Byla 2A-405-440/2013
Dėl skolos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste UAB) „Rušiota“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Rušiota“ ieškinį atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė UAB „Rušiota“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ 11 389,74 Lt skolą už atliktus rangos darbus pagal Statybos rangos sutartį bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei laimėjus atsakovės paskelbtą supaprastintą atvirą konkursą 2011 m. lapkričio 30 d. tarp šalių buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. ( - ), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, sandėlio ir tualeto demontavimo ir gerbūvio sutvarkymo Alkiškių k. darbus, o atsakovė už atliktus darbus ieškovei įsipareigojo sumokėti 87 512,42 Lt. Ieškovei įvykdžius sutartinius įsipareigojimus 2012 gegužės 16 d. tarp šalių buvo pasirašytas Ilgalaikio materialiojo turto demontavimo ir gerbūvio sutvarkymo darbų užbaigimo aktas, kuriuo atsakovė patvirtino, kad darbai atlikti tinkamai ir dėl darbų kokybės pretenzijų neturi. Atsakovė už rangos darbus ieškovei pervedė 76 122,68 Lt. Kadangi rangos darbai atlikti ne Rangos sutartyje numatytu terminu, likusius 11 389,74 Lt atsakovė įskaitė kaip netesybas. Pagal Rangos sutarties 2.1 p. sutarties dalyku esantys darbai turėjo būti atlikti per 60 kalendorinių dienų, trukmę skaičiuojant nuo Rangos sutarties įsigaliojimo dienos. Ieškovės teigimu, dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių, taip pat dėl atsakovės kaltės ieškovė negalėjo rangos darbų atlikti Rangos sutartyje numatytu terminu. Atsakovė privalėjo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą ypatingojo statinio griovimo projektą. Atsakovė griovimo darbų projekto neparengė ir ieškovei jo nepateikė nei Rangos sutarties pasirašymo metu, nei po Rangos sutarties pasirašymo, todėl ieškovė savo iniciatyva turėjo ruošti projektinę dokumentaciją. Rašytinis pritarimas statinio projektui iš Akmenės rajono savivaldybės administracijos buvo gautas tik 2012 m. sausio 26 d., todėl negavus griovimą leidžiančio dokumento iki nurodyto termino, ieškovė negalėjo įvykdyti Rangos sutarties numatytu terminu. Be to, 2012 m. kovo 28 dienos raštu atsakovė įpareigojo ieškovę baigus griovimo darbus sutvarkyti statybvietės teritoriją ir privažiavimo kelius prie jos. Ieškovė negalėjo numatyti tos aplinkybės, kad ieškovės sunkiasvoriai automobiliai galimai prisidės prie kelio dangos apgadinimo, be to ji nebuvo vienintelė, kuri naudojosi keliu, kad patekti į objektą. Kitų darbų, kaip žolės užsėjimas, negalima buvo atlikti dėl oro sąlygų. Ieškovė prašė atsakovę pratęsti Rangos sutartį, kadangi negalėjo įvykdyti sutarties dėl netinkamų oro sąlygų, tačiau atsakovė nebendradarbiavo su ieškove, tokiais veiksmais prisidėdama prie netesybų didėjimo. Ieškovė nurodė, kad reikia įvertinti tą aplinkybę, kad viešųjų pirkimų konkursas buvo vykdomas šaltuoju metų periodu, todėl net ir darant prielaidą, kad rangos darbai būtų atlikti laiku, planiravimas ir žolės užsėjimas nebūtų įmanomas dėl oro sąlygų. Ieškovė prašė netesybas mažinti nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, jog atsakovė turėjo pareigą iš dalies ar visiškai atlikti įskaitymą ir vertins kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad darbai pagal pasirašytą rangos sutartį turėjo būti atlikti per 60 dienų, tačiau ieškovė juos atliko per 108 dienas. Konkursinėje medžiagoje viena iš sąlygų buvo nurodyta, kad Rangovas apmoka ir išsiima griovimą leidžiantį dokumentą iš rajono savivaldybės. Konkurse dalyvavusi ieškovė su konkurso sąlygomis sutiko ir jų nekvestionavo. Teigė, kad ieškovas akivaizdžiai užvilkino dokumentų pateikimą ir nebuvo rūpestingas ir suinteresuotas laiku ir sąžiningai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinio netenkino. Teismas nustatė, kad ieškovė nesilaikė sutartyje numatyto darbų atlikimo termino ir atsakovė pagrįstai paskaičiavo delspinigius už ne laiku atliktus darbus. Ieškovė pažeidė sutartinių prievolių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai ir numatytu laiku (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste LR CK) 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnis). Šalių sudarytoje sutartyje pareiga gauti griovimui reikiamus dokumentus nustatyta ieškovei. Teismas sprendė, kad sąžiningumo principas reikalauja, kad šalis, privalanti gauti leidimą, turi iš anksto išsiaiškinti jo gavimo procedūrą, terminus, laiku kreiptis dėl tokio leidimo išdavimo, laiku pateikti visus reikalingus duomenis, todėl ieškovės motyvas, kad atsakovė neparengė griovimo darbų ir tuo sutrukdė laiku gauti leidimą iš Akmenės rajono savivaldybės administracijos, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu. Pažymėjo, kad ieškovė nesvarstė galimybės statybinį laužą išvežti geležinkeliu ir į atsakovę tuo klausimu nesikreipė, nors taip būtų galėjusi išvengti papildomų kelių remonto išlaidų. Teismas konstatavo, kad statybos rangos sutartis ieškovės buvo pasirašyta laisva valia, todėl ieškovė žinojo joje nustatytą darbų apimtį ir terminus bei netesybų dydį, todėl turėjo aiškiai numatyti ir sutarties neįvykdymo teisinius padarinius. Sprendžiant ginčą, teismo nuomone, buvo svarbu ir tai, kad atsakovei sutartyje numatytas toks pats netesybų dydis jos sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo atveju, todėl laikytina, kad sutarties sąlygos abejoms šalims buvo lygiavertės. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė buvo nepakankamai rūpestinga ir atidi, kad savalaikiai įvykdytų sutartinius įsipareigojimus, todėl reikalavimas priteisti 11 389,74 Lt atsakovo paskaičiuotas netesybas kaip skolą, yra nepagrįstas ir netenkintinas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-208-79/2013 ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakovės 11 389,74 Lt dydžio skolą už rangos darbus pagal Statybos rangos sutartį Nr. ( - ) bei visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas bei neteisingai vertino faktines aplinkybes ir įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir naikintiną sprendimą. Tvirtina, kad teismas spręsdamas dėl šalių sutartinių teisių ir pareigų pasiskirstymo, netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, Statybos rangos sutarties nuostatas vertino formaliai, neišsiaiškino visų šiai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, to pasėkoje klaidingai konstatuodamas, kad atsakovė neturėjo priešpriešinės prievolės ieškovei pateikti teisės aktų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus statybos (griovimo) darbams reikiamus dokumentus. Remiantis LR CK 6.681 straipsniu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 15 straipsnio 7 dalies 2 punktu bei tarp šalių pasirašytos Statybos rangos sutarties 5 .3 punktu, kurį detalizuoja Rangos sutarties priedo Nr. 1 Darbų atlikimo užduoties 8.2 punktas, atsakovė apeliantei perdavė tik įstatyme nustatytą pareigą gauti statybą leidžiantį dokumentą, o visos kitos Rangos sutartyje aiškiai neaptartos įstatymo statytojui (užsakovui) nustatytos pareigos (pateikti pastatų griovimo darbų projektą bei kt. duomenis) pripažįstamos atsakovei. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad visi darbai pagal Statybos rangos sutartį buvo atlikti tinkamai ir darbų ieškovė neatliko laiku dėl atsakovės kaltės. Be to, atsakovė tinkamai nevykdė savo pareigos bendradarbiauti su ieškove (LR CK 6.691 straipsnis). Apeliantė teigia, kad atsižvelgiant į viešųjų pirkimų konkurso paskelbimo bei Statybos rangos sutarties sudarymo datas, bet kuris rangovas nebūtų galėjęs įvykdyti visų sutartinių įsipareigojimų laiku, todėl atsakovė nustatydama rangos darbų atlikimo terminus sąmoningai užprogramavo ir būsimus pažeidimus, tokiu būdu siekdama pasipelnyti iš netesybų. Atsakovė turėjo realiai įvertinti ieškovės galimybes tinkamai įvykdyti sutartį nustatytais terminais, o matydama, kad sutartyje nustatytas terminas akivaizdžiai per trumpas, galėjo sutartį pratęsti. Teismas vertindamas ieškovės teiginius dėl kelio dangos atstatymo darbų, bei vadovaudamasis atsakovės paaiškinimais, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Aplinkybė, jog rangos darbus galima buvo atlikti mažesnėmis sąnaudomis naudojantis atsakovės geležinkeliu ir atsakovė žinodama susiklosčiusią situaciją, nepasiūlė to padaryti, patvirtina, kad atsakovė su ieškove nebendradarbiavo ir nebuvo suinteresuota, kad rangos darbai būtų atlikti kaip įmanoma greičiau. Akcentuoja, kad pirmos instancijos teismas nesvarstė ar delspinigiams mažinti nėra pagrindų, įtvirtintų įstatymo normose (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje), tokiu būdu tinkamai nenustatė įskaitinio reikalavimo dydžio.

10Atsiliepdama į apeliacinį skundą atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ prašo ieškovės UAB „Rušiota“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmos instancijos sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad teismas tinkamai taikė materialiąją teisę ir pagrįstai nustatė, kad pareiga gauti leidimą, suteikiantį teisę vykdyti darbus pagal šalių sudarytą sutartį tenka ieškovui. Pažymima, kad atsakovui atsisakius pratęsti darbų įvykdymo terminą, rangovas dėl sutarčių pakeitimo į teismą nesikreipė, sutartį įvykdė, pridavė objektus bei gavo atlygį už darbų įvykdymą, todėl prarado įstatyme įtvirtintą galimybę reikalauti pakeisti sutarties sąlygas. Atsakovas sutinka su teismo sprendime išdėstytais motyvais, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminai pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo pareikštų reikalavimų ir priėmė iš esmės pagrįstus ir teisėtus procesinius sprendimus, kurių naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

12teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas netenkintinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

15Dėl Statybos rangos sutarties įvykdymo termino.

16Statybos rangos sutartis – viena iš rangos sutarčių rūšių, kuri iš kitų rangos sutarčių išskiriama pagal savo dalyką. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (LR CK 6.681 straipsnis). Statybos rangos santykius reglamentuoja specialios LR CK XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos - tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms. Vadovaujantis LR CK 6.652 straipsniu, rangos sutartyje turi būti nustatoma darbų pradžia ir pabaiga ir, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako už darbų pradžios ar pabaigos termino pažeidimą.

17Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ 2011 m. rugsėjo 7 d. paskelbtą supaprastintą atvirą konkursą dėl ,,Statinių demontavimo ir gerbūvio sutvarkymo ( - ) darbų pirkimo“ (12 b.l.) laimėjo ieškovė UAB „Rušiota“. 2011 m. lapkričio 30 d. tarp šalių pasirašyta statybos rangos sutartis (46 b.l.), kuria rangovas (ieškovė) įsipareigojo atlikti darbus per 60 kalendorinių dienų, trukmę skaičiuojant nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų prašymų atsakovui (106, 107 b.l.) bei darbų užbaigimo akto, ieškovas darbus užbaigė tik 2012 m. gegužės 16 d. (108 b.l.).

18Vadovaujantis sutartinių prievolių vykdymo principais, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei įstatymo ar sutarties nustatytais terminais (LR CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (LR CK 6.256 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, tiesėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė nesilaikė sutartyje numatyto darbų atlikimo termino, taip pažeisdama tarp šalių pasirašytos Statybos rangos sutarties Nr. ( - ) 2.1 punktą.

19Dėl šalių teisių ir pareigų bei atsakomybės vykdant Statybos rangos sutartį.

20Teisėjų kolegijos nuomone, konstatavus, kad ieškovė pažeidė sutartyje numatytų darbų atlikimo terminą, būtina įvertinti kokios aplinkybės turėjo įtakos šiam pažeidimui bei ar nėra sąlygų, kuriomis remiantis ieškovė galėtų būti atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties įvykdymo termino praleidimą.

21Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad būtent dėl atsakovo kaltės Statybos rangos sutartyje numatyti darbai nebuvo atlikti per 60 kalendorinių dienų nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Apeliantės nuomone, atsakovė privalėjo ieškovei perduoti griovimo darbams pradėti reikiamus dokumentus, be to atsakovė tinkamai nevykdė savo pareigos bendradarbiauti su ieškove (LR CK 6.691 straipsnis) bei neatsižvelgė, kad dalį Statybos rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (teritorijos planiravimas mechanizuotu būdu, augalinio grunto užvežimas, augalinio grunto planiravimas mechanizuotu būdu, grunto planiravimas rankiniu būdu, žolės užsėjimas rankiniu būdu) ieškovė negalėjo atlikti dėl netinkamų oro sąlygų.

22Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiga gauti leidimą, suteikiantį teisę vykdyti darbus pagal šalių sudarytą sutartį, tenka ieškovui. Byloje nustatyta, kad prie Statybos rangos sutarties, kaip priedas, pasirašyta darbų atlikimo užduotis, kurios 9.1 punktu šalys susitarė, kad rangovas apmoka ir išsiima statybą (griovimą) leidžiantį dokumentą iš rajono savivaldybės.

23Sąžiningumo principas reikalauja, kad šalis, privalanti gauti leidimą, turi iš anksto išsiaiškinti jo gavimo procedūrą, terminus, laiku kreiptis dėl tokio leidimo išdavimo, laiku pateikti visus reikalingus dokumentus tokiam leidimui išduoti. Ieškovės teiginys, kad pareiga gauti leidimą ir pareiga pateikti privalomus dokumentus leidimą išduodančiai institucijai, nėra tarpusavyje neatskiriamai susijusios, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje esantiems duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovė nurodo, kad „ieškovas negavęs iš atsakovo statybos darbams atlikti reikalingų dokumentų, savo iniciatyvą ėmė ruošti projektinę dokumentaciją“, nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad prieš kreipdamasi į Akmenės rajono savivaldybę su prašymu raštu pritarti projektui „Gyvenamojo namo, sandėlio ir tualeto demontavimas ir gerovės sutvarkymas“ kreipėsi į atsakovę dėl reikalingų dokumentų pateikimo. Tai patvirtina, kad ieškovė pripažino ir siekė įvykdyti jai sutartimi nustatytą pareigą, bet dėl nerūpestingumo ir neatidumo dokumentus pateikė netinkamai bei pavėluotai (praėjus dviems savaitėms po sutarties su atsakove pasirašymo).

24Ieškovės argumentas, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė dokumentų, kuriais remiantis ieškovė būtų galėjusi įvertinti ar griaunamas pastatas yra ypatingas statinys ar ne ir tuo pagrindu nebuvo aišku kokius dokumentus reikia pateikti, yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovė, turinti LR Aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą vykdyti statybos darbus, vadinasi atitinkanti statybos darbų atlikimui keliamus kvalifikacinius reikalavimus, privalo būti susipažinusi su esminiais reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir priežiūros, nugriovimo veiklas ir kt., reglamentuojančiomis imperatyviosiomis viešosios teisės normomis (LR Statybos įstatymu, jį lydinčiais poįstatyminiais aktais, statybos techniniais reglamentais ir kt.). Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 58 punktas nustato, kad statinio statybos vadovas, statinio statybos bendrųjų ir specialiųjų darbų vadovai savo darbe privalo vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos bei paskirties dokumentais.

25Pažymėtina, kad remiantis Statybos techniniu reglamento (toliau tekste STR) STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ 5 punktu, ypatingų statinių kategorijai priskiriami statiniai, kuriuose naudojamų ir saugomų pavojingų medžiagų įstatymų nustatyti kiekiai; statiniai, kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; visi pastatai, naudojami visuomenės poreikiams, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, įskaitant pastato ir jo paskirties aptarnaujantį personalą ir lankytojus; kultūros paveldo statiniai, įregistruoti Kultūros vertybių registre; gyvenamieji (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai pastatai (namai). Įvertinus ieškovei keliamus kvalifikacinius reikalavimus bei aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė neturėjo pagrindo laikyti sutarties objekto ypatingu statiniu, todėl jos argumentas, kad dėl atsakovės kaltės negalėjo įvertinti kokiai kategorijai priskiriamas statinys, vertintinas kaip nepagrįstas.

26Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau tekste LR SĮ) 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, neypatingo statinio griovimo atveju rengiamas statinio projektas - griovimo aprašas. LR SĮ 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad statybą leidžiantys dokumentai statinio griovimo atveju yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui (griovimo aprašui). LR SĮ 23 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintas sąrašas dokumentų, pateikiamų rašytiniams pritarimams statinio projektui gauti. Pažymėtina, kad ieškovė dėl savo pačios neapdairumo Akmenės rajono savivaldybei pateikė įstatymuose nustatytų reikalavimų neatitinkančius dokumentus (82 b.l.). Ieškovės argumentai, kad darbų laiku negalėjo pradėti dėl trečiojo asmens Akmenės rajono savivaldybės administracijos veiksmų negali būtų nagrinėjamos bylos dalyku, kadangi, kaip tinkamai įvertino pirmos instancijos teismas, ši institucija nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad ieškovė, manydama, kad patyrė žalą dėl Akmenės rajono savivaldybės administracijos veiksmų, gali įstatymo nustatyta tvarka reikšti ieškinį dėl patirtų nuostolių atlyginimo.

27Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėju kolegija sprendžia, kad ieškovė netinkamai ir nerūpestingai vykdė jai sutartimi nustatytą pareigą gauti griovimo darbams reikalingą leidimą ir šiais savo veiksmais įtakojo tolimesnių kliūčių sutarties įvykdymui laiku atsiradimą (suprastėjusios oro sąlygos, apgadinta kelio danga, ir t.t.). Pažymėtina, kad ieškovės laiku neatliktų veiksmų pasekmės negali būti vertinamas kaip atsakovo nebendradarbiavimas.

28Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodė, kad dalies Statybos rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (teritorijos planiravimas mechanizuotu būdu, augalinio grunto užvežimas, augalinio grunto planiravimas mechanizuotu būdu, grunto planiravimas rankiniu būdu, žolės užsėjimas rankiniu būdu) negalėjo atlikti dėl netinkamų oro sąlygų.

29Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad ieškovei statybos verslas yra profesinė veikla, todėl sudarydama statybos rangos sutartį, ji galėjo numatyti statybos konkurse pasiūlyto atlikti darbų termino įvykdymo galimybes bei įvertinti prisiimtų prievolių sutartyje sulygtomis sąlygomis neįvykdymo laiku riziką. Pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino aplinkybes, kad ieškovė laisva valia pasirašydama sutartį turėjo žinoti ir žinojo joje nustatytų darbų apimtis ir terminus bei netesybų dydį, todėl turėjo aiškiai numatyti ir sutarties neįvykdymo teisinius padarinius. Šalys, nustačiusios statybos rangos sutartyje konkretų darbų įvykdymo terminą, privalo prisiimti tokio susitarimo pasekmes (LR CK 6.652 straipsnio 2 dalis). Apelianto argumentas, kad atsižvelgiant į viešųjų pirkimų konkurso paskelbimo bei Statybos rangos sutarties sudarymo datas, bet kuris rangovas nebūtų galėjęs įvykdyti visų sutartinių įsipareigojimų laiku, todėl atsakovė nustatydama rangos darbų atlikimo terminus sąmoningai užprogramavo ir būsimus pažeidimus, laikytinas nepagrįstu bei prieštaraujančiu sutarties laisvės ir konsensualizmo principams (LR CK 6.154 straipsnis, 6.156 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kad dalies darbų negalėjo atlikti dėl netinkamų oro sąlygų, nagrinėjamos bylos kontekste negali būti pripažįstamos nenugalima jėga (force majore). LR CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms remiantis aplinkybės gali būti pripažįstamos nenugalima jėga. Pabrėžtina, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.

30Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos medžiagą, konstatuoja, kad blogos oro sąlygos žiemos metu negali būti vertinamos kaip aplinkybės, kurių protingai negalima buvo numatyti. Teisėjų kolegijos nuomone, laikytina, kad blogos oro sąlygos ir šaltis žiemos metu bei gausus vandens kiekis balandžio mėnesį negali būti laikomi nenugalima jėga savaime (per se), nes jų faktą buvo galima protingai numanyti. Šaltos oro sąlygos žiemos metu bei gausus vandens kiekis balandžio mėnesį nenugalima jėga gali būti pripažįstamos tik tada, kai jų atsiradimas, kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokių aplinkybių atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis. Remiantis bylos medžiaga, negalima teigti, kad ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad oro sąlygų, sutrukdžiusių sutartį įvykdyti laiku, ji negalėjo numatyti ar prognozuoti. Konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos kontekste šaltos oro sąlygos žiemos metu bei gausus vandens kiekis balandžio mėnesį negali būti pripažįstamos nenugalima jėga.

31Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė pažeidė Statybos rangos sutartyje numatyta darbų atlikimo terminą ne dėl atsakovo kaltės ar nenugalimos jėgos, bet dėl savo pačios neapdairumo ir nerūpestingumo. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai ieškovei skaičiavo delspinigius už ne laiku atliktus darbus.

32Dėl prievolės pasibaigimo įskaitymo būdu.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. LR CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (LR CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai. Kad įskaitymas įvyktų, pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo kitai prievolės šaliai (LR CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys). Iš įstatyme duotos prievolės pabaigos įskaitymu sąvokos matyti, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti tam tikros sąlygos. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš LR CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti.

34Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais bei pirmos instancijos teismo sprendimu, kad atsakovės prievolė ieškovei pasibaigė įskaitymu, kadangi atsakovė turėjo pagrįstą, priešpriešinį, vienarūšį ir aiškiai apibrėžtą reikalavimą atsakovei bei apie įskaitymą ieškovei buvo tinkamai pranešta (78 – 81 b.l.).

35Dėl sutartinių netesybų mažinimo

36Reikalavimą dėl netesybų priteisimo už prievolių neįvykdymą sutartu terminu atsakovė grindžia 2011 m. lapkričio 30 d. Statybos rangos sutarties 6.1 punktu, kuriame numatyta, kad rangovui vėluojant atlikti darbus ar jų dalį suderintais terminais, jis įsipareigoja mokėti atsakovei 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo neatliktų darbų kainos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Apeliantės aiškinimu, teismo priteista netesybų suma, yra aiškiai per didelė. Pasak apeliantės, netesybos turėtų būti mažinamos nuo 0,2 iki 0,02 dydžio delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

37Apeliacinės instancijos teismo nuomone, su tokiais apeliantės teiginiais nėra pagrindo sutikti. Teismo priteista netesybų suma sudaro apie 13 proc. Statybos rangos sutarties kainos dydžio, todėl nėra pagrindo ją laikyti akivaizdžiai per didele ir neprotinga. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad teismų praktikoje yra suformuotas konkretus taikytinas netesybų dydžio kriterijus (pvz., 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą prievolės įvykdymo dieną). Pagal LR CK 6.73 straipsnio 2 dalį, sistemiškai taikytiną su LR CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybos gali būti mažinamos, jeigu jos neprotingai didelės, jeigu įvykdyta dalis prievolės. Sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį LR CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Ankstesnėje kasacinio praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad jeigu delspinigiai yra aiškiai per dideli, jie mažintini iki 0,02 proc. už kiekvieną praleidimo dieną (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006.). Nuo 2007 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo naują praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (LR CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes. Įstatymuose išdėstyti kriterijai, pagal kuriuos teismas gali mažinti netesybų dydį, ir dabartinės teismų praktikos suformuotos taisyklės sudaro pagrindą išvadai, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai, o kitus klausimus, kurie palikti spręsti teismo nuožiūra, sprendė pagal principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (LR CK 1.5 straipsnis) ir iš esmės nuožiūros teise naudojosi protingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Teisėjų kolegija, įvertinus tuos kriterijus, kurie paminėti pirmosios instancijos teismo sprendime sprendžiant dėl netesybų nemažinimo, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas protingai ir teisingai naudojosi įstatymo suteikta diskrecijos teise, nenukrypo nuo LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų, nepažeidė Statybos rangos sutarties šalių interesų pusiausvyros. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta apeliacinio skundo argumentus dėl pirmos instancijos teismo netinkamo netesybų dydžio vertinimo, teisiškai nepagrįstais.

38Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Nutarė

40Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė UAB „Rušiota“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinio... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013... 10. Atsiliepdama į apeliacinį skundą atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 12. teisiniai argumentai ir išvados... 13. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Dėl Statybos rangos sutarties įvykdymo termino.... 16. Statybos rangos sutartis – viena iš rangos sutarčių rūšių, kuri iš... 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės AB ,,Lietuvos geležinkeliai“... 18. Vadovaujantis sutartinių prievolių vykdymo principais, prievolės turi būti... 19. Dėl šalių teisių ir pareigų bei atsakomybės vykdant Statybos rangos... 20. Teisėjų kolegijos nuomone, konstatavus, kad ieškovė pažeidė sutartyje... 21. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad būtent dėl atsakovo kaltės... 22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiga... 23. Sąžiningumo principas reikalauja, kad šalis, privalanti gauti leidimą, turi... 24. Ieškovės argumentas, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė... 25. Pažymėtina, kad remiantis Statybos techniniu reglamento (toliau tekste STR)... 26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau tekste LR SĮ) 20... 27. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėju kolegija sprendžia, kad ieškovė... 28. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodė, kad dalies Statybos rangos... 29. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą... 30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos medžiagą, konstatuoja, kad blogos... 31. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 32. Dėl prievolės pasibaigimo įskaitymo būdu.... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad įskaitymas yra vienas iš prievolės... 34. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais bei pirmos instancijos... 35. Dėl sutartinių netesybų mažinimo... 36. Reikalavimą dėl netesybų priteisimo už prievolių neįvykdymą sutartu... 37. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, su tokiais apeliantės teiginiais... 38. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 39. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 40. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimą palikti... 41. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....