. Kasatoriaus teigimu, toks kompensuojamos žalos nustatymo metodas CMR konvencijoje nenustatytas. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punktą.

14Trečiasis asmuo Didžiosios Britanijos draudimo bendrovė „TT Club“ pareiškimu prisidėjo prie atsakovo kasacinio skundo.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „SP sistemos“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje buvo atliktos dvi ekspertizės. Pirmosios ekspertizės, atliktos 2004 m. rugpjūčio 19 d., 7 punkte nurodyta, kad ekspertams trūkstant informacijos nustatytas apytikris nuostolių dydis – 48 760 Lt, o papildomos ekspertizės, atliktos 2006 m. birželio 20 d., 2 punkte nustatyta, kad tikslus nuostolių dydis yra 15 815 svarų sterlingų. Dėl to, ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi papildomos ekspertizės nustatytu tiksliu nuostolių dydžiu. Remdamasis 2004 m. rugpjūčio 19 d. ekspertų išvados atsakymu į 1 klausimą, kad toks įpakavimas yra priimtinas ir, saugiai transportuojant bei saugiai pakraunant (iškraunant), krovinys neturėtų patirti pažeidimų, ieškovas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog krovinio įpakavimo būdas nagrinėjamu atveju neturėjo įtakos krovinio sužalojimui. Ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvada dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio netaikymo šioje byloje atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją“ 30 punktas). Ieškovo teigimu, vežėjas (kasatorius) šiuo atveju negali remtis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu, nes, vežėjui matant, kad kroviniui kas nors kelia grėsmę, jis turi atsisakyti vežti arba pažymėti apie tai važtaraštyje. Anot ieškovo, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas neturėjo taikyti CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkte nustatytos priežastinio ryšio prezumpcijos, nes teismas nurodė, jog vežėjas (kasatorius) neįrodė, kad krovinys prarastas ar sugadintas dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b arba c papunkčiuose nurodytų rizikos faktorių.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

18Šalys buvo sudariusios tarptautinio krovinio vežimo už atlyginimą sutartį dėl popieriaus pjaustymo ir pervyniojimo mašinos „ASHE“ 1830 mm, SPAHIRE pervežimo iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą. Krovinį 2003 m. liepos 4 d. pakrovė siuntėjas – bendrovė „ASHE Converting Equipment Ltd“, krovinį tvirtino vežėjo vairuotojas pagal siuntėjo nurodymus. Vežėjo vairuotojas norėjo krovinį papildomai sutvirtinti diržais, tačiau siuntėjui neleidus to daryti, vairuotojas nepadarė apie tai žymos važtaraštyje ir neatsisakė vežti krovinio. Į paskirties vietą krovinys buvo atvežtas mechaniškai apgadintas. Teismo paskirtos ekspertizės išvadoje konstatuota, kad krovinys patyrė sužalojimų dėl nepakankamo jo sutvirtinimo ir vairuotojo vairavimo būdo ypatumų; pagrindinė krovinio apgadinimo priežastis yra tai, kad transportuodamas krovinį vairuotojas panaudojo staigų stabdymą, kurio metu krovinys, veikiamas inercinės jėgos, pasislinko į priekį; dvi įrenginio dalys buvo pastatytos tiesiai ant treilerio grindų, o viena – ant medinių tašų, tačiau nepritvirtinta fundamento varžtais, o sutvirtintos tvirtinamaisiais diržais, toks krovinio sutvirtinimas galėjo turėti įtakos krovinio apgadinimui staigiai stabdant automobilį.

19V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b ir c papunkčiuose nurodyti ypatingos rizikos faktoriai, šalinantys vežėjo atsakomybę už krovinio praradimą arba sugadinimą: kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai (b papunktis); jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu (c papunktis). Kai vežėjas remiasi šiais ypatingos rizikos faktoriais, jis nuo atsakomybės gali būti atleidžiamas pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkto nuostatas. Vežėjas turi pagrįstai nurodyti, kad kuri nors iš aplinkybių, esanti ypatingos rizikos faktoriumi, egzistavo vežant krovinį, bei įrodyti galimybę (tikėtiną priežastinį ryšį), kad krovinio praradimas arba sugadinimas galėjo atsirasti dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nurodytų ypatingos rizikos faktorių. CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad jei vežėjas įrodo, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti. CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkto autentiškame tekste yra ir antrasis sakinys, kuris oficialiame konvencijos vertime į lietuvių kalbą nėra išverstas. Jame nustatyta, kad „reikalavimą reiškiantis asmuo gali įrodinėti, kad žala nesusijusi nė su vienu rizikos veiksniu“. Tai reiškia, kad minėta CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkto pirmame sakinyje įtvirtinta prezumpcija gali būti paneigta bendraisiais pagrindais, reikalavimą reiškiančiam asmeniui įrodžius, kad žala visiškai arba iš dalies nesusijusi nė su vienu ypatingos rizikos faktoriumi. Tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka reikalavimą reiškiančiam asmeniui. Jam įrodžius, kad žala visiškai arba iš dalies nesusijusi nė su vienu iš ypatingos rizikos faktorių, vežėjui taikoma CMR konvencijoje nustatyta atitinkama atsakomybė, visiška arba dalinė.

21Pažymėtina, kad krovinio sudėjimas CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio prasme yra krovinio sutvirtinimas ar jo saugus sudėjimas taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir stabilumas vežimo metu. Krovinio pakrovimas ir ypač sudėjimas turi apsaugoti krovinį vežimo metu. Asmuo, atliekantis krovinio pakrovimą ir sudėjimą, turi atsižvelgti į kelių transporto rizikas, tokias kaip staigus stabdymas, kelio nelygumai ir pan. Staigus stabdymas, jei nepažeidžiamos viešosios teisės normos, laikytinas normalia rizika, dažnai neišvengiama šiandieniniame eisme. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“ 30 punkto ketvirtosios pastraipos antrasis sakinys, aiškinantis vežėjo neatleidimo nuo atsakomybės atvejį, negali būti interpretuojamas kaip paneigiantis CMR konvencijos 17 straipsni 5 punkto taikymo galimybę.

22Nagrinėjamoje byloje atsakovas, siekdamas būti atleistas nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą, rėmėsi CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b ir c papunkčiuose nurodytais ypatingos rizikos faktoriais. Apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys įgalina padaryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo pirmiau nurodytomis nuostatomis dėl CMR konvencijos taikymo, neatsižvelgė į faktinius bylos duomenis apie atsakovo nurodytų ypatingos rizikos faktorių egzistavimą, nepaisė CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkte įtvirtintos prezumpcijos, netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punktą, 18 straipsnio 2 punktą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Bos“ v. V. Baukštaus firma „Renesansas“, bylos Nr. 3K-7-467/2000, suformuotos CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio aiškinimo ir taikymo praktikos.

23CMR konvencijos 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai pagal 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatas. Taigi krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą. Kartu vežėjas turi kompensuoti ir su krovinio vertės sumažėjimu susijusias kitas išlaidas (pavyzdžiui, mokestį ekspertams už vertės sumažėjimo nustatymą ir kt.). Nustatant krovinio vertės sumažėjimą vienu iš įrodymų gali būti eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185, 212, 218 straipsniai). Nagrinėjamos bylos duomenys įgalina konstatuoti, kad apgadinto krovinio – popieriaus pjaustymo ir vyniojimo mašinos – vertės sumažėjimo suma byloje nėra nustatyta. Nors jos nustatymo tikslu byloje buvo paskirta papildoma teismo ekspertizė, tačiau klausimas, kokia yra krovinio nuvertėjimo suma (krovinio vertės sumažėjimo suma), ekspertams užduotas nebuvo (T. 2, b. l. 48, 49). Žala, įvertinta krovinio būklės atstatymo vertės pagrindu, gali neatitikti krovinio vertės sumažėjimo. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ekspertų išvadoje (T. 2, b. l. 90-93), kuria rėmėsi teismas, nurodyta 15 815 svarų sterlingų žala yra apskaičiuota kaip būklės atstatymo vertė, tuo tarpu krovinio vertės sumažėjimo suma nėra įvardinta. Aptariamoje ekspertų išvadoje, kitaip nei nurodo apeliacinės instancijos teismas, nėra nustatyta, kad popieriaus pjaustymo ir vyniojimo mašinai padaryta žala arba būklės atstatymo vertė su detalių pristatymo išlaidomis yra 16 855 svarai sterlingų. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nenustatė kompensuotinos žalos dydžio ir pažeidė CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punktą.

24Nustatyti pažeidimai yra pagrindas naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis). Ją panaikinus, byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 4 dalis).

25Kadangi byla perduotina nagrinėti iš naujo, kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai nenagrinėtini.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

28Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „SP sistemos“ (buvęs pavadinimas – UAB „Libra Vitalis... 5. Atsakovas UAB „Transekspedicija“ 2004 m. kovo 25 d. pateikė... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. vasario 14 d. sprendimu... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Transekspedicija“ prašo panaikinti... 11. 1. Kasatoriaus teigimu, aiškinant CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c... 12. 2. Kasatoriaus teigimu, CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunkčio... 13. 3. Kasaciniame skunde pažymima, kad, sugadinus krovinį, turi būti taikomas... 14. Trečiasis asmuo Didžiosios Britanijos draudimo bendrovė „TT Club“... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „SP sistemos“ prašo... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 18. Šalys buvo sudariusios tarptautinio krovinio vežimo už atlyginimą sutartį... 19. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b ir c papunkčiuose nurodyti ypatingos... 21. Pažymėtina, kad krovinio sudėjimas CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c... 22. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, siekdamas būti atleistas nuo atsakomybės už... 23. CMR konvencijos 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad krovinio sugadinimo... 24. Nustatyti pažeidimai yra pagrindas naikinti apskųstą apeliacinės... 25. Kadangi byla perduotina nagrinėti iš naujo, kiti kasacinio skundo ir... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.... 28. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...