Byla 2-3055-772/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apylinkės teiso teisėjas Jonas Stubrys,

2sekretoriaujant Erikai Andrulienė,

3dalyvaujant ieškovo atstovui V. K., neatvykus atsakovams: M. J. ir atsakovui R. Š., teismo šaukimas jiems įteiktas viešo skelbimo būdu,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB ,,RG Servisas“ ieškinį atsakovams: M. J. ir R. Š. dėl žalos atlyginimo.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų M. J. ir R. Š. 60 220,37 Lt nuostolių atlyginimui, įstatymines metines procesines nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2012-05-14 BUAB „Reklamis“ pateikė Šiaulių apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „RG Servisas“ iškėlimo.

8Šiaulių apygardos teismas 2012-06-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-839-368/2012 iškėlė bankroto bylą UAB „RG Servisas“, o bankroto administratoriumi paskyrė „ADMINISTRAVIMAS“ UAB.

9Bankroto administratoriui UAB „RG Servisas“ buhalteriniai dokumentai ir turtas iki šiol neperduoti.

10Šiaulių apygardos teismas 2012-09-04 išdavė vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusios 2012-06-21 teismo nutarties vykdymo. Vykdomasis raštas pateiktas vykdymui antstolio R. Kudrausko kontorai. UAB „RG Servisas“ direktorius M. J. antstolio patvarkymo neįvykdė ir dokumentų, bei turto bankroto administratoriui neperdavė.

11Šiaulių apygardos teismas 2012-12-13 nutartimi buvusiam įmonės vadovui M. J. skyrė 2.000,00 Lt baudą už teismo nutarčių nevykdymą. Tačiau to paties teismo 2013-01-21 nutartimi paskirta bauda buvo panaikinta.

12Bankroto administratorius 2012-11-05 kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, bei UAB „RG Servisas“ turto paslėpimo. 2012-11-09 pradėtas bylos tyrimas, kurį vykdo Šiaulių m. VPK.

13Šiaulių apygardos teismas UAB „RG Servisas“ bankroto byloje Nr. B2-839-368/2012 nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą. Patvirtinta viso 60.220,37 Lt.

14Ieškovas remiasi tuo, kada pagal VĮ „Registrų centras“ 2012-07-11 pateikta informacija įmonės vadovu nuo 2010-05-04 iki 2012-05-21 buvo M. J., o nuo 2012-05-23 iki bankroto bylos iškėlimo dienos (2012-06-21) direktoriumi buvo R. Š.

15Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ pateiktu įmonės akcininkų sąrašu, įmonės akcininkai: M. J. nuo 2010-05-07 iki 2012-05-23 valdė - 100 % akcijų; o R. Š. nuo 2012-05-23 iki 2012-06-21 - irgi 100 % akcijų.

16Taigi, vadovaujantis pateiktais rašytiniais įrodymais, atsakovai, įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriais, neįvykdė savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „RG Servisas“ iškėlimo, dėl ko įmonė bei jos kreditoriai patyrė 60.220,37 Lt dydžio žalą. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant apginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, ieškovas reiškia šį ieškinį atsakovams dėl padarytos žalos priteisimo.

17Ieškovas remiasi ĮBĮ 8 str. 1d. kur nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat pagal minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

18Kaip minėta, įmonės direktoriaus pareigas iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui ėjo M. J. Tokiu būdu atsakovu šioje byloje trauktinas M. J., kadangi jam, kaip UAB „RG Servisas“ valdymo organui buvo nustatyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o to laiku nepadarius - atlyginti žalą, kilusią iš to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

19Ieškovas teigė, kad CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

20Ieškovas nurodė, jog Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006).

21Be to pažymėjo, jog įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Minėtina, jog bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu.

22Ieškovas teigė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų įrodyti bendrovės vadovas. Pažymėtina, jog konkrečiu atveju atsakovų, kaip UAB „RG Servisas“ valdymo organų, neteisėti veiksmai, lėmę žalos atsiradimą, pasireiškė ĮBĮ 8 str. nurodytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriais, nevykdymu.

23Papildomai akcentavo ir tai, jog nors visuotinai pripažįstama, kad Akcinė bendrovė privalo veikti, atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, tarp jų ir kreditorių, interesus, o įmonės padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. bendrovei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti, todėl bendrovės vadovo fiduciarinė pareiga tokiu atveju pripažįstama ne tik akcininkų, bet ir kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012), tačiau konkrečiu atveju UAB „RG Servisas“ valdymo organai veikė priešingai bendrovės ir jos kreditorių interesams. Tai buvo atliekama ne tik nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatytu momentu bei nevykdant bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai, ar prieš pat bankroto bylos iškėlimą perleidžiant bendrovei priklausantį ilgalaikį turtą, bet ir žemiau nurodytais veiksmais (neveikimu), jau po bankroto bylos iškėlimo.

24Ieškovas teigė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei dėl pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008). Žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog dėl nesavalaikio bankroto bylos iškėlimo dėl neteisėtų kaltų bendrovės valdymo organų veiksmų UAB „RG Servisas“ patyrė 60.220,37 Lt dydžio žalą, kuri priteistina iš atsakovų.

25Ieškovas nurodė, jog Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Pakrijas“ v. UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2010). Taigi bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių visumos interesai iš esmės sutampa ir neturi būti priešinami. Kadangi bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti, tai kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Dėl šios priežasties ĮBĮ nuostatos įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių pareikšti ieškinius dėl bankrutuojančios įmonės sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas), imtis priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 23 punktas) ir kt. Taigi, vadovaujantis esamu teisiniu reguliavimu, BUAB „RG Servisas“ bankroto administratorius yra įgaliotas pareikšti šį ieškinį dėl bendrovei padarytos žalos priteisimo.

26Ieškovas teigė, kad CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad solidari prievolė nėra preziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Ši taisyklė reiškia, kad galioja priešinga dalinės prievolės prezumpcija, jei neįrodyta priešingai. Tačiau minėto straipsnio 3 dalis nustato atvejus, kada skolininkų solidarioji pareiga preziumuojama, jei prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Įvertinus turimus duomenis, darytina išvada, jog abu atsakovai nevykdė jiems ĮBĮ 8 str. nustatytų pareigų, žala bendrovei kilo dėl abiejų asmenų neteisėto neveikimo, todėl žalą privalo atlyginti bendrovei solidariai (CK 6. 279 str. 1 d., CPK 178,185 str.).

27Paminėtina, jog sutinkamai su CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi, vadovaujantis šia CK 6.37 str., ir 6.210 str. nuostatomis, darytina išvada, kad iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

28Taip pat ieškovas ieškinio pateikimo teismui metu prašė teismo atsakovų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, kad vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

29Tuo pačiu pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2- 1481/2009 yra nurodęs, kad bankrutuojančios įmonės interesų apsauga visuomet susijusi su viešuoju interesu, nes iš bankrutavusios įmonės turto tenkinami jos kreditorių reikalavimai (LR Įmonių bankroto įstatymo 30 str. 1 d., 31 str. 1,3 p.). Tuo tarpu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis kartu užtikrinama ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų apsauga. Kartu pažymėtina, kad, nors apelianto nuomone, taikomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, tačiau laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu. Taigi šalių teisių visiška pusiausvyra tiesiogine prasme nėra galima, o ji turi būti vertinama, aiškinant laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus, nes įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, šiuo atveju yra sąlygotas ir viešojo intereso egzistavimo.

30Taigi, vadovaujantis išdėstytu, teigė, kad atsakovams taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi konkrečioje situacijoje yra grėsmė, jog teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

31Ieškovas taip pat prašė atsakovams nepateikus atsiliepimų ar paruošiamųjų procesinių dokumentų, sprendimą priimti už akių.

32Informavo teismą, kad byla per advokatą nebus vedama. Atsakovams pasiūlius priimtinų taikos sutarties sąlygų, ginčą sutiktų baigti taikiai.

33Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą teisinį bei faktinį pagrindą ieškovas teismo prašė:

341. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti 60.220,37 Lt sumai atsakovams M. J. ir R. Š. priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, esančias atsakovų sąskaitose, turtines teises priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, ir/arba atsakovams priklausančius nekilnojamus daiktus ieškinyje nurodytiems reikalavimams užtikrinti.

352. Priteisti solidariai iš atsakovų M. J. ir R. Š. 60.220,37 Lt bei 5 proc. procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

363. Priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RG Servisas“ naudai;

374. Nurodė, kad nepavykus įteikti atsakovams procesinių dokumentų jų gyvenamosios vietos adresu, prašė vadovautis LR CPK 123 str. 4 d., t.y. laikyti įteiktu praėjus dešimt dienų nuo išsiuntimo.

385. Sutikus ikiteisminio tyrimo tarnyboms, prijungti prie bylos baudžiamosios bylos Nr. 40-1- 421-12 medžiagą.

39Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

40Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pakartojo procesiniame dokumente nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

41Atsakovai nepateikė teismui į bylą atsiliepimų ir nenurodė savo atsikirtimų dėl ieškovo ieškinio reikalavimų.

42Atsakovui M. J. teismo šaukimas įteiktas tinkamai, tačiau jis į 2013-05-20 teismo posėdį neatvyko, nenurodė neatvykimo priežasčių, todėl byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.).

43Atsakovui R. Š. teismo šaukimas įteiktas viešo skelbimo būdu, tačiau ir jis į teismo posėdį neatvyko, todėl byla irgi nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.).

44Teismas tenkino ieškovo prašymą ir 2013-03-22 nutartimi areštavo atsakovams priklausantį turtą visai ieškinio sumai.

45Teismas 2013-06-10 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą.

46Atsakovui M. J. ir R. Š. teismo šaukimas įteiktas viešo skelbimo būdu, tačiau jie į teismo posėdį neatvyko, todėl byla ir toliau buvo nagrinėjama jiems nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.).

47Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

48Teismas byloje nesant atsakovų atsikirtimų plačiai pasisako dėl šalių ginčo, remdamasis teismų praktika ir teisės doktrina (Civilinio proceso teisė, I tomas, aut. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V., Justitia, V., p. 100).

49Be to tarp šalių kilęs ginčas siejasi ne tik su civilinės teisės institutų taikymu, bet ir su bankroto, akcinių bendrovių įstatymo normomis, todėl teismas žemiau atskirai pasisako dėl visų paminėtų nuostatų įtakos šalių teisiniams santykiams. Taip pat teismas atsižvelgdamas į bylos specifiką teismo sprendime pasisako ir dėl kitų teisinių santykių įtakos šalių ginčui. Atskirai pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismams bylos dėl kreditorių reikalavimų kylančių iš bankroto santykių, perduotos visai neseniai, atsižvelgiant į 2011-06-21 CPK pakeitimo ir papildymo bei Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, kurios įsigaliojo nuo 2011-10-01 su atskiromis išimtimis.

50Dėl atsakovo bendrovės vadovo statuso valdymo organų sistemoje.

51Bendrovės administracijos vadovo pareigos susijusios su didele atsakomybe. Norint tinkamai atlikti šias pareigas, reikia turėti daug žinių, sugebėjimų ir patirties. Netinkamai vykdydamas savo funkcijas, bendrovės vadovas gali padaryti žalos ir pačiai bendrovei, ir tretiesiems asmenims.

52Bendrovės vadovo atsakomybė glaudžiai susijusi su bendrovės vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, vieta organų sistemoje. Be to, pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą (ABĮ) galima sukurti valdymo sistemą, kurią sudarys tik visuotinis akcininkų susirinkimas ir direktorius, kuris bus vienintelis valdymo organas, turintis platesnę nuožiūrą priimdamas sprendimus. Santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vadovas gali veikti vienas pats (ABĮ 37 str. 8 d.). Daugelio kitų valstybių teisė nustato bendrą taisyklę, kad bendrovės vadovas privalo atlyginti visą bendrovei padarytą žalą. Tokią pat taisyklę įtvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK). Jis nurodo, kad valdymo organų nariai bendrovei padarytą žalą privalo atlyginti visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.). Visų bendrovių administracijos vadovai su bendrove yra sudarę darbo sutartis (ABĮ 37 str. 4 d.). Taip bendrovės vadovai bent jau formaliai atitinka darbuotojo požymius. Darbuotojo ir darbdavio santykius reglamentuoja darbo įstatymai.

53Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 254 straipsnyje įtvirtintą bendrą taisyklę darbuotojo atsakomybė už bendrovei padarytą žalą ribojama trijų darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžiu. Tik išimtiniais atvejais darbuotojas privalo atlyginti visą bendrovei padarytą žalą, pavyzdžiui, kai žala padaroma tyčia, nusikaltimu, darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiška materialinės atsakomybės sutartis, ir kt. (DK 255 str.). Galiojantis ABĮ nustato, kad su bendrovės vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis (ABĮ 37 str. 4 d.). Tai nauja nuostata, palyginti su ankstesne šio įstatymo redakcija. Taigi, atrodytų, kad bendrovės vadovo, jei su juo nesudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kaip ir kiekvieno kito darbuotojo, atsakomybė už bendrovei padarytą žalą iš principo ribojama trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžiu. Tačiau tokia išvada, teismo nuomone, nėra pagrįsta.

54Iki naujos ABĮ redakcijos įsigaliojimo jau buvo susiformavusi vienoda teismų praktiką (LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2001-10-16 nutartis c.b. V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė ir kt., Nr. 3K-7-760/2001, kat. 2.11,13,50), kad bendrovės vadovo statusas bendrovėje yra ypatingas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad administracijos vadovo veikla yra jo profesinė veikla ir pragyvenimo šaltinis, todėl bendrovės ir vadovo santykiams būdingas darbuotoją ir darbdavį siejančio darbo santykio elementas. Kita vertus, daugelis administracijos vadovo, kaip bendrovės organo, teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne darbo sutarties pagrindu. Tai reiškia, kad administracijos vadovo ir bendrovės santykiai iš esmės yra civiliniai teisiniai santykiai, o jo atsakomybė už bendrovei padarytą žalą nustatinėtina pagal civilinės atsakomybės taisykles, kurios numato, kad padaryta žala privalo būti atlyginta visiškai, išskyrus atvejus, jeigu teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir pan., siekdamas išvengti nepriimtinų ir sunkių pasekmių nuspręstų atlygintinos žalos dydį sumažinti (LAT CBS teisėjų kolegijos 2003-09-15 nutartis c. b. AB Simega v. UAB R. A., Nr. 3K-3-807, kat. 39.9).

55Todėl aukščiau paminėta naujoji Akcinių bendrovių įstatymo nuostata turi būti taikoma protingai (CK 1.5str., 1.9 str.) ir neturėtų iškreipti susiformavusios teismų praktikos nagrinėjamu klausimu.

56Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB RG Servisas juridinių asmenų registre įregistruota 2010-05-07. Šios bendrovės vardu kaip vienasmenis valdymo organas veikė jos vadovas, iš pradžių M. J., o po to R. Š. (14 b.l.). Todėl pripažintina, kad šie du asmenys laikytini pagal civilinės atsakomybės nuostatas atsakingais už savo bendrais veiksmais bendrovei padarytą žalą.

57Dėl bendrovės vadovo atsakomybės pagrindų.

58Neteisėtais vadovo veiksmais bendrovei paprastai padaroma turtinė žala. Ji pagal CK 6.249 straipsnį gali būti tiesioginė (turto vertės sumažėjimas, turėtos išlaidos ir pan.) ir netiesioginė (negautos pajamos). Dalykinės reputacijos, kaip vienos civilinės teisės saugomų vertybių, pabloginimu juridiniam asmeniui, taip pat gali būti padaryta ir neturtinė žala (CK 2.24 str. 8 d., 6.250 str. 1 d.). Tad bendrovės vadovui paskleidus apie bendrovę tikrovės neatitinkančias žinias turėtų būti atlyginta ir neturtinė žala.

59Bendrovės administracijos vadovo civilinė atsakomybė už bendrovei padarytą žalą atsiranda tik tuo atveju, jei ši žala yra jo neteisėtų veiksmų pasekmė. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bendrovei, reikia atminti, kad CK 6.247 straipsnis įtvirtina lanksčią priežastinio ryšio teoriją, faktiškai sudarančią sąlygas taikyti ir tiesioginio, ir ekvivalentinio, ir adekvataus priežastinio ryšio doktrinas.

60Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmiausia, bendrovės vadovas atsako tik už žalą, kuri atsirado dėl jo, kaip administracijos vadovo, neteisėtų veiksmų. Tad jis neatsakingas už žalą, kuri atsirado iki jo paskyrimo vadovu, išskyrus atvejus, kai administracijos vadovas tęsia neteisėtus ankstesniojo vadovo veiksmus. Antra, bendrovės vadovas asmeniškai neatsako už darbuotojų neteisėtais veiksmais sukeltą žalą. Tačiau jis atsakingas už darbuotojų padarytą žalą, jei ši žala yra nepakankamos darbuotojų kontrolės ar priežiūros, netinkamo veiklos organizavimo rezultatas.

61Bendrovės administracijos vadovo atsakomybės pagrindus sąlygiškai (CK 2.87 str.) galima suskirstyti tris grupes:

62a) įstatymų pažeidimas;

63b) bendrovės vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimas;

64c) aplaidus elgesys, kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

65Įstatymų pažeidimas pareigos teikti teisingą informaciją ir duomenis pažeidimas bei bendrovės teisnumo apribojimų nesilaikymas yra numatytas ir ĮBĮ 8 str. 1d.

66Įstatymai tiesiogiai nurodo, kad administracijos vadovas atsakingas už tai, kad bendrovė tinkamai vykdytų įstatymuose nustatytas pareigas. CK 2.82 str. 3 dalyje nurodyta, kad valdymo organas atsako už duomenų ir dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui. Jei vadovas neužtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, ir bendrovei yra taikomos sankcijos (taikomos ekonominės sankcijos, skiriama bauda, sustabdomas leidimas vykdyti tam tikrą veiklą ar pan.), bendrovės vadovas privalės atlyginti bendrovės patirtą žalą. Tokia situacija galima ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Tačiau bendrovės vadovo atsakomybė bendrovei gali atsirasti ir dėl specialių CK nustatytų pareigų (fiduciarinių pareigų), kurias jis turi bendrovės ir/ar kitų bendrovės organų narių atžvilgiu, pažeidimo.

67Nors ABĮ atsisakyta straipsnių, nustatančių valdymo organų narių teisių apribojimus, kuriais, galima teigti, buvo siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams, tačiau klaidinga būtų manyti, kad, atsisakius šių straipsnių, tokių apribojimų nebeliko.

68Pirmiausia, CK 2.87 str. 3 dalis nustato, kad bendrovės vadovas privalo vengti interesų konflikto, tai yra situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams.

69Antra, bendrovės vadovas negali naudoti bendrovės turto ar informacijos asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai gauti be akcininkų susirinkimo, sutikimo (CK 2.87 str. 4 d.).

70Trečia, bendrovės vadovas privalo laikytis konfidencialumo pareigos, kuri, be kita ko, reiškia, kad tretiesiems asmenims bendrovės vadovas negali atskleisti informacijos, kurios atskleidimas galėtų pakenkti bendrovei arba suteiktų privalumų ją gavusiam asmeniui.

71Ketvirta, administracijos vadovas, tvarkydamas bendrovės reikalus, privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 dalis). Pareigos veikti sąžiningai ir protingai turinys, galima teigti, labai panašus į bendrosios teisės sistemos valstybių teisės doktrinų įtvirtintos bendrovės vadovo apdairumo, rūpestingumo pareigos (angl. duty of good faith and due care) turinį.

72Tačiau aplaidus elgesys yra tik vienas CK nustatytos pareigos veikti sąžiningai ir protingai pažeidimo atvejų. Fiduciarinė pareiga veikti sąžiningai ir protingai yra platesnė už bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tai reiškia, kad kiekvienas aplaidus elgesys yra pareigos veikti sąžiningai ir protingai pažeidimas, tačiau ne kiekvienas šios fiduciarinės pareigos pažeidimas yra aplaidus elgesys.

73Ginčo atveju būtina nustatyti ar vadovo veiksmai atitiko atidumo ir rūpestingumo reikalavimus (ar galima juos laikyti protingais). Todėl nustatant, ar bendrovės vadovas veikė apdairiai ir rūpestingai, yra taikomas protingo žmogaus elgesio standartas. Yra skiriami subjektyvusis ir objektyvusis elgesio standartai. CK nurodo, kad nustatant asmens kaltę, atsižvelgiama ne tik į prievolės esmę, bet ir į kitas aplinkybes (CK 6. 248 str. 3d.). Iš to galima daryti išvadą, kad Lietuvoje pateisinamas subjektyviojo elgesio standarto taikymas. Pabrėžtina, kad Lietuvos teisės doktrina palaiko nuomonę, jog taikytinas subjektyvusis protingo žmogaus elgesio standartas (Abramavičius A., Mikelėnas V. Įmonių vadovų teisinė atsakomybė. Vilnius. Teisinės informacijos centras. 1999. p. 250-251). Be to, šis standartas taikomas ir teismų praktikoje (LAT CBS teisėjų kolegijos 2002-06-19 nutartis, c.b. L. B. v. ADB Snoro garantas, AB bankas Snoras, Nr. 3K-3-880/2002, kat. 2.4.3.12, 2.7, 2.8, 2.11, 7.3, 7.7). Šis standartas reiškia, kad nagrinėjant, ar kitas rūpestingas, apdairus ir protingas vadovas, esant tokiai pat situacijai, būtų pasielgęs analogiškai, atsižvelgtina ir į individualias vadovo, kurio veiksmai vertinami savybes, pavyzdžiui, amžių, kvalifikaciją, profesiją, specialybę, sveikatą ir kitas reikšmingas aplinkybes: bendrovės veiklos pobūdį, veiklos mastą ir pan. Laikoma, kad vadovas elgėsi apdairiai ir rūpestingai, jei vadovavosi informacija, susijusia su priimamu sprendimu (veiksmu). Objektyvi yra tokia informacija, kurią sudaro konkretūs faktai, tų faktų pagrindu daromi vertinimai ir pan. Tai gali būti turto ekspertų įvertinimas, finansų ekspertų prognozės, oficialūs duomenys apie padėtį rinkoje, kompetentingų asmenų ataskaitos, nuomonės ir t. t. Su sprendimu susijusi informacija yra ta, kurią tokiomis pat aplinkybėmis būtų nagrinėjęs rūpestingas ir apdairus vadovas, atsižvelgiant į individualias vadovo savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes.

74Tuo pačiu teismas vertina, ar vadovo veiksmai buvo sąžiningi (lot. bona fides) bendrovės ir jos akcininkų atžvilgiu.

75Nagrinėjant pagal byloje nustatytus faktus, ar vadovas (atsakovai) elgėsi bona fides, reikia tikrinti aplinkybę ar priimdamas vienokį ar kitokį sprendimą vadovas buvo sąžiningai (visiškai) įsitikinęs, kad priimamas sprendimas geriausiai atitinka bendrovės interesus. Negali būti laikomas sąžiningu tas vadovas, kuris turėjo žinių ar pagrįstų abejonių dėl informacijos (duomenų), kuria jis vadovavosi, patikimumo. Kitaip tariant, sąžiningumas draudžia tokių žinių ar pagrįstų abejonių turinčiam vadovui „slėpti galvą smėlyje“ ir aklai remtis išvadomis, nuomonėmis, ataskaitomis ar kitokia informacija. Todėl pripažintina, kad atsakovai priimdami sprendimą nesikreipti į teismą dėl bankroto bylos jų vadovaujamai bendrovei iškėlimo veikė ne pagal savo profesines žinias, ignoravo turimą informaciją ir pan.

76Pagal byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad vadovų (abiejų atsakovų) veiksmai buvo nesąžiningi ir neprotingi tiek bendrovės, tiek jos kreditorių atžvilgiu. Tokiu atveju abu vadovai yra laikomi atsakingais už vienokiu ar kitokiu sprendimu ar veiksmu bei neveikimu bendrovei padarytą žalą ir nėra pagrindo išvadai, kad žala atsirado dėl normalios ūkinės rizikos.

77Iš byloje esančių juridinių faktų matyti, kad bendrovė dėl abiejų atsakovų bendrų veiksmų, liko skolinga antros eilės kreditoriams 18 560,06Lt, su delspinigiais, o trečios eilės kreditoriams net 41 660, 28 Lt, įskaitant 23,96 Lt delspinigių. Be to atsakovai ignoruodami teismo šaukimus neatvyko į teismo posėdį, nepateikė teismui savo argumentų dėl ieškovo ieškinio reikalavimų, todėl toks jų elgesys vertintinas kaip faktas, jog jie pripažįsta bendrovei ir kreditoriams padarytą žalą, kuri atsirado jų vadovavimo įmonei laikotarpiu.

78Pastebėtina, kad kiekvienas vadovas privalo aktyviai, profesionaliai, kvalifikuotai, apdairiai ir rūpestingai dalyvauti bendrovės valdyme, kad būtų visapusiškai užtikrinti bendrovės interesai. Pagal CK 6.246 str. 1 dalį civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik už įstatymų pažeidimą, bet ir už bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir apdairiai nesilaikymą, tai yra už aplaidumą. Aplaidus elgesys gali būti nepakankama problemos analizė, skubotumas, nesirūpinimas, kad būtų sprendžiami bendrovės veiklos klausimai, kad tai būtų daroma laiku, ir pan. Vadinasi, kai administracijos vadovas neužtikrina, kad būtų atidžiai ir rūpestingai tvarkomi bendrovės reikalai, administracijos vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė už aplaidų elgesį. Aplaidumas, kaip neteisėti veiksmai, pasireiškia neatsargia kaltės forma.

79Aplaidumas, kaip pareigos elgtis protingai ir sąžiningai pažeidimas, gali pasireikšti įvairiais administracijos vadovo veiksmais. Įvertinus bylos duomenis paminėtini šie faktai:

801) pernelyg didelių (bendrovė finansiškai nepajėgi tokių mokėti) ar nepagrįstų atlyginimų (neatitinkančių darbo kiekio ir kokybės) nustatymas, atsižvelgiant į įsiskolinimą Sodrai (8 b.l.);

812) tinkamo bendrovės apskaitos ir atskaitomybės tvarkymo neužtikrinimas, bankroto administratoriaus pareiškimas ikiteisminio tyrimo įstaigai (10-12 b.l.);

823) įsipareigojimų priėmimas tinkamai neįvertinus bendrovės galimybių, įsiskolinimas kitiems kreditoriams verslo partneriams siekė 41 660,28 Lt (9 b.l.);

834) nesirūpinimas bendrovės darbuotojų parinkimu ir darbo kontrole, tai yra netinkamas veiklos organizavimas, pirmojo bendrovės vadovo pasitraukimas ir kito paskyrimas (14 b.l.);

845) nepakankama turimos informacijos analizė prieš priimant sprendimą arba papildomo tyrimo, kuris būtinas priimant konkretų sprendimą, neatlikimas (nepakankamas informacijos kiekis), tai yra savalaikis nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo (1-5 b.l.);

8511) bet koks neapdairumas ar nesidomėjimas arba nepakankamas domėjimasis bendrovės reikalais ( laiku nepareiškiamas ieškinys dėl bendrovei priklausančio reikalavimo; bendrovei veikiant nuostolingai, jos vadovas nesiima priemonių, kad būtų sumažinti nuostoliai ar jų būtų išvengta, todėl bendrovė tampa nemoki ar dar daugiau - jai 2012-06-21 iškeliama bankroto byla) (6 b.l.).

86Būtent ieškovas ieškinyje ir nurodė aukščiau paminėtas aplinkybes, kaip turinčias įtakos dėl bankroto bylos atsakovų vadovautai bendrovei iškėlimo. Todėl laikytina, kad atsižvelgiant į bylos duomenis ir aukščiau pateiktus teisinius argumentus, egzistuoja abiejų atsakovų civilinės atsakomybės pagrindai.

87CK 6.246 straipsnyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kadangi kaip jau minėta bendrovės ir vadovo santykiai iš dalies yra darbo teisiniai santykiai, tai, esant bendrovės ir jos vadovo sudarytai visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai, vadovui už padarytą žalą gali kilti atsakomybė darbo teisinių santykių prasme. Jos klausimas spręstinas ne tik darbo sutarties galiojimo laiku, bet ir nutraukus darbo sutartį, jei vadovas žalą sukėlė darbo sutarties galiojimo metu. Todėl pripažintina, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisinius argumentus tiek atsakovo M. J., tiek atsakovo R. Š. atsakomybė ieškovui nepasibaigė, kuomet jie nutraukė darbo santykius su bendrove. Be to atsakovas M. J. būdamas tinkamai informuotas apie bylos iškėlimą teisme nepateikė į bylą jokių įrodymų ar kitų duomenų atleidžiančių jį nuo civilinės atsakomybės ieškovui.

88Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, teigtina, kad, vertinant bendrovės ir jos vadovo teisinius santykius - tiek kaip civilinius, tiek kaip darbo, net ir nutraukus darbo sutartį su bendrovės vadovu, buvusiam vadovui išlieka pareiga atlyginti jo vadovavimo metu bendrovei padarytą žalą. Tai yra bendrovės vadovo neteisėti veiksmai, kuriais padaryta žala bendrovei, šiuo atveju sukelia naują teisinį santykį, pagal kurį bendrovė, patyrusi žalą, įgyja teisę reikalauti atlyginti žalą, o jos buvęs vadovas įgyja pareigą atlyginti jo vadovavimo metu bendrovei padarytą žalą (LAT 2002-06-19, civ. byla Nr. 3K-3-880/2002). Tačiau pažymėtina, kad tiek civilinė, tiek darbo teisės pagrindu kylanti atsakomybė asmeniui atsiranda tik tada, jeigu įrodoma, kad vadovas pasielgė neteisėtai. Taigi asmens, šiuo atveju - bendrovės vadovo, veikos neteisėtumas yra būtina sąlyga kilti atsakomybei, o pareiga įrodyti, kad žala atsirado dėl konkretaus asmens neteisėtų veiksmų, tenka reikalavimą keliančiam asmeniui. Ieškovas nurodė, kad būtent jau atsakovo M. J. vadovavimo bendrovei laikotarpiu pastaroji tapo nemokia, o jos vadovas nesiėmė jokių veiksmų, kad dėl to informuotų trečiuosius asmenis (kreditorius), o po to kreiptųsi ir į teismą (ĮBĮ 4 str., 8 str.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad ir kitas atsakovas R. Š. kaip vadovas būtų kreipęsis į kreditorius, jog bendrovė negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, dėl ko vienas iš kreditorių vėliau ir iniciavo bankroto bylos ieškovui iškėlimą (6 b.l.) (ĮBĮ 4 str. 1d. 4p.).

89Kadangi ieškovas pateiktu ieškiniu kelia bendrovės vadovų civilinės atsakomybės klausimą, todėl teismas remiantis aukščiau išdėstytu žemiau pasisako dėl šios rūšies atsakomybės taikymo atsakovams.

90Dėl civilinės atsakomybės sąlygų taikymo atsakovams.

91Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, atsirandanti dėl bendrovės vadovo padaryto teisės pažeidimo, kurios viena šalis - bendrovė ar trečiasis asmuo - turi teisę reikalauti atlyginti, o bendrovės vadovas privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytus nuostolius (CK 6.245 str. 1 d.).

92Kaip jau aukščiau minėta teisės literatūroje nurodoma, kad civilinės atsakomybės taikymas bendrovės vadovams įmanomas dėl to, kad egzistuoja vadovo fiduciarinės pareigos ir pats fiduciarinių pareigų institutas gali būti tinkamai įgyvendintas tik taikant civilinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.87 straipsnis nustato juridinio asmens organų narių, įskaitant ir bendrovės vadovus, pareigas, kurios teisinėje literatūroje ir vadinamos fiduciarinėmis pareigomis (Greičius R. Privataus juridinio asmens vadovo fiduciarinės pareigos. Vilnius. Teisinės informacijos centras, 2007.p.24). CK 2.87 str. 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys (įskaitant ir bendrovės vadovą), nevykdantis fiduciarinių pareigų ar pareigų, nurodytų steigimo dokumentuose, arba netinkamai jas vykdantis, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

93Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti tik esant tam tikriems faktams, kuriuos priimta vadinti civilinės atsakomybės sąlygomis. Skiriamos keturios bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys tartp neteisėtų veiksmų ir žalos, žala (nuostoliai).

94Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė yra preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.

95Pirmiausia, neteisėti veiksmai yra viena iš bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Siekiant nustatyti, ar asmuo elgėsi teisėtai, nustatoma, kam ir kokias šis asmuo turėjo pareigas ir ar jas pažeidė. Jau minėta, kad CK 6.246 str. 1 dalis nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

96Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl vadovo elgesio standarto ir nustatant, ar vadovas yra atlikęs neteisėtus veiksmus, svarbu turėti omenyje tai, kad bendrovę ir jos valdymo organus sieja fiduciariniai, tai yra tarpusavio pasitikėjimu grindžiami, santykiai (LAT CBS 2002-12-18 nutartis c.b. Vokietijos bendrovė Gretsch –Unitas GmbH ir UAB Gretsh – Unitas Batic v. V. S.. Nr. 3K-3-1590/2002, kat. 39.6.2.13). Tai lemia, kad visi valdymo organai, suprantama, ir vadovas, privalo veikti išimtinai bendrovės interesais. Faktui, kad bendrovės vadovas atlieka neteisėtus veiksmus, konstatuoti reikia nustatyti, kad jis pažeidžia savo, kaip bendrovės vadovo, pareigas ir veikia priešingai bendrovės interesams.

97Vadinasi, kad būtų konstatuoti vadovo neteisėti veiksmai ir atsirastų jo civilinė atsakomybė, reikia konstatuoti, kad buvo pažeistos vadovo fiduciarinės pareigos, įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje, Akcinių bendrovių įstatyme (16 str. 1 d. 5 p.), kituose teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose. Teismas pripažįsta, kad byloje pakanka ieškovo pateiktų teismui įrodymų, jog abu atsakovai pažeidė jiems įstatymo nustatytas fiduciarines pareigas.

98Kita civilinės atsakomybės sąlyga yra susijusi su kalte. CK 6.248 str. 1 dalis nustato bendrą taisyklę, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Lietuvos CK 6.248 str. 3 dalis įtvirtina objektyvią kaltės sampratą: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Tai reiškia, kad atsakymas į klausimą, ar žalos padaręs asmuo yra kaltas ar ne, turi būti pateikiamas vertinant ne jo psichikos, psichologinę būklę, bet elgesį, remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartu. Jeigu apdairus, rūpestingas, atidus žmogus tokioje pat situacijoje būtų pasielgęs kitaip ir žalos išvengęs, tokiu atveju žalos padaręs asmuo yra kaltas (V. Mikelėnas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius. Justitia, 2003, p. 339-340).

99Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė būtų preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovai kalti (LAT CBS teisėjų kolegija 2009-07-31 nutartis c.b. UAB Vombatas v. A.Š Nr. 3K-3-335/2009, kat. 114.11.).

100Kadangi kaltė yra preziumuojama, patys bendrovės vadovai, siekdami išvengti civilinės atsakomybės, turėjo įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (LAT CBS 2002-12-18 nutartis c.b. Vokietijos bendrovė Gretsch –Unitas GmbH ir UAB Gretsh – Unitas Batic v. V. S.. Nr. 3K-3-1590/2002, kat. 39.6.2.13). Bendrovės vadovai tai galėjo padaryti įvairiais būdais, pavyzdžiui: įrodydami, kad nepažeidė savo pareigų; žalą padarė kiti asmenys; žalą bendrovei jie padarė dėl būtinojo reikalingumo, t. y. siekdami išvengti dar didesnės žalos, ir t. t.

101Lietuvos CK 6.248 str. 1 dalis nustato, kad tam tikrais atvejais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Tai vadinamoji griežta, arba objektyvi civilinė atsakomybė. Tačiau kalbant apie bendrovės vadovo civilinę atsakomybę, reikia pabrėžti, kad tiek Lietuvos, tiek ir užsienio valstybių teisė vieningai pripažįsta, kad bendrovės vadovo civilinė atsakomybė galima tik esant jo kaltei.

102Trečioji civilinės atsakomybės sąlyga yra priežastinis ryšys. Sutariama, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik esant tam tikram ryšiui tarp asmens veikos ir žalos. Priežastinis ryšys leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas, todėl ją būtina taikyti itin kruopščiai, nes kitaip galimi neigiami padariniai: vienais atvejais atsakomybės taikymas gali reikšti neteisingumą ir nesąžiningumą skolininko atžvilgiu, nes atsakomybės ribos bus neprotingai išplėstos; kitais atvejais skolininko atleidimas nuo atsakomybės gali reikšti neteisingumą ir nesąžiningumą kreditoriaus atžvilgiu, nes atsakomybės ribos bus neprotingai susiaurintos (V. Mikelėnas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius. Justitia, 2003, p. 337).

103Lietuvos CK 6.247 straipsnyje įtvirtintas priežastinio ryšio būtinumas ir lankstaus priežastinio ryšio doktrina. Šis straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veikų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryšys reiškia, kad skolininko veiksmai (neveikimas) buvo atlikti anksčiau nei atsirado nuostolių, o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas. CK 6.247 straipsnis nereikalauja, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis. Todėl priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Tačiau nuostoliai neturi būti pernelyg tolimas skolininko elgesio padarinys (V. Mikelėnas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius. Justitia, 2003, p. 337-338).

104LAT formuoja praktiką, kad nustatant priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę atliekant neteisėtus veiksmus numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika, kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės (LAT CBS 2007-11-26 nutartis c.b. L.B. ir kt. v. DNSB Medvėgalis ir kt. Nr. 3K-7-345/2007, kat. 114.8.2.; 44.2.4.1.; 2008-03-26 nutartis c.b. J.M.Š v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, antstolė L. U. D. Nr. 3K-7-59/2008, kat. 44.5.2.1.;44.5.2.17).

105Priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą turi įrodyti ieškovas. Neretai jau pačios faktinės bylos aplinkybės patvirtina priežastinio ryšio buvimą. Pavyzdžiui, įmonės vadovo padaryto akivaizdaus įstatyminių pareigų pažeidimo faktas gali būti pripažintas pakankamu priežastinio ryšio tarp bendrovei padarytos žalos ir jo neteisėtų veiksmų įrodymu, aišku, jeigu nenustatoma kitų veiksnių, galėjusių sąlygoti žalos atsiradimą. Būtent ieškovas ir remiasi kaip viena iš aukščiau paminėtų aplinkybių, jog atsakovai iš pradžių M. J., o po to ir R. Š. turėjo savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, o ne laukti kol tai už juos padarys vienas iš kreditorių (6 b.l.).

106Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga yra žala. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, jos tikslas - kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008-11-17 nutartis c.b. Vilniaus m. VPK ir Policijos departamentas prie VRM v. P.S. Nr. 3K-7-496/2008, kat. 38.; 44.1.;44.5.2.). Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008-06-09 nutartis c.b. UAB Rudeta v. AB Lietuvos draudimas Nr. 3K-3-322/2008, kat. 44.2.2.;44.8.;114.9.6.2.;114.11.;116.1.).

107CK 6.249 str. 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, patirtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostoliai, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius (negautas pajamas). Tiesioginiai nuostoliai - tai turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 str.). Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, vadovui iš bendrovės kasos neteisėtai paėmus pinigų sumą savo asmeninėms reikmėms, sunaikinus ar sužalojus bendrovės turtą ir t. t. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram objektui papildomas rezultatas. CK 6.249 straipsnis nurodo, kad negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai) reiškia negautą pelną, t. y. kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Teismų praktikoje negautos pajamos suprantamos taip pat. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar žalai sumažinti, su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu ar su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka susijusios išlaidos (CK 6.249 str. 4 d.), taip pat pažeidėjo gauta nauda padarius neteisėtus veiksmus (CK 6.249 str. 2 d.). Tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai nuostoliai turi būti tiksliai apskaičiuoti, taip pat turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys realią pajamų gavimo tikimybę.

108Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė nesibaigia ir bendrovei iškėlus bankrotą. Šiuo atveju irgi taikoma bendra taisyklė - jeigu bendrovės bankrotas yra bendrovės vadovo neteisėtų veiksnių padarinys, tai jis privalo atlyginti tuo bendrovei padarytus nuostolius (Abramavičius A., Mikelėnas V. Įmonių vadovų teisinė atsakomybė. 2 – as leidimas. Vilnius. Teisinės informacijos centras. 1999. p. 294).

109Kai kuriose užsienio valstybėse sukurta ir speciali deliktų rūšis, kai specialų ieškinį pareiškia bendrovės kreditoriai bendrovės vadovams. Tai vadinamoji neteisėtos prekybos (veiklos) (angl. wrongful trading) doktrina. Neteisėtos veiklos taisyklės esmė: jeigu bendrovės vadovai pastebi (arba turi pastebėti), kad bendrovė nebepajėgi vykdyti skolinių įsipareigojimų, jie privalo priimti vieną iš dviejų sprendimų - arba stengtis išgelbėti verslą (taip pasirūpinant grąžinti skolas kreditoriams), arba imtis bendrovės likvidavimo veiksmų. Antraip vadovai tampa atsakingi kreditoriams už jų reikalavimų patenkinimą. Taigi, kaip nurodoma teisinėje literatūroje, neteisėtos veiklos doktrina iš esmės yra konkreti vadovų deliktinės atsakomybės už fiduciarinių pareigų pažeidimą kreditorių atžvilgiu versija (Didžiulis L. Bendrovės vadovų civilinė atsakomybė kreditoriams. Justitia, 2008, Nr. 3, p. 53-65, 64). Neteisėtos veiklos taisyklė Lietuvoje taip pat egzistuoja. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ji aiškiai įtvirtinta 2008 m., papildant Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 dalimi. Šia taisykle nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis (turintys) teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

110Taigi įstatymas nustato pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmenims, kurie faktiškai vykdo ir kontroliuoja įmonės ūkinę veiklą ir žino jos finansinę padėtį. Akcininkas (akcininkai) šiuo atveju prilyginamas (prilyginami) faktiniam įmonės vadovui, tuo metu kai jie valdo 100 proc. įmonės akcijų.

111Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 1 d. 8 p.). Atsižvelgiant į šias nuostatas, būtų galima patikslinti, kad vadovo ir akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda šiais atvejais: 1) kai įmonė negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, o kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 2) kai įmonė negali atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisinius argumentus pripažintina, kad abu atsakovai laikytini atsakingais ieškovui ir jo kreditoriams dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo.

112Dėl atsakovo M. J. ir R. Š. kaip bendrovės vadovų ir akcininkų atsakomybės.

113Jau minėta, kad bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai M. J. ir R. Š. ne tik buvo bendrovės vadovai, bet ir vieninteliais nurodytos bendrovės akcininkais (14 b.l.).

114Pagal bendrąją taisyklę ribotos atsakomybės juridinių asmenų dalyviai už juridinio asmens prievoles neatsako, nes:

115a) prievoliniame santykyje jo šalimi - skolininku (CK 6.1 str.) yra pats juridinis asmuo, o ne jo dalyvis;

116b) juridinis asmuo pagal savo prievoles atsako jam nuosavybės teise ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 str.);

117c) kreditoriaus atžvilgiu juridinio asmens dalyvis yra trečiasis asmuo, kuris už juridinį asmenį prievolę gali įvykdyti tik savanoriškai (CK 6.50 str., 6.51 str.)

118Tačiau Lietuvos Respublikos teisėje iš esmės nustatytos tik dvi nurodyto bendrojo principo (kad juridinis asmuo pagal savo prievoles atsako savo turtu) išimtys:

119a) juridinis asmuo ir jo dalyvis gali atsakyti vienas už kito prievoles, kai tai numatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose (CK 2.50 str. 2 d.); ir

120b) pagal juridinio asmens prievoles gali atsakyti juridinio asmens dalyviai, kai juridinis asmuo prievolės negali įvykdyti dėl dalyvio nesąžiningų veiksmų (CK 2.50 str. 3 d.).

121Būtent ieškovas ieškinyje kelia bendrovės dalyvių (atsakovų M. J. ir R. Š.) atsakomybės klausimą dėl jų nesąžiningų veiksmų bendrovės atžvilgiu.

122Pastebėtina, kad CK 2.50 str. 3 dalies norma susideda iš šių elementų:

123a) hipotezės - kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų;

124b) dispozicijos - juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų;

125c) sankcijos - juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Ši norma nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų, piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tada, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais. Ši atsakomybė atlieka kelias funkcijas:

126a) užtikrina sąžiningų kreditorių teisių apsaugą;

127b) užtikrina viešosios teisės įtvirtintų reikalavimų laikymąsi;

128c) užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą.

129Todėl kalbant apie uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcininko atsakomybę pažymėtina, kad tokiais atvejais akcininko veiksmai vertinami per priimamus sprendimus ar jo užimamas vadovaujamas pareigas. Atsakovas M. J. ieškovo bendrovėje nuo 2010-05-07 iki 2012-05-23 dirbo vadovo pareigose (14 b.l.). Jam kaip bendrovės vadovui priklausė ir 100 proc. bendrovės akcijų. Atsakovo turimas akcijų skaičius savaime suprantama leidžia jam daryti įtaka bendrovės valdymui ir priimant sprendimus. Tokiu atveju atsakomybė gali kilti akcininkui, kuris pats de facto lemia bendrovės valdymą ir jos turtą valdo bei naudoja kaip savo asmeninę nuosavybę. Tačiau atsakovas nepateikė teismui į bylą įrodymų, kad jis būtų priėmęs sprendimus turinčius įtakos tiek bendrovės valdymui, tiek jos santykiams su trečiaisiais asmenimis, kada būtų siekiama išvengti bendrovės bankroto ar būtų atlikti kiti veiksmai atleidžiantys jos vadovą nuo atsakomybės. Atsakovas M. J. išdirbęs ieškovo bendrovėje daugiau kaip du metus vadovu, darbo santykius nutraukė kuomet bendrovė jau buvo nemoki. Kitas atsakovas R. Š. nors ir tapęs vadovu nuo 2012-05-23 iki 2012-06-21 irgi nesiėmė jokių teisinių veiksmų, kad bendrovė paskelbtų apie savo nemokumą, o tęsė ankstesnio vadovo pradėtus veiksmus (14 b.l.).

130Kaip jau teismas yra nurodęs kiekvienas akcininkas turintis atitinkamą akcijų kiekį bendrovėje privalo veikti, kad jam nekiltų atsakomybė pagal bendrovės prievoles. Juridinio asmens dalyviui pagal CK 2.50 str. 3 dalį atsakomybė atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų. Ši norma nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe tais atvejais, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais. Nesąžiningų veiksmų konstatavimas ir reiškia juridinio asmens dalyvio kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004, bylų kategorija 21.1, UAB „Gollner Spedition v. S. B.). Ieškovas reikšdamas atsakovams reikalavimą dėl piniginės prievolės, kaip jau ne kartą teismas yra nurodęs, remiasi bendrosiomis įstatymų nuostatomis, o atsakovai jas paneigiančių įrodymų nepateikė.

131Iš byloje esančių įrodymų teismui būtų ir teisinis pagrindas išvadai, kad ir dėl nesąžiningų juridinio asmens dalyvių veiksmų kyla jų kaip juridinio asmens dalyvių kaltė. Tokiu atveju teismui nustačius, kad atsakovai, kaip juridinio asmens dalyviai, atliko nesąžiningus veiksmus ieškovo, (kreditoriaus) atžvilgiu, laikytina, kad jie kalti.

132Teismui nustačius juridinio asmens dalyvių vien veiksmų nesąžiningumą, būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsiranda ir jų kaip juridinio asmens dalyvių subsidiari atsakomybė. Nors ieškovas ieškinyje nekelia reikalavimo atsakovų atžvilgiu taikyti subsidiarią civilinę atsakomybę, tačiau toks jo reikalavimas yra visiškai galimas.

133Pastebėtina, tam, kad kiltų akcininko atsakomybė, teismui tereikia nustatyti, kad bendrovės negalėjimas įvykdyti finansinio įsipareigojimo kilo būtent dėl tokių nesąžiningų akcininko veiksmų. Iš pridėtų procesinių dokumentų iš kitos civilinės bylos dėl bankroto iškėlimo (Šiaulių apygardos teismo civ. byla Nr. B2-839-368/2012) seka, kad ieškovas kaip bankroto administratorius jau teikdamas teismui tvirtinti bendrovės kreditorių sąrašą, pirmuoju atveju jame nurodo, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų kreditoriai patyrė 30 807,76 Lt nuostolių, o vėliau duomenis patikslinus nustatyta, kad nuostolių dydis yra 60 220,37 Lt (8-9 b.l.). Dar vėliau ši suma vėl padidėjo. Dėl to minėtoje bankroto byloje teismas priėmė ne vieną nutartį tenkindamas ieškovo prašymą ir patvirtino patikslintus bendrovės kreditorinius reikalavimus. Iš to seka, jog ieškovas teisme remiasi jau kitoje byloje nustatytu prejudiciniu faktu, kuris patvirtina, jog jo kreditorinis reikalavimas atsakovams yra teisėtas bei pagrįstas (CPK 182 str. 1d. 2p.).

134Svarbu tai, kad kaip jau teismas yra nurodęs, kai kuriais atvejais akcininko sąžiningumas, yra ir preziumuojamas - kol neįrodyta priešingai, todėl laikoma, jog akcininko veiksmai (sprendimai) atitinka bendrovės interesus, nes ir pats akcininkas yra suinteresuotas bendrovės ir turto ir kapitalo gausinimu, tačiau tokiu duomenų byloje nenustatyta ir jų nepateikta.

135Skirtingai negu valdymo organų narių, bendrovės akcininko atsakomybė ir pareigos bendrovei yra šiek tiek kitokio pobūdžio, nes ABĮ prasme visuotinis akcininkų susirinkimas nėra laikytinas valdymo organu, o atitinkamai akcininkai - valdymo organo nariais (CK 2.81 str.).

136Tačiau pripažintina, kad bendrovės akcininką, kuris visiškai kontroliuoja bendrovę ar yra vienintelis bendrovės akcininkas, saisto šios CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos valdymo organo nario pareigos.

137Teismas jau yra nurodęs, kad vertinant ar rūpestingas, apdairus ir protingas akcininkas, esant tapačiai situacijai, būtų pasielgęs analogiškai, atsižvelgtina ir į individualias akcininko, kurio veiksmai vertinami, savybes, tokias kaip, tarkime, amžius, kvalifikacija, profesija, specialybė, sveikata (jeigu akcininkas - fizinis asmuo), bei kitas reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, įmonės veiklos pobūdį, įmonės veiklos mastą ir pan. Laikoma, jog akcininkas elgėsi apdairiai ir rūpestingai, jei jis vadovavosi informacija, susijusia su priimamu sprendimu (veiksmu). CK 2.50 str. 3 dalis įtvirtina juridinio asmens dalyvio subsidiaria atsakomybę. Pagal savo prigimtį - tai papildoma atsakomybė, kuri realizuojama tada, kai negali būti įgyvendinta pagrindinio skolininko atsakomybė. Pagal CK 6.245 str. 5 dalį kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus akcininkui turi pagrindiniam skolininkui - bendrovei pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Jeigu bendrovė atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui.

138Todėl darytina išvada, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ir dėl nesąžiningų juridinio asmens dalyvių (atsakovų) veiksmų gali kilti ir jų, kaip juridinio asmens dalyvių kaltė.

139Tokiu atveju juridinio asmens dalyvių atsakomybė būtų subsidiari. Tačiau teismas plačiau šio klausimo neanalizuoja, kadangi ieškovas tokio reikalavimo ieškinyje nekelia, nors kaip jau minėta ginčo atveju galima ir tokia atsakovų atsakomybės rūšis (LAT 2000-03-29, civ, byla Nr. 3K-3-383/2000).

140Tačiau kaip jau teismas irgi yra nurodęs, šių atsakovų atžvilgiu galima ir solidari atsakomybė. Todėl šis ieškovo reikalavimas šiuo aspektu šiems atsakovams irgi išnagrinėtinas.

141Dėl solidarios bendraatsakovių atsakomybės.

142Atskirai pažymėtina, jog solidariąją prievolę gali nustatyti ne tik Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK), bet ir kiti įstatymai (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).

143Ieškovo teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba kuomet asmuo, neįvykdo pareigų pagal įstatymą (CK 6.6 str. 1d.), grąžintų dėl padarytos žalos atsiradusią sumą. Akivaizdu, jog CK 6.760 straipsnio 7 dalies nuostatos įtvirtina skolininkų daugetą, t.y. ankstesnį ir vėlesnį bendrovės vadovą. Tačiau skolininkų daugeto atveju, prievolė gali būti dalinė (preziumuojama) arba solidari (nepreziumuojama).

144Dalinės prievolės atveju skolininkai privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis. Tuo tarpu solidarios prievolės atveju kreditorius turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę bet kurio iš skolininkų skyrium, t.y. solidarumas reiškia, jog reikalavimo pareiga (skola) negali būti skaidoma į dalis - prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas (una res). Vieno iš skolininkų tinkamai įvykdyta prievolė tokiu atveju laikoma pasibaigusia. Esant pasyviam solidarumui, t. y. esant keliems skolininkams, atsakingiems už visą prievolės įvykdymą (kitaip tariant - esant prievolės nedalomumui), kreditorius gali reikalauti, kad visą prievolę įvykdytų, bet kuris skolininkas atskirai. Tačiau reikalavimo/ieškinio pareiškimas tik vienam iš solidariųjų skolininkų neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti reikalavimą/ieškinį ir kitiems solidariesiems skolininkams. Tokia taisyklė galioja kol solidarioji prievolė baigiasi.

145Pažymėtina, kad teisės doktrinoje laikoma, jog solidariai skolininkų atsakomybės prievolei teisės aktuose apibrėžti nėra būtinas žodis „solidarus“. Solidarioji skolininkų atsakomybė gali būti nustatoma ir kitokiomis gramatinėmis konstrukcijomis arba kildinama iš pačios teisės normos turinio. Jeigu įstatyme įtvirtinta kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininkų įvykdyti prievolę visa apimtimi, t.y. šie bendraskoliai neturi teisės reikalauti padalyti prievolę - kiekvienas atsako už visos prievolės įvykdymą (in totum).

146Taigi, atsižvelgiant į paminėtus motyvus bei sistemiškai aiškinant CK 6.6 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, jog solidarioji prievolė atsiranda ne tik esant paslaugų teikimui (CK 6.670 str. 7d.), bet ir pagal CK 6.6 straipsnio 3 d. solidari prievolė atsiranda, kada egzistuoja kelių asmenų veiksmai dėl padarytos žalos. Teismas laiko, kad žalos atsiradimą ieškovui pirmiausia lėmė atsakovo M. J. veiksmai, o tik po to atsakovo R. Š. veiksmai. Pastarasis laikytinas formaliu vadovu, ne tik dėl trumpo vadovavimo laikotarpio, bet ir dėl to, jog jo vaidmuo bendrovė vadovo pareigose faktiškai buvo fiktyvus, nes byloje nėra duomenų iš Sodros apie jo darbo santykius (30 b.l.). Teismas sutinka su ieškovo atstovo argumentu, kad šis vadovas teoriškai vadinamas feniksu, kuris atsiranda tik tada, kuomet reikia perkelti kitam asmeniui atsakomybę. Atsižvelgiant į šio atsakovo vaidmenį vadovo pareigose ir kitas byloje nustatytas aplinkybes laikytina, kad abiejų vadovų bendrais veiksmais ieškovui buvo padaryta žala, o jų atsakomybei taikytinas solidarumas, nes pačius jų veiksmus skiria labai nedidelis laiko tarpas. Be to pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, kur nurodyta, kad skolininkų pareiga yra solidari, todėl jei kreditorius turi teisę, kad prievolę įvykdytų bet kuris iš skolininkų skyrium, darytina išvada, jog buvusio ir vėlesnio bendrovės vadovo už žalos padarymą asmens pareiga atlyginti dėl padarytos žalos atsiradusią sumą, yra solidari (CK 6. 279 str.).

147Pažymėtina, jog šios nuostatos yra laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje (LAT 1999-09-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-398/1999.; 2006-02-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-142/2006.; 2001-03-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-331/2001; ir kt.). Todėl ieškovo ieškinys dėl atsakovų solidarios atsakomybės laikytinas teisėtu.

148Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo.

149Remiantis šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais ir juose nurodytomis žiniomis, faktiniais duomenimis apie konkrečias bylos aplinkybes, bei gautais duomenimis teismui yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

150Leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus pateikti) paaiškinimai, liudytojų parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai ir ekspertų išvados. Taip pat įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 str. 2-3 d.). Įstatymų leidėjas, išvardydamas įrodinėjimo priemones, nustato teisinių reiškinių fiksavimo formas ir nurodo, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis galima tinkamai naudotis teisme, arba, kitaip tariant, be kokių negalima apsieiti įrodinėjant.

151Įrodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesą byloje. Ginčo atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės atkuria objektyvią tikrovę, nes su byla susiję veiksmai ar (ir) įvykiai palieka pėdsakų ne tik įstatymo nustatytose įrodinėjimo priemonėse, bet ir visuose daiktuose bei procesuose, kuriuos tie veiksmai ar (ir) įvykiai pakeitė ir kurie atsispindėjo žmonių sąmonėje. Todėl visus tokius objektyvius pėdsakus teismas pripažįsta įrodymais. Priešingu atveju galima kalbėti ne apie teisingumo bendrąja prasme vykdymą teismuose, o tik apie formalios procesinės teisybės pasiekimą pagal įstatymų leidėjo sukurtas žaidimo taisykles.

152Laisvo įrodymų vertinimo esmė ta, kad teismo neriboja jokie formalūs įrodymai ir jis atsižvelgdamas į bylos aplinkybes sprendžia, remtis ar nesiremti vienokiais ar kitokiais duomenimis. Mokslo ir technologijų pažanga taip pat suteikia vis daugiau pažinimo galimybių, todėl išsiplečia įrodinėjimo priemonių skaičius ir susidaro galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes iš naujų šaltinių, kadangi esamos moksliškai pagrįstos technologijos irgi leidžia tai daryti.

153Be to, pastaruoju metu civilinio proceso doktrinoje pabrėžiami kiti, moksliniai - techniniai būdai ir metodai, leidžiantys užtikrinti įrodymų patikimumą, teisingumą ir išsamumą civiliniame procese. Doktrinoje teigiama, kad nagrinėjant tiesos nustatymo būdus negalima apsiriboti tik tomis proceso normomis, kurios juos reguliuoja, o svarbu pasinaudoti ir tomis techninėmis bei taktinėmis priemonėmis ir metodais, kurie yra naudojami įrodymams rinkti, fiksuoti ir tirti.

154Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, spręsdamas klausimą apie gautų faktinių duomenų tikrumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (2001-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2003-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-907/2003). Įrodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Išanalizavus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pagal ieškovo pateiktus įrodymus tenkinti jo prašymą ir priteisti jam iš atsakovų solidariai 60 220 Lt padarytos žalos atlyginimui.

155Atskirai pastebėtina, kad ieškovas negalėjo pateikti teismui į bylą daugiau rašytinių įrodymų nei jis jų turi, kadangi atsakovas R. Š. ne tik neįvykdė įstatyminės pareigos perduoti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus ar nurodyti jų buvimo vietą, bet ir ignoruoja jo atžvilgiu pradėta ikiteisminį tyrimą pagal BK 222 str. 1d. (apgaulingas apskaitos tvarkymas) (11-12 b.l.). Ieškovo atstovas duodamas paaiškinimus vieną iš motyvų nurodė, jog dėl atsakovo atsisakymo bendradarbiauti jis negali nurodyti dalies teisinių faktų, susijusių su bendrovės veikla, todėl šiai aplinkybei patvirtinti negali pateikti ir rašytinių įrodymų. Todėl teismas šiuos šalių santykius vertina kaip faktinę aplinkybę patvirtinančią tiek pirmo bendrovės vadovo M. J., tiek antro vadovo R. Š. atsakomybę ieškovui dėl padarytos žalos. Tuo pačiu teismas laiko, kad ieškovo ieškinio reikalavimui pagrįsti pakanka įrodymų iš kurių būtų galima daryti galutinę išvadą, jog ginčo atveju kyla ne tik M. J., bet ir R. Š. atsakomybė ieškovui už savo bendrais veiksmais (neveikimu) padarytą žalą.

156Teismo nuomone, ieškovas įrodė civilinės atsakomybės sąlygas dėl 60 220,37 Lt ieškinio priteisimo iš atsakovų. Byloje nustatyta, kad tik atsakovai M. J. ir R. Š. buvo ne tik vieninteliais UAB „RG Servisas“ akcininkais, bet ir įmonės administracijos vadovais (direktoriais). Jų sprendimai prilygo visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams ir jie buvo bendrovės valdymo organais, o su M. J. dar buvo sudaryta ir darbo sutartis (31 b.l.). Pagal UAB „RG Servisas“ įstatus, atsakovai vadovavo bendrovei, organizavo ir vykdė bendrovės ūkinę veiklą, turėjo vadovautis įstatymais, pareigybiniais nuostatais, jie atstovavo bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, turėjo ruošti ir įgyvendinti finansavimo priemones, imtis priemonių bendrovės turto apsaugai ir t. t. (Įstatų VIII skirsnis, 58-59 b. l.). ABĮ 19 str. 8 d. numato, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Iš to seka, kad jie neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. LR ĮBĮ 2 str. 8 d. numato, kada įmonė laikoma nemokia. Todėl pabrėžtina, kad administracijos vadovas privalo veikti pagal minėto įstatymo nuostatas (ĮBĮ 8 str. 1d.) ne tik finansinių metų eigoje, bet ir nuo finansinės atskaitomybės už paskutinį ataskaitinį laikotarpį pateikimo mokesčių administratoriui dienos. Esant minėtai situacijai vėliausiai nuo finansinės atskaitomybės už paskutinį ataskaitinį laikotarpį pateikimo mokesčių administratoriui dienos, bendrovės vadovas irgi privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Jeigu įmonė, turi finansinių sunkumų, ji gali inicijuoti ir įmonės restruktūrizavimą, tačiau duomenų, kad atsakovai dėl to būtų priėmę sprendimą irgi byloje nėra. Taigi, ieškinyje nurodytu laikotarpiu, kai atsakovas M. J. ėjo direktoriaus pareigas, o virš minėti įstatymai numatė jo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei bendrovė tampa nemokia. Kadangi atsakovas buvo ir įmonės savininkas, ir administracijos vadovas, tai neabejotinai žinojo, kiek įmonė turi pradelstų įsipareigojimų, žinojo, kad negalės atsiskaityti su kreditoriais, kad dėl to nebegali vykdyti ūkinės komercinės veiklos. Todėl atsakovai galėjo ir turėjo suprasti, kad įmonė negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams. Atsakovai nepateikė teismui duomenų kada įmonė tapo nemoki, nuo kada ji nevykdė ūkinės komercinės veiklos, nenurodė, ar ėmėsi priemonių, kad bendrovei būtų iškelta bankroto byla. Teismo nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai virš paminėtų įstatymais jiems nustatytų pareigų tinkamai nevykdė, nes, įmonei tapus nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko padidėjo kreditoriniai įsiskolinimai kreditoriams ir sumažėjo įmonės mokumas. Teismo nuomone, minėti bylos duomenys patvirtina atsakovų veiksmų neteisėtumą.

157Teismo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, atsakovams minėtą pareigą savalaikiai įvykdžius, 60 220,37 Lt vertės kreditorinių reikalavimų buvo galima išvengti ar bent juos sumažinti. Bylų (turima galvoje ir bankroto byla) duomenys patvirtina, kad kreditoriams atsakovai įsipareigojimų nevykdė nuo 2011-01-01. Pagal tuo ĮBĮ nuostatas ir bylos duomenis jau 2011-12-31 dienai UAB „RG Servisas“ buvo visiškai nemoki. Padėtis nepasikeitė iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nes Šiaulių apygardos teismo 2012-06-21 nutartyje iškelti bankroto bylą konstatuota, kad pagal esamus duomenis įmonė yra nemoki (6 b. l.). Iš bankroto bylos Nr. B2-360-368/2013 įrodymų matyti, kad teismo nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir gali būti likviduojama dėl bankroto, kad ji turto ir pajamų, debitorinių skolų, iš kurių galimas išieškojimas, neturi. Pagal byloje pateiktus duomenis, 2013-06-16 dienai įmonė buvo skolinga pavyzdžiui, VĮ Turto bankui 16 260,76 Lt, AB Lietuvos paštui 28 834,00 Lt ir atitinkamai kitiems kreditoriams. Taigi, bendra skolos suma kreditoriams išaugo iki 67 937,85 Lt, tačiau ieškovui prašant priteisti iš atsakovų solidariai tik 60 220,37 Lt pastaroji suma ir priteistina. Be to teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 str. 2 d.). Pastebėtina, kad atsakovai neparašė sumažinti nuostolių dydžio, neteikė įrodymų tokioms aplinkybėms įrodyti ir tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

158Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

159Iš atsakovų priteistinos ieškovui ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 60 220,37 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2013-03-22 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 210 str. 1 d.).

160Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikytų byloje.

161Teismui patenkinus ieškovo ieškinį iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis, kadangi ieškovas buvo atleistas nuo jo mokėjimo (CPK 93 str. 1d.). Tokiu atveju iš abiejų atsakovų priteistina po 903,31 Lt. Tačiau iš atsakovų nepriteistinos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, kadangi jų dydis neviršija įstatyme nustatytos sumos (CPK 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo).

162Iki sprendimo visiško įvykdymo paliktina galioti atsakovų atžvilgiu pagal šio teismo 2013-03-22 nutartį, taikyta laikinoji apsaugos priemonė dėl 60 220,37 Lt turto ar piniginių lėšų arešto.

163Teismas, vadovaujantis išdėstytu, CPK 259 str., 260 str., 270 str.,

Nutarė

1641. Ieškovo BUAB RG Servisas ieškinį atsakovams M. J. ir R. Š. tenkinti visiškai.

1652. Priteisti solidariai iš atsakovų M. J. (a/k ( - ) ir R. Š. (a/k ( - ) 60 220,37 Lt (šešiasdešimt tūkstančių du šimtus dvidešimt litų 37 ct) žalos atlyginimui bei 5 proc. procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 60 220,37 Lt sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-03-22) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

1663. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovų M. J. (a/k ( - ) ir R. Š. (a/k ( - ) lygiomis dalimis po 903,31 Lt (devynis šimtus tris litus 31 ct) žyminio mokesčio.

1674. Iki sprendimo įvykdymo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-22 byloje priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria areštuotas atsakovams priklausantis turtas.

168Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teiso teisėjas Jonas Stubrys,... 2. sekretoriaujant Erikai Andrulienė,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui V. K., neatvykus atsakovams: M. J. ir atsakovui... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai... 7. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2012-05-14 BUAB „Reklamis“ pateikė... 8. Šiaulių apygardos teismas 2012-06-21 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 9. Bankroto administratoriui UAB „RG Servisas“ buhalteriniai dokumentai ir... 10. Šiaulių apygardos teismas 2012-09-04 išdavė vykdomąjį raštą dėl... 11. Šiaulių apygardos teismas 2012-12-13 nutartimi buvusiam įmonės vadovui M.... 12. Bankroto administratorius 2012-11-05 kreipėsi į Šiaulių apygardos... 13. Šiaulių apygardos teismas UAB „RG Servisas“ bankroto byloje Nr.... 14. Ieškovas remiasi tuo, kada pagal VĮ „Registrų centras“ 2012-07-11... 15. Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ pateiktu įmonės akcininkų... 16. Taigi, vadovaujantis pateiktais rašytiniais įrodymais, atsakovai, įmonei... 17. Ieškovas remiasi ĮBĮ 8 str. 1d. kur nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir... 18. Kaip minėta, įmonės direktoriaus pareigas iki pareiškimo dėl bankroto... 19. Ieškovas teigė, kad CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog juridinio... 20. Ieškovas nurodė, jog Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad... 21. Be to pažymėjo, jog įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę... 22. Ieškovas teigė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad... 23. Papildomai akcentavo ir tai, jog nors visuotinai pripažįstama, kad Akcinė... 24. Ieškovas teigė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei dėl... 25. Ieškovas nurodė, jog Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad... 26. Ieškovas teigė, kad CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis... 27. Paminėtina, jog sutinkamai su CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti... 28. Taip pat ieškovas ieškinio pateikimo teismui metu prašė teismo atsakovų... 29. Tuo pačiu pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 3 d.... 30. Taigi, vadovaujantis išdėstytu, teigė, kad atsakovams taikytinos laikinosios... 31. Ieškovas taip pat prašė atsakovams nepateikus atsiliepimų ar... 32. Informavo teismą, kad byla per advokatą nebus vedama. Atsakovams pasiūlius... 33. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą teisinį bei faktinį pagrindą... 34. 1. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti 60.220,37 Lt sumai... 35. 2. Priteisti solidariai iš atsakovų M. J. ir R. Š. 60.220,37 Lt bei 5 proc.... 36. 3. Priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas... 37. 4. Nurodė, kad nepavykus įteikti atsakovams procesinių dokumentų jų... 38. 5. Sutikus ikiteisminio tyrimo tarnyboms, prijungti prie bylos baudžiamosios... 39. Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais... 40. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pakartojo procesiniame dokumente... 41. Atsakovai nepateikė teismui į bylą atsiliepimų ir nenurodė savo... 42. Atsakovui M. J. teismo šaukimas įteiktas tinkamai, tačiau jis į 2013-05-20... 43. Atsakovui R. Š. teismo šaukimas įteiktas viešo skelbimo būdu, tačiau ir... 44. Teismas tenkino ieškovo prašymą ir 2013-03-22 nutartimi areštavo atsakovams... 45. Teismas 2013-06-10 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą.... 46. Atsakovui M. J. ir R. Š. teismo šaukimas įteiktas viešo skelbimo būdu,... 47. Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.... 48. Teismas byloje nesant atsakovų atsikirtimų plačiai pasisako dėl šalių... 49. Be to tarp šalių kilęs ginčas siejasi ne tik su civilinės teisės... 50. Dėl atsakovo bendrovės vadovo statuso valdymo organų sistemoje.... 51. Bendrovės administracijos vadovo pareigos susijusios su didele atsakomybe.... 52. Bendrovės vadovo atsakomybė glaudžiai susijusi su bendrovės vadovo, kaip... 53. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 254 straipsnyje... 54. Iki naujos ABĮ redakcijos įsigaliojimo jau buvo susiformavusi vienoda teismų... 55. Todėl aukščiau paminėta naujoji Akcinių bendrovių įstatymo nuostata turi... 56. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB RG Servisas juridinių asmenų registre... 57. Dėl bendrovės vadovo atsakomybės pagrindų.... 58. Neteisėtais vadovo veiksmais bendrovei paprastai padaroma turtinė žala. Ji... 59. Bendrovės administracijos vadovo civilinė atsakomybė už bendrovei padarytą... 60. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmiausia, bendrovės vadovas atsako tik už... 61. Bendrovės administracijos vadovo atsakomybės pagrindus sąlygiškai (CK 2.87... 62. a) įstatymų pažeidimas;... 63. b) bendrovės vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimas;... 64. c) aplaidus elgesys, kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir... 65. Įstatymų pažeidimas pareigos teikti teisingą informaciją ir duomenis... 66. Įstatymai tiesiogiai nurodo, kad administracijos vadovas atsakingas už tai,... 67. Nors ABĮ atsisakyta straipsnių, nustatančių valdymo organų narių teisių... 68. Pirmiausia, CK 2.87 str. 3 dalis nustato, kad bendrovės vadovas privalo vengti... 69. Antra, bendrovės vadovas negali naudoti bendrovės turto ar informacijos... 70. Trečia, bendrovės vadovas privalo laikytis konfidencialumo pareigos, kuri, be... 71. Ketvirta, administracijos vadovas, tvarkydamas bendrovės reikalus, privalo... 72. Tačiau aplaidus elgesys yra tik vienas CK nustatytos pareigos veikti... 73. Ginčo atveju būtina nustatyti ar vadovo veiksmai atitiko atidumo ir... 74. Tuo pačiu teismas vertina, ar vadovo veiksmai buvo sąžiningi (lot. bona... 75. Nagrinėjant pagal byloje nustatytus faktus, ar vadovas (atsakovai) elgėsi... 76. Pagal byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad vadovų (abiejų... 77. Iš byloje esančių juridinių faktų matyti, kad bendrovė dėl abiejų... 78. Pastebėtina, kad kiekvienas vadovas privalo aktyviai, profesionaliai,... 79. Aplaidumas, kaip pareigos elgtis protingai ir sąžiningai pažeidimas, gali... 80. 1) pernelyg didelių (bendrovė finansiškai nepajėgi tokių mokėti) ar... 81. 2) tinkamo bendrovės apskaitos ir atskaitomybės tvarkymo neužtikrinimas,... 82. 3) įsipareigojimų priėmimas tinkamai neįvertinus bendrovės galimybių,... 83. 4) nesirūpinimas bendrovės darbuotojų parinkimu ir darbo kontrole, tai yra... 84. 5) nepakankama turimos informacijos analizė prieš priimant sprendimą arba... 85. 11) bet koks neapdairumas ar nesidomėjimas arba nepakankamas domėjimasis... 86. Būtent ieškovas ieškinyje ir nurodė aukščiau paminėtas aplinkybes, kaip... 87. CK 6.246 straipsnyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda... 88. Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, teigtina, kad, vertinant bendrovės ir... 89. Kadangi ieškovas pateiktu ieškiniu kelia bendrovės vadovų civilinės... 90. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų taikymo atsakovams.... 91. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė,... 92. Kaip jau aukščiau minėta teisės literatūroje nurodoma, kad civilinės... 93. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti tik esant tam... 94. Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, kaltė yra preziumuojama (CK... 95. Pirmiausia, neteisėti veiksmai yra viena iš bendrųjų civilinės... 96. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl vadovo elgesio standarto ir... 97. Vadinasi, kad būtų konstatuoti vadovo neteisėti veiksmai ir atsirastų jo... 98. Kita civilinės atsakomybės sąlyga yra susijusi su kalte. CK 6.248 str. 1... 99. Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, kaltė yra preziumuojama (CK... 100. Kadangi kaltė yra preziumuojama, patys bendrovės vadovai, siekdami išvengti... 101. Lietuvos CK 6.248 str. 1 dalis nustato, kad tam tikrais atvejais civilinė... 102. Trečioji civilinės atsakomybės sąlyga yra priežastinis ryšys. Sutariama,... 103. Lietuvos CK 6.247 straipsnyje įtvirtintas priežastinio ryšio būtinumas ir... 104. LAT formuoja praktiką, kad nustatant priežastinį ryšį reikia įvertinti... 105. Priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą turi... 106. Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga yra žala. Pagrindinė civilinės... 107. CK 6.249 str. 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba... 108. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė nesibaigia ir bendrovei iškėlus... 109. Kai kuriose užsienio valstybėse sukurta ir speciali deliktų rūšis, kai... 110. Taigi įstatymas nustato pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo... 111. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo... 112. Dėl atsakovo M. J. ir R. Š. kaip bendrovės vadovų ir akcininkų... 113. Jau minėta, kad bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai M. J. ir R. Š. ne... 114. Pagal bendrąją taisyklę ribotos atsakomybės juridinių asmenų dalyviai už... 115. a) prievoliniame santykyje jo šalimi - skolininku (CK 6.1 str.) yra pats... 116. b) juridinis asmuo pagal savo prievoles atsako jam nuosavybės teise ar... 117. c) kreditoriaus atžvilgiu juridinio asmens dalyvis yra trečiasis asmuo, kuris... 118. Tačiau Lietuvos Respublikos teisėje iš esmės nustatytos tik dvi nurodyto... 119. a) juridinis asmuo ir jo dalyvis gali atsakyti vienas už kito prievoles, kai... 120. b) pagal juridinio asmens prievoles gali atsakyti juridinio asmens dalyviai,... 121. Būtent ieškovas ieškinyje kelia bendrovės dalyvių (atsakovų M. J. ir R.... 122. Pastebėtina, kad CK 2.50 str. 3 dalies norma susideda iš šių elementų:... 123. a) hipotezės - kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio... 124. b) dispozicijos - juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų;... 125. c) sankcijos - juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę... 126. a) užtikrina sąžiningų kreditorių teisių apsaugą;... 127. b) užtikrina viešosios teisės įtvirtintų reikalavimų laikymąsi;... 128. c) užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą.... 129. Todėl kalbant apie uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcininko atsakomybę... 130. Kaip jau teismas yra nurodęs kiekvienas akcininkas turintis atitinkamą... 131. Iš byloje esančių įrodymų teismui būtų ir teisinis pagrindas išvadai,... 132. Teismui nustačius juridinio asmens dalyvių vien veiksmų nesąžiningumą,... 133. Pastebėtina, tam, kad kiltų akcininko atsakomybė, teismui tereikia... 134. Svarbu tai, kad kaip jau teismas yra nurodęs, kai kuriais atvejais akcininko... 135. Skirtingai negu valdymo organų narių, bendrovės akcininko atsakomybė ir... 136. Tačiau pripažintina, kad bendrovės akcininką, kuris visiškai kontroliuoja... 137. Teismas jau yra nurodęs, kad vertinant ar rūpestingas, apdairus ir protingas... 138. Todėl darytina išvada, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ir dėl... 139. Tokiu atveju juridinio asmens dalyvių atsakomybė būtų subsidiari. Tačiau... 140. Tačiau kaip jau teismas irgi yra nurodęs, šių atsakovų atžvilgiu galima... 141. Dėl solidarios bendraatsakovių atsakomybės.... 142. Atskirai pažymėtina, jog solidariąją prievolę gali nustatyti ne tik... 143. Ieškovo teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba... 144. Dalinės prievolės atveju skolininkai privalo įvykdyti prievolę lygiomis... 145. Pažymėtina, kad teisės doktrinoje laikoma, jog solidariai skolininkų... 146. Taigi, atsižvelgiant į paminėtus motyvus bei sistemiškai aiškinant CK 6.6... 147. Pažymėtina, jog šios nuostatos yra laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje... 148. Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo.... 149. Remiantis šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais ir juose nurodytomis... 150. Leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik šalių ir trečiųjų asmenų... 151. Įrodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesą... 152. Laisvo įrodymų vertinimo esmė ta, kad teismo neriboja jokie formalūs... 153. Be to, pastaruoju metu civilinio proceso doktrinoje pabrėžiami kiti,... 154. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi... 155. Atskirai pastebėtina, kad ieškovas negalėjo pateikti teismui į bylą... 156. Teismo nuomone, ieškovas įrodė civilinės atsakomybės sąlygas dėl 60... 157. Teismo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, atsakovams minėtą... 158. Dėl procesinių palūkanų priteisimo.... 159. Iš atsakovų priteistinos ieškovui ir 5 proc. dydžio metinės procesinės... 160. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių... 161. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį iš atsakovų lygiomis dalimis į... 162. Iki sprendimo visiško įvykdymo paliktina galioti atsakovų atžvilgiu pagal... 163. Teismas, vadovaujantis išdėstytu, CPK 259 str., 260 str., 270 str.,... 164. 1. Ieškovo BUAB RG Servisas ieškinį atsakovams M. J. ir R. Š. tenkinti... 165. 2. Priteisti solidariai iš atsakovų M. J. (a/k ( - ) ir R. Š. (a/k ( - ) 60... 166. 3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas... 167. 4. Iki sprendimo įvykdymo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo... 168. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...