Byla eA-1420-552/2016
Dėl įsakymo dalies panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – valstybės įmonei Valstybės žemės fondui ir akcinei bendrovei „Amber Grid“ dėl įsakymo dalies panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėja T. V. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 36VI-(14.36.2.)-1057 „Dėl servituto nustatymo T. V. žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio Rietavo savivaldybės ( - ) seniūnijos ( - ) kaime“ (toliau – ir Įsakymas) 2.4 punktą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Pareiškėja paaiškino, kad Įsakymu buvo nustatytas žemės servitutas, o ginčijamu Įsakymo 2.4 punktu buvo nustatyta vienkartinė 3 744 Lt kompensacija už servituto nustatymą. Pareiškėja nurodė, kad su akcine bendrove „Amber Grid“ (toliau – ir Bendrovė) buvo tariamasi dėl servituto sutarties sudarymo, sutartyje numatant kompensacijos sumą 11 427,00 Lt. Pareiškėja teigė neprieštaraujanti servituto nustatymui, tačiau nesutiko su Įsakyme nurodytu kompensacijos dydžiu bei jos vienkartiniu, o ne periodiniu pobūdžiu.

7Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsakovas paaiškino, kad pagal Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (toliau – ir Servitutų nustatymo taisyklės) 10 punktą, Tarnybos skyrius nėra įpareigojamas perskaičiuoti nustatytą kompensacijos dydį. Šį dydį nustato teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – ir Fondas) atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus inžinierė, vadovaudamasi vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (toliau – ir Metodika) 2014 m. sausio 9 d. parengė Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktą Nr. 680700030006A ir Vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą Nr. 680700030006B. Metodikoje numatytas bendras visos kompensacijos dydžio apskaičiavimas, kuris gali būti išmokamas per vieną kartą arba atskirais periodiniais mokėjimais, tačiau nepriklausomai nuo mokėjimo būdo kompensacijos dydis nesikeičia.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Amber Grid“ atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Metodikoje įtvirtintos formulės numato bendrą kompensacijos dydžio apskaičiavimą pagal faktinius skaičiavimo metu būtinus įvertinti duomenis, o jokie kintami dydžiai, kurių pagalba būtų įvertinami žemės sklypo savininko praradimai ateityje, kompensacijų skaičiavimo formulėse nenumatyti. Bendrovė atkreipė dėmesį į tai, jog net ir panaikinus skundžiamą Įsakymo punktą, Tarnyba neturėtų teisinio pagrindo savarankiškai perskaičiuoti pareiškėjai išmokėtinos kompensacijos dydžio, nes teisės aktai nesuteikia Tarnybai tokios teisės. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Bendrovės pasiūlymas galiojo su sąlyga, kad tarp pareiškėjos ir akcinės bendrovės „Amber Grid“ bus sudaryta ir notariškai patvirtinta sutartis dėl servituto nustatymo. Stengdamasi pasiekti susitarimą su pareiškėja ir užkirsti kelią ateityje tarp šalių galintiems kilti ginčams, Bendrovė už servituto nustatymą pasiūlė pareiškėjai 30 procentų didesnę vienkartinę kompensaciją nei buvo nustatyta Fondo. Taip pat pareiškėjai buvo pasiūlyta 6 560 Lt kompensacija už magistralinio dujotiekio specialios apsauginės zonos žemės sklype nustatymą.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Įsakymo 2.4 punktą ir įpareigojo Tarnybą toje dalyje priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatose įtvirtintus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus atitinkantį įsakymą (įsakymo papildymą).

15Teismas konstatavo, kad servituto nustatymo teisėtumas nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijamas, todėl šioje byloje sprendė klausimą tik dėl kompensacijos už servitutą dydį ir jos vienkartį pobūdį.

16Teismas rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Servitutų nustatymo taisyklių 16 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir konstatavo, kad iš Įsakymo turinio matyti, jog jame nėra nurodyta, kokiais objektyviais duomenimis (faktais) remiantis jis buvo priimtas, neaptartas konkretus teisinis reguliavimas.

17Teismas akcentavo, kad nei Įsakymo įžanginėje dalyje, nei kitose Įsakymo dalyse nėra nurodyta, kad Tarnybos skyrius, priimdamas šį individualų administracinį aktą, rėmėsi kokiais nors konkrečiais pagal Metodiką parengtais aktais. Įsakyme nenurodyta, kad prie jo pridedami kokie nors priedai, todėl visi objektyvūs faktiniai duomenys turėjo būti nurodyti pačiame Įsakyme. Teismas pabrėžė, kad bet koks nuosavybės teisių ribojimas (o tokio pobūdžio priemonė yra ir žemės servitutas) neturi prieštarauti konstituciniam nuosavybės teisės reguliavimui. Taikant nuosavybės teisių ribojimą, esminiais klausimais lieka ne tik konkretaus ribojimo taikymo prielaidų tenkinimas (dėl kurio nagrinėjamu atveju ginčo nėra), bet ir tinkamas (ekvivalentis) iš ribojimų kylančios žalos kompensavimas. Teismas akcentavo, kad nuosavybės ribojimo patiriamų nuostolių tinkamo (proporcingo) kompensavimo prasme, suinteresuotam asmeniui svarbu žinoti ne tik bendrą kompensuotiną nuostolių sumą (kompensacijos dydį), bet ir tai, kaip konkrečiai ji buvo apskaičiuota, t. y. ne tik tai, kokiu teisės aktu vadovaujantis buvo atliktas apskaičiavimas, bet ir kaip konkrečiai buvo įvertinta sunaikintų pasėlių, sodinių, iškirsto miško rinkos vertė ir nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, praradimo; kokie konkrečiai duomenys buvo naudoti, taikant teisės aktuose nustatytas formules.

18Teismas rėmėsi Metodikos 3 punktu ir pažymėjo, kad nuostolių apskaičiavimo funkcija yra pavesta teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjui. Teismas nurodė, kad iš Įsakymo turinio nėra aišku, kas buvo šio dokumento rengėjas, t. y., kas konkrečiai atliko nuostolių dėl servituto nustatymo skaičiavimus.

19Teismas nustatė, kad detalius nuostolių skaičiavimus, kurių pagrindu vėliau buvo priimti kompensacijos už sunaikinamus pasėlius apskaičiavimo bei vienkartinės kompensacijos apskaičiavimo aktai, atliko Fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius, tačiau jo parengtas detalus vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, apskaičiavimo išrašas sklypui Nr. 680700030006, esantis išmokėtino kompensacijos dydžio nustatymo pagrindu, pareiškėjai nebuvo išsiųstas kartu su Įsakymu. Teismas pažymėjo, kad būtent šiame detaliame kompensacijos apskaičiavimo dokumente nurodyti faktiniai duomenys, kuriais remiantis buvo atliktas skaičiavimas, nurodyti skaičiavimui naudoti koeficientų ir rodiklių duomenys bei jų šaltiniai. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja neteko galimybės šio apskaičiavimo (kaip įsakymo sudėtinės dalies) pagrįstumo ir teisėtumo ginčyti teisme, todėl net ir patenkinus pareiškėjos skundo reikalavimą bei panaikinus ginčijamą Įsakymo punktą, pareiškėjos galimai pažeistos teisės tokiu būdu nebūtų apgintos.

20Teismas sprendė, kad Įsakymo turinio trūkumai yra esminiai, t. y. sukliudę pareiškėjai įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, todėl Įsakymo 2.4 punktą panaikino kaip neteisėtą dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą ir Tarnybą įpareigojo šioje dalyje priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį (objektyviais duomenimis (faktais) pagrįstą) įsakymą (jo papildymą).

21Teismas pažymėjo, kad pareiškėja skunde prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė teismui prašomos priteisti išlaidų sumos, išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo dokumentų, todėl nurodė, kad toks prašymas gali būti teismui pateiktas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

22Atsižvelgęs į tai, kad nebuvo tenkintas Bendrovės prašymas atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, teismas konstatavo, jog nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos, būtinos atsirasti Bendrovės teisei į išlaidų atlyginimą, todėl prašymo netenkino.

23III.

24Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

25Atsakovas pabrėžia, kad veikė savo kompetencijos ribose, į Įsakymą įtraukė visas būtinas Taisyklių 16 punkte reglamentuotas tokio sprendimo sudedamąsias dalis. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Įsakymas pareiškėjai buvo išsiųstas kartu su Tarnybos skyriaus 2014 m. birželio 26 d. lydraščiu Nr. 36SD-14(14.36.101)-1779 (vadovaujantis Žemės įsakymo 23 straipsnio 5 dalimi). Tarnybos skyrius pareiškėjai kartu su Įsakymu išsiuntė ir priedus, t. y. Žemės sklypo su nustatytomis specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis bei servitutu planą, VĮ Žemės sklypo su nustatytomis specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis bei servitutu planą, VĮ Valstybės žemės fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus inžinierės 2014 m. sausio 9 d. parengtus aktus, energetikos ministro 2014 m. birželio 11 d. įsakymą. Atsakovas daro išvadą, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjai buvo siųsti visi reikiami dokumentai, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad pareiškėja nebuvo su jais supažindinta. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymi, kad pareiškėjai buvo išsiųsti visi aktai, nustatyti teisės aktuose, susiję su jos teisėmis ir pareigomis, nustatant servitutą. Atsakovas paaiškina, kad Tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota Metodikoje, kurioje numatyti tik du kompensacijos apskaičiavimo aktai, t. y. kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktas ir vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servituto, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktas. Atsakovas pabrėžia, kad detalus vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, apskaičiavimo aktas nėra nustatytas jokiais teisės aktais. Atsakovas nurodo, kad detalus kompensacijos apskaičiavimo aktas atlieka tik pagalbinę funkciją priimant kompensacijos nustatymo aktus, jis nesukelia jokių teisių ar pareigų. Detalusis apskaičiavimo aktas yra tarpinis dokumentas prieš priimant aktą, sukeliantį teises ir pareigas pareiškėjai. Atsakovo teigimu, pareiškėja skunde nenurodė jokių Įsakymo 2.4 punkto neteisėtumo motyvų, neginčijo Įsakymo 2.4 punkte numatytos vienkartinės kompensacijos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo, nenurodė jokių teisės aktų, kurių pažeidimas galėjo būti padarytas nustatant kompensacijos dydį, bei jokių teisinių motyvų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad Įsakymo 2.4 punktas yra naikintinas. Atsakovas pažymėjo, kad Servitutų nustatymo taisyklės įpareigoja sprendime dėl servituto nustatymo nurodyti mokamos kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus, o ne pačiame priimame sprendime pagrįsti, kodėl buvo pasirinkta vienkartinė ar periodinė kompensacija.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Amber Grid“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

27Bendrovės manymu, teismas nepagrįstai sprendė pareiškėjos keliamus kompensacijos apskaičiavimo būdo pagrįstumo klausimus. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja su kompensacijos už jos žemės sklype administraciniu aktu nustatytą servitutą dydžiu bei apskaičiavimu buvo supažindinta dar 2014 metų vasario mėnesį, t. y. beveik prieš pusę metų iki Įsakymo priėmimo. Kompensacijos apskaičiavimo aktų pagrindu tarp Bendrovės ir pareiškėjos 2014 m. gegužės mėnesį vyko derybos dėl servituto nustatymo notarine sutartimi, kurioje siūlomas kompensacijos pareiškėjai dydis buvo pagrįstas Fondo parengtais kompensacijos apskaičiavimo aktais. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad derybų dėl sutarties, kuria būtų nustatomas servitutas, metu pareiškėja nereiškė jokių abejonių dėl kompensacijos dydžio, t. y. ne tik dėl 30 procentų didesnės Bendrovės siūlytos kompensacijos, bet ir dėl 3 744 Lt Fondo apskaičiuotos kompensacijos dydžio. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja, siekdama išsiaiškinti pagal kokius konkrečius duomenimis apskaičiuotas 3 744 Lt kompensacijos dydis, galėjo kreiptis į Bendrovę, Fondą ar Tarnybą dėl detalaus kompensacijos išaiškinimo, tačiau tokia galimybe nesinaudojo. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos skunde nėra teiginių apie tai, jog kompensacija apskaičiuota netinkamai, panaudotas netinkamas kompensacijos apskaičiavimo būdas, skaičiavimai atlikti pagal nepagrįstus duomenis. Bendrovės manymu, pareiškėja šioje byloje galėjo ginčyti tiek Tarnybos įsakymo pagrįstumą, tiek tarpinių aktų, kurių pagrindu priimtas Tarnybos įsakymas, pagrįstumą. Bendrovė pažymi, kad kompensacijos apskaičiavimo išrašas nei Metodikoje, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtintas. Toks išrašas yra Fondo sukurtas darbinis dokumentas, tiesiogiai nesukeliantis teisinių pasekmių pareiškėjai. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, teismo sprendime padaryta nepagrįsta išvada, jog pareiškėjai buvo užkirtas kelias kompensacijos apskaičiavimo pagrįstumą ir teisėtumą ginčyti teisme. Bendrovė pabrėžia, kad pareiškėja nereiškė abejonių kompensacijos apskaičiavimo būdui. Bendrovės manymu, teismas sprendimu ėmėsi Įsakymo vertinimo, atsižvelgiant į tai, kaip konkrečiai Tarnybos įsakyme atsispindi kompensacijos apskaičiavimas, todėl pažeidė rungimosi principą. Bendrovė pažymi, kad pareiškėja nenurodė jokių motyvų ar argumentų, jog kompensacijos dydis yra apskaičiuotas netinkamai. Bendrovės teigimu, Tarnybos įsakymas ir su juo pareiškėjai pateikta informacija buvo pakankama tam, kad pareiškėja įvertintų kompensacijos apskaičiavimo pagrįstumą, kompensacijos dydį bei galėtų imtis įstatyme numatytų teisinių priemonių ginti savo galimai pažeistas teise. Įsakymas ir su juo pareiškėjai pateiktų Metodikoje numatytų aktų (tarpinių aktų) visuma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus bendruosius reikalavimus bei nesudaro sąlygų riboti pareiškėjos galimybę ginti savo nuosavybės teises.

28Pareiškėja T. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29Pareiškėja remiasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu ir pabrėžia, kad kiekviena Įsakymo dalis turėjo būti išdėstyta taip, kad jai būtų aiškus tokio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas. Pareiškėja nurodo, kad jai nėra aišku, kaip apskaičiuotas žalos dydis, jokiuose aktuose nenurodyti į žalos apskaičiavimo formules įvesti skaičiai ir šaltiniai, iš kurių šie skaičiai paimti, šių duomenų neįmanoma patikrinti. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad nėra aišku, kokių objektyvių duomenų (faktų) pagrindu priimtas Įsakymo 2.4 punktas. Pareiškėja daro išvadą, kad atsakovas Įsakymu nustatė kompensacijos dydį neįsitikinęs kompensacijos dydžio teisingumu, kadangi neturėjo tai padaryti reikalingų duomenų. Pareiškėjos manymu, informacija apie kompensacijos apskaičiavimą pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį turėjo būti pateikta, nes be jos pareiškėja negali įgyvendinti savo teisių.

30Pareiškėja pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose akcentuoja tai, kad ji visą laiką kėlė klausimą dėl apskaičiuotos kompensacijos dydžio, ginčijo Įsakymo 2.4 punktą ir šiuo aspektu.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV.

33Pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399) 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal tvarką, galiojusią iki 2016 m. liepos 1 dienos. Atitinkamai, išskyrus atskirai nurodytus atvejus, šiame baigiamajame teismo akte remiamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, galiojusia iki minėto pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.

34Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2)-1057 (b. l. 6-7) 2.4 punkto, kuriuo nurodyta 3 744 Lt (1 084,33 Eur) dydžio vienkartinė kompensacija pareiškėjai dėl žemės servitutų nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

35Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pareiškėjos skundą tenkino, panaikino atsakovo Įsakymo 2.4 punktą ir įpareigojo Tarnybą toje dalyje priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatose įtvirtintus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus atitinkantį įsakymą (įsakymo papildymą).

36Atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

37Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu yra nustatyti bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (pvz., 2012 m. balandžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, be kita ko, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją. Reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą yra taikomas visose viešojo administravimo srityse (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013).

38Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

39Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

40Be to, būtina pabrėžti, jog esant poreikiui, su viešojo administravimo sistemos subjekto sprendimu (bendrine prasme) turi būti įstatymų nustatyta tvarka pateikiamas ne tik pats individualus teisės aktas, bet ir susiję dokumentai, grindžiantys individualiame teisės akte priimamą sprendimą, tam, kad būtų galima pasinaudoti teismine gynyba ir tas pasinaudojimas teismine gynyba būtų operatyvus. Viešojo administravimo subjekto vykdoma administracinė procedūra ir jos išdavoje priimtinas sprendimas (bendrine prasme) suteikia galimybę matyti, koks klausimas buvo iškeltas viešojo administravimo subjektui, kaip vyko pati procedūra, kokia medžiaga buvo tiriama, kokiais teisės aktais remtasi priimant sprendimą, kokia galutinė išvada bei kokie argumentai nulėmė šią išvadą. Ir visa tai turi atsispindėti aiškiai bei tiksliai sprendime, kad suinteresuotas asmuo ne tik galėtų dokumentą suprasti, bet ir pasinaudoti teismine gynyba, jei nesutiktų su viešojo administravimo sistemos subjekto priimtu patvarkymu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-146/2012).

41Pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamą Įsakymo dalį, konstatavęs, kad Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, t. y. jame nėra nurodyta, kokiais objektyviais duomenimis (faktais) remiantis jis buvo priimtas, neaptartas konkretus teisinis reguliavimas, nenurodyta, kad Tarnybos skyrius, priimdamas Įsakymą, rėmėsi kokiais nors konkrečiais pagal Metodiką parengtais aktais, iš Įsakymo turinio nėra aišku, kas konkrečiai atliko nuostolių dėl servituto nustatymo skaičiavimus, todėl, teismo vertinimu, pareiškėja neteko galimybės kompensacijos sumos pagrįstumo ir teisėtumo ginčyti teisme.

42Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad pareiškėja paties servituto nustatymo administraciniu aktu neginčija, tačiau nesutinka su nuostolių atlyginimo dydžiu ir vienkartiniu kompensacijos pobūdžiu. Pareiškėja savo nesutikimą argumentuoja tuo, kad Bendrovės atsiųstoje tipinėje servituto sutartyje buvo numatyta 11 427 Lt (3 309,48 Eur) kompensacija, tačiau servitutą nustačius administraciniu aktu, jai buvo paskirta tik 3 744 Lt (1 084,33 Eur) kompensacija.

43Kaip matyti iš pareiškėjos pateikto jos advokato elektroninio susirašinėjimo su Bendrove, su pareiškėja buvo siekiama susitarti dėl servituto nustatymo ir kompensacijos išmokėjimo. Bendrovė 2014 m. birželio 3 d. elektroniniu paštu pareiškėjos advokatui atsiuntė Fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus 2014 m. sausio 9 d. Vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą Nr. 680700030006B (b. l. 13, 15), kuriame Bendrovė nurodė ranka įrašiusi 9 ir 10 punktus, juose išdėstant savo pasiūlymą pareiškėjai sutinkant sudaryti notarinę sutartį dėl servituto nustatymo. Kaip teisingai nurodo pareiškėja, Bendrovės pasiūlyta nuostolių atlyginimo suma pareiškėjai buvo didesnė nei Fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus nurodyta bendra patiriamų nuostolių suma (3 744 Lt) ir siekė 11 427 Lt dydį.

44Iš bylos medžiagos matyti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Ardynas“, magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai specialiojo plano rengėjas, 2014 m. birželio 5 d. raštu Nr. 7-144 (b. l. 43-44) Tarnybos Plungės ir Rietavo skyrių informavo apie tai, kad Bendrovė vykdo gamtinių dujų perdavimo sistemos plėtros projekto „Magistralinis dujotiekis Klaipėda-Kuršėnai“ (magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kiemėnai) pajėgumo didinimas), įtraukto į pirmąjį Europos Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą bei Vyriausybės 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1195 pripažinto valstybei svarbiu ekonominiu projektu, įgyvendinimo procesą, ir pridėjo, be kita ko, vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą (visiems žemės sklypams pagal pateiktus sąrašus) bei kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktus (visiems žemės sklypams pagal pateiktus sąrašus). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai su Bendrove nepavyko sudaryti notarinės sutarties, todėl Tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-1057 priimtas gavus Bendrovės 2014 m. birželio 12 d. prašymą, kuriuo Bendrovė, vadovaudamasi Servitutų nustatymo taisyklių 6.2, 8 ir 9 punktais, prašė nustatyti siūlomus žemės servitutus pagal magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai teritorijų planavimo dokumentą (Specialųjį planą), be kita ko, ir pareiškėjos žemės sklypui (b. l. 38-41). Kaip minėta, šioje byloje nekyla ginčas dėl servituto nustatymo administraciniu aktu, tačiau pareiškėjos netenkina Įsakyme nurodytas kompensacijos dydis.

45Santykiams dėl servituto nustatymo yra būdingas atlygintinumo principas, kuris reiškia, jog įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Atitinkamai, ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.129 straipsnis konkrečiai numato, jog įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalimi nustatyta, kad, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.

46Įgyvendinant šią teisės normą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 buvo patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika. Metodika reglamentuoja Tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimą (Metodikos 1 p.). Pažymėtina, kad Metodika yra pagalbinė priemonė, kuri leidžia nestabdyti tam tikros procedūros, nustatyti bent minimalius standartus atitinkantį kompensavimą. Bendro pobūdžio formulės pateikimas turi kitus tikslus nei apimti visus konkrečius turto vertės nustatymo ir nuostolių atlyginimo atvejus – tai preliminarus apskaičiavimas, leidžiantis vykdyti visuomenei svarbias procedūras paprastai ir efektyviai.

47Metodikos 3 punkte nurodyta, kad nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas. Nagrinėjamu atveju servitutas buvo nustatytas Tarnybos teritorinio skyriaus priimtu administraciniu aktu, o kompensacijos dydis nurodytas, remiantis Fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus atliktais skaičiavimais, įrašytais aktuose Nr. 680700030006A ir 680700030006B. Iš šių aktų matyti, kad jų forma atitinka Metodikos 1 ir 2 prieduose nurodytus Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akto ir Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akto formų pavyzdžius. Kaip ir numatyta Metodikos 2 punkte, aptariamuose aktuose numatyti paskaičiavimai nuostolių už sunaikinamus pasėlius, iškertamą mišką, nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Įsakymas priimtas, vadovaujantis, be kita ko, ir Metodika, kurioje detaliai įtvirtinta kaip teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas apskaičiuoja administraciniu aktu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimą.

48Iš byloje esančio Tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus 2014 m. birželio 26 d. rašto Nr. 36SD-(14.36.101)-1779 matyti, kad pareiškėjai kartu su Tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-1057 buvo siųsti ir Įsakymo priedai. Nors, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pačiame Įsakyme priedai nėra įvardinti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Įsakyme nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis, be kita ko, ir Metodika, o siunčiant pareiškėjai Įsakymą, kartu pridėti ir aktai Nr. 680700030006A bei 680700030006B. Pažymėtina, kad šie aktai atitinka Metodikos prieduose įtvirtintus tokių aktų pavyzdžius, juose yra pateikti kompensacijos apskaičiavimai, o nurodyta bendra pairiamų nuostolių suma atitinka Įsakymo 2.4 punkte įvardintą kompensacijos dydį pareiškėjai. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad Įsakyme nebuvo nurodyti prie jo pridedami priedai, nelaiko esminiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimu, sudarančiu pagrindą naikinti pareiškėjos skundžiamą Įsakymo dalį ir įpareigoti atsakovą priimti naują įsakymą šioje dalyje.

49Pažymėtina ir tai, kad iš Metodikos, kuria atsakovas rėmėsi priimdamas Įsakymą, bei pareiškėjai pateiktų Fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus aktų, kuriuose pateikti kompensacijos T. V. paskaičiavimai, matyti, jog kompensacijos dydį apskaičiavo valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra aišku, kas konkrečiai atliko nuostolių dėl servituto nustatymo skaičiavimus, nėra teisinga ir nesudaro pagrindo naikinti pareiškėjos skundžiamo Įsakymo dalį.

50Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas, administraciniu aktu nustatydamas servitutą ir kompensacijos dydį, vadovaujasi teisės aktais, pagal kuriuos kompensaciją apskaičiuoja ne viešpataujančio daikto savininkas (akcinė bendrovė „Amber Grid“), bet teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas (Metodikos 3 p.). Todėl pareiškėjai ir Bendrovei nepavykus susitarti dėl servituto nustatymo notarine sutartimi, servituto nustatymui administraciniu aktu Bendrovės anksčiau siūlytos sąlygos ir kompensacijos dydis pareiškėjai nebėra aktualūs. Pareiškėjos advokatui elektroniniu paštu Bendrovės siųstame Fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus 2014 m. sausio 9 d. akte Nr. 680700030006B ranka padaryti 9 ir 10 punktų įrašai yra Bendrovės iniciatyva padaryti akto papildymai, kurie, servitutą nustatant administraciniu aktu, neturi jokios teisinės reikšmės.

51Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nors nurodytas reguliavimas lemia, kad administraciniu aktu numatyta kompensacija turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant į Metodikos nuostatas, tačiau Metodikoje pateikti kompensacijos apskaičiavimo principai (formulė) neužkerta kelio asmeniui gauti teisingo, realaus atlyginimo dėl servituto nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, tiek kiek jų nepadengia Metodikos pagrindu nustatytas atlyginimas. Jei asmuo siektų įrodyti kitokį kompensacijos dydį negu numato Metodika, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles jis turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius realiai patiriamų nuostolių dydį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-24-492/2015). Aptartas teisinis reguliavimas lemia ir tai, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik pagal Metodikos nuostatas apskaičiuotos kompensacijos dydžio klausimas, o kitų nuostolių, kurie nepatenka į Metodikos reguliavimo sritį, atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2829/2014, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2955/2014).

52Atsižvelgusi į pirmiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas turi laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų ir savo priimamus sprendimus pagrįsti, tačiau nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai atsakovo priimto Įsakymo turinys ir kartu su juo pridėti dokumentai neapribojo jos galimybės ginčyti nustatyto kompensacijos dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai nesutinkant su kompensacijos dydžiu, paskaičiuotu pagal Metodikos nuostatas, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles, tenka pareiga paneigti šios kompensacijos apskaičiavimo teisingumą. Metodikos pagrindu apskaičiuotos kompensacijos dydis yra faktinė aplinkybė, kurią šalys privalo įrodinėti. Pažymėtina, kad specialių žinių pagalba gauti duomenys, turėtų būti paneigiami taip pat naudojant specialias žinias (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1091-492/2015).

53Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo nepagrįstą išvadą, jog atsakovo Įsakymo 2.4 punktas turi būti panaikintas ir atsakovas įpareigotas priimti naują įsakymą šioje dalyje, kuris atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatose įtvirtintus individualaus administracinio akto bendruosiuos reikalavimus atitinkantį įsakymą (įsakymo papildymą). Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas atsakovo įsakymas, atsižvelgiant į pareiškėjai atsakovo kartu su Įsakymu pateiktus dokumentus, negali būti laikomas iš esmės neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo, sudarančiu pagrindą tokį Įsakymą (jo dalį) panaikinti. Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino vien skundžiamo Įsakymo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui ir iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjos skundo argumentų dėl kompensacijos dydžio pagrįstumo, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl, siekiant garantuoti teisingo teismo sprendimo priėmimą, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, perduodant bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo, kadangi vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

54Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

55Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

56Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

57Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėja T. V. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį... 6. Pareiškėja paaiškino, kad Įsakymu buvo nustatytas žemės servitutas, o... 7. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 8. Atsakovas paaiškino, kad pagal Žemės servitutų nustatymo administraciniu... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Valstybės žemės fondas... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Fondo Kraštotvarkos ir... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Amber Grid“ atsiliepimu... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Metodikoje įtvirtintos... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu... 15. Teismas konstatavo, kad servituto nustatymo teisėtumas nagrinėjamoje byloje... 16. Teismas rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi,... 17. Teismas akcentavo, kad nei Įsakymo įžanginėje dalyje, nei kitose Įsakymo... 18. Teismas rėmėsi Metodikos 3 punktu ir pažymėjo, kad nuostolių... 19. Teismas nustatė, kad detalius nuostolių skaičiavimus, kurių pagrindu... 20. Teismas sprendė, kad Įsakymo turinio trūkumai yra esminiai, t. y. sukliudę... 21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja skunde prašė priteisti patirtas... 22. Atsižvelgęs į tai, kad nebuvo tenkintas Bendrovės prašymas atmesti... 23. III.... 24. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 25. Atsakovas pabrėžia, kad veikė savo kompetencijos ribose, į Įsakymą... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Amber Grid“ atsiliepimu... 27. Bendrovės manymu, teismas nepagrįstai sprendė pareiškėjos keliamus... 28. Pareiškėja T. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 29. Pareiškėja remiasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu ir... 30. Pareiškėja pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose akcentuoja tai, kad ji... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV.... 33. Pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 34. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo... 35. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,... 36. Atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 37. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu yra nustatyti bendrieji... 38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra... 39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad... 40. Be to, būtina pabrėžti, jog esant poreikiui, su viešojo administravimo... 41. Pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamą Įsakymo dalį,... 42. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad pareiškėja paties servituto nustatymo... 43. Kaip matyti iš pareiškėjos pateikto jos advokato elektroninio... 44. Iš bylos medžiagos matyti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Ardynas“,... 45. Santykiams dėl servituto nustatymo yra būdingas atlygintinumo principas,... 46. Įgyvendinant šią teisės normą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m.... 47. Metodikos 3 punkte nurodyta, kad nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto... 48. Iš byloje esančio Tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus 2014 m. birželio 26... 49. Pažymėtina ir tai, kad iš Metodikos, kuria atsakovas rėmėsi priimdamas... 50. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas, administraciniu aktu... 51. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nors nurodytas reguliavimas lemia, kad... 52. Atsižvelgusi į pirmiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia,... 53. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 54. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 55. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 56. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą... 57. Nutartis neskundžiama....