Byla e2A-315-798/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Kazio Kailiūno ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. P., S. R., R. M., L. G., E. Ž., V. I., O. A. Ž., A. J. S., D. B., E. B., V. T. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. P., J. B., R. Č., J. I., A. R., D. M. K., S. R., R. M., L. G., K. Š., E. Ž., R. J., Z. V., V. V., V. I., E. M., G. Ž., Onos A. Ž., A. J. S., O. M., D. B., E. B., R. M., J. B., V. T. Š., I. K. ieškinį dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankas SNORAS, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai I. P., J. B., R. Č., J. I., A. R., D. M. K., S. R., R. M., L. G., K. Š., E. Ž., R. J., Z. V., V. V., V. I., E. M., G. Ž., O. A. Ž., A. J. S., O. M., D. B., E. B., R. M., J. B., V. T. Š., I. K. ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiomis:
    1. ieškovės I. P. ir atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) bankas SNORAS sudarytas 2011-05-03 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110503V990004 ir 2011-07-30 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110730U990002 bei taikyti restituciją – pripažinti I. P. sumokėtas pagal šias sutartis sumas (9 996,33 Lt ir 9 999,83 Lt) AB bankas SNORAS ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (toliau – IĮIDĮ);
    2. ieškovės J. B. ir atsakovės AB bankas SNORAS sudarytą 2011-04-01 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110401L990008 ir taikyti restituciją – pripažinti J. B. sumokėtas pagal šią sutartį sumas (2 998,18 Lt) AB bankas SNORAS ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ;
    3. ieškovės R. Č. ir atsakovės AB bankas SNORAS sudarytą 2011-07-14 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110714V990006 ir taikyti restituciją – pripažinti R. Č. sumokėtas pagal šią sutartį sumas (4 998,84 Eur) AB bankas SNORAS ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ;
    4. ieškovo J. I. ir atsakovės AB bankas SNORAS sudarytą 2011-07-08 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110708V990024 ir taikyti restituciją – pripažinti J. I. sumokėtas pagal šią sutartį sumas (24 991,25 Lt) AB bankas SNORAS ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ;
    5. ieškovo A. R. ir atsakovės AB bankas SNORAS sudarytą 2011-09-21 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110921V990009 ir taikyti restituciją – pripažinti A. R. sumokėtas pagal šią sutartį sumas (19 198,92 Lt) AB bankas SNORAS ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ;
    6. ieškovės D. M. K. ir atsakovės AB bankas SNORAS sudarytą 2011-09-08 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110908U990006 ir taikyti restituciją – pripažinti D. M. K. sumokėtas pagal šią sutartį sumas (8 098,76 Lt) AB bankas SNORAS ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ;
    7. ieškovės S. R. ir atsakovės AB bankas SNORAS sudarytas 2011-06-27 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110627K990003 ir 2011-10-15 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020111015K990006 bei taikyti restituciją – pripažinti S. R. sumokėtas pagal šias sutartis sumas (26 999,54 Lt ir 59 793,78 Lt) AB bankas SNORAS ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ;
    8. ieškovės R. M. ir atsakovės AB bankas Snoras sudarytą 2011-05-03 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110503P990002 ir taikyti restituciją – pripažinti R. M. sumokėtas pagal šią sutartį sumas (7 497,25 Lt) AB bankas Snoras ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ;
    9. ieškovės L. G. ir atsakovės AB bankas SNORAS sudarytas 2011-06-22 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110622L990007 ir 2011-09-21 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110921L990003 bei taikyti restituciją – pripažinti L. G. sumokėtas pagal šias sutartis sumas (9 998,67 Lt ir 15 999,10 Lt) AB bankas SNORAS ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ;
    10. ieškovės K. Š. ir atsakovės AB bankas SNORAS sudarytą 2011-05-14 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110514V990002 ir taikyti restituciją – pripažinti K. Š. sumokėtas pagal šią sutartį sumas (99 975 Lt) AB bankas SNORAS ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ;
    11. ieškovo E. Ž. ir atsakovės AB bankas SNORAS sudarytą 2011-10-15 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020111015K990004 ir taikyti restituciją – pripažinti E. Ž. sumokėtas pagal šią sutartį sumas (4 199,56 Eur) AB bankas SNORAS ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ;
    12. ieškovo R. J. ir atsakovės AB bankas SNORAS sudarytą 2011-07-13 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110713L990011 ir taikyti restituciją – pripažinti R. J. sumokėtas pagal šią sutartį sumas (299 930,10 Lt) AB bankas SNORAS ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ;
    13. ieškovės Z. V. ir atsakovės AB bankas SNORAS sudarytą 2011-05-21 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110521L990003 ir taikyti restituciją – pripažinti Z. V. sumokėtas pagal šią sutartį sumas (9 998,67 Lt) AB bankas SNORAS ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ;
    14. ieškovo V. V. ir atsakovės AB bankas SNORAS sudarytas 2011-03-10 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110310L990002, 2011-06-13 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110613L990001, 2011-07-13 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110713L990005 ir 2011-10-10 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020111010L990004 bei taikyti restituciją – pripažinti V. V. sumokėtas pagal šias sutartis sumas (999,79 Lt, 1 999,50 Lt, 999,77 Lt ir 999,90 Lt) AB bankas SNORAS ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ;
    15. ieškovo V. I. ir atsakovės AB bankas SNORAS sudarytą 2011-07-11 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110711V990002 ir 2011-07-28 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110728V990003 bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovo V. I. sumokėtas pagal šias sutartis sumas (29 993,01 Lt ir 2 999,95 Eur) AB bankas SNORAS ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ;
    16. ieškovo E. M. ir atsakovės AB bankas SNORAS sudarytą 2011-07-12 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110712T990002 ir taikyti restituciją – pripažinti E. M. sumokėtas pagal šią sutartį sumas (20 295,27 Lt) AB bankas Snoras ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ;
    17. ieškovės G. Ž. ir atsakovės AB bankas Snoras sudarytas 2011-05-30 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110530V990002 ir 2011-09-16 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110916V990019 bei taikyti restituciją – pripažinti G. Ž. sumokėtas pagal šias sutartis sumas (13 093,67 Lt ir 13 398,61 Lt) AB bankas SNORAS ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ;
    18. ieškovės O. A. Ž. ir atsakovės AB bankas SNORAS sudarytą 2011-05-25 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110525S990003 ir taikyti restituciją – pripažinti O. A. Ž. sumokėtas pagal šią sutartį sumas (4 999,92 Lt) AB bankas SNORAS ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ;
    19. ieškovo A. J. S. ir atsakovės AB bankas SNORAS sudarytą 2011-04-09 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110409U990001 ir taikyti restituciją – pripažinti A. J. S. sumokėtas pagal šią sutartį sumas (23 989,87 Lt) AB bankas SNORAS ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ;
    20. ieškovės O. M. ir atsakovės AB bankas SNORAS sudarytą 2011-05-26 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110526Z990006 ir taikyti restituciją – pripažinti O. M. sumokėtas pagal šią sutartį sumas (20 000 Lt) AB bankas SNORAS ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ;
    21. ieškovės D. B. ir atsakovės AB bankas SNORAS sudarytą 2011-04-15 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110415V990004 ir taikyti restituciją – pripažinti D. B. sumokėtas pagal šią sutartį sumas (49 988,15 Lt) AB bankas SNORAS ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ;
    22. ieškovės E. B. ir atsakovės AB bankas SNORAS sudarytą 2011-07-19 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110719K990022 ir taikyti restituciją – pripažinti E. B. sumokėtas pagal šią sutartį sumas (5 499,36 Lt) AB bankas SNORAS ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ;
    23. ieškovės R. M. ir atsakovės AB bankas SNORAS sudarytą 2011-07-23 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110723U990002 ir taikyti restituciją – pripažinti R. M. sumokėtas pagal šią sutartį sumas (9 998,83 Lt) AB bankas SNORAS ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ;
    24. ieškovo J. B. ir atsakovės AB bankas SNORAS sudarytą 2011-10-06 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020111006U990002 ir taikyti restituciją – pripažinti J. B. sumokėtas pagal šią sutartį sumas (6 499,01 Lt) AB bankas SNORAS ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ;
    25. ieškovo Voldemaro T. Š. ir atsakovės AB bankas Snoras sudarytą 2011-10-27 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020111027Z990004 ir taikyti restituciją – pripažinti V. T. Š. sumokėtas pagal šią sutartį sumas (2 999,98 Eur) AB bankas Snoras ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ;
    26. ieškovės I. K. ir atsakovės AB bankas SNORAS sudarytas 2011-04-09 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110409V990004, 2011-04-27 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110427V990008 ir 2011-05-30 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110530V990001 bei taikyti restituciją – pripažinti I. K. sumokėtas pagal šias sutartis sumas (4 997,89 Lt, 9 995,17 Lt ir 3 998,07 Lt) AB bankas SNORAS ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.
    27. Taip pat ieškovai prašė priteisti iš atsakovės administravimui skirtų lėšų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  1. Nurodė, kad visiems ieškovams nebuvo paaiškinta, jog obligacijos yra rizikingesnes už terminuotą indėlį, nes joms negalioja įstatymuose numatytas indėlių draudimas. Ieškovai sudarė obligacijų įsigijimo sutartis manydami, kad jiems galioja tokia pati draudimo apsauga kaip ir terminuotiems indėliams. Visi ieškovai niekada nedirbo jokio darbo, susijusio su investicijomis ar vertybiniais popieriais, o aplinkybę, jog lėšos yra neapdraustos sužinojo tik po atsakovės bankroto. Pažymėjo, kad obligacijų sutartis suprato kaip indėlio sutartis, t. y., jog perduotos bankui lėšos bus saugios, nes pagal įstatymus valstybė yra apdraudusi visus gyventojų indėlius, neviršijančius 100 000 Eur sumos. Banko darbuotojai nepaaiškino esminių indėlio ir obligacijų įsigijimo sutarčių skirtumų, ieškovai nebuvo supažindinti su tokių sutarčių sudarymo rizika bei galimomis pasekmėmis, priešingai, banko darbuotojai teigė, kad šios investicijos yra pilnai apsaugotos valstybės, yra apdraustos. Teigė, jog dėl banko aktyvių veiksmų, agresyvios rinkodaros ir netinkamo klientų informavimo apie paslaugų pobūdį ir riziką, ieškovų valia neatitiko sutarties turinio, t. y. klientai sandorius sudarė suklydimo įtakoje, nes jų valia buvo nukreipta į tai, jog laikyti savo santaupas banke kaip saugius indėlius. Dėl to atsakovė pažeidė Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. IK-22 (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gruodžio 31 d.), 11 punkto reikalavimus; taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio 3, 5 ir 6 dalių reikalavimus aiškiai ir suprantamai suteikti klientams visą reikiamą informaciją, iš pradžių surenkant informaciją apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, bei rekomenduojant klientams geriausiai jų interesus atitinkančias investicines paslaugas ir finansines priemones.
  2. Atsakovė BAB bankas SNORAS atsiliepime į ieškinį, triplike ir jos atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutino, prašė jo netenkinti.
  3. Nurodė, kad nėra pagrindų, dėl kurių ginčo sutartys galėtų būti pripažintos negaliojančiomis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovai siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius (obligacijas), tikėdamiesi gauti gerokai didesnę piniginę grąžą, ir tai, jiems buvo (turėjo būti) neabejotinai suprantama. Ieškovai, sudarydami ginčijamas sutartis, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti šių sutarčių esmę ir jų sukeliamas pasekmes. Ieškovai, prieš pasirašant ginčijamas sutartis, su jomis sutiko ir jos išreiškė jų valią; ieškovai patvirtino, jog yra susipažinę su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka; taip pat ieškovai patvirtino, kad buvo supažindinti su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, ir supranta jų pasekmes. Pažymėjo, kad didžioji dalis ieškovų, pasirašydami neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, raštiškai atsisakė pateikti duomenis apie savo investavimo patirtį, t. y. atsisakė pateikti nurodytą informaciją ir patvirtino, jog supranta, kad atsakovė, neturėdama žinių apie ieškovų finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės jiems yra tinkamos. Ieškovai neįrodė, kad atsakovė tyčia juos suklaidino, ar atsakovė nuslėpė svarbias ginčijamų sandorių aplinkybes. Be to visi ieškovai turėjo terminuotus indėlius atsakovės banke, todėl objektyviai turėjo suvokti sudaromų ginčijamų sutarčių esmę ir matyti akivaizdžius skirtumus tarp terminuotojo indėlio sutarties ir obligacijų pasirašymo sutarties. Papildomai nurodė, kad nei aptarnavimo sutartyje, nei obligacijų pasirašymo sutartyje nėra teigiama, jog atsakovės vertybiniai popieriai yra draudžiami indėlių draudimu, todėl, ieškovams jokia klaidinanti informacija nebuvo suteikta. Atsakovės teigimu, ji tinkamai įvykdė teisės aktų nustatytą prievolę atskleisti ieškovams su obligacijų pasirašymo sutartimis susijusią riziką, ieškovai iki atsakovės bankroto bylos iškėlimo nereiškė jokių reikalavimų ar pretenzijų dėl sudarytų sutarčių nuginčijimo. Ginčijamų sutarčių sudarymo metu atsakovė buvo moki, vykdė visus riziką ribojančius normatyvus bei savo prievoles kontrahentams, todėl ieškovai negalėjo žinoti, jog ateityje banko veikla bus sustabdyta ir jam bus iškelta bankroto byla. Taigi, ieškovai neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad atsakovė bus pajėgus atsiskaityti pagal ginčijamas sutartis, todėl indėlių ir įsipareigojimų draudimo įsigyjamoms banko obligacijoms taikymas arba netaikymas negali būti pripažintas esminiu ginčijamų sutarčių elementu. Kadangi ginčo sutarčių sudarymo metu palūkanos už obligacijas buvo gerokai didesnės, nei siūlomos už terminuotus indėlius, todėl ieškovai, pasirinkę šias sutartis, kartu privalėjo prisiimti ir su tokių sutarčių sudarymu susijusią riziką. Ieškovų, kaip neprofesionalių investuotojų, statusas, nepanaikina ieškovų bendrųjų pareigų atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, domėtis savo teisėmis, elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai. Šiuo atveju ieškovai, pasirašydami ginčijamas sutartis, nesigilindami į jų ir jas lydinčių dokumentų sąlygas, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, todėl turi prisiimti tokio savo elgesio neigiamus padarinius. Atsakovės nuomone, ieškovai neteko teisės ginčyti obligacijų pasirašymo sutartis, nes jas patvirtino pateikę finansinius reikalavimus atsakovės bankroto byloje, kuriuos kildino iš ginčijamų obligacijų pasirašymo sutarčių.
  4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti.
  5. Nurodė, kad ieškovai, sudarydami ginčijamas sutartis, nebuvo suklaidinti, nes ginčo sutartyse nebuvo įtvirtinta, jog banko obligacijos yra draudžiamos, todėl sutarčių tekstas negalėjo sąlygoti ieškovų suklydimo. Tai, jog ginčo sutartimis ieškovų įsigytos banko obligacijos nėra indėlio draudimo objektas, yra expresis verbis įtvirtinta Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme (toliau – IĮIDĮ), kurio nežinojimas negali būti suprantamas kaip pateisinama priežastis konstatuoti ieškovų valios trūkumą, sudarant ginčo sutartis, arba prilyginamas esminiam suklydimui ir pakankama priežastimi sutarčių pripažinimui negaliojančiomis. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu. Ieškovai turėjo suprasti, kad didesnes palūkanas už obligacijas jie gauna dėl padidintos rizikos. Ieškovai buvo supažindinti su Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu, kuriame nurodyta, jog obligacijos turi jas išleidusio emitento nemokumo ar bankroto riziką, dėl ko obligacijos gali būti neišperkamos. Atsakovė nėra atsakinga už obligacijų negrąžinimą ieškovams, nes bankas to negali padaryti dėl nemokumo. Be to, ginčijamų sutarčių sudarymo metu atsakovė nebuvo nemoki, todėl indėlių draudimo taikymas / netaikymas obligacijoms buvo neaktualus ir negali būti pripažintas esminiu ginčijamų sandorių elementu, kuris lėmė ieškovų valią sudaryti sutartis. Ieškovai buvo atsakovės klientai, buvo įnešę savo pinigines lėšas, todėl bankas neturėjo jokio tikslo juos suklaidinti; banko veiksmuose nebuvo apgaulės. Ieškovų prašoma taikyti sutarčių negaliojimo pasekmė prieštarauja restituciją reglamentuojančioms teisės normoms bei pažeistų visų bankrutavusio banko kreditorių interesus.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ lygiomis dalimis iš ieškovų 208 Eur (po 8 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

7Dėl draudimo apsaugos obligacijoms apimties

  1. Teismas, atsižvelgęs į Investuotojų direktyvos tikslus ir taikymo sąlygas, sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad ši rizika būtų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema, todėl nagrinėjamu atveju direktyvoje nurodyta draudimo išmoka (kompensacija) ieškovams nemokėtina.

8Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo ir (ar) suklaidinimo

  1. Teismas nustatė, kad ieškovai ginčija obligacijų pasirašymo sutartis motyvuodami tuo, kad jos sudarytos jiems suklydus, taip pat sandorius jie sudarė dėl banko ir (ar) banko darbuotojų suklaidinimo (apgaulės). Ieškovai klaidinančia įvardijo Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje (sutarties dalis „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“) įtvirtintą sąlygą „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.
  2. Teismas atsižvelgęs į kasacinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, išaiškinimus, konstatavo, kad draudžiamumo aspektas ieškovams buvo atskleistas nepakankamai aiškiai, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo bei sprendė, kad šiuo atveju svarbu įvertinti, kokią ieškovų apsisprendimui įtaką turėjo informacija apie obligacijų pasirašymo sutartims taikomą draudiminę apsaugą, t. y. ar draudiminės apsaugos aspektas buvo esminė aplinkybė, lemianti ieškovų apsisprendimą sudaryti sandorius ar jų nesudaryti.
  3. Teismo vertinimu, ieškovams obligacijų draudžiamumo aspektas nebuvo esminė aplinkybė, lėmusi jų apsisprendimą sudaryti ginčijamus sandorius ar jų nesudaryti, nes ieškovai, sudarydami ginčijamus sandorius, neįsitikino, ar pinigai bus apdrausti, šios aplinkybės nepasitikrino ir vėliau, t. y. grįžę namo, o minėtus sandorius užginčijo tik gerokai po bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Teismas neturėjo pagrindo teigti, kad šių sąlygų–aplinkybių detaliai neaptarus, ieškovai buvo suklaidinti dėl esminių sutarties sąlygų ar apgauti. Sprendžiamam klausimui reikšminga ir ta aplinkybė, kad laiko tarpas, praėjęs nuo ginčijamų sandorių sudarymo iki finansų tarpininko (atsakovės) veiklos apribojimo ir vėliau jo nemokumo konstatavimo, buvo pakankamas, jog ieškovai visapusiškai įvertintų sudarytų sandorių sąlygas, sutarčių ir joms taikomos draudiminės apsaugos lygio pakankamumą, tačiau reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo pareikšti ne neuždelsiant (per protingą terminą), o tik atsakovės bankroto proceso metu, tuo labiau, net po ieškovų finansinių reikalavimų patvirtinimo atsakovo bankroto byloje. Todėl vertinant ginčijamų sutarčių teisėtumą nurodytų sandorių negaliojimo požymių kontekste, teismas neturėjo pagrindo manyti, jog ieškovai, suvokdami tikrąsias sąlygas dėl draudiminės apsaugos fakto ir lygio, panašiomis aplinkybėmis tokių sandorių nebūtų sudarę.
  4. Be to, teismo vertinimu, obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovams (kaip vidutiniams vartotojams) turėjo būti suprantama, kad obligacija, kaip finansinė priemonė, nėra tapati indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu.
  5. Teismo išvadą, kad obligacijų draudžiamumo aspektas nebuvo esminė aplinkybė, lemianti ieškovų apsisprendimą sudaryti ginčijamas sutartis ar jų nesudaryti, patvirtino bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės (neišskiriant ir neindividualizuojant kiekvieno ieškovo atskirai, o pasisakant dėl jų bendrai).
  6. Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, kad atsakovas (bankas ir (ar) jo darbuotojai) tyčia atliko veiksmus, nukreiptus į sąmoningą ieškovų apgaulę, t. y. sąmoningai suklaidino arba sąmoningai nutylėjo aplinkybę, jog ginčo obligacijoms netaikoma indėlio draudiminė apsauga (CPK 178 straipsnis). Argumentai, jog sudarytų sutarčių ir jų priedų nuostatos buvo neaiškios, o banko darbuotojai esą sąmoningai galėjo nutylėti arba suklaidinti dėl ginčo objekto nedraudžiamumo fakto, tokių argumentų nepagrindus leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, patys savaime neleidžia svarstyti ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, kaip sudarytų banko apgaulės įtakoje, galimybės.
  7. Teismas sprendė, net jeigu banko darbuotojai žodžiu ieškovams ir buvo nurodę apie pinigų apdraudimą, tai ieškovai, atsižvelgiant į jų patirtį bei kitas asmenines savybes, negalėjo nesuprasti, kad esminės ir tikrosios sandorio sąlygos nurodomos rašytinėje sutartyje, o ne banko darbuotojų žodžiuose. Teismas atkreipė dėmesį taip pat į tai, kad byloje nenustatyta (neįrodyta), jog atsakovas skatino savo darbuotojus dėl ginčijamų sutarčių sudarymo ir (ar) aiškinimo klientams, kad banko platinamos obligacijos yra draudžiamos indėlių ir investicijų draudimu.
  8. Teismas konstatavo, kad ieškovai taip pat neįrodė, jog, sudarydami ginčo sutartis, suklydo dėl sandorių esmės, todėl, remiantis sprendime nurodytų motyvų visuma, ieškovų ieškinį atmetė
  9. Kitus šalių argumentus, atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, nurodytus teismo sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, teismas vertintino kaip teisiškai nereikšmingus, todėl dėl jų nepasisakė.

9Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Teismas sprendė, jog egzistuoja teisinis pagrindas sumažinti trečiojo asmens turėtų išlaidų dydį iki 208 Eur, kurį priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11

  1. Apeliaciniame skunde ieškovai I. P., S. R., R. M., L. G., E. Ž., V. I., O. A. Ž., A. J. S., D. B., E. B., V. T. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12Dėl obligacijoms (ne) taikomos draudimo apsaugos

  1. Pažymi, kad bankas veikė ne tik kaip vertybinių popierių emitentas, bet ir kaip investicinė įmonė, todėl bankui tapus nemokiam nėra teisinga vienareikšmiškai teigti, kad bankrutavo ir vertybinių popierių emitentas, nes šiuo atveju bankrutavo ir investicinė įmonė, kuris nemokumas patenka į draudžiamojo įvykio apimtį pagal Investuotojų direktyvos 2 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog draudimo apsauga nagrinėjamos bylos atveju netaikoma, pats interpretavo ir aiškino Europos Sąjungos (toliau – ES) direktyvą, jo išvados nėra pagrįstos ES Teisingumo Teismo išaiškinimais. Apeliantų nuomone, ES Teisingumo Teismui 2015 m. birželio 25 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje Nr. C-671/13, ketvirtąjį klausimą performulavus, neliko antrosios klausimo dalies, todėl svarstytina galimybė kreiptis į ES Teisingumo Teismą dėl ginčo obligacijos taikytinos apsaugos sąlygų išaiškinimo Investuotojų direktyvos kontekste.

13Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taikymo

  1. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kuri suformuota ne nagrinėjamai bylai analogiškose bylose. Suklydimo galimybė turi būti vertinama pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes ir į individualias ieškovų savybes.

14Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų vertinimo

  1. Iš pirmosios instancijos teismo išvadų matyti, jog ieškovai buvo patys nepakankamai apdairūs, kadangi neįsigilino į obligacijos taikomos draudimo apsaugos sąlygos ir būtent tai lėmė jų neteisingą suvokimą. Apeliantų nuomone, teismas tokia išvada paneigė IĮIDĮ 13 straipsnio 1 dalyje atsakovui nustatytą informavimo pareigą, nes bankas turėjo aiškiai nurodyti, kuris investicinis produktas yra draustas, o kuris ne, taip pat išaiškinti apdraustų investicinių produktų esmines draudimo sąlygas. Pagal galiojantį įstatyminį reguliavimą neprofesionalus investuotojas neturėtų pats ieškoti tokios informacijos, kadangi įstatyme yra aiškiai numatyta, kad neprofesionalus investuotojas pats savarankiškai nesugeba priimti pagrįstų investicinių sprendimų ir tinkamai įvertinti rizikų, todėl aplinkybė, kad ieškovai patys neįvertino ir nesuprato rizikos, negali būti vertinamas, kaip ieškovų neatsargumas. Kadangi ieškovai įrodinėja, jog suklydo dėl obligacijoms taikomos draudimo apsaugos sąlygų, t.y. buvo įsitikinę, kad obligacijoms galioja IĮIDĮ nustatyta draudimo apsauga, todėl šiuo atveju būtent ir reiktų vertinti, kokia apimtimi IĮIDĮ 13 straipsnio 1 dalyje atsakovui nustatytų pareigų nevykdymas galėjo lemti ieškovų suklydimą. Turėtų būti vertinama, ar ieškovai, neturėdami pakankamos informacijos apie obligacijų draustumą, galėjo/turėjo patys savarankiškai suprasti visus draudimo aspektus.

15Dėl apeliantų priskyrimo vidutinio vartotojo kategorijai

  1. Apeliantai nesutinka, jog jie, būdami neprofesionaliais investuotojais, turėtų būti priskirtini vidutinių vartotojų kategorijai investavimo produktų rinkoje. Jų nuomone, jie neatitinka vidutinio vartotojo standarto šių produktų rinkoje, kadangi nei vienas iš ieškovų neturėjo specialių žinių apie banko darbuotojų siūlomus investuoti banko produktus. Nei vienas iš ieškovų, pagal savo asmenines savybes (nei vienas ieškovas neturi ekonominio ar teisinio išsilavinimo, o dauguma netgi neturi aukštojo išsilavinimo; ieškovai E. Ž., O. A. Ž. turi tik vidurinįjį išsilavinimą, tuo tarpu A. J. S. yra nebaigęs vidurinės mokyklos; ieškovai R. M., O. A. Ž., A. J. S., D. B., E. B. ir V. T. Š. sudarydami ginčijamas sutartis buvo senyvo amžiaus), negalėtų būti laikomas labiau informuotu vartotoju finansinių priemonių rinkoje, nei neprofesionalus klientas FPRĮ prasme.

16Dėl tikslo laikyti pinigus saugiai

  1. Ieškovai turėjo tikslą ne rizikingai investuoti ir gauti kuo didesnę finansinę naudą, o ieškojo būdų kaip laikyti pinigus banke saugiai. Ieškovams pinigai buvo jų gyvenimo santaupos, todėl kiti, rizikingesni finansiniai produktai, jų nedomino. Kadangi ieškovams indėliai siejosi su pinigų saugumu, todėl klaidingas suvokimas, jog tai yra alternatyvus produktas (alternatyvus pinigų taupymo būdas), būtent ir lėmė jų apsisprendimą įsigyti obligacijų.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė BAB bankas SNORAS prašo: prijungti prie bylos papildomus įrodymus – išrašus iš apeliantų finansinių priemonių sąskaitų, atmesti apeliacinį skundą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17Nagrinėjamoje situacijoje banko SNORAS obligacijoms negali būti taikoma draudimo apsauga pagal IĮIDĮ 6

  1. Pažymi, jog iki apeliacinio skundo pateikimo apeliantai neteigė, jog tuo atveju, kai bankas veikia ne tik kaip vertybinių popierių emitentas, bet ir kaip investicinė įmonė, jo bankroto rizika turi būti priskirtina prie draudimo objektų, kuriems turi būti taikoma kompensavimo sistema pagal IĮIDĮ, ir nekėlė klausimo dėl papildomo kreipimosi į ESTT, tačiau siekiant išvengti bet kokių abejonių, atsakovė pateikia savo poziciją ir dėl šių skundo argumentų: a) pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo aktualaus ESTT prejudicinio sprendimo byloje Nr. C-671/13 ir pagrįstai konstatavo, jog lėšos, ieškovų perduotos bankui pagal obligacijų pasirašymo sutartis, nėra įsipareigojimų investuotojams draudimo objektas; b) apeliantų vertybiniai popieriai nebuvo prarasti – jie apskaitomi apeliantų finansinių priemonių sąskaitose ir atsakovės bankroto byloje yra patvirtinti jų finansiniai reikalavimai; c) dėl emitento bankroto obligacijos nuvertėjo, t. y. dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos, nepatenka į Investuotojų direktyvos reguliavimo sferą ir šios direktyvos apsauga nagrinėjamu atveju negali būti taikoma; d) ieškovų sumokėtos už banko obligacijas lėšos nėra ir indėlių draudimo objektas.

18Apeliantai buvo tinkamai informuoti apie sudaromų sandorių esmę ir prisiimamas rizikas

  1. Atsakovės nuomone, išskyrus teiginius apie apeliantų išsilavinimą, socialinę padėtį ir amžių, neva turėjusių įtakos jų tariamam suklydimui (dėl to atsakovas papildomai pasisakys žemiau), byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu apeliantų sudarytos su banku 2011 m. obligacijų pasirašymo sutartys (toliau – ginčo sandoriai) galėtų būti pripažintos negaliojančiomis. Apeliantai neįrodė, nei kad atsakovas juos suklaidino, nei kad nuslėpė svarbias ginčo sandorių aplinkybes.
  2. Ieškovų valia buvo neabejotinai nukreipta į obligacijų įsigijimą, todėl nagrinėjamoje hipotetinėje situacijoje (t.y. pripažinus, kad atsakovas pažeidė tam tikrus FPRĮ bei susijusių teisės aktų reikalavimus), ieškovai galėtų reikalauti nebent žalos atlyginimo (FPRĮ 92 str. 2 p.), bet ne ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pažymėtina, kad FPRĮ 92 str. numato išsamų šio įstatymo pažeidimo pasekmių sąrašą, o tai reiškia, kad dėl šių priežasčių ieškinio tenkinimui nėra teisinio pagrindo.

19Dėl vidutinio vartotojo standarto taikymo

  1. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neprofesionalus investuotojas gali būti prilygintas vidutiniam vartotojui investavimo produktų rinkoje.

20Dėl apeliantų individualių savybių ir ginčo sandorių sudarymo motyvų

  1. Kai kurių apeliantų garbus amžius ar aukštojo išsilavinimo nebuvimo aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovai, būdami veiksniais asmenimis, neturėjo pakankamai gyvenimiškos patirties suvokti pagrindinių sudaromų sandorių sąlygų bei savo veiksmų galimų padarinių. Apeliantai turėjo ilgametę patirtį dėl terminuotųjų indėlių sutarčių, tačiau nesugebėjo paaiškinti, dėl kokių objektyvių priežasčių jie neįžvelgė skirtumo tarp terminuoto indėlio sutarties ir obligacijų įsigijimo sandorio, kurie iš esmės skiriasi ne tik turiniu, bet ir pasirašomų dokumentų kiekiu ir apimtimi.

21Dėl apeliantų tikslo sudarant ginčo sandorius

  1. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, dauguma apeliantų sudarė ginčo sandorius ne / ne tik pasibaigusių terminuotųjų indėlių sąskaita, o kitais būdais (R. M. ir V. T. Š. įmokėjo grynuosius pinigus, L. G. pervedė pinigus iš kito banko, V. I. pervedė pinigus iš kito banko ir pakartotinai investavo anksčiau į banko obligacijas jau investuotus pinigus, O. A. Ž. ir D. B. anksčiau laiko nutraukė terminuotojo indėlio sutartis, E. B. įmokėjo grynuosius pinigus ir pervedė pinigus iš kito banko). Atveju, jei apeliantai ketino tiesiog pratęsti turimus terminuotuosius indėlius arba sudaryti naujas terminuotojo indėlio sutartis (o iš to seka, jog apeliantus visiškai tenkino banko siūlomos palūkanos už terminuotuosius indėlius, nors jos ir buvo apribotos Lietuvos banko sprendimu), yra visiškai nesuprantama, kodėl gi apeliantai domėjosi banko siūlomomis palūkanomis už kitus (neva jiems neaktualius) finansinius produktus, kurių jie net neketino pirkti. Atsakovės nuomone, vidutiniškai apdairus ir protingas bei turintis elementarios gyvenimiškos patirties asmuo negali nesuvokti, jog finansiškai naudingesnio banko produkto rizikos laipsnis negali būti identiškas ženkliai mažiau finansiškai naudingo banko produkto (terminuotojo indėlio) rizikos laipsniui, nes prisiimama rizika visuomet koreliuoja su uždarbio potencialu. Nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantai buvo klaidinami, nepakankamai informuojami ar verčiami sudaryti ginčo sandorius. Priešingas aiškinimas reikštų teisinių santykių stabilumo ir atsakomybės už savo veiksmais prisiimamas teises ir pareigas paneigimą, kadangi laikantis apeliantų pozicijos derėtų pripažinti, kad bet kuris asmuo, pasirašęs juridines pasekmes sukeliančią sutartį, vėliau gali tvirtinti jos neskaitęs, su jos sąlygomis nesusipažinęs arba pasirašęs tik formaliai, todėl sutartis esanti negaliojanti.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo ieškovų skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą nepakeistą.

22Dėl banko, kaip vertybinių popierių emitento ir investicinės įmonės santykio

  1. Ieškovai, įsigydami obligacijas žinojo, kad jos yra banko, o ne atitinkamos investicinės įmonės. Ši informacija ieškovams buvo suteikta Prospekte ir Galutinėse sąlygose. Apeliantai nepagrįstai sutapatina vertybinių popierių emitentą ir investicinę įmonę.

23Dėl apeliantų suklydimo (suklaidinimo)

  1. Apibendrintame finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme yra nurodyta, kad obligacijos turi jas išleidusio emitento nemokumo ar bankroto riziką, dėl ko obligacijos gali būti neišperkamos. Šiuo atveju apeliantai nesidomėjo obligacijų galimomis rizikomis, t. y. buvo neapdairūs ir nerūpestingi. Apeliantai nebuvo pasinaudoję savo teisėmis ginčijamas sutartis nutraukti iki atsakovės veiklos apribojimo paskelbimo (2012-01-16). Be to obligacijos nėra draudimo objektas ir tai numatė IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalis; ginčo obligacijų sutarys nepanašios į indėlių sutartis, jose yra vartojamas žodis „INVESTUOTOJAS“, nėra nurodyta dėl jų draudimo pagal IĮIDĮ.

24Dėl apeliantų priskyrimo vidutinio vartotojo kategorijai

  1. Vien ta aplinkybė, kad bankas bankrutavo nesudaro pagrindo konstatuoti apeliantų suklaidinimo dėl sandorio esmės. Ieškovai turėjo suprasti, jog sudaro ne terminuoto indėlio, o kitokį sandorį. Aplinkybė, kad iki ginčijamų sandorių sudarymo apeliantai nebuvo sudarę obligacijų sutarčių neatleidžia jų nuo pareigos elgtis apdairiai ir atsakingai.

25Teismas

konstatuoja:

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Dėl faktinių aplinkybių

  1. Ieškovė I. P. ir BAB bankas SNORAS sudarė 2011 m. gegužės 3 d. ir 2011 m. liepos 30 d. obligacijų pasirašymo sutartis, pagal kurias ieškovė įsigijo 100 ir 100 vnt. obligacijų su atitinkamai 4 ir 5 proc. metinėmis palūkanų normomis, už kurias sumokėjo atitinkamai 9 996,33 Lt ir 9 999,83 Lt sumas.
  2. Ieškovė J. B. ir BAB bankas SNORAS sudarė 2011 m. balandžio 1 d. obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo 30 vnt. obligacijų su 4 proc. metine palūkanų norma, už kurias sumokėjo 2 998,18 Lt.
  3. Ieškovė R. Č. ir BAB bankas SNORAS sudarė 2011 m. liepos 14 d. obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo 50 vnt. obligacijų su 5 proc. metine palūkanų norma, už kurias sumokėjo 4 998,84 Eur.
  4. Ieškovas J. I. ir BAB bankas SNORAS sudarė 2011 m. liepos 8 d. obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo 250 vnt. obligacijų su 5 proc. metine palūkanų norma, už kurias sumokėjo 24 991,25 Lt.
  5. Ieškovas A. R. ir BAB bankas SNORAS sudarė 2011 m. rugsėjo 21 d. obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo 192 vnt. obligacijų su 4,5 proc. metine palūkanų norma, už kurias sumokėjo 19 198,92 Lt.
  6. Ieškovė D. M. K. ir BAB bankas SNORAS sudarė 2011 m. rugsėjo 8 d. obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo 81 vnt. obligacijų su 4,5 proc. metine palūkanų norma, už kurias sumokėjo 8 098,76 Lt.
  7. Ieškovė S. R. ir BAB bankas SNORAS sudarė 2011 m. birželio 27 d. ir 2011 m. spalio 15 d. obligacijų pasirašymo sutartis, pagal kurias ieškovė įsigijo 270 vnt. ir 598 vnt. obligacijų su atitinkamai 4 proc. ir 4,5 proc. metinėmis palūkanų normomis, už kurias sumokėjo 26 999,54 Lt ir 59 793,78 Lt sumas.
  8. Ieškovė R. M. ir BAB bankas SNORAS sudarė 2011 m. gegužės 3 d. obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo 75 vnt. obligacijų su 4 proc. metine palūkanų norma, už kurias sumokėjo 7 497,25 Lt.
  9. Ieškovė L. G. ir BAB bankas SNORAS sudarė 2011 m. birželio 22 d. ir 2011 m. rugsėjo 21 d. obligacijų pasirašymo sutartis, pagal kurias ieškovė įsigijo 100 vnt. ir 160 vnt. obligacijų su atitinkamai 4 proc. ir 4,5 proc. metinėmis palūkanų normomis, už kurias sumokėjo 9 998,67 Lt ir 15 999,10 Lt sumas.
  10. Ieškovė K. Š. ir BAB bankas SNORAS sudarė 2011 m. gegužės 14 d. obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo 1 000 vnt. obligacijų su 4 proc. metine palūkanų norma, už kurias sumokėjo 99 975 Lt.
  11. Ieškovas E. Ž. ir BAB bankas SNORAS sudarė 2011 m. spalio 15 d. obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo 42 vnt. obligacijų su 4,5 proc. metine palūkanų norma, už kurias sumokėjo 4 199,56 Eur.
  12. Ieškovas R. J. ir BAB bankas SNORAS sudarė 2011 m. liepos 13 d. obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo 3 000 vnt. obligacijų su 5 proc. metine palūkanų norma, už kurias sumokėjo 299 930,10 Lt.
  13. Ieškovė Z. V. ir BAB bankas SNORAS sudarė 2011 m. gegužės 21 d. obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo 100 vnt. obligacijų su 4 proc. metine palūkanų norma, už kurias sumokėjo 9 998,67 Lt.
  14. Ieškovas V. V. ir BAB bankas SNORAS sudarė 2011 m. kovo 10 d., 2011 m. birželio 13 d., 2011 m. liepos 13 d. ir 2011 m. spalio 10 d. obligacijų pasirašymo sutartis, pagal kurias ieškovas atitinkamai įsigijo 10 vnt., 20 vnt., 10 vnt. ir 10 vnt. obligacijų su atitinkamai 4 proc., 4 proc., 5 proc. ir 4,5 proc. metinėmis palūkanų normomis, už kurias sumokėjo atitinkamai 999,79 Lt, 1 999,50 Lt, 999,77 Lt ir 999,90 Lt sumas.
  15. Ieškovas V. I. ir BAB bankas SNORAS sudarė 2011 m. liepos 11 d. ir 2011 m. liepos 28 d. obligacijų pasirašymo sutartis, pagal kurias ieškovas atitinkamai įsigijo 300 vnt. ir 30 vnt. obligacijų su 5 proc. ir 5 proc. metinėmis palūkanų normomis, už kurias sumokėjo atitinkamai 29 993,01 Lt ir 2 999,95 Eur sumas.
  16. Ieškovas E. M. ir BAB bankas SNORAS sudarė 2011 m. liepos 12 d. obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo 203 vnt. obligacijų su 5 proc. metine palūkanų norma, už kurias sumokėjo 20 295,27 Lt.
  17. Ieškovė G. Ž. ir BAB bankas SNORAS sudarė 2011 m. gegužės 30 d. ir 2011 m. rugsėjo 16 d. obligacijų pasirašymo sutartis, pagal kurias ieškovė įsigijo 131 vnt. ir 134 vnt. obligacijų su atitinkamai 4 proc. ir 4,5 proc. metinėmis palūkanų normomis, už kurias sumokėjo 13 093,67 Lt ir 13 398,61 Lt sumas.
  18. Ieškovė O. A. Ž. ir BAB bankas SNORAS sudarė 2011 m. gegužės 25 d. obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo 50 vnt. obligacijų su 4 proc. metine palūkanų norma, už kurias sumokėjo 4 999,92 Lt.
  19. Ieškovas A. J. S. ir BAB bankas SNORAS sudarė 2011 m. balandžio 9 d. obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo 240 vnt. obligacijų su 4 proc. metine palūkanų norma, už kurias sumokėjo 23 989,87 Lt.
  20. Ieškovė O. M. ir BAB bankas SNORAS 2011 m. gegužės 26 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo 250 vnt. obligacijų su 4 proc. metine palūkanų norma, už kurias sumokėjo 24 999,58 Lt; ieškovė 2011 m. spalio mėn. atsiėmė 5 000 Lt iš turėtų obligacijose lėšų.
  21. Ieškovė D. B. ir BAB bankas SNORAS sudarė 2011 m. balandžio 15 d. obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo 500 vnt. obligacijų su 4 proc. metine palūkanų norma, už kurias sumokėjo 49 988,15 Lt.
  22. Ieškovė E. B. ir BAB bankas SNORAS sudarė 2011 m. liepos 19 d. obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo 55 vnt. obligacijų su 5 proc. metine palūkanų norma, už kurias sumokėjo 5 499,36 Lt.
  23. Ieškovė R. M. ir BAB bankas SNORAS sudarė 2011 m. liepos 23 d. obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo 100 vnt. obligacijų su 5 proc. metine palūkanų norma, už kurias sumokėjo 9 998,83 Lt.
  24. Ieškovas J. B. ir BAB bankas SNORAS sudarė 2011 m. spalio 6 d. obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo 65 vnt. obligacijų su 4,5 proc. metine palūkanų norma, už kurias sumokėjo 6 499,01 Lt.
  25. Ieškovas V. T. Š. ir BAB bankas SNORAS sudarė 2011 m. spalio 27 d. obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo 30 vnt. obligacijų su 4,5 proc. metine palūkanų norma, už kurias sumokėjo 2 999,98 Eur.
  26. Ieškovė I. K. ir BAB bankas SNORAS sudarė 2011 m. balandžio 9 d., 2011 m. balandžio 27 d. ir 2011 m. gegužės 30 d. obligacijų pasirašymo sutartis, pagal kurias atitinkamai įsigijo 50 vnt., 100 vnt. ir 40 vnt. obligacijų su 4 proc., 4 proc. ir 4 proc. metinėmis palūkanų normomis, už kurias sumokėjo atitinkamai 4 997,89 Lt, 9 995,17 Lt ir 3 998,07 Lt sumas.
  27. Prieš sudarant minėtas ginčijamas sutartis, atsakovė su visais ieškovais sudarė kliento aptarnavimo sutartis.
  28. Su visais ieškovais buvo sudarytos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartys.
  29. Atsakovės BAB banko SNORAS veikla apribota Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu, o nemokia atsakovė pripažinta Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu.
  30. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-7791-611/2011, iškelta bankroto byla atsakovei AB bankas SNORAS (įsiteisėjo 2011-12-20).

28Dėl rašytinių įrodymų priėmimo

  1. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus – išrašus iš apeliantų finansinių priemonių sąskaitų, kuriuos prašo prijungti prie bylos bei teigia, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kadangi iki apeliacinio skundo pateikimo ieškovai nebuvo nurodę aplinkybės, jog bankas veikia ne tik kaip vertybinių popierių emitentas, bet ir kaip investicinė įmonė, jo bankroto rizika turi būti priskirtina prie draudimo objektų pagal IĮIDĮ. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pateiktais įrodymais grindžiamos bylai svarbios aplinkybės, šie įrodymai ieškovams yra žinomi ir jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie priimami bei prijungiami prie bylos medžiagos ir bus vertinami kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.

29Dėl precedentų taikymo

  1. Ieškovų vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas (2016 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016, 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-686/2016, 2016 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-969/2016, 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015), nėra nurodyta, kad jokiais atvejais asmenys, sudarydami obligacijų sutartis, negalėjo suklysti dėl draudimo apsaugos sąlygų.
  2. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Vienodos teismų praktikos formavimą užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad konstitucinė teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai, t. y. analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat.
  3. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014).
  4. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma; pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011).
  5. Šioje byloje ieškovai prašo pripažinti obligacijų pasirašymo sutartis negaliojančiomis, kaip sudarytus suklydimo įtakoje (CK 1.90 straipsnis), nes banko darbuotojai juos įkalbėjo ginčijamas sutartis sudaryti, pateikė neteisingą informaciją apie jų įgyjamas finansines priemones (obligacijas), neišaiškino draudžiamumo aspekto, ieškovai yra neprofesionalūs investuotojai, dalis jų yra seno amžiaus, vidutinio išsilavinimo ir pan., kas turėjo įtakos ieškovų valiai sudaryti ginčijamus sandorius.
  6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, atsižvelgusi į 2015 m. birželio 26 d. ES Teisingumo Teismo prejudiciniame sprendime byloje Nr. C-671/13 pateiktus išaiškinimus, pateikė išaiškinimą dėl BAB bankas SNORAS indėlio sertifikatų ir / ar obligacijų turėtojams taikomos / netaikomos garantijų sistemos (draudimo apsaugos). Taip pat kasacinis teismas šioje nutartyje išaiškino, kad siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose, esminę reikšmę turi finansų tarpininko elgesys, t. y. ar jis įvykdė visas informacines pareigas ir kaip jas vykdė, bei investuotojo veiksmai (ar jis, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės); be to, paminėtoje byloje kasacinis teismas akcentavo, kad asmens tikėjimasis, jog sudarius rizikingą sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui.
  7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. sausio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-687/2016 išaiškino, jog siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose, esminę reikšmę turi finansų tarpininko elgesys, t. y. ar jis įvykdė visas informacines pareigas ir kaip jas vykdė, bei investuotojo veiksmai (ar jis, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės) bei akcentavo, kad asmens tikėjimasis, jog sudarius rizikingą sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui.
  8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-686/2016 išaiškino, kad obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobūdžio ir įgijus obligaciją lydinčios emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas; tikėjimasis, kad sudarant rizikingą sandorį jo vykdymo metu neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės.
  9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-969/2016 sprendė, jog net nustačius, jog ieškovas yra neprofesionalusis investuotojas FPRĮ prasme, pagal amžių, išsilavinimą ir kitas asmenines savybes nėra pagrindo jo neprilyginti vidutiniam vartotojui, kuriam, sudarant obligacijų pasirašymo sutartis buvo akivaizdu, kad pagal šias sutartis įgyjamos obligacijos, joms įgyti išleidžiamos lėšos netampa indėliais, taip pat jog obligacijos yra vertybiniai popieriai, jos skiriasi nuo indėlio ir pasižymi kitokiu rizikos laipsniu.
  10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi minėtomis kasacinio teismo nutartimis (jose pateiktais išaiškinimais), nes paminėtose bylose, kaip ir nagrinėjamu atveju, ieškovai ginčijo su BAB bankas SNORAS pasirašytas obligacijų pirkimo sutartis, kaip pasirašytas dėl suklydimo ir / ar apgaulės, bei reikalavo taikyti restituciją ir pripažinti, kad į obligacijas investuotos lėšos būtų laikomos jų lėšomis mokėjimo arba terminuoto indėlio sąskaitose, už kurias būtų mokamos draudimo išmokos. Savaime suprantama, jog tam tikros ginčijamų obligacijų sutarčių pasirašymo aplinkybės kasacinio teismo išnagrinėtose bylose ir nagrinėjamojoje byloje nežymiai skiriasi, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad bylų faktinės aplinkybės visiškai nesutampa, ir kad kasacinio teismo jose suformuota praktika negalima vadovautis šioje nagrinėjamoje byloje.
  11. Pažymėtina ir tai, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, ne tik vadovavosi minėtais kasacinio teismo pateitais išaiškinimais, bet įvertino sandorių sudarymo aplinkybes ir ieškovų individualias savybes, nulėmusias jų apsisprendimą sudaryti ginčo sutartis: i) byloje nėra duomenų, kad esant deklaruotoms dviprasmiškoms nuostatoms sudaromose sutartyse (rizika dėl atsakovo (banko) nemokumo ir kartu nuostata dėl investicijos draustumo), ieškovai imtųsi aktyvių ir efektyvių veiksmų šioms abejonėms pašalinti; ii) didžioji dalis ieškovų, prieš sudarydami ginčo sutartis, atsisakė pateikti bankui informaciją apie save, be kita ko, apie savo investavimo patirtį, tuo tarpu kliento aptarnavimo sutartyje paryškintu šriftu įrašytas įspėjimas apie tai, kokios pasekmės kils, jeigu klientas pateiks apie save nepakankamai informacijos, t. y. bankas neturės pareigos įvertinti finansinių priemonių tinkamumo klientui, todėl bankas, neturėdamas visos reikiamos informacijos apie ieškovus, negalėjo individualizuoti jų investavimo poreikių; kita dalis ieškovų bankui nurodė, jog turi tam tikros patirties investavime; iii) ieškovai iš esmės neginčijo (arba neįrodė, kaip ieškovės I. K. atveju), kad ginčijamų sutarčių pasirašymo metu kas nors juos skubino ir ieškovams pageidavus, jiems būtų suteikta galimybė susipažinti su pasirašomais dokumentais; iiii) ieškovai iš esmės pripažino, kad neperskaitė visų pasirašomų sutarčių (išskyrė tik vieną Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties punktą, kuriame numatyta, kad siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“); iiiii) ieškovai ilgą laiką buvo atsakovo klientais, laikė terminuotus indėlius; be to, kai kurie ieškovai (I. P., J. I., V. I., O. M., I. K.) turėjo tam tikros investavimo patirties (buvo sudarę vertybinių popierių įsigijimo sutartis); iiiiii) ieškovai negalėjo neatkreipti dėmesio į tai, kad ginčijamose sutartyse jie įvardinami investuotojais, o ne indėlininkais; iiiiiii) ieškovai savo pinigines lėšas (iš esmės tuo pačiu metu) investavo ne tik į obligacijas, tačiau taip pat turėjo terminuotų indėlių, todėl šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovai suprato visas šių finansinių priemonių savybes, įskaitant jų (ne) draudžiamumą, bei tokiu būdu diversifikavo savo rizikas; iiiiiiii) ieškovų amžius (gyvenimiška patirtis), sveikatos būklė, išsilavinimas, veiklos pobūdis ir kitos savybės neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad taikant vidutinio vartotojo suvokimo standartą, suformuotą teismų praktikoje iš esmės panašaus pobūdžio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016), jie galėjo suklysti dėl obligacijų draudžiamumo aspekto, o jeigu tai ir įvyko, tą lėmė ne atsakovo (banko) neteisėti veiksmai (apgaulė) ar ieškovų esminis suklydimas, bet pačių ieškovų nepakankamas atidumas ir rūpestingumas; iiiiiiiii) ieškovai neįrodė, kad atsakovė (bankas ir (ar) jo darbuotojai) tyčia atliko veiksmus, nukreiptus į sąmoningą ieškovų apgaulę, t. y. sąmoningai suklaidino arba sąmoningai nutylėjo aplinkybę, jog ginčo obligacijoms netaikoma indėlio draudiminė apsauga.

30Dėl obligacijoms netaikomos draudimo apsaugos

  1. Kadangi ieškovai apeliaciniame skunde nekelia klausimo dėl papildomo kreipimosi į ESTT, tačiau nurodo, jog svarsto galimybę pakartotinai kreiptis ESTT į dėl ginčo obligacijoms taikytinos draudimo apsaugos sąlygų išaiškinimo Investuotojų direktyvos kontekste, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.
  2. Ieškovai apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl obligacijoms taikomos / netaikomos apsaugos, nes atsakovė ginčijamų sandorių sudarymo metu veikė kaip investicinė įmonė ir kaip vertybinių popierių emitentas, todėl jo bankroto rizika turi būti priskirta prie draudimo objektų, kuriems turi būti taikoma kompensavimo sistema pagal IĮIDĮ. BAB bankas SNORAS atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad ieškovų skundas grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, t. y. iki apeliacinio skundo pateikimo ieškovai neteigė, kad bankas veikė ne tik kai vertybinių popierių emitentas, bet ir kaip investicinė įmonė, todėl jo bankroto rizika turi būti priskirta prie draudimo objektų, kuriems turi būti taikoma kompensavimo sistema pagal IĮIDĮ.
  3. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, kad obligacijų pasirašymo sutartys yra pasirašytos ir įsigaliojusios, ieškovų reikalavimai kildinami dėl emitento (atsakovės) bankroto (po atsakovės bankroto bylos iškėlimo sužinojo, jog jų lėšos, investuotos į obligacijas, nebuvo draustos), taip pat į tai, kad nagrinėjamojoje byloje vyrauja viešasis interesas (ieškovai yra vartotojai, o atsakovė yra bankrutavęs bankas), sprendžia, kad apeliacinis skundas nėra grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, susijusius su atsakovės, kaip emitento ir investicinės įmonės, veikla bei jos taikomos / netaikomos kompensavimo sistemos pagal IĮIDĮ.
  4. Vertybinio popieriaus perleidžiamumas yra esminis jį apibūdinantis bruožas tam, kad būtų galima taikyti 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (toliau – Indėlių direktyva) su vėlesniais pakeitimais; bankrutavusios AB banko SNORAS indėlio sertifikatui taikoma Indėlių direktyvoje nustatyta garantijų sistema.
  5. 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau – Investuotojų direktyva) apsaugo investuotojus nuo vagystės, grobstymo ir kitokio neteisėto pasisavinimo rizikos, taip pat gali apsaugoti nuo atvejų, kai investuotojo turtas (tiek lėšos, tiek finansinės priemonės) prarandamos dėl netyčinių klaidų, nerūpestingumo ar investicinės įmonės kontrolės sistemos klaidų.
  6. Lietuvos įstatymų leidėjas pasirinko tokį modelį, kuriuo Indėlių direktyvą ir Investuotojų direktyvą įgyvendino viename nacionalinės teisės akte – IĮIDĮ. Ginčijamų sandorių metu galiojusi IĮĮDĮ 2 straipsnio 3 dalis nustatė, kad indėlis – tai indėlininko pinigų, laikomų banke, banko filiale arba kredito unijoje pagal banko indėlio ir (ar) banko sąskaitos sutartis, ir kitų pinigų, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais ar suteikti investicines paslaugas, suma (įskaitant priskaičiuotas palūkanas). Vadovaujantis IĮIDĮ 3 straipsnio 1 dalimi, indėlių draudimo objektas yra indėlininkų indėliai litais ir užsienio valiuta – Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais, eurais ir Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių nacionalinėmis valiutomis.
  7. Obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises (CK 1.103 str.).
  8. Pasisakydamas dėl bankrutavusios AB banko SNORAS obligacijų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad obligacijų turėtojas nuostolių patyrė dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos – emitento bankroto, o tai, atsižvelgiant į Investuotojų direktyvos tikslus ir taikymo sąlygas, nelaikytina draudžiama rizika, todėl Investuotojų direktyvoje nustatyta draudimo apsauga AB banko SNORAS obligacijų turėtojui netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602-684/2015). Taigi, vertybinių popierių emitento ir juos platinusios investicinės įmonės (AB bankas SNORAS) sutapimas nesudaro pagrindo išplėsti Investuotojų apsaugos direktyvos bei ją įgyvendinančio IĮIDĮ tokia apimtimi, kad šie teisės aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius išleidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos.
  9. Šiuo atveju investicinė įmonė negali grąžinti (išpirkti) klientams (ieškovams) priklausančių vertybinių popierių (obligacijų) ne dėl jų praradimo ar perleidimo, o dėl emitento bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo, t. y. dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos, kuri nepatenka į Investuotojų direktyvos reguliavimo sferą ir šios direktyvos apsauga nagrinėjamu atveju negali būti taikoma.
  10. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog atsakovė BAB bankas SNORAS nėra atsakinga už obligacijų negrąžinimą ieškovams, nes investicinė įmonė (atsakovė) negali to padaryti dėl obligacijų emitento bankroto.

31Dėl ieškovų priskyrimo vartotojo kategorijai

  1. Ieškovų nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jie priskirtini prie vidutinių vartotojų kategorijos investavimo produktų rinkoje, atmestinas, kadangi kasacinio teismo analogiškose bylose yra išaiškinta, jog ieškovai yra neprofesionalūs investuotojai Finansinių priemonių rinkų įstatymo prasme, o pagal amžių, išsilavinimą ir kitas asmenines savybes jie prilygintini vidutiniam vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-969/2016; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015).

32Dėl atsakovės veiksmų vertinimo

  1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovai nagrinėjamojoje byloje įrodinėja, jog suklydo dėl obligacijoms taikomos draudimo apsaugos sąlygų, t. y. jie buvo įsitikinę, kad obligacijoms galioja IĮIDĮ nustatyta draudimo apsauga. Taigi, apeliantai ginčija su atsakove sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis CK 1.90 straipsnio pagrindu (sudarytas dėl esminio suklydimo).
  2. Vertinant, ar sudarydamas ginčijamą sandorį asmuo suklydo (CK 1.90 str.) pirmiausia svarbu nustatyti, ar toks sandoris apskritai turi valios trūkumų, t. y. ar asmuo būtų sudaręs tokį sandorį, jeigu būtų žinojęs esmines sandorio aplinkybes. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).
  3. Bylos duomenimis, dauguma ieškovų sudarė ginčijamus sandorius pasibaigus terminuotųjų indėlių sąskaitos terminams. Ieškovai R. M. ir V. T. Š. įmokėjo grynuosius pinigus, L. G. pervedė pinigus iš kito banko, V. I. pervedė pinigus iš kito banko ir pakartotinai investavo anksčiau į banko obligacijas jau investuotus pinigus, O. A. Ž. ir D. B. anksčiau laiko nutraukė terminuotojo indėlio sutartis, E. B. įmokėjo grynuosius pinigus ir pervedė pinigus iš kito banko. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai I. P., J. I., V. I., O. M., I. K. turėjo investavimo patirties, t. y. buvo sudarę vertybinių popierių įsigijimo sutartis. Su visais ieškovais buvo sudarytos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartys, kurių, pastebėtina, nereikėjo pasirašyti sudarant / pratęsiant terminuotojo indėlio sutartį. Taigi, šios aplinkybės rodo, jog dauguma ieškovų, kurie banke jau turėjo terminuotuosius indėlius arba jau buvo sudarę vertybinių popierių įsigijimo sutartis, terminuotojo indėlio sandorio formą bei turinį galėjo atskirti nuo obligacijų pasirašymo sandorio formos bei turinio. Objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškovai galėjo neįžvelgti skirtumo tarp terminuoto indėlio sutarties ir obligacijų įsigijimo sandorio, byloje nenustatyta, priešingai, obligacijų pasirašymo sutartyje vartojama sąvoka „INVESTUOTOJAS“, iš esmės skiriasi nuo terminuotojo indėlio sutartyje vartojamos sąvokos „INDĖLININKAS“; obligacijos pasirašymo sutarties apimtis (vienas lapas) ženklai mažesnė už terminuotojo indėlio sutartį. Obligacijų pasirašymo sutarties 1.22 punktu ieškovai (investuotojai) patvirtino, kad buvo supažindinti su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes, taip pat, jog buvo susipažinę su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutiko. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priedo „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 punktu ieškovai patvirtino, jog gavo Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą, kuris yra skirtas supažindinti banko klientus ir potencialius klientus su finansinių priemonių esme bei rizikomis, jis yra pritaikytas neprofesionaliajam klientui, kurio žinios ir patirtis investavimo srityje yra minimalios, Minėto Aprašymo IV skyriuje nurodoma, kad tik valstybių išleistos pinigų rinkos priemonės yra nerizikingos, kadangi praktiškai neegzistuoja rizika, kad jos bus neišpirktos, o kitais atvejais būtina įvertinti ir galimą emitento bankroto riziką. Pažymėtina ir tai, kad pagal tuo metu galiojusį IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalį atsakovės obligacijos nėra draudimo objektas. Įstatymo nežinojimas negali būti laikomas esminiu suklydimu, teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Taigi, ieškovai turėjo žinoti arba žinojo, kad obligacijos nėra draudimo objektas, todėl jų įsigijimas susijęs su tam tikromis rizikomis, skirtingai nei sudarant terminuotojo indėlio sutartį, kurioje apie jokias rizikas nenurodoma.
  4. Asmuo, būdamas veiksnaus amžiaus, gali prisiimti pagal sudaromas sutartis teises ir pareigas, kurios nustatytos sutarties sąlygose ir atitinkamų įstatymų normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016). Taigi, ieškovai, neatsižvelgiant į tai kiek jiems metų, kokios jų profesijos, išsilavinimai galėjo laisvai prisiimti teises ir pareigas pagal ginčijamus sandorius. Byloje nenustatyta bei nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovų arba konkretaus ieškovo neveiksnumą ginčijamų sandorių sudarymo metu (CPK 178 str.).
  5. Lietuvos apeliacinio teismo pažymėta, jog asmuo, pasirašydamas finansinių priemonių įsigijimo sutartis neįsigilinęs į galimas rizikas ir sutarčių sąlygas, laikytinas nepakankamai atidžiu ir rūpestingu, todėl turi prisiimti kilusias teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1333/2013; 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1012/2013; 2013m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1713/2013).
  6. Nagrinėjamojoje byloje ieškovai patvirtino aplinkybę, jog jiems buvo paaiškinta, kad obligacijų sandorio sudarymo atveju bus mokamas didesnės palūkanos, nei terminuoto terminuotojo indėlio sandorio sudarymo atveju. Taigi, ieškovai turėjo įvertinti ne tik naudą, bet riziką, susijusią su siūlomomis didesnėmis palūkanomis už obligacijas. Įrodymų, kad atsakovės darbuotojai primygtinai reikalavo, jog ieškovai nedelsiant, nesusipažinę su sutarčių sąlygomis pasirašytų ginčijamas sutartis, byloje nėra (CPK 178 str.). Taigi, ieškovai, kaip vidutiniai vartotojai, turėjo galimybes įvertinti ketinamą pasirinkti investavimo būdą ir su juo susijusias rizikas, t. y. įsigilinti į sutarties sąlygas, konsultuotis su profesionalais (kitais bankais, teisininkais, ekonomistais ir kt. investuotojais, specialistais ir kt.). Tokiu būdu ieškovų nesupratimą arba klaidingą suvokimą lėmė ne banko neteisėti veiksmai, bet pačių ieškovų neatidumas ir nerūpestingumas, nes, pasikartotina, ieškovams turėjo būti žinoma arba buvo žinoma, kad obligacijos, kaip finansinė priemonė, nėra tapačios indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu, kadangi nėra draudžiamos pagal įstatymą (IĮIDĮ 3 str. 4 d.). Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad ir nuo ginčijamų sandorių sudarymo iki atsakovės nemokumo konstatavimo bei veiklos apribojimo paskelbimo ieškovams buvo pakankamai laiko tinkamai įgyvendinti savo teises, t. y. pasidomėti (įvertinti) apie savo sudarytus sandorius ir / ar juos nutraukti, tačiau jie šiomis teisėmis nepasinaudojo.
  7. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad vienintelis ieškovų tikslas buvo tik saugus santaupų laikymas banke, pažymėtina, jog šiam tikslui įgyvendinti ir buvo skirta terminuotojo indėlio sutartis, kurią ieškovai galėjo arba sudaryti, arba pratęsti, tačiau jie rizikavo ir sudarė kitokius sandorius (obligacijų), kurie juos sudomino ne dėl saugaus santaupų laikymo, o dėl tuo metu mokėtų didesnių palūkanų dydžio, jų išpirkimo termino ir galimybės parduoti obligacijas bankui „Finasta“ anksčiau išpirkimo datos. Šiuo atveju bankas bankrutavo ir ieškovams teko rizika, susijusi su ginčijamai sandoriais, todėl nėra teisėto pagrindo pripažinti, kad ieškovai buvo suklaidinti dėl sandorio esmės.
  8. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

33Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Šalims nepateikus jokių dokumentų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiama.

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6.
    1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d.... 7. Dėl draudimo apsaugos obligacijoms apimties
        8. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo ir (ar)... 9. Dėl bylinėjimosi išlaidų
        1. Teismas sprendė,... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11.
          1. Apeliaciniame skunde ieškovai 12. Dėl obligacijoms (ne) taikomos draudimo apsaugos
              13. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taikymo
                14. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų vertinimo
                1. Iš... 15. Dėl apeliantų priskyrimo vidutinio vartotojo kategorijai
                    16. Dėl tikslo laikyti pinigus saugiai
                    1. Ieškovai... 17. Nagrinėjamoje situacijoje banko SNORAS obligacijoms negali būti taikoma... 18. Apeliantai buvo tinkamai informuoti apie sudaromų sandorių esmę ir... 19. Dėl vidutinio vartotojo standarto taikymo
                        20. Dėl apeliantų individualių savybių ir ginčo sandorių sudarymo... 21. Dėl apeliantų tikslo sudarant ginčo sandorius
                          22. Dėl banko, kaip vertybinių popierių emitento ir investicinės įmonės... 23. Dėl apeliantų suklydimo (suklaidinimo)
                            24. Dėl apeliantų priskyrimo vidutinio vartotojo kategorijai
                              25. Teismas... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 27. Dėl faktinių aplinkybių
                              1. Ieškovė 28. Dėl rašytinių įrodymų priėmimo
                                1. CPK 306... 29. Dėl precedentų taikymo
                                  1. Ieškovų vertinimu,... 30. Dėl obligacijoms netaikomos draudimo apsaugos
                                      31. Dėl ieškovų priskyrimo vartotojo kategorijai
                                        32. Dėl atsakovės veiksmų vertinimo
                                        1. Apeliaciniame... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
                                            34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti...