Byla 2S-1501-480/2014
Dėl juridinių asmenų organų sprendimo teisėtumo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2083-752/2014 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui BSB „Lietuvos Medikas“ dėl juridinių asmenų organų sprendimo teisėtumo,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovės BSB „Lietuvos Medikas“ 2013-06-25 visuotinio susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta patvirtinti naują bendrijos įstatų redakciją, nustatant joje, kad valdybą sudaro 4 nariai, atšaukti iš valdybos narių V. Š., valdybos pirmininkei N. K. pavesti eiti ir bendrijos pirmininkės pareigas, įgalioti pirmininkę N. K. pateikti įstatus patvirtinti notarei ir įregistruoti VĮ Registrų centre. Ieškovas 2014-04-04 pateikė teismui prašymą, kuriuo papildomai prašė: 1) BSB „Lietuvos medikas“ 2013-06-25 Įstatus pripažinti negaliojančiais kaip neatitinkančius įstatymui; 2) priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) pareikalauti iš atsakovo pateikti rašytinius įrodymus dėl apmokėjimo už įstatų paruošimą ir jų notarinį tvirtinimą. Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo 2014-04-04 prašymą (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

4Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį. Ieškovas nurodo, kad BSB „Lietuvos medikas“ valdymo organai, remdamiesi įstatymo neatitinkančiais įstatais, gali, ir galimai jau pažeidė jo, kaip buto savininko bei bendrijos nario, teises. Įstatų pasirašymas, jų notarinis tvirtinimas ir įregistravimas Juridinių asmenų registre nėra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti spręsti įstatų pripažinimo negaliojančiais klausimą suinteresuoto asmens reikalavimu.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti 2014-04-04 ieškovo V. Š. pateiktą prašymą; prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir įrodymų išreikalavimo nutarė spręsti parengiamajame posėdyje; nustatė ieškovui 10 d. terminą pašalinti šioje nutartyje nurodytus naujai suformuluoto ieškinio reikalavimo trūkumus. Teismas nurodė, kad ieškovas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiais, kaip neatitinkančius įstatymui, BSB „Lietuvos medikas“ 2013-06-25 priimtus įstatus, sieja su jo teisių pažeidimu. Tačiau nei suformuluodamas tokį ieškinio reikalavimą, nei atskirajame skunde ieškovas nenurodė, kokias jo teises pažeidė (ar gali pažeisti) minėti bendrijos įstatai, taip pat nenurodė, ar šis reikalavimas yra savarankiškas, ar išvestinis, t.y. susijęs su byloje jau priimtu ieškinio reikalavimu dėl BSB „Lietuvos medikas“ 2013-06-25 visuotinio susirinkimo nutarimu patvirtinti naują bendrijos įstatų redakciją. Neišdėsčius šio reikalavimo faktinio pagrindo, nėra galimybės spręsti ir dėl mokėtino žyminio mokesčio, jo dydžio. Teismas nustatė ieškovui terminą šio ieškinio reikalavimo trūkumams pašalinti: t.y. aiškiai nurodyti, ar šis reikalavimas yra išvestinis ar savarankiškas, jei taip – nurodyti naujai reiškiamo reikalavimo faktinį pagrindą bei sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8I. V. Š. atskiruoju skundu (b. l. 21-23) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-04-30 nutartį dalyje dėl 10 d. termino nustatymo ieškovui pašalinti šioje nutartyje nurodytus naujai suformuluoto ieškinio reikalavimo trūkumus ir išaiškinimo ieškovui, kad nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, šis ieškinio reikalavimas bus laikomas nepaduotu. Apeliantas nurodo šiuos motyvus:

91. Teismas nutarimą naikinti 2014-04-14 nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti apelianto 2014-04-04 pateiktą prašymą, padarė priklausomą nuo sąlygos jei jis pašalins ieškinio reikalavimo trūkumus, kurie nebuvo nurodyti 2014-04-14 nutartyje. Teismas priėmė neleistiną sąlyginį sprendimą (CPK 267 str.).

102. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas turi sumokėti žyminį mokestį, nes butų savininkai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusiu su bendrijos veikla, nepriklausomai nuo to, ar reikalavimai yra savarankiški, ar išvestiniai (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d.).

113. Ieškinyje buvo nurodyta, kad bendrijos valdybos pirmininkė, pasiskelbusi save bendrijos pirmininke, pažeidė ne tik apelianto, bet ir visų bendrijos narių teisę rinkti ir būti išrinktiems į bendrijos valdymo organus (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 5 d. 2 p.). Todėl kartoti tai, kas buvo nurodyta ieškinyje, keliant naują ieškinio reikalavimą nėra būtina. Kol teismas nepriėmė sprendimo, kad apelianto teisės yra pažeistos, todėl atskirajame skunde buvo panaudotas žodis „galimai“.

12Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

13IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

15Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro apelianto skundžiamos nutarties dalies, kuria ieškovui nurodyta pašalinti trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškovas taip pat turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio (CPK 42 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. Lietuvos advokatūra, bylos Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje L. Č., kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008; kt.). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.). Taigi, tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą, t.y., aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas ir ieškinio dalyką – suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui, nes šie ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio visiškai neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. D. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2009; kt.). Nors ieškinio priėmimo stadijoje teismas nesvarsto ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, teismas privalo tikrinti ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka ieškinio turiniui keliamiems reikalavimams (CPK 135 str.).

17Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, tik esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-966/2009).

18Nagrinėjamu atveju 2014-04-04 teismui pateiktu prašymu ieškovas papildomai prašo BSB „Lietuvos medikas“ 2013-06-25 priimtus Įstatus pripažinti negaliojančiais kaip neatitinkančiais Įstatymui. Tačiau suformulavęs tokį papildomą prašymą, kaip iš esmės teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nenurodė, kokias jo teises pažeidė (ar gali pažeisti) minėti bendrijos įstatai, o taip pat nenurodė, ar šis reikalavimas yra savarankiškas, ar išvestinis, t. y. susijęs su byloje jau priimtu ieškinio reikalavimu dėl BSB „Lietuvos medikas“ 2013-06-25 visuotinio susirinkimo nutarimu patvirtinti naują bendrijos įstatų redakciją, t. y. ieškovas nenurodė papildomai pateikto reikalavimo jokių aplinkybių, kuriomis grindžia šį savo reikalavimą (faktinio ieškinio pagrindo). Nesutikdamas su šiais nutarties argumentais, apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog ieškinyje buvo nurodyta, kad bendrijos valdybos pirmininkė, pasiskelbusi save bendrijos pirmininke, pažeidė ne tik jo, bet ir visų bendrijos narių teisę rinkti ir būti išrinktiems į bendrijos valdymo organus (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 5 d. 2 p.), todėl kartoti tai, kas buvo nurodyta ieškinyje, keliant naują ieškinio reikalavimą, nėra būtina. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pradiniame ieškovo teismui 2013-12-09 pateiktame ieškinyje taip pat nėra išdėstyta jokių aplinkybių, kurios bent iš dalies pagrįstų jo papildomai pateiktą prašymą. Prašymo trūkumai, kai yra pateikiamas tik pats bendro pobūdžio ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas, jame nenurodant, ar tai visi įstatai neatitinka konkretaus įstatymo, ar atskiri įstatų punktai neatitinka vieno konkretaus ar skirtingų įstatymų reikalavimų), bet jame visiškai nėra nurodyta faktinio ieškinio pagrindo (aplinkybių, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas), laikytini esminiais ieškinio trūkumais, nes jie neleidžia suprasti pareikšto reikalavimo esmės ir jie negali būti pašalinami pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, ieškovui nustatė terminą tinkamam ieškinio pagrindo suformulavimui.

19Pirmosios instancijos teismas atkreipė ieškovo dėmesį į tai, jog neišdėsčius reikalavimo faktinio pagrindo, nėra galimybės spręsti dėl mokėtino žyminio mokesčio, jo dydžio. Nesutikdamas su šiais argumentais, atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad nepriklausomai nuo to, ar reikalavimai yra savarankiški, ar išvestiniai, butų savininkai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusiu su bendrijos veikla (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d.) ir apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems apelianto argumentams. CPK 83 straipsnio 1 dalyje nustatytas asmenų, atleidžiamų nuo žyminio mokesčio mokėjimo už teisme nagrinėjamus ginčus, sąrašas, tačiau jis nėra baigtinis (CPK 83 str. 1 d. 14 p.). Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrijos įstatai liečia esminius bendrijos veiklos klausimus, jais vadovaujamasi bendrijos veikloje, todėl reikalavimui dėl įstatytų pripažinimo negaliojančiais taikytina Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata.

20Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Akvilegija“ v. V. G., bylos Nr. 3K-3-244/2003, 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje L. Č., J. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.).

21Pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalį palikus iš esmės nepakeistą, ieškovui nustatytinas naujas terminas iki 2014 m. liepos 10 d. ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nustatytu terminu ieškovas turi aiškiai nurodyti faktinį papildomo prašymo (patikslinto ieškinio) pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia savo patikslintą reikalavimą) (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 135 str. 1 d. 2 p., 115 str. 2 d.). Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tikslų patikslinto ieškinio dalyko (t. y. reikalavimo) formulavimą (CPK 111 str. 2 d. 4 p., 135 str. 1 d. 4 p.).

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties dalį dėl naujai suformuluoto ieškinio reikalavimo trūkumų pašalinimo palikti iš esmės nepakeistą.

24Nustatyti ieškovui V. Š. naują terminą iki 2014 m. liepos 10 d. ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nustatytu terminu ieškovas turi aiškiai nurodyti faktinį papildomo prašymo (patikslinto ieškinio) pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia savo patikslintą reikalavimą).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,... 2. I.Ginčo esmė... 3. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti... 4. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi panaikino Kauno... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 8. I. V. Š. atskiruoju skundu (b. l. 21-23) prašo panaikinti Kauno apylinkės... 9. 1. Teismas nutarimą naikinti 2014-04-14 nutartį, kuria buvo atsisakyta... 10. 2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas turi sumokėti žyminį... 11. 3. Ieškinyje buvo nurodyta, kad bendrijos valdybos pirmininkė, pasiskelbusi... 12. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.... 13. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro apelianto skundžiamos... 16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso... 17. Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas,... 18. Nagrinėjamu atveju 2014-04-04 teismui pateiktu prašymu ieškovas papildomai... 19. Pirmosios instancijos teismas atkreipė ieškovo dėmesį į tai, jog... 20. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo... 21. Pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalį palikus iš esmės... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 23. Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties dalį dėl naujai... 24. Nustatyti ieškovui V. Š. naują terminą iki 2014 m. liepos 10 d. ieškinio...