Byla e2-1060-241/2018
Dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Tauralaukio kotedžai“ ir trečiųjų asmenų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Tauralaukio statybos“ bei mažosios bendrijos ,,Trejybė“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1478-864/2018 pagal restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Tauralaukio kotedžai“ administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos administratorių biuras“ prašymą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi UAB „Tauralaukio kotedžai“ iškelta restruktūrizavimo byla, administratoriumi paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“.
  2. Administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti RUAB „Tauralaukio kotedžai“ neginčytinų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, prašyme taip pat nurodydama, jog nesutinka su MB „Trejybė“ pateiktu 45 944,47 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Administratorės teigimu, nors MB „Trejybė“ savo reikalavimą grindžia 2017 m. birželio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, pagal kurią iš BUAB „Tauralaukio statybos“ perėmė finansinį reikalavimą į RUAB „Tauralaukio kotedžai“, tačiau pagal RUAB „Tauralaukio kotedžai“ duomenis, ši bendrovė nebuvo ir nėra skolinga BUAB „Tauralaukio statybos“. Pažymėjo, kad šalių priešpriešinės tarpusavio prievolės buvo įskaitytos 2016 m. spalio 6 d., todėl BUAB „Tauralaukio statybos“ neturi jokios reikalavimo teisės į RUAB „Tauralaukio kotedžai“. Be to, nurodoma reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta praėjus 9 mėnesiams po reikalavimų įskaitymo, todėl MB „Trejybė“ ir BUAB „Tauralaukio statybos“ akivaizdžiai žinojo apie tai, kad tariasi perleisti neegzistuojančią teisę.
  3. MB „Trejybė“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė teismo patvirtinti patikslintą 53 090,32 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nurodė, kad BUAB „Tauralaukio statybos“ ir RUAB „Tauralaukio kotedžai“ 2016 m. balandžio 25 d. sudarė statybos rangos sutartį, o prieš šios sutarties sudarymą RUAB „Tauralaukio kotedžai“ pervedė BUAB „Tauralaukio statybos“ 6 000 Eur avansą. Nurodytos sutarties pagrindu BUAB „Tauralaukio statybos“ išrašė RUAB „Tauralaukio kotedžai“ PVM sąskaitas-faktūras (2016 m. gegužės 31 d. 65 510,92 Eur ir 2016 m. liepos 1 d. 78 701,90 Eur). Be to, statybos rangos sutarčiai užtikrinti RUAB „Tauralaukio kotedžai“ 2016 m. liepos 11 d. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 140 000 Eur sumai, kurio pagrindu 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas išieškoti iš RUAB „Tauralaukio kotedžai“ 140 420,58 Eur sumą. Pažymėjo, kad RUAB „Tauralaukio kotedžai“ 2016 m. rugpjūčio 30 d. ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimų perleidimo sutartimis iš BUAB „Tauralaukio statybos“ subrangovų įsigijo reikalavimų už 81 521,29 Eur į BUAB „Tauralaukio statybos“ ir šios sumos ribose atliko įskaitymą. 2017 m. birželio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi MB „Trejybė“ iš BUAB „Tauralaukio statybos“ įsigijo nuosavybės teisę į visas reikalavimo skolininkei RUAB „Tauralaukio kotedžai“ teises, kylančias iš statybos rangos sutarties, 2016 m. birželio 28 d. atliktų darbų priėmimo akto, 2016 m. gegužės 31 d. bei 2016 m. liepos 1 d. PVM sąskaitų-faktūrų, 2016 m. liepos 11 d. paprasto neprotestuotino vekselio ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. išduoto vykdomojo įrašo. Nurodė, kad RUAB „Tauralaukio kotedžai“ skola MB „Trejybė“ 2017 m. spalio 17 d. viso sudarė 53 090,32 Eur (49 061,38 Eur + 3 608,36 Eur (palūkanos) + 420,58 Eur (už vykdomąjį įrašą)).
  4. BUAB „Tauralaukio statybos“ pateikė teismui pareiškimą dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo, kuriame taip pat prašė patvirtinti 53 090,32 Eur finansinį reikalavimą, kuris grindžiamas iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir MB „Trejybė“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi patvirtino BUAB „Tauralaukio statybos“ 38 608,38 Eur finansinį reikalavimą RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo byloje; atmetė MB „Trejybė“ prašymą dėl 53 090,32 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo.

5Dėl MB „Trejybė“ finansinio reikalavimo pagrįstumo

  1. Teismas sprendė, kad prašymus patvirtinti 53 090,32 Eur dydžio finansinius reikalavimus, iš esmės grindžiamus tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, šioje byloje pateikė tiek BUAB „Tauralaukio statybos“, tiek MB „Trejybė“. Šios aplinkybės liudija, jog, pradinio kreditoriaus nuomone, finansinis reikalavimas 2017 m. birželio 28 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu nebuvo perleistas ir priklauso pradiniam kreditoriui, t. y. BUAB „Tauralaukio statybos“. Be to, byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog ir pati reikalavimo perleidimo sutartis kelia pagrįstų abejonių dėl savo patikimumo bei realumo.
  2. Teismas nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu galiojo BUAB „Tauralaukio statybos“ atžvilgiu bankroto byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, kaip konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1702-823/2017, yra pagrįstų abejonių dėl pačios reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo aplinkybių – reikalavimas perleistas naujai įsteigtai bendrovei, kuriai vadovauja buvęs BUAB „Tauralaukio statybos“ vadovas, pasirašęs reikalavimo perleidimo sutartį abiejų šalių vardu; pagal reikalavimo perleidimo sutartį reikalavimo perleidimas buvo atlygintinis, tačiau duomenų apie tai, kad pagal šią sutartį buvo vykdomas atsiskaitymas byloje nėra.
  3. Teismas pažymėjo, kad pagal nurodytą sutartį neva perleistas reikalavimas yra priverstinio vykdymo stadijoje, tačiau byloje nėra duomenų apie išieškotojo vykdomojoje byloje pakeitimą. Teismas vertino, kad MB „Trejybės“ argumentas, jog buvo kreiptasi į antstolį dėl išieškotojo pakeitimo, tačiau antstolis dėl nesuprantamų priežasčių šio prašymo neišsprendė, laikytinas nepagrįstu, kadangi, akivaizdu, jog apdairus bei rūpestingas civilinių teisinių santykių dalyvis, įsigijęs reikalavimo teisę, negavęs palankaus atsakymo į pateiktą prašymą, imtųsi atitinkamų veiksmų savo teisių tinkamam bei realiam įgyvendinimui.
  4. Teismas darė išvadą, kad MB „Trejybė“ nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurie pašalintų esančias abejones dėl 2017 m. birželio 28 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo bei vykdymo realumo aplinkybių, todėl reikalavimo perleidimo sutartis negali būti vertinama kaip patikimas įrodymas, pagrindžiantis MB „Trejybė“ turimą finansinį reikalavimą RUAB „Tauralaukio kotedžai“ atžvilgiu, todėl jos prašymas atmestinas.

6Dėl BUAB „Tauralaukio statybos“ finansinio reikalavimo pagrįstumo

  1. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti praleistą terminą BUAB „Tauralaukio statybos“ finansiniam reikalavimui pateikti, kadangi BUAB „Tauralaukio statybos“ nebuvo pasyvi savo teisių įgyvendinimo klausimu restruktūrizavimo byloje – aktyviai siekė įgyvendinti turimas teises, dėl to kreipėsi su pareiškimu dėl termino atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo į teismą iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo.
  2. Teismas nustatė, kad 2016 m. balandžio 25 d. tarp BUAB „Tauralaukio statybos“ (rangovo) bei RUAB „Tauralaukio kotedžai“ (užsakovo) buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kuriai užtikrinti 2016 m. liepos 11 d. buvo išrašytas 140 000 Eur vertės paprastasis neprotestuotinas vekselis, o 2016 m. rugpjūčio 31 d. pagal šį vekselį BUAB „Tauralaukio statybos“ buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl 140 420,58 Eur sumos išieškojimo iš UAB „Tauralaukio kotedžai“. Už atliktus pagal statybos rangos sutartį darbus BUAB „Tauralaukio statybos“ išrašė RUAB „Tauralaukio kotedžai“ PVM sąskaitas-faktūras - 2016 m. gegužės 31 d. 65 510,92 Eur sumai ir 2016 m. liepos 1 d. 78 701,90 Eur sumai, t. y. iš viso 144 212,82 Eur sumai (įskaitant PVM). Teismas įvertinęs tai, jog BUAB „Tauralaukio statybos“ vertina esantį RUAB „Tauralaukio kotedžai“ įsiskolinimą pagal vieną iš PVM sąskaitų-faktūrų esant be PVM, bei tai, jog pagal statybos rangos sutartį buvo sumokėtas 6 000 Eur avansas, darė išvadą, jog RUAB „Tauralaukio kotedžai“ įsiskolinimas pagal PVM sąskaitas-faktūras sudarė iš viso 122 900,92 Eur.
  3. Teismas nurodė, jog 2016 m. rugsėjo 1 d. RUAB „Tauralaukio kotedžai“ pateikė BUAB „Tauralaukio statybos“ pranešimą, kuriuo informavo pastarąją, jog reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarčių su BUAB „Tauralaukio statybos“ kreditorėmis (UAB „Simis“, UAB „Vakarų ikoda“, UAB „Velvita“, UAB „Erkas“ ir UAB „Neilukas“) pagrindu perėmė 89 417,92 Eur dydžio reikalavimą į BUAB „Tauralaukio statybos“. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog šios reikalavimo perleidimo sutartys būtų ginčijamos, dėl to sprendė, jog jos yra galiojančios. Iš šių aplinkybių teismas padarė išvadą, jog ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. su UAB „Neilukas“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti, dėl to nėra pagrindo spręsti apie šia sutartimi RUAB „Tauralaukio kotedžai“ perleisto 45 950,83 Eur reikalavimo nepagrįstumą.
  4. Teismas pažymėjo, jog ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartyje nurodė, kad BUAB „Tauralaukio statybos“ yra pripažinusi dalį įskaitytos sumos, o ginčijo įskaitymą tik dalyje dėl 35 000 Eur, kuriuos RUAB „Tauralaukio kotedžai“ vertino kaip nuostolius. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog BUAB „Tauralaukio statybos“ nepagrįstai nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp RUAB „Tauralaukio kotedžai“ ir UAB „Neilukas“, pagrindu RUAB „Tauralaukio kotedžai“ perėmė 7 896,63 Eur mažesnį negu šioje sutartyje nurodytą reikalavimą, t. y. perėmė ne 45 950,83 Eur, o 38 054,20 Eur. Teismas vertino, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog galimai BUAB „Tauralaukio kotedžai“ reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu perėmė mažesnį, negu 2016 m. rugsėjo 1 d. pranešime nurodė, 89 417,92 Eur dydžio reikalavimą BUAB „Tauralaukio statybos“ atžvilgiu.
  5. Teismas nurodė, kad 2016 m. spalio 6 d. pranešimu BUAB „Tauralaukio statybos“ buvo informuota, jog RUAB „Tauralaukio kotedžai“ vienašališkai įskaitė BUAB „Tauralaukio statybos“ likusį nepadengtą 122 900,92 Eur dydžio reikalavimą pagal statybos rangos sutartį ir jos užtikrinimui 2016 m. liepos 11 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį su RUAB „Tauralaukio kotedžai“ 89 417,92 Eur dydžio reikalavimais pagal minėtas reikalavimo perleidimo sutartis bei 35 000 Eur reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo. Tačiau BUAB „Tauralaukio statybos“ yra pripažinusi tik dalį įskaitytos sumos, t. y. nesutiko su 35 000 Eur nuostolių egzistavimu, dėl ko šioje dalyje įskaitymą ginčijo. Kadangi RUAB „Tauralaukio kotedžai“ vienašalis 35 000 Eur įskaitymas nėra galiojantis bei vykdytinas, nes BUAB „Tauralaukio statybos“ ginčijamas, todėl teismas sprendė, jog šuo atveju yra pagrindas konstatuoti, jog RUAB „Tauralaukio kotedžai“ atliko įskaitymą tik 89 417,92 Eur sumai.
  6. Teismas nurodė, kad BUAB „Tauralaukio statybos“ netinkamai pareiškime apskaičiavo palūkanas už RUAB „Tauralaukio kotedžai“ atsiskaitymo uždelsimo laiką. Teismas sprendė, jog palūkanos iki įskaitymo atlikimo pagal abi PVM sąskaitas-faktūras sudarė 2 320,21 Eur (už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2016 m. spalio 6 d., t. y. už 122 dienas pagal 2016 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą, skaičiuojant nuo 59 510,92 Eur sumos, mokėtinos 1 292,94 Eur palūkanos; už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 7 d. iki 2016 m. spalio 6 d. t. y. už 91 dieną, pagal 2016 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą, skaičiuojant nuo 63 390 Eur, mokėtinos 1 027,27 Eur palūkanos). Taigi įskaitymo atlikimo momentu (2016 m. spalio 6 d.) RUAB „Tauralaukio kotedžai“ įsiskolinimas pagal statybos rangos sutartį sudarė iš viso 125 221,13 Eur (59 510,92 Eur + 63 390 Eur + 2 320,21 Eur).
  7. Teismas sprendė, kad atlikus įskaitymą, likusi nesumokėta pagal statybos rangos sutartį suma sudarė – 35 803,21 Eur. Kadangi ši suma nebuvo sumokėta, laikytina, jog nuo įskaitymo atlikimo momento iki RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagal statybos rangų sutartį BUAB „Tauralaukio statybos“ taip turėjo teisę skaičiuoti 6,5 proc. metines palūkanas nuo 35 803,21 Eur sumos. Teismas, įvertinęs tai, jog skolininkės restruktūrizavimo byla buvo iškelta 2017 m. spalio 17 d., sprendė, kad už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 16 d. (už 374 dienas) palūkanos sudarė iš viso 2 384,59 Eur, o visas RUAB „Tauralaukio kotedžai“ įsiskolinimas BUAB „Tauralaukio statybos“ pagal statybos rangų sutartį iki RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo sudaro 38 608,38 Eur (35 803,21 Eur +2 384,59 Eur + 420,58 Eur (už vykdomojo įrašo išdavimą)).
  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Atskirajame skunde atsakovė RUAB „Tauralaukio kotedžai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas BUAB „Tauralaukio statybos“ 38 608,38 Eur finansinis reikalavimas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – BUAB „Tauralaukio statybos“ pareiškimą dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Terminas pateikti finansinį reikalavimą BUAB „Tauralaukio statybos“ nagrinėjamu atveju negalėjo būti atnaujinamas. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad BUAB „Tauralaukio statybos“ veiksmai siekiant savo reikalavimo patvirtinimo buvo pakankamai aktyvūs, tačiau nei teismas, nei pati BUAB „Tauralaukio statybos“ taip ir nenurodė, kokios vis dėl to tos svarbios priežastys, kurios pateisintų termino pateikti kreditinį reikalavimą praleidimą. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą nepakanka vien nustatyti, kiek aktyviai terminą praleidęs asmuo vėliau siekė šio atnaujinimo, būtina nustatyti kokios priežastys lėmė termino praleidimą.
    2. 2016 m. spalio 6 d. UAB „Tauralaukio kotedžai“ vienašališkai įskaitė UAB „Tauralaukio statybos“ reikalavimą pagal 2016 m. balandžio 25 d. UAB „Tauralaukio kotedžai“ ir UAB „Tauralaukio statybos“ sudarytą statybos rangos sutartį (ir jos užtikrinimui išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį) su UAB „Tauralaukio kotedžai“ 89 417,92 Eur dydžio reikalavimais pagal Reikalavimo perleidimo sutartis bei 35 000 Eur reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo. Todėl BUAB „Tauralaukio statybos“ tiesiog neturi jokio finansinio reikalavimo. Pažymėtina, kad nors apie įskaitymą BUAB „Tauralaukio statybos“ žinoma nuo pat jo atlikimo, tačiau iki šiol nėra pareikšti jokie reikalavimai dėl šio įskaitymo ar jo dalies pripažinimo negaliojančiu, todėl įskaitymas laikomas sukėlusiu teisines pasekmes.
  2. Atskirajame skunde trečiasis asmuo BUAB „Tauralaukio statybos“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta patvirtinti BUAB „Tauralaukio statybos“ finansinį reikalavimą visa apimtimi, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – BUAB „Tauralaukio statybos“ pareiškimą tenkinti visiškai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. UAB „Neiliukas“ (subrangovas) išrašė UAB „Tauralaukio statybos” (generaliniam rangovui) 2016 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą (už rangos darbus), kurios suma buvo 45 950,83 Eur (38 054,20 Eur + 7 896,63 Eur PVM). Už tokius statybos rangos darbus yra taikomas atvirkštinis PVM, kas reiškia, jog 7 896,63 Eur PVM sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai turėjo sumokėti ne subrangovas UAB „Neiliukas“, o generalinis rangovas UAB „Tauralaukio statybos“. Dėl šių priežasčių UAB „Neiliukas“ negalėjo perleisti UAB „Tauralaukio kotedžai“ reikalavimo visai 45 950,83 Eur sumai, nes reikalavimo teisė į UAB „Tauralaukio statybos“ siekė tik 38 054,20 Eur. Taigi teismas nepagrįstai net 7 896,63 Eur suma sumažino UAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo byloje tvirtintiną finansinį reikalavimą.
    2. Viso RUAB „Tauralaukio kotedžai“ skola BUAB „Tauralaukio statybos“ 2017 m. spalio 17 d. (restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu) sudarė 49 061,38 Eur + 3 608,36 Eur (palūkanų), iš viso 52 669,74 Eur. Taip pat BUAB „Tauralaukio statybos” turi teisę atgauti notarui sumokėtą 420,58 Eur sumą už vykdomojo įrašo išdavimą, viso 53 090,32 Eur. Teismas patvirtino 38 608,38 Eur finansinį reikalavimą, todėl liko neteisėtai nepatvirtinta net 14 481,94 Eur suma (53 090,32 Eur – 38 608,38 Eur).
  3. Atskirajame skunde trečiasis asmuo MB „Trejybė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti MB „Trejybė“ 53 090,32 Eur finansinį reikalavimą RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo byloje. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. MB „Trejybė“ prie pareiškimo teismui dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo pateikė rašytinį UAB „Tauralaukio statybos” direktoriaus, vadovavusio bendrovei sutarties sudarymo metu, A. S. 2018 m. sausio 12 d. patvirtinimą, numatantį, jog UAB „Tauralaukio statybos” tikroji valia buvo perleisti finansinį reikalavimą į RUAB „Tauralaukio kotedžai“ naujajam kreditoriui MB „Trejybė“. Be to, UAB „Tauralaukio statybos” ieškinys dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia buvo paliktas nenagrinėtas. Esant tokiems rašytiniams įrodymams bei galiojant reikalavimo perleidimo sutarčiai, kuri užtikrina, jog nuosavybės teisė į reikalavimą šiuo metu priklauso naujajam kreditoriui MB „Trejybė“, teismo padarytos išvados yra neteisėtos.
    2. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dieną 2017 m. birželio 28 d. ginčo turtinė teisė areštuota nebuvo ir galėjo būti laisvai perleista, kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis per 14 dienų nebuvo perduota vykdyti antstoliui, dėl to laikinosios pasaugos priemonės nustojo galioti 2017 m. kovo 27 d. Taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 nutartis, kuria BUAB „Tauralaukio statybos“ iškelta bankroto byla ir pritaikytas viso turto areštas, įsiteisėjo tik Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2017 m. birželio 30 d. nutartį.
    3. Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarė D. R. naujojo kreditoriaus MB „Trejybė“ prašymu 2018 m. vasario 15 d. išdavė 2016 m. rugpjūčio 31 d. vykdomojo įrašo dublikatą, kurį MB „Trejybė” pateikė vykdyti antstoliui G. K., kuris vykdomąjį dokumentą priėmė naujojo kreditoriaus (išieškotojo) MB „Trejybė“ vardu. Vykdomojo dokumento dublikatas yra priverstinai vykdytinas dokumentas kol nenuginčytas ginčo teisenos tvarka. Net jeigu ir nebūtų išduotas priverstinai vykdomas dokumentas, UAB „Tauralaukio statybos“ perleido visas reikalavimo teises, kylančias iš (ar susijusias su) 2016 m. balandžio 25 d. statybos rangos sutarties ir 2016 m. liepos 11 d. vekselio, todėl naujasis kreditorius MB „Trejybė“ turi reikalavimą į skolininkę UAB „Tauralaukio kotedžai“ ir gali tokį reikalavimą tenkinti.
    4. UAB „Tauralaukio kotedžai“ 2016 m. rugpjūčio 30 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimų perleidimo sutartimis iš UAB „Tauralaukio statybos“ subrangovų (dirbusių tame pačiame objekte) įsigijo reikalavimų už 81 521,29 Eur (iš 89 417,92 Eur sumos turi būti atimta atvirkštinio PVM dalis, t. y. 7 896,63 Eur suma, kurios UAB „Neiliukas“ negalėjo perleisti UAB „Tauralaukio kotedžai“, kadangi reikalavimo teisę į tokią sumą turėjo ne šis subrangovas, o Valstybinė mokesčių inspekcija) į UAB “Tauralaukio statybos” ir šios sumos (81 521,29 Eur) ribose atliko įskaitymą.
    5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad BUAB „Tauralaukio statybos“ blogai paskaičiavo palūkanas už uždelstą laiką atsiskaityti. Kadangi 2017 m. birželio 28 d. sutartimi reikalavimas buvo perleistas MB „Trejybė”, RUAB „Tauralaukio kotedžai“ skola MB „Trejybė” 2017 m. spalio 17 d. (restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu) sudarė 49 061,38 Eur + 3 608,36 Eur palūkanų, viso 52 669,74 Eur. Taip pat MB „Trejybė” turi teisę atgauti BUAB “Tauralaukio statybos” notarui sumokėtą 420,58 Eur sumą už vykdomojo įrašo išdavimą (nes buvo perleistos visos teisės kylančios ir/ar susijusios su 2016 m. balandžio 25 d. rangos sutartimi ir ją lydinčiais dokumentais), viso 53 090,32 Eur.
  4. Atsakovės RUAB „Tauralaukio kotedžai“ administratorė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, kuriame prašo trečiųjų asmenų MB „Trejybė“ ir BUAB „Tauralaukio statybos“ atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovė yra atlikusi vienašališką įskaitymą, todėl BUAB „Tauralaukio statybos“ nebeturi reikalavimo teisės į atsakovę. Teismas, patvirtindamas dalį finansinio reikalavimo, faktiškai sukūrė situaciją, kuomet atsakovės atliktą vienašalį sandorį de facto pripažino nesukeliančiu teisinių pasekmių, nors jis nėra nei ginčijamas, nei nuginčytas teismine tvarka, taip pat nepripažintas šio sandorio negaliojimas ex officio dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms.
    2. Įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisė ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Todėl BUAB „Tauralaukio statybos“ neturėjo būti įtrauktą į kreditorių sąrašą.
    3. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų, susijusių su MB ,,Trejybė“ reikalavimo patvirtinimu, visetą, bei priėmė teisėtą ir pagristą sprendimą jo netvirtinti.
  5. Trečiojo asmens BUAB „Tauralaukio statybos“ bankroto administratorės UAB „Stinkoma“ įgaliotas asmuo ir atstovas advokatas pateikė atsiliepimus į atskiruosius skundus, kuriuose prašo atsakovės RUAB „Tauralaukio kotedžai“ ir trečiojo asmens MB „Trejybė“ atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:
    1. Teismas pagrįstai atnaujino terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, kadangi bus užtikrintas kreditorių interesų gynimas bei teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimas.
    2. BUAB „Tauralaukio statybos“ reikalavimas 2018 m. sausio 22 d. buvo pateiktas tiesiogiai teismui, nes RUAB „Tauralaukio kotedžai“ jį atsisakė priimti, o restruktūrizavimo planas patvirtintas 2018 m. kovo 25 d., todėl naikinamasis terminas praleistas nebuvo.
    3. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad MB „Trejybė“ pateikti įrodymai bei argumentai nepaneigia byloje abejonių dėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo aplinkybių bei pačios sutarties realumo, kas šiuo atveju lemia pagrindą spręsti, jog reikalavimo perleidimo sutartis negali būti vertinama kaip patikimas įrodymas, pagrindžiantis MB „Trejybė“ turimą finansinį reikalavimą RUAB „Tauralaukio kotedžai“ atžvilgiu.
  6. Atsakovės RUAB „Tauralaukio kotedžai“ atstovas advokatas K. G. pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, kuriame prašo trečiųjų asmenų BUAB „Tauralaukio statybos“ ir MB „Trejybė“ atskiruosius skundus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Tauralaukio statybos“ ir MB „Trejybė“ pozicija dėl reikalavimo perleidimo fakto yra prieštaringa. Tai akivaizdžiai matyti iš to, kad abi šios įmonės reiškia tokio paties dydžio ir tais pačiais dokumentais grindžiamus kreditinius reikalavimus RUAB „Tauralaukio kotedžai“ atžvilgiu.
    2. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu galiojo BUAB „Tauralaukio statybos“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos laikotarpiui nuo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo iki jos įsiteisėjimo, o jų galiojimas nėra siejamas su pačios nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimu.
    3. Reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei, o Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas numato vekselio perleidimą indosamentu. Nagrinėjamu atveju MB „Trejybė“ nepateikė įrodymo, kad buvo laikytasi šios iš vekselio kildinamos teisės perleidimo tvarkos.
    4. MB „Trejybė“ taip ir nepaaiškino kodėl reikalavimo perleidimo sutartis iš viso buvo sudaroma, kokie tokio sandorio sudarymo motyvai ir tikslai, kodėl apie šį sandorį nebuvo nieko pažymėta BUAB „Tauralaukio statybos“ buhalterijoje, iš kokių lėšų ką tik įsteigta MB „Trejybė“ ketino atsiskaityti už perleidžiamą reikalavimo teisę. Nesant šios informacijos, akivaizdu, kad sandoriu buvo tik bandoma išsaugoti bankrutuojančios įmonės turimą turtą jo nepanaudojant kreditorinių reikalavimų tenkinimui.
    5. MB „Trejybė“ netinkami skaičiuoja ir netesybas. MB "Trejybė“ skaičiuodama daro prielaidą, kad abi UAB „Tauralaukio statybos“ išrašytos sąskaitos buvo įteiktos RUAB „Tauralaukio kotedžai“ būtent jų išrašymo dieną ir nuo tada prasidėjo jų apmokėjimo terminai. Tačiau byloje nėra duomenų, kada šios sąskaitos buvo pateiktos apmokėjimui.
  7. Trečiasis asmuo MB „Trejybė“ pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, kuriame prašo atsakovės RUAB „Tauralaukio kotedžai“ ir trečiojo asmens BUAB „Tauralaukio statybos“ atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:
    1. RUAB „Tauralaukio kotedžai“ 2016 m. spalio 6 d. pranešimu atliktas 35 000 Eur įskaitymas yra nesaistantis UAB „Tauralaukio statybos“ ir negaliojantis. Tai yra Lietuvos apeliacinio teismo nustatytas prejudicinis faktas, kurio iš naujo įrodinėti nereikia.
    2. BUAB „Tauralaukio statybos” reikalavimas kilo iš notaro išduoto vykdomojo įrašo, kuris yra vykdomas priverstine tvarka kol nėra nuginčytas įstatymuose numatyta tvarka.

7Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas BUAB „Tauralaukio statybos“ 38 608,38 Eur finansinis reikalavimas bei atmestas MB „Trejybė“ prašymas dėl 53 090,32 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų prijungimo

  1. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
  2. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tai reiškia, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas (pavyzdžiui, pildomas) nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Pagal CPK 338 straipsnio nuostatas ši taisyklė taikoma ir paduodant atskiruosius skundus.
  3. Trečiasis asmuo MB „Trejybė“ kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateikė buhalterinę pažymą ir PVM sąskaitą-faktūrą. Po atskirojo skundo ir atsiliepimo padavimo MB „Trejybė“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus – atsikirtimą į RUAB „Tauralaukio kotedžai“ 2018 m. balandžio 27 atsiliepimą, taip pat naują įrodymą – nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kopiją.
  4. Atsakovės RUAB „Tauralaukio kotedžai“ atstovas advokatas K. G. kartu su atsiliepimu pateikė naujus rašytinius įrodymus – PVM sąskaitų-faktūrų bei rašto dėl klaidų PVM sąskaitose-faktūrose kopijas.
  5. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai tik pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma. Iš MB „Trejybė“ pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad jais iš esmės pildomas atskirojo skundo turinys – teikiami argumentus, kuriais siekiama paneigti pirmosios instancijos teismo nutartį, atsikirsti į byloje dalyvaujančių asmenų atsilepimų motyvus, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, tokio pobūdžio rašytiniai paaiškinimai (atsikirtimai) negali būti priimami ir vertinami (CPK 323 straipsnis).
  6. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisako priimti atsakovės RUAB „Tauralaukio kotedžai“ atstovo ir trečiojo asmens MB „Trejybė“ pateiktus naujus įrodymus, kadangi šiuos dokumentus, pagal jų sudarymo laiką, byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau šia teise nepasinaudojo, be to, nenurodė jokių svarbių priežasčių pateisinančių pavėluotą dokumentų pateikimą.

9Dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo

  1. Terminai kreditorių reikalavimams restruktūrizavimo byloje pateikti nėra naikinamieji. Teismas, turi teisę iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos priimti iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti praleidus teismo nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalis). Aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti, įstatymas nereglamentuoja. Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
  2. Pažymėtina, kad termino atnaujinimo klausimo išsprendimui taikytinos CPK 78 straipsnio nuostatos inter alia ir tos, kurios reglamentuoja teismo nutarties, kuria išspręstas procesinio termino atnaujinimo klausimas, apskundimo galimybę. Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio kodekso numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Atsižvelgiant į tai, jog įstatyme tiesiogiai numatyta tik teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, apskundimo galimybė (CPK 78 straipsnio 6 dalis), o pats nutarties atnaujinti praleistą procesinį terminą priėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, darytina išvada, jog teismo nutartis, kuria atnaujinamas procesinis terminas, atskiruoju skundu neskundžiama (Lietuvos apeliacinis teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2671/2013; 2015 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1356-178/2015). Tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti atskirojo skundo argumentus dėl procesinio termino atnaujinimo.
  3. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės RUAB „Tauralaukio kotedžai“ atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties dalies, kuria trečiajam asmeniui BUAB „Tauralaukio statybos“ atnaujintas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti, turėjo atsisakyti priimti, nes pagal atskirojo skundo pagrindą sudarančius argumentus ši nutarties dalis negali būti laikoma apeliacinio skundo objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis). Paaiškėjus šiam trūkumui bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal RUAB „Tauralaukio kotedžai“ atskirąjį skundą (jo dalį) dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties dalies, kuria BUAB „Tauralaukio statybos“ atnaujintas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

10Dėl MB „Trejybė“ finansinio reikalavimo pagrįstumo

  1. Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tvirtina reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus ne tik įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimui, bet ir tolesniam restruktūrizavimo proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Nepagrįstai patvirtinus finansinį reikalavimą, ne tik mažėja kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, tačiau toks kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius, be to, nesėkmingos restruktūrizavimo bylos baigties atveju jis įgyja teisę į patvirtinto dydžio reikalavimo patenkinimą. Todėl siekiant įgyvendinti minėtus restruktūrizavimo proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą.
  2. Pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti trečiojo asmens MB „Trejybė“ finansinį reikalavimą RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo byloje. Teismas sprendė, kad MB „Trejybė“ nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurie pašalintų esančias abejones dėl 2017 m. birželio 28 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo bei vykdymo realumo aplinkybių, todėl reikalavimo perleidimo sutartis negali būti vertinama kaip patikimas įrodymas, pagrindžiantis MB „Trejybė“ finansinį reikalavimą RUAB „Tauralaukio kotedžai“ atžvilgiu.
  3. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir atmeta trečiojo asmens MB „Trejybė“ atskirojo skundo argumentus dėl jo finansinio reikalavimo pagrįstumo RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo byloje. Iš bylos duomenų matyti, kad su 2017 m. birželio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi nesutinka nei pati reikalavimo perleidėja BUAB „Tauralaukio statybos“, nei skolininkė RUAB „Tauralaukio kotedžai“. Pažymėtina, kad aptariamos reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo aplinkybės kelia pagrįstų abejonių – sutartis sudaryta jau po nutarties iškelti BUAB „Tauralaukio statybos“ bankroto bylą priėmimo, reikalavimas perleistas naujai įsteigtai bendrovei, kuriai vadovauja buvęs BUAB „Tauralaukio statybos“ vadovas, pasirašęs reikalavimo perleidimo sutartį abiejų šalių vardu. pagal reikalavimo perleidimo sutartį reikalavimo perleidimas buvo atlygintinis, tačiau duomenų apie tai, kad pagal šią sutartį buvo vykdomas atsiskaitymas byloje nėra.
  4. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1093-730/2017 (naujas Nr. eB2-504-730/2018) 2017 m. kovo 14 nutartimi UAB „Tauralaukio statybos“ atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo visą bendrovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises. Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi, kuria iškėlė UAB „Tauralaukio statybos“ bankroto bylą, taip pat pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktą taikė bendrovės nekilnojamojo turto ir kito ilgalaikio materialiojo turto areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Taigi, reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu, t. y. 2017 m. birželio 28 d. galiojo UAB „Tauralaukio statybos“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nesutiktina su MB „Trejybė“ atskirojo skundo argumentu, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis įsiteisėjo tik Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2017 m. birželio 30 d. nutartį, todėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dieną ginčo turtinė teisė areštuota nebuvo ir galėjo būti laisvai perleista. Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirojo skundo dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimas nesustabdo nutarties vykdymo (CPK 151 straipsnio 3 dalis), todėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties apskundimas neturėjo įtakos laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui.
  5. Trečiojo asmens MB „Trejybė“ nurodyta aplinkybė, kad Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarė D. R. naujojo kreditoriaus MB „Trejybė“ prašymu 2018 m. vasario 15 d. išdavė 2016 m. rugpjūčio 31 d. vykdomojo įrašo dublikatą, kurį MB „Trejybė” pateikė vykdyti antstoliui G. K., teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga. Pažymėtina, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. vykdomojo įrašo dublikatas buvo išduotas pagal 2016 m. liepos 11 d. vekselį, kuris turėjo užtikrinti 2016 m. balandžio 25 d. statybos rangos sutarties vykdymą. Pagal bylos duomenis ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, 2016 m. liepos 11 d. vekselis (iš jo kylanti reikalavimo teisė) MB „Trejybė“ buvo perduotas ne indosamentu, o 2017 m. birželio 28 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad tik indosamentu perduotas ir laiku pateiktas vykdyti vekselis garantuoja vekselio turėtojui besąlyginę teisę reikalauti vekselį apmokėti, kitu atveju vekselio turėtojas neturi besąlyginio reikalavimo teisės pagal ginčijamą vekselį, kaip vertybinį popierių, o skolininkas jam gali reikšti prieštaravimus, kaip teisių perleidimo atveju, t. y. turi teisę reikšti visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui (CK 6.107 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleista reikalavimo teisė pagal vekselį, neleidžia teigti, jog MB „Trejybė“ turi absoliutų reikalavimą į RUAB „Tauralaukio kotedžai“, juolab, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės BUAB „Tauralaukio statybos“ ieškinį dėl 2017 m. birželio 28 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, t. y. egzistuoja pareikšti prieštaravimai.
  6. MB „Trejybė“ į bylą pateiktas UAB „Tauralaukio statybos“ direktoriaus A. S. 2018 m. sausio 12 d. raštas, kuriame nurodyta, kad UAB „Tauralaukio statybos“ tikroji valia buvo perleisti finansinį reikalavimą į RUAB „Tauralaukio kotedžai“ naujajam kreditoriui MB „Trejybė“, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl 2017 m. birželio 28 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo bei vykdymo realumo. Aptariamas raštas nelaikytinas patikimu įrodymu, kadangi jis sudarytas ir pasirašytas asmenų, turinčių tiesioginį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, be to, šio rašto objektyvumą paneigia ir nutarties 37 – 39 punktuose nustatytos aplinkybės.

11Dėl BUAB „Tauralaukio statybos“ finansinio reikalavimo pagrįstumo

  1. Pirmosios instancijos teismas BUAB „Tauralaukio statybos“ prašymą tenkino iš dalies ir patvirtino jos 38 608,38 Eur finansinį reikalavimą RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo byloje. Atskirajame skunde RUAB „Tauralaukio kotedžai“ teigia, kad BUAB „Tauralaukio statybos“ reikalavimas buvo patvirtintas nepagrįstai, kadangi RUAB „Tauralaukio kotedžai“ nėra skolinga BUAB „Tauralaukio statybos“. Tuo tarpu BUAB „Tauralaukio statybos“ atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino reikalavimo sumą nuo 53 090,32 Eur iki 38 608,38 Eur, t. y. netinkamai įvertino buvusios skolos dydį ir neteisingai nustatė netesybų dydį. MB „Trejybė“ savo atskirajame skunde nurodo panašias aplinkybes kaip ir BUAB „Tauralaukio statybos“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir atliktais skaičiavimais, todėl atmeta visų trijų apeliančių atskirųjų skundų argumentus dėl BUAB „Tauralaukio statybos“ finansinio reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio.
  2. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2016 m. balandžio 25 d. tarp UAB „Tauralaukio statybos“ bei UAB „Tauralaukio kotedžai“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Sutarčiai užtikrinti, kaip jau minėta, 2016 m. liepos 11 d. buvo išrašytas 140 000 Eur vertės paprastasis neprotestuotinas vekselis. 2016 m. rugpjūčio 31 d. pagal šį vekselį UAB „Tauralaukio statybos“ buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl 140 420,58 Eur sumos išieškojimo iš UAB „Tauralaukio kotedžai“. 2016 m. rugsėjo 1 d. UAB „Tauralaukio kotedžai“ pateikė pranešimą, kuriuo informavo UAB „Tauralaukio statybos“, jog reikalavimo perleidimo sutarčių su UAB „Tauralaukio statybos“ kreditorėmis (UAB „Simis“, UAB „Vakarų ikoda“, UAB „Velvita“, UAB „Erkas“ ir UAB „Neilukas“) pagrindu perėmė 89 417,92 Eur dydžio reikalavimą UAB „Tauralaukio statybos“. 2017 m. spalio 6 d. pranešimu UAB „Tauralaukio statybos“ buvo informuota, jog UAB „Tauralaukio kotedžai“ vienašališkai įskaitė UAB „Tauralaukio statybos“ likusį nepadengtą 122 900,92 Eur dydžio reikalavimą pagal 2016 m. balandžio 25 d. sutartį (ir jos užtikrinimui 2016 m. liepos 11 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį) su UAB „Tauralaukio kotedžai“ 89 417,92 Eur dydžio reikalavimais pagal minėtas reikalavimo perleidimo sutartis bei 35 000 Eur reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo. Tokiu būdu UAB „Tauralaukio kotedžai“ laikė, jog UAB „Tauralaukio statybos“ liko skolinga UAB „Tauralaukio kotedžai“ 1 517,00 Eur. UAB „Tauralaukio statybos“ savo ruožtu pripažino dalį įskaitytos sumos, tačiau nurodė, kad 35 000 Eur nuostoliai neegzistuoja, todėl šioje dalyje įskaitymą ginčijo.
  3. Atskirajame skunde RUAB „Tauralaukio kotedžai“ teigia, kad 2016 m. spalio 6 d. UAB „Tauralaukio kotedžai“ vienašališkai įskaitė UAB „Tauralaukio statybos“ reikalavimą pagal 2016 m. balandžio 25 d. sudarytą statybos rangos sutartį (ir jos užtikrinimui išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį) su UAB „Tauralaukio kotedžai“ 89 417,92 Eur dydžio reikalavimais pagal reikalavimo perleidimo sutartis su subrangovais bei 35 000 Eur reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo, todėl BUAB „Tauralaukio statybos“ tiesiog neturi jokio finansinio reikalavimo.
  4. Pažymėtina, kad įskaitymas tai vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).
  5. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad UAB „Tauralaukio kotedžai“ prievolė UAB „Tauralaukio statybos“ yra pasibaigusi. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Tauralaukio statybos“ ginčija įskaitymo dalį dėl 35 000 Eur nuostolių. 2016 m. spalio 6 d. pranešime dėl įskaitymo UAB „Tauralaukio kotedžai“ nurodė, kad minėti nuostoliai susidarė rangovei UAB „Tauralaukio statybos“ pažeidus sutarties terminą ir neperdavus užsakovei su rangos sutarties vykdymu susijusių dokumentų, tačiau šių aplinkybių UAB „Tauralaukio statybos“ niekada nepripažino. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Tauralaukio statybos“ reikalavimas pagrįstas notaro vykdomuoju įrašu, kuris įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažintas negaliojančiu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad vienašalis UAB „Tauralaukio kotedžai“ 35 000 Eur įskaitymas nėra galiojantis bei vykdytinas, nes UAB „Tauralaukio statybos“ ginčijamas, t. y. nėra visų įskaitymui būtinų CK 6.130 straipsnyje reglamentuotų sąlygų.
  6. Atskiruosiuose skunduose taip pat nurodoma, kad UAB „Tauralaukio kotedžai“ 2016 m. rugpjūčio 30 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimų perleidimo sutartimis iš UAB „Tauralaukio statybos“ subrangovų (dirbusių tame pačiame objekte) įsigijo reikalavimo teisių už 81 521,29 Eur (iš 89 417,92 Eur sumos turi būti atimta atvirkštinio PVM dalis, t. y. 7 896,63 Eur suma, kurios UAB „Neiliukas“ negalėjo perleisti UAB „Tauralaukio kotedžai“, kadangi reikalavimo teisę į tokią sumą turėjo ne subrangovas, o Valstybinė mokesčių inspekcija) į UAB “Tauralaukio statybos” ir šios sumos (81 521,29 Eur) ribose atliko įskaitymą.
  7. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis sumomis ir savo iniciatyva nevertino galimybės finansinį reikalavimą sumažinti PVM dydžiu. Pažymėtina, kad PVM sietinas su mokestine prievole valstybei, todėl klausimą ar PVM mokėtinas ir kas jį turi mokėti, sprendžiama mokesčių administratorius – Valstybinė mokesčių inspekcija, o ne teismas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-461-798/2018 30 punktą). Be to, byloje dalyvaujantys asmenys pagal galiojantį teisinį reguliavimą gali kreiptis į mokesčių administratorių dėl mokestinių permokų sugrąžinimo, įskaitymo ir kt.
  8. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu netesybų (palūkanų) skaičiavimu už atsakovės RUAB „Tauralaukio kotedžai“ atsiskaitymo uždelsimą. Kaip konstatuota nutarties 47 punkte, teismas neturėjo pagrindo skaičiuoti palūkanas nevertindamas mokėjimui pateiktose sąskaitose nurodytos PVM dalies. Iš pirmosios instancijos teismo atlikto skaičiavimo matyti, kad teismas taip pat įvertino sąskaitose nurodytą apmokėjimo terminą (5 dienos), todėl pagrįstai nuo šio termino pasibaigimo skaičiavimo pradelstą laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, trečiųjų asmenų MB „Trejybė“ ir BUAB „Tauralaukio statybos“ atskiruosiuose skunduose pateikti skaičiavimai nepaneigia skundžiama nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo dydžio teisingumo.
  9. Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl ginčijamų finansinių reikalavimų atsakovės restruktūrizavimo byloje (ne)patvirtinimo pagrįstumo išsprendimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
  10. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl nėra pagrindo ją naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atsakovė RUAB ,,Tauralaukio kotedžai“ patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (300 Eur už atskirojo skundo ir 300 Eur už atsiliepimo į MB „Trejybė“ ir BUAB „Tauralaukio statybos“ atskiruosius skundus parengimą).
  2. Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą (visi trys atskirieji skundai atmesti), taip pat į tai, kad RUAB ,,Tauralaukio kotedžai“ su apeliančių MB „Trejybė“ ir BUAB „Tauralaukio statybos“ atskiraisiais skundais nesutiko, kad išlaidos už atsiliepimo į šiuos skundus parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atsakovei RUAB ,,Tauralaukio kotedžai“ iš apeliančių MB „Trejybė“ ir BUAB „Tauralaukio statybos“ lygiomis dalimis priteistinos jos patirtos 300 Eur išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  3. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl klausimas dėl jiems priteistinų bylinėjimosi išlaidų nespręstinas.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Tauralaukio kotedžai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties dalies, kuria trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Tauralaukio statybos“ atnaujintas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti.

15Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Priteisti restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Tauralaukio kotedžai“, j. a. k. 303091008, iš mažosios bendrijos „Trejybė“, j. a. k. 304559470, ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tauralaukio statybos“, j. a. k. 304106858, po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai