Byla 2-2113/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos civilinėje byloje pagal ieškovo „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl nuomos mokesčio, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ priteisti 337 270,31 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 32 790,03 Lt delspinigių, 35 942,99 Lt palūkanų ir 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, turtines teises bei lėšas ieškinio sumos ribose.

5Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir areštavo atsakovo kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą 406 003,33 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovo lėšas, esančias banko sąskaitose.

6Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarties, prašydamas ją panaikinti.

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi atsakovo UAB „Norfos mažmena“ atskirąjį skundą tenkino bei panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį, kuria buvo areštuotas atsakovo turtas.

8Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovo lėšas, neviršijant ieškinio sumos.

9Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovo atskirojo skundo netenkino bei ieškovui už piktnaudžiavimą procesine teise pateikti atskirąjį skundą paskyrė 2 000 Lt baudą. Teisėjų kolegija nutarties motyvuojamojoje dalyje dėl baudos paskyrimo nurodė, kad ieškovas atsakovo atžvilgiu yra pareiškęs eilę ieškinių bei atitinkamai pagal šiuos ieškinius iškeltose civilinėse bylose ieškovas yra pareiškęs eilę prašymų taikyti atsakovo turto areštą. Tose civilinėse bylose, kur pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovo turtas kelis šimtus kartų viršija ieškinio sumą, nusprendė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ar jas panaikino, ieškovas pateikė atskiruosius skundus, kurių esminiai argumentai yra beveik identiški. Nepaisant to, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1299/2011 ir 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1249/2011 atmetė beveik analogiškus ieškovo atskiruosius skundus, ieškovas 2011 m. birželio 8 d. pateikė ir šioje byloje atskirąjį skundą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas aplinkybes bei atsižvelgusi į tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo, turintis darbuotojų su teisiniu išsilavinimu, nusprendė, kad ieškovas, tendencingai reikšdamas eilę nepagrįstų atskirųjų skundų, kurių esminiai motyvai identiški, akivaizdžiai ir sąmoningai piktnaudžiavo procesine teise pateikti atskirąjį skundą, rodė nepagarbą teismui bei kitai šaliai ir sąmoningai veikė prieš greitą, ekonomišką ir teisingą procesą, dėl ko ieškovui paskyrė 2 000 Lt baudą (CPK 95 str. ir 106 str.).

10Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė prašymą panaikinti jam Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartimi paskirtą 2 000 Lt baudą. Nurodo, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 144 str. 1 d.), nes Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1308/2011 ir Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-859-567/2011 netenkino atsakovo UAB „Norfos mažmena“ atskirųjų skundų dėl pirmosios instancijos teismo atsakovo atžvilgiu pritaikyto turto arešto panaikinimo. Be to, atsakovo turtui turi būti pritaikytas areštas, nes atsakovas neturi nekilnojamojo turto, didžiąją dalį trumpalaikio turto sudaro prekės, skirtos perparduoti, atsakovo skolos tiekėjams yra didelės, atsakovas didžiąją dalį savo turto yra įkeitęs už kitų juridinių asmenų prievoles.

11Ieškovo prašymas dėl baudos panaikinimo netenkinamas.

12Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalimi, teismas gali paskirti byloje dalyvaujančiam asmeniui iki 20 000 Lt baudą, jei yra nustatoma, kad jis nesąžiningai pareiškė nepagrįstą atskirąjį skundą. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad, sprendžiant, ar byloje dalyvaujantis asmuo piktnaudžiavo procesine teise paduoti atskirąjį skundą, turi būti nustatytos dvi aplinkybės – atskirojo skundo nepagrįstumas bei byloje dalyvaujančios asmens, pareiškusio atskirąjį skundą, nesąžiningumas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje dalyvaujančio asmens nesąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. „Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus [...]. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-278/2010).

13Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovo atskirąjį skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos apeliacinis teismas tos pačios nutarties motyvuojamojoje dalyje dėl baudos ieškovui skyrimo pažymėjo, kad dar 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1299/2011 ir 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1249/2011 atmetė ieškovo atskiruosius skundus, kurių esminiai argumentai bei nurodytos faktinės aplinkybės buvo analogiški šioje civilinėje byloje ieškovo 2011 m. birželio 8 d. pateiktam atskirajam skundui. Ieškovas, teigdamas, kad teise pateikti atskirąjį skundą nepiktnaudžiavo, nurodė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartimi atsakovui pritaikytą turto areštą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai yra vienintelė Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria buvo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytas atsakovo turto areštas. Tuo tarpu eilėje kitų Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių buvo nuspręsta, jog taikyti atsakovo turto areštą, siekiant užtikrinti ieškovo galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymą, nėra tikslinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1577/2011, 2011 m. liepos 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1576/2011, 2011 m. birželio 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1571/2011, 2011 m. gegužės 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1299/2011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1249/2011, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1999/2010). Teisėjų kolegija įvertinusi faktą, kad visose, išskyrus vieną seniausiai priimtų Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių, buvo nustatyta, jog ieškovo argumentai, kuriais prašoma taikyti atsakovo turto areštą, yra nepagrįsti, taip pat atsižvelgusi į tai, kad ieškovas yra nuo 2005 m. ūkinę – komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, turintis verslo bei bylinėjimosi patirties, taip pat disponuojantis ekonominiais ištekliais, kurie suteikia galimybę pasinaudoti profesionalių teisininkų pagalba, daro išvadą, kad ieškovas suvokė, jog pagal susiformavusią teismų praktiką atsakovo turtui (pagal ieškovo nurodomus argumentus) areštas netaikytinas. Nepaisant to, ieškovas ir toliau tendencingai pateikinėjo nepagrįstus iš esmės tapačius atskiruosius skundus, įskaitant ir nepagrįsto iš esmės tapataus atskirojo skundo pateikimą šioje byloje. Toks ieškovo procesinis elgesys laikytinas akivaizdžiai nesąžiningu bei pripažintas piktnaudžiavimu procesine teise pateikti atskirąjį skundą, už ką ieškovui pagrįstai buvo paskirtą 2 000 Lt bauda (CPK 95 str.). Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ieškovo prašymo panaikinti baudą argumentą, kad vienintele Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo nuspręsta, jog atsakovo turtui taikytinas areštas (CPK 12 ir 178 str.).

14Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų, tų kategorijų bylose. Iš šio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimo darytina išvada, kad Lietuvos apeliacinio teismo nesaisto žemesnės instancijos teismų, įskaitant ir Vilniaus apygardos teismo, priimti procesiniai sprendimai. Šią aplinkybę neabejotinai suvokė ir ieškovas, kuris Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis turi nemažą bylinėjimosi teismuose patirtį bei galimybę naudotis profesionalių teisininkų pagalba. Todėl ieškovo prašymo panaikinti baudą argumentai, kad ieškovas manė jo atskirąjį skundą esant pagrįstu vien dėl to, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-859-567/2011 buvo nustatyta, jog atsakovo turtui taikytinas areštas, atmetami kaip nepagrįsti (CPK 12 ir 178 str.).

15Teisėjų kolegija dėl kitų ieškovo atskirojo skundo argumentų, kuriais ieškovas iš naujo įrodinėja būtinumą atsakovo turtui taikyti areštą, atskirai nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi, sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą procesine teise teisėtumo.

16Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas nepaneigė Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartimi nustatyto jo nesąžiningumo, naudojantis procesine teise pateikti atskirąjį skundą (CPK 12 str. ir 178 str.). Todėl teisėjų kolegija netenkina ieškovo prašymo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovui paskirtą 2 000 Lt baudą už nesąžiningą nepagrįsto atskirojo skundo pareiškimą (CPK 107 str.).

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 107 straipsniu ir 302 straipsniu,

Nutarė

18ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl baudos panaikinimo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai