Byla e2A-1505-450/2016
Dėl juridinio fakto nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 1 apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuriuo pareiškimas atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 1 pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centras, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybei bei Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl juridinio fakto nustatymo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija Nr. 1 kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė pripažinti, jog Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 1 nariams priklausančių garažų boksų statybai buvo išduoti statybų leidimai dėl statinio, kurio unikalus Nr. 4400-3848-3879, esančio Kalno g. 9, Nemenčinė, Vilniaus r., ir statinio, kurio unikalus Nr. 4400-3848-3880, esančio Kalno g. 9A, Nemenčinė, Vilniaus r.

5Pareiškimą grindė tuo, kad Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 1 nariams priklauso nebaigti statyti garažai, adresu Kalno g. 9, Nemenčinės m., Vilniaus r., ir adresu Kalno g. 9A. Nemenčinės m., Vilniaus r., kuriems 1989-1991 m. buvo išduoti statybos leidimai garažams statyti. 1997 m. gegužės 12 d. buvo įsteigta Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija Nr. 1. 2015 m. birželio 5 d. buvo sudaryta nekilnojamojo turto objekto – garažų - kadastrinių matavimų byla, kurioje užfiksuota statinių būklė ir statybos pradžios metai - 1997 m. Kadastrinių matavimų atlikimo metu (2015 m. birželio 5 d.) pastato, unikalus Nr. 440038483879, baigtumas buvo 43%, o pastato, unikalus Nr. 440038483888, baigtumas buvo 37%. Minėtų statinių statybų teisėtumą patvirtinantys dokumentai - statybų leidimai - nėra išlikę. Pareiškėjos atstovas kreipėsi į Vilniaus apskrities archyvą dėl 1986-1991 m. išduoto leidimo statyti mūrinius garažus, tačiau buvo informuotas, kad Vilniaus apskrities archyve tokie dokumentai nėra saugomi, nes Vilniaus rajono architekto dokumentai saugoti nebuvo perduoti, todėl pareiškėjas negali gauti ar ne teismo tvarka atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

6Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija su pareiškimu sutiko.

7Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėja pateikė nepakankamai duomenų, patvirtinančių statybos teisės turėjimą. Be to, neišnaudotos visos galimybės įrodyti turėtą teisę statyti remiantis kitais dokumentais.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjos Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 1 pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo.

10Teismas nustatė, kad 1997 m. gegužės 12 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija Nr. 1. Bendrija 1991 m. parengė projektą statyti 100 vietų garažus lengviesiems automobiliams, esančius Kalno g. 9, Nemenčinė, Vilniaus r., ir Kalno g. 9A, Nemenčinė, Vilniaus r. 1997 m. pradėta garažų statyba. Tam, kad pareiškėjai galėtų tęsti statybas ir baigtus pastatus įregistruoti, reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad statyboms vykdyti buvo išduoti leidimai, kurie nėra išlikę.

11Teismui, ištyrus pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, liko neaišku, kas buvo atsakingas už leidimų gavimą 1986 – 1991 m., kur leidimai buvo laikomi, kodėl jie nebuvo perduoti archyvui. Pareiškėja nenurodė aplinkybių, kurios leistų teigti, kad leidimai apskritai buvo, t. y. nenurodė, kad kreipėsi dėl jų išdavimo, kokia institucija išdavė leidimus ir kokiomis aplinkybėmis jie dingo, t. y. buvo pamesti, sunaikinti ar pan.

12Pareiškėja teismui kaip įrodymą pateikė 1986 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 102, 1989 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 60 bei 1990 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą. Sprendimuose yra minimas Garažų statybos kooperatyvas „Rytas“ bei 1989 m. vasario 27 d. sprendime nurodyta, kad leidžiama įkurti metalinių garažų statybos ir eksploatacijos kooperatyvą Nemenčinės m. Pareiškėja, teikdama dokumentus, nepagrindė kaip šie dokumentai yra susiję su jos prašymu, nes yra minima kita bendrija ir metaliniai garažai, kas teismo manymu, nesusiję su byla.

13Teismo vertinimu, pareiškėja, šalindama teismo nustatytus trūkumus pareiškimui, taip ir nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad garažų statybos buvo pradėtos gavus leidimus, t. y. garažai pradėti statyti legaliai. Ištyręs įrodymus, nustatyta, kad į bylą pateikti statinio planai, kurie yra sudaryti Janinos Filistovič įmonės, tačiau ant planų nėra atsakingos už leidimų išdavimą institucijos žymos (atspaudo, rezoliucijos ar pan.), kuri patvirtintų, kad pagal planus buvo leista pradėti statybas.

14Teismas, ištyręs išdėstytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, sprendė, kad pareiškėja nepateikė pakankamai duomenų juridiniam faktui nustatyti, todėl esant abejonėms, pareiškėjos prašymą atmetė.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16Apeliaciniu skundu pareiškėja Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija Nr. 1 prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

17Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

181) Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad administravimo subjektai, sprendžiantys dėl statybų leidimo išdavimo, 1986-1991 m. priėmė sprendimus, leidžiančius Nemenčinės miesto gyventojų garažų statybas (sprendimai dėl sklypo paskyrimo garažų statybai, garažų statybos projekto parengimo, garažų statybos projekto parengimo ir patvirtinimo, atsiskaitymo už jį), ir vėliau, kai statybos buvo pradėtos, pripažino statomų garažų teisėtumą (gretimo žemės sklypo ribų nustatymo planas), kas sudaro nuoseklią aplinkybių seką, kuri leidžia spręsti, kad buvo išduoti individualūs statybų leidimai gražų bendrijos mūriniams garažams statyti. Statybos leidimų išdavimo faktą būtų patvirtinęs pareiškėjos prašomas apklausti M. Borusevič, buvęs Nemenčinės miesto meru 1990 - 1995 m., o nuo 1995 m. liepos mėn. iki šiol einantis Nemenčinės miesto seniūno pareigas, ir Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 1 atstovas pirmininkas V. Lipski.

192) 1986 m. lapkričio 25 d., 1989 m. vasario 27 d. bei 1990 m. rugpjūčio 14 d. sprendimai rodo, kad Nemenčinės miesto savivaldos administracijos subjektai (Nemenčinės miesto vykdomasis komitetas, Taryba) sklypą, esantį Kalno g., Nemenčinėje, skyrė Nemenčinės gyventojų garažams statyti, o bendrija buvo nurodyta atsižvelgiant į tai, kokias bendrijas tuo metu Nemenčinės gyventojai buvo įkūrę. Tačiau iki tada, kai buvo suderinti statybų dokumentai ir pradėtos vykdyti statybos, susikūrė naujos garažų bendrijos. Asmenys, kuriems buvo išduoti statybų leidimai garažams, adresu Kalno g., Nemenčinė, pradėję statyti garažus, 1997 m. įkūrė Garažų statybos ir eksploatavimo bendriją Nr. 1.

203) Teismas nepagrįstai akcentavo, kad 1989 m. vasario 27 d. sprendime yra minimi metaliniai, o ne mūriniai garažai, nes priimant sprendimą nebuvo įvertinos statybos techninės galimybės. Sprendimo tikslas buvo paskirti žemės sklypą Nemenčinės miesto gyventojams lengvųjų automobilių garažams statyti.

214) Originalūs suderinti garažų statybos dokumentai buvo perduoti Vilniaus rajono savivaldybės architektūros skyriaus vyriausiajam architektui, tačiau savivaldybė neišsaugojo šių dokumentų. Šias aplinkybes patvirtina Vilniaus apskrities archyvo ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštai.

225) Teismas, pakartodamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsiliepimo atsikirtimus, nurodė, kad į bylą pateikti statinio planai, kurie yra sudaryti J. Filistovič įmonės, tačiau ant planų nėra atsakingos už leidimų išdavimą institucijos žymos (atspaudo, rezoliucijos ar pan.), kuri patvirtintų, kad pagal planus buvo leista pradėti statybas, tačiau minėti planai pateikti į bylą kaip pagrindžiantys įvykusių statybų faktą, laiką ir būklę. Taip pat kyla pagrįstų abejonių, kad teismas neįsigilino į pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, o vidinį įsitikinimą dėl byloje nustatinėjamų aplinkybių susidarė išimtinai pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsiliepimą, taip pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

236) Teismas pažeidė CPK 443 str. 8 d., nes netenkino pareiškėjos prašymo apklausti liudytojais Mečislav Borusevič, Valenty Lipski ir išnagrinėjo civilinę bylą rašytinio proceso tvarka.

24Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija sutinka su apeliaciniu skundu.

25Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

261) Pareiškėja naudojasi statiniais, kurie buvo pastatyti 1986-1991 m. žemės sklype, esančiame Nemenčinės m. Ginčo pastatų statyba buvo vykdoma teisėtai, savavališkos statybos požymių nenustatyta, nes Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai buvo suteiktas žemės sklypas, buvo atliktas planavimas, kliūčių išduoti statybos leidimą nebuvo.

27Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

291) Tiek 1986 m. liepos 15 d. Ministrų Tarybos 1986 m. liepos 15 d. nutarimas Nr. 249 „Dėl garažų statybos kooperatyvų“, tiek LR Vyriausybės 1991 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. 83 „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų pavyzdinių įstatų“ numatė, kad esami garažų statybos kooperatyvai galėjo būti reorganizuojami į garažų eksploatavimo kooperatyvus, tačiau tokiu atveju apeliantė turėjo pateikti dokumentus, pagrindžiančius kooperatyvo reorganizavimo faktą ir pagrindžiančius pateiktų dokumentų susietumą.

302) Apeliantės argumentas, kad nors buvo leista statyti metalinius garažus, garažų statybai galėjo būti parinktos kitos statybos medžiagos, atmestinas, kadangi iš esmės skiriasi mūrinių ir metalinių garažų statybos būdas. Jeigu buvo leista statyti metalinius garažus, vadinasi, turėjo būti statomi metaliniai, ne mūriniai garažai. Kitu atveju tai būtų traktuojama kaip neteisėta statyba.

313) Nors apeliantė teigia, kad nėra pagrindo abejoti, jog sklypo Kalno g., Nemenčinėje, paskirtis – Nemenčinės gyventojų automobilių garažams – išliko ta pati, tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenų, patvirtinančių nekilnojamojo turto įregistravimą, nėra.

32Suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras bei Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimų į pareiškėjos apeliacinį skundą nepateikė.

33Apeliacinis skundas atmestinas.

34Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

35Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

36Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą (CPK 444 str.). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Taigi bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms.

37Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 1 nariams priklausančių garažų boksų statybai buvo išduoti statybų leidimai dėl statinio, esančio Kalno g. 9, Nemenčinė, Vilniaus r., ir statinio, esančio Kalno g. 9A, Nemenčinė, Vilniaus r., teigdama, jog administravimo subjektai, sprendžiantys dėl statybų leidimo išdavimo, 1986-1991 m. priėmė sprendimus, leidžiančius Nemenčinės miesto gyventojų garažų statybas ir vėliau pripažino statomų garažų teisėtumą, kas sudaro nuoseklią aplinkybių seką, kuri leidžia spręsti, kad buvo išduoti individualūs statybų leidimai gražų bendrijos mūriniams garažams statyti. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką viena iš sąlygų nustatyti pastato valdymo nuosavybės teise faktą yra ta, kad būtina įrodyti, jog nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylu skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010). Taigi, teismas privalo nustatyti, ar statinys buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. turi ištirti, ar statyba sukuriant ginčo statinį buvo teisėta, nes iš neteisėtų veiksmų, t. y. savavalinės statybos, negali atsirasti teisė. Pažymėtina, kad kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtų apeinama administracinė procedūra, kurios metu statiniai pripažįstami tinkamais naudoti ir yra įregistruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 metų gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja byloje neįrodė, jog statiniai buvo sukurti įstatymų nustatyta tvarka. Nors kaip jau minėta, pareiškėja teigia, kad ji statybų leidimų pateikti negali, jų taip pat nėra išlikę ir Vilniaus apskrities archyve, nes Vilniaus rajono architekto dokumentai saugoti nebuvo perduoti, tačiau sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nenurodė aplinkybių, kurios leistų teigti, kad leidimai apskritai buvo, t. y. nenurodė, jog kreipėsi dėl jų išdavimo bei kokia institucija išdavė leidimus. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė nesiėmė visų būtinų priemonių, jog neteismine tvarka gautų prarastą leidimą ar patvirtinimą, kad jis buvo, bet šiuo metu yra dingęs, nesiaiškino, ar statybos leidimo kopijas gali turėti bendrijos nariai ir pan. Be to, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, tiek iš 1991 m. parengto 100 vietų garažų projekto, tiek ir iš 2015 m. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ant planų nėra atsakingos už leidimų išdavimą institucijos žymos (atspaudo, rezoliucijos ar pan.), kuri patvirtintų, kad pagal planus buvo leista pradėti statybas.

38Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 1997 m. gegužės 12 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija Nr. 1, tačiau iš 1986 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 102, 1989 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 60 bei 1990 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo matyti, kad juose minimas Garažų statybos kooperatyvas „Rytas“ bei, kad leidžiama įkurti Metalinių garažų statybos ir eksploatacijos kooperatyvą Nemenčinės mieste. Nagrinėjamu atveju sutiktina su suinteresuotu asmeniu Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kad garažų statybos klausimus nuo 1986 m. liepos 15 d. reglamentavo Ministrų Tarybos 1986 m. liepos 15 d. nutarimas Nr. 249 „Dėl garažų statybos kooperatyvų“, kurio 6 p. numato, kad garažų statybą kooperatyvas gali pradėti tik tada, kai nustatytąja tvarka patvirtinama projektinė - sąmatinė dokumentacija, skiriamas sklypas, gaunamas leidimas statyti, įmokamos lėšos, kiek kainuoja statyba, ir įforminamas finansavimas TSRS statybos banko arba TSRS valstybinio banko įstaigose; kooperatyvo pastatyti garažai priklauso jam kooperatinės nuosavybės teise ir negali būti paimti, perduoti arba perleisti nei ištisai, nei dalimis (boksais, stovėjimo vietomis) organizacijoms arba atskiriems asmenims, išskyrus, perdavimą, likviduojant arba pertvarkant kooperatyvą (14 p.). Nuo 1991 m. kovo 1 d. garažų statybos klausimus reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. 83 „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų pavyzdinių įstatų“, kurių 7 p. nurodoma, kad garažų statybą kooperatyvas gali pradėti tik tada, kai nustatytąja tvarka skiriamas sklypas, patvirtinama projektinė - sąmatinė dokumentacija, gaunamas leidimas statyti, įmokamos lėšos, kiek kainuoja statyba, ir įforminamas finansavimas; baigtų statyti ir priimtų naudoti garažų kooperatyvų nariai įgyja nuosavybės teisę į garažą (39 p.). Esant nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad garažų statybos kooperatyvai galėjo būti reorganizuojami į garažų eksploatavimo kooperatyvus, darytina išvada, jog apeliantė nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė aplinkybių ir nepateikė duomenų apie kooperatyvo reorganizavimo faktą, taip pat kokiu pagrindu ji perėmė ir naudoja ginčo statinius bei sklypus.

39Apeliantė taip pat nurodė, kad teismas netenkino jos prašymo apklausti liudytojus ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad teismas neapklausė pareiškėjos prašomų apklausti liudytojų dėl aplinkybių, susijusių su statybos leidimų išdavimu, nedaro byloje esančių įrodymų tyrimo netinkamu ir neleidžia teigti, kad nebuvo įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės. Be to, bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo apylinkės teisme nagrinėjamos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus „Bendrosios nuostatos“ nustatyta tvarka. Šio skyriaus 443 str. 5 d. nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas, neturėdamas pareigos nagrinėti pareiškėjos pareiškimą žodinio proceso tvarka ir nenustatęs, kad šiuo atveju yra tokia būtinybė, pareiškėjos pareiškimą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka pagal nustatytas proceso taisykles.

40Be to, pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. L. (teisių perėmėja – E. L.) pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-340/2009; 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Z. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-147/2005). Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). O teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baltijos grupė“ v. UAB ,,Koralita“, bylos Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010;2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar kad teismas padarė procesinių pažeidimų.

41Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.

42Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

43Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėja Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija Nr. 1 kreipėsi į... 5. Pareiškimą grindė tuo, kad Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr.... 6. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija su... 7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija... 8. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu atmetė... 10. Teismas nustatė, kad 1997 m. gegužės 12 d. Juridinių asmenų registre buvo... 11. Teismui, ištyrus pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus,... 12. Pareiškėja teismui kaip įrodymą pateikė 1986 m. lapkričio 25 d.... 13. Teismo vertinimu, pareiškėja, šalindama teismo nustatytus trūkumus... 14. Teismas, ištyręs išdėstytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, sprendė,... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 16. Apeliaciniu skundu pareiškėja Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija Nr.... 17. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 18. 1) Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad administravimo subjektai,... 19. 2) 1986 m. lapkričio 25 d., 1989 m. vasario 27 d. bei 1990 m. rugpjūčio 14... 20. 3) Teismas nepagrįstai akcentavo, kad 1989 m. vasario 27 d. sprendime yra... 21. 4) Originalūs suderinti garažų statybos dokumentai buvo perduoti Vilniaus... 22. 5) Teismas, pakartodamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 23. 6) Teismas pažeidė CPK 443 str. 8 d., nes netenkino pareiškėjos prašymo... 24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono... 25. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 26. 1) Pareiškėja naudojasi statiniais, kurie buvo pastatyti 1986-1991 m. žemės... 27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų... 28. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 29. 1) Tiek 1986 m. liepos 15 d. Ministrų Tarybos 1986 m. liepos 15 d. nutarimas... 30. 2) Apeliantės argumentas, kad nors buvo leista statyti metalinius garažus,... 31. 3) Nors apeliantė teigia, kad nėra pagrindo abejoti, jog sklypo Kalno g.,... 32. Suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras bei Nacionalinė žemės tarnyba... 33. Apeliacinis skundas atmestinas.... 34. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 35. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK... 36. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį... 37. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę... 38. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 1997 m. gegužės 12 d. Juridinių... 39. Apeliantė taip pat nurodė, kad teismas netenkino jos prašymo apklausti... 40. Be to, pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų... 41. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.... 42. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas... 43. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326... 44. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti...