Byla 2-1333/2013
Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, priimtos likviduojamos akcinės bendrovės banko SNORAS bankroto byloje Nr. B2-2361-611/2012 (naujai suteiktas Nr. B2-2267-611/2013)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties dalies, kuria atmestas ieškovo K. S. ieškinys atsakovui likviduojamai dėl bankroto akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, priimtos likviduojamos akcinės bendrovės banko SNORAS bankroto byloje Nr. B2-2361-611/2012 (naujai suteiktas Nr. B2-2267-611/2013).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ir atsakovas 2010 m. lapkričio 15 d. sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui paslaugas, atidarant/uždarant vertybinių popierių sąskaitą, vykdyti ieškovo pavedimus dėl vertybinių popierių operacijų. Vykdant šią sutartį ieškovas ir atsakovas tą pačią dieną sudarė indėlių sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S003397, pagal kurią ieškovas įsigijo 340 000 Lt vertės indėlio sertifikatą su 4,95 procento fiksuota metine palūkanų norma, kurio įsigaliojimo data – 2010 m. lapkričio 15 d., išpirkimo data – 2011 m. lapkričio 17 d.

5Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti su atsakovu 2010 m. lapkričio 15 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S003397 negaliojančia nuo sudarymo momento CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu bei pripažinti jo lėšas – 356 922,14 Lt indėliu, iš kurių 279 307,66 Lt taikomas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nustatytas indėlių draudimas. Ieškovo teigimu, indėlio sertifikato įsigijimo sutartį sudarė suklaidintas atsakovo įgalioto atstovo dėl esminių sandorio aplinkybių: paties sutarties dalyko ir sutarties tikslo, neįsitikinus tuo, kad ieškovas yra pasirengęs rizikuoti. Kreipdamasis į atsakovą siekė sudaryti terminuoto indėlio sutartį. Žinodamas, kad indėlio sertifikatas nėra draustas įstatymų nustatyta tvarka, nebūtų sudaręs indėlio sertifikato sutarties ir prisiėmęs nepagrįstai didelės rizikos. Todėl turimos lėšos banke turi būti laikomos indėliu, kuriam taikomas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatytas indėlių draudimas, ieškovo draudimo išmokos dydis yra 279 307,66 Lt, nes ieškovui buvo sugrąžinta 65 972,34 Lt turėtų lėšų AB banke „Snoras“ (345280 Lt-65972,34 Lt=279307,66 Lt).

6Atsakovas prašė ieškinio netenkinti. Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė nė vienos iš aplinkybių, galinčių pagrįsti sertifikatų sutarties pripažinimą niekine ir negaliojančia dėl apgaulės. Atsakovas tinkamai įvykdė teisės aktų reikalavimus atskleisti ieškovui su sertifikato sandoriu susijusią riziką. Pažymėjo, kad Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis tiesiogiai nesukėlė ieškovui pareigos investuoti į vertybinius popierius. Nurodė, kad iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo teisme dienos ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo ar pretenzijų atsakovui, kad sudarė ne tokią sutartį, kokios siekė. Ieškovo apsisprendimą nulėmė gautinų už terminuotą indėlį ir indėlių sertifikatus palūkanų skirtumas bei finansiškai naudingesnės sutarties nutraukimo anksčiau nustatyto termino sąlygos. Jeigu teismas tenkintų ieškovo reikalavimą dėl sertifikato sutarties pripažinimo negaliojančia, ieškovo reikalaujama suma netaptų indėliu, nes pagal CK 1.91 straipsnio 2 dalį turėtų būti taikoma restitucija, ieškovas taptų atsakovo kreditoriumi, kurio reikalavimai turi būti tenkinami ketvirtąja eile. Nurodė, kad ginčijamo sandorio suma yra 340 000 Lt, o ne 356 922,14 Lt, nes ieškovas neturi teisės reikalauti pagal negaliojantį sandorį priskaičiuotų palūkanų.

7Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė netenkinti ieškinio dalyje dėl lėšų pripažinimo indėliu. Nurodė, kad pripažinus sandorį negaliojančiu ieškovas netaptų indėlininku, o jo reikalaujama suma indėliu, nes CK 1.91 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškovas taptų atsakovo kreditoriumi. Ieškovo kaip kreditoriaus reikalavimo pagrindas būtų sandorio negaliojimas, o ne indėlio ar banko sutartis.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovui likviduojamam AB bankui SNORAS dėl sutarties pripažinimo negaliojančia prijungė prie civilinės bylos Nr.B2-2361-611/2012 ir laikė šios bylos dalimi; ieškovo K. S. ieškinį atmetė.

10Teismas įvertino, kad atsakovas yra komercinis bankas, t. y. kredito įstaiga, iki 2011 m. lapkričio 16 d. turėjusi teisę teikti licencines finansines paslaugas; ieškovas yra neprofesionalus rinkos dalyvis, o santykyje su atsakovu – neprofesionalus klientas. Teismas nustatė, kad atsakovas Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau FPRĮ) 22 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytas pareigas įvykdė tinkamai, bandė surinkti informaciją apie ieškovo patirtį investuojant, tačiau ieškovas, kaip matyti iš sutarties, atsisakė suteikti atsakovui minėtą informaciją apie save. Indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje ieškovas patvirtino, kad yra susipažinęs su aprašu (kad su tokiu susipažinęs, patvirtina ir ta aplinkybė, jog pats ieškovas tokį pateikė į bylą). Be to, neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ ieškovas patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą. Teismas įvertino, kad ieškovas be indėlio sertifikato įsigijimo sutarties, buvo sudaręs su atsakovu ir terminuoto indėlio sutartis, kuriose aiškiai yra pateikiama nuoroda, kad indėliai yra apdrausti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, tuo tarpu nei indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje, nei indėlio sertifikato emisijos apraše nėra nuorodos, jog indėlio sertifikatas yra draudžiamas pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau IĮIDĮ) nuostatas. Byloje kaip liudytoja apklausta D. Š. parodė, kad prieš sudarant ginčo sutartį ieškovui buvo išaiškinusi, kad indėlio sertifikatas nėra draudimo objektu pagal IĮIDĮ nuostatas, tai pripažino ir ieškovas teismo posėdyje. Todėl atsakovas tinkamai įvykdė IĮIDĮ 13 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nes ši aplinkybė ieškovui, nors ir žodžiu, buvo išaiškinta. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas suklaidino ieškovą, o ieškovo klaidingas tam tikrų sudaromos sutarties sąlygų supratimas negali būti pripažintas esminiu suklydimu dėl sandorių esmės, tuo labiau atsakovo apgaule ieškovo atžvilgiu (CK 1.90 str., 1.91 str.). Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijama indėlio sertifikato įsigijimo sutartis yra sudaryta ieškovui iš esmės suklydus ar dėl atsakovo apgaulės.

11Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti jo 356 922,14 Lt lėšas, sumokėtas už indėlio sertifikatą, indėliu, iš kurių 279 307,66 Lt taikomas IĮIDĮ nustatytas indėlių draudimas, teismas konstatavo, jog atmetus ieškovo reikalavimą dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pripažinimo negaliojančia, reikalavimas dėl sumokėtų lėšų už šį sertifikatą pripažinimo indėliu gali būti nagrinėjamas savarankiškai. Teismas sprendė, kad šalys sudarė indėlio sertifikato įsigijimo sutartį dėl 340 000 Lt indėlio sertifikato įsigijimo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ši suma su palūkanomis yra indėlis. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta ginčo indėlio sertifikato įsigijimo sutartis pasibaigė 2011 m. lapkričio 17 d.; Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr.03-186 nuo 2011 m. lapkričio 16 d. atsakovui buvo paskelbus veiklos moratoriumą sustabdyta atsakovo finansinė veikla (finansinių prievolių vykdymas), taigi uždrausta įvykdyti prievolę pagal pasibaigusią sutartį ir išmokėti ieškovui lėšas pagal pasibaigusį indėlio sertifikatą. Todėl pasibaigus indėlio sertifikato galiojimo terminui ir atsiradus trečiojo asmens pareigai jį išpirkti, laikytina, kad ieškovo kaip investuotojo teisinis statusas pasibaigė ir jis tapo lėšų banko sąskaitoje turėtoju, nepriklausomai nuo to, kad atsakovo veikla buvo apribota ir jam buvo taikomas draudimas išmokėti lėšas pagal pasibaigusį indėlio sertifikatą. Priešingas aiškinimas neatitiktų sutartinius teisinius santykius reglamentuojančių CK nuostatų bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.), nes joks kitas subjektas, išskyrus teismą, negali pakeisti dviejų privačių asmenų teisinių santykių, be to, negali nukentėti ieškovo teisėti lūkesčiai vien dėl to, kad valstybės įgaliota institucija pritaikė poveikio priemones trečiajam asmeniui.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

13Ieškovas K. S. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Grįsdamas sandorio negaliojimą nurodo, jog buvo neprofesionalus klientas Finansinių priemonių rinkų įstatymo prasme, todėl jam taikytinas aukščiausias investuotojų interesų apsaugos lygis, tuo tarpu atsakovui, kaip kredito įstaigai, – didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Vertinant minėto įstatymo 22 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas, akivaizdu, jog numatytos savarankiškos banko pareigos – suteikti reikalingą informaciją klientams ir surinkti informaciją apie klientą. Apeliantui nesuteikus informacijos apie save, bankui vis vien liko pareiga suteikti apeliantui informaciją, kurios pagrindu jis pats galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą. Įvertinus aplinkybę, kad neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis ir indėlio sertifikato sutartis sudarytos tą pačią dieną, pirmojoje sutartyje atsakovui nurodžius, kad banko įsipareigojimai apdrausti ir vykdant šią sutartį sudarius indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, apeliantui susidarė klaidingas įspūdis, jog pinigus pasideda banke kaip terminuotą indėlį, kuris yra apdraustas. Atsakovas pažeidė IĮIDĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatas. Banko nurodymas, jog jis, siekdamas užtikrinti klientui piniginių lėšų grąžinimą, savo įsipareigojimus yra apdraudęs, liudija išankstinį atsakovo tikslą suklaidinti apeliantą, siekiant, kad jis sudarytų sutartį.
  2. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo pozicija, netinkamai vertino su tuo susijusius įrodymus, liudytojos D. Š. parodymus. Teismas privalėjo sistemiškai vertinti banko atstovo ir liudytojos parodymus, iš kurių seka, kad bankas, kaip sandorio šalis IĮIDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją turėjo suteikti raštu, o ne žodžiu. Nurodo, jog teismas, nurodydamas, kad apeliantas patvirtino gavęs finansinių priemonių ir joms būdingos rizikos aprašymą, nepagrįstai rėmėsi priede „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 punkte užfiksuota informacija; be to, jame nėra jokios informacijos apie tai, kad indėlio sertifikatai nėra drausti. Negavęs visos informacijos, būdamas neprofesionalus klientas per 15-20 minučių negalėjo identifikuoti terminuoto indėlio ir indėlio sertifikato skirtumų ir priimti pagrįsto investicinio sprendimo. Apelianto suklydimas dėl esminių sutarties sąlygų pripažintinas esminiu, todėl indėlio sertifikato įsigijimo sutartis pripažintina negaliojančia.
  3. Apelianto vertinimu, sudaryta indėlio sertifikato įsigijimo sutartis pripažintina negaliojančia ir dėl apgaulės, kadangi į banką ėjo sudaryti terminuoto indėlio sutarties, tačiau sudarė visai kitokią, daug rizikingesnę sutartį, apelianto valią sąlygojo atsakovo elgesys. Ginčijamas sandoris neatitinka tikrosios apelianto valios, kadangi buvo atsakovo suklaidintas, apgautas ir nesuprato sudaromo sandorio esmės bei galimų rizikų.
  4. Nurodo, jog pats pasirenka savo teisių gynimo būdus, tačiau CK 6.145 – 6.146 straipsniai numato teismo diskrecijos teisę restitucijos netaikyti arba pakeisti jos būdą. Iš teismo motyvuojamosios dalies darytina išvada, kad antrasis reikalavimas – dėl lėšų pripažinimo indėliu tenkintas. Apelianto vertinimu, teismas, pripažinęs sandorį negaliojančiu, pagal ieškovo suformuluotus reikalavimus, turi diskrecijos teisę spręsti, kuris ieškovo, kaip vartotojo ir atsakovo kreditoriaus, teisių gynimo būdas yra efektyviausias ir nuspręsti, kurį ar kuriuose teisių gynimo būdus pritaikyti. Todėl taisytina rezoliucinė dalis, kuria atmestas reikalavimas pripažinti 356 922,14 Lt lėšas indėliu, iš kurių 279 307, 66 Lt taikomas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatytas indėlių draudimas, nurodant, kad šioje dalyje ieškinys tenkinamas, o kitoje dalyje atmetamas, nepripažįstant sandorio negaliojančiu.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą; iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Tai, kad ginčo sutartimi įsigyjamas atsakovo vertybinis popierius nėra draudžiamas, numatyta įstatyme, todėl ieškovas, kaip asmuo, kuriam pagal užimamas pareigas (VĮ Registrų centro direktorius) taikomi padidinto rūpestingumo ir atidumo standartai, nepagrįstai teigia buvęs suklaidintas. Atsakovas pateikė visą reikalingą informaciją. Tiek liudytoja, tiek ieškovas posėdžio metu patvirtino, kad buvo informuotas apie tai, jog indėlio sertifikatas nėra draudžiamas.
  2. Ieškovas tuo pat metu sudarydamas ar pratęsdamas terminuoto indėlio sutartis ir lygiagrečiai pasirašydamas ginčo sutartį dėl indėlio sertifikato įsigijimo, akivaizdžiai suprato sudaromų sandorių skirtumus. Be to, šalys neneigė, jog iki sutarties sudarymo ne kartą bendravo telefonu, derino esmines ketinamos sudaryti sutarties sąlygas, todėl ieškovas turėjo galimybę pasitikslinti ir įsigilinti į visas sudaromos sutarties aplinkybes.
  3. Atsakovo veiksmuose nebuvo apgaulės; pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad atsakovo darbuotojai jam paaiškino, jog indėlio sertifikatas nėra draustas.
  4. Nurodo, kad teismas yra saistomas dispozityvumo principo ir negali savo nuožiūra parinkti ir taikyti ieškovo teisių gynimo būdų. Tikrasis ieškovo tikslas ne pripažinti sutartį negaliojančia, o dirbtinai įgyti draudiminę apsaugą į dalį sutarties pagrindu sumokėtų lėšų.
  5. Apeliantas nenurodo, kuo pasireiškė netinkamas įrodymų, liudytojos parodymų vertinimas, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas ir kokią tai įtaką turėjo skundžiamos nutarties priėmimui. Tai, kad priimta nutartis nepalanki ieškovui, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

15Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovas tinkamai įvykdė FPRĮ 22 straipsnio 3 punkte numatytą pareigą; ieškovas neneigia minėtų dokumentų gavimo; liudytoja nurodė, kad ieškovui buvo žodžiu išaiškinusi, kad indėlio sertifikatas nėra draudimo objektas pagal IĮIDĮ nuostatas, o ieškovas pripažino tai teismo posėdyje. Be to, sandorio sąlygos buvo individualiai derinamos su ieškovu iš anksto.
  2. Teorinių skirtumų tarp terminuotųjų indėlių ir vertybinių popierių (indėlio sertifikatų) tariamas nesuvokimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieškovas suklydo ar buvo apgautas sudarydamas ginčijamą sandorį, nes ieškinys grindžiamas tariamu suklydimu/apgaule dėl indėlių draudimo taikymo indėlio sertifikato atžvilgiu.
  3. Ieškinio tenkinimas susijęs tik su privačiu interesu. Pripažinus sandorį negaliojančiu taikytina restitucija, naujų teisinių santykių sukūrimas išeitų už teismo kompetencijos ribų.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas atmestinas.

18Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

19Nagrinėjamoje byloje ieškovas K. S. ginčija tarp jo ir atsakovo AB banko SNORAS 2010 m. lapkričio 15 d. sudarytą indėlio sertifikato įgijimo sutartį, kaip sudarytą iš esmės suklydus bei kaip sudarytą dėl apgaulės. Savo reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad sudarydamas ginčo sandorį nežinojo, jog indėlio sertifikatas nėra indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo objektas.

20Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Šiame straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sąlygos yra tokios: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas, antra, suklydimas turi būti kvalifikuotas kaip esminis, trečia suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (pvz. žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007, ir kt.).

21Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008). Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. ar kitas normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje būtų sudaręs tokį pat sandorį. Be to, vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, jog ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007).

22Byloje nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 15 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V991222, pagal kurią ieškovui buvo suteikta neprofesionalaus kliento kategorija (7-9, 10 b. l.). Tą pačią dieną ginčo šalys sudarė Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pagal kurią K. S. įsigijo 340 000 Lt vertės indėlio sertifikatą su 4,95 proc. fiksuota metine palūkanų norma iš banko indėlių sertifikatų emisijos Nr. 30 (LTL), o bankas įsipareigojo indėlio sertifikato išpirkimo datą (2011 m. lapkričio 17 d.) išpirkti indėlio sertifikatą ir sumokėti sukauptas palūkanas (6 b. l.).

23Ginčijama indėlio sertifikato įsigijimo sutartis buvo sudaryta aptarnavimo sutarties pagrindu. Vadovaujantis CK 6.719 straipsnio 1 dalimi, prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui. Be to, aptarnavimo sutarties pagrindu bankas kaip finansų maklerio įmonė, teikianti klientui investicines paslaugas, suteikė ieškovui neprofesionalaus kliento kategoriją, tuo pačiu prisiimdamas prievolę jo atžvilgiu laikytis Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų investuotojų apsaugos priemonių (Aptarnavimo sutarties 3.6, 3.9 punktai), tame tarpe aiškiai ir suprantamai suteikti visą reikiamą informaciją, kurios pagrindu klientas galėtų suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę ir joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (FPRĮ 22 str. 3 d.), o būtent – pateikti informaciją apie finansines priemones, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga investicijoms į tam tikras finansines priemones (FPRĮ 22 str. 4 d. 2 p.).

24Apeliantas nesutinka, jog bankas tinkamai atliko kliento informavimo pareigą apie siūlomai finansinei priemonei (indėlio sertifikatui) būdingą riziką; esminis argumentas, kad nebuvo aiškiai ir neklaidinančiai atskleista, ar banko įsipareigojimas pagal indėlio sertifikatą yra draustas, ar ne.

25Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovą ir atsakovą ne vienerius metus siejo sutartiniai santykiai, ieškovas laikė lėšas pas atsakovą kaip terminuotus indėlius (42, 43 b. l.). 2012 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu (91-95 b. l.), ieškovas patvirtino, kad į banką ėjo atsakovo darbuotojai susisiekus su juo telefonu ir pristačius pasiūlymą, buvo „vip“ klientas; banke ieškovas užtruko apie 20 minučių. Informacija apie galimas rizikas, susijusias su indėlių sertifikatu, apeliantui pateikta sutarčių pasirašymo metu; sertifikato sutartyje nurodyta, jog pasirašydamas sutartį indėlio sertifikato savininkas patvirtina, kad: (I) visos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, jis su jomis sutinka ir jos išreiškia jo valią; (II) jis yra susipažinęs su aprašu ir visiškai sutinka su jo sąlygomis. Aptarnavimo sutarties dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 punkte nurodyti kliento patvirtinimai apie gautus dokumentus. Taigi darytina išvada, jog atsakovas įgyvendino FPRĮ numatytą informavimo pareigą.

26Minėta, kad vertinant, ar buvo suklysta, taip pat reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, jog ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, jog aukštąjį išsilavinimą turintis ieškovas yra ( - ) direktorius, t. y. užima aukštas ir atsakingas valstybės įmonės vadovo pareigas. Pagal rašytinius įrodymus ir liudytojos parodymus, apie siūlomą sandorį ieškovas buvo informuotas iš anksto telefonu; indėlio sertifikato sutartį pasirašė dėl didelės pinigų sumos, įsigijo visą viešai neplatintą indėlių sertifikatų emisiją, kurios sąlygos buvo individualiai derintos su apeliantu. Nustatytos aplinkybės neidentifikuoja apelianto, kaip asmens, dėl savo amžiaus, išsilavinimo ir statuso, galinčio suklysti dėl sandorio sąlygų. Esant nustatytoms aplinkybėms dėl informacijos apie ketinamą sudaryti sandorį ir galimas rizikas atskleidimo, darytina išvada, kad apeliantas pats buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, todėl turi prisiimti kilusias teisines pasekmes.

27Apeliantas taip pat teigia, kad buvo apgautas, kadangi atsakovas suklaidino, įrašydamas į sutartį klaidinančius duomenis apie banko įsipareigojimų klientams apdraudimą. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008 ir kt.). Kaip minėta, teismo posėdžio metu nustatyta, jog apeliantui atvykus sudaryti sutarties, buvo suteikta informacija apie terminuoto indėlio ir indėlio sertifikato skirtumus – dėl palūkanų normos ir apdraudimo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas suklaidino apeliantą dėl esminių sandorio aplinkybių.

28Apelianto teigimu, teismas neteisingai vertino banko atstovo ir liudytojos parodymus, iš kurių seka, kad bankas, kaip sandorio šalis IĮIDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją turėjo suteikti raštu, o ne žodžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, informacijos pateikimo forma, raštu ar žodžiu, kadangi esminis apelianto argumentas yra dėl aplinkybės dėl Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo numatyto draudimo netaikymo indėlio sertifikatui išviešinimo. Sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog nei IĮIDĮ 13 straipsnio 1 dalyje, nei FPRĮ 22 straipsnyje numatytos informacijos pateikimo klientui formai ir būdui nėra keliami jokie reikalavimai, todėl ji gali būti pateikiama ir žodžiu. Kaip minėta, tokios informacijos suteikimas apeliantui žodžiu buvo patvirtintas teismo posėdyje liudytojos parodymais ir ieškovo pripažinimu. Kitokių reikšmingų argumentų dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo apeliantas nenurodo.

29Įvertinus nustatytas ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes, taip pat tai, jog pats apeliantas teismo posėdžio metu pripažino gavęs informaciją apie indėlio sertifikato ypatumus bei nepatekimą į IĮIDĮ draudimo sferą, darytina išvada, kad sudarant ginčo sutartį sprendimo priėmimo rizika teko pačiam apeliantui.

30Apeliantas neteisus, teigdamas, kad teismas, pripažinęs sandorį negaliojančiu, pagal ieškovo suformuluotus reikalavimus, turi diskrecijos teisę spręsti, kuris ieškovo, kaip vartotojo ir atsakovo kreditoriaus, teisių gynimo būdas yra efektyviausias ir nuspręsti, kurį ar kuriuos teisių gynimo būdus pritaikyti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 str.), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 str.), todėl tinkamai pasirinkti gynybos būdą ieškovui yra itin reikšminga ir svarbu, nuo to priklauso jam teikiamos teisminės gynybos efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012, 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs tik su ieškovo privačiais interesais, t. y. ieškovas ir atsakovas sudarė dvišalį sandorį, kuriuo ieškovas siekė finansinės naudos; šioje byloje nėra viešo intereso gynimo elementų, todėl teismas neturi pareigos parinkti efektyviausio ieškovo teisių gynimo būdo.

31Konstatavus, jog ieškovas neįrodė nei apgaulės, nei suklydimo, kaip sandorio negaliojimo pagrindų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio netenkino. Nepripažinus sandorio negaliojančiu nėra teisinio pagrindo analizuoti sandorio negaliojimo pasekmių – restitucijos, kadangi ji nėra taikoma. Aptartų aplinkybių kontekste, pertekliniais vertintini ir iš nutarties motyvuojamosios dalies pašalintini teismo motyvai dėl lėšų, sumokėtų už indėlio sertifikatą, nepripažinimo indėliu, ir argumentai dėl ieškovo kaip investuotojo teisinio statuso pasibaigimo ir ieškovo tapimo lėšų banko sąskaitoje turėtoju, kadangi netenkinus ieškinio, šalis sieję teisiniai santykiai nepasikeitė, o ieškovo ir jo lėšų teisinio statuso klausimas pasibaigus sutarties galiojimui, nėra ieškinio dalykas.

32Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.), pašalinant iš jos motyvuojamosios dalies argumentus, susijusius su ieškovo lėšų, sumokėtų už indėlio sertifikatą, nepripažinimu indėliu, ir argumentus dėl ieškovo kaip investuotojo teisinio statuso pasibaigimo ir ieškovo tapimo lėšų banko sąskaitoje turėtoju.

33Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau tokias išlaidas patvirtinantys įrodymai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikti, todėl prašymas netenkinamas (CPK 93, 98 str.).

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

36Pašalinti iš nutarties motyvuojamosios dalies argumentus, susijusius su ieškovo lėšų, sumokėtų už indėlio sertifikatą, nepripažinimu indėliu, ir argumentus dėl ieškovo kaip investuotojo teisinio statuso pasibaigimo ir ieškovo tapimo lėšų banko sąskaitoje turėtoju

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ir atsakovas 2010 m. lapkričio 15 d. sudarė neprofesionalaus... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti su atsakovu 2010 m.... 6. Atsakovas prašė ieškinio netenkinti. Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė... 7. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinę bylą... 10. Teismas įvertino, kad atsakovas yra komercinis bankas, t. y. kredito įstaiga,... 11. Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti jo 356 922,14 Lt lėšas, sumokėtas už... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 13. Ieškovas K. S. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m.... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo prašo atskirąjį skundą... 15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo palikti pirmosios... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 17. Atskirasis skundas atmestinas.... 18. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovo... 19. Nagrinėjamoje byloje ieškovas K. S. ginčija tarp jo ir atsakovo AB banko... 20. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali... 21. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio... 22. Byloje nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 15 d. ieškovas ir atsakovas sudarė... 23. Ginčijama indėlio sertifikato įsigijimo sutartis buvo sudaryta aptarnavimo... 24. Apeliantas nesutinka, jog bankas tinkamai atliko kliento informavimo pareigą... 25. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovą ir atsakovą ne vienerius metus siejo... 26. Minėta, kad vertinant, ar buvo suklysta, taip pat reikia atsižvelgti į... 27. Apeliantas taip pat teigia, kad buvo apgautas, kadangi atsakovas suklaidino,... 28. Apelianto teigimu, teismas neteisingai vertino banko atstovo ir liudytojos... 29. Įvertinus nustatytas ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes, taip pat tai,... 30. Apeliantas neteisus, teigdamas, kad teismas, pripažinęs sandorį... 31. Konstatavus, jog ieškovas neįrodė nei apgaulės, nei suklydimo, kaip... 32. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios... 33. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo prašė priteisti patirtas... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.... 36. Pašalinti iš nutarties motyvuojamosios dalies argumentus, susijusius su...