Byla I-399-283/2016
Dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovui Klaipėdos apygardos administraciniam teismui

1Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei, sekretoriaujant Danei Gvildienei, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. skundą dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovui Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

2Teismas

Nustatė

3pareiškėja J. P. skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo priteisti 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu (toliau – ir ginčo laikotarpis) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (suma skunde nenurodyta). Pareiškėja nurodė, kad ji Klaipėdos apygardos administraciniame teisme pradėjo dirbti nuo 1999 m. gegužės 3 d. teismo raštinės vedėja, kurios pareigoms ginčo laikotarpiu buvo nustatytas B lygis, 9 kategorija, nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjai suteikta pirma kvalifikacinė klasė. Pagal 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnį, buvo sumažinti 11-os bei aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o pagal šio įstatymo 1 ir 2 straipsnius - ir priedų už kvalifikacines klases procentinė dalis. Dėl šio įstatymo taikymo ginčo laikotarpiu pareiškėjai buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis. Remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybei susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2013 m. liepos 1 d. nutarimas) išvadomis, pareiškėja nurodė, kad ginčo laikotarpiu jai neteisėtai ir nepagrįstai buvo sumažintas priedas už kvalifikacinę klasę, dėl ko ji negavo dalies darbo užmokesčio. Pareiškėja skunde priteistinos darbo užmokesčio sumos nenurodė, kadangi atsakovas nepateikė pažymos (2-3 b. l.).

4Atsakovas Klaipėdos apygardos administracinis teismas atsiliepimu prašė skundo reikalavimą atmesti (18-19 b. l.).

5Skundas atmetamas.

6Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme J. P. nuo 1999 m. gegužės 3 d. pradėjo dirbti ir ginčo laikotarpiu dirbo karjeros valstybės tarnautojos - teismo raštinės vedėjos pareigose, kurioms buvo nustatytas B lygis, 9 kategorija (4-6 b. l.). Pareiškėjai nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. suteikta pirma kvalifikacinė klasė (7 b. l.). Klaipėdos apygardos administracinio teismo pažymos „Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies apskaičiavimas valstybės tarnautojai“ duomenimis, pareiškėjai ginčo laikotarpiu buvo neišmokėta 5 789,24 Eur (19 989,08 Lt) darbo užmokesčio (20-21 b. l.).

7Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, kuris buvo sumažintas taikant Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, nustačiusias sumažintus valstybės tarnautojų atlyginimus dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties, dalies priteisimo.

8Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarybos įstatymas (toliau - Valstybės tarybos įstatymas). Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) 23 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją. Įstatymų leidėjas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą, kurio 3 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir sumažino 11-os ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. Kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–10) pareiginės algos koeficientai šiuo įstatymu nebuvo mažinami. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 1 ir 2 straipsniais pakeitus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalį (įsigaliojo atitinkamai nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir nuo 2011 m. sausio 1 d.), joje nustatytu teisiniu reguliavimu buvo taikoma papildoma valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimo priemonė – priedų už kvalifikacinę klasę mažinimas.

9Konstitucinis teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

10Nagrinėjamoje byloje tarp bylos proceso dalyvių nėra ginčo, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas rajono 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu pareiškėjai, kaip valstybės tarnautojai, neišmokėjo 5 789,24 Eur darbo užmokesčio. Įvertinus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus ginčo šalių argumentus, daroma išvada, kad tarp bylos proceso dalyvių yra kilęs ginčas dėl to, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo pareiškėjos patirti praradimai.

11Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Atsižvelgęs į šias įstatymines nuostatas, teismas sprendžia, kad sprendžiant nagrinėjamoje administracinėje byloje kilusį ginčą, taikomos teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose Nr. A602-668/2016 ir Nr. A602-669/2016. Šiuose sprendimuose pateikto teisės aiškinimo buvo laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484- 602/2016, 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-111-520/2016, 2016 m. vasario 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-278-552/2016, 2016 m. kovo 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-22-520/2016 ir kt.). Pareiškėjos teisinė padėtis, nagrinėjamos administracinės bylos faktinės ir teisinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareiškėjos reikalavimas, yra iš esmės panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai aukščiau paminėtose bylose. Dėl šios priežasties nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių.

12Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A602-669/2016, apibendrinusi Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime, 2014 m. balandžio 16 d. sprendime ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose padarė išvadą, kad Konstitucinis Teismas, pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, kartu nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį (administracinės bylos Nr. A602-668/2016 ir Nr. A602-669/2016).

13Įstatymų leidėjas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas). Šio įstatymo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas, siekiant atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurie nebūtų buvę patirti, jeigu būtų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas pirmiau nurodytu mastu. Grąžinimo įstatymo 1 straipsnyje nustatytos kategorijos asmenų, kuriems taikomas šis įstatymas, tarp jų – ir asmenys, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d., Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. (1 ir 2 punktai). Be to, Grąžinimo įstatymas nustatė dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką ( 2 straipsnis), išmokėtinų sumų finansavimo tvarką.

14Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime konstatavo, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Atsižvelgus į nurodytą išaiškinimą, daroma išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas Grąžinimo įstatymą, būtent ir nustatė konkretų mechanizmą, skirtą kompensuoti dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus. Taigi, Klaipėdos apygardos administracinis teismas, kuriame dirba pareiškėja, turi pareigą Grąžinimo įstatymo įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti jos patirtus darbo užmokesčio praradimus.

15Klaipėdos apygardos administracinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 992 2-uoju punktu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje, priimtoj administracinėje byloje Nr. A552 519/2013, pateiktu išaiškinimu, prašė atmesti pareiškėjos skundą, kadangi administracinėje byloje pagal pareiškėjos skundą kaip atsakovas turėtų dalyvauti Lietuvos valstybė, o Klaipėdos apygardos administracinis teismas – tik kaip šios ginčo šalies atstovas. Teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, pagal kurį, bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, atsakovu laikoma institucija, kurioje valstybės tarnautojas (pareigūnas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, 2014 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013 ir kt.). Analogiškas teisės normų, reguliuojančių institucijos, kurioje valstybės tarnautojas (pareigūnas) ėjo pareigas (tarnavo) procesinę padėtį, aiškinimas pateiktas ir 2016 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Taigi, pareiškėja reikalavimą dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo nukreipė į tinkamą atsakovą. Dėl šios priežasties skundo reikalavimą atmesti, kaip pareikštą netinkamam atsakovui, nėra pagrindo.

16Be to, Klaipėdos apygardos administracinis teismas, įvertinęs, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti darbo užmokesčio dalį apima trejus metus viršijantį laikotarpį, bei vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Apeliacinio teismo suformuota praktika, prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio, galiojusio iki 2012 m. gruodžio 31 d., ir to paties kodekso 301 straipsnio, galiojančio nuo 2013 m. sausio 1 d., nuostatas. Sprendžiant dėl nurodyto atsakovo reikalavimo, atsižvelgiama į tai, kad įstatymų leidėjas priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą, kuriame įtvirtino specialiąsias teises normas, skirtas sureguliuoti neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo klausimą. Išanalizavus minėto įstatymo turinį, daroma išvada, kad šiuo teisės aktu įstatymų leidėjas nustatė, jog asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, bus kompensuojami patirti darbo užmokesčio praradimai už 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį, kai darbo užmokestis (atlyginimas) buvo neproporcingai sumažintas, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo nuostatomis, bei už 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį, kai neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) buvo mokamas, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Nustačius, kad ginčo laikotarpiu susiklosčiusiems teisiniams santykiams sureguliuoti taikomas specialusis įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio, galiojusio iki 2012 m. gruodžio 31 d., ir to paties kodekso 301 straipsnio, galiojančio nuo 2013 m. sausio 1 d., nagrinėjamoje byloje, nuostatos netaikomas.

17Nustačius, kad pareiškėjos dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimui yra priimtas Grąžinimo įstatymas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

19pareiškėjos J. P. skundą atmesti.

20Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai